Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-545-1042/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-11
Bylos Nr.: e2A-545-1042/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00162-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Aleksandras Rusakas, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: J. Z.
Atsakovas: A. Č.

Kategorijos

2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)

Civilinė byla Nr. e2A-545-1042/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00162-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.4.8.; 2.3.9.2.3.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. Z. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-1119/2023 pagal ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namams, institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Z. patikslintu ieškiniu prašė laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. Č. nepilnamečių vaikų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namuose ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022 (toliau taip pat – civilinė byla) šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, o 2018 m. kovo 29 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečių vaikų ir ieškovės bendravimo tvarka. Pagal minėtą nutartį vyko ieškovės ir vaikų bendravimas iki 2018 m. pabaigos. Susitikimų metu atsakovas įsiverždavo į vaikų ir mamos susitikimų patalpą, konfliktavo su socialiniais darbuotojais, kaltino ieškovę ir darbuotojus smurtaujant prieš vaikus. Mano, kad vaikai dėl tokio atsakovo elgesio atsisakė vykti į kitus susitikimus su mama. Pažymėjo, kad atsakovas turi paruošti vaikus susitikimams su mama, jų nenuteikinėti, kad vaikai norėtų matytis su mama. Atsakovas kategoriškai atsisako psichologo pagalbos, vaikai pradėjo reikšti nenorą susitikti su mama ir, vaikų ir mamos bendravimas nutrūko. 2021 m. spalio 28 d. išvadoje psichologė nurodė, kad abu vaikai išgyvena lojalumo konfliktą, dėl ko nenori su mama bendrauti, išsako neigiamą nuomonę apie mamą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo netinkamą elgesį su A. Č. patvirtina 2018 m. gegužės 7 d. liudytoja apklausta J. D., 2018 m. vasario 15 d. liudytoja apklausta A. V., 2018 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktorius E. V. rašte, 2018 m. gegužės 10 d. liudytoja apklausta R. S.-N., 2018 m. gegužės 10 d. liudytoja apklausta A. N.. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nevykdo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo dalyje dėl mamos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, neskatina vaikų bendrauti su mama nors privalėjo tai daryti, sistemingai manipuliavo vaikų jausmais nuteikinėdamas juos prieš bendravimą su mama, ignoravo specialisto – psichologo rekomendacijas dėl jo nusistatymo prieš vaikų motiną pašalinimo, nepagarbiai atsiliepdavo apie vaikų mamą jiems girdint, formavo J. atsiminimus apie neva mamos smurtą jo atžvilgiu ir taip nutraukė vaikų šeimos ryšius su motina. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo veiksmai nukreipti į vaikų ir motinos supriešinimą, o vengimas skatinti vaikų norą bendrauti su mama bei kategoriškas atsisakymas naudotis specialistų pagalba, siekianti įveikti savo priešiškumą ieškovei, yra akivaizdžiai priešingi vaikų interesams. Ieškovės vertinimu, nuo 2013 metų atsakovas netinkamai auklėjo vaikus ir savo amoraliu elgesiu rodė netinkamą pavyzdį. Atsakovas piktnaudžiavo turima tėvo valdžia, kadangi savo asmeninį interesą, pasireiškiantį neapykanta ieškovei, iškėlė aukščiau nei vaikų teisę augti matant pagarbius ar bent jau tolerantiškus tėvų tarpusavio santykius, neužtikrino normaliam vaikų vystymuisi būtinų sąlygų. Kadangi vaikai kol kas su ieškove bendrauti ir gyventi nenori, o atsakovas nenori ir nesugeba jų tinkamai prižiūrėti, vaikai turi augti neutralioje aplinkoje. Tik augdami abiejų tėvų atžvilgiu neutralioje aplinkoje vaikai galės susivokti savo jausmuose, natūraliuose poreikiuose, atsikratyti lojalumo konflikto, ir dėl to pradės adekvačiai bendrauti su abiem savo tėvais. Todėl ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namuose.

