- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2A-721-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07726-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- T. F.
- Atsakovas
- A. F.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.2.6.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Mildos Skersienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-111-971/2022 pagal T. F. patikslintą ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovo A. F. priešieškinį ir jo patikslinimą ieškovei T. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tėvystės nuginčijimo ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. F., patikslinusi ieškinio reikalavimus, su 2021 m. lapkričio 5 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims dabartines pavardes – „F.“, „F.“;
2) nustatyti nepilnamečių vaikų V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. F. ir J. F. po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti ieškovę vaikų gaunamų lėšų administratore;
4) priteisti iš atsakovo 700 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą;
5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: a) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais V. F. ir J. F. antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiėmęs dukrą / sūnų iš mokymo įstaigos arba iš ieškovės gyvenamosios vietos, ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą; b) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pasiėmęs juos šeštadienį 14 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžina juos šeštadienį iki 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą; c) atsakovas turi teisę su vaikais praleisti laiką 1 savaitę vaikų vasaros atostogų metu, pasiėmęs vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą, apie planuojamas atostogas suderinęs raštu (elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) su ieškove prieš 2 savaites. Ieškovė įpareigojama paruošti ir perduoti tėvui (atsakovui) vaikų būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, vaikų asmens dokumentus, reikalingus atostogoms; d) atsakovas turi teisę su vaikais neporiniais metais praleisti laiką per Šv. Kalėdas (antrąją Kalėdų dieną) ir per Šv. Velykas (antrąją Velykų dieną) nuo 10 val., pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20 val. tos pačios dienos grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą, o poriniais metais per Šv. Kalėdas (pirmąją Kalėdų dieną) ir per Šv. Velykas (pirmąją Velykų dieną) nuo 10 val., pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ir iki 20 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; e) atsakovas turi teisę kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 10 val. pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir gražinti į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; f) atsakovas turi teisę savo gimimo dieną (rugsėjo 3 d.) pasiimti vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir gražinti vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; g) Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną (lapkričio 31 d.) vaikai praleidžia su ieškove, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirsto bendravimo grafikas; h) atsakovas turi teisę vaikų gimimo dieną bendrauti su jais nuo 16 val., pasiėmęs vaikus iš mokymo įstaigos arba iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; i) jeigu atsakovas pagal nustatytą bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su vaikais dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaikus iš ieškovės, atsakovas praranda galimybę tą dieną, šventę ar savaitgalį bendrauti su vaikais; j) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti ieškovės telefonu per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 21 val. Ieškovė įpareigojama SMS žinute arba el. paštu tėvui pranešti telefono numerį ir kitus kontaktus, kad nurodomu laiku arba kitu šalių sutartu laiku tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaikais nurodomomis priemonėmis. Jeigu atsakovas vėluoja ilgiau kaip 15 min. paskambinti ar prisijungti internetu, jis praranda galimybę tą dieną bendrauti su vaikais; k) atsakovui nesant galimybės bendrauti su savo vaikais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys), jis prieš 4 val. SMS žinute turi pranešti ieškovei jos telefono Nr. arba ieškovės elektroniniu paštu; l) ieškovė įsipareigoja nedelsiant telefonu ar elektroniniu paštu pranešti atsakovui apie vaikų susirgimą, gydymą ir kitas būkles arba kitus svarbius vaikams įvykius; m) šalių susitarimu atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku, t. y., įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovas su vaikais bendrauja patogiu jam laiku, iš anksto pranešdamas ieškovei ne vėliau kaip prieš valandą iki jam pasiimant vaikus, atsižvelgiant į vaikų interesus, ir grąžinant vaikus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 20 val., bei su jais praleidžia laiką 1 savaitę vaikų vasaros atostogų metu, pasiėmęs vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą, apie planuojamas atostogas suderinęs raštu – elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis su ieškove prieš 2 savaites;
6) padalyti santuokos metu įgytą turtą: po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 85/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (75 665 Eur vertės); automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ir priteisti ieškovei;
7) nustatyti solidariųjų prievolių, kylančių iš pagal su akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 3 d. sudarytos kredito sutarties (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką, kuri galioja tarp sutuoktinių, pagal kurią visus mokėjimus pagal minėtą sutartį atliks ieškovė, o atsakovui kreditoriaus reikalavimu įvykdžius šią prievolę (jos dalį), ieškovė per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovui jo atliktus mokėjimus;
8) nustatyti, kad ieškovė išmoka kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui tenkančią kredito likučio dalį pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), todėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui iš ieškovės nepriteisti;
9) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad nesutarimai tarp sutuoktinių pasireikšdavo atsakovo nepagrįsto pavydo išpuoliais, nuolatiniais konfliktais dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Sutuoktinių santykiai ypač pablogėjo nuo 2019 metų, atsakovas prieš ieškovę vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, jo agresiją prieš ieškovę matė vaikai. 2019 m. kovo 16 d. ieškovė dėl atsakovo smurto buvo priversta kreiptis į policijos pareigūnus. Tarpusavio santykiai atšalo, santuoka praktiškai iširo. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nuolat rūpinasi vaikais, prižiūri juos. Atsakovas bendrauja su vaikais, kiek turi poreikio. Ieškovė netrukdo ir neplanuoja ateityje trukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau tokio amžiaus vaikams būtina stabili namų aplinka, ugdymo, dienos režimas. Ieškovės teigimu, kad atsakovas turi teikti bent minimaliai išlaikymą vaikams po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat iš atsakovo vaikams priteistinas 700 Eur (350 Eur × 2) išlaikymo įsiskolinimas (teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2020 m. rugpjūčio mėn.). Dėl turto ir prievolių padalijimo ieškovė pažymėjo, kad ji pateikė rašytinius įrodymus apie atsakovo nederamą elgesį šeimoje, ikiteisminio tyrimo medžiagą, todėl objektyviais įrodymais nustatytos aplinkybės, patvirtinančios buto padalijimo natūra nepriimtinumą, ir bendrąja nuosavybe šalims priklausanti buto dalis (85/100) priteistina ieškovei. Ieškovė įsipareigoja iš asmeninių lėšų kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti atsakovui tenkančią 37 035,10 Eur kredito likučio dalį pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), todėl prašo kompensacijos išmokėjimo atsakovui iš ieškovės nepriteisti. Ieškovė įvykdė prievolę kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. lapkričio 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sumokėjo 2 990,30 Eur už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), likusią mokėti lizingo dalį iš savo asmeninių lėšų, todėl prašo po šios prievolės įvykdymo minėtą automobilį pripažinti jos asmenine nuosavybe. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), pirktas iš jos asmeninių lėšų, turėtų iki santuokos. Automobilio vertė pagal 2021 m. rugsėjo 24 d. vertinimo ataskaitą yra 16 693 Eur.
