Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. Š., G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. F. patikslintą ieškinį atsakovui A. F., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų ir pagal atsakovo A. F. priešieškinį ir jo patikslinimą ieškovei T. F., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tėvystės nuginčijimo ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir (patikslintas) priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1220. Dar iki santuokos ieškovė ir atsakovas susilaukė dukros J. F., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama santuokoje su ankstesniu sutuoktiniu R. P., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir R. P. santuoka, taip pat buvo nuginčyta R. P. tėvystė ir įrašas apie tėvystę vaiko gimimo liudijime buvo panaikintas. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie tėvystės pripažinimą, patvirtintu notaro, pripažino ieškovės sūnaus V. F. (ankstesnė pavardė P.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, duomenys apie tai vaiko gimimo liudijime įrašyti (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti išimtinę kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas neneigia, kad kartais vartoja alkoholį, tačiau kategoriškai neigia piktnaudžiavimą ar priklausomybę nuo alkoholio, šios aplinkybės neįrodė ir ieškovė. Iš 2019-03-22 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019-03-16 jis žodinio konflikto su sutuoktine metu sukėlė jai fizinį skausmą (paėmė už rankų, stipriai jas suspaudė ir pastūmė ją į lovą), tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas šalims susitaikius ir atleidus A. F. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nutartyje be kita ko nurodyta, kad nukentėjusiosios T. F. teigimu, anksčiau sutuoktinis smurtavęs jos atžvilgiu nebuvo, tai pirmas kartas. Pažymėtina, kad po 2019-03-16 įvykio šalys susitaikė ir toliau gyveno kartu, dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi tik 2020-11-03. Pažymėtina, kad nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys (vaizdo įrašai, nuotraukos), nei ieškovės prašymu apklaustų liudytojų V. Z., D. N., M. B., J. A. parodymai išimtinės atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodo. Priešingai, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jam būnant jūroje ieškovė nuolat linksminasi su draugais, leidžia laiką neaiškiose kompanijose ir taip pat vartoja alkoholį, bei pateikti įrodymai (vaizdo įrašai, informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kur pati ieškovė pripažįsta vartojusi alkoholį) leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kaip sutuoktinės elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas. Šalys neneigia, kad tarp jų susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog vien atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo santuokos iširimo priežastimi. Ieškovė neįrodė ir to, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, nesirūpino šeima. Į bylą pateikti atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas reguliariai pervesdavo ieškovei vaikų išlaikymui skirtas sumas (plačiau dėl to pasisakytina sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo), mokėjo būsto paskolą. Apklaustas teisme atsakovas nurodė, kad ieškovė iki 2020 m. rugsėjo mėn. turėjo jo banko kortelę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Šiuo atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų, jog išsaugotų santuoką, nebuvo pakankamai lojalūs ir atsidavę vienas kitam, dėl tarpusavio konfliktų ir nesutarimų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, todėl visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (neišskiriant nei vieno iš sutuoktinių kaltės) (CK 3.61 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 str. 1 d.).

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Atsakovas prašo nuginčyti tėvystę ir panaikinti įrašą apie atsakovo tėvystę nepilnamečio V. F. gimimo įraše, kadangi tėvystę pripažino tik dėl santuokos su ieškove, tikėdamasis bendros ateities. Nutraukus santuoką, atsakovas nepageidauja būti susietas nei su ieškove, nei su ne savo vaiku, juolab mokėti ne savo vaikui išlaikymą, turėti pareigą su juo bendrauti, juo rūpintis.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 str. 2 d.). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021). Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl kito asmens tėvystės nėra pareikštas.

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamoje byloje vaiko tėvystę ginčija tėvas, nurodytas vaiko gimimo įraše, kuris pats pripažino tėvystę. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, 2016-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016; 2018-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, kt.).

Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr. CK 3.152 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 18 punktą).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas vaiko V. F. tėvu buvo įregistruotas, jam 2014-03-19 pareiškimu pripažinus tėvystę. Kaip nurodo pats atsakovas, jis aiškiai žinojo ir suvokė, kad nėra biologinis vaiko tėvas.