3. Atsakovas A. Č. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 50 proc. baudos skiriant atsakovui. Taip pat nurodė, kad ieškovė dėl subjektyvių, tik nuo jos pačios priklausančių priežasčių, yra visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais A. Č. ir J. Č. ir dalyvavimo jų auklėjime, ugdyme, sveikatos priežiūros užtikrinime, ir kt., t. y., jau daugiau nei ketverius metus nevykdo motinos pareigų šalių sūnų atžvilgiu, išskyrus laikino išlaikymo sumų mokėjimą, o pastaruosius dvejus metus visiškai nebendrauja su sūnumis, nepagrįstai siekia apkaltinti atsakovą, nors vienas atsakovas nuo 2018 metų augina šalių vaikus, užtikrina visų jų poreikių tenkinimą. Pažymėjo, kad ieškovės susitikimai su vaikais nevyko sklandžiai – jų metu vaikai patyrė ieškovės profesionaliai naudojamą psichologinį smurtą, jos patyčias, dėl ko vaikai išreiškė nenorą susitikinėti su ieškove. Nurodė, kad atsakovas nepageidavo naudotis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro siūloma psichologo pagalba, o nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. užtikrino psichologo paslaugų teikimą – kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą, prašydamas abejiems (duomenys neskelbtini) suteikti emocinę paramą ir atkurti pozityvius santykius su mama ir šalių (duomenys neskelbtini) A. Č. ir J. Č. buvo teikiamos psichologo paslaugos. Vaikai, juos apklausiant psichologei, nurodė, kad atsakovas nedraudžia jiems bendrauti su ieškove, tačiau jie nenori su ja bendrauti. (duomenys neskelbtini) A. Č. 2019 m. ieškovės iniciatyva buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o siekdama jį ten patalpinti, ji melavo medikams apie A. Č. psichinės sveikatos būklę - nurodė, kad jis elgiasi agresyviai, nors jis toks visiškai nebuvo, o buvo tiesiog liūdnas. (duomenys neskelbtini) J. Č. susitikimai su ieškove nebuvo nei malonūs, nei nuoširdūs, nes ieškovė prie jo kabinėjosi. Atsakovo manymu, lemiamą įtaką ieškovės ir šalių (duomenys neskelbtini) dvasinio ir emocinio ryšio praradimui turėjo dvi aplinkybės, t. y. ieškovės naudotas fizinis ir psichologinis smurtas vaikų atžvilgiu, bei ieškovės visiškas nusišalinimas nuo bendravimo su vaikais. Pažymėjo, kad būtent ieškovė siekė menkinti atsakovą ir nušalinti jį nuo (duomenys neskelbtini) auklėjimo, darė dirbtinas kliūtis atsakovo bendravimui su vaikais, netinkamai elgėsi su vaikais, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, melavo, kritiškai nevertino ir nevertina savo elgesio, nededa pastangų atkurti prarastą dvasinį ir emocinį ryšį su vaikais. Atsakovas taip pat nurodė, kad užtikrina (duomenys neskelbtini) saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, užtikrina jų sveikatos, tame tarpe ir psichinės, priežiūrą, deda maksimalias pastangas, kad šalių (duomenys neskelbtini) užaugtų visavertėmis asmenybėmis. Ieškovės ir šalių (duomenys neskelbtini) dvasinis ir emocinis ryšys yra nutrūkęs dėl pačios ieškovės kaltės, o jo atkūrimui reikia ne mažiau laiko nei susilpnėjimui. Ieškovė tik 2022 m. vasarą, t. y., po 4 metų nebendravimo su (duomenys neskelbtini), ėmė siekti bendravimo su jais, tačiau akivaizdu, kad jos naudojama bendravimo forma – SMS žinučių rašymas – teigiamų rezultatų neduoda. Ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą vaikų globos namuose prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namai, nurodė, kad vaikams yra geriau augti šeimoje nei vaikų globos namuose. Nors įstaigoje yra sudarytos sąlygos vaikams gyventi, vaikai paprastai atvyksta į įstaigą iš šeimų, kur yra prieš juos naudojamas smurtas, vaikus iš normalios šeimos perkėlus į vaikų globos namus gali būti jiems padaryta žala. Paaugliai, patekę į globos namus, dažnai buriasi į grupes, dėl neigiamų išgyvenimų gali pradėti žaloti save, ką nors vartoti. Vaikų globos namai nėra uždaras centras, į kurį negali patekti tėvai. Vaikų saugumas yra užtikrinamas globos namų patalpose, čia dirba pedagogai, medikai, psichologas. Psichologo darbo krūvis yra labai didelis. Vaikų pas psichologą niekas per prievartą neveda. Pažymėjo, kad šalių vaikai į globos namus nebuvo patekę.