Šalies argumentai
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kurį iš dalies patikslino 2022 m. sausio 18 d. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, ir prašė:
1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes „F.“ ir „F.“;
2) nuginčyti tėvystę ir panaikinti įrašą apie atsakovo tėvystę nepilnamečio V. F. gimimo įraše;
3) nustatyti nepilnametės J. F. gyvenamąją vietą su motina;
4) nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra du kartus po 7 kalendorines dienas iš eilės savo buvimo krante metu. Apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas įspėja ieškovę prieš ne mažiau kaip savaitę. Dukra pasiimama ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ar kitą sutartą vietą. Buvimo jūroje ir krante metu atsakovas su dukra neribotai bendrauja virtualiomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, sveikatą, norą ir kitas svarbias aplinkybes;
5) priteisti iš atsakovo (atsakovas sutinka mokėti) nepilnametės J. F. išlaikymui po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti;
6) nustatyti, kad ½ nuosavybės teisės dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurią atsakovui asmeniškai 2015 m. lapkričio 4 d. padovanojo jo tėvas, nutraukiant santuoką, nedalytina; nustatyti, kad garažas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovui asmeniškai 2015 m. vasario 3 d. padovanojo jo tėvas, nutraukiant santuoką, nedalytinas;
7) padalyti santuokos metu įgytą turtą: priteisti atsakovui iš ieškovės 3 566,86 Eur kompensaciją už pusę likutinės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vertės; atsakovo asmeninėn nuosavybėn grąžinti ieškovei dovanotas 15/100 nuosavybės teisės dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini); grąžinus atsakovo asmeninėn nuosavybėn 15/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalių, šias dalis atidalyti, ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant 17 100 Eur kompensaciją; 85/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalis priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant 11 832,47 Eur kompensaciją;
8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę AB „(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdo ieškovė asmeniškai, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio;
9) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovės teiginiai kaltinant jį dėl santuokos iširimo nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas neneigia, kad retkarčiais pavartoja alkoholio, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turi priklausomybę, ir tai kažkaip lėmė santuokos iširimą. Kaltindama atsakovą dėl polinkio išgerti, ieškovė visiškai nepasisako apie savo, kaip sutuoktinės, elgesį – būtent ieškovė yra linkusi į lengvabūdišką gyvenimo būdą, pasilinksminimus vyrų kompanijose, taip pat ir alkoholio vartojimą. Ieškovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo 2019 m. kovo 16 d. įvykį laikyti santuokos iširimo priežastimi, kadangi ieškovė po šio įvykio su atsakovu susitaikė ir toliau gyveno kartu. Atsakovo nuomone, abu sutuoktiniai turi tam tikrų nuoskaudų vienas kitam, todėl yra pagrindas pripažinti, jog santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, jog kaltė pasireiškė tuo, kad šalys nesugebėjo išsaugoti šeimos. Taip pat nurodė, kad ieškovė, būdama santuokoje su ankstesniu sutuoktiniu R. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V.. Kaip paaiškėjo, ieškovė sūnaus susilaukė ne su tuometiniu sutuoktiniu, o su svetimu vyru. Šiam faktui išaiškėjus, pirmoji ieškovės santuoka nutrūko, ir įrašas apie tėvystę vaiko gimimo liudijime buvo panaikintas. Atsakovas, nutaręs kurti šeimą su ieškove, tikėdamasis bendros ateities ir elgdamasis garbingai, (duomenys neskelbtini) suteikė ieškovės sūnui savo pavardę ir pripažino tėvystę – tam, kad berniukas jaustųsi lygiavertis jų šeimos narys. Atlikdamas tokį veiksmą, atsakovas nesitikėjo, kad jo santuoka iširs ir kad ieškovės gyvenimo būdas nepasikeis. Mano, kad šiuo atveju vienų metų ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo praleidimas nėra reikšmingas, kadangi visi šio teisinio santykio dalyviai (ieškovė, atsakovas, V.) nuo pat pradžių žinojo, kad atsakovas nėra tikrasis vaiko tėvas. Atsakovas neneigia, kad su berniuku palaikė normalius santykius, nes jie gyveno šeimoje, tačiau tarp jų visuomet buvo suvokimas, kad jie nėra tėvas ir sūnus. Artimas ryšys tarp jų taip ir nesusiformavo. Kadangi atsakovas tėvystę pripažino tik dėl santuokos su ieškove, nutraukus jų santuoką, atsakovas nepageidauja būti susietas nei su ieškove (ypač vertinant jos moralines savybes), nei su ne savo vaiku, juolab mokėti ne savo vaikui išlaikymą, turėti pareigą su juo bendrauti, juo rūpintis ir pan. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog dukros J. F. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas dirba jūroje 2 mėnesius ir 1 mėnesį būna namuose, tą mėnesį jis norėtų maksimaliai išnaudoti bendravimui su dukra. Ieškovė prašo nustatyti itin detalią bendravimo tvarką, tačiau pagal atsakovo darbo grafiką ji būtų neįgyvendinama. Atsakovas prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką, kadangi tokia tvarka leistų maksimaliai pagal esamą situaciją jam su dukra bendrauti. Būdamas krante, atsakovas savo laiku gali naudotis laisvai, todėl jis turėtų visas galimybes dukrą nuvežti ir parvežti iš ugdymo įstaigų, būrelių, kitų užsiėmimų, padėti jai ruošti pamokas, su ja žaisti ir visaip kitaip rūpintis. Be to, dukra yra tokio amžiaus, kad gali praleisti po savaitę laiko be motinos globos. Dukrą šalys kartu augino nuo gimimo, ji vystosi normaliai, specialiųjų poreikių neturi, todėl mano, kad jos išlaikymui iš tėvo būtų pakankama 250 Eur suma per mėnesį. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 350 Eur per mėnesį. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo ne tik pervesdamas lėšų ieškovei, bet būnant namuose išlaikydamas vaikus natūra. Dėl turto padalijimo nurodė, kad neprieštarauja, jog, ieškovei sumokėjus visas lizingo įmokas, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), atitektų jai, tačiau jam iš ieškovės priteistina 3 566,86 Eur kompensacija, kurią sudaro pusė 2021 m. sausio 1 d. buvusios automobilio likutinės vertės (7 133,75 Eur / 2). Atsakovas taip pat neigia ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo faktą šio automobilio įsigijimui. Mano, kad abiejų šalių interesus geriausiai atitiktų ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimas ieškovei, atsakovui priteisiant atitinkamą kompensaciją, juo labiau, kad butą priteisti jai prašo ir pati ieškovė, be to, šiame bute iki šiol gyvena šalių dukra ir ieškovės sūnus. Priteisiant butą ieškovei, atsakovui priklauso teisinga kompensacija, įvertinus jo panaudotas asmenines lėšas bei realią buto rinkos vertę, kuri, pagal individualaus vertinimo duomenis, yra 114 000 Eur. Priteisiant ieškovei 85/100 nuosavybės teisės dalis buto, kurio vertė 96 900 Eur, turi būti išskaičiuojamas kredito likutis – 73 235,06 Eur, kurį toliau sutinka grąžinti asmeniškai ieškovė. Likusi 23 664,94 Eur suma yra bendras sutuoktinių „pliusas“, kurio pusė priklauso atsakovui kaip jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai sudaro 11 832,47 Eur (23 664,94 Eur / 2). Ginčo buto pirkimui atsakovas panaudojo asmenines lėšas, gautas pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl 15/100 ginčo buto nuosavybės teisės dalių atsakovas įgijo asmenine nuosavybe ir vėliau 2015 m. lapkričio 10 d. padovanojo jas ieškovei. Kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalies pagrindu atsakovas reiškia reikalavimą dėl ieškovei dovanotų buto dalių susigrąžinimo, nes tokią teisę jam suteikia įstatymas, be to, nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovo dovana buvo susieta tariamai su ieškovės asmeniniu indėliu į butą. Grąžinus atsakovui 15/100 buto dalių, jos turėtų būti atidalijamos ir asmeninės nuosavybės teise priteisiamos ieškovei. Tokiu būdu ieškovės žinioje būtų sutelktas visas daiktas, tai ne tik užtikrintų jai naudojimąsi visu butu, bet ir paties buto valdymas taptų efektyvesnis ir paprastesnis. Tai iš esmės atitiktų ir ieškovės interesus šioje byloje. Pagal nustatytą turto vertę 15/100 buto dalių vertė atitinkamai yra 17 100 Eur, todėl šias dalis asmeninės nuosavybės teise priteisus ieškovei, atsakovui priteistina 17 100 Eur kompensacija. Iš viso atsakovui priklausytų 28 932,47 Eur kompensacija (11 832,47 Eur + 17 100 Eur). Pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ abiejų sutuoktinių sudarytą kredito sutartį (duomenys neskelbtini) buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui gautas 92 565 Eur kreditas, kuris faktiškai buvo panaudotas 85/100 buto nuosavybės teisės dalių pirkimui. Negrąžinto kredito likutis yra 73 235,06 Eur. Atsakovo nuomone, įmokas bankui po santuokos nutraukimo turėtų mokėti asmeniškai ieškovė, su tuo ji pati ieškinyje sutinka. Atsakovas prašo tik nustatyti prievolės vykdymo tvarką, bet neprašo modifikuoti prievolės.
