- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-36-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01400-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Audosta Ltd
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo) ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (anksčiau Klaipėdos miesto rūmai) 2024 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2753-639/2024 pagal ieškovės Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ ieškinį atsakovui A. S., trečiasis asmuo Audosta Ltd, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ prašė priteisti iš atsakovo A. S. 24 270,18 Eur skolą, 5 proc. palūkanas, kurias sudaro 917,60 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad kartu su UAB „Biurų valdos“ įsigijo sportinį automobilį. Atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti jam sudalyvauti 2022 m. „Aurum 1006 km“ lenktynėse, vykusiose (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo pažadėjęs iš ieškovės nupirkti sportinį automobilį, todėl ieškovė dėl atsakovo dalyvavimo lenktynėse su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sportiniu automobiliu neprieštaravo. Ieškovei sutikus leisti atsakovui dalyvauti 2022 m. „Aurum 1006 km“ lenktynėse, vykusiose (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė paruošti sportinį automobilį lenktynėms bei pasirūpinti sportinio automobilio atsarginėmis padangomis. Pažymėjo, kad ieškovė suteikė atsakovui sportinio automobilio parengimo 2022 m. „Aurum 1006 km“ lenktynėms paslaugų už 7 260,00 Eur. Atsakovas taip pat prašė ieškovės pasirūpinti sportinio automobilio atsarginėmis padangomis, todėl ieškovė įsigijo iš UAB „Juta“ 8 padangų (32 padangos) komplektus už 17 010,18 Eur ir perdavė juos atsakovui. Ieškovė suteikė atsakovui sportinio automobilio parengimo 2022 m. „Aurum 1006 km“ lenktynėms paslaugų už 24 270,18 Eur. Po 2022 m. „Aurum 1006 km“ lenktynių ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl jam suteiktų paslaugų apmokėjimo. Po derybų dėl suteiktų paslaugų kainos, apimties ir dydžio, atsakovas pripažino savo finansinį įsipareigojimą ir sutiko atsiskaityti su ieškove už suteiktas sportinio automobilio paruošimo 2022 m. „Aurum 1006 km“ lenktynėms paslaugas. 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras Nr. ASK0002022-55 ir ASK0002022-56 už suteiktas lenktyninio automobilio paruošimo lenktynėms paslaugas bei atsargines padangas, tačiau atsakovas iki šios dienos neatsiskaitė pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė pažymėjo, kad šalys rašytinės pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties nesudarė. Atsakovas praleido 276 dienos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurios suma sudaro 917,60 Eur, bei 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės vadovas E. S. pasiūlė atsakovui A. S. bendradarbiavimą, t. y. nurodė, kad galėtų aptarnauti lenktyninį automobilį, kartu dalyvauti lenktynėse, pritraukti į ekipažą vairuotojų, pasirūpinti reklama, talkininkauti kitais organizaciniais klausimais, padėti sportinių automobilių įgijimo klausimais. Atsakovas sutiko su E. S. pasiūlymu bendradarbiauti. Atsakovas, atstovaudamas Audosta Ltd kaip vadovas, 2021 m. liepos 27 d. su lenktynininku M. M., atstovaujančiu VšĮ „Kauno Autoklubas“, susitarė dėl sportinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir jo priedų pirkimo. Šalys elektroniniu paštu susitarė dėl automobilio kainos – 75 000 Eur. Galutinė automobilio kaina buvo sutarta – 72 000 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovas, atstovaudamas Audosta Ltd, asmeniškai M. M. už automobilį nedelsiant grynais pinigais sumokės 11 500 Eur, o likusią sumą grynais arba pavedimu sumokės VšĮ „Kauno Autoklubas“ arba jo atstovui. Atsakovas, atstovaudamas Audosta Ltd, informavo E. S., kad sutarė dėl automobilio pirkimo, tačiau pardavėjo VšĮ „Kauno Autoklubas“ atstovui M. M. turi skubiai sumokėti 11 500 Eur grynais, o likusią sumą vėliau grynais ar pavedimu – VŠĮ „Kauno Autoklubas“, ar