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra pagrindo laikinai apriboti atsakovo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pažymėjo, kad vaikams neišreiškus noro bendrauti su motina, jiems leistina tame konkrečiame susitikime nedalyvauti. Vertinant pagalbos šeimai poreikį bei planuojant pagalbą, buvo nustatyta, kad šeimoje galimai pažeidžiamos nepilnamečių vaikų A. ir J. Č. teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančia motina J. Č., todėl buvo numatytas pagalbos tikslas - motyvuoti tėvą A. Č. laikytis teismo nustatytos tvarkos, nekliudyti, sudaryti sąlygas vaikų motinai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime bei užtikrinti vaikams psichologinę pagalbą. Vyras teigė, kad jis nesudaro jokių kliūčių motinos ir vaikų bendravimui, neįtakoja jų sprendimų, bet patys vaikai nenori, atsisako bendrauti. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad A. Č. laikosi teismo nustatytos motinos ir vaikų bendravimo tvarkos sąlygų: paskirtu laiku atveža vaikus į teismo paskirtą susitikimo su motina vietą. A. ir J. Č. visuomet specialistams tvirtina, kad tėvas juos ragina, motyvuoja, netrukdo susitikti, bendrauti su motina, bet jie patys neturi noro bendrauti su ja. Socialiniai darbuotojai stebi šeimą, bendrauja su vaikų ugdymo įstaigos specialistais. (duomenys neskelbtini) progimnazija neturi jokių priekaištų vaikų tėvui A. Č.. A. ir J. Č. visada turi visas ugdymui reikiamas priemones, nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties, tėvas bendradarbiauja su ugdymo įstaigos specialistais, domisi vaikų ugdymu ir ugdymusi, dalyvauja susirinkimuose, laiku pateikia reikiamus dokumentus ir t. t. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad šeimoje nekyla problemų dėl vaikų nepriežiūros, tėvas stengiasi bei geba savarankiškai užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų poreikiais, sveikata, organizuoti jų laisvalaikį ir t. t. A. Č. nėra linkęs bendrauti su socialiniais darbuotojais, aktyviai bendradarbiauti. Vaikų tėvo nuomone, jis pats savarankiškai sugeba spręsti savo šeimos problemas, užtikrinti savo vaikams geriausius jų interesus, žino, kur kreiptis esant pagalbos poreikiui. Bendravimas su A. Č. vyksta tik socialinių darbuotojų iniciatyva. Klasės mokytojos teigimu, J. Č. tėvas A. Č. domisi (duomenys neskelbtini) ugdymosi pasiekimais, teiraujasi telefonu, skaito pranešimus elektroniniame dienyne. 2020-2021 m. padėjo (duomenys neskelbtini) mokytis nuotoliniu būdu, aprūpino kompiuterine įranga. Lydėjo (duomenys neskelbtini) ir rūpinosi kitų klasės vaikų saugumu išvykos į žirgyną metu. Dalyvavo klasės tėvų susirinkimuose virtualioje MS Teams aplinkoje. Kiekvieną mėnesį (duomenys neskelbtini) užsako pusryčius ir pietus mokyklos valgykloje, įdeda užkandžių dėžutę. J. turi visas būtiniausias mokymosi priemones, nepraleidžia pamokų be priežasties, ateina išsimiegojęs ir laiku. (duomenys neskelbtini) švariai ir tvarkingai apsirengęs. A. Č. tėtis su mokykla bendradarbiauja, aktyviai bendrauja su dalykų mokytojais, atvykdamas į mokyklą individualiems pokalbiams, lankosi tėvų susirinkimuose, domisi (duomenys neskelbtini) pasiekimais ir elgesiu, operatyviai reaguoja į informaciją, pateiktą elektroniniame dienyne. (duomenys neskelbtini) į pamokas atvyksta tvarkingai ir švariai apsirengęs, visada aprūpintas mokymosi priemonėmis. Mama šiais metais su J. klasės mokytoja ir A. klasės kuratore nebendravo. Pažymėjo, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaikais, nenustatyta, kad atsakovas tėvų valdžią naudotų priešingai vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. birželio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) amžiaus), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) amžiaus), yra šalių J. Z. ir A. Č. nepilnamečiai vaikai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o 2022 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš ieškovės vaikams priteistas išlaikymas, nustatyta nepilnamečių vaikų ir ieškovės bendravimo tvarka.