5. Ieškovė atsiliepimuose į priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka, palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nepagrįstas, atsakovas neneigia, kad su vaiku palaikė normalius santykius, augino jį nuo šešerių metukų amžiaus. Atsakovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką ieškovė vertina kaip manipuliavimą vaiko interesais. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodoma ginčo buto verte ir mano, kad reali buto vertė remiantis VĮ Registrų centro pažyma yra 95 000 Eur. Todėl iš 80 750 Eur (85/100 dalių bendrosios jungtinės sutuoktinių buto nuosavybės) atėmus 73 235,06 Eur išmokėtino kredito dalį, lieka 7 514,94 Eur ir atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje sudarytų 3 757,47 Eur. Ieškovė laiko neįrodytu atsakovo teiginį, kad 6 900 Eur suma už ginčo butą sumokėta iš asmeninių atsakovo lėšų. Lieka nepaneigta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad, perkant santuokoje butą, dalis buvo mokėta iš ieškovės asmeninių lėšų, juo labiau, kad atsakovas 2015 metų rugpjūčio mėnesį turėjo skolų ieškovės broliui A. Z. (A. Z.). Taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ginčija notariškai patvirtintą dovanojimo sandorį, sudarytą laisva šalių (visų pirma atsakovo) valia, remdamasis menama neįrodyta ieškovės kaltės samprata dėl ištuokos.
6. Trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini) T. F. ir A. F. yra bendraskoliai, todėl mano, kad skolininkai, nekeičiant kredito sutarties sąlygų, gali tartis, kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį, ir bankas tokio susitarimo neginčys. Tačiau nevykdant įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį, lieka galioti solidari atsakomybė. Bankas neprieštarauja, kad bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priklausytų (be papildomų apsunkinimų) vienam iš bendraskolių ir bendraturčių. Bankas sutinka su atsakovo A. F. prašymu nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę bankui pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini) toliau vykdo ieškovė T. F., nekeičiant solidarios A. F. ir T. F. atsakomybės pagal šią kredito sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir (patikslintą) priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
7.1. Nutraukti ieškovės T. F. ir atsakovo A. F. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei T. F. palikti pavardę – F., atsakovui A. F. palikti pavardę – F..
7.3. Nustatyti nepilnamečių vaikų V. F. ir J. F. gyvenamąją vietą su motina – ieškove T. F..
7.4. Nustatyti atsakovo A. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. F. ir J. F. tvarką, pagal kurią: atsakovas A. F. bendrauja su vaikais V. F. ir J. F. du kartus po 7 kalendorines dienas iš eilės savo buvimo krante metu. Apie tikslų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas A. F. įspėja ieškovę T. F. prieš ne mažiau kaip savaitę. Vaikai pasiimami ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ar kitą sutartą vietą. Buvimo jūroje ir krante metu atsakovas A. F. su vaikais neribotai bendrauja virtualiomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, sveikatą, norą ir kitas svarbias aplinkybes.
7.5. Priteisti iš atsakovo A. F. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. F. ir J. F. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2020 m. lapkričio 3 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. F.. Nustatyti, kad atsakovas A. F. vaikų išlaikymui skirtas lėšas moka už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervesdamas į ieškovės T. F. banko sąskaitą.
7.6. Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo A. F. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
7.7. Padalyti ieškovės T. F. ir atsakovo A. F. santuokoje įgytą turtą: a) priteisti ieškovei T. F. asmeninės nuosavybės teise 85/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 96 900 Eur vertės; b) priteisti atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 11 832,47 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią buto dalį; c) priteisti ieškovei T. F. asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), 16 693 Eur vertės; d) priteisti atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 3 566,86 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį automobilį; e) grąžinti atsakovo A. F. asmeninėn nuosavybėn ieškovei T. F. 2015 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanotą nekilnojamąjį turtą: 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17 100 Eur vertės.
7.8. Atidalyti atsakovui A. F. asmeninėn nuosavybėn grąžintas 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): priteisti ieškovei T. F. asmeninės nuosavybės teise natūra 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. priteisti 17 100 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančią buto dalį.
7.9. Nustatyti, kad ieškovė T. F. ir atsakovas A. F. lieka solidariai atsakingi kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini). Nustatyti atsiskaitymo su kreditore AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šią sutartį tvarką, pagal kurią: nutraukus šalių santuoką, visas įmokas AB „(duomenys neskelbtini)“ mokės ieškovė T. F.; atsakovui A. F. kreditoriaus reikalavimu įvykdžius prievolę (jos dalį) pagal kredito sutartį, ieškovė T. F. per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovui A. F. jo atliktus mokėjimus.
7.10. Priteisti ieškovei T. F. iš atsakovo A. F. 1 762,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7.11. Priteisti atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 3 675,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7.12. Dėl kitos dalies patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
7.13. Priteisti iš ieškovės T. F. 133,50 Eur žyminio mokesčio valstybei,
7.14. Priteisti iš atsakovo A. F. 214,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.
7.15. Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7.16. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
8. Dėl santuokos nutraukimo teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, konstatavo, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti išimtinę kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas pažymėjo, kad šalys neneigia, jog tarp jų susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog vien atsakovo elgesys su ieškove buvo santuokos iširimo priežastimi. Priešingai, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jam būnant jūroje ieškovė nuolat linksminasi su draugais, leidžia laiką neaiškiose kompanijose ir taip pat vartoja alkoholį, bei pateikti įrodymai (vaizdo įrašai, informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kur pati ieškovė pripažįsta vartojusi alkoholį) leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kaip sutuoktinės elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas. Ieškovė neįrodė išimtinės atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, neįrodė ir to, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, nesirūpino šeima. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (neišskiriant nė vieno iš sutuoktinių kaltės).
9. Dėl tėvystės nuginčijimo teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir nurodo, kad tarp jo ir V. artimo ryšio nėra, esą jam pasitraukus iš ieškovės gyvenimo, poreikio bendrauti su juo nebeturės ir pats V., tačiau, įvertinus vaiko išsakytą nuomonę, šiuo atveju prioritetas teikiamas ne atsakovo siekiams nutraukti visus galimus ryšius su vaiku, o nepilnamečio vaiko interesams turėti tėvą, kurį vaikas dėl bendro gyvenimo kartu, prieraišumo, rūpinimosi juo pažįsta kaip savo tėvą ir laiko savo tėvu. Pažymėtina, jog ir pats atsakovas pripažįsta, kad jis ne tik pripažino tėvystę, bet ir su V. bendravo kaip tėvas. Teismo vertinimu, atsakovas siekia nuginčyti tėvystės faktą, siekiant išvengti savo, kaip tėvo, finansinių pareigų vaikui, to neneigia ir pats atsakovas. Pažymima, jog atsakovas, pripažindamas tėvystę ir prisiimdamas tėvo vaidmenį, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikui, iš kurių viena – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo nuginčyti atsakovo tėvystę, todėl šį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos teismas nurodė, kad ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus, todėl šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
11. Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, teismas nurodė, kad sprendžiant dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, reikšminga aplinkybė yra ir atsakovo darbo pobūdis (grafikas). Nustatyta, kad atsakovas 8–10 savaičių dirba (būna išplaukęs į jūrą), o 4–5 savaites būna namie, todėl, nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, sutiktina su atsakovo pozicija, kad ji būtų tik formali ir praktiškai neįgyvendinama. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, teismo psichologės išvadą, nusprendė, kad nepilnamečių vaikų interesus geriau atitiktų atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kuri nustatytina tiek atsakovo bendravimui su dukra, tiek bendravimui su sūnumi, kadangi psichologo išvadoje nurodyta, kad V. yra linkęs prisitaikyti prie bet kurios šalių siūlomos bendravimo tvarkos. Pažymima, kad šalims derinant konkretų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką turi būti atsižvelgiama ir į vaikų norą (sutikimą).
12. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsakovo sutinkamą teikti išlaikymo dydį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgęs į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, vaikų amžių, į tai, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, to paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, įvertinęs ieškovės gaunamų išmokų pagal išmokų vaikams įstatymą dydį, teismas nusprendė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. F. ir J. F., mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
13. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 700 Eur neteikto išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu kategoriškai nesutiko, teigdamas, kad prie vaikų išlaikymo prisidėjo ne tik pervesdamas lėšų ieškovei, bet būnant namuose išlaikydamas vaikus natūra. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, juo labiau, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. šalys gyveno viename bute, ieškovė dar nebuvo kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis teikė išlaikymą tiek 2020 m. gegužės–liepos mėn., tiek 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Teismo vertinimu, nelogiška būtų manyti, kad atsakovas piktybiškai neteikė išlaikymo vaikams už vieną (rugpjūčio mėn.), nors tiek prieš tai, tiek po to ėjusiais mėnesiais išlaikymą teikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
14. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo ir atidalijimo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad ginčo buto vertė yra 114 000 Eur, atitinkamai 85/100 dalių buto vertė yra 96 900 Eur. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja subjektyvaus pobūdžio aplinkybės netaikyti turto padalijimo natūra abiem šalims, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo poziciją ir nebeprašė taikyti šio padalijimo būdo, sutiko, kad 85/100 dalys buto atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o jam būtų priteista kompensacija. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad 85/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 96 900 Eur, natūra priteistinos ieškovei.
15. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog atsakovui nepriklauso kompensacija už jai atitenkančias 85/100 dalis buto, nes ji esą įsipareigoja toliau iš savo asmeninių lėšų mokėti būsto kreditą, su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti. Įvertinus CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatą, taip pat CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, teismas nurodė, kad nustatant atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, ji mažintina neįvykdyto skolinio įsipareigojimo AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini) suma, kuri 2022 m. sausio 17 d. buvo 73 235,06 Eur ((96 900 Eur – 73 235,06 Eur) / 2), ir atsakovui iš ieškovės priteistina 11 832,47 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią buto dalį (85/100).
16. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovui pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo tenkino, atsakovo asmeninėn nuosavybėn grąžino ieškovei dovanotą 15/100 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui už ieškovei natūra atitenkančią buto dalį teismas nusprendė iš ieškovės priteisti 17 100 Eur dydžio kompensacija. Dėl kompensacijos dydžio, teismas pažymėjo, jog, teismui nustačius, jog ginčo buto vertė yra 114 000 Eur, atitinkamai 15/100 dalių buto vertė yra 17 100 Eur, būtent todėl tokio dydžio kompensacija ir priteistina.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pripažino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką turi būti padalytas. Ginčo automobilio vertė nustatytina pagal ieškovės pateiktus transporto priemonės vertinimo duomenis ir laikytina, kad automobilio vertė yra 16 693 Eur. Ginčo dėl automobilio padalijimo būdo nėra, šalys sutinka, kad automobilis atitektų ieškovei, todėl, teismo vertinimu, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), 16 693 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei. Dėl atsakovui priteistinos kompensacijos už ieškovei tenkantį automobilį teismas atsižvelgė į tai, kad lizingo įmokas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. mokėjo ieškovė, ginčo dėl to nėra, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju kompensacija skaičiuotina, įvertinant automobilio likutinę vertę, buvusią priešieškinio pareiškimo metu, o ne automobilio rinkos vertę. Pagal išperkamosios nuomos sutarties priedą 2021 m. sausio 1 d., automobilio likutinė vertė buvo 7 133,75 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 3 566,86 Eur kompensacija (7 133,75 Eur / 2).
18. Dėl prievolės kreditoriui vykdymo, teismas nurodė, jog šalių finansinis įsipareigojimas AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė, t. y. sutartyje nustatytas solidarus sutarties pobūdis nekeičiamas, tačiau nustatytina atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka, pagal kurią nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės ieškovė, kuriai, padalijus turtą, asmeninės nuosavybės teise atitenka ginčo butas. Ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant taip pat nustatyta, kad, atsakovui kreditoriaus reikalavimu įvykdžius šią prievolę (jos dalį), ieškovė per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovui jo atliktus mokėjimus.
19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. lapkričio 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalintas iš bylos. Kadangi 2015 m. lapkričio 3 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi jos įvykdymu, teismas šios prievolės padalijimo klausimo nesprendė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Nutraukti ieškovės T. F. ir atsakovo A. F. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės.
Nustatyti bendravimo su vaikais tvarką:
1) Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais V. F. ir J. F. antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiėmęs dukrą / sūnų iš mokymo įstaigos arba iš ieškovės gyvenamosios vietos, ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą;
2) Atsakovas A. F. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pasiėmęs juos šeštadienį 14 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinti juos šeštadienį iki 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą;
3) Atsakovas A. F. turi teisę su vaikais praleisti laiką 1 savaitę vaikų vasaros atostogų metu, pasiėmęs vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą, apie planuojamas atostogas suderinęs raštu (elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) su ieškove prieš 2 savaites. Ieškovė įpareigojama paruošti ir perduoti tėvui (atsakovui) vaikų būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, vaikų asmens dokumentus, reikalingus atostogoms;
4) Atsakovas turi teisę su vaikais neporiniais metais praleisti laiką per Šv. Kalėdas (antrąją Kalėdų dieną) ir per Šv. Velykas (antrąją Velykų dieną) nuo 10 val., pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ir iki 20 val. tos pačios dienos grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą, o poriniais metais per Šv. Kalėdas (pirmąją Kalėdų dieną) ir per Šv. Velykas (pirmąją Velykų dieną) nuo 10 val. pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ir iki 20 val. grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą;
5) Atsakovas turi teisę kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 10 val. pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir gražinti į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;
6) Atsakovas turi teisę savo gimimo dieną (rugsėjo 3 d.). pasiimti vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;
7) Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną (lapkričio 31 d.) vaikai praleidžia su ieškove T. F., nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirsto bendravimo grafikas.
8) Atsakovas turi teisę vaikų gimimo dieną bendrauti su jais nuo 16 val., pasiėmęs vaikus iš mokymo įstaigos arba iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;
9) Jeigu atsakovas pagal nustatytą bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su vaikais dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaiką iš ieškovės, atsakovas praranda galimybę tą dieną, šventę ar savaitgalį bendrauti su vaikais;
10) Atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti ieškovės telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 21 val., ieškovė įpareigojama SMS žinute arba el. paštu tėvui pranešti telefono numerį ir kitus kontaktus, kad nurodomu laiku arba kitu šalių sutartu laiku tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaiku nurodomomis priemonėmis. Jeigu atsakovas vėluoja ilgiau kaip 15 min. paskambinti ar prisijungti internetu, jis praranda galimybę tą dieną bendrauti su vaikais;
11) Atsakovui nesant galimybės bendrauti su savo vaikais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys), jis prieš 4 val. SMS žinute turi pranešti ieškovei jos telefono Nr. arba ieškovės elektroniniu paštu;
12) Ieškovė įsipareigoja nedelsiant telefonu ar elektroniniu paštu pranešti atsakovui apie vaikų susirgimą, gydymą ir kitas būkles arba kitus svarbius vaikui įvykius;
13) Šalių susitarimu atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku, t. y., įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovas su vaikais bendrauja patogiu jam laiku, iš anksto pranešdamas ieškovei ne vėliau kaip prieš valandą iki jam pasiimant vaikus, atsižvelgiant į vaikų interesus, ir grąžinant vaikus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 20 val. bei su jais praleidžia laiką 1 savaitę vaikų vasaros atostogų metu, pasiėmęs vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą, apie planuojamas atostogas suderinęs raštu – elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis – su ieškove prieš 2 savaites.