Nors atsakovas teigia, kad artimas ryšys tarp jo ir vaiko taip ir nesusiformavo, tačiau 2022-01-18 teismo psichologo išvadoje raštu apie individualaus pokalbio su vaiku V. F. rezultatus, be kita ko, nurodyta, kad savo tėvu V. laiko atsakovą; vaikas drovisi kalbėti apie savo jausmus tėvui, tačiau kelis kartus pakartoja, kad jis jam yra brangus ir kad norėtų kartu su juo praleisti daugiau laiko (kad ir kelias savaites), išeiti kur nors kartu pasivaikščioti; vaiko teigimu, bendravimas tarp jo ir atsakovo nėra nutrūkęs, A. F. rašo V. žinutes, domisi vaiko gyvenimu, berniuko atmintyje išlikę geri prisiminimai; vaikas tiki, kad jis vis dar yra svarbus atsakovui, ir vadina jį tėvu (ne tik vardu); berniuko teigimu, ir anksčiau jų santykiai buvo „normalūs“, bet dabar, vaiko žodžiais tariant, jie yra dar geresni, nes vaikas „paaugo“ ir dėl to kyla mažiau nesutarimų; V. nuomone, atsakovas yra geras ir rūpestingas tėvas abiems savo vaikams.

Taigi, nors atsakovas ir nurodo, kad tarp jo ir V. artimo ryšio nėra, esą jam pasitraukus iš ieškovės gyvenimo, poreikio bendrauti su juo nebeturės ir pats V., tačiau, įvertinus vaiko išsakytą nuomonę, šiuo atveju prioritetas teikiamas ne atsakovo siekiams nutraukti visus galimus ryšius su vaiku, o nepilnamečio vaiko interesams turėti tėvą, kurį vaikas dėl bendro gyvenimo kartu, prieraišumo, rūpinimosi juo pažįsta kaip savo tėvą ir laiko savo tėvu. Pažymėtina, jog ir pats atsakovas pripažįsta, kad jis ne tik pripažino tėvystę, bet ir su V. bendravo kaip tėvas. Teismo nuomone, šiuo atveju yra svarbesnis vaiko emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko savo tėvu ir kuriam jaučia prieraišumą, nei kraujo ryšys. Ir nors atsakovas akcentuoja, kad jis su sūnumi V. F. jau ilgą laiką nebendrauja, ilgą laiką nėra jo matęs ir nei bendrauti, nei susitikti nepageidauja, ko esą nenori ir vaikas, tačiau toks pasirinktas atsakovo elgesys negali paneigti nepilnamečio vaiko teisinio statuso aiškumo, teisės turėti tėvą, kurį laiko savo tėvu ir su kuriuo nori bendrauti.

Nors atsakovas nurodo, jog šiuo atveju vienerių metų ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo praleidimas nėra reikšmingas, kadangi visi šio teisinio santykio dalyviai nuo pat pradžių žinojo, kad atsakovas nėra tikrasis vaiko tėvas, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Atsakovui pareiškimu pripažįstant tėvystę buvo žinoma, jog V. F. nėra jo biologinis sūnus. Atsakovas savo laisva valia, niekieno neverčiamas, žinodamas, jog nėra biologinis V. F. tėvas, pripažino tėvystę, prisiėmė tėvo vaidmenį, augino sūnų kaip savo. Atsakovas, pripažindamas tėvystę ir prisiimdamas tėvo vaidmenį, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikui ir jų lengvabūdiškai negali atsisakyti.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčas iš esmės yra susijęs ne su vaiko teise žinoti savo kilmę, o su atsakovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, siekiant išvengti savo, kaip tėvo, finansinių pareigų vaikui, to neneigia ir pats atsakovas. Visgi akcentuotina, jog atsakovas, pripažindamas tėvystę ir prisiimdamas tėvo vaidmenį, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikui, iš kurių viena – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo nuginčyti atsakovo tėvystę, todėl šis atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Kadangi ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus, šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 str., 3.169 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, teismo psichologės išvadą, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų interesus geriau atitiktų atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kuri nustatytina tiek atsakovo bendravimui su dukra, tiek bendravimui su sūnumi, kadangi psichologo išvadoje nurodyta, kad V. yra linkęs prisitaikyti prie bet kurios šalių siūlomos bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad šalims derinant konkretų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką turi būti atsižvelgiama ir į vaikų norą (sutikimą). Teismas neturi pagrindo manyti, kad to bus nepaisoma, kadangi atsakovas teisme nurodė, kad jis tikrai neverstų dukros (manytina ir sūnaus) likti pas jį visas 7 dienas, jeigu vaikas to nenorėtų. Kita vertus akcentuotina, kad vaikų ir tėvo ryšio stiprinimui būtinas ne tik betarpiškas ir maksimalus vaikų bendravimas su tėvu, bet ir mamos (ieškovės) palaikymas, bendravimo skatinimas, ką nurodė ir teismo psichologė.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti po 350 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Atsakovas sutinka dukros išlaikymui skirti po 250 Eur kas mėnesį. Atmetus atsakovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, spręstina ir dėl atsakovo sūnui teiktino išlaikymo.