8. Teismas konstatavo, kad kardomosiomis priemonėmis ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo draudžiama artintis arčiau nei 100 m iki A. Č., bendrauti ar ieškoti ryšių su juo, lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje ar ugdymo įstaigoje, ir atitinkamai analogiškos kardomosios priemonės buvo taikytos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), siekiant apsaugoti J. Č.. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu A. Č.. 2018 m. kovo 29 d. nutartimi buvo nustatyta nepilnamečių vaikų ir motinos bendravimo tvarka Centre, pagal kurią ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais vieną kartą per savaitę po 2 val. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre, Centro darbo laiku, dalyvaujant ne mažiau kaip 2 Centro darbuotojams, prieš tai dėl datos ir laiko suderinus su Centru; ieškovė neribotai galėjo bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau įvyko 2018 m. balandžio 25 d. susitikimas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susitikimai nevyko, laikantis nustatytų kardomųjų priemonių. Ieškovė vaikų atsisakymą bendrauti su ja Centre siejo išimtinai su atsakovo veiksmais ir žodžiais, teigė, kad jis nuteikė vaikus prieš ieškovę.

9. Teismas pažymėjo, kad vaikų nenorą bendrauti su mama Centre lėmė ne tiek atsakovo veiksmai ar žodžiai, kiek kitų aplinkybių visuma. Susitikimai vyko vaikams visiškai svetimoje vietoje - didelėje salėje, dalyvaujant 2 pašaliniams asmenims. Ieškovė atvykdavo į susitikimus su vaikais pasiruošusi, tačiau šie susitikimai buvo panašūs ne į natūralų bendravimą ir kartu savo kaip motinos pareigų vykdymą vaikams, bet į užklasinius užsiėmimus (rankdarbiai, salės puošimas, arbatos gėrimas ir t. t.). Susitikimai su mama Centre vaikams sukėlė neigiamas emocijas - A. Č. mamos veiksmus ir žodžius Centre vertino itin neigiamai, kaip psichologinį spaudimą, išeidavo apsiverkęs, o J. Č. nurodė, kad mama kabinėjosi, ieškojo neigiamų dalykų. Vaikų ir mamos bendravimas vyko emociškai įtemptu laiku, kas lėmė vaikų nenorą matytis su mama Centre po 2019 m. kovo 20 nutarties Civilinėje byloje priėmimo.

