Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.4; 1.2.19.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.5; 2.4.6.1

2021 m. birželio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 500 MGL (25000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į V. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 19 d. 11.45 val. iki 2020 m. gegužės 21 d. 8.33 val., tai yra dvi paros, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai; V. A. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui; procesinė prievartos priemonė – laikinas V. A. nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) mero pareigų palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 metus; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2019 m. lapkričio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. vasario 26 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. birželio 8 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. birželio 30 d. slapto sekimo protokolo, kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. birželio 30 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. gegužės 19 d. asmens kratos protokolo, nuspręsta palikti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. A. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė dalį pareikalauto kyšio už palankumą vykdant įgaliojimus, tai yra, būdamas (duomenys neskelbtini) meru, pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento VI skyriaus nuostatas, tai yra šio reglamento 108 punktą būdamas savivaldybės vadovu, pagal 109.2 punktą galėdamas pats atstovauti savivaldybei bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ar juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioti bei deleguoti kitus asmenis, pagal 109.3 punktą atstovaudamas savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turėdamas sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą, taip pat turėdamas kitus savivaldybės mero įgaliojimus ir įtaką, vykdant (duomenys neskelbtini) regiono 2014-2020 metų plėtros plano projektą „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. lapkričio 5 d. nuo 13.52 val. iki 14.21 val. vykusio susitikimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R., kuris yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomo 1565885,04 Eur vertės projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo generalinis rangovas, pareikalavo 10000 Eur kyšio iš apie tokį reikalavimą nežinojusio šio projekto tuometinio subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., vykdžiusio subrangos darbus už 1400000 Eur, už palankumą vykdant minėtą projektą. Po ko, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovo paslaugų toliau darbus atlikinėjo pats rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. 2020 m. vasario 19 d. nuo 15.07 val.. iki 15.26 val. vykusio susitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko P. R. pareikalavo 10000 Eur kyšio, nurodydamas, kad jau pageidautų gauti pusę reikalaujamo kyšio, tai yra 5000 Eur, po ko, V. A., 2020 m. gegužės 19 d. 11.39 val. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko P. R. priėmė pusę anksčiau pareikalauto kyšio, tai yra 5000 Eur kyšį už palankumą vykdant minėtą projektą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės pakeisti: V. A., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, skirti 1500 MGL (75000 eurų) dydžio baudą, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laiką – 2 paras; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 3 punktais, 3 dalimi, 68¹ straipsniu ir 68² straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemones – atimti jam teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse penkeriems metams, taip pat atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavęs, jog V. A. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir kad nėra jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nenustatęs kitų pagrindų bausmės dydžio mažinimui, pripažindamas jį kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau nepagrįstai paskirdamas per švelnią bausmę (baudą) ir susiaurindamas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ribas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Vertindamas padaryto nusikaltimo pavojingumą, teismas pažymėjo, kad nors V. A. ir buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, tačiau jo veika laikytina mažiau pavojinga, nes siejama tik su palankumu, o ne jo, kaip mero, neteisėtu ar teisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus. Ši pirmos instancijos teismo išvada plačiau neargumentuojama, todėl neaišku, kuo remiantis ji padaryta. Prokuroro nuomone, savivaldybės mero veiksmai, kai tiesiogiai pareikalaujama kyšio ir šis reikalavimas pakartojamas kelis kartus bei vėliau priimama pareikalauto kyšio dalis, nors konkrečiai ir nedeklaruojant, už ką konkrečiai tas kyšis turi būti duotas, negali būti laikomi kaip nors mažiau pavojingi.

2.2. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog V. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad V. A. turėtų būti skiriama vidutinio dydžio bauda, nustatyta įstatyme už apysunkio nusikaltimo padarymą. Tačiau, vertindamas aptartas bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tokio dydžio baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl paskyrė žymiai mažesnę nei vidutinio dydžio baudą. Byloje nustatyta V. A. pareikalauto kyšio vertė (10 000 Eur) laikytina labiau artima sunkaus BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo (kai priimto kyšio vertė viršija 250 MGL, tai yra 12500 Eur vertę) sudėčiai nei minimaliam (1 MGL, tai yra 50 Eur) dydžiui, pakankamam kvalifikuoti veiką pagal BK 225 straipsnio l dalį. Todėl V. A. inkriminuota nusikalstama veika laikytina pakankamai pavojinga, kad už jos padarymą ir esant įstatymo numatytiems pagrindams būtų skiriama bent jau įstatymo numatyta bausmės vidurkiui artima bausmė. Tačiau pirmos instancijos teismas V. A. paskyrė baudą, kuri 4 kartus mažesnė už įstatymo numatytą vidurkį ir tik 2,5 karto didesnė už pareikalauto kyšio dydį.

2.3. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. paskirta bausmė ir jame nurodyti jos skyrimo motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus, tačiau baudos dydis buvo parinktas teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Todėl skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga. Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. A. už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, paskyrė per mažą bausmę, kuri neproporcinga padarytai apysunkei nusikalstamai veikai, nėra pakankamai atgrasanti ir efektyvi, todėl neužtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties.

2.4. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai V. A. skyrė nurodytam terminui teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, tačiau baudžiamojo poveikio priemone skirtus draudimus (ribojimus) pernelyg susiaurino. Apelianto nuomone, teisės tik tam tikram laikotarpiui dirbti valstybės tarnyboje atėmimas nepadės pilnai įgyvendinti bausmės paskirties ir tikslų. Tai ypač aktualu, įvertinant tai, kad V. A., net ir priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, galėtų eiti panašias pareigas, tai yra galėtų eiti pareigas, kurios yra prilyginamos valstybės tarnautojo pareigoms ir dirbti savivaldybių ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse, kas būtų nelogiška ir neteisinga, atsižvelgiant į V. A. padaryto nusikaltimo būdą ir tuo metu jo užimamas aukštas pareigas. Be to, pirmos instancijos teismas neįvertino byloje nustatyto fakto, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė, būdamas išrinktas ir eidamas viešąsias (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigas bei piktnaudžiaudamas jomis. Reikalaudamas kyšio ir dalį jo priimdamas, V. A. veikė ne kaip privatus asmuo, bet kaip viešomis teisėmis neteisėtai pasinaudojęs savivaldybės meras, todėl jam įstatymo apibrėžtą laiką turi būti pašalinta galimybė ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT), prašant išslaptinti 2019 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl duomenų, kada, iš kur, iš kokio asmens ir kaip buvo gauta šiame tarnybiniame pranešime nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija, tai yra išslaptinti V. A. atžvilgiu taikyto nusikalstamos veikos imitavimo faktinį pagrindą.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. A. gynėjas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti laikomi įrodymais, vertindamas byloje esančius duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, padarė kitus esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą bei suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. A. kaltu padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o taip pat netinkamai sprendė bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 ir 4 punktai).

3.2. Apeliantas pažymi, jog skirtingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, V. A. atžvilgiu taikytų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų pasėkoje gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais, kadangi jie yra gauti neteisėtai ir neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų. Bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai V. A. atžvilgiu buvo taikyti aiškiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) ir BPK nuostatas, nesant jokio faktinio pagrindo jų taikymui.

3.3. Apeliantas nurodo, kad dar iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo V. A. atžvilgiu buvo ilgą laiką taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir tendencingai ignoravo tą faktą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai V. A. atžvilgiu ilgą laiką buvo atliekami dėl visiškai kitų veikų ir visiškai kitų aplinkybių, esant visiškai kitiems faktiniams pagrindams, nesusijusiems su šioje baudžiamojoje byloje tiriamomis aplinkybėmis (dėl (duomenys neskelbtini)). STT 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai 2019 m. spalio 31 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais V. A. atžvilgiu sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai, jau nurodomos visiškai kitos, naujos aplinkybės. Vietoje aplinkybių, dėl kurių daugiau kaip metus laiko buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai ir kurių metu nebuvo gauta jokių duomenų apie kokias nors neteisėtas veikas, staiga neva atsiranda informacijos, kad V. A. galimai sieks pareikalauti kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančio subrangos darbus (duomenys neskelbtini) projekte. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad „buvo priimtas sprendimas taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą, prisijungiant prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų <...>“, akivaizdu, jog yra ne tik, kad nepagrįstas jokiais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nustatytais duomenimis, tačiau akivaizdžiai prieštarauja jiems. Akivaizdu, kad 2019 m. spalio 31 d. tarnybinis pranešimas buvo surašytas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai V. A. atžvilgiu buvo sankcionuoti bei tęsiami neteisėtai, nesant tam jokio faktinio pagrindo. Todėl šių veiksmų metu gauti duomenys negalėjo būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis, byloje šiais duomenimis negalėjo būti remiamasi ir jie negalėjo būti pripažinti įrodymais, kadangi minėti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo.