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 85/100 dalys priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir 15/100 dalių priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė naudojasi automobiliu Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurį bylos nagrinėjimo metu baigė mokėti išperkamosios nuomos įmokas ir prašo priteisti jai. Ieškovė dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nurodė gaunanti vidutiniškai apie 1300-1400 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Ieškovės teikti duomenys apie darbo užmokestį patvirtina, kad darbo užmokestis nėra pastovus, kaip paaiškino ieškovė, priklauso nuo dirbto laiko, budėjimų. Ieškovės mėnesio darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021 m. birželio iki spalio mėn. vidutiniškai sudarė 1252 Eur. Atsakovas nurodė, jog nuo 2021 m. balandžio mėn. išsikėlė gyventi pas tėvą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas dirba motoristu įmonėje G. P. Services AG, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2020 m. buvo 2216 Eur, 2021 m. – 2230 Eur. Abi šalys moka įmokas bankui už buto kreditą (nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. moka per pusę, apytiksliai po 200 Eur), patiria su būsto išlaikymu susijusių išlaidų (komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai). Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys kitų išlaikytinių neturi.

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiams reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, paprastai atsižvelgiama į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga yra 730 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 533 Eur atskaičius mokesčius. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-04-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kas mėnesį iš valstybės gauna išmokas vaikams. Iki 2021-12-31 išmoka vienam vaikui buvo 70 Eur, o nuo 2022-01-01 yra 73,50 Eur.

Taigi, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsakovo sutinkamą teikti išlaikymo dydį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaikų amžių, į tai, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, įvertinant ieškovės gaunamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydį, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. F. ir J. F., mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2020-11-03) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė prašė nustatyti, kad išlaikymo periodinės išmokos atsakovo būtų mokamos už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, o atsakovas prašė nustatyti, kad jis mokėtų už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ieškovė nemotyvavo, kodėl išlaikymo išmokos turėtų būti pervedamos būtinai mėnesio 15 dieną. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis vaikų išlaikymui skirtas sumas ieškovei perveda už einamąjį mėnesį skirtingomis dienomis (antroje mėnesio pusėje), todėl manytina, kad šiuo atveju esminio skirtumo nėra, ar išlaikymo lėšos bus pervestos kiekvieno mėnesio 15 dieną, ar kitą kurią dieną, tačiau ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad atsakovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas moka už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Į priteistą išlaikymą įskaitytinas atsakovo sumokėtas laikinas išlaikymas, vykdant 2020-12-14 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str. 1 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo ir atidalijimo

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.116 str.).

Minėta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 85/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusios 15/100 dalių buto priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2015-11-10 dovanojimo sutarties pagrindu. Šis butas įgytas santuokos metu 2015-09-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už bendrą 108900 Eur sumą: 85/100 dalys buto buvo įgytos kaip bendra jungtinė nuosavybė, o likusios 15/100 dalių – kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, kurias jis 2015-11-10 padovanojo sutuoktinei (ieškovei).

Abi šalys sutinka, kad po santuokos nutraukimo 85/100 dalys minėto buto atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl buto vertės, atsakovui (ne)priteistinos kompensacijos, be to, atsakovas pareiškė reikalavimus grąžinti jo asmeninėn nuosavybėn ieškovei dovanotas 15/100 dalių buto, o grąžinus – šias dalis atidalinti, ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant kompensaciją.