10. Teismas nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) (kuomet ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė) iki (duomenys neskelbtini) Centras nutarė neorganizuoti mamos ir vaikų susitikimų. 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas panaikino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi ir 2019 m. kovo 7 d. bei 2019 m. kovo 20 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojimus.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal atliktas nepilnamečių vaikų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorines kompleksines ekspertizes, pateikti 2018 m. (duomenys neskelbtini) – 2018 m. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose ekspertizės metu A. Č. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamosios J. Č. (Z.) veiksmų (fizinio ir emocinio smurto), trikdantis jų kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekantis iki dabar (ekspertizės atlikimo momento). Ekspertiniame vertinime atsiskleidę psichologiniai A. Č. ypatumai (baimė suklysti, jautrus reagavimas į nesėkmę, nepasitikėjimas savimi, emocinis jautrumas, dirglumas ir sunkumas pačiam nusiraminti stresinėse situacijose) gali būti susiję su skirtingomis trauminėmis patirtimis (ilgą laiką trunkančia konfliktine tėvų tarpusavio situacija, emociniu smurtu ir taikomomis fizinėmis bausmėmis už netinkamą elgesį). Nurodė, kad šiuo (ekspertizės atlikimo) metu stipresnę neigiamą emocinę reakciją A. Č. projektuoja ne tiek į tėvų tarpusavio nesantaiką, kiek į savo santykį su mama. Ekspertizės metu J. Č. konstatuotas (duomenys neskelbtini), susiję su J. Č. veiksmais (fiziniu ir emociniu smurtu), taip pat sutrikimui atsirasti turėjo įtakos nuolatiniai tėvų konfliktai ir tarpusavio nesutarimai, dėl ko sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei vaiko adaptacija. Ekspertai nurodė, kad objektyviai įvertinti atskirų įvykių (taip pat ir byloje nagrinėjamų) poveikio tiriamojo psichikai nėra galimybių; jo psichikos būklę paveikė visų šių faktorių visuma. Emocinė J. Č. būsena, atsiskleidusi ekspertizės metu (nerimas ir vengimas kalbėti bylai svarbiomis temomis, lojalumo konflikto išgyvenimas, ambivalentiški jausmai mamai), gali būti susijusi su skirtingomis trauminėmis patirtimis (ilgą laiką trunkančia konfliktine tėvų situacija, emocinio ir fizinio smurto patyrimu tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, kai vaikas mato smurtaujančius artimuosius). Ekspertai nerekomendavo nepilnamečiams vaikams toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose dėl iki šiol išliekančio psichotraumuojančio byloje nagrinėjamų įvykių poveikio bei tėvų tarpusavio nesutarimų, nurodė, kad tikslinga toliau tęsti psichologinę-psichoterapinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančios patirties įveiką ir (duomenys neskelbtini)-mamos santykių atkūrimą.

12. Teismas vertino, kad šalių šeimai psichologinė pagalba buvo pradėta teikti nuo (duomenys neskelbtini), ji buvo teikiama tiek šalims ar atskirai kiekvienai iš šalių, tiek ir A. Č.. Nuo (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos psichologo paslaugos A. Č. dėl jo elgesio sunkumų mokykloje, nuo (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos 7 konsultacijos. Atsakovas kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą dėl emocinės paramos nepilnamečiams vaikams suteikimo, nes emocinė parama reikalinga vaikų ir mamos santykiams atkurti.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia bendravimo su vaikais, atsakovas bendradarbiauja, tačiau vaikai atsisako susitikti su mama. 2023 m. gegužės 18 d. atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta užbaigti A. Č. šeimai atvejo vadybos procesą, nes šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

14. Teismas vertino, kad atsakovas tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų ugdymą, dalyvauja tėvų susirinkimuose, bendrauja su klasės mokytoja bei kuratore, vaikai ateina į mokyklą švariai ir tvarkingai apsirengę, rūpinasi nepilnamečių vaikų mityba, laisvalaikiu, popamokine veikla, sveikata, šeimoje nenustatyta vaikų nepriežiūros atvejų, vaikai išreiškė norą ir toliau gyventi su savo tėčiu, nenori bendrauti su mama.

15. Teismas pažymėjo, kad išklausius vaikų nuomonę, nustatyta, kad J. Č. norėtų gyventi kartu su savo (duomenys neskelbtini) A. Č., kad kitur nesijaučia gerai, pas mamą gyventi nenorėtų. A. Č. nurodė, kad jei ne su tėčiu, tai norėtų gyventi su teta R. arba močiute A. Č., nenori gyventi su mama. Abu vaikai tvirtino, kad su mama nebendrauja, mama parašo jiems SMS žinutes, į kurias jie atsako, kad nenori susitikti, ir kad tėtis nedraudžia bendrauti su mama, leidžia jiems pasirinkti, ko jie nori.

16. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė, pareikšdama patikslintą ieškinį, neatsižvelgė nei į vieno vaiko nuomonę, teigdama, kad vaikai turi gyventi neutralioje aplinkoje, kurios negali užtikrinti artimieji giminaičiai (teta ir močiutė). Teismas pažymėjo, kad priimant sprendimą nepilnamečių vaikų nuomone galima nesiremti tik tokiu atveju, jei ji prieštarauja jų interesams, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vaikų nuomonė prieštarautų jų geriausiems interesams, nes vaikai su atsakovu nuolat gyvena nuo 2018 metų vasario 14 d., atsakovas tenkina visus vaikų būtinuosius poreikius, rūpinasi vaikų laisvalaikiu, poilsiu, sveikata, dalyvauja ugdymo procese.

17. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė nei vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyto tėvų valdžios ribojimo pagrindo, ir ieškinį pareiškė CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu – dėl to, kad vaikų tėvas nevykdo pareigos nekliudyti atskirai gyvenančiai motinai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismas vertino, jog ieškovei nuo 2018 m. spalio 26 d. nebuvo ribojimų bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, telefonu ar mobiliosiomis ar kitomis programėlėmis, tačiau ieškovė neišnaudojo galimybių su vaikais bendrauti telefonu ar kitomis priemonėmis, nesidomėjo vaikų gyvenimu, jų kasdiene veikla, nesiteiravo, kaip jie jaučiasi, ką veikia iki 2022 m.

18. Teismas nurodė, kad ieškovė nedalyvauja vaikų (duomenys neskelbtini) treniruotėse, varžybose, nebendrauja su vaikų pedagogais mokykloje ir užklasinėje veikloje, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, vaikų ugdymo procesą stebi per „Tamo“ dienyną, ir tokiu būdu nėra išnaudojamas dar vienas netiesioginis būdas (nesusitinkant) bendrauti su vaikais.

19. Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vien tik dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo vaikai atsisako bendrauti su ieškove, nėra vykdoma Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, t. y., neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ir kad dėl to vaikams buvo padaryta žala.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) J. Z. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškinyje nurodytų tėvo valdžios ribojimo argumentų pagrįstumo, nesirėmė bylos nagrinėjimo metu surinktais ieškinio pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais, ir neatsižvelgė į atsakovo A. Č. užimtą poziciją dėl vaikų požiūrio į bendravimą su savo mama. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ieškiniu apibrėžto ginčo dalyko.

20.2. Teismas nepagrįstai atribojo CK 3.170 str. 4 d. ir CK 3.180 str. 1 d. nuostatų taikymą konstatuodamas, jog CK 3.170 str. 4 d. nustatytų tėvų pareigų pažeidimas nesudaro pagrindo riboti tėvų valdžią. Todėl Apeliantė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas, ir dėl to priėmė neteisėtą galutinį procesinį sprendimą.

20.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nenagrinėjo apeliantės ieškinio, o analizavo ginčo dalyku nebuvusius klausimus.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Č. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovės ieškinio. Pažymėjo, kad apeliantė pati yra profesionali (duomenys neskelbtini) ir puikiai žino būdus ir priemones, kurių pagalba galėtų atkurti savo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Apeliantė netinkamai elgėsi su vaikais ir tai įtakojo jos ir nepilnamečių sūnų tarpusavio santykius, o ne atsakovo elgesys. Apeliantė pastaruosius ketverius metus yra visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, apsiribodama retomis (kartą per pusę metų) ar dažnesnėmis (porą kartų per mėnesį) SMS žinučių rašymu šalių vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkinti ieškovės J. Z. reikalavimai dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Apeliantė J. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas ieškovės ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atmetė. Ieškovė J. Z. apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl laikino tėvo valdžios (ne)apribojimo

26. Byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) amžiaus), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus), yra šalių J. Z. ir A. Č. nepilnamečiai vaikai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o 2022 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš ieškovės vaikams priteistas išlaikymas, nustatyta nepilnamečių vaikų ir ieškovės bendravimo tvarka. Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kardomosiomis priemonėmis buvo draudžiama artintis arčiau nei 100 m iki A. Č., bendrauti ar ieškoti ryšių su juo, lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje ar ugdymo įstaigoje, ir atitinkamai analogiškos kardomosios priemonės buvo taikytos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), siekiant apsaugoti J. Č.. 2018 m. kovo 29 d. nutartimi buvo nustatyta nepilnamečių vaikų ir motinos bendravimo tvarka Centre, tačiau įvyko (duomenys neskelbtini) susitikimas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susitikimai nevyko, laikantis nustatytų kardomųjų priemonių. Ieškovė vaikų atsisakymą bendrauti su ja Centre siejo išimtinai su atsakovo veiksmais ir žodžiais, teigė, kad jis nuteikė vaikus prieš ieškovę. Ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovas vengė atlikti savo pareigą tinkamai auklėti vaikus, kadangi nepadėjo vaikams atkurti santykių su mama, nesirūpino vaikų psichologine raida, neteikė vaikams reikalingos psichologinės pagalbos, ir tokiu būdu ilgainiui eliminavo motiną iš vaikų suvokiamos šeimos aplinkos. Vaiko teisingas suvokimas apie šeimą, apie šeimos narius, apie ryšio su savo mama reikalingumą, yra tinkamo vaikų auklėjimo turinys.

27. Ieškovė J. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas ieškovės J. Z. argumentus dėl atsakovo tėvo valdžios piktnaudžiavimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Apeliantė nurodo, kad teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė nei vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyto tėvų valdžios ribojimo pagrindo, ir ieškinį pareiškė dėl to, kad vaikų tėvas nevykdo pareigos nekliudyti atskirai gyvenančiai motinai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo vaikai atsisako bendrauti su ieškove, nėra vykdoma Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, t. y., neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ir kad dėl to vaikams nebuvo padaryta žala, todėl patikslintą ieškinį atmetė.

28. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

29. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

30. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

31. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

32. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Tėvų valdžios ribojimas kartu yra ir žmogaus teisės, saugomos Konvencijos 8 straipsniu, ribojimas tiek vaiko, tiek ir tėvo teisės į šeimos gyvenimą atžvilgiu.

33. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais nediskriminacijos ir vaiko nuomonės išklausymo principais. Priimant sprendimą, svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik jo priėmimo metu, bet ir ateityje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 19 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023 30 punktą).

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. pvz.: EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

35. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

36. Minėto straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

38. Paprastai vaiko interesus atitinka vaiko ryšių su biologine šeima palaikymas, išskyrus atvejus, kai paaiškėja, kad šeima yra ypač netinkama ir ryšių palaikymas gali pakenkti vaiko sveikatai ir raidai (žr. pvz.: 2017 m. kovo 14 d. sprendimo byloje K. B. ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 36216/13, par. 143); tokių ryšių nutraukimas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų, ir tokių priemonių taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (žr. pvz.: 2004 m. vasario 26 d. sprendimo byloje Görgülü prieš Vokietiją, peticijos Nr. 74969/01, par. 48).

39. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

40. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui nepilnamečių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Taigi, teismui kilo pareiga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju tėvo valdžia turi būti ribojama. Spręsdamas, ar tėvo valdžia turi būti ribojama, teismas turėjo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja CK nustatytos teisinės sąlygos apriboti tėvų valdžią, bet ir įvertinti geriausius vaiko interesus. Todėl tam, kad būtų teisingai nuspręsta dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, teismas turi atlikti išsamią situacijos analizę ir įvertinti, ar tėvo valdžia atitinka geriausius vaikų interesus.