jo atstovui, bet grynųjų pinigų perduoti skubiai negali, nes ieškovą ribojo banko nustatyti išgryninimo limitai. Ieškovės vadovas E. S. pasiūlė atsakovui, atstovaujant Audosta Ltd, į ieškovės banko sąskaitą pervesti 24 297,92 GBP, iš kurių jis grąžintų grynaisiais 11 500 Eur atsakovui, kuriuos būtų galima sumokėti VšĮ „Kauno Autoklubas“ atstovui M. M.. Ieškovės vadovas E. S. nurodė atsakovui, kad likusią Audosta Ltd pervestą sumą, t. y. 16 360 Eur, atsakovas grynais pinigais grąžins ieškovei vėliau. Pažymėjo, kad 2021 metų rugsėjo mėnesį atsakovas, atstovaudamas Audosta Ltd, sudarė žodinę paslaugų sutartį su ieškove dėl automobilio saugojimo, priežiūros ir aptarnavimo 2022 metų varžyboms. Buvo sutarta, jog Audosta Ltd, atstovaujama atsakovo, įgalioja E. S., atsiradus pageidaujantiems lenktynių pilotams, suderinus su atsakovu parduoti ½ dalį automobilio už 40 000 Eur. Atsakovas, kaip Audosta Ltd atstovas, išsiaiškino, kad 2021 m. spalio 7 d. I. J. yra sumokėjęs ieškovui 50 000 Eur už atsakovui priklausančio automobilio ½ dalį. I. J. pateikė sutartį, kurios pagrindu šis įgijo ½ dalį automobilio, ir tada paaiškėjo, jog automobilis iš VšĮ „Kauno Autoklubas“ nupirktas ne Audosta Ltd, o ieškovės vardu, nors dėl minėto automobilio tarėsi, jį pirko ir už jį mokėjo Audosta Ltd. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, t. y., kad Audosta Ltd ir atsakovas buvo apgauti, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo Audosta Ltd sąskaita, atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo/E. S. atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02087-23 buvo nutrauktas, nurodžius, kad tarp šalių susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nebuvo nurodęs ieškovės atstovui išrašyti PVM sąskaitas faktūras jo, kaip fizinio asmens vardu, susirašinėjime visą laiką nurodė, kad sąskaitos turi būti išrašomos Audosta Ltd, tačiau E. S., suprasdamas, kad jo atstovaujama ieškovė yra skolinga Audosta Ltd, pateikė ieškinį atsakovui, neva iš anksto apmoka už (duomenys neskelbtini) nuomos paslaugas 23 640,00 Eur. Tokios paslaugos nei atsakovui, nei atsakovo vadovaujamai įmonei Audosta Ltd suteiktos nebuvo. Atsakovas, atstovaudamas Audosta Ltd, tarėsi dėl to, kada jam bus perduotas automobilis jo, kaip tikrojo savininko, nuosavybėn su visais priedais, t. y. atsargine pavarų dėže, sportinio automobilio priežiūrai skirtais įrankiais, bei inventoriumi ir kt., atsarginėmis automobilio detalėmis, ir po to, kai tas bus padaryta, sutinka Audosta Ltd vardu apmokėti išrašytą sąskaitą. Atsakovas, atstovaudamas Audosta Ltd, sutiko apmokėti visas ieškovo išlaidas, patirtas šių lenktynių metu tik tuomet, kai būtų jo nuosavybėn perduotas jam priklausantis automobilis su visais priedais, nes automobilio savininkas apmoka visas lenktynių išlaidas, kurias vėliau pasidalina visi lenktynėse dalyvavę lenktynininkai. Tokia yra įprasta ir normali susiklosčiusi praktika lenktynėse. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė su ieškiniu pateikė automobilio priėmimo-perdavimo aktą, tačiau tokius aktus pasirašė ir visi kiti lenktynėse dalyvavę lenktynininkai, t. y. ne tik atsakovas A. S., bet ir I. J., D. J. ir K. J.. Atsakovas neturėtų ir nėra įpareigojamas apmokėti visų su lenktynėmis susijusių išlaidų, o tik ¼ prašomos priteisti sumos, kurią turėtų apmokėti Audosta Ltd, kadangi pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad lenktynėse dalyvavo kaip (duomenys neskelbtini) komanda, todėl manytina, kad ši komanda gavo ir visą naudą iš lenktynių reklamos, tačiau ieškiniu prašoma padengti visas lenktynių išlaidas tik iš vieno atsakovo. Atsakovas taip pat nurodė, kad tiesioginę ir visą naudą iš reklamos lenktynių metu gavo trečiasis asmuo, t. y. Audosta Ltd, ir kad bendrovė buvo sutikusi apmokėti sąskaitas, jei bus grąžintas Audosta Ltd priklausantis sportinis „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, taip pat automobilio atsarginės dalys ir sportinio automobilio priežiūrai reikalingi įrankiai.