Pirmiausia pasisakytina dėl ginčo buto vertės ir buto dalies, priklausančios šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinimo.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Šiuo atveju sutiktina su atsakovo ir jo atstovės argumentais, kad masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam, kadangi individualusis turto vertinimas yra tikslesnis ir šiuo būdu nustatyta turto vertė labiau atitinka tikrąją vertinamo turto rinkos vertę, nei masiniu turto vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė. Be to, ginčo butas buvo perkamas už 108900 Eur, pastaraisiais metais butų kainos Klaipėdoje nemažėjo, priešingai – didėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad po buto įsigijimo buto vertė sumažėjo iki 95000 Eur. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad ginčo buto vertė yra 114000 Eur, atitinkamai 85/100 dalių buto vertė yra 96900 Eur.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių, jų atstovių paaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja subjektyvaus pobūdžio aplinkybės netaikyti turto padalijimo natūra abiem šalims, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo poziciją ir nebeprašė taikyti šio padalijimo būdo bei sutiko, kad 85/100 dalys buto atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o jam būtų priteista kompensacija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 85/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 96900 Eur, natūra priteistinos ieškovei.

Teismas šiuo sprendimu konstatavo, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.70 straipsnio 4 dalis numato, kad atvejais, kai santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Tam, kad dovanotojas galėtų pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise, turi būti visuma aplinkybių: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai, o dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 str. 4 d., 1.117 str. 6 d.); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010). Dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi.

Nors ieškovė nesutiko ir su šiuo atsakovo reikalavimu, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visos aukščiau nurodytos sąlygos atsakovui pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise: ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai, dovanojimo sutartis sudaryta santuokos metu (2015-11-10, o šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)); šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2015-11-10 dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovei nekilnojamąjį daiktą – 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini); nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki atsakovo reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme (priešieškinis pareikštas 2021-01-20) nepraėjo dešimt metų; 15/100 dalių buto nėra perleistos tretiesiems asmenims. Ieškovė teigė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nes buto įsigijimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos. Ieškovė šio savo teiginio ne tik kad neįrodė, tačiau ši aplinkybė apskritai neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad 2015-09-04 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas 15/100 dalių ginčo buto įgijo asmeninės nuosavybės teise (sutarties 7.17 punktas), kurias vėlesne 2015-11-10 dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei. Nė viena šalis nepareiškė reikalavimo priteisti kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant ginčo butą, todėl plačiau dėl šalių argumentų ir teiktų įrodymų šiuo klausimu nepasisakytina.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad yra visos sąlygos atsakovui pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo tenkintinas, atsakovo asmeninėn nuosavybėn grąžintinos ieškovei dovanotos 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Grąžinus atsakovo asmeninėn nuosavybėn 15/100 dalių ginčo buto, spręstinas šios buto dalies atidalinimo klausimas. Atsakovas prašo šias dalis priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o jam priteisti 17100 Eur kompensaciją.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidalijimo teisė yra absoliuti, tai yra asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, apskritai nesutikdama su atsakovo reikalavimais dėl dovanotos daikto dalies grąžinimo ir jos atidalinimo, nenurodė jokių argumentų, kad atsakovo siūlomas atidalinimo būdas yra netinkamas, pažeidžiantis bendraturčių teises, jokių kitų atidalinimo būdų nesiūlė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad atsakovui, grąžinus jo asmeninėn nuosavybė dovanotą buto dalį, priklausytų tik labai nedidelė buto dalis (15/100), teismas sprendžia, kad atsakovo siūlomas atidalijimo variantas yra racionalus ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus, todėl priešieškinio reikalavimas dėl buto atidalijimo tenkintinas, ieškovei natūra priteistina 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui už ieškovei natūra atitenkančią buto dalį iš ieškovės priteistina 17100 Eur dydžio kompensacija. Dėl kompensacijos dydžio pažymėtina, kad, teismus nustačius, jog ginčo buto vertė yra 114000 Eur, atitinkamai 15/100 dalių buto vertė yra 17100 Eur, būtent todėl tokio dydžio kompensacija ir priteistina.