Priteisti iš atsakovo J. F. ir V. F. išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį po 350 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, mokant iki penkioliktos einamojo mėnesio dienos.
Priteisti iš atsakovo J. F. ir V. F. vieno mėnesio išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2020 m. gegužės 1 d. po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) – 700 Eur (350 x2 x 1).
Santuokos metu įgytą turtą padalyti tokiu būdu: po santuokos nutraukimo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), t. y., bendrąja nuosavybe šalims priklausančią 85/100 buto dalį (75 665 Eur vertės) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Nustatyti solidariųjų prievolių, kylančių iš pagal su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 3 d. sudarytos kredito sutarties (duomenys neskelbtini), kuri galioja tarp sutuoktinių, vykdymo tvarką, pagal kurią visus mokėjimus pagal minėtą sutartį atliks ieškovė, o atsakovui kreditoriaus reikalavimu įvykdžius šią prievolę (jos dalį), ieškovė per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovui jo atliktus mokėjimus.
Nustatyti, kad ieškovė išmoka kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui tenkančią kredito likučio dalį pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), todėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui iš ieškovės nepriteisti;
Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ir priteisti ieškovei.
Nepakeitus dalies skundžiamo teismo sprendimo, perskirstyti šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nepriteisiant jų visos sumos iš apeliantės atsakovui A. F..
Priteisti iš atsakovo apeliantei apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantė pažymi, kad pateikė teismui dokumentus iš Kelių policijos tarnybos (2021 m. balandžio 12 d. pažyma), kad atsakovas 2020 metais buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus ir baustas 800 Eur bauda, neteko teisių vairuoti vieniems metams. Ieškovės teigimu, akivaizdu ir suprantama, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu buvo intensyvus. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai nemotyvavo sprendimo dėl šių apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų. Be to, teismas nevertino pateiktų duomenų (2021 m. gruodžio 2 d. pažyma) iš Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro, patvirtinančių ne tik apeliantės psichologinę būseną, bet ir faktines aplinkybes šeimoje. Pažymima, kad nuo 2019 metų atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu tęsiasi be paliovos, atsakovas prieš ieškovę vartojo psichologinį smurtą, jo agresiją prieš ieškovę matė vaikai.
20.2. Ieškovė nurodė, kad išlaikymas vaikams nebuvo teikiamas. Bandant su atsakovu kalbėtis dėl vaikų išlaikymo, jis nurodė – ,,pati uždirbi“. Apeliantei 2020 m. rugpjūčio mėnesį kreipusis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, jis pareiškė prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5897-1030/2020.
20.3. Apeliantės nuomone, byloje nėra duomenų, jog būtent jos charakteris, jos būdo savybės, elgesys po santuokos sudarymo ir bendro gyvenimo daugelį metų iš esmės pasikeitė ir tai būtent lėmė tolesnių sutuoktinių ryšių žlugimą.
21. Apeliantė nurodo, kad atsakovo motyvai santuokos nutraukimo klausimu paremti tik vienkartiniu 2021 m. sausio 3 d. (naujametiniu) anoniminiu pranešimu, pateiktu atsakovo advokatei, kuriame informacija pateikta skubotai ir subjektyviai. Atsakovas, ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, stengėsi rinkti ,,įrodymus“ savo pozicijai patvirtinti ir apšmeižti ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas laikė pakankamais atsakovo motyvus dėl ištuokos, nustatant abiejų kaltę, paremtus tik vienu abejotinu policijos pranešimu ir vaizdo įrašu iš ieškovės dalyvavimo Klaipėdos koncertų salėje, kur vyko ,,Striptizo erelių“ koncertas, kuriame dalyvavo oficialiai bilietus įsigiję žiūrovai. Būtent tas įrašas su pasirodymo atlikėju yra, atsakovo nuomone, ,,nedovanotinas apeliantės elgesys“. Pažymima, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nežino, iš kur tas įrašas ir kas jam jį pateikė, su apeliante jis apie tai nekalbėjo. Daugiau jokių įrodymų dėl atsakovo nurodomo netinkamo apeliantės elgesio teismui nepateikta.
23. Apeliantė pažymi, kad ji, siekdama išsaugoti šeimą, atleido atsakovui ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš apeliantę, ji bandė spręsti finansinius nesutarimus dėl vaikų išlaikymo.
24. Ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo eigoje teismui buvo pateiktas antstolės parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame vaizdžiai užfiksuota, kaip 2021 m. sausio 10 d., trečią valandą nakties atsakovas, būdamas neblaivus, dvi valandas agresyviai, necenzūriniais žodžiais keikia apeliantę, ieškodamas alaus butelio, galop girdisi smūgis. Apeliantė pateikė nuotrauką su kraujosruva ant kojos. Apeliantei atrodo nepagrįsta, kad teismas neanalizavo šių faktinių aplinkybių, tik motyvavo, kad ,,bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų, jog išsaugotų santuoką, nebuvo pakankamai lojalūs ir atsidavę vienas kitam“.
25. Apeliantės teigimu, sprendimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimo padarytų išvadų motyvacija leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, pažeisdamas CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai vertino byloje surinktus tinkamus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliantė pažymi, kad ji pateikė į bylą vaikų išlaikymui reikalingos sumos apskaičiavimą ir nurodė, kad vidutiniškai vieno vaiko išlaikymui reikalinga 665 Eur suma per mėnesį. Teismas sprendime dėl išlaikymo priteisimo nepasisakė, kad prašoma išlaikymo vaikams suma būtų nepagrįsta ar per didelė, atsižvelgiant į atsakovo pajamas ir vaikų poreikius. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma yra po 300 Eur apeliantės sūnaus, dukters išlaikymui.
27. Apeliantė pažymi kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Apeliantės teigimu, jos nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, nes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
29. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl dalies, kurioje nurodyta, kad išlaikymas bus mokamas vaikams paskutinę einamojo mėnesio dieną. Apeliantės teigimu, tai neatitiktų išlaikymo paskirties, nes nebūtų galimybės išlaikymo lėšų vaikų poreikiams naudoti tą mėnesį, už kurį jos yra skiriamos. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, teismas dėl išlaikymo vaikams priteisimo sprendime pasisakė, vadovaudamasis tik atsakovo pozicija, neatsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, kuriais įstatymas yra įpareigojęs teismą vadovautis.
30. Pažymima, kad apeliantės nurodomos byloje faktinės aplinkybės pagrindžia prašymo priteisti 700 Eur įsiskolinimą už vaikų išlaikymą už nesumokėtą 2020 m. rugpjūčio mėnesį pagrįstumą. Visų pirma pats atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2020 m. gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais pervedė ieškovei po 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaikų išlaikymas“. Tačiau 2020 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo tik 46,50 Eur už dukros darželį. Visus įrodymus pagrįsdamas mokėjimo pavedimais, prašomo įsiskolinimo sumos nebuvimo atsakovas paneigti negalėjo.
31. Apeliantės teigimu, teismas, nustatydamas, jog atsakovas bendrauja su vaikais V. F. ir J. F. du kartus po 7 kalendorines dienas iš eilės savo buvimo krante metu, neįvertino aplinkybės, kad gyvendamas pas tėvą bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, naudojosi vienu kambariu. Patikrinus socialines sąlygas (teismui Šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. sausio 5 d. išvada pateikta), nustatyta: kambaryje, kurį atsakovas nurodė esant laisvą ir ten galėtų apsistoti jo dukra, nuolat gyvena atsakovo tėvą slauganti senyva moteris. Bute yra rūkoma.
32. Apeliantė pažymi, kad, išnagrinėjus bylą, ji sužinojo naujas aplinkybes, jog atsakovas gyvena su sugyventine ir jos sūnumi dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino apeliantei Šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktas 2022 m. gegužės 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.
