- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-973-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15784-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- M. N., N. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovėms M. N. ir N. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovių 267,82 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013-08 iki 2014-09 mėn., 13,81 Eur delspinigių, iš viso 281,63 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovės nepateiks atsiliepimo į ieškinį..
2. Atsakovėms procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė ieškovei AB „Klaipėdos energija“ priteisti solidariai iš atsakovių M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 267,82 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis Eur 82 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-12-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Eur (penkiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
3.1.. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovė tiekė šilumos energiją į butą, priklausantį atsakovėms, o šios privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Dėl to ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovių skolą tenkino.
3.2. Teismo nuomone, delspinigiai negali būti skaičiuojami LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-24 nutarimo Nr. 1161 redakcija) pagrindu, nes tokio pagrindo nėra numatyta Civiliniame kodekse. Dėl to, kad ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius kildino iš pavėlavimo sumokėti už šilumos energiją, o ne už suteiktas nuomos ar komunalines paslaugas, minėto nutarimo netaikė ir delspinigių nepriteisė.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovės prašymą priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino.
3.4. Atsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą sumažino per pusę. Iš atsakovių priteisė 15 Eur žyminio mokesčio ir 35 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas AB „Klaipėdos energija“ ieškinys ir pilnai patenkinti AB „Klaipėdos energija“ ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-17 sprendimą už akių išdėstant taip: priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai solidariai iš M. N. ir N. K. 267,82 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013-08 iki 2014-09 mėn., 13,81 Eur delspinigių, iš viso 281,63 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 85 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti AB „Klaipėdos energija“ solidariai iš M. N. ir N. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
4.1. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, o ne formalų įrodymų vertinimą, taip viršijo CPK 285 straipsnyje suteiktas teises.
4.2. Mano, kad AB „Klaipėdos energija“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovės privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jai to nepadarius, pagrįstai skaičiuojami delspinigiai.
4.3. Apeliantės nuomone, teismas, atsižvelgdamas į priteistinus delspinigius, turi perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, be to, nemato priežasčių mažinti išlaidas už teisinės pagalbos išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise iki 2014-09-24 priklausė atsakovėms M. N. ir N. K.. Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovės, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovės nemokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovių skola už tiektą šilumos energiją sudaro 267,82 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2008). Nagrinėjamu atveju kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, o ne formalų įrodymų vertinimą, taip viršydamas CPK 285 straipsnyje suteiktas teises. Sutiktina su apeliante, jog vietoje formalaus įrodymų vertinimo atlikus įrodymų tyrimą, AB „Klaipėdos energija“ nebuvo sudarytos sąlygos duoti paaiškinimų dėl teismo tiriamų įrodymų, kas įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.
10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau akcentuotina, kad šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Papildant pastebėtina, kad ieškovė užtikrino atsakovių buto šildymą, atsakovės priėmė ir naudojosi šilumos energija, pretenzijų ieškovei neturėjo. Nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004).
11. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šilumos įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų inter alia nurodyta šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija) nustatė, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energija, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Kaip matyti iš minimo straipsnio, šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų. Kaip minėta, ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovės privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o joms to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo ir delspinigius. Aptartas reguliavimas patvirtina, kad AB „Klaipėdos energija“ pagrįstai teismo prašė priteisti ir delspinigius. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2017-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017; 2017-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017; 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1617-524/2016; 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-594-265/2016, 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2016-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016; 2014-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais teismų sprendimais analogiškose bylose.
12. Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-07-31 priskaičiuota 13,81 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,04 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, kad nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-07-31 (laikotarpis už 6 mėnesius), bet nuo tų pačių skolos už šilumos energiją sumų skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, gautųsi tos pačios delspinigių sumos. Būtina pažymėti, kad ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o tokio prašymo šioje byloje nėra. Kolegija, vertindama delspinigių dydį ir jo skaičiavimo mechanizmą, mano, kad ieškovės skaičiavimai pagrįsti ir teisėti, todėl ieškovės apskaičiuoti 13,81 Eur delspinigiai priteistini keičiant šią pirmosios instancijos procesinio sprendimo už akių dalį.
13. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo tenkinus jos ieškinį visiškai, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 70 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 15 Eur žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, savo teisininkų, teisinės pagalbos išlaidas sumažino per pusę ir priteisė 35 Eur. Šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Kitas aspektas tas, kad ieškovo teisė yra spręsti kaip bus vedama konkreti byla. Trečias aspektas tas, kad jeigu Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 75.2 procentai bendrovės (ieškovės) akcijų, o kitos priklauso privačiam kapitalui (https://www.klenergija.lt/apie-bendrove/), kad pati įmonė turi teisininkus, nereiškia, kad įmonei uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi ginčuose teismine tvarka. Verta paminėti, ieškovės, kaip savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus (Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Suprantama, kad turi būti pasirinkta tokia tvarka, kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų didinamos neadekvačiai ir nepagrįstai. Šiuo atveju sutiktina su apeliantė, kad AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomendacijas, bet yra net mažesnis už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į byloje spręstų klausimų pobūdį ir sudėtingumą, įvertinusi galimas procesinio dokumento pirmosios instancijos teismui parengimo laiko ir darbo sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo mažinti ieškovei priteistinų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme nuo 70 Eur iki 35 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai, nenustačius pagrindų teisinės pagalbos išlaidas sumažinti, atsižvelgus į tai, kad jos keliolika kartų yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio, yra net mažesnis už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei, iš viso 70 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad vertinant ieškovės pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas ieškovei iš atsakovės priteistina 13,81 Eur delspinigių, o bylinėjimosi išlaidų sumą padidintina iki 85 Eur (iš jų 70 Eur teisinės pagalbos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas, apeliantei iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„priteisti akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ solidariai iš atsakovių M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 267,82 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013-08 iki 2014-09 mėn., 13,81 Eur delspinigių, iš viso 281,63 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (281,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ solidariai iš M. N. ir N. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.