Ginčo automobilio įsigijimui atsakovas su UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar UAB „Luminor lizingas“) sudarė 2015-11-03 pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartis, 2015-11-03 laidavimo sutartimi ieškovė už atsakovą laidavo. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo įgytas šeimos reikmėms ir interesais, nepaisant to, kad automobiliu faktiškai naudojosi ir šiuo metu naudojasi ieškovė. Atsakovo pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2750 Eur pradinis įnašas už automobilį 2015-10-28 buvo sumokėtas iš atsakovo sąskaitos, kaip nurodo pats atsakovas iš bendrų lėšų. Ir nors atsakovas neginčija aplinkybių, kad lėšos, gautos pardavus ieškovei priklausiusį kitą automobilį, buvo panaudotos ginčo automobilio įsigijimui (dengiant lizingo įmokas), taip pat, kad ieškovė pabaigė mokėti lizingo įmokas, tačiau sutiktina su atsakovo atstove, kad tai nėra pagrindas pripažinti ginčo automobilį ieškovės asmenine nuosavybe, o reikalavimo dėl CK 3.98 straipsnio 2 dalyje numatytos kompensacijos ieškovė šioje byloje nepareiškė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. Ginčo automobilio vertė nustatytina pagal ieškovės pateiktus transporto priemonės vertinimo duomenis ir laikytina, kad automobilio vertė yra 16693 Eur. Ginčo dėl automobilio padalinimo būdo nėra, šalys sutinka, kad automobilis atitektų ieškovei, todėl automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16693 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei. Pasisakant dėl atsakovui priteistinos kompensacijos už ieškovei tenkantį automobilį, atsižvelgtina į tai, kad lizingo įmokas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. mokėjo ieškovė, ginčo dėl to nėra, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju kompensacija skaičiuotina, įvertinant automobilio likutinę vertę, buvusią priešieškinio pareiškimo metu, o ne automobilio rinkos vertę. Pagal išperkamosios nuomos sutarties priedą 2021-01-01 dienai automobilio likutinė vertė buvo 7133,75 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3566,86 Eur kompensacija (7133,75 Eur / 2).

Dėl prievolės kreditoriui vykdymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (žr. 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/201 59 punktą). Esant tokiems kasacinio teismo išaiškinimams, šalių finansinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ bankui pagal 2015-09-03 kredito sutartį Nr. 15-077311-FA, kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė, t. y. sutartyje nustatytas solidarus sutarties pobūdis nekeičiamas, tačiau nustatytina atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarką, pagal kurią nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės ieškovė, kuriai, padalijus turtą, asmeninės nuosavybės teise atitenka ginčo butas. Ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant taip pat nustatyta, kad, atsakovui kreditoriaus reikalavimu įvykdžius šią prievolę (jos dalį), ieškovė per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovui jo atliktus mokėjimus.

Minėta, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su UAB „Luminor lizingas“ pagal 2015-11-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201507700, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-13 nutartimi trečiasis asmuo UAB „Luminor lizingas“ pašalintas iš bylos. Kadangi 2015-11-03 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201507700 yra pasibaigusi jos įvykdymu, šios prievolės padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė už pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėjo 600 Eur žyminio mokesčio, taip pat 38 Eur už prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (atsakovo turto areštą), o 284 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas; už patikslintą ieškinio reikalavimą dėl automobilio jai priteisimo ieškovė primokėjo dar 376 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), yra 81 Eur (300 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p.). Kadangi ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą – buvo atmestas, ši žyminio mokesčio dalis neskirstytina (iš atsakovo nepriteistina).

Ieškovė taip pat turėjo 2000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 130 Eur išlaidų už turto vertinimą, 80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 18,15 Eur už archyvinių dokumentų gavimą. Taigi ieškovė iš viso patyrė 3204,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo pusę išlaidų – 25 Eur už privalomąją mediaciją (iš viso ieškovė teigia sumokėjusi 50 Eur), tačiau ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Atsakovas sumokėjo 1654 Eur žyminio mokesčio už priešieškiniu reiškiamus neturtinius ir turtinius reikalavimus, taip pat turėjo 2400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 220 Eur išlaidų už turto vertinimą, iš viso patyrė 4274 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas apytiksliai 55 proc. (patenkinti reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tolesnio prievolės vykdymo, iš esmės patenkintas reikalavimas dėl turto padalijimo, 85,71 proc. – reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo; atmesti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo įsiskolinimo, ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos).