4. Trečiasis asmuo Audosta Ltd su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Audosta Ltd vadovas yra atsakovas A. S.. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo Audosta Ltd už tas pačias padangas taip pat gavo iš ieškovės 2022 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASK0002022-40 16 363,84 Eur sumai, kurioje nėra išskirtas pridėtinės vertės mokestis, o bendrovei, kaip užsienio juridiniam asmeniui, už patiektas padangas yra pritaikytas nulinis PVM tarifas, kas yra neteisėta. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis visos aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros nėra koreguotos ir yra originalios. Ieškovė, norėdama išrašyti PVM sąskaitas faktūras už atsakovui suteiktas paslaugas, pirma turėjo panaikinti Audosta Ltd išrašytą 2022 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASK0002022-40 16 363,84 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ atsakovo A. S. naudai 2129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ trečiajam asmiui Audosta Ltd 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad šalys rašytinės pirkimo - pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties nesudarė, susitarimas buvo žodinis. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros atsakovo nepasirašytos. Sprendė, kad šalių elektroninis susirašinėjimas laiškais vienareikšmiškai nepatvirtina, kad padangų ar paslaugų užsakovas buvo atsakovas kaip fizinis asmuo. Teismas, įvertinęs šalių elektroninio susirašinėjimo turinį, sprendė kad šalys susitarė, kad kreditinė sąskaita faktūra bus išrašytas Audosta Ldt, o ne atsakovui.
7. Teismas, vertindamas ieškovės teiginius, kad sutartinius santykius tarp ieškovės ir atsakovo patvirtina 2022 m. liepos 13 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktas, pažymėjo, kad minėtame akte nėra nurodoma apie padangas, ar techninį aptarnavimą, už kurį turėtų mokėti atsakovas, nes tai tik lenktynininko įsipareigojimas padengti visą automobiliui padarytą žalą. Šis dokumentas niekaip nepagrindžia ir nėra susijęs su dalyvavimo lenktynėse išlaidomis, tokiomis kaip degalai, padangos techninis aptarnavimas ir kt.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį (reikalavimą) pateikė atsakovui kaip fiziniam asmeniui, bet taip pat išrašė ir trečiajam asmeniui Audosta Ltd 2022 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ASK0002022-40, kurioje nurodyta, kad trečiasis asmuo Audosta Ltd turi sumokėti už pateiktas padangas iš viso 16 363,84 Eur sumą be PVM. PVM suma šioje sąskaitoje nebuvo išskirta. Teismas vertino, kad PVM sąskaita faktūra ASK0002022-40 buvo išrašyta ieškovės, o vėliau panaikinta, ir tai paaiškėjo daugiau nei po metų laiko, atsakovas apie tai nebuvo informuotas. Atsakovas elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 27 d. dieną gavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ASK0002022-55 ir ASK0002022-56, atsakovas 2022 m. gruodžio 29 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad šios sąskaitos yra adresuotos ne jam ir yra išsiųstos per klaidą.
9. Teismas nustatė, kad lenktynėse ant automobilio kapoto buvo užklijuota Audosta Ltd reklama, kuri ir patvirtina, kad Audosta Ltd naudojosi lenktyniniu automobiliu ir iš to gavo visą naudą, todėl ieškovė ir išrašė Audosta Ltd PVM sąskaitą faktūrą ASK0002022-40, kurią anuliavo ir išrašė dar dvi papildomas PVM sąskaitas faktūras ASK0002022-55 ir ASK0002022-56 jau atsakovui, apie tai jo neinformavęs. Ieškovė neįrodė, kad buvo išankstinis susitarimas su atsakovu apie tokių sąskaitų perrašymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas naudojosi automobiliu tik kaip trečiojo asmens Audosta Ltd atstovas - pilotas, todėl automobilio priėmimo perdavimo aktas ir buvo jo pasirašytas.
10. Teismas sprendė, kad negalima nustatyti, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, turėjo prievolę atsiskaityti už paslaugas ar pateiktas prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, nes atsakovas neakceptavo PVM sąskaitų faktūrų, jų neapmokėjo, nepadarė ir avansinio mokėjimo, sąskaitos nepasirašytos ne tik atsakovo, bet ir ieškovės atsakingų asmenų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas buvo kaip nors ir kažkokiu būdų įsipareigojęs apmokėti jam išsiųstas PVM sąskaitas faktūras.
11. Teismas pažymėjo, kad siūlė ieškovei pakeisti atsakovą, t. y. vietoj atsakovo A. S. ieškinį pareikšti Audosta Ltd, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ ies?kinį tenkinti. Priteisti ieškovei Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ is? atsakovo A. S. jos patirtas byline?jimosi is?laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, selektyviai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas vien atsakovo į civilinę bylą pateiktiems įrodymams bei paaiškinimams, be pagrindo atmesdamas arba iš viso ignoruodamas ieškovės į civilinę bylą pateiktus įrodymus bei paaiškinimus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturėjo prievolės atsiskaityti už paslaugas ar pateiktas prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturėjo prievolės atsiskaityti už paslaugas ar pateiktas prekes.
12.3. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas naudojosi sportiniu automobiliu tik kaip trečiojo asmens atstovas.
12.4. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis sutiko atsiskaityti už ieškovo parduotas padangas ir suteiktas sportinio automobilio aptarnavimo paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismo šių aplinkybių nevertino ir netyrė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, kurių pagrindu padarė išvadas. Pažymėjo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentavo, kad atsakovas lenktynėse dalyvavo kaip fizinis asmuo, kuris atstovavo savo kontroliuojamą D. B. įmonę, todėl visą naudą iš reklamos gavo trečiasis asmuo įmonė, kuri pagal susitarimą būtų apmokėjusi už lenktynėse sunaudotas padangas, kai sportinio automobilio nuosavybė bus perduota įmonei, tačiau sportinis automobilis nebuvo perduotas įmonei, o pats sportinis automobilis buvo parduotas tretiesiems asmenims. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir vertino visas ginčo nagrinėjimui reikalingas aplinkybes, nešališkai ištyrė ir vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taikė aktualų teisinį reglamentavimą, pagrindė ir motyvavo savo priimtas išvadas. Prašė iš apeliantės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad buvo sudarytas pirkimo - pardavimo ir paslaugų teikimo susitarimas, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
18. Byloje kilo ginčas dėl to, kas sudarė žodinį pirkimo - pardavimo ir paslaugų teikimo susitarimą.
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo A. S. apeliantei Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliantė skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus.
Dėl ieškovės reikalavimų
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė suteikė sportinio automobilio parengimo 2022 m. „Aurum 1006 km“ lenktynėms paslaugas už 7260,00 Eur. Ieškovas taip pat nupirko sportinio automobilio atsarginės padangas iš UAB „Juta“ 8 padangų (32 padangos) komplektus už 17 010,18 Eur ir perdavė jas sportinio automobilio naudotojams. Šalys rašytinės pirkimo - pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties nesudarė, susitarimas buvo žodinis, todėl tarp šalių kilo ginčas tarp ko buvo sudaryti minėti susitarimai.
22. Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
23. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturėjo prievolės atsiskaityti už paslaugas ar pateiktas prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, nes padangų ar paslaugų užsakovas nebuvo atsakovas kaip fizinis asmuo. Nurodė, kad teismas iš esmės netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį.
24. Vadovaujantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
25. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad prekių pirkimo–pardavimo, paslaugų teikimo sutartys turi būti sudarytos raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti tokių sutarčių sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.
26. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pagal CK 6.156 straipsnio 5 dalį, jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą.
27. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Nors galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Todėl tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos–akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur – akceptas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024).
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi, esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).
29. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-124/2012).
30. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
31. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).
32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturėjo prievolės atsiskaityti už paslaugas ar pateiktas prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, nes padangų ar paslaugų užsakovas nebuvo atsakovas kaip fizinis asmuo. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, PVM sąskaitas faktūras, šalių susirašinėjimą, 2022 m. liepos 13 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktą, neturi pagrindo abejoti, kad nagrinėjamoje byloje susiklostę pirkimo–pardavimo, paslaugų teikimo teisiniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovės ir atsakovo, o tarp ieškovės ir trečiojo asmens Audosta Ltd.
33. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal ieškovės išrašytas 2022 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitas faktūras ASK0002022-55 ir ASK0002022-56.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020).
35. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ir bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), sutarties sudarymo faktą turi įrodyti šalis, kuri šiuo faktu grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
36. Kadangi nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo, paslaugų teikimo sutartys nebuvo sudarytos raštu, o jų sudarymas tarp šalių be kita ko buvo grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis, įrodinėjimo pareiga įrodyti kokios šalys sudarė susitarimą dėl paslaugų teikimo ir užsakė pateikti prekes, šio susitarimo sąlygas, tenka ieškovei. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. išrašė trečiajam asmeniui Audosta Ltd PVM sąskaitą faktūrą ASK0002022-40, kurioje yra nurodyta, kad trečiaisis asmuo Audosta Ltd turi sumokėti už pateiktas padangas iš viso 16 363,84 Eur sumą be PVM, kurią išsiuntė elektroninio pašto adresu A. S.-Audosta .@audosta.co.uk>. PVM suma šioje sąskaitoje nebuvo išskirta. Vėliau ji buvo panaikinta ir ieškovė atsakovui 2022 m. gruodžio 27 d. dieną išrašė PVM sąskaitas faktūras ASK0002022-55 17010,18 Eur sumai ir ASK0002022-56 7260,00 Eur sumai. Tai, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. išrašė trečiajam asmeniui Audosta Ltd PVM sąskaitą faktūrą ASK0002022-40 16 363,84 Eur sumai ir ją išsiuntė elektroninio pašto adresu A. S.-Audosta a.@audosta.co.uk, ir tik tada, kai minėta sąskaita faktūra trečiojo asmens Audosta Ltd nebuvo apmokėta, t. y. tik po keturių mėnesių išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras ASK0002022-55 ir ASK0002022-56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia sąskaitų faktūrų išrašymo seka patvirtina, kad ieškovė laikė, kad susitarimą dėl prekių ir paslaugų teikimo sudarė ne su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, o su Audosta Ltd. Ir tik negavusi apmokėjimo už suteiktas prekes bei paslaugas iš trečiojo asmens Audosta Ltd, ji išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras ASK0002022-55 ir ASK0002022-56, kurių atsakovas neakceptavo ir nepriėmė, jas grąžino ieškovei kaip atsiųstas atsakovui per klaidą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą ASK0002022-40 išsiuntė juridinio asmens elektroninio pašto adresu A. S.-Audosta a.@audosta.co.uk, o ne atsakovui į jo asmeninį elektroninį paštą. Tai, kad ieškovė bendravo su A. S. nepaneigia fakto, kad ji tarėsi su A. S. kaip juridinio asmens Audosta Ltd atstovu.
37. Apeliantės argumentus, kad pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip juridinio asmens, ir atsakovo, kaip fizinio asmens, paneigia ir šalių elektroninio susirašinėjimo laiškų turinys. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė susirašinėdama su atsakovu teiraujasi dėl sąskaitos išrašymo aplinkybių: „Labas A., iki tavo gryzimo 14d liko nedaug laiko tai noreciau zinoti kokia sumos dali israsyti ant taves ir kokia ant Audosta ? Nes dar buhaltere atsius susiderinima ir kad laikas nebesitemtu kai grysi bus greiciau. Mokejima atliksi gryzes.“. Šis šalių susirašinėjimo turinys ir tai, kad gavėjas yra A. S.-Audosta a.@audosta.co.uk, patvirtina, kad ieškovė, susirašinėdama ir tardamasi su A. S. suprato, kad su A. S. bendrauja ir tariasi kaip su juridinio asmens Audosta Ltd atstovu ir, kad padangų ar paslaugų užsakovas buvo ne atsakovas A. S. kaip fizinis asmuo.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar buvo sudaryta sutartis, gali būti reikšmingas ir šalių elgesys prieš bei po veiksmų, kuriuos ginčo šalis įvardija kaip įrodančius sutarties sudarymą, atlikimo. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose ieškovė Audosta Ltd, atsakovė Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ (Klaipėdos apylinkės teismas, civilinė byla Nr. e2-16953-998/2024, Klaipėdos apylinkės teismas civilinė byla Nr. e2-719-512/2024). Minėti duomenys patvirtina faktą, kad ieškovę Automobilių sporto klubą „ESmotorsport“ ir trečiąjį asmenį Audosta Ltd siejo verslo santykiai, o tai patvirtina atsakovo teiginius, kad atsakovas A. S. su ieškove dėl prekių ir paslaugų teikimo tarėsi kaip juridinio asmens Audosta Ltd atstovas ir atsakovas A. S. kaip fizinis asmuo niekada nebuvo įsipareigojęs ieškovei Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ apmokėti lenktynių išlaidų asmeniškai ir visuomet veikė tik kaip įmonės Audosta Ltd atstovas.
39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas 2022 m. liepos 13 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktas niekaip nepagrindžia ir nėra susijęs su atsakovo dalyvavimu lenktynėse išlaidomis, tokiomis kaip degalai, padangos techninis aptarnavimas ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto akto 6-8 punktuose atsakovas A. S. (sportininkas, kuris atstovavo Audosta Ldt) įsipareigojo atlyginti žalą ieškovui, jeigu bus apgadintas sportinis automobilis, tačiau dėl to, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ir už padangas ar techninį aptarnavimą, šalys 2022 m. liepos 13 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktu nesusitarė.
40. Tai, kad atsakovas A. S. kaip sportininkas atstovavo Audosta Ldt patvirtina ir tai, kad 2022 m. liepos 13 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktu perduotas automobilis lenktynėse ant automobilio kapoto buvo su užklijuota Audosta Ltd reklama, o tai patvirtina atsakovo teiginius, kad atsakovas buvo tik sportininkas, kuris atstovavo Audosta Ldt ir būtent trečiasis asmuo Audosta Ltd naudojosi lenktyniniu automobiliu, iš to gavo naudą, ir dėl to ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. išrašė Audosta Ltd PVM sąskaitą faktūrą ASK0002022-40.
41. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys nepatvirtina, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, kad sudarė susitarimą su atsakovu dėl prekių pirkimo–pardavimo bei paslaugų teikimo, ir kad atsakovas prisiėmė pareigą atsiskaityti už iš ieškovės gautas prekes bei paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas išreiškė valią priimti jam perduotas prekes bei paslaugas nuosavybėn ir už jas atsiskaityti. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus pagrįsti išsamiu byloje esančių įrodymų įvertinimu.
Dėl įrodymų vertinimo
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
43. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
44. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
45. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
48. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1161,60 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, 60 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.