33. Apeliantė nurodo nesuprantanti, kodėl jos siūloma bendravimo tvarka pagal atsakovo darbo grafiką būtų faktiškai neįgyvendinama – atsakovas gyvena tame pačiame mieste kaip ir vaikai, atstumai iki jo gyvenamosios vietos nuo vaikų namų nedideli; bendravimo su vaikais intensyvumas – du kartus per savaitę ir savaitgaliais – yra optimalus, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką. Neįgyvendinamumas galėtų būti siejamas tik su paties atsakovo nebuvimu krante, jam dirbant laive.
34. Apeliantė nesutinka su atsakovo užsakytu, komerciniais pagrindais ir jo naudai pateiktu buto įvertinimu – 114 000 Eur. Apeliantė, nesutikdama su komerciniu atsakovo užsakytu buto vertės nustatymu, pateikė (2022 m. vasario 2d.) oficialią VĮ Registrų centro pažymą apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertę. Apeliantės teigimu, teismas, nepagrįstai nustatęs abiejų sutuoktinių kaltę dėl ištuokos, suteikė atsakovui teisę iš apeliantės reikalauti grąžinti dovanotą 15/100 buto, išmokant atsakovui šios dalies vertės 17 100 Eur kompensaciją (nuo viso buto 114 000 Eur vertės).
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas, turėdamas galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygių dalių prezumpcijos, turėjo įvertinti, kad apeliantė turės po ištuokos išgyventi su dviem vaikais, viena mokės ir atsakovo kredito dalies grąžinimą, teismo priteistas kompensacijas atsakovui, o jai pačiai liks tik mažesnė nei minimalaus dydžio alga per mėnesį. Tokiu būdu yra pažeidžiami proceso protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Priteistos iš apeliantės 28 832,47 Eur kompensacijos suma yra per didelė našta pagal apeliantės, uždirbančios 1 400 Eur per mėnesį, galimybes.
36. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nevertino, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 4 d., 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė įvykdė prievolę, t. y., sumokėjo (kvitai pridėti teismui 2021 m. rugsėjo 29 d.) 2 990,30 Eur už automobilį likusią mokėti lizingo dalį – iš savo asmeninių lėšų. Mokant lizingo įmokas už automobilį, apeliantė 2016 m. gegužės 18 d. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų bendrovei „Inchape Motors“ 6 500 Eur, pardavusi iki santuokos įsigytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini) (komiso sutartis teismui pateikta). Taip pat apeliantė pateikė teismui bankinius išrašus, kad iš asmeninių lėšų, šalims gyvenant nuo 2021 m. balandžio mėnesio atskirai, ji sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 5 678,13 Eur lizingo įmokas.
37. Pažymima, kad teismui pateikta bendrovės „Inchape Motors“ 2022 m. sausio 5 d. pažyma, kad automobilio vertė rinkoje sudaro 14 000 Eur. Apeliantės įsitikinimu, automobilis, jį eksploatuojant, nebrangsta, todėl teismo sprendime nurodomą jo vertę – 16 693 Eur – apeliantė vertina kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
39. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
40. Byloje kyla ginčas, dėl kieno kaltės santuoka nutraukiama, dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto apimties ir padalijimo, turto verčių nustatymo, priteistos kompensacijos dydžio ir pagrindų, įrodymų vertinimo, sprendžiant santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
41. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė Šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. gegužės 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, prašydama juos priimti.
42. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima naujai pateiktus įrodymus. Atsakovas apie šių įrodymų pateikimą buvo informuotas jam pateikiant apeliacinio skundo nuorašą, todėl turėjo galimybę dėl jų pareikšti savo nuomonę raštu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
43. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigą gerbti sutuoktinę, savo elgesiu nekelti jai fizinės ir psichologinės grėsmės, negirtauti, prisidėti prie vaikų išlaikymo. Taip pat teigė, kad atsakovas prieš ieškovę vartojo psichologinį smurtą, jo agresiją prieš ieškovę matė vaikai.
44. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/2016).
45. Sprendžiant klausimą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
46. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, neteikia vaikams išlaikymo ir nesirūpina šeima, taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė, atsakovui būnant jūroje, linksminasi su draugais, taip pat vartoja alkoholį (byloje pateikti vaizdo įrašai, informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kur pati ieškovė pripažįsta vartojusi alkoholį). Pažymėtina, kad ieškovė neneigė, jog ji su draugėmis dalyvavo „Striptizo erelių“ renginyje, taip pat nenuginčijo aplinkybės, kad 2021 m. sausio 3 d. jos namuose lankėsi draugai su vaikais, buvo vartojamas alkoholis, jai nustatytas 0,51 prom. girtumas.
48. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės pateikti įrodymai suteikia pagrindą teigti, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu: teismui pateiktoje 2021 m. balandžio 12 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovas 2020 metais sulaikytas vairuojantis neblaivus ir baustas 800 Eur bauda, neteko teisių vairuoti vieniems metams; faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas 2021 m. sausio 10 d. naktį vykęs atsakovo su ieškove konfliktas dėl alaus, 2021 m. gruodžio 2 d. pažymoje iš Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro nurodyta, kad ieškovė kreipėsi pagalbos dėl psichologinės būsenos šeimoje, kadangi išgėręs sutuoktinis keldavo triukšmą namuose, aiškindavosi santykius, žemindavo ieškovę. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsakovo elgesys yra nepateisinamas, jis yra kaltas dėl tokio savo elgesio, tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti tik jo vieno kaltę, ieškovė turėjo paneigti ir savo kaltę dėl šeimos iširimo. Tokių įrodymų, kurie paneigtų ir jos kaltę, nepateikus, daroma pagrįsta išvada dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikti duomenys apie atsakovui pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019 m. kovo 6 d. jis žodinio konflikto su sutuoktine metu sukėlė jai fizinį skausmą. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, šalims susitaikius ir atleidus A. F. nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, po 2019 m. kovo 16 d. įvykio šalys susitaikė ir toliau gyveno kartu, o dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 3 d. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys (vaizdo įrašai, nuotraukos), nei ieškovės prašymu apklaustų liudytojų V. Z., D. N., M. B., J. A. parodymai išimtinės atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodo. Atkreipiamas dėmesys, kad 2021 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad 2020 m. sausio 23 d. darytose nuotraukose pareiškėja nusifotografavo savo šlaunį su kraujosruva, tačiau nėra duomenų, kad kraujosruva atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė ir to, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, nesirūpino šeima. Kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų, atsakovas reguliariai pervesdavo pinigų sumas ieškovei, skirtas vaikų išlaikymui, mokėjo ir už būsto paskolą.
50. Teisėjų kolegija paaiškina, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys neneigia, kad tarp jų susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, abi šalys kaltina viena kitą netinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu, dėl kurio bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prie to prisidėjo. Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nuspręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakovo kaltės, ieškovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšminga. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis apeliantės argumentais nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo
52. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
53. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
54. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad tėvas su vaikais bendrauja du kartus po 7 kalendorines dienas iš eilės savo buvimo krante metu, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes faktiškai nevertino tokios tvarkos įgyvendinamumo galimybių ir faktiškai nustatė dviem vaikams gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, kuri nėra tinkama vaikams. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
55. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagrįstai reikšminga aplinkybe laikė atsakovo darbo pobūdį (grafiką). Teismas nustatė, kad atsakovas 8–10 savaičių dirba (būna išplaukęs į jūrą), o 4–5 savaites būna namie, todėl, nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, kuri konkreti, detali, nurodant konkrečias dienas ir laiką, kada atsakovas turi teisę (kartu ir pareigą) matytis su vaikais, tokia tvarka būtų tik formali ir praktiškai neįgyvendinama.
56. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka negalėtų būti įgyvendinama. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas į Lietuvą grįžta periodiškai, į tai, kad prarastas ar susilpnėjęs vaikų ryšys su tėvu gali padaryti didesnę žalą vaikų, kaip visavertės asmenybės, vystymuisi nei trumpalaikis vaiko rutinos, stabilios aplinkos sutrikdymas, sprendžia, kad nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka iš esmės atitinka vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti 14 ir 8 metų nepilnamečiais vaikais, kad jam trūktų kokių nors tėvystės įgūdžių. To neteigė ir ieškovė.
58. Apeliantė nurodė, kad, išnagrinėjus bylą, ieškovė sužinojo naujas aplinkybes, kad atsakovas gyvena su sugyventine ir jos sūnumi dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino apeliantei Šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktas 2022 m. gegužės 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Priešingai nei bando įrodyti apeliantė, teismui pateiktas minėtas dokumentas nepatvirtina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje buities sąlygos, pastačius papildomą lovą (ar kelias), būtų netinkamos gyventi nepilnamečiams vaikams.
59. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad šalims derinant konkretų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką, turi būti atsižvelgiama ir į vaikų norą (sutikimą). Nėra pagrindo manyti, kad to bus nepaisoma, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis tikrai neverstų dukros (manytina ir sūnaus) likti pas jį visas 7 dienas, jeigu vaikas to nenorėtų.
60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. sausio 18 d. teismo psichologo išvadoje raštu apie individualaus pokalbio su vaiku J. F. rezultatus nurodyta, kad mergaitė jaučia spaudimą iš savo mamos, kuri galbūt bando atkalbėti vaiką nuo susitikimų su tėvu; toks ieškovės elgesys J.i kelia vidinius prieštaravimus, kadangi vaikas nenori liūdinti savo mamos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovė turi pareigą kooperuotis su atsakovu stengdamiesi sustiprinti vaikų ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
61. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl ją keisti nėra pagrindo.
62. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms (pvz., atsakovui pakeitus darbo vietą) dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
63. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pagal 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. galėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83).
65. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur. Kartu, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, nepasisakė, kad prašoma išlaikymo vaikams suma – 350 Eur, būtų nepagrįsta ar per didelė. Apeliantė pateikė į bylą vaikų išlaikymui reikalingos sumos apskaičiavimą (vidutiniškai 665 Eur per mėnesį), tačiau teismas, priteisdamas mažesnę nei ieškovės prašoma suma, nenurodė, kuria dalimi ir kodėl patiriamų išlaidų sumos turėtų būti mažinamos.
66. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kas mėnesį iš valstybės ieškovė gauna išmokas vaikams. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. išmoka vienam vaikui buvo 70 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 73,50 Eur, o nuo 2022 m. birželio 1 d. – 80,50 Eur. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Be to, teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jų poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), mano, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos minimalios vaikų poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikams skiriamos išmokos sumos.
67. Kaip jau nutartyje minėta, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
68. Remiantis bylos duomenims nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 85/100 dalys priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir 15/100 dalių priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė naudojasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), už kurį bylos nagrinėjimo metu baigė mokėti išperkamosios nuomos įmokas, ir prašo priteisti jai. Ieškovė dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nurodė gaunanti vidutiniškai apie 1 300 Eur–1 400 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Ieškovės teikti duomenys apie darbo užmokestį patvirtina, kad darbo užmokestis nėra pastovus, kaip paaiškino ieškovė, priklauso nuo dirbto laiko, budėjimų. Ieškovės mėnesio darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021 m. birželio iki spalio mėn. vidutiniškai sudarė 1 252 Eur. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute kartu su sugyventine ir jos vaiku. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas dirba motoristu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2020 m. buvo 2 216 Eur, 2021 m. – 2 230 Eur. Abi šalys moka įmokas bankui už buto kreditą (nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. moka per pusę, apytiksliai po 200 Eur), patiria su būsto išlaikymu susijusių išlaidų (komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai). Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys kitų išlaikytinių neturi.
69. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir negali būti vertinama kaip neleidžianti atsakovui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo vaikams: atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
70. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena du šalių nepilnamečiai vaikai, tenka ir nuolatinė bei nepertraukiama vaikų kasdienės priežiūros, auginimo ir auklėjimo našta. Atsižvelgiama į tai, kad vaikai auga, jų poreikiai didėja, todėl ieškovei galbūt atsiras ir nenumatytų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apeliaciniame skunde apeliantė, nurodydama papildomas išlaidas, pažymėjo, kad dukra lanko šokių studiją, o sūnus – baseiną, taip pat sūnui reikalingos papildomos anglų kalbos pamokos. Ieškovė nurodė ir tai, kad dukrai reikės logopedo paslaugų, sūnui jau šiuo metu reikėtų dantų breketų (kurių kaina neabejotinai yra gana didelė), o dukrai jų reikės, sulaukus 12 metų amžiaus.
71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis dviem šalių nepilnamečiais vaikais: slaugyti vaikus jiems sergant, rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą ir gauti daugiau pajamų.
72. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų apie galbūt atsakovo turimas sveikatos problemas, nedarbingumą, kitus išlaikytinius ir pan., esant atsakovo turtinei padėčiai geresnei nei ieškovės, atsižvelgiant į vaikų poreikių ir interesų užtikrinimą, įvertinant tai, kad vaikai auga ir jų poreikiai sparčiai didėja, darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas 350 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui, tad ši ieškovės ieškinio reikalavimų dalis turėtų būti tenkinama visiškai, o pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais šie reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepakankami ir nepagrįsti.
73. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytus argumentus, yra pagrindas pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio pakeisti ir šią ieškovės ieškinio reikalavimų dalį tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.
74. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad išlaikymas bus mokamas vaikams paskutinę einamojo mėnesio dieną. Ieškovės nuomone, tokia tvarka mokamas vaikų išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, nes nebūtų galimybės išlaikymo lėšų vaikų poreikiams naudoti tą mėnesį, už kurį jos yra skiriamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija, nes išlaikymą vaikams turi prievolę mokėti abu sutuoktiniai, todėl apeliantė, kuri yra paskirta nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, turi pareigą ir galimybę paskirstyti vaikų išlaikymui skiriamas lėšas tokia tvarka, kad iki mėnesio vidurio vaikų išlaikymui reikiamas išlaidas ji padengtų iš savo skiriamų lėšų, o kitą mėnesio dalį – iš atsakovo mokamo išlaikymo. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, tam, kad vaikams būtų galima panaudoti išlaikymui skiriamas lėšas, nėra būtina laukti tik mėnesio galo, kada atsakovas sumokės iš jo priteistą išlaikymo dalį.
75. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantės teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs 700 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, akcentuodama, kad pats atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2020 m. gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais pervedė ieškovei po 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaikų išlaikymas“, tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo tik 46,50 Eur už dukros darželį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti atsakovo teiktais paaiškinimais, kurių apeliantė nenuginčijo, jog 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas buvo namuose, mokėjo už butą, dukros darželį, pirko ir gamino maistą sau ir vaikams, be to, iki 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovė turėjo jo banko kortelę. Ir nors apeliantė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. šalys gyveno viename bute, ieškovė dar nebuvo kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis teikė išlaikymą tiek 2020 m. gegužės–liepos mėn., tiek 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn., padarė logišką išvadą, kad nelogiška manyti, jog atsakovas piktybiškai neteikė išlaikymo vaikams už vieną mėnesį (rugpjūčio mėn.), nors tiek prieš tai, tiek po to ėjusiais mėnesiais išlaikymą teikė. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, kad išlaikymas vaikams 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo teikiamas, tik ne pervedant pinigines lėšas ieškovei, o kita forma – kartu gyvenant ir perkant maistą, sumokant reikiamus mokesčius už butą, dukters darželį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo ir atidalijimo
76. Ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė dalijamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertę. Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Apeliantė nurodo, kad ji pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 94 800 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši vertė yra masinio vertinimo, o vidutinės vertės nustatymo data – 2021 m. sausio 1 d. Atsakovas pateikė teismui UAB „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. sausio 13 d. yra 11 4000 Eur. Nors ieškovė, nesutikdama su atsakovo nurodoma ginčo buto verte, pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad reali buto vertė, remiantis VĮ Registrų centro pažyma, yra 95 000 Eur, tačiau kitais objektyviais įrodymais realios buto rinkos vertės neįrodinėjo, tokių įrodymų į bylą neteikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad ginčo butas buvo perkamas už 108 900 Eur, o pastaraisiais metais butų kainos Klaipėdoje nemažėjo, priešingai – didėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad po buto įsigijimo buto vertė sumažėjo iki 95 000 Eur. Be to, pažymėtina, jog turto vertė, nustatyta ne masinio, o individualaus vertinimo būdu, labiau atitinka individualias turto savybes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nustatydamas turto vertę, pagrįstai rėmėsi būtent UAB „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta turto verte. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės argumentai dėl netinkamai teismo nustatytos buto vertės atmestini.
77. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nepagrįstai nustatęs abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, suteikė atsakovui teisę iš apeliantės reikalauti grąžinti dovanotą 15/100 buto, išmokant atsakovui šios dalies vertės 17 100 Eur kompensaciją (nuo viso buto 114 000 Eur vertės). Apeliantės vertinimu, toks teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas ir neleistinas, atsižvelgiant į teisės normomis pagrįstus apeliantės išdėstytus argumentus dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas su tokias apeliantės teiginiais nesutinka. Teismas, pagrįstai konstatavęs, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, argumentus išdėstęs nutarties 43–51 punktuose) teisingai priėjo prie išvados, jog šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovui pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise reikalauti grąžinti dovanotą nekilnojamąjį daiktą – 15/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo patenkino.
78. Apeliantė nurodo ir tai, kad teismas, turėdamas galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygių dalių prezumpcijos, turėjo galimybę įvertinti, kad apeliantė turės po ištuokos gyventi su dviem vaikais, viena mokėti kredito dalies grąžinimą, kompensacijas atsakovui. Pažymėtina, jog CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK 3.123 straipsnyje nustatyti pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, iš esmės apeliuodama į tai, jog su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti yra skirta jų išlaikymo prievolė. Akcentuotina ir tai, kad nepilnamečių vaikų teisės nebus pažeidžiamos, kadangi ieškovė, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gyvenamosios vietos nepraranda – ieškovei lieka visas butas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini). Taigi, nors apeliantei po santuokos nutraukimo tenka pareiga mokėti kredito dalies grąžinimą, kompensaciją atsakovui, tačiau jai asmeninės nuosavybės teise lieka ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini).
79. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria teismas, priteisdamas ieškovei T. F. asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 3 566,86 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį automobilį, be to, ieškovė nesutinka ir su nustatyta 16 693 Eur automobilio verte. Visų pirma pažymėtina yra tai, kad pati ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė detalią 2021 m. rugsėjo 21 d. UAB „Pajūrio autorika“ atliktą minėto automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje vertintos transporto priemonės rinkos vertė nurodyta 16 693 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. sausio 5 d. pateiktame UAB „Inchcape Motors“ rašte, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ rekomendacinė rinkos vertė – 14 000 Eur. Tačiau ši automobilio vertė nustatyta tik pasitelkus tos pačios markės transporto priemonių kainas, nurodytas skelbimų portale, o pateiktoje UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje transporto priemonės kaina nustatyta individualiai apžiūrėjus vertinamą automobilį, taikant lyginamosios vertės metodą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 16 693 Eur.
80. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė galutinai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. lapkričio 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perėmė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, automobilis buvo įgytas šeimos reikmėms ir interesais, nepaisant to, kad automobiliu faktiškai naudojosi ir šiuo metu naudojasi ieškovė. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2 750 Eur pradinis įnašas už automobilį 2015 m. spalio 28 d. buvo sumokėtas iš atsakovo sąskaitos iš bendrų lėšų, lėšos, gautos pardavus ieškovei priklausiusį kitą automobilį, buvo panaudotos dengti lizingo įmokoms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus ir tai, kad ieškovė pabaigė mokėti lizingo įmokas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo automobilį ieškovės asmenine nuosavybe, o reikalavimo dėl CK 3.98 straipsnio 2 dalyje numatytos kompensacijos ieškovė šioje byloje nepareiškė. Kadangi šalys sutiko, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei, teismas pagrįstai šį prašymą tenkino, o atsakovui tenkančią kompensaciją apskaičiavo, įvertinęs automobilio likutinę vertę, buvusią priešieškinio pareiškimo metu (7 133,75 Eur), todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 3 566,86 Eur kompensaciją (7 133,75 Eur / 2). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovui mokėtina kompensacija už apeliantei asmeninės nuosavybės teise tenkantį automobilį, galėtų sudaryti 1 375,00 Eur, t. y. pusę 2 750 Eur pradinio įnašo. Kaip jau minėta, šis automobilis buvo įgytas šeimos reikmėms ir interesams tenkinti, panaudojant bendras šeimos lėšas ir solidariai gautą lizingą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su argumentuotai pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovei iš atsakovo priteistinos 3 566,86 Eur kompensacijos suma už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkantį automobilį.
Dėl bylos procesinės baigties
81. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
82. Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tačiau netinkamai nustatė nepilnamečiams vaikams priteistiną išlaikymo dydį. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki kiekvieno vaiko pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę T. F., likusią apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
83. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 204,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 274 Eur.
84. Kadangi šia nutartimi yra keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškinys yra tenkinamas didesne dalimi – 57,14 proc. (patenkinti reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tolesnio prievolės vykdymo, iš esmės patenkintas reikalavimas dėl turto padalijimo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo; atmesti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo įsiskolinimo, ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos), atitinkamai padidinama priteistina pirmojoje instancijoje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
85. Įvertinus atsakovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad priešieškinis patenkintas apytiksliai 84,44 proc. (patenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, dovanoto turto grąžinimo, atidalijimo, prievolės vykdymo, 60 proc. – reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, atmestas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo).
86. Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 830,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 204,15 Eur × 57,14 proc.), o proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 3 608,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 274 Eur × 84,44 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
87. 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 284 Eur žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį sumokėjimas. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 1 123,96 Eur kompensacijos priteisimo, ieškovei atidėto žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl buto (85/100 buto dalių) padalijimo turi būti 267 Eur (pagal ieškovės nurodomą buto dalies vertę). Kadangi reikalavimas dėl 85/100 buto dalių padalijimo išspręstas taip, kad iš esmės buvo patenkinti abiejų šalių pareikšti reikalavimai – ieškovei minėta buto dalis priteista natūra, atsakovui priteista kompensacija, todėl ieškovei atidėtas 267 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš abiejų šalių lygiomis dalimis po 133,50 Eur. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 189 Eur (350 Eur × 2 vaikai × 12 mėn. × 0,03 × 0,75) žyminis mokestis už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina 322,50 Eur, o iš ieškovės 133,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
89. Nagrinėjamu ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, sumokėjo 500 Eur, žyminį mokestį – 1 243 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (14,29 proc.), todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (1 743*14,29 proc.), t. y. 249,07 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) T. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo pakeisti ir dėl šios dalies sprendimą išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo A. F. (A. F.) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. F. (V. F.), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2020 m. lapkričio 3 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. F.. Nustatyti, kad atsakovas A. F. vaikų išlaikymui skirtas lėšas moka už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervesdamas į ieškovės T. F. banko sąskaitą.
Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo A. F. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Priteisti ieškovei T. F. iš atsakovo A. F. 1 830,85 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt eurų aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 3 608,97 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuonis eurus devyniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės T. F. 133,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. F. 322,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei T. F. iš atsakovo A. F. 249,07 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.