Įvertinus atsakovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad priešieškinis patenkintas apytiksliai 86 proc. (patenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, dovanoto turto grąžinimo, atidalijimo, prievolės vykdymo, 80 proc. – reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, atmestas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo).

Ieškovės ieškinio reikalavimas nepriteisti atsakovui kompensacijos, susijusios su buto padalijimu, nevertintinas kaip savarankiškas patikslinto ieškinio reikalavimas, kadangi reikalavimą priteisti kompensaciją priešieškiniu pareiškė atsakovas, kuris ir buvo išspręstas. Priešieškinio reikalavimai nustatyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nedalintinas, taip pat nevertinti kaip savarankiški reikalavimai, kadangi ginčo dėl to nebuvo.

Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1762,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (3204,15 Eur × 55 proc.), o proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 3675,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (4274 Eur × 86 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).

2020-12-14 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 284 Eur žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį sumokėjimas. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 1123,96 Eur kompensacijos priteisimo, atsakovei atidėto žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl buto (85/100 buto dalių) padalijimo turi būti 267 Eur (pagal ieškovės nurodomą buto dalies vertę). Kadangi reikalavimas dėl 85/100 buto dalių padalinimo išspręstas taip, kad iš esmės buvo patenkinti abiejų šalių pareikšti reikalavimai – ieškovei minėta buto dalis priteista natūra, atsakovui priteista kompensacija, todėl ieškovei atidėtas 267 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš abiejų šalių lygiomis dalimis po 133,50 Eur. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 81 Eur žyminis mokestis už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.). Iš viso iš atsakovo priteistina 214,50 Eur, o iš ieškovės 133,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-14 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. F. ir J. F., naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir (patikslintą) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1220, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. F. palikti pavardę – F., atsakovui A. F. palikti pavardę – F..

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove T. F..

Nustatyti atsakovo A. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

atsakovas A. F. bendrauja su vaikais V. F. ir J. F. du kartus po 7 kalendorines dienas iš eilės savo buvimo krante metu. Apie tikslų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas A. F. įspėja ieškovę T. F. prieš ne mažiau kaip savaitę. Vaikai pasiimami ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ar kitą sutartą vietą. Buvimo jūroje ir krante metu atsakovas A. F. su vaikais neribotai bendrauja virtualiomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, sveikatą, norą ir kitas svarbias aplinkybes.

Priteisti iš atsakovo A. F. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2020-11-03 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. F.. Nustatyti, kad atsakovas A. F. vaikų išlaikymui skirtas lėšas moka už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės T. F. banko sąskaitą.

Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo A. F. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-14 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Padalinti ieškovės T. F. ir atsakovo A. F. santuokoje įgytą turtą:

priteisti ieškovei T. F. asmeninės nuosavybės teise 85/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 96900 Eur vertės;

priteisti atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 11832,47 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią buto dalį;

priteisti ieškovei T. F. asmeninės nuosavybės teise automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16693 Eur vertės;

priteisti atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 3566,86 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį automobilį.

Grąžinti atsakovo A. F. asmeninėn nuosavybėn ieškovei T. F. 2015-11-10 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. DR-5133, padovanotą nekilnojamąjį turtą: 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17100 Eur vertės.

Atidalinti atsakovui A. F. asmeninėn nuosavybėn grąžintas 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): priteisti ieškovei T. F. asmeninės nuosavybės teise natūra 15/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. priteisti 17100 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančią buto dalį.

Nustatyti, kad ieškovė T. F. ir atsakovas A. F. lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2015-09-03 kredito sutartį Nr. 15-077311-FA. Nustatyti atsiskaitymo su kreditoriumi AB „Swedbank“ pagal šią sutartį tvarką, pagal kurią: nutraukus šalių santuoką, visas įmokas AB „Swedbank“ mokės ieškovė T. F.; atsakovui A. F. kreditoriaus reikalavimu įvykdžius prievolę (jos dalį) pagal kredito sutartį, ieškovė T. F. per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovui A. F. jo atliktus mokėjimus.

Priteisti ieškovei T. F. iš atsakovo A. F. 1762,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. F. iš ieškovės T. F. 3675,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir (patikslintą) priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. F. 133,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. F. 214,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-14 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis po 215 Eur išieškojimą iš atsakovo A. F. nepilnamečiams vaikams V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją VĮ Registrų centrui ir VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.