3.4. Apelianto įsitikinimu, tokiais neteisėtais ir neleistinais STT pareigūnų bei P. R. veiksmais, nepagrįstai sankcionuojant ir V. A. atžvilgiu atliekant nusikalstamos veikos imitavimą, V. A. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Kad V. A. atžvilgiu buvo naudojama provokacija neabejotinai patvirtina tas faktas, kad ne P. R., kaip to reikalauja įstatymas, kreipėsi į STT pareigūnus dėl jam siūlomos padaryti nusikalstamos veikos, o patys STT pareigūnai savo iniciatyva kreipėsi į P. R. su pasiūlymu jam atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tai matyti ir iš 2019 m. spalio 31 d. STT tarnybinio pranešimo, tą patvirtina ir paties P. R. teisme duoti parodymai. V. A. atžvilgiu taikytą provokaciją patvirtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo pradžios bei V. A. inkriminuoto pirmojo jo ir P. R. 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo, tarp šių asmenų būtų buvusi kokia nors kalba ar užuominos apie pinigus ar jų perdavimą, kad V. A. būtų reikalavęs ar prašęs P. R. perduoti jam pinigines lėšas ryšium su įgyvendinamu (duomenys neskelbtini) projektu. Tą patvirtina ir į bylą pateiktas STT 2020 m. spalio 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad vykdant sankcionuotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero V. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, prieš 2019 m. lapkričio 5 d. P. R. ir V. A. susitikimą, tarp pastarųjų asmenų telefoninių pokalbių užfiksuota nebuvo.

3.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teisme V. A. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 5 d., dar iki jam inkriminuoto susitikimo, P. R. apsilankė savivaldybėje bei pats pasiūlė jam susitikti, pareikšdamas, kad nori pasikalbėti apie projektą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nori nutraukti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat pažymėdamas, kad reikia šią įmonę „nugręžti“. Akivaizdu, kad dėl tokių P. R. išsakytų teiginių V. A. turėjo pagrindą manyti bei buvo pagrįstai įsitikinęs, kad susitikimo degalinėje metu jie su P. R. kalba būtent apie pinigų nemokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. R. apsilankymas savivaldybėje bei tos pačios dienos tolesnis susitikimas P. R. priklausančioje degalinėje, vyko būtent P. R. iniciatyva, ką teisme patvirtino ir pats P. R.. Negana to, byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad 2019 m. lapkričio 5 d. P. R. apsilankymo savivaldybėje metu P. R. jau atliko STT pareigūnų užduotį ir, siūlydamas V. A. pasikalbėti apie projektą bei susitikti jam priklausančioje degalinėje, aiškiai veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šie duomenys, apelianto nuomone, įvertinus juos kartu su ta aplinkybe, kad iki 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo jokiais piniginiais klausimais V. A. ir P. R. nebendravo, neginčijamai patvirtina, jog V. A. atžvilgiu buvo atliekami provokaciniai veiksmai, siekiant išprovokuoti jį padaryti nusikalstamą veiką.

3.6. Apeliantas nurodo, kad byloje esančiais duomenimis taip pat neginčijamai nustatyta, jog tarp pirmojo 2019 m. lapkričio 5 d. ir antrojo 2020 m. vasario 19 d. susitikimų V. A. ir P. R. taip pat nebendravo, dėl jokių piniginių lėšų perdavimo nesitarė. Kaip nurodoma STT 2020 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, vykdant sankcionuotą V. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, iki 2020 m. vasario 19 d. nebuvo užfiksuotas nei vienas V. A. ir P. R. telefoninis pokalbis. Paskutinis V. A. inkriminuotas 2020 m. gegužės 19 d. susitikimas, kuriame užfiksuotas pinigų V. A. perdavimas, taip pat įvyko P. R. iniciatyva. Kaip parodė V. A. bei ką patvirtina P. R. parodymai bei 2020 m. birželio 8 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, pats P. R. paskambino V. A. ir pakvietė susitikti, ko pasekmėje minėto susitikimo metu padavė V. A. 5000 Eur. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina pagrįsta ir teisiškai reikšminga išvada, kad jei V. A. būtų siekęs ir reikalavęs kokio nors tariamo kyšio, tai visi susitikimai ir bendravimas su P. R. būtų vykęs ne P. R., bet V. A. iniciatyva. O šiuo konkrečiu atveju aiškiai nustatyta, kad visi aptarti veiksmai buvo vykdomi būtent P. R. iniciatyva, veikiant pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį su STT pareigūnų žinia, kas tik dar kartą neabejotinai patvirtina V. A. atžvilgiu naudotą provokaciją.

3.7. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir ignoravo į bylos medžiagą gynybos pateiktus duomenis, rodančius STT (duomenys neskelbtini) valdybos bei P. R. ilgalaikius tarpusavio ryšius. Pirmosios instancijos teisme metu gynyba į bylą pateikė 2016 metų STT vykdytų mažos vertės viešųjų pirkimų sąrašą, iš kurio matyti, kad 2016 metų gegužės mėnesį STT (duomenys neskelbtini) valdyba iš P. R. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 1500 Eur vertės paslaugą „(duomenys neskelbtini)“. Tai rodo, kad P. R. ir jo valdomą įmonę su STT nuo 2016 metų sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai, kuomet STT perka paslaugas iš šio asmens, kuris šioje baudžiamojoje byloje atlieka nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tačiau, apelianto nuomone, negali būti toleruotina tokia situacija, kuomet STT ateityje pasitelkia įmonės, suteikusios STT pareigūnams atitinkamas paslaugas, direktorių, kad šis STT byloje atliktų neviešo pobūdžio veiksmus, šiuo konkrečiu atveju – nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Tokie STT pareigūnų ir P. R. veiksmai ne tik patvirtina neteisėtos provokacijos buvimą, bet taip pat rodo aiškų interesų konfliktą bei yra absoliučiai nesuderinami su pareigūnų veikloje privalomais etiškumo, skaidrumo ir nešališkumo principais. Šie duomenys, gretinant juos su anksčiau aptartais duomenimis, neabejotinai patvirtina, kad šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo inicijuoti ir atlikti nesilaikant griežtų KŽĮ imperatyvų ir todėl vertintini kaip provokacija. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį nusikalstamos veikos imitavimo metu gautais duomenimis – tarp V. A. ir P. R. užfiksuotais pokalbiais – akivaizdžiai nesilaikė BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymams keliamų reikalavimų ir tuo padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

3.8. Apelianto nuomone, iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų duomenų visumos matyti, kad BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių V. A. veiksmuose nėra. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neatskleidė jokio aiškaus pagrindo, jokios konkrečios priežasties, kurios šiuo atveju ir nėra, už ką V. A. iš P. R. paėmė jam inkriminuotą piniginę sumą, nenustatė, kuo konkrečiai pasireiškė V. A. tariamas palankumas projekte, ką V. A. tariamai blogo padarė savo darbinėje veikloje. Apelianto teigimu, 5000 Eur suma V. A. buvo perduota ir V. A. ją paėmė visiškai be jokios priežasties, nieko nežadėdamas P. R., nieko jam nesiūlydamas ir dėl nieko su juo nesitardamas. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas V. A. pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 19 d. susitikimo metu, jiems bekalbant, P. R. tiesiog išsiėmė ir padavė jam 5000 Eur, o jis ir paėmė nurodytus pinigus. P. R. jam nesakė nei už ką, nei kokiu tikslu jis duoda šiuos pinigus. Kaip parodė V. A., 2020 m. gegužės 19 d. susitikimo metu jis užsiminė P. R., kad turi nusižiūrėjęs ir nori pirkti automobilį iš (duomenys neskelbtini), todėl pagalvojo, kad P. R. jam duodami pinigai gali būti paskola automobiliui bei manė ir buvo įsitikinęs, kad šiuos pinigus P. R. reikės grąžinti. Minėtų V. A. parodymų nepaneigia nei vienas bylos medžiagoje esantis duomuo.

3.9. Apeliantas teigia, kad pats P. R., apklaustas teisme, negalėjo įvardinti, už ką konkrečiai jis perdavė 5000 Eur sumą V. A., tačiau labai aiškiai pažymėjo, kad perduodami pinigai nebuvo kyšis, kad duodamas nurodytus pinigus jis nieko nereikalavo, neprašė ir nesitikėjo, o ir V. A. už nurodytą piniginę sumą jam nieko nežadėjo ir nieko neįsipareigojo padaryti ar nedaryti. Be to, kaip parodė P. R., jokio palankumo (duomenys neskelbtini) projekte iš V. A., kaip mero, pusės jam apskritai nereikėjo. Šie duomenys aiškiai patvirtina, kad tiek V. A., tiek P. R. vertino, jog V. A. inkriminuota piniginė suma yra perduodama be jokios konkrečios priežasties ar tikslo, nieko už tai neprašant ir nesitikint, nieko nežadant, nesiūlant ir nesitariant atlikti ar neatlikti ryšium su vykdomu projektu. Tai, be kita ko, rodo V. A. veiksmuose nesant būtinojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – konkretaus piniginių lėšų perdavimo ir gavimo tikslo.

3.10. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas V. A. kaltę padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat grindžia tuo, kad V. A., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, neva turėjo realią galimybę nuspręsti, įtakoti savivaldybėje vykstančius procesus, dėl ko P. R. turėjo pagrindo manyti, kad yra duota komanda „iš viršaus“ nepriimti projekte atliktų darbų aktų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai, remdamasis vien tik P. R. pateiktu subjektyviu vertinimu, kad, jo nuomone, meras galėjo daryti įtaką bet kokiam specialistui savivaldybėje, kad mero žodis, anot P. R., neva būdavo paskutinis ir lemiamas, visiškai neatsižvelgdamas į kitų apklaustų liudytojų – savivaldybės darbuotojų, atsakingų už projekto vykdymą ir įgyvendinimą, parodymus, taip pat visiškai nevertindamas gynybos į bylos medžiagą pateiktų duomenų, paneigiančių V. A. inkriminuotą tariamą įtaką ir palankumą (duomenys neskelbtini) projekte. Pažymi, jog pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų M. R., V. S., D. S., L. T. parodymai aiškiai patvirtina, kad ne meras V. A., o būtent šie bei kiti savivaldybės administracijos darbuotojai buvo atsakingi už (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimą ir jo priežiūrą, atitinkamų raštų projektą vykdžiusiam rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą. Be to, gynybos į bylos medžiagą pateikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos dėl (duomenys neskelbtini) projekto vykusių pasitarimų protokolai pagrindžia, kad visi projekto klausimai, kilusios pretenzijos ar problemos dėl projekto vykdymo ar darbų atlikimo buvo sprendžiamos ne V. A. vienasmeniškai, o kolegialiai, vykusiuose (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pasitarimuose, visų šiuose pasitarimuose dalyvavusių asmenų. Šiuose protokoluose taip pat labai aiškiai atsispindi, kad jokia išimtinė padėtis ar tariamas palankumas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei P. R. ir jo valdomai įmonei niekuomet nebuvo rodomas ar suteikiamas. Nurodyti protokolai taip pat pagrindžia, kad V. A. dalyvavo tik keliuose dėl projekto įgyvendinimo vykusiuose administracijos pasitarimuose ir juose nėra išsakyta jokios jo kardinalios ar radikalios nuomonės dėl projekto įgyvendinamo ar šį projektą vykdžiusių rangovo ar subrangovo, o tuo labiau nėra rodomas joks palankumas šiems asmenims. Skirtingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, V. A. nuomonė šiuose pasitarimuose ir apskritai projekto įgyvendinime nebuvo svariausia ar lemiama. Pasitarimų dėl (duomenys neskelbtini) projekto metu būdavo priimami ir sprendimai, nesutampantys su V. A. nuomone, ką rodo ir bylos medžiagoje esantis 2019 m. balandžio 19 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Šie byloje esantys duomenys neabejotinai paneigia nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas bei patvirtina, kad V. A. nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojams, nei jų priimamiems sprendimams jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Tai, kad svarstant projekto klausimus iš V. A. pusės savivaldybės darbuotojams nebuvo daroma jokia įtaka, patvirtina ir visų be išimties apklaustų ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pasitarimuose dėl (duomenys neskelbtini) projekto dalyvavusių liudytojų – M. R., V. S., D. S., L. T. parodymai. Dar daugiau, kaip parodė V. A. bei ką patvirtino ir P. R., jų susitikimų metu (duomenys neskelbtini) projektas jau buvo beveik įgyvendintas ir užbaigtas. Šie duomenys patvirtina, kad V. A. negalėjo daryti ir nedarė jokios įtakos bei niekam neteikė ir negalėjo suteikti jokio tariamo palankumo minėtame projekte. Taigi nurodyti byloje esantys duomenys, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, pagrindžia, kad V. A. veiksmuose nėra būtinojo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – konkrečios piniginių lėšų perdavimo ir gavimo priežasties – tariamo palankumo. V. A. nepadarė jam inkriminuotos BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl turi būti išteisintas.

3.11. Apeliantas pažymi, jog V. A. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, nors bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu V. A. ir nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau pripažino faktines aplinkybes. V. A. šiuo metu yra nušalintas nuo mero pareigų ir nedirba. Šios nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo V. A. paskirta 500 MGL (25000 Eur) dydžio bauda šiuo atveju yra neproporcinga, neadekvati ir neatitinka nei V. A. inkriminuotos veikos, nei V. A. asmenybės pavojingumo, nei teismų praktikos analogiškose bylose, o taip pat aiškiai prieštarauja BK numatytiems teisingumo kriterijams. Skundžiamu nuosprendžiu V. A. taip pat buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 5 metams. Tačiau V. A. paskirta ženklaus dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė prieštarauja viena kitai. Akivaizdu, kad V. A., siekdamas sumokėti tokio dydžio baudą, turi turėti teisę dirbti, tame tarpe ir valstybės tarnyboje, o šiuo atveju to negali daryti, kadangi jam tokia teisė yra apribota. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto nuomone, turėtų būti mažinama V. A. paskirta aiškiai neproporcinga ir pernelyg didelė bauda, o baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, kuri tokio pobūdžio bylose nėra privaloma, turėtų būti apskritai netaikoma arba jos terminas turėtų būti minimalus.

3.12. Apeliantas nurodo, kad gynyba pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė išslaptinti 2019 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kad būtų išslaptinti šiame tarnybiniame pranešime esantys duomenys, kada, iš kur, iš kokio asmens ir kaip buvo gauta šiame tarnybiniame pranešime nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija, tai yra kad būtų išslaptintas V. A. atžvilgiu taikyto nusikalstamos veikos imitavimo faktinis pagrindas. Į bylos medžiagą buvo pateiktas STT 2020 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio turinio matyti, kad jame pateikiamas atsakymas yra visiškai nesusijęs su ta informacija, kurią prašė išslaptinti ir pateikti gynyba. Šiame STT rašte taip ir nėra atsakyta, nei kada, nei iš kur buvo gauta informacija, staiga leidusi V. A. atžvilgiu taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, tai yra neatskleistas V. A. atžvilgiu taikyto nusikalstamos veikos imitavimo faktinis pagrindas. Apelianto teigimu, 2019 m. spalio 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esantys neišslaptinti duomenys šiuo atveju turi esminę reikšmę vertinant faktinio pagrindo taikyti V. A. atžvilgiu nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus buvimą, o kartu ir šių veiksmų teisėtumą.

4. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras Andrejus Mirnas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. A. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti – V. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone, prašo skirti V. A. didesnę bausmę – 1500 MGL (75000 eurų) dydžio baudą ir dvi baudžiamojo poveikio priemones – atimti jam teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse penkeriems metams, taip pat atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams. Nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir teismo išvadomis dėl V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalį, taip pat gynėjo nuomone, teismas netinkamai sprendė bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, todėl apeliaciniu skundu prašoma V. A. išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

gautų kriminalinės žvalgybos ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu, pripažinimo įrodymais

8. Vienas iš įrodymų šaltinių nagrinėjamoje byloje yra kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. A. gynėjas nurodo, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai V. A. atžvilgiu buvo sankcionuoti bei tęsiami neteisėtai, nesant tam jokio faktinio pagrindo, todėl šių veiksmų metu gauti duomenys negalėjo būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis, byloje šiais duomenimis negalėjo būti remiamasi ir jie negalėjo būti pripažinti įrodymais, kadangi jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo. Apelianto nuomone, bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai V. A. atžvilgiu buvo taikyti aiškiai pažeidžiant KŽĮ ir BPK nuostatas, nesant jokio faktinio pagrindo jų taikymui, nes kriminalinės žvalgybos veiksmai V. A. atžvilgiu ilgą laiką buvo atliekami dėl visiškai kitų veikų ir visiškai kitų aplinkybių, esant visiškai kitiems faktiniams pagrindams, nesusijusiems su šioje baudžiamojoje byloje tiriamomis aplinkybėmis ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį nusikalstamos veikos imitavimo metu gautais duomenimis – užfiksuotais V. A. ir P. R. pokalbiais – akivaizdžiai nesilaikė BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymams keliamų reikalavimų ir tuo padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018, 2K-110-1073/2020).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-297-303/2019).

12. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus (pavyzdžiui, tarp jų nurodytus ir BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-297-303/2019). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, tai yra informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017, 2K-297-303/2019).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nuteistojo V. A. atžvilgiu taikytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje nutarė atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir iš STT (duomenys neskelbtini) valdybos išreikalauti papildomus duomenis apie nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų nuteistojo V. A. atžvilgiu sankcionavimo aplinkybes, nustatyta tvarka jau išslaptintus dokumentus, taip pat pavesti STT (duomenys neskelbtini) valdybai išslaptinti šios valdybos vyresniojo specialisto R. M. 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, esančią šio pranešimo antroje pastraipoje, iš karto po žodžių „tyrimo metu“, be to, gautus duomenis patikrinti BPK numatytais veiksmais - papildomai apklausti liudytoją P. R., taip pat liudytoju apklausti STT (duomenys neskelbtini) valdybos vyresnįjį specialistą R. M., surašiusį 2019 m. spalio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, STT (duomenys neskelbtini) valdyboje buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje dėl galimai (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero V. A. bei kitų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 228 straipsnio 1 dalyje. Šio tyrimo metu buvo gauta duomenų dėl V. A. galimai imamų kyšių iš verslo subjektų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinių įstaigų viešuosiuose pirkimuose dėl medienos granulių pirkimo, dėl V. A. galimai atlikto įgaliojimų viršijimo, duodant nurodymus dėl išskirtinių sąlygų sudarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savivaldybės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose „(duomenys neskelbtini) gatvių ir teritorijų apšvietimui suvartojamos energijos taupymo paslauga“, dėl V. A. galimai pareikalauto 10000 Eur kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko P. R. už laimėtą projektą „Gyvenamosios paskirties (Įvairioms socialinėms grupėms) pastato, esančio (duomenys neskelbtini)“. Šie duomenys apie galimai rengiamas daryti, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas arba kitas pavojingas veikas užfiksuoti Šiaulių apygardos teismui pateiktose išslaptintose 2018 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 104-112), kurių pagrindu buvo teikiami STT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymai Šiaulių apygardos prokuratūros Vyriausiajam prokurorui dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, slapto patekimo bei sekimo sankcionavimo ir pratęsimo (1 t., b. l. 20-23, 28-31, 36-39, 44-47). Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, išanalizavus minėtus STT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymus ir juos pagrindžiančius kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis, bei 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. teikimais (1 t., b. l. 24-27, 32-35, 40-43, 48-52) pasikreipus į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis sankcionuotas (pratęstas) kriminalinės žvalgybos veiksmų (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolė ir fiksavimas, sekimas, slaptas patekimas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpas bei transporto priemones) taikymas V. A. atžvilgiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 53-60).

15. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie dar vieną V. A. daromą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, tai yra apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras V. A. užmaskuota forma galimai sieks per UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R., kuris yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomo projekto „(duomenys neskelbtini)“ generalinis rangovas, pareikalauti kyšio iš minėto projekto subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., vykdančio subrangos darbus už 1400000 Eur (šie duomenys užfiksuoti išslaptintoje STT (duomenys neskelbtini) valdybos 2019 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 109-110), STT (duomenys neskelbtini) valdybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 111-112). Be to, STT (duomenys neskelbtini) valdyboje 2019 m. spalio 14 d. iš asmens, teikiančio pagalbą STT, buvo gautas pranešimas dėl galimos korupcijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Susitikimo metu asmuo nurodė, kad jam yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras V. A. pokalbio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku P. R. metu pastarajam nurodė, kad iš vykdomo projekto „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., vykdančio subrangos darbus už 1400000 Eur, bandys pareikalauti kaip kyšio nenustatytos pinigų sumos. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ rangovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Projekto vertė 1565885,04 Eur. Projektas turi būti baigtas iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. (5 t., b. l. 113-114).

16. Kadangi turimos informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakako, remiantis surinktais duomenimis ir siekiant apginti valstybės saugomus interesus nuo nusikalstamo kėsinimosi, buvo priimtas sprendimas taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą (KŽĮ 2 straipsnio 8 dalies 6 punktas) – nusikalstamos veikos imitavimą, „prisijungiant“ prie tęstinų ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų, kurios tęsiasi be STT kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių pastangų, o būtent kriminalinės žvalgybos kombinacijos metu kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R. ir pasiūlyti jam bendradarbiauti su STT imituojant nusikalstamus veiksmus (1 t., b. l. 15-16). Kaip nurodyta STT (duomenys neskelbtini) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto R. M. 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 21 d. buvo susitikta su P. R. ir šio susitikimo metu P. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras V. A. iš anksčiau nurodyto projekto subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V. užmaskuota forma galimai siekia kaip kyšį gauti pinigų, ir tai, galimai dėl, konspiracijos, siekia padaryti per P. R., be to, P. R. paminėjo, kad galimai V. A. jau davė nurodymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojams, kad šie nepriimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų (1 t., b. l. 15-16). Vadovaujantis KŽĮ 13 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 31 d. teikimu STT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas, remiantis 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma informacija, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl nusikalstamos veikos imitavimo sankcionavimo V. A. atžvilgiu ir leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. R. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, naudoti STT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnų pateiktas technines priemones vaizdo, garso įrašui daryti. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2020 m. balandžio 30 d.) sankcionavo nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus V. A. atžvilgiu, tai yra P. R. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turinčius nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 1-3 dalyse, požymius: pažadėti arba (ir) susitarti perduoti arba (ir) perduoti bet kokio dydžio ir formos kyšį, visą ar dalimis V. A. tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, iš projekto „(duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 29-31). Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nuteistojo V. A. atžvilgiu 2019 m. spalio 31 d. buvo sankcionuoti toje pačioje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, kurioje (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis buvo sankcionuoti (pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmai (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, sekimas, slaptas patekimas į patalpas bei transporto priemones) V. A. atžvilgiu. Taigi nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų skyrimas (vėliau ir pratęsimas) buvo sankcionuotas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir tai patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o turimi duomenys apie V. A. galimai daromą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus) buvo gauta duomenų, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 14.10 val. V. A. ir P. R. susitikimo (duomenys neskelbtini) priklausančioje degalinėje, metu, V. A. savo ar kitų asmenų naudai per tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R. iš projekto „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V. pareikalavo 10000 Eur kyšio už galimą palankumą vykdant minėtą projektą. Šie duomenys užfiksuoti 2019 m. lapkričio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 61-65). Taigi kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius ir remiantis KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, V. A. atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje (1 t., b. l. 1-4). Nors kriminalinės žvalgybos veiksmai V. A. atžvilgiu ilgą laiką buvo atliekami dėl visiškai kitų veikų ir visiškai kitų aplinkybių, esant visiškai kitiems faktiniams pagrindams, tiesiogiai nesusijusiems su šioje baudžiamojoje byloje tiriamomis aplinkybėmis ir nusikalstama veika, dėl kurios V. A. nuteistas šioje byloje, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu būdu gauti faktiniai duomenys negalėjo būti panaudoti kaip įrodymai šioje byloje.

18. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą patekimą į tarnybines ir kitas patalpas, transporto priemones, sekimą ir kt.) gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, tai yra nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ar kiti veiksmai nebuvo sankcionuoti, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį (nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos) veiksmą; dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-P-94-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad tuo atveju, kai, atliekant teisėtai ir pagrįstai sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus (pavyzdžiui, tokius kaip telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, techninių priemonių naudojimas specialia tvarka darbo vietoje), gaunami duomenys dėl veikos, nenurodytos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tokie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir atitinka įrodymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2008, 2K-504/2010, 2K-67/2014, 2K-168-139/2015). Priešinga taisyklė lemtų besąlygišką draudimą naudoti teisėtai atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus gautus duomenis apie tokias nusikalstamas veikas, dėl kurių šių veiksmų atlikimas neleidžiamas. Tačiau toks draudimas nebuvo įtvirtintas buvusioje Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijoje, jis nėra įtvirtintas ir galiojančiame KŽĮ, BPK bei anksčiau minėtoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

19. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atliekant prieš V. A. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimis sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. (tai yra techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, slaptą patekimą bei sekimą) buvo gauti duomenys, leidžiantys įtarti V. A. ir apie kitą nusikalstamą veiką (tai yra BK 225 straipsnio 2 dalis) nei galimai tas (BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalys, 227 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 228 straipsnio 1 dalis), apie kurias turima informacija sudarė faktinį pagrindą atlikti sankcionuotus veiksmus. Tačiau aktualu tai, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas ir nusikaltimai, dėl kurių buvo atliekami sankcionuoti žvalgybiniai veiksmai, yra panašaus pobūdžio arba susiję tarpusavyje (pavyzdžiui, kyšio reikalavimas, kyšio ėmimas, piktnaudžiavimas viršijant įgaliojimus) ir nusikaltimas, už kurį skundžiamu nuosprendžiu nuteistas V. A., patenka į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarčių pagrindu V. A. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, sekimas, slaptas patekimas į patalpas bei transporto priemones), kurių metu gauta tyrimui reikšminga informacija apie kitą V. A. nusikalstamą veiką. Duomenys, kurie nebuvo nurodyti prieš tai minėtose (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartyse, apie V. A. galimai daromas ir kitą nusikalstamą veiką (BK 225 straipsnio 2 dalis), buvo „atsitiktinis radinys“, gautas sąžiningai įgyvendinant apygardos teismo leistus atlikti prieš tai minėtus neviešo tyrimo veiksmus. Taigi sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nuteistojo V. A. atžvilgiu teisėsaugos pareigūnai turėjo patikimos informacijos dėl rengimosi daryti, darymo, padarymo galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal KŽĮ 8 straipsnio nuostatas pateko į sąrašą veikų, dėl kurių kriminalinė žvalgyba yra galima, todėl šie veiksmai buvo sankcionuoti teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad kriminalinės žvalgybos informacijos (dėl faktinių aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero V. A. bei kitų asmenų galimai rengiamų daryti, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų), dėl kurios daugiau kaip metus laiko buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas, atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl jos panaudojimo baudžiamajame procese, o kriminalinės žvalgybos tyrimas V. A. atžvilgiu buvo sustabdytas pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą 2019 m. lapkričio 25 d. (5 t., b. l. 100-101), bei tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir ikiteisminio tyrimo metu V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas buvo pakeistas ir byla perduota teismui dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 6-7), taip pat negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo.

20. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistojo V. A. gynėjas prašė išslaptinti 2019 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl duomenų, kada, iš kur, iš kokio asmens ir kaip buvo gauta šiame tarnybiniame pranešime nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija, tai yra išslaptinti V. A. atžvilgiu taikyto nusikalstamos veikos imitavimo faktinį pagrindą, ir apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į STT (duomenys neskelbtini) valdybą su prašymu išslaptinti ir teismui pateikti duomenis apie asmenį, 2019 m. spalio 14 d. suteikusį STT (duomenys neskelbtini) valdybai informaciją apie galimą korupciją (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, taip pat informuoti teismą, ar tas asmuo nėra P. R. (5 t., b. l. 131). Tačiau iš STT (duomenys neskelbtini) valdybos buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 7 dalimi, detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę neteikiami (5 t., b. l. 133).

21. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis). Taigi, kad šitokie veiksmai turėtų teisėtą pagrindą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį, kurioje turi būti nurodytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, siekiamas rezultatas, veiksmų atlikimo trukmė (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Taigi, procesinis dokumentas, kuris sudaro pagrindą taikyti šias priemones, nustato jų taikymo apimtis, terminus ir taip toliau, yra būtent teismo nutartis. Joje, be kita ko, kaip minėta, turi būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, remiantis BPK 158 straipsnio 3 dalies 4 punktu, BPK 159 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-154-1073/2020). Pagal BPK 159 straipsnį nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų faktinis pagrindas yra konkrečiam asmeniui pateiktas pasiūlymas padaryti nusikalstamą veiką arba dalyvauti ją darant. Taigi tokiais atvejais pasiūlymas (kartu ir NVIV pagal BPK159 straipsnį pagrįstumas) paprastai patvirtinamas, be kita ko, atitinkamo pasiūlymą gavusio asmens parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-1-719/2020).

22. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsižvelgus kriminalinės žvalgybos metu 2019 m. lapkričio 5 d. gautą informaciją, kad V. A. savo ar kitų asmenų naudai per tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R. iš projekto „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V. pareikalavo 10000 Eur kyšio už galimą palankumą vykdant minėtą projektą, 2019 m. gruodžio 2 d. liudytojo P. R. parodymus, taip pat kitą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią informaciją, įvertinus tai, kad V. A. galimai tęsia nusikalstamas veikas bei tikėtina, jog ateityje priims pareikalautą kyšį, siekiant patikrinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, 2019 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas, vadovaudamasis BPK 159 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Iš šio prašymo turinio matyti, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo prašoma leisti P. R. (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui V. A. pažadėti ar susitarti duoti, taip pat duoti kyšį, panaudojant savo arba STT pareigūnų pateiktas pinigines lėšas. Taip pat prašyme yra nurodyta, kad yra numatomas garso ir vaizdą fiksuojančios bei įrašančios techninės priemonės naudojimas (1 t., b. l. 82-83).

23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi prokuroro prašymas leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus V. A. atžvilgiu tenkintas tik iš dalies (1 t., b. l. 85-86), todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas pateikė skundą aukštesniajam teismui. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, išnagrinėjus Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, panaikinta minėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis kaip neteisėta ir nepagrįsta ir leista P. R. nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. kovo 4 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus V. A. atžvilgiu bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu naudotis techninėmis priemonėmis, fiksuojančiomis garsą ir vaizdą (1 t., b. l. 97-99). Vėliau pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 19 d. prašymus (1 t., b. l. 106-107, 114-115) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 20 d. nutartimis pratęstas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų V. A. atžvilgiu atlikimo terminas nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 109-111, 117-118). Minėtų Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių pagrindu buvo užfiksuoti 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. įvykę P. R. ir V. A. susitikimai ir jų metu vykę pokalbiai. Šie duomenys užfiksuoti 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. birželio 8 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose (1 t., b. l. 101-105, 120-123).

24. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, BPK 159 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir pratęsta laikantis BPK nustatytos tvarkos. Dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ir jos termino pratęsimo į ikiteisminio tyrimo teisėją prokuroras kreipėsi su prašymais, kuriuose nurodė tuo metu žinomą informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką (faktinį pagrindą) bei veiksmus, kuriuos prašoma leisti atlikti P. R., taip pat nurodė, kad numatomas garsą ir vaizdą fiksuojančios bei įrašančios techninės priemonės naudojimas. Šie prokuroro prašymai buvo tenkinti minėtomis Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis. Tačiau tam, kad teismas pripažintų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais surinktus duomenis leistinais įrodymais byloje, nepakanka, kad būtų įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos. Pats šių veiksmų realizavimas taip pat turi būti teisėtas – taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (KŽĮ 5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-5-976/2020).

25. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-788/2015, 2K-149-511/2017, 2K-234-895/2018). Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, tai yra asmuo, atliekantis nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus pagal BPK (BPK 159 straipsnio 3 dalis) ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, naudojamą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai remiantis ištirtomis bylos aplinkybėmis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422-303/2016).

26. Privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (sprendimas byloje Vanyan prieš Rusiją) (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie V. A. daromą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 225 straipsnyje, tai yra apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras V. A. užmaskuota forma galimai sieks pareikalauti kyšio iš šio (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomo projekto „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., vykdančio subrangos darbus už 1400000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo proceso metu buvo išsiaiškinta, kad iki STT (duomenys neskelbtini) valdybos vyresniojo specialisto R. M. susitikimo su P. R. (2019 m. spalio 21 d.) STT (duomenys neskelbtini) valdyboje 2019 m. spalio 14 d. buvo gautas asmens teikiančio pagalbą STT pranešimas „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos aplinkybės yra užfiksuotos ne tik jau minėtose išslaptintose pažymose (5 t., b. l. 104-112) ir 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-16), šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas STT (duomenys neskelbtini)valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas R. M. (5 t., b. l. 121-124). Taigi nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai V. A. atžvilgiu buvo sankcionuoti, jau turint duomenų apie jo galimai rengiamą ir vykdomą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnyje, kuri buvo pradėta ir tęsiama be teisėsaugos institucijų įsikišimo, dar iki STT pareigūnui kreipiantis į P. R.. Nors iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo pradžios bei V. A. inkriminuoto pirmojo jo ir P. R. 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo tarp šių asmenų telefoninių pokalbių užfiksuota nebuvo (4 t., b. l. 32), tačiau minėtos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje buvo prisijungta prie galimai daromos, o ne provokuojamos naujos nusikalstamos veikos.

27. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad V. A. tiek atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje nurodytus neviešo pobūdžio veiksmus nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Tiek iš 2019 m. lapkričio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 61-65) užfiksuoto P. R. ir V. A. pokalbio, tiek iš 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. birželio 8 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose (1 t., b. l. 101-105, 120-123) užfiksuotų P. R. ir V. A. pokalbių, tiek iš P. R. parodymų (2 t., b. l. 118-119, 121-122) bei paties V. A. rašytinių parodymų (2 t., b. l. 21-23) ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad V. A. elgėsi aktyviai, tai yra pats per UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R., pareikalavo 10000 Eur kyšio iš apie tokį reikalavimą nežinojusio šio projekto tuometinio subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., domėjosi projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimu ir įvairių susitikimų metu (savivaldybėje, gatvėje ir kt.) P. R. nuolat primindavo apie pinigus, sužinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovo paslaugų, pinigų (kyšio) pareikalavo iš paties P. R., nurodydamas, kad jau pageidautų gauti pusę reikalaujamo kyšio, tai yra 5000 Eur.

28. Aplinkybė, kieno pinigai – privataus asmens ar valstybės – yra naudojami vykdant sankcionuotus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, taip pat nepagrindžia provokacijos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. A. 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. vasario 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (1 t., b. l. 61-65, 101-105) užfiksuotuose P. R. ir V. A. susitikimuose ir pokalbiuose buvo nurodęs, kokią sumą pinigų jis pageidautų gauti (10000 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, o sužinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovo paslaugų, pinigų (kyšio) pareikalavo iš paties P. R., nurodydamas, kad jau pageidautų gauti pusę reikalaujamo kyšio, tai yra 5000 Eur. Šios aplinkybės pagrindžia išvadą, jog V. A. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi anksčiau nei P. R. iš STT gavo pinigus ir perdavė jam (2020 m. gegužės 19 d.), taip pat tyčia susiformavo savarankiškai – be valstybės pareigūnų ar jų kontroliuojamų privačių asmenų – nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų dalyvių (nagrinėjamu atveju – P. R.) neteisėto poveikio.

29. Pažymėtina, kad tiek liudytojas P. R. (5 t., b. l. 117-121), tiek liudytoju apklaustas STT (duomenys neskelbtini) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas R. M. (5 t., b. l. 121-124) patvirtino, kad 2019 m. spalio 31 d. sankcionavus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus ir ruošiantis šiems veiksmams P. R. buvo instruktuotas apie šiuos veiksmus, jis pasirašė dokumentus, pasižadėjimą, kad elgsis natūraliai, pats savo iniciatyva nieko nedarys, buvo įspėtas neprovokuoti asmens daryti nusikalstamų veikų, tačiau, jei iš jo bus reikalaujamas kyšis, apie tai jis turės pranešti STT pareigūnams. Jam buvo duotas garso įrašymo įrenginys ir pasakyta, kad jeigu jis nujaus, ar numatys, kad pasiimtų garso įrašymo įrenginį ir įrašytų tokį pokalbį. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad P. R. buvo supažindintas su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi leisti atlikti nusikalstamo veikos imitavimo veiksmus bei su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. kovo 20 d. nutartimi pratęsti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų terminą bei nusikalstamos veikos imitavimo atlikimo sąlygomis (1 t., b. l. 97-99, 117-118). Pažymėtina tai, kad toks supažindinimas su nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais iš esmės ir yra skirtas dviem tikslams: kad asmuo, dalyvaujantis imituojant nusikalstamą veiką, pirma, neprovokuotų asmens, prieš kurį vykdomas neviešo pobūdžio veiksmas, antra, neperžengtų leidžiamų veiksmų ribų, nes dėl to jam pačiam gali kilti baudžiamoji atsakomybė.

30. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas, tai yra nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimo pratęsimų skaičiaus, tačiau nusikalstamos veikos imitavimas negali tęstis neribotą laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-1-719/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškina, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo trukmė gali būti vienas iš požymių, reikšmingų sprendžiant dėl provokavimo konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-86/2011 ir kt.). Paminėtina, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą. Pakartotinis neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų taikymas, siekiant nustatyti kitus nusikalstamas veikas darančius asmenis, pagal teismų praktiką nelaikomas nusikaltimų „tiražavimu“, nusikalstamą veiką padariusio asmens padėties sunkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-511/2015, 2K-202/2013).

31. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų tyrimo strategija ir taktika apėmė ne vien nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų panaudojimą, bet ir slaptą sekimą, telefono pokalbių klausymąsi. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas, vadovaudamasis BPK 160 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas paskirti V. A. slaptą sekimą ir jo metu naudotis techninėmis priemonėmis, fiksuojančiomis garsą ir vaizdą (1 t., b. l. 124-125). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi prokuroro prašymas tenkintas ir nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. kovo 4 d. leista atlikti slaptą V. A. sekimą, leidžiant daryti garso ir vaizdo įrašus, duomenų fiksavimui panaudojant visų rūšių technines priemones (1 t., b. l. 127-128). Vėliau pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejus Mirno 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 19 d. prašymus (1 t., b. l. 131-132, 138-139) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 20 d. nutartimis pratęstas V. A. atžvilgiu vydomo slapto sekimo terminas nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 134-135, 141-142). Minėtų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių pagrindu buvo užfiksuotas 2020 m. gegužės 19 d. įvykęs P. R. ir V. A. susitikimas. Šie duomenys užfiksuoti 2020 m. birželio 30 d. slapto sekimo protokole (1 t., b. l. 144). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas, vadovaudamasis BPK 154 straipsnio 1 dalimi, taip pat kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (1 t., b. l. 145-146). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi prokuroro prašymas tenkintas ir nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. kovo 4 d. leista klausytis V. A. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (1 t., b. l. 148-149). Vėliau pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejus Mirno 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 19 d. prašymus (1 t., b. l. 156-157, 165-166) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 20 d. nutartimis pratęstas V. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo terminas nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 159-160, 168-169). Minėtų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių pagrindu buvo užfiksuotas 2020 m. gegužės 19 d. įvykęs P. R. ir V. A. telefoninis pokalbis. Šie duomenys užfiksuoti 2020 m. birželio 30 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (1 t., b. l. 173-174). Dėl viena kitą papildančių procese panaudotų procesinių prievartos priemonių buvo atskleista V. A. nagrinėjamoje byloje inkriminuota nusikalstam veika. Be to, tai, kad procesinės prievartos priemonės užtruko ilgesnį laiką, lėmė ir tai, kad pats projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimas truko ilgą laiką (buvo atliekami įvairaus pobūdžio darbai, vykdoma jų priežiūra ir kontrolė, pasirašomi jų atlikimo aktai, gaunamas finansavimas ir kt.) ir turėjo būti baigtas iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. Taip pat tuo metu susiklostė nepalanki epideminė COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacija Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios metu šalyje buvo įvestas karantinas ir stipriai apribotas asmenų bendravimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir taikytų procesinių prievartos priemonių V. A. atžvilgiu trukmę (beveik 7 mėnesiai), nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. A. atžvilgiu buvo atliekami provokaciniai veiksmai, siekiant išprovokuoti jį padaryti nusikalstamą veiką. Tai, kad tarp 2019 m. lapkričio 5 d. įvykusio ir 2020 m. vasario 19 d. įvykusio susitikimų V. A. ir P. R. nebendravo ir dėl jokių piniginių lėšų perdavimo nesitarė, kad iki 2020 m. vasario 19 d. nebuvo užfiksuotas nei vienas V. A. ir P. R. reikšmingas tyrimui telefoninis pokalbis taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad buvo siekiama V. A. išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Tai teisėjų kolegijos nuomone, kaip tik patvirtina tai, kad STT pareigūnai nedarė P. R. jokio spaudimo dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų ir nesiekė provokuoti V. A.. Tą, kad po 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo iki 2020 m. vasario 19 d. daugiau niekas nevyko, STT pareigūnų raginimų vėl susitikti su meru V. A. nebuvo, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė ir pats P. R. (5 t., b. l. 117-121).

32. Nuteistojo V. A. gynėjo teigimu, 2019 m. lapkričio 5 d. P. R. apsilankymas savivaldybėje bei tos pačios dienos tolesnis susitikimas P. R. priklausančioje degalinėje, vyko būtent P. R., kuris veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, iniciatyva. Paskutinis V. A. inkriminuotas 2020 m. gegužės 19 d. susitikimas, kuriame užfiksuotas pinigų V. A. perdavimas, taip pat įvyko P. R. iniciatyva, pats P. R. paskambino V. A. ir pakvietė susitikti, ko pasėkoje minėto susitikimo metu padavė V. A. 5000 Eur. Šie duomenys, apelianto nuomone, įvertinus juos kartu su ta aplinkybe, kad iki 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo jokiais piniginiais klausimais V. A. ir P. R. nebendravo, neginčijamai patvirtina, jog V. A. atžvilgiu buvo atliekami provokaciniai veiksmai, siekiant išprovokuoti jį padaryti nusikalstamą veiką. Siekdama patikrinti šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija išnagrinėjo P. R. ir V. A. parodymus viso proceso metu, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir slapto sekimo protokoluose užfiksuotas P. R. ir V. A. susitikimų ir juose vykstančių pokalbių aplinkybes, susitikimo dalyvių reakcijas visų trijų susitikimų metu, pokalbių turinio dinamiką ir šalių iniciatyvos laipsnį, pokalbių dalyvių konkliudentinius veiksmus, nenustatė iš P. R. pusės provokavimo požymių. Tai, kad P. R. elgėsi natūraliai, susitikimų su V. A. pats neiniciavo, patvirtino apeliacinė instancijos teisme liudytoju apklaustas R. M..

33. Nuteistojo V. A. gynėjas, grįsdamas provokacijos versiją, taip pat kelia klausimą dėl STT pareigūnų veiksmų, kurie patys savo iniciatyva kreipėsi į P. R. su pasiūlymu jam atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas STT (duomenys neskelbtini) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas R. M. dėl minėtų aplinkybių parodė, kad įvertinus, jog kyšininkavimas yra latentinis nusikaltimas tarp dviejų asmenų, o šiuo atveju, tiek P. R., tiek V. A. yra seniai pažįstami, gyvena tame pačiame mieste, buvo nuspręsta, kad planuoti ir stebėti jų susitikimus bus neįmanoma, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į vieną iš dalyvių ir taip užfiksuoti įrodymus. Kai bendraujant su P. R. pastarasis patvirtino STT jau turėtą informaciją, tai yra pasakė, kad „esu spaudžiamas į kampą tam, kad duoti kyšį“, buvo priimtas sprendimas pasiūlyti P. R. daryti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šis veiksmas sankcionuojamas tam, kad būtų apsaugomas dalyvis nuo nusikalstamos veikos (5 t., b. l. 121-124). Pažymėtina, kad nei KŽĮ, nei BPK nėra įtvirtinto draudimo STT pareigūnams patiems kreiptis į asmenis, kuriems buvo siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, todėl nagrinėjamu atveju tai, kad STT pareigūnai patys savo iniciatyva kreipėsi į P. R. su pasiūlymu jam atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, savaime nerodo nei STT pareigūnų, nei P. R. provokacinių veiksmų. Be to, nuteistojo V. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad 2016 m. gegužės mėnesį STT (duomenys neskelbtini) valdyba iš P. R. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 1500 Eur vertės paslaugą „(duomenys neskelbtini)“ ir tai, apelianto nuomone, rodo, kad P. R. ir jo valdomą įmonę su STT nuo 2016 metų sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai, taip pat neduoda pagrindo P. R. veiksmus atliekant nusikalstamo veikos imitavimo veiksmus laikyti provokuojančiais. Šiaulių apygardos teismui pateiktame rašte STT (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas pažymėjo, kad Sprendimas pakviesti P. R. dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nėra niekaip susijęs su V. A. gynėjo apeliaciniame skunde minima aplinkybe – STT (duomenys neskelbtini) valdybos 2016 metų gegužės mėnesį iš P. R. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkta 1500 Eur vertės paslauga „(duomenys neskelbtini)“, o priimtas atsižvelgiant į tuo metu STT disponuojamą kriminalinės žvalgybos informaciją bei susidariusias faktines kriminalinės žvalgybos tyrimo aplinkybes (5 t., b. l. 100-101). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis šiame rašte nurodytomis aplinkybėmis.

34. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie prieš nuteistąjį V. A. taikytą provokaciją daryti nusikalstamą veiką, informacijos apie nuteistojo laisvės pasirinkti norimą elgesio variantą varžymą viso proceso metu nebuvo gauta, nuteistasis nusikalstamą veiką pradėjo ir tęsė savo iniciatyva. P. R., atlikdamas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, laikėsi KŽĮ ir BPK nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Taigi prieš V. A. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, taip pat jis turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus.

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti V. A. atžvilgiu nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, todėl duomenys, kurie buvo gauti atliekant aukščiau nurodytus veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tokiais veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais ir, vertindamas V. A. veiksmus, BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atliekant prieš V. A. nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, KŽĮ ir BPK nustatyta tvarka nebuvo pažeista, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų metu gautus duomenis patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Dėl kitų įrodymų vertinimo ir V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

36. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas. Be to, neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš ar po pageidaujamo tarnybinio veikimo ar neveikimo. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą (BK 225 straipsnio 5 dalis). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė dalį pareikalauto kyšio už palankumą vykdant minėtą projektą „(duomenys neskelbtini)“.

37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. A. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra išsamiai apklausė nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) V. A., liudytojus P. R., M. R., D. S., L. T., V. S., išvardijo dokumentus ir jose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, aptarė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, slapto sekimo protokolų, pinigų apžiūros protokolo, asmens kratos protokolo, asmens kratos metu rastų objektų apžiūros protokolo, išreikalautų objektų apžiūros protokolo turinius, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. A. nepripažino savo kaltės, tačiau nuteistojo V. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė išvadas, kad V. A., užimdamas mero pareigas ir kontroliuodamas projekto „(duomenys neskelbtini)“ vykdymą, už palankumą iš subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko per rangovo atstovą P. R. pareikalavo 10000 Eur kyšio, o vėliau iš paties P. R. paėmė pusę reikalauto kyšio – 5000 Eur už palankumą, įgyvendinant minėtą projektą, tai yra, kad vykdant su minėtu projektu susijusius darbus, atliekant jų prižiūrą ir kontrolę, priimant atliktus darbus ir gaunant už juos finansavimą nebūtų jokių trikdžių. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

39. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. A. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neatskleidė jokio aiškaus pagrindo, jokios konkrečios priežasties, dėl ko V. A. iš P. R. paėmė dalį reikalauto kyšio, nenustatė, kuo konkrečiai pasireiškė V. A. tariamas palankumas projekte. Apelianto teigimu, 5000 Eur suma V. A. buvo perduota ir V. A. ją paėmė visiškai be jokios priežasties, nieko nežadėdamas P. R., nieko jam nesiūlydamas ir dėl nieko su juo nesitardamas. Apeliantas teigia, kad pats P. R. apklaustas teisme negalėjo įvardinti, už ką konkrečiai jis perdavė 5000 Eur sumą V. A..

40. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju 5000 Eur suma V. A. buvo perduota ir V. A. ją paėmė, nieko nežadėdamas P. R., nieko jam nesiūlydamas ir dėl nieko su juo nesitardamas, tačiau, kaip jau minėta, pagal BK 225 straipsnį valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo atsako ne tik už reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį arba kyšio priėmimą už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, bet ir už išimtinę padėtį ar apskritai palankumą ateityje. Taigi pagal BK 225 straipsnį kaip kyšininkavimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai valstybės tarnautojas reikalauja ar priima turtines vertybes, aiškiai neišreikšdamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus reikalaujamos, imamos turtinės vertybės.

41. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, V. A., būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, tai yra savivaldybės vadovu ir turėdamas sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą, taip pat turėdamas kitus savivaldybės mero įgaliojimus ir įtaką savivaldybėje, būdamas išskirtinai aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas, turėjo realią galimybę nuspręsti, įtakoti visus savivaldybėje vykstančius procesus. Šias aplinkybes patvirtina ne tik P. R. parodymai dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų jo vadovaujamos įmonės įgyvendinamo projekto atžvilgiu, tačiau ir liudytojų savivaldybės darbuotojų M. R., D. S., L. T., V. S. parodymai, kad dėl savivaldybės vykdomų projektų kiekvieną savaitę savivaldybėje vykstančiuose pasitarimuose dalyvaudavo ir meras V. A., kurio žodis dėl priimamų sprendimų buvo svariausias. Nors V. A. gynėjo teigimu, liudytojų M. R., V. S., D. S., L. T. parodymai patvirtina, kad ne meras V. A., o būtent šie bei kiti savivaldybės administracijos darbuotojai buvo atsakingi už (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimą ir jo priežiūrą, atitinkamų raštų projektą vykdžiusiam rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent šių liudytojų parodymais nustatyta ir tai, kad sprendimus dėl savivaldybės vykdomų projektų priimdavo vadovai, tarp jų ir meras.

42. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad V. A. ir P. R. susitikimų metu „(duomenys neskelbtini)“ projektas jau buvo beveik įgyvendintas ir užbaigtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos projektas turėjo būti baigtas iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., tad V. A. dar turėjo pakankamai laiko įtakoti su projekto „(duomenys neskelbtini)“ vykdymu susijusius procesus.

43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. A., 2020 m. gegužės 19 d. susitikimo metu užsiminė P. R., kad turi nusižiūrėjęs ir nori pirkti automobilį iš (duomenys neskelbtini), todėl pagalvojo, kad P. R. jam duodami pinigai gali būti paskola automobiliui bei manė ir buvo įsitikinęs, kad šiuos pinigus P. R. reikės grąžinti. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 8 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 120-123), kalba apie automobilius tarp P. R. ir V. A. buvo, tačiau apie paskolą automobilio pirkimui jokios kalbos nebuvo, gavęs ir P. R. pinigus, V. A. iškart juos įsideda į švarko vidinę kišenę, net nepaklausęs, kodėl jam duodami šie pinigai. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme P. R. patvirtino, kad 2020 m. gegužės 19 d. susitikimo metu jokių paskolinių sandorių nebuvo sudaryta, jis nežadėjo V. A. paskolinti pinigų ir V. A. neprašė paskolinti pinigų. Be to, 2020 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. A. pats nurodė, kad gauti iš P. R. pinigai, tai jam grąžinta P. R. skola (2 t., b. l. 17-18). Taigi apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl paskolos automobiliui yra V. A. gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi paminėti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad V. A. savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir 2020 m. gegužės 19 d. priėmė dalį pareikalauto kyšio – 5000 Eur už palankumą vykdant minėtą projektą „(duomenys neskelbtini)“. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. A. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, ir priimti naują nuosprendį – V. A. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistojo V. A. gynėjas, nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

45. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

46. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

47. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo V. A. gynėjo ir prokuroro apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas V. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, paskyrė netinkamą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

48. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, baudžiama baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, nubaudė 500 MGL (25000 Eur) dydžio bauda. Skirdamas bausmę nuteistajam V. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į padaryto nusikaltimo pobūdį, kad padaryta veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, į tai, kad V. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad V. A. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, į tai, kad jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą, mažesnę už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. A. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (500 MGL bauda) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę V. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais arba didinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

50. Grįsdamas prašymą sušvelninti V. A. paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde V. A. gynėjas be aplinkybių, kurios jau įvertintos pirmosios instancijos teismo, nurodo tai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. A. pripažino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, jis šiuo metu yra nušalintas nuo mero pareigų ir nedirba. Šios nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo V. A. paskirta bauda yra neproporcinga, neadekvati ir neatitinka nei V. A. inkriminuotos veikos, nei V. A. asmenybės pavojingumo, nei teismų praktikos analogiškose bylose, o taip pat aiškiai prieštarauja BK numatytiems teisingumo kriterijams. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – nėra pakankamas pagrindas lengvinti V. A. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

51. Grįsdamas prašymą paskirti griežtesnę bausmę V. A., apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad savivaldybės mero veiksmai, kai tiesiogiai pareikalaujama kyšio ir šis reikalavimas pakartojamas kelis kartus bei vėliau priimama pareikalauto kyšio dalis, nors konkrečiai ir nedeklaruojant, už ką konkrečiai tas kyšis turi būti duotas, negali būti laikomi kaip nors mažiau pavojingi, be to, V. A. pareikalauto kyšio vertė (10000 Eur) laikytina labiau artima sunkaus BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo (kai priimto kyšio vertė viršija 250 MGL, tai yra 12500 Eur vertę) sudėčiai nei minimaliam (1 MGL, tai yra 50 Eur) dydžiui, pakankamam kvalifikuoti veiką pagal BK 225 straipsnio l dalį, todėl V. A. inkriminuota nusikalstama veika laikytina pakankamai pavojinga, kad už jos padarymą ir esant įstatymo numatytiems pagrindams būtų skiriama bent jau įstatymo numatyta bausmės vidurkiui artima bausmė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais. Vien tai, kad teismas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes vertino ne taip pat kaip prokuroras, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam buvo paskirta per švelni bausmė.

52. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bausmę nuteistajam paskyrė BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytose ribose ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus mažesnę baudą už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos vidurkį ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, su tokia teismo išvada sutinka. V. A. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni.

53. Prokuroro skunde prašoma V. A. paskirti 1500 MGL dydžio (75000 eurų) dydžio baudą. Atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytus bausmių dydžius ir jų vidurkius, ypatingai didelį prašomos skirti baudos dydį už padarytą apysunkį nusikaltimą, taip pat į Lietuvos ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, aplinkybes, kad gauta kyšio suma buvo daug mažesnė nei prašoma skirti bauda, į tai, kad jis šiuo metu V. A. yra nušalintas nuo mero pareigų ir nedirba, jam pagrįstai skirtas 500 MGL baudos dydis. Prokuroro skunde nurodytas baudos dydis yra pernelyg didelis ir tokia griežta bauda būtų įgyvendintas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Teismo paskirta bauda yra pakankamai ženkli, kad ne tik nubaustų kaltininką, bet paveiktų jį ir kitus asmenis taip, jog skatintų daugiau nenusikalsti bei atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

54. Apeliaciniais skundais V. A. gynėjas ir prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 5 metams. Nuteistojo gynėjas prašo panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą, o prokuroras mano, kad teismas V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone skirtus draudimus (ribojimus) pernelyg susiaurino, be to, V. A. turi būti paskirtas viešųjų teisių atėmimas.

55. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vieną iš pagrindinių tokio pobūdžio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų (BK 68² straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad V. A. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką atlikdamas profesines pareigas, kartu su bausme pagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 5 metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui aplinkybes neturi pagrindo konstatuoti, kad V. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68² straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

56. Prokuroro nuomone, teisės tik tam tikram laikotarpiui dirbti valstybės tarnyboje atėmimas nepadės pilnai įgyvendinti bausmės paskirties ir tikslų, todėl prašo V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemones – atimti jam teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse penkeriems metams. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojas, todėl nagrinėjamu atveju, uždraudimas V. A. dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose bei privačiuose juridiniuose asmenyse būtų perteklinis, tad neskirtinas.

57. BK 68¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68¹ straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką atimamos tik renkamos (pvz., mero, partijos pirmininko) arba skiriamos (pvz., teisėjo, prokuroro, savivaldybės administracijos direktoriaus ir pan.) pareigos, jei nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Piktnaudžiavimu viešosiomis teisėmis laikomas tyčinis pasinaudojimas viešosiomis teisėmis, neatitinkantis užimamų pareigų interesų, padarytas savanaudiškais ar asmeniniais tikslais. V. A. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu ėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigas, tai yra vykdė viešojo administravimo funkcijas. Jam pagal pareigas buvo suteiktos viešosios teisės, kuriomis jis privalėjo sąžiningai naudotis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas savo darbines pareigas, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojo, padėtimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. A. paskyrė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybe, V. A. papildomai skirti viešųjų teisių atėmimą nėra pagrindo.

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. A. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir bauidžiamojo poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo V. A. gynėjo advokato ar Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, dėl V. A. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno (Andrej Mirnyj) ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus atmesti.