43. Ieškovė vaikų atsisakymą bendrauti su ja sieja išimtinai su atsakovo veiksmais ir žodžiais, teigė, kad jis nuteikė vaikus prieš ieškovę, todėl ieškovės vertinimu, atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigos skatinti vaikus bendrauti su ieškove, o tai yra pakankamas pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą, išklausęs vaikų nuomonę, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, sprendė, kad ieškovė nenurodė nei vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyto tėvų valdžios ribojimo pagrindo, ir ieškinį pareiškė CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu – dėl to, kad vaikų tėvas nevykdo pareigos nekliudyti atskirai gyvenančiai motinai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vien tik dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo vaikai atsisako bendrauti su ieškove, nėra vykdoma Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, t. y., neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ir kad dėl to vaikams buvo padaryta žala.

44. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškinyje nurodytų tėvo valdžios ribojimo argumentų pagrįstumo, nesirėmė bylos nagrinėjimo metu surinktais ieškinio pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais, ir neatsižvelgė į atsakovo užimtą poziciją dėl vaikų požiūrio į bendravimą su savo mama. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ieškiniu apibrėžto ginčo dalyko; nepagrįstai atribojo CK 3.170 str. 4 d. ir CK 3.180 str. 1 d. nuostatų taikymą konstatuodamas, jog CK 3.170 str. 4 d. nustatytų tėvų pareigų pažeidimas nesudaro pagrindo riboti tėvų valdžią; neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas; nenagrinėjo apeliantės ieškinio, o analizavo ginčo dalyku nebuvusius klausimus. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

45. Pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė nenurodė nei vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyto tėvų valdžios ribojimo pagrindo, tik nurodė, kad vaikų tėvas nevykdo pareigos nekliudyti atskirai gyvenančiai motinai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikų nenorą bendrauti su mama lėmė ne tiek atsakovo veiksmai ar žodžiai, kiek kitų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neišnaudojo galimybių su vaikais bendrauti telefonu ar kitomis priemonėmis, nesidomėjo vaikų gyvenimu, jų kasdiene veikla, nesiteiravo, kaip jie jaučiasi, ką veikia iki 2022 m. Ieškovė nedalyvauja vaikų (duomenys neskelbtini) treniruotėse, varžybose, nebendrauja su vaikų pedagogais mokykloje ir užklasinėje veikloje, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, vaikų ugdymo procesą stebi tik per „Tamo“ dienyną, ir tokiu būdu nėra išnaudojamas netiesioginis būdas (nesusitinkant) bendrauti su vaikais. Teismas, išklausęs vaikų nuomonę konstatavo, kad dėl pačios ieškovės ankstesnio elgesio su vaikais, vaikai neišreiškia nuoširdaus noro su ja bendrauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teiginiai, kad atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos skatinti vaikus bendrauti su ieškove yra įrodymais nepagrįsti ir neįrodyti, priešingai, atsakovas apie ieškovės norą susitikti su vaikais informuoja vaikus ir leidžia jiems spręsti, ar jie nori pasimatyti su mama, skatina vaikus susitikti. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aktyvesni atsakovo veiksmai su tikslu įtikinti vaikus susitikti su mama gali turėti neigiamą poveikį vaikų savijautai.

46. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad vaikai pokalbiuose su psichologais bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tuo atveju jei jie negalėtų gyventi su atsakovu, jie norėtų gyventi su artimaisiais giminaičiais: (duomenys neskelbtini) J. norėtų gyventi su broliu A., (duomenys neskelbtini) A. norėtų gyventi su senele arba teta R.. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės procesinis elgesys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo vaikų globos namuose prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

47. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai įgyvendina tėvo valdžią ir yra pajėgus savarankiškai užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaikais, nenustatyta, kad atsakovas tėvų valdžią naudotų priešingai vaikų interesams, kas rodo, kad atsakovas rūpinasi savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, bendradarbiauja vykdant teismo sprendimu nustatytą vaikų bendravimo tvarką su mama ir kita, t. y. jis vykdo savo konstitucines pareigas, dėl ko nėra pagrindo taikyti atsakovui tėvų valdžios ribojimą.

Dėl įrodymų vertinimo

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

50. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

51. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

52. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

53. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

54. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 677,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos ir priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovės J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė