- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- N1-476-1058/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48928-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- P. M., J. B.
- Nukentėjusysis
- G. A., A. J. I., E. M., E. V., K. A., S. Ž., N. R., R. R. S., A. B., R. R.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė, Jonė Smilgevičiūtė, Viktoras Firsovas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
nukentėjusiesiems G. A., A. J. I., E. M., E. V., K. A., S. Ž., N. R., R. R. S., A. B., R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d., 00.30 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 15.16 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 284 straipsnyje (2 veikos),
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 ir 3 dalis, 284 straipsnį – 33 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. gruodžio 27 d., apie 1.20 val., prie visuomeninio transporto stotelės „Televizijos bokštas“, šalia Laisvės pr. 28, Vilniuje, kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, atvirai, ištraukus iš R. R. rankų, nukentėjusiojo R. R. mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi“, 130 eurų vertės, su jame buvusia atminties kortele 20 eurų vertės, ir jam (t. y. P. M.) bei kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, nuėjus nuo nukentėjusiojo, kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, perdavus R. R. telefoną jam (P. M.), o nukentėjusiajam juos pasivijus ir pareikalavus grąžinti telefoną, P. M., siekdamas išlaikyti telefoną, kurį paėmė kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ranka sudavė vieną smūgį R. R. į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu pagrobė svetimą R. R. priklausantį turtą ir padarė nukentėjusiajam 150 eurų turtinę žalą.
Be to, P. M. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Jis, turėdamas tikslą savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytiems asmenims, 2020 m. sausio 5 d., apie 16 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus N. R. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai vienam prisistačius Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoju, kitam policijos pareigūnu, ir šiems melagingai pranešus, kad tariamai N. R. banko sąskaita yra užblokuota ir sulaikytas vyriškis T., kuris bandė iš N. R. banko sąskaitos sukčiavimo būdu per bankomatą nuimti 600 eurų, bei, kad dėl to N. R. apie tai reikia parašyti pareiškimą, kuriame turi įrašyti banko mokėjimo kortelės prisijungimo PIN kodą, bei kartu su banko mokėjimo kortele šį pareiškimą pateikti atvyksiančiam darbuotojui, N. R. tuo patikėjus ir taip būnant iš esmės suklaidintai, sutikus tai atlikti, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nenustatytu būdu, davus nurodymus P. M. vykti adresu (duomenys neskelbtini), tikslu paimti mokėjimo kortelę ir PIN kodą, tą pačią dieną apie 16.30 val., jis (t. y. P. M.) nuvyko nurodytu adresu, nuėjo į nukentėjusiosios N. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jis melagingai prisistatęs pareigūnu iš N. R. paėmė AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. R. vardu, ir pareiškimą su jame įrašytu šios banko mokėjimo kortelės PIN kodu, tokiu būdu neteisėtai juos įgijęs, nuvyko adresu Didlaukio g. 80A, Vilnius, kur tą pačią dieną, 16.48 val.- 16.49 val., bankomate SEB ATM201CASH, pasinaudodamas neteisėtai įgyta banko mokėjimo kortele ir PIN kodu, neteisėtai suvedė PIN kodą ir iš N. R. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus, nuėmė 1 750 eurų. Taip bendrais veiksmais apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo nukentėjusiosios N. R. turtą – 1 750 eurus, ir nukentėjusiajai padarė 1 750 eurų turtinę žalą.
Be to, P. M. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Jis, 2020 m. vasario 18 d., apie 12.50 val., atvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. F. atidariusiai buto duris prisistatė policijos atstovu, paėmė nuo lovos L. F. priklausančius pinigus –1350 eurus, paruoštus tariamam patikrinimui, po ko L. F. supratus, kad yra apgaunama, bei siekus iš P. M. rankų atsiimti pinigus, P. M. turėdamas tikslą išlaikyti L. F. priklausantį turtą – 1350 eurų, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. ranka sudavė vieną smūgį jai į kairį petį, taip nukentėjusiajai sukeldamas skausmą, po ko pabėgo, tokiu būdu pagrobė L. F. priklausančius pinigus – 1350 eurų.
Be to, P. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. kovo 24 d., apie 13.45 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems dviem asmenims paskambinus nukentėjusiajai Z. K. į bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos tyrėjais ir nurodžius melagingas aplinkybes apie tai, kad pašto skyriuje išmokėti jai pensijos pinigai yra suklastoti, dėl ko juos reikia patikrinti, ir taip tyčia suklaidinus nukentėjusiąją, kuri nurodė, kad turi gavusi pensiją ir jos neišleidusi, bei nenustatytam asmeniui nurodžius jai pinigus perduoti patikrinimui kitam policijos pareigūnui, kuris atvyks į jos butą, po ko, jis (t. y. P. M.) pagal nenustatyto asmens nurodymus ir patarimus vykdyti šią nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 14.40 val., atvyko į Z. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), patikrinti tariamai padirbtų pinigų, paėmė Z. K. nuo stalo padėtus pinigus – 1 700 eurų, po to iš buto pabėgo, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai Z. K. priklausantį turtą – 1 700 eurų ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai.
Be to, P. M. ir J. B. pažeidė viešąją tvarką. Jie, 2020 m. balandžio 8 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje – prie lopšelio-darželio ,,B“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu be aiškios priežasties, veikdami bendrininkų grupėje, užpuolė kartu buvusius S. Ž., R. R. (buvusią V.) ir K. A. ir juos sumušė, t. y. nukentėjusiajam S. Ž. P. M. sudavė ranka vieną smūgį į galvą, o J. B. sudavė ranka du smūgius į galvą ir du smūgius koja į šonus ir ranką, nukentėjusiajai R. R., P. M. sudavė vieną smūgį ranka į galvą, o J. B. sudavė vieną smūgį koja į krūtinę, nukentėjusiajam K. A. P. M. spyrė vieną kartą į šoną ties krūtinės sritimi, po ko sėdėjęs K. A. nuvirto ant žemės, o J. B. nuvirtusiam dar sudavė ranka vieną smūgį į galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems S. Ž., R. R. ir K. A. sukėlė fizinius skausmus, taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, P. M. ir J. B., 2020 m. liepos 21 d., apie 00.10 val., viešoje vietoje – šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), matant ir girdint kitiems asmenims, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia rankomis ir kojomis apgadino svetimus automobilius, t. y. sulaužė automobilio ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B., kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio tvirtinimą, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio uždarymo mechanizmą, padarydami A. B. 250 eurų turtinę žalą, sulaužė automobilio ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. A., kairės vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, padarydami G. A. 300 eurų turtinę žalą, sulaužė automobilio ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. J. I., kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, subraižė kairės pusės galines dureles, padarydami A. J. I. 600 eurų turtinę žalą, sulaužė automobilio ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. M., kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, po veidrodėliu subraižė automobilio šoną, padarydami E. M. 300 eurų turtinę žalą, sulaužė automobilio ,,Hundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. V., kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, padarydami E. V. 568,85 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis P. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltę dėl plėšimo iš nukentėjusiojo R. R. pripažįsta iš dalies. Kaltinime nurodytą dieną susitiko su draugais, matė, kaip jo draugas M. G. atėmė iš nukentėjusiojo R. R. telefoną, tačiau su juo dėl to nesitarė. Apie tai, kad draugas paims telefoną, nežinojo. Praėjus 2-3 minutėms nuo telefono paėmimo, M. G. paprašė, kad jis (P. M.) telefoną įsidėtų sau į kišenę, kadangi M. G. kišenių neturėjo. Įsidėjo telefoną į kišenę ir tada nukentėjusysis bandė juos gaudyti, prašė atiduoti telefoną. R. R. jį (P. M.) pasivijo, tada jis (P. M.) sudavė pastarajam į veidą, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu, kai sudavė R. R., turėjo jo telefoną. Vėliau, kai buvo sulaikytas, pareigūnai paėmė iš jo (P. M.) nukentėjusiojo telefoną. Dėl nusikalstamų veikų N. R. atžvilgiu savo kaltę pripažįsta. Kai buvo areštinėje vienas asmuo vardu S. paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti ir užsirašė jo (P. M.) numerį. Po to jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar jis galės nuvažiuoti ir po kiek laiko bus. Su asmeniu kalbėjo per „Telegram“ programėlę. Atsakė, kad galės, tuoj išsikvies taksi ir nuvažiuos. Kalbėjo tik su vienu asmeniu, su kiek asmenų kalbėjo N. R., nežino. Nuvizavęs pas nukentėjusiąją apsimetė policijos pareigūnu, prisistatė R. J. vardu, kurį jam buvo nurodęs paskambinęs asmuo, paėmė iš nukentėjusiosios banko kortelę, nubėgo iki bankomato ir per tris kartus išgrynino 1 750 EUR (po 600 EUR, 600 EUR ir 550 EUR). PIN kodą nukentėjusioji jam buvo užrašiusi ant lapelio. 60 procentų pinigų sumos atidavė tiems asmenims į (duomenys neskelbtini), likusius 40 procentų pasiliko sau. Suprato, kad vykdo nusikalstamą veiką. Neprisimena, kokiu telefono numeriu tuo metu naudojosi, gali būti, kad (duomenys neskelbtini). Sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Dėl L. F. plėšimo kaltės nepripažįsta. Nežino, kaip nukentėjusioji jį atpažino, galbūt ten buvo tik panašus į jį asmuo. Dėl sukčiavimo Z. K. atžvilgiu kaltę pripažįsta. Jam per „Telegram“ programėlę paskambino tas pats žmogus iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti. Nuvažiavo, kai buvo vietoje jiems paskambino. Jis kalbėdavo per savo telefoną, o jie su nukentėjusiais – per savo. Jie tempdavo laiką, kol jis atvažiuodavo. Nuėjo į nukentėjusiosios Z. K. butą, apsimetė pareigūnu, vėl prisistatė R. J. vardu. Nukentėjusioji įsileido jį į vidų, apsirengęs buvo paprastai, pateikė jai policijos dokumentą, kurį buvo gavęs į telefoną per programėlę. Nukentėjusioji pateikė jam kupiūras, pasakė, kad jas reikės nufotografuoti, apsimetė, kad nufotografavo. Paprašė, kad jam atneštų vandens ir išėjo iš buto. Paėmė 1 450 EUR, sau iš jų pasiliko 40 procentų, likusius atidavė kitiems. Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, kai buvo užpulti nukentėjusieji S. Ž., R. R. ir K. A., savo kaltę pripažįsta. Su J. B. nuvažiavo į Šeškinę susitikti su kitais draugais, išgėrė. Ėjo link stotelės važiuoti namo, nukentėjusieji jų paprašė cigaretės, pasakė, kad neturi ir juos pasiuntė. Tada nukentėjusieji pasakė kažką apie jų motinas, įžeidė jas necenzūriniais žodžiais, todėl su J. B. atbėgo ir pradėjo muštis. Jeigu nukentėjusieji nebūtų įžeidę jų motinų nieko nebūtų buvę, būtų tiesiog išėję. Kam sudavė, tiksliai neprisimena. Pamena, kad nukentėjusiajai vieną kartą sudavė delnu į veidą. Mušė ir abu vyrus, vienam trenkė į veidą, kitam spyrė. Kaip po jų suduotų smūgių elgėsi nukentėjusieji, neprisimena. Pamena tik tai, kad K. A. po spyrio į šoną nukrito. Kokius veiksmus atliko J. B., neprisimena, kartu su juo mušė nukentėjusiuosius. Tada išgirdo policijos sirenas ir pradėjo bėgti. Mano, kad policiją iškvietė tie, kas filmavo iš (duomenys neskelbtini) aukšto, nes aplinkui kitų žmonių nematė. Nukentėjusių pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nurodytos sumos (S. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 000 EUR, K. A. dėl 149 EUR turtinės ir 100 EUR neturtinės žalos atlyginimo, R. R. dėl 2 000 EUR neturtinės žalos) yra per didelės. Kokia suma žalai atlyginti būtų teisinga, nežino. Policijoje jam sakė, kad vienas iš nukentėjusiųjų buvo išvežtas į ligoninę ne dėl sumušimo. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka. Dėl G. A., A. J. I. ir E. V. automobilių apgadinimų kaltės nepripažįsta. 2020 m. liepos 21 d. susitiko su J. B., tada susirašė su S. B., susitiko su ja prie degalinės (duomenys neskelbtini), po to paskambino draugui P., jo pavardės nežino, su juo susitiko (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie (duomenys neskelbtini), visi išgėrė 1 l degtinės ir po kurio laiko pradėjo skirtytis, tuo metu visi buvo apgirtę. Jis (P. M.) su P. nuėjo link (duomenys neskelbtini), o J. B. su S. B. – kažkur kitur. S. B. neteisingai nurodė, kad jie buvo kartu (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai buvo daužomi automobiliai, to nebuvo. Prie jo automobilių niekas nedaužė. Anksčiau draugavo su S. B., galbūt ji jam keršija dėl to, kad išsiskyrė. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad 2019 m. gruodžio 26 d. vakare, (duomenys neskelbtini) miškelyje išgėrė 3 litrus degtinės ir namo iki stotelės „Televizijos bokštas“ ėjo girti, kai sutiko nukentėjusįjį R. R., iš kurio M. G. atėmė telefoną, po ko nuėjo į kebabinę, o M. G. pabėgo, pamatęs privažiuojančius policijos pareigūnus. 2020 m. birželio 12 d. apklaustas įtariamuoju kaltės dėl 2020 m. sausio 5 d. nusikalstamų veikų, t. y., kad jis paėmė banko kortelę iš nukentėjusiosios N. R. nebuvo pripažinęs. Teigė, kad 2020 m. sausio 4 d., galėjo būti (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugas J. B., kur daug dienų šventė Naujuosius metus. Tuo metu jis naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad paėmė pinigus atėjęs pas nepažįstamą moterį (duomenys neskelbtini), jos bute, prisipažino ir nurodė, kad iš moters paimtus pinigus – 1700 EUR, tą pačią dieną perdavė (duomenys neskelbtini) nepažįstamai moteriai. Už tai negavo jokio atlygio, nors jam žadėjo, kad vėliau jam duos apie 40 procentų nuo tos sumos, tačiau niekas jam nedavė jokių pinigų. Dėl veikos, kai įvyko muštynės Šeškinės mikrorajone kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad moteriai sudavė vieną kartą delnu per veidą, o šalia sėdėjusiam vyriškiui vieną kartą spyrė į kairią veido pusę, dėl ko jis nukrito nuo suoliuko. Daugiau jokių smūgių niekam nesudavė. Kokius smūgius sudavė J. B. tiems asmenims, nematė. Jis tą dieną buvo apsirengęs oranžine liemene, kitų savo tos dienos rūbų nepamena. 2020 m. rugpjūčio 11 d. apklaustas įtariamuoju kaltę dėl 2020 m. sausio 5 d. įvykdytų nusikalstamų veikų, kai iš nukentėjusios N. R. buvo paimta banko kortelė, pripažino. Papildomai nurodė, kad jam skambinęs vyras iš (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendravo per „Telegram“ programėlę, buvo pasivadinęs ,,(duomenys neskelbtini)“, o jo profilio vardas buvo ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis jam rašė pranešimus, pasakė, kad nurodys adresą, kur reikės nueiti ir paimti pinigus. Taip pat parašė, kad užėjus į butą jam reikės prieiti prie ten gyvenančio žmogaus namų telefono ir pakalbėti, nes jis ten bus ant ryšio. Nuvykus pas nukentėjusiąją jį įleido jį (P. M.) į butą, leido prieiti prie namų telefono, kur su juo kalbėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė iš moters paimti jos turimas finansines lėšas ir vėl liepė duoti ragelį tai moteriai. Moteris pakalbėjusi telefonu jam padavė banko mokėjimo kortelę, atrodo „SEB“ banko ir ant popieriuko užrašytą PIN kodą. Išgrynintus pinigus jam „(duomenys neskelbtini)“ nurodė nuvežti į (duomenys neskelbtini), ir atiduoti moteriai. Tai pačiai moteriai atidavė ir pinigus, kuriuos paėmė 2020 m. kovo mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Moteris buvo (duomenys neskelbtini) metų, trumpų šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo, veidas prasigėrusio žmogaus. Moteriai atidavė dalį pinigų, maždaug 60 procentų nuo tos sumos, kurią nuėmė, likusią sumą pasiliko sau. Dėl 2020 m. liepos 21 d. veikos, kai buvo apgadinti nukentėjusiųjų automobiliai kaltės nepripažino. Papildomai buvo nurodęs, kad tą dieną buvo apsirengęs pilkais šortais, juodu megztiniu su užrašu „Just do nothing“. Kitą dieną Viršuliškėse susitiko su J. B., kuris sakė, kad buvo sulaikytas areštinėje, nes (duomenys neskelbtini) susipykęs su S. spardė automobilius, jį pagavo kažkokie vyrai. 2021 m. sausio 19 d. apklaustas įtariamuoju papildomai nurodė, kad 2020 m. sausio 5 d., kai paėmė banko kortelę iš nukentėjusiosios N. R., prisistatęs pareigūnų jai jokių tai patvirtinančių dokumentų nerodė. Vėliau išgryninęs pinigus, iš moters paimtą banko kortelę sulaužė ir išmetė, kur – neatsimena. Dėl 2020 m. kovo 24 d. padarytos nusikalstamos veikos papildomai nurodė, kad šiuo atveju jam skambinęs tas pats vyras iš (duomenys neskelbtini), kuri vadina „(duomenys neskelbtini)“, programėlėje „Telegram“ buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, kad tai tas pats asmuo, skambinęs jam prieš tai atpažino iš balso, kaip suprato, jis tiesiog keisdavo pavadinimus programėlėje. Pats programėlėje tuo metu buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, o jo numeris programėlėje buvo tas, kuris yra įstatytas į jo telefoną „Nokia“, kuris vėliau buvo paimtas pareigūnų. Dėl 2020 m. kovo 24 d. įvykdyto sukčiavimo, už tai, kad pasiėmė pinigus iš nukentėjusiosios ir perdavė juos nurodytai moteriai raudona striuke, negavo. Vėliau sužinojo iš tėvų, kad jo ieško policija, todėl telefoną, kuriuo bendravo su vyru, kuris jam nurodydavo, ką reikia daryti, sulaužė ir išmetė į tvenkinį Justiniškių rajone, Buivydiškėse, o SIM kortelę „ežys“ įdėjo į savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, su kuriuo buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Dėl 2020 m. balandžio 8 d. viešosios tvarkos sutrikdymo buvo nurodęs, kad supykęs vieną kartą delnu trenkė moteriškei per veidą. Taip pat sudavė kumščiu, vieną kartą šalia moters sėdėjusiam vyrui, o J. B. spyrė trečiam vyriškiui, kuris nukrito ant žemės. Daugiau jis niekam nebuvo sudavęs smūgių. Ar sudavė J. B., nepamena. K. J. nepažįsta, įvykyje jo nebuvo (t. 7, b. l. 53-55, 109-111, 118-119, 127-131, 149).
Kaltinamasis J. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. prie darželio buvo kartu su P. M., tuo metu jie buvo apsvaigę. Jiems einant pro šalį nukentėjusieji įžeidė jų motinas, aštriai į tai sureagavo, grįžo ir pradėjo muštis. Žino, kad įvykio metu nukentėjo trys žmonės, jis, atrodo, mušė du vyrus, moters nemušė. Jis K. A. sudavė vieną smūgį koja į krūtinę, o jam nuvirtus, dar sudavė vieną smūgį ranka į galvą. S. Ž. sudavė du smūgius ranka į galvą ir du kartus spyrė į šonus ir į ranką. Tada jie buvo sulaikyti pareigūnų. Jeigu nukentėjusieji nieko nebūtų pasakę apie jų motinas, būtų tiesiog praėję pro šalį. Dėl 2020 m. liepos 21 d. įvykio parodė, kad gėrė trise prie (duomenys neskelbtini), kas tiksliai ten buvo, negali pasakyti. Pamena, kad buvo jo buvusi mergina S. B. ir P. M., pastarieji yra draugai nuo vaikystės. Galimai su jais dar buvo P., kurio nepažįsta. Jis su jais alkoholio nevartojo. Buvo stipriai apsvaigęs, kai išgeria jam būna prastai su atmintimi, todėl tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Prisimena, kad buvo su S., taip pat žino, kad buvo apgadinti automobiliai, tačiau nelabai pamena, kad daužė mašinas. Kur buvo P. M. tuo metu, kai jis daužė mašinas, nežino. Savo veiksmus vertina labai blogai, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Žalą atlyginti sutinka, tačiau mano, kad dėl pirmos 2020 m. balandžio 8 d. veikos prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 100-150 EUR neturinę žalą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlyginti sutinka. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), ateityje planuoju įsidarbinti pagal specialybę, alkoholio visiškai nevartoja. Prašo neskirti arešto bausmės. Ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad vienam vyrui trenkė ranka į galvos sritį ir du kartus spyrė. Vėliau P. M. spyrė ant suolo sėdinčiam vyrui, kuris nukrito ir jam gulinčiam vieną kartą spyrė ir vieną kartą trenkė rankos kumščiu į veidą. Moteriai jis netrenkė. Suduotų smūgių galėjo būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų ir su jais susitaikyti. Dėl antros nusikalstamos veikos (2020 m. liepos 21 d.) buvo nurodęs, kad galėjo būti, kad jis kartu su P. M. apgadino nurodytus pranešime apie įtarimą automobilius, tačiau tuo metu buvo labai girtas ir aplinkybių visiškai neatsimena. Prisimena tai, kad tą dieną buvo su P. M., S. B., ir atrodo T. R.. Jie visi gėrė degtinę. Kas vyko toliau visiškai neatsimena. Jis atsipeikėjo kitos dienos ryte areštinėje, kur buvo sulaikytas. Kaip buvo sulaikytas, policijos pareigūnų ar kitų asmenų, neatsimena (t. 8, b. l. 39-40, 68-70).
Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. plėšimo iš nukentėjusiojo R. R..
Nukentėjusysis R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 3 val., vienas naktį ėjo namo. Sustojo netoli „Televizijos bokšto“ stotelės, rankose laikė telefoną ir bandė išsikviesti taksi. Pro šalį ėjo du vaikinai, buvęs arčiau jo paėmė iš jo telefoną ir nuėjo toliau, bandė pasišalinti. Juos pasivijo, tada tarp jų įvyko konfliktas. Sakė jiems „kas vyksta? Atiduok telefoną“, vieni į kitus susižvalgė, tie vaikinai nieko nepasakė. Tas, kuris iš jo pagriebė telefoną ir toliau jį laikė. Tada vaikinas sudavė jam smūgį į skruostą, jis sudavė atgal. Kitas iš dviejų vaikinų stovėjo nuošalyje. Nėra visiškai tikras, kad smūgį jam sudavė tas pats vaikinas, kuris ir atėmė iš jo telefoną. Atpažinimo pagal nuotraukas metu buvo įsitikinęs, kad atpažino būtent tą vaikiną, kuris jam sudavė. Parodžius jam kaltinamąjį P. M., nurodė, kad 80 procentų tai ir yra tas vaikinas, apie kurį kalba. Tuo metu iš galo atėjo dar maždaug 7 vaikinai, pradėjo su jais aiškintis, kas vyksta. Labai trumpai jiems pasakė situaciją, vienas iš tų naujai atėjusių vaikinų grupės pasakė, kad jis (R. R.) jam trenkė, nors jis galėjo tik kliudyti jį atbulas vykusio incidento metu. Kadangi vaikinų buvo daug ir jėgos nebuvo lygios, atsitraukė, o tie pirmi du vaikinai pasišalino. Nuėjo į greta esantį kazino, paprašė ten buvusio žmogaus, kad duotų telefoną iškviesti policiją. Po kelių minučių atvažiavo pareigūnai. Atimtas telefonas jam buvo grąžintas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis papildomai buvo nurodęs, kad vienas iš vaikinų, kuris pagriebė iš jo telefoną, buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų, smulkaus sudėjimo, apie 180-182 cm ūgio, buvo apsirengęs tamsiai mėlyna striuke su kapišonu, siaurais džinsais, lieso veido, atrodo, tamsių akių ir tamsių antakių, su išryškėjusiais skruostikauliais bei smakru. Vaikinas atrodė apsvaigęs. Kitas vaikinas buvo žemesnio ūgio, šiek tiek stambesnis už pirmąjį, susikūprinęs, apsirengęs tamsia striuke, panašaus amžiaus, kaip ir pirmas vaikinas, jo nosis buvo šiek tiek ilgesnė negu pirmojo vaikino. Kai jis juos pasivijo, pirmas vaikinas dešinės rankos kumščiu iš karto sudavė jam į kairę veido pusę. Sužalojimai dėl suduoto smūgio jam nebuvo padaryti, į gydymo įstaigas nesikreipė. Jo pagrobtas telefonas buvo „Xiaomi“, modelis „Redmi 5 Black“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (iš telefono dokumentų turi dėžutę su nurodytais IMEI). Telefone buvo jo SIM kortelė, neturinti vertės ir 120 GB atminties kortelė, kurios vertė 20 eurų. Telefono vertė 130 eurų, pirko iš RDE parduotuvės. Kadangi telefonas grąžintas, civilinio ieškinio nereikš (t. 3, b. l. 23-24). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas patikslino, kad telefoną iš jo atėmė ir smūgį sudavė skirtingi vaikinai. Tas, kuris ištraukė jo telefoną buvo žemesnio ūgio, maždaug 170 cm., su dygsniuota horizontaliai, juoda pūkine, nelabai stora striuke, tačiau gali painioti, kadangi vaikinai buvo pakankamai panašūs, abu tamsiai apsirengę, su kapišonais. Jam buvo suduotas tik vienas smūgis į kairįjį žandą, kurį laiką po smūgio jautė skausmą, nors smūgis nebuvo labai stiprus (t. 3, b. l. 37-40).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad R. R. atpažino M. G., kaip panašų į asmenį, kuris iš jo atėmė telefoną (t. 3, b. l. 29-31).
Liudytojas K. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kad grasinant buvo atimtas telefonas, vėliau buvo gautas pranešimas apie P. M., kad jis pabėgo iš namų ir galimai su savimi turėjo ginklą. P. M. rado Karoliniškių mikrorajone, Povilaičio gatvėje, ties kebabine, pas jį buvo rastas telefonas, kuris priklausė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis buvo jiems nurodęs savo atimto telefono numerį, į kurį jie paskambino ir nustatė, kad pas P. M. būtent tas telefonas. Ar klausė nukentėjusiojo apie aplinkybes, kaip iš jo buvo paimtas telefonas, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad P. M. paklaustas kieno tai telefonas atsakė, kad draugas M. G. paprašė palaikyti, nes pats neturi kišenių. M. G. kebabinėje nebuvo, P. M. nenurodė, kur yra jo draugas, mojo ranka link (duomenys neskelbtini) gatvės, daugiau jokios informacijos nesuteikė, pats buvo akivaizdžiai apsvaigęs (t. 3, b. l. 15-16). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 139).
Liudytojas M. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį P. M. atsimena. Buvo gautas pranešimas, kad Laisvės pr. įvykdytas apiplėšimas, buvo nurodyti asmenų požymiai ir kuria kryptimi jie pasišalino. Ten dirbo kiti patruliai. Atvažiavo į įvykio vietą ir maždaug už 15-20 minučių buvo gautas dar vienas pranešimas, kad iš namų išėjo sūnus su ginklu, bet nebuvo aišku, su kokiu ginklu. Atvyko, pabendravo su tėvais. Tėvai paaiškino, kaip atrodo jų sūnus, teigė, kad sūnus išėjo susinervinęs. Dirbo pagal visai kitas aplinkybes. Povilaičio gatvėje pastebėjo vaikiną, kuris atitiko pagal duomenis ir atliko dalinę jo apžiūrą. Dalinės apžiūros metu buvo rastas ginklas ir telefonas. Prisiminė, kad buvo įvykdyta telefono vagystė Laivės pr., todėl susisiekė su OVS, paprašė, kad jie paskambintų į tą telefoną. Jiems paskambinus į nurodytą numerį, telefonas suskambėjo. P. M. paaiškino, kad telefonas ne jo, o draugo, ir kad draugas leido palaikyti. Galimai jis sakė draugo vardą, pavardę, tačiau šiuo metu to neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad jiems suradus P. M., jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, svirduliavo. Paklaustas, kieno yra pas jį rastas telefonas, atsakė, kad draugas M. G. paprašė telefoną palaikyti, nes pats neturi kišenių. Kur M. G., paaiškinti negalėjo (t. 3, b. l. 19-20).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d., 01.22 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešėjas R. R. pranešė, jog prieš 10 minučių, stotelėje „Televizijos bokštas“ Pašilaičių kryptimi, du vaikinai jam sudavė ir iš rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi“, su „Tele2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikinams apie (duomenys neskelbtini) metai, maždaug 180 cm ūgio, apsirengę tamsiai mėlyna striuke, pasišalino Pašilaičių kryptimi. Pranešėjas laukia lošimo automatų salone šalia stotelės (t. 2, b. l. 135).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 1.22 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Laisvės pr. 28, viešojo transporto stotelėje „Televizijos bokštas“, du vaikinai sudavė pranešėjui ir atėmė telefoną „Xiaomi“, kuriame įdėta UAB „Tele2“ SIM kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą nuvykę Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausieji patruliai S. P. ir D. V. rado nukentėjusįjį R. R., kuris pareiškė, kad du nepažįstami vyrai, Vilniuje, Laisvės pr. 31, viešojo transporto stotelėje „Televizijos bokštas“, rankomis sudavė per galvą ir iš rankų atėmė išmanųjį telefoną. Nukentėjusysis bijodamas, kad bus labiau sumuštas, pabėgo nuo užpuolikų. Pranešėjas, dėl pareiškimo buvo neapsisprendęs, skubėjo namo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausieji patruliai K. Š. ir M. V., dirbdami pagal požymius, Vilniuje, A. J. Povilaičio g. 16, kebabinėje pastebėjo, panašų pagal apibūdinimą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo P. M.. Dalinės apžiūros metu pas P. M. už diržo sagties buvo aptiktas „airosoft“ pistoletas „Glock“, striukės dešinėje išorinėje kišenėje ašarinių dujų purkštuvas „PFEFFER KO“, o kairėje išorinėje striukės kišenėje juodos spalvos telefonas „Xiaomi“. Paskambinus nukentėjusiojo R. R. nurodytu telefono numeriu suskambo pas P. M. rastas telefonas (t. 1, b. l. 30).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiosios patrulės S. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 1.30 val. buvo gautas pranešimas, jog prieš 10 minučių stotelėje „Televizijos bokštas“, Pašilaičių kryptimi, du vaikinai sudavė pranešėjui ir iš rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi“ su SIM kortele. Vaikinams apie (duomenys neskelbtini) metai, ūgis apie 180 cm, apsirengę mėlyna striuke, pasišalino Pašilaičių kryptimi. Įvykio vietoje pranešėjas R. R. paaiškino, kad sėdėjo stotelėje ir bandė išsikviesti taksi, kai prie jo priėjo du nepažįstami asmenys ir atėmė telefoną. Tarp pranešėjo ir minėtų asmenų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas iš vaikinų sudavė pranešėjui porą smūgių rankomis į galvos sritį. Pranešėjas pabėgio ir pagalbos telefonu paskambino iš praeivio (t. 2, b. l. 140).
Daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi“, modelis „Redmi 5 Black“, apžiūra. Telefonas yra liečiamo slenkančio ekrano, juodos spalvos korpuso. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ant telefono korpuso ir ekrano vizualiai jokių pažeidimų nesimato (t. 3, b. l. 10-12). 2020 m. sausio 16 d. pakvitavimu telefonas grąžintas nukentėjusiajam R. R. (t. 3, b. l. 13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. G. ūgis 170 cm. o P. M. – 180 cm, todėl tikėtina, kad R. R. apklausoje nurodytas aukštesnis vaikinas, kuris iš jo atėmė telefoną ir po to sudavė smūgius yra P. M. (t. 3, b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal formuojamą teismų praktiką veika vertinama kaip plėšimas ir tokiais atvejais, kai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti iš karto po to, kai turtas buvo užvaldytas siekiant išlaikyti užvaldytą turtą, jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ar disponuoti (kasacinės bylos Nr. 2K-251/2004; 2K-189/2009, 2K-488/2011). Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-55-719/2022). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-229-628/2020, 2K-278-303/2020, 2K-55-719/2022).
Kaltinamasis P. M. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė sudavęs nukentėjusiajam R. R., tačiau neigė susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą, t. y. M. G., dėl nukentėjusiojo telefono pagrobimo, teigė smurtą panaudojęs tik dėl girtumo. Visgi, šie kaltinamojo parodymai laikytini jo gynybine pozicija, juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš kaltinamojo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis matė kaip jo draugas M. G. atėmė nukentėjusiojo telefoną, kuris vėliau buvo perduotas P. M., o nukentėjusiajam pasivijus jį (P. M.) ir prašant atiduoti telefoną, šis sudavė R. R. vieną smūgį į veidą. Nukentėjusysis teisme bei ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vijosi P. M. ir M. G., prašydamas grąžinti atimtą mobilaus ryšio telefoną, ir tik po to jam buvo suduotas smūgis į veidą, kas paneigia kaltinamojo versiją, jog smūgį sudavė ne siekiant išlaikyti atimtą telefoną, o tik dėl girtumo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis atpažino M. G. kaip asmenį, atėmusi iš jo mobilaus ryšio telefoną. Teisme R. R. buvo suabejojęs ar telefoną iš jo atėmė ir smūgį sudavė vienas, ar skirtingi asmenys, tačiau ikiteisminio tyrimo paskutinės apklausos metu jis buvo aiškiai nurodęs, kad tai buvo skirtingi asmenys, šiuos parodymus patvirtino teisme, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau. Be to, teisiamojo posėdžio metu pamatęs P. M. buvo 80 proc. tikras, kad jie ir yra jam sudavęs asmuo. Aplinkybę, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas siekiant išlaikyti atimtą mobilaus ryšio telefoną bei P. M. kaltę patvirtina ir pareigūnų K. Š. bei M. V. parodymai, kad jiems sulaikius kaltinamąjį P. M., būtent pas jį buvo rastas nukentėjusiajam priklausantis telefonas, kurį kaltinamasis nurodė gavęs iš draugo M. G.. Šie liudytojų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, atitinka ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Nors byloje nenustatyta buvus išankstinio P. M. ir M. G. susitarimo dėl svetimo turto pagrobimo, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog P. M. matė ir suvokė savo draugo M. G. neteisėtus veiksmus bei siekį atimti nukentėjusiajam priklausantį turtą, savo konkliudentiniais veiksmais prisidėjo prie M. G. pradėtos vykdyti nusikalstamos veikos ir atliko dalį plėšimo nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, t. y. panaudojo smurtą atimtam turtui išlaikyti, todėl jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip plėšimas ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tikslina kaltinimą dalyje dėl telefono aparato perdavimo P. M. momento. P. M. teismo posėdyje parodė, kad M. G. telefoną jam perdavė netrukus po atėmimo ir R. R. jis (P. M.) sudavė tuo metu, kai telefoną jau turėjo su savimi, o ne M. G. jam perdavė po suduoto smūgio, kaip nurodyta kaltinime. Tokius kaltinamojo parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, juo labiau, kad nurodytas kaltinimo patikslinimas P. M. veiksmų kvalifikacijos neįtakoja.
Dėl 2020 m. sausio 5 d. nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąją N. R..
Nukentėjusioji N. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, praėjo jau du metai po įvykių. Prisimena, kad kažkas jai paskambino telefonu, prisistatė pareigūnais, pranešė, kad uždarė jos sąskaitą ir sulaikė vagį, kuris bandė pasisavinti jos pinigus. Sakė, kad tam, kad jos pinigai nedingtų, jie atveš jai naują banko kortelę. Sutiko, kad pas ją ateitų. Reikėjo rašyti pareiškimą, minėjo jai nežinomo žmogaus vardą, klausė, ar atpažįsta tokį banko kortelės numerį. Jai pasakė, kad ateis policininkas, viską surašys, ir perduos naują kortelę. Pas ją atėjo jaunas vyras, kuris buvo apsirengęs mėlyna striuke, juodomis kelnėmis. Įsileido atėjusį asmenį, kol susigaudė, kas iš tiesų įvyko, buvo per vėlu. Vėliau apie įvykį pranešė policijai. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jai rodė nuotraukas, sakė tyrėjai, kad pagal nuotraukas neatpažįsta nei vieno, o tyrėja jai sakė, kad tai antroje nuotraukoje užfiksuotas asmuo, liepė rodyti ir sakyti, kad tai būtent šis asmuo. Parodžius kaltinamąjį P. M., negalėjo pasakyti, ar tai būtent šis asmuo. Iš jos kortelės buvo išgryninta 1 750 eurų, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodžiusi, kad 2020 m. sausio 5 d., apie 16 val. į jos laidinį telefoną paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) vyriškis ir prisistatė, kad yra Valstybės mokesčių inspekcijos darbuotojas ir pranešė, kad jos banko sąskaita yra užblokuota dėl kažkokių skolų arba nemokėjimo. Vėliau tas pats vyriškis pranešė, kad sujungs ją telefonu su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnu pasistatęs asmuo, nurodė, kad buvo sulaikytas vyras vardu T., pavardės nepamena, kuris bandė sukčiavimo būdu iš jos sąskaitos per bankomatą nusiimti 800 eurų. Jai buvo pasakyta parašyti pareiškimą dėl to, kad iš jos sąskaitos nepažįstamas asmuo bandė nuimti pinigus ir parašyti prisijungimo prie banko kortelės kodą, taip pat prie pareikšimo pridėti banko kortelę. Pareikšimo atėjęs paimti vaikinas nebuvo apsirengęs tarnybine apranga. Kambaryje minėtam vaikinui iš pradžių padavė tik pareiškimą, tada jis paklausė, kur jos banko kortelė. Ji pasakė, kad kortelės neduos, tada vaikinas pasakė, kad iškvies pastiprinimą ir ją pristatys į policijos komisariatą, kur jai reikės aiškintis, kodėl ji neduoda savo banko kortelės. Po ko ji jam atidavė ir savo banko kortelę. Ji uždarė buto duris ir nuėjo į balkoną pažiūrėti, kur vaikinas nuėjo, tačiau jo pro langą nepamatė. Vėliau ji grįžo į miegamąjį kambarį, pasiėmė telefoną ir policijos pareigūnas, su kuriuo kalbėjo visą laiką, dar nebuvo padėjęs telefono ragelio. Jis paklausė, kur ji tiek laiko buvo. Ji pasakė, kad žiūrėjo pro langą, kur tas vaikinas, tada pareigūnas pasakė, kad kolega jau išvažiavo su automobiliu ir tada padėjo telefono ragelį (t. 3, b. l. 50-51). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir protokole-pareikšime (t. 1, b. l. 39).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. sausio 5 d., 17.03 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešėja N. R. pranešė, kad jai paskambino iš policijos ir teigė, kad sulaikė vyrą, kuris norėjo pavogti jos pensiją, reikalavo kažkokio kodo. Prieš keletą minučių pas ją atvyko vyras civiliniais drabužiais, prisistatė pareigūnu ir reikalavo, kad ji rašytų pareikšimą (t. 3, b. l. 43).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo L. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos numerio (duomenys neskelbtini) išklotine per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. 00:00:00 val. iki 2020 m. sausio 5 d. 23:59:00 val. nustatyta, kad per šį laikotarpį atliktas vienas skambutis – 2020 m. sausio 5 d. 17:00:12 val. buvo skambinta į nukentėjusiosios N. R. telefono numerį (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu minėtas numeris jungėsi prie GSM retransliacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), kuris yra tankiai apgyvendintas, jame laisvės atėmimo įstaigų nėra (t. 3, b. l. 66).
2020 m. vasario 4 d. AB „SEB“ banko pateikti dokumentai: N. R. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo išrašas ir bankomato ATM201, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, mokėjimo kortele atliktų operacijų fotonuotraukos. Išraše nurodyta, kad 2020 m. sausio 5 d. 16:48:35 val. bankomate SEB ATM201 CASH, esančiame Didlaukio g. 80A, Vilniuje, nuimta 600 eurų; 2020 m. sausio 5 d. 16:49:01 val. bankomate SEB ATM201 CASH, esančiame Didlaukio g. 80A, Vilniuje, nuimta 600 eurų; 2020 m. sausio 5 d. 16:49:34 val. bankomate SEB ATM201 CASH, esančiame Didlaukio g. 80A, Vilniuje, nuimta 550 eurų (t. 3, b. l. 77-84).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo L. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus patikrinimą duomenų bazėje nustatyta, jog asmuo, kuris 2020 m. sausio 5 d., apie 16.48 val., Vilniuje, Didlaukio g. 80A, esančiame bankomate panaudodamas nukentėjusiosios N. R. „SEB“ banko mokėjimo kortelę išgrynino 1 750 EUR, yra nepilnametis P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 90).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji N. R. atpažino P. M., kaip asmenį, kuris prisistatęs policijos pareigūnu atėjo į jos butą ir paėmė jos banko mokėjimo kortelę (t. 3, b. l. 91-94).
Apžiūros protokole užfiksuota P. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 20 d. apžiūra ir analizė. Susipažinus su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) einančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis, bei šio abonento prisijungimais prie operatoriaus telekomunikacijos bokštų, nustatyta: abonentas visą išklotinėse nurodytą laikotarpį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), retkarčiais kitu telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 5 d. nuo 1.01 val. iki 2 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 02.32 val. iki 14.51 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 14.52 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 15.10 val. iki 15.20 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 15.32 val. iki 16.06 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Po to abonentas veikė tik nuo 16.59 val. iki 17.02 – bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 17.04 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 17.41 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 18.25 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 18.31 val. iki 20.37 val. abonentas veikė bokštų, esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. Nuo 21.04 val. iki 21.50 val. abonentas veikė bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 21.52 val. iki 23.43 val. abonentas veikė bokštų, esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo zonose (t. 4, b. l. 112-114).
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas. Kaltinamasis P. M. teisme savo kaltę dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu pripažino visiškai, nurodė veikų padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios N. R. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš pradžių jai paskambino asmuo prisistatęs pareigūnu ir pranešė apie tariamai užblokuotą jos banko sąskaitą bei nurodė pas ja atvyksiančiam kitam policijos pareigūnui pateikti pareiškimą kartu su savo banko kortele ir kortelės prisijungimo PIN kodu, ką pastaroji ir padarė, dėl ko vėliau iš jos sąskaitos buvo išgryninti pinigai – 1 750 eurų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pinigų išgryninimo iš nukentėjusiosios banko sąskaitos faktą patvirtina AB „SEB“ banko pateikti duomenys apie nukentėjusiajai priklausančia banko mokėjimo kortele atliktas finansines operacijas. Nors nukentėjusioji teisme neatpažino kaltinamojo P. M., tačiau jis yra užfiksuotas banko pateiktuose jos mokėjimo kortele atliktų operacijų fotonuotraukose, ko ir pats neneigė. Minėtais įrodymais, nustatyta, kad būtent P. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus nukentėjusiajai ir nurodžius melagingą informaciją dėl jos banko sąskaitos, jų nurodymu nuvyko pas nukentėjusiąją N. R. ir apsimetęs policijos pareigūnu neteisėtai įgijo jos banko mokėjimo kortelę bei kortelės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko neteisėtai jais pasinaudodamas atliko finansines operacijas ir pateikęs save elektroninei banko sistemai kaip teisėtą mokėjimo kortelės duomenų turėtoją, apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai priklausantį 1750 eurų turtą. Esant išdėstytoms aplinkybėms P. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2020 m. kovo 24 d. sukčiavimo prieš nukentėjusiąją Z. K..
Nukentėjusioji Z. K. dėl prastos sveikatos būklės teisiamajame posėdyje apklausta nebuvo, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. K. parodė, kad gyvena viena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kambarių bute. Bute įrengtas laidinis telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 24 d., apie 14 val., į minėtą telefono numerį paskambino jai nepažįstamas vyras ir prisistatė policijos tyrėju Ž., vardo neįsidėmėjo. Skambinęs vyras bendravo lietuviškai, be akcento, fone jokių jai įtarimų sukėlusių garsu negirdėjo, buvo tyla. Paskambinęs vyras jai paaiškino, kad yra užvesta byla dėl padirbtų pinigų, patikslino, kad yra 34-urių pavardžių sąrašas, perskaitė jos pavardę, nors prieš tai ji jam savo kontaktinių duomenų nesakė. Skambinęs vyras paklausė, ar namuose turi gautą pensiją, taip pat paklausė, kaip gauna pensiją, ar per paštą, atsakė, kad gavusi pensiją pinigų dar nėra išleidusi ir pensiją pasiima iš pašto skyriaus. Tęsiant pokalbį minėtas vyras nurodė, kad jos gautos pensijos 50 ir 100 eurų nominalo kupiūros yra padirbtos. Papildė, kad (duomenys neskelbtini) pašto darbuotoja tariamai prisipažino, kad mokėjo pensijos išmokas padirbtais pinigais. Su šiuo tyrėju bendravo apie penkias minutes, jis jai paaiškino, kad perduos ragelį kitam tyrėjui, prisistačiusiam G. Š.. Su kitu pareigūnu bendravo visą kitą laiką, pastarasis taip pat kalbėjo lietuviškai be akcento. Jis paaiškino, kad ji nueitų ir susiskaičiuotų, kiek turi kupiūrų po 50 ir 100 euro nominalo banknotų. Moteris paskaičiavo pinigus ir pasakė, kiek kokių kupiūrų turi. Po to su nukentėjusiąja bendravęs vyras liepė surašyti ir padiktavo paaiškinimą. Paaiškinimas buvo surašytas jos ranka ant balto lapo, jame liepė parašyti tokį tekstą: paaiškina, kad ji neatpažino tikrų pinigų nuo netikrų ir prašo, kad bankas leistų šiuos pinigus patikrinti. Taip pat nurodė, kad netrukus ateis policijos darbuotojas, kuris atneš leidimą patikrinti jos turimus banknotus. Su antru policijos tyrėju pokalbis tęsėsi apie 15 minučių, kiek tiksliai, negali pasakyti. Taip pat pokalbis su minėtais dviem prisistačiusiais tyrėjais buvo nutrūkęs vieną kartą, bet iš karto jai vėl paskambino. Šiuos vyrus-tyrėjus iš balso nelabai atpažins, abu kalbėjo labai logiškai, raiškiai, todėl jai nesukėlė įtarimo. Netrukus, bendraujant su jos minėtu G. Š., pasigirdo skambutis į duris t. y. prie daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės įrengta kodinė spyna, ji įsileido atėjusį ir skambinusį asmenį. Netrukus į buto duris pasibeldė ar paskambino skambučiu jai nepažįstamas vyras, ji pradarė duris. Vyras pateikė plastikinę žalios spalvos kortelę, kurioje buvo užrašas „Policija“, asmens fotonuotrauka ir kiti užrašai, tačiau jų neįsidėmėjo. Atėjęs vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, apsirengęs tamsiais mėlynos spalvos džinsais, avėjo raudonos spalvos sportbačius, ant dešinės ar kairės rankos turėjo tatuiruotę (vieno tono, tamsios spalvos, su žvaigždės atvaizdu). Jos apibūdintas vaikinas buvo be pirštinių, be veido apsaugos priemonių, kalbėjo lietuviškai. Įsileidus vaikiną į kambarį-svetainę, išdėliojo pinigus ant stalo. Padėjo ant stalo šešias 100 eurų nominalo kupiūras ir dvidešimt dvi 50 eurų nominalo kupiūras, tuo metu vaikinas kalbėjo savo turėtu mobilaus ryšio telefonu, kalbėjo tyliai, todėl nežino su kuo ir apie ką. Kaip minėjo, kupiūros buvo ant stalo, tada vaikinas pasiėmė kupiūras, sudėjo į krūvą, paėmė nuo stalo jos parašytą paaiškinimą ir pabėgo pro duris. Ji bandė vytis, išbėgo į laiptinę ir šaukė laikykite vagį, tačiau jis spėjo pasišalinti. Kaimynų ir kitų pašalinių tuo metu laiptinėje nebuvo. Kuria kryptimi vaikinas pasišalino, nežino. Įvykio metu patyrė 1 700 eurų materialinę žalą, turtas yra draustas, tačiau šiuo metu turto draudimo dokumentų pateikti negali, juos pateiks vėliau. Kitos žalos nepatyrė, fizinė prievarta jos atžvilgiu nebuvo naudota. Peržiūrėjus savo laidinio telefono sąrašo knygutę, pastebėjo, kad policijos tyrėjais prisistatę asmenys jai skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), bendravimas vyko 2020 m. kovo 24 d. nuo 13.54 val. iki 14.42 val. Apie tai, kad tapo sukčių auka suprato tik tada, kai buvo pagrobti jai priklausantys grynieji pinigai. Kas įvykdė šį nusikaltimą, nežino, nieko neįtaria, ankščiau į savo telefono numerį yra gavusi panašaus pobūdžio skambučių, tačiau iš karto suprasdavo, kad tai sukčiai. Atvykę policijos pareigūnai jai pateikė asmens fotonuotrauką, pagal ją atpažino būtent tą asmenį, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pagrobė jos grynuosius pinigus. Šio asmens ankščiau nėra mačiusi, jokių su juo kontaktų neturėjusi. Įėjimas į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, jas administruoja namo pirmininkas, kontaktinių duomenų neturi, nurodyti negali. Pagrobtų grynųjų pinigų serijos numerių niekur nėra užfiksavusi (t. 4, b. l. 24-27). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir protokole-pareikšime (t. 1, b. l. 62).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji Z. K. atpažino P. M., kaip asmenį, kuris prisistatęs policijos pareigūnu atėjo į jos butą ir apgaulės būdu paėmė jos pinigus (t. 4, b. l. 35-37).
Liudytojas L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų prisimena tik P. M.. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 47-48). Prisimena, kad 2020 m. kovo 24 d. buvo gautas iškvietimas, jog apgauta moteris. Pranešime buvo nurodyta, kad pas ją buvo atėjęs asmuo prisistatęs pareigūnu ir pasiėmė tam tikrą pinigų sumą. Kokią sumą pagrobė, nepamena. Taip pat neprisimena, ar asmuo turėjo padirbtą pažymėjimą. Su nukentėjusiąja bendravo jo kolega, pats su ja asmeniškai nebendravo. Gavo iš namo administratoriaus vaizdo medžiagą, pasižiūrėjo įrašą ir pagal laikrodį, batus bei tatuiruotę ant rankos nustatė asmenį – P. M.. Pastarasis jiems buvo žinomas iš ankstesnių veikų, turėjo jo nuotraukas, jas palygino su iš namo administratoriaus gautais vaizdo įrašais, taip ir nustatė asmenį. Su namo administratoriumi bendravo jo kolega. Neprisimena, ar jis sulaikė P. M.. Pamena tik tai, kad jis (P. M.) minėjo kažkokią moterį, kad ji turi atvykti paimti pinigų, kad viską organizuoja (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje sėdintys asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad 2020 m. kovo 24 d., apie 14.53 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), iš pranešėjos mamos prieš kelias minutes asmuo pavogė visus grynuosius pinigus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko Z. K., kuri paaiškino, kad jai į namų laidinį telefoną paskambino vyras, prisistatęs policijos pareigūnu. Jis paaiškino, kad ji vykdo mokėjimus suklastotais pinigais ir tuoj į namus atvyks policijos pareigūnas, kuris patikrins jos turimus pinigus. Netrukus į namus paskambino vyras, kuris parodęs policijos pareigūno pažymėjimą paėmė visus grynuosius pinigus – apie 1 700 eurų ir pasišalino. Apžiūrint įvykio vietą pastebėjo, kad ant namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Namo pirmininkas D. Z. peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, bei atsiuntė įtariamojo nuotrauką, tai pat paaiškino, kad yra vaizdo įrašas, kaip vaikinas užeina į laiptinę ir iš jos išbėga. Peržiūrėjęs fotonuotrauką, nustatė, kad vaikino plaukai trumpo kirpimo, dėvėjo juodą striukę su baltos spalvos „Nike“ užrašu, mėlynus džinsus, avėjo raudonais batais su baltais dryžiais, ant kairės rankos ties pirštais buvo didelė tatuiruotė ir ant tos pačios rankos laikrodis su baltu ciferblatu. Apie 23.40 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas P. M., kurio apranga buvo identiška kaip ir buvo užfiksuota įvykio vietoje. Vaikinas prisipažino padaręs nusikaltimą, taip pat nurodė, kad telefoną, kuriuo bendravo su asmenimis iš įkalinimo vietos, sulaužė ir jį išmetė į tvenkinį. Iš minėto telefono SIM kortelę išėmė ir įdėjo į savo mygtukinį mobilaus ryšio telefoną. Minėtą telefoną turi su savimi. Dalinės apžiūros metu, pas vaikiną pinigų rasta nebuvo (t. 4, b. l. 47-49). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame pranešime, prie kurio pridėtos 4 nuotraukos (t. 4, b. l. 2-6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. kovo 24 d., 14.48 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog (duomenys neskelbtini), iš pranešėjos mamos prieš kelias minutes asmuo pavogė visus grynuosius pinigus. Asmens požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų vaikinas, mėlyna striuke, raudonais sportbačiais (t. 4, b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prie 2020 m. kovo 25 d. vyresniojo patrulio L. S. tarnybinio pranešimo buvo pridėtos keturios įtariamojo P. M. nuotraukos. Viena nuotrauka yra iš įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) namo, filmuojamos laiptinės vaizdo kamerų, o kitos nuotraukos yra iš internetinio puslapio „Facebook“. Papildomai L. S. dėl minėtų nuotraukų apklaustas nebuvo, nes negalėjo atvykti apklausai dėl ligos. Telefonu jis nurodė, kad pirmoji nuotrauka, kurioje pavaizduotas P. M., buvo paimta iš nurodyto namo vaizdo stebėjimo kameros, ją pateikė namo administratorius. Kitos nuotraukos ištrauktos iš „Facebook“ profilio, priklausančio P. M., palyginimui, kad nusikalstamą veiką padarė tas pats asmuo (t. 4, b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pirmininku D. Z., kuris nurodė, kad pareigūnui A. M. išsiuntė ne patį vaizdo įrašą, o padarytas iš įrašo nuotraukas, kuriose užfiksuotas vaikinas, išbėgantis iš laiptinės (kaip nustatyta – P. M.). D. Z. nustatė, kad vaizdo įrašas neišsaugotas ir pateikė elektroniniu paštu tas pačias nuotraukas, kurios pridedamos prie tarnybinio pranešimo (3 nuotraukos) (t. 4, b. l. 54-57).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus P. M. plaštakos viršutinę dalį ant jos pastebėta tatuiruotė su liūto galva (t. 7, b. l.82-83).
Daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota 2020 m. kovo 26 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu P. M. pateiktų sportbačių, kelnių, striukės ir džemperio apžiūra. Protokole nurodyta, kad pora sportbačių yra pagaminti iš raudonos spalvos medžiagos, padai guminiai, baltos spalvos. Sportbačių priekyje, iš išorinės ir vidinės pusės yra po tris baltas juostas. Sportbačiai užrišami raudonais raišteliais, ant sportbačių liežuvio užrašas „Adidas“. Juodos spalvos sinteponinė striukė su gobtuvu. Kairėje viršutinės striukės (krūtinės) dalyje baltos spalvos užrašas „Nike“. Nugarinėje striukės dalyje jokių identifikacinių žymių nėra. Šviesiai mėlynos spalvos siauros džinsinės kelnės, iš abiejų pusių purvinos. Šviesiai rožinės spalvos sportinis džemperis su gobtuvu. Priekyje, pilvo srityje didelė kišenė, gobtuvas užrišamas juodu raišteliu. Kairėje kišenės pusėje prisiūta etiketė su užrašu „CORE“ (t. 4, b. l. 60-65).
Kratos protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo atlikta krata P. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Sekcijos lentynoje rastas SIM kortelės dėkliukas ((duomenys neskelbtini)) ir SIM kortelės labas dėkliukas ((duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)). Taip pat rastas mobilaus ryšio telefonas Samsung S6 kopija su sudaužyta galine nugarėle (t. 4, b. l. 82-89).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš įtariamojo P. M. paimtų daiktų: mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ IMEI: (duomenys neskelbtini) kartu su SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir iš telefono ištrauktos informacijos, esančios KTS duomenų talpykloje; mobiliojo ryšio telefono Samsung S6; kratos metu paimtų 2 SIM kortelių rėmelių, apžiūra. Vienas rėmelis UAB „Bitė“ „Labas“ kortelės su greituoju internetu, ant kortelės nurodytas numeris – (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytas kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), PIN (duomenys neskelbtini) ir PUK (duomenys neskelbtini) kodai. Kitas kortelės rėmelis mėlynos spalvos nuo SIM kortelės, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), PIN (duomenys neskelbtini), PUK (duomenys neskelbtini). Telefonuose reikšmingos informacijos nenustatyta (t. 4, b. l. 118-120).
Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos, P. M. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nenustatyto asmens, kuris 2020 m. kovo 24 d. skambino nukentėjusiajai Z. K. ir apgaule išviliojo pinigus, mobiliojo ryšio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinės, atlikta jų analizė. P. M. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuoti kontaktai nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. Nagrinėjant P. M. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 24 d., nustatyta, kad šio numerio abonentas pradėjo veikti 2020 m. kovo 13 d. Per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. kovo 24 d. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2020 m. kovo 24 d., nuo 00.34 val. iki 12.48 val. abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Per šį laikotarpį užfiksuotas SMS susirašinėjimas su Nr. (duomenys neskelbtini). 13.22 val. užfiksuoti keli SMS pranešimai su Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 13.24 ir 13.25 val. užfiksuoti keli SMS pranešimai su Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu P. M. abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 13.30 val. iki 13.52 val. abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje; tuo metu užfiksuoti įeinantys SMS pranešimai iš Nr. (duomenys neskelbtini); išeinantys SMS pranešimai į Nr. (duomenys neskelbtini), įeinantys SMS pranešimai iš Nr. (duomenys neskelbtini). 13.52 val. užfiksuotas išeinantis SMS pranešimas į Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 13.54 val. užfiksuotas įeinantis SMS pranešimas iš Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 13.54 val. užfiksuotas išeinantis SMS pranešimas iš Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 13.55 val. užfiksuoti įeinantis ir išeinantis SMS pranešimai su Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 13.56 val. užfiksuotas išeinantis SMS pranešimas į Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. 14 val. užfiksuotas įeinantis SMS pranešimas iš Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 15.16 val. užfiksuotas išeinantis SMS pranešimas į Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 15.17 val. užfiksuotas išeinantis SMS pranešimas į Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 15.18 val. užfiksuoti išeinantys ir įeinantys SMS pranešimai su Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 15.19 val. užfiksuotas išeinantis SMS pranešimas į Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 16.48 val. užfiksuotas įeinantis SMS pranešimas iš Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 17.48 val. abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 18.29 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini), abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 18.48 val. abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 02.24 val. abonentas veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nustatyta, kad telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių ID kortelės buvo rastos ir paimtos kratos metu įtariamojo P. M. bute, nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 24 d. nebuvo naudojamasi. Nagrinėjant nenustatyto asmens, kuris 2020 m. kovo 24 d. skambino nukentėjusiajai Z. K. ir apgaule išviliojo pinigus, mobiliojo ryšio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinės nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 24 d. nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), per nurodytą laikotarpį naudojosi telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Abonentas visą laikotarpį veikė operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuoti tik išeinantys skambučiai į įvairius stacionarius Vilniaus miesto telefonų numerius eilės tvarka. Nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai Z. K. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino 2020 m. kovo 24 d. 13.45 val., skambučio trukmė 518 sek. Tą pačią dieną, nuo 13.53 val. iki 13.54 val. užfiksuoti trumpi skambučiai į nukentėjusiosios Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 13.54 val. iki 14.42 val. šeši ilgalaikiai skambučiai į nukentėjusios numerį (t. 4, b. l. 107-109).
Kaltinamasis nurodė šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pripažino apgaulės būdu užvaldęs Z. K. grynuosius pinigus, tačiau teigė, jog iš nukentėjusios paėmė ne 1 700 eurų, o 1 450 eurų. Z. K. atpažino P. M. kaip asmenį, apgaule pasisavinusį jos turtą, ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tai buvo 1 700 eurų, t. y. tokia suma nurodyta jos protokole-pareiškime, ją nukentėjusioji nurodė atvykusiems pareigūnams ir savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu Z. K. nurodė ir kokiomis konkrečiai kupiūromis buvo iš jos pasisavinti pinigai (teigė padėjusi ant stalo šešias 100 eurų nominalo kupiūras ir dvidešimt dvi 50 eurų nominalo kupiūras, kas atitinka 1 700 eurų), todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos atitinka ir papildo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo L. S. parodymai. Liudytojas L. S. P. M., kaip asmenį 2020 m. kovo 24 d. įvykdžiusį nusikaltimą, nustatė pagal namo administratoriaus pateiktą įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) namo, filmuojamos laiptinės vaizdo kamerų nuotrauką, kurioje pastarasis buvo užfiksuotas, taip pat pagal išskirtinius bruožus, t. y. tatuiruotę ant rankos ir turėtą rankinį laikrodį. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir protokole-pareiškime bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros ir kratos protokolai. Minėtais įrodymais nustatyta, kad P. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. kovo 24 d., apie 13.45 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems dviem asmenims paskambinus nukentėjusiajai Z. K. ir melagingai nurodžius, kad pašto skyriuje išmokėti jai pensijos pinigai yra suklastoti, dėl ko juos reikia patikrinti, pagal nenustatyto asmens nurodymus prisistatęs pareigūnu, atvyko pas nukentėjusiąją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti tariamai padirbtų pinigų, po ko paėmė Z. K. ant stalo padėtus pinigus – 1 700 eurų ir iš buto pasišalino, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai Z. K. priklausantį turtą – 1 700 eurų. Esant išdėstytoms aplinkybėms jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2020 m. vasario 18 d. plėšimo iš nukentėjusiosios L. F..
Nukentėjusioji L. F. bylos nagrinėjimo teisme metu buvo mirusi, todėl teismo posėdyje neapklausta. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. F. parodė, kad gyvena viena nuosavame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 18 d., apie 12.30 val., į jos laidinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis. Jis pradėjo kalbėti su ja rusiškai, sakė, kad yra iš namų valdybos ir ji už praeitus metus yra skolinga pinigų už namo aptarnavimo paslaugas, todėl informacija yra perduota policijai. Vyras pasakė, kad ji buvo atsiskaičiusi už komunalines paslaugas padirbtais pinigais. Ji pasakė, kad pinigus jai duoda paštininkas ir ji nieko apie tai nežino. Jis paklausė jos, kiek ji turi namuose pinigų. Ji nepadėjusi ragelio nuėjo į kambarį, paėmė visus sukauptus savo pinigus, paskaičiavo ir padėjo pinigus kambaryje ant stalo. Ji priėjo prie telefono ir pasakė per ragelį, kad turi 1 350 eurų. Visi pinigai buvo po 50 eurų. Vaikinas jai pasakė, kad pas ją greitai ateis policijos pareigūnas, su kuriuo ji nueis į banką ir pasitikrins pinigus. Vaikinas jos paklausė, kaip galima pas ją užeiti. Ji pasakė, kad reikės surinkti (duomenys neskelbtini) ir ji atrakins laiptinės duris. Ji ragelio nepadėjo, vaikinas irgi ragelio nepadėjo. Maždaug po 20 minučių jai į domofoną kažkas paskambino. Ji suprato, kad atėjo policijos pareigūnas, būdama bute atidarė laiptinės duris. Tada jai į duris kažkas paskambino. Ji paklausė, kas skambina. Jai rusiškai vyriškas balsas atsakė, kad policijos pareigūnas. Ji atrakino ir po to atidarė duris. Bendroje laiptinėje pamatė jauną vaikiną. Vaikinas buvo apsirengęs įprastais rūbais. Ji pasakė, kad jis parodytų savo pažymėjimą. Vaikinas jai parodė pažymėjimą. Ji nemoka skaityti, todėl patikėjo, kad pažymėjimas yra policijos pareigūno, nes nuotraukoje vaikinas, kaip jai pasirodė, buvo apsirengęs policininko rūbais. Ji vaikiną įleido į savo butą. Telefono ragelį buvo padėjusi šalia telefono aparato. Vaikinas užėjęs į jos buto pirmą kambarį priėjo prie telefono ir paėmęs ragelį pasakė, kad jis atėjo. Vaikinas padėjo ragelį šalia telefono aparato ir pamatė, kad antrame kambaryje ant lovos guli jos pinigai – 1 350 eurų. Vaikinas iškart užėjo į šį kambarį. Ji pamatė, kad jis ateina iš antro kambario į pirmą kambarį, kur buvo ji, su jos pinigais rankose. Ji suprato, kad vaikinas yra vagis, todėl ji priėjo prie pat vaikino ir jam pasakė, kad jis jai duotų dokumentą ir norėjo rankomis paimti iš jo rankų pinigus, o vaikinas pamatęs, kad ji tiesia rankas link jo rankose buvusių pinigų, iškart smogė jai dešine ranka į kairį petį. Jai skaudėjo, nuo smūgio truputį atsitraukė nuo vaikino. Vaikinas greitai išbėgo iš jos buto. Nematė, kur jis toliau nubėgo. Ji priėjo prie telefono aparato ir paėmusi ragelį pasakė pirmam vaikinui, kad ją apgavo. Vaikinas pasakė, kad jos antras vaikinas laukia gatvėje. Ji padėjo ragelį šalia telefono aparato, paėmė savo mobilų telefoną, paskambino sūnui ir pasakė, kad iš jos pagrobė pinigus. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Ji vaikiną atpažinti galės. Jam iš išvaizdos (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, plaukų neapibūdins, apsirengęs rudu megztiniu. Dėl pagrobtų pinigų jai padaryta 1 350 eurų žala (t. 3, b. l. 114-115). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 51).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji L. F. atpažino P. M., kaip asmenį, kuris prisistatęs policijos pareigūnu atėjo į jos butą ir pagrobė jos pinigus. Asmenį atpažino pagal jo jauną amžių, apskritą veidą, dideles lūpas, plačią nosį (t. 3, b. l. 124-128).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. vasario 18 d., 16.24 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešėjas M. F. pranešė, jog prieš 3-4 minutes jam paskambino mama L. F., nurodė, kad pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstami ir atėmė iš jos pinigus (t. 3, b. l. 97).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gauta telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė ir ją išanalizavus nustatyta, jog telefono numeris pradėtas naudoti 2020 m. vasario 18 d. 14.43 val. kartu su telefono įrenginiu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Telefono numeris buvo naudojamas iki 2020 m. vasario 18 d. 15.47 val. t. y. vieną valandą. Visi skambučiai buvo išeinantys ir nei vieno nebuvo įeinančio. Telefono dislokacija skambinimo metu nurodoma 6A4C pririšama prie adreso (duomenys neskelbtini) – kas tikėtina, kad skambinta iš (duomenys neskelbtini). Skambučiai buvo daromi į paprastus telefono numerius t. y. laidinius, iš pradžių keletas skambučių atlikta į Kauno miestą – ten niekas neatsiliepė, tuomet skambinta į (duomenys neskelbtini) miestą, paskutinis skambutis buvo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai L. F.. Patikrinus duomenų bazėje ERIS nustatyta, kad telefono numeris bei telefono įrenginys 2020 m. vasario 19 d. buvo užblokuoti Pirmojo policijos komisariato pareigūnų pagal algoritmą (t. 3, b. l. 150).
P. M. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos neigė, tačiau ji įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. F. buvo mirusi, todėl jos apklausti teisme nebuvo galimybės. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu ji davė nuoseklius parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, juos patvirtina ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus jai į laidinį telefoną ir melagingai nurodžius, jog jos pinigai gali būti padirbti, pas ją tariamai patikrinti pinigų tikrumą atėjo policijos pareigūnu apsimetęs P. M., o pamatęs kambaryje ant lovos padėtus nukentėjusiosios pinigus – 1 350 eurų, juos paėmė. Nukentėjusiajai supratus, jog buvo apgauta ir bandant pinigus susigrąžinti, siekdamas juos išlaikyti P. M. sudavė L. F. vieną smūgį ranka į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir su paimtais pinigais pasišalino iš nukentėjusiosios buto. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, jog pas ją atėjusį ir pinigus pagrobusį asmenį galės atpažinti, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino būtent kaltinamąjį P. M.. Kaip nepagrįstus, teismas atmeta kaltinamojo gynėjo argumentus, jog nukentėjusioji galėjo supainioti kaltinamąjį su kitu asmeniu. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad pas ją buvo atvykęs tik vienas asmuo, kuris ir atėmė iš jos pinigus bei pavartojo prieš ją smurtą, todėl kaltinamojo su niekuo supainioti ji negalėjo. Asmens atpažinimas buvo atliktas praėjus mažiau nei mėnesiui po įvykio, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji galėjo būti pamiršusi, kaip atrodė asmuo apie kurį davė parodymus. L. F. parodymai visiškai atitinka BIRT ataskaitų žiuryklės duomenyse, protokole-pareiškime bei pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Be to, šiuo atveju kaltinamasis veikė analogiškai kaip ir nusikalstamų veikų su nukentėjusiosiomis N. R. ir Z. K. atveju, tik šiuo atveju išaiškėjus apgaulei prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas smurtas, siekiant išlaikyti pasisavintus pinigus, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2020 m. balandžio 8 d. viešosios tvarkos sutrikdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji R. R.-S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo iš parduotuvės, lauke prie darželio „B“, sutiko sėdinčius ant suoliuko kaimynus S. Ž. ir K. A., sustojo šalia parūkyti. S. Ž. nebuvo išgėręs, o K. A. buvo pakankamai apsvaigęs. Tuo metu nei vienas iš jų nebuvo su akiniais, tačiau K. A. jai rodė akinius, kuriuos norėjo parduoti, nes neturėjo pinigų alkoholiui. Akinius jis laikė be dėkliuko galinėje kelnių kišenėje. Pro šalį ėjo trys jaunuoliai. Vienas jų buvo J. B., jis vilkėjo iššaukiantį megztinį, ant kurio buvo pornografijos tinklapio užrašas ir parašyta, kad jis nori alaus. Jie priėjo prie jų, matėsi, kad vaikinai yra neblaivūs, galbūt pavartoję narkotinių medžiagų, paprašė, kad duotų parūkyti. Ji atsakė, kad neturi. Dėl to ir kilo konfliktas. Vaikinai nuėjo, bet greitai grįžo. Iš J. B. girdėjo keiksmažodžius, jie vaikinams nieko nesakė. Tada J. B. puolė S. Ž., kuris sėdėjo ant suoliuko, spyrė jam ir trenkė kumščiu į veidą. Vėliau patikslino, kad J. B. S. Ž. spardė į šonkaulius, galimai pataikė į ranką, stumdė, bet į veidą nesudavė, nes S. Ž. yra aukštas, tačiau galėjo ir nepastebėti, kaip jam buvo suduota į galvą. Po to, atbėgo antrasis vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo P. M.. Trečias vaikinas stovėjo nuošalėje ir liepė J. B. ir P. M. nelįsti prie jų. Kai J. B. spardė S. Ž., pastarasis bandė atsitraukinėti. P. M. S. Ž. nemušė, jis mušė tik ją (R. R.) ir K. A.. Jai stovint P. M. sudavė 2-3 smūgius dešine koja į kairę veido sritį, pataikė į dantis, dėl ko jai trys dantys išbyrėjo. Iš karto pajuto priekinių dantų skausmą, atsitraukė ir bėgo link S. Ž.. J. B. jos nemušė. K. A. tuo metu sėdėjo ant suoliuko, jiems visai nieko nesakė. Ji su S. Ž. nubėgę 300 metrų nuo įvykio vietos, pamatė, kad jaunuoliai jau atstojo nuo jų. Matė, kaip jie daužė kumščiais ir spardė K. A., kol jis nukrito po suoliuku. P. M. ir J. B. abu vienu metu spardė K. A. į šonus, šonkaulius, kumščiais trenkė maždaug 5-7 kartus į veidą. Matė, kaip J. B. gulintį K. A. daužė kumščiais ir spardė į veidą. Daugiau smūgių į veido sritį K. A. sudavė P. M.. Po muštynių K. A. akinių nematė. S. Ž. iškvietė policiją. Vėliau paaiškėjo, kad įvykį filmavo mergina ir vaikinas iš kito namo. Tą merginą matė pirmą kartą. Kai jaunuoliai, sumušę K. A., pasišalino, policijos pareigūnai jau buvo iškviesti, prie jų priėjo liudytojai, vaikinas ir mergina, ir parodė video, kurį vėliau perdavė pareigūnams. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 136) paaiškino, kad jos parodymai gali skirtis, nes šiuo metu yra praėję daug laiko po įvykių, dėl to prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad S. Ž. buvo suduota į ranką ir šonus. Pamena, kad ją mušė jaunuolis, vilkėjęs oranžinę liemenę, kurio vardas P. Teismo posėdyje P. M. atpažino, kaip prieš ją smurtavusį asmenį. Pažymėjo, kad pastarasis jai tris kartus spyrė, kitaip jis nebūtų galėjęs taip išmušti jai dantų, kodėl anksčiau sakė, kad sudavė kumščiu, nežino. Rankomis jai niekas sudavęs nebuvo. Papildomai nurodė, kad serga šizofrenija, todėl kai kurių aplinkybių galėjo tiksliai neatsiminti. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienas iš pro šalį ėjusių jaunuolių buvo apie 180 cm ūgio, apsirengęs tamsų drabužį su užrašu ant priekio „PornHub“, ant nugaros užrašu – „J. nori išgerti“, buvo trumpai kirptas, kiek matė, pas jį buvo nuskeltas vienas dantis. Kitas buvo apie 180 cm ūgio, apsirengęs oranžinės spalvos liemenę, vilkėjo juodos spalvos sportines kelnes, buvo trumpai kirptas. Dar kitas jaunuolis buvo apie 170 cm ūgio, apsirengęs pilkos spalvos viršutinį drabužį. Jis buvo ilgiausių plaukų. Jaunuolis, kuris vilkėjo tamsios spalvos drabužį su kapišonu, ant priekio buvo užrašas „PornHub“, o ant nugaros – „J. nori išgerti“, praeidamas jai pasakė – „ko žiūri?“ ir netrukus trenkė kumščiu į dešinį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to šis jaunuolis nuėjo toliau su kitais. Netrūkus jai trenkęs vaikinas grįžo su kitu draugu, kuris vilkėjo oranžinės spalvos liemenę ir pradėjo ją, S. ir K. mušti. Trečias jaunuolis, kuris buvo ilgiausių plaukų, nieko nedarė, nekonfliktavo, nieko nemušė, bandė savo draugus nuraminti, kad jie nustotų muštis. Antrą kartą, kuomet du jaunuoliai grįžo prie jų, būtent tas, kuris turėjo užrašą „PornHub“, priėjęs prie jos kumščiu sudavė dar tris smūgius į veidą ir netrukus sudavė dar vieną smūgį kumščiu į krūtinę. Dėl šio jaunuolio suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Tuo metu kitas jaunuolis, su oranžine liemene, kiek jai teko pamatyti, prišoko prie S. ir K. Būtent jaunuolis su oranžine liemene, vieną kartą spyrė ant suoliuko sėdinčiam K., kuris po smūgio nugriuvo ir daugiau nebesikėlė. Kas vyko toliau, jai sunku paaiškinti, buvo šoke. Po šio įvykio visi trys jaunuoliai išsilakstė į skirtingas puses. Po to ji pamatė, kad K. guli ant žemės nejudėdamas. Atvykusi greitoji, išvežė K. ant neštuvų, jis buvo be sąmonės (t. 4, b. l. 136-137). Papildomai apklausta parodė, kad vaikinas, vilkėjęs tamsios spalvos drabužį su kapišonu, ant priekio su užrašu „PornHub“, o ant nugaros – „J. nori alaus“ jai kumščiu sudavė tris ar keturis kartus į veidą, pataikė į žandikaulio sritį, taip pat į priekinius dantis, taip praskėlė jai 4 dantis. Ji tuo metu stovėjo, o vaikinai iš pradžių pradėjo bėgti, bet S. Ž., gindamas ją, jiems užrėkė, ką jie daro, po ko du vaikinai grįžo. Vaikinas su užrašu ant džemperio „J. nori alaus“ S. Ž. kelis kartus, kiek tiksliai nepamena, spyrė į šonus. Ji su S. Ž. nubėgo nuo jų ant šalia esančio kalniuko, jie vijosi ir vaikinas su oranžine liemene jai vieną kartą spyrė į krūtinės sritį. Ar iš tų vaikinų dar kas nors sudavė S. Ž., tiksliai nepamena, tik atsimena, kad S. garsiai rėkė, todėl galimai jį dar mušė. Vaikinai labai greitai persimetė nuo jos ir S., grįžo prie suoliuko, ant kurio sėdėjo K. A.. Vaikinas su oranžine liemene spyrė K. A. į veido sritį, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės. Tada vaikinai abu pradėjo gulintį K. A. spardyti kojomis. Kadangi buvo streso būsenoje, šaukė pagalbos, nepamena kiek kartu ir kas iš vaikinų sudavė K. A., bet mušė ir spardė abu vaikinai ir labai žiauriai. Trečias vaikinas kažkur nuėjo ir jo nematė, muštynėse jis nedalyvavo. Praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, ji gali šiek tiek supainioti veiksmų eiliškumą, kadangi viskas vyko greitai ir buvo šoke, todėl pirminiai duoti parodymai yra tikslesni. Kai ji ir S. pradėjo šaukti, kviesti pagalbą, pasirodė kiti žmonės, tada vaikinai nustojo mušti K. A. ir pabėgo. S. Ž. buvo paskambinęs į policiją, ir po kažkiek laiko, policijos pareigūnai į tą pačią vietą atvežė ir parodė būtent tuos pačius tris vaikinus, du iš kurių juos mušė, juos atpažino įvykio vietoje. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, tačiau jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Taip pat buvo praskelti keturi priekiniai dantys, kurių dėl karantino ir neturėdama lėšų iki šiol negalėjo sutaisyti. Buvo stipriai sumušta ir pažeminta, todėl nori pareikšti 2 000 eurų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos (t. 4, b. l. 144-145).
Nukentėjusiosios R. R. (buvusi V.) rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jai 2020 m. balandžio 8 d., apie 16.40 val. kumščiu į veidą trenkė vaikinas, kuris buvo apsivilkęs megztinį, priekyje su užrašu „PornHub“, o gale buvo parašyta „J. nori alaus“. Po to jis koja trenkė jos pažįstamam S. Ž. į kairės pusės šonkaulius, kol spardė, prisijungė kitas vaikinas su oranžinės spalvos liemene ir spyrė į veidą jos pažįstamam K. A., kuris sėdėjo ant kito suoliuko. K. A. nukrito po suoliuku ir jį pradėjo spardyti į galvos sritį, po smūgių jis prarado sąmonę. S. Ž. iškvietė policiją (t. 1, b. l. 76).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji R. R. atpažino J. B., kaip asmenį, kuris sumušė ją, S. Ž. ir K. A. (t. 4, b. l. 148-151).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji R. R. atpažino P. M., kaip asmenį, kuris sumušė ją, S. Ž. ir K. A. (t. 5, b. l. 1-4).
Nukentėjusysis S. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. sėdėjo ant suoliuko su K. A. ir R. R., prie darželio „B“, vartojo alkoholį. Iš už kampo pasirodė trijų jaunuolių kompanija. Jie tu jaunuolių neįžeidinėjo, konfliktas įvyko netikėtai, vienas iš jaunuolių konflikte nedalyvavo. Jaunuoliai praeidami iš karto trenkė R. R. į veidą ir nuėjo. Ji pradėjo šaukti „žmonės, ką jūs darot! Vidury dienos muša“. Tada kaltinamieji dviese grįžo ir juos sumušė. Jam (S. Ž.) buvo suduota koja į šoną, vienas smūgis koja į ranką, taip pat buvo suduota kumščiu į veidą. Jie su R. R. pasišalino ir matė, kaip jaunuoliai mušė tuo metu sėdėjusį ant suoliuko K. A., jam buvo spirta, jis nukrito ir abu kaltinamieji jį (K. A.) spardė. Jie su R. R. iškvietė policiją ir greitąją, tada asmenys pasišalino. Po įvykio jam skaudėjo šonkaulius, negalėjo nieko pakelti ar pasisukti, iki įvykio buvo sveikas. Buvo kreipęsis tik į (duomenys neskelbtini) ligoninę, teismo medicinos specialistas jo apžiūrėjęs nebuvo. Dėl 3000 eurų neturtinės žalos paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam nustatė šonkaulių sumušimus, dėl to maždaug mėnesį negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Dirba pagal individualią veiklą, tuo metu nebuvo deklaravęs pajamų, todėl nedarbingumo jam nedavė. Kadangi negavo pajamų iš darbinės veiklos, negalėjo sumokėti išmokų vaikams. Žmona jam išdavė paprastąjį vekselį 400 eurų išlaikymui vaikams. Be to, yra pasiėmęs lizingu automobilį iš UAB „Mogo“, žmona padėjo jam sumokėti įmoką. Su žmona gyvena tame pačiame bute, pastaroji po įvykio jį išlaikė, maitino, pirko vaistus, tvarsčius. Po įvykio jam atsirado baimė išeiti į lauką, bijojo, kad įvykiai gali pasikartoti, bijojo žmonių. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad įvykio metu nebuvo apsvaigęs, visas aplinkybes gerai atsimena. R. R. tris kartus kumščiu į veidą sudavęs vaikinas buvo apsirengęs tamsiu džemperiu su užrašais ,,Porn Hub“ ir ,,J. nori alaus“, tamsiomis kelnėmis, ant galvos užsidėjęs tamsiai raudoną kepurę. R. R. pradėjus šaukti, jai sudavęs vaikinas ir kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs oranžine liemene, grįžo prie jų. Trečias vaikinas liko stovėti atokiau ir savo draugus kvietė eiti toliau ir nesikabinėti. Vaikinai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, tas kuris buvo su juodu džemperiu su užrašu „J. nori alaus“ buvo liekno sudėjimo, atrodo šiek tiek žemesnio ūgio už kitą vaikiną, kuris buvo su oranžine liemene. Pirmojo vaikino plaukai buvo šviesūs, vidutinio ilgio. Antras vaikinas buvo panašaus sudėjimo ir ūgio, lieknas, plaukų spalvos neatsimena, galimai jis buvo su kepure, nors šiuo metu neatsimena. Jų veido bruožai nieko neišsiskiriantys, bet galimai galės atpažinti iš bendrų veido bruožų. Prie jo priėjo asmuo su juodu džemperiu su užrašu „J. nori alaus“, ir jam vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, pataikė į kairę ausį, o po to jam du kartus spyrė į šonkaulius ir kartu dar pataikė į ranką (kurią šiuo metu nepamena). Po smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Jis stengėsi išvengti konflikto ir atsitraukė nuo asmens. Jie su R. atsitraukė ant šalia esančio kalniuko. Tada tas pirmas vaikinas priėjo prie K. A., kuris liko sėdėti ant suoliuko. Antras vaikinas, kuris buvo su oranžine liemene, spyrė K. A. į galvos sritį, nuo ko pastarasis nugriuvo nuo suoliuko ant žemės. Tada priėjo asmuo apsirengęs juodu džemperiu ir jam rankomis ir kojomis apie 5 kartus trenkė į galvos ir kūno sritį. Po smūgių asmenys pasišalino link namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 8-9). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas parodė, kad K. A. nukritus nuo suoliuko abu vaikinai rankomis ir spardydami mušė gulintį K. A. į įvairias kūno vietas, į šonus, kojas ir per galvą, tiksliai visų smūgių išvardinti negali, kiek jų buvo suduota nežino, bet tikrai nemažai. Jis tuo metu jau skambino į policiją. Vaikinai supratę, kad skambina pareigūnams, nustojo mušti K., ir greitu žingsniu pasišalino. Vėliau policijos pareigūnai sulaikė vaikinus, kuriuos atvežė į tą pačią vietą. Matė, kad buvo sulaikytas pirmas vaikinas, su užrašu ant džemperio „J. nori alaus“ ir vaikinas, kuris muštynėse nedalyvavo. Vaikino su oranžine liemene tą dieną sulaikyto nematė. Jis po patirtų sužalojimų žmonos buvo vėliau nuvežtas į ligoninę, kur apžiūrėtas, padarytas rentgenas. Toliau dėl padarytų sužalojimų nesigydė, tik kreipėsi telefonu konsultacijos į šeimos gydytoją, jam buvo išrašyti nuskausminamieji vaistai ir tepalai, nedarbingumo neturėjo (t. 5, b. l. 21-22).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis S. Ž. atpažino J. B., kaip asmenį, kuris 2020 m. balandžio 8 d. sukėlė muštines (duomenys neskelbtini), kai jis kartu su pažįstamais sėdėjo ant suoliuko. Papildomai nurodė, kad minėtas asmuo sudavė trys kartus R. R. į veidą, jam sudavė kumščiu į ausį ir spyrė į šonkaulius ir ranką. Pamatęs jo nuotrauką iš karto suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris įvykio metu vilkėjo džemperį su užrašu „J. nori alaus“ (t. 5, b. l. 31-34).
Nukentėjusysis K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kitais nukentėjusiais (S. Ž. ir R. R.) sėdėjo ant suoliuko, vartojo alkoholį, buvo išgėrę 3 litrinius „bambalius“ alaus. Nepamena, kad kuris nors iš jų trijų būtų įžeidęs kaltinamuosius. Dėl suvartoto alkoholio visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Kiek jam buvo suduota smūgių ir kiek žmonių jį spardė, negali pasakyti. Prisimena tik, kad jam buvo suduotas smūgis koja į krūtinę, smūgio į galvą neatsimena, galimai tuo metu buvo praradęs sąmonę. Kuris iš kaltinamųjų jam sudavė, nežino, nes buvo tamsu, viskas vyko staiga. Kodėl teismo medicinos specialistas nenustatė sužalojimų, nežino, galbūt jam smūgiavo ne kumščiu, o delnu, pats nugriūti ant žemės negalėjo. Matė, kad buvo suduota S. Ž., į kurią vietą buvo suduota, neprisimena. Ar buvo suduota R. R., nematė. Po įvykio buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kada buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), nepamena, ten buvo pristatytas iki šio įvykio. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 149 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos. Turtinę žalą patyrė, kadangi dvi dienas buvo nedarbingas. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Po įvykio parašė prašymą, kad jį atleistų savo noru. Taip pat prieš įvykį turėjo akinius, juos buvo įsidėjęs į kišenę, kur po įvykio dingo akiniai, nežino. Jų pirkimo kvitas yra pas buvusią žmoną. Akinius nešiodavo tik tuomet, kai žiūrėdavo televizorių. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad po smūgio į galvą, jam atsirado (duomenys neskelbtini), kurie buvo du kartus per metus, gulėjo ligoninėje. Iki tol (duomenys neskelbtini) nebuvo. Gali pateikti tai patvirtinančias medicinines pažymas. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 38-39). Ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad po įvykio S. Ž. jam papasakojo, kad tuo metu, kai jie sėdėjo ant suoliuko ir vartojo alkoholį, šalia jų praėjo jaunimo kompanija ir R. R. jų atžvilgiu pasakė kažką įžeidžiančio. Nežino, kiek ten buvo tų jaunų žmonių, jų neatsimena, atpažinti negalėtų. Pamena tik, kad jam kažkas sudavė stiprų smūgį į krūtinės sritį ir jis nugriuvo nuo suoliuko ant žemės. Mano, kad jam buvo suduota kumščiu. Po to jis gulėdamas ant žemės, jautė, kad jį spardo kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausia per šonus (šonkaulius) ir per abi kojas. Kiek jam buvo suduota smūgių, negali pasakyti, mano, kad nemažiau, kaip dešimt. Kiek žmonių jį spardė taip pat negali pasakyti. Vėliau jam skaudėjo šonus, buvo kraujosruvų ant kojų ir šonų. Į veidą ir galvą smūgių suduota nebuvo. Žino, kad buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau šito fakto neprisimena. Vėliau jam buvo pasakyta, kad jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) įstaigą dėl alkoholio vartojimo, bet to taip pat neatsimena. Jam nebuvo sulaužyti kaulai, tik buvo hematomos ant šonų ir kojų. Ilgą laiką jam skaudėjo šonų ir kojų srityse, negalėjo dirbti fizinio darbo, dėl ko buvo atleistas, prarado pragyvenimo šaltinį. Taip pat po įvykio dingo jo akiniai, kurių vertė 149 eurai (t. 5, b. l. 38-39).
Liudytoja V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykį blogai atsimena, nes viskas vyko pakankamai seniai. Pamena, kad per langą išgirdo riksmus, išėjo į balkoną ir pamatė, kad vyksta konfliktas. Įvykį stebėjo su kartu gyvenančiu žmogumi. Matė konfliktuojant tris vaikinus ir tris vyresnius žmones. Moteris apsižodžiavo su vienu iš vaikinų, galimai buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tačiau kas tiksliai buvo sakoma negirdėjo, kadangi įvykis buvo toli. Mano, kad konfliktą pradėjo kaltinamieji, tačiau, kaip prasidėjo konfliktas nematė. Toliau konflikte dalyvavo tik du vaikinai, suaugę žmonės konflikto nerutuliojo. Trečias vaikinas smurtinių veiksmų neatliko. Matė, kaip vienas iš vaikinų spyrė sėdinčiam ant suoliuko vyrui ir jis nuvirto. Kuris būtent vaikinas spyrė, neatsimena. Kadangi buvo pakankamai toli, nemano, kad asmenį galėtų atpažinti. Vienas iš vaikinų buvo su ryškia striuke ar liemene. Matė, kaip vienas iš suaugusių asmenų, iškėlęs rankas, traukėsi nuo vieno vaikino. Kokie veiksmai buvo daromi prieš moterį ir kitų smūgių neatsimena. Galimai prieš moterį naudotas smurtas yra užfiksuotas jos pareigūnams pateiktame vaizdo įraše. Vėliau vaikinai pabėgo. Telefonu nufilmavo dalį įvykio ir po to paskambino policijai. Darytą įrašą pateikė atvykusiems pareigūnams per programėlę. Galimai policiją kvietė dar kažkas iš liudytojų. Apačioje, kai nulipo, buvo dar vienas vyras, kuris, kaip suprato, matė įvykį. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 72). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai nurodė, kad vienas paauglys pastūmė moterį. Tada trys paaugliai nuėjo. Vėliau prie asmenų grįžo vienas paauglys, kaip jis buvo apsirengęs, neprisimena. Tada paauglys nuėjo. Po kiek laiko grįžo du paaugliai. Tada vienas iš paauglių trenkė moteriškei. Kitas paauglys priėjo prie ant suoliuko sėdinčio asmens ir jam trenkė. Asmuo nugriuvo nuo suoliuko. Tada jos draugas D. S. iškvietė policijos pareigūnus ir jie nuėjo prie policijos pareigūnų. Asmenų, kurie dalyvavo konflikte nepažįsta. Įvykį taip pat matė jos draugas D. S. (t. 5 t, b. l. 72).
Liudytojas K. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais yra pažįstami, turi bendrų draugų. Visi buvo susitikę dieną, pabuvo kartu, po to jis su pora draugų nuėjo į vieną vietą, o P. M. ir J. B. – į kitą. Po kurio laiko, apie 16 val., J. B. ir P. M. prisigėrę atėjo prie jo ir papasakojo, kad su kažkuo susimušė. Kuris iš jų pasakojo, kad mušėsi, neprisimena. Pats kaip vyko muštynės, nematė. To nepriėmė rimtai, kadangi buvo dienos metas, tada atvažiavo policijos autobusiukas ir išsivežė P. M. ir J. B.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (t. 5, b. l. 80-81), paaiškino, kad galėjo taip būti, jog kaltinamieji pasakojo, kad „iškirto moterį ir vyrą“, bet dabar gerai neatsimena. Ar tuo metu, kai susitiko J. B. ir P. M. buvo tik dviese, nepamena, su jais galimai dar galėjo būti G. Kaip jie tuo metu buvo apsirengę, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad pamatę policijos automobilį J. B. ir P. M. pradėjo bėgti. Pamatęs juos bėgančius irgi pradėjo bėgti, bet bėgo tik dėl to, nes pamanė, kad policijos pareigūnai pradėjo gaudyti juos, nes jie ėjo gatve trise ir pažeidė karantino sąlygas. J. ir P. išsilakstė į skirtingas puses, kur jie nubėgo, nežino. Jis pats bėgdamas pavargo ir sustojo, tada jį prisivijo policijos pareigūnai, kurie atsivedė prie automobilio ir įsisodino. Policininkai jį nuvežė kažkur, kur tiksliai, nežino, bet jį buvo parodę kažkokiems žmonėms, kuriuos matė pirmą kartą. Tie žmonės, kaip jis girdėjo, nurodė, kad jis tariamai buvo su P. M. ir J. B., kad jis buvo ramiausias iš jų, nors tikrai šiuos žmones matė pirmą kartą ir net nežino apie ką jie kalbėjo. Jokiose muštynėse jis nedalyvavo ir jokių muštynių nematė. Mano, kad jį su kažkuo supainiojo (t. 5, b. l. 80-81).
Liudytojas G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. buvo gautas iškvietimas dėl to, jog kaltinamieji eidami pro šalį sumušė žmogų prie „B“ darželio ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur juos sulaikė jo kolega. Jis tuo metu buvo prie nukentėjusiųjų, laukė greitosios pagalbos. Prisimena, kad įvykio metu nukentėjo trys asmenys – du vyrai ir viena moteris, jie visi buvo pavartoję alkoholio. Kalbėjo su nukentėjusiuoju, kurį vėliau išvežė į ligoninę, jo pavardės neatsimena. Nukentėjusysis papasakojo, kad sėdėjo ant suoliuko, pro šalį ėjo jaunuoliai, tarp jų įvyko pokalbis ir jie jį suspardė. Sakė, kad ranka trenkė, paskui spyrė, daugiau nieko negalėjo pasakyti. Taip pat bendravo su mergina, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, ji sakė, kad jai ranka trenkė į veidą. Kaip nukentėjo trečias asmuo, nepamena, galbūt buvo minėjęs ikiteisminio tyrimo metu. Asmens, kuris buvo išvežtas į ligoninę sužalojimus tikrai matė, tačiau ar matėsi kitų asmenų sužalojimai, nepamena. Kodėl nukentėjusius sumušė, neaišku. Kadangi anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaimynas jam persiuntė vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip jaunuoliai sumušė žmogų. Įrašą įdėjo į priedą, kaip papildomą medžiagą. Peržiūrėjo filmuotą medžiagą, joje matėsi, kad filmuota buvo iš aukštai, galimai iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Įraše užfiksuota, kad nukentėjusieji sėdėjo ant suoliuko, du jaunuoliai priėjo prie sėdinčių asmenų, vyko pokalbis, tada minėti jaunuoliai pradėjo mušti du vyrus. Mergina atsistojo, pradėjo ginti, po ko, jai trenkė į veidą, ji apsisuko, nubėgo į šalį. Paskui, kiek pamena, dar trenkė koja ar ranka. Tada, tas nukentėjusysis, kuris buvo išvežtas į ligoninę, gavo smūgį koja į galvą, nukrito nuo suoliuko, kur ir gulėjo, kai jie (pareigūnai) atvyko. Kitas nukentėjusysis taip pat gavo smūgį, bet nepamena, ar su ranka, ar su koja. Tada vaikinai pasišalino. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad nukentėjusieji papasakojo, jog vaikinas, kuris dėvėjo džemperį su užrašu „PornHab“ merginai trenkė kumščiu į veidą, po to sumušė jos pažįstamą, o kitą vyrą kojomis suspardė prie suoliuko šalia tvoros, priklausančios darželiui-lopšeliui „B“. Pradėjus dirbti pagal požymius jo porininkas M. G. Šeškinės rajone sulaikė tris jaunuolius, kaip vėliau nustatyta, J. B., K. J., P. M., kurie viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, rodydami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams sukėlė muštynes, kurių metu sumušė R. R., S. Ž. ir K. A., taip pažeisdami viešąją tvarką ir rimtį. Kol jo kolega ieškojo asmenų pagal nurodytus požymius, jam bendraujant su nuekinėjusiaisiais, priėjo V. R., kuri paaiškino, kad buvo savo buto balkone ir pastebėjo, kad lauke konfliktuoja paaugliai ir kabinėjasi prie suaugusiųjų. Ji pamačiusi, kad gali kilti konfliktas, pradėjo filmuoti įvykį. Jam per „Viber“ programėlę į telefoną liudytoja atsiuntė filmuotą vaizdo medžiagą, kurią jis pridėjo į PRIR (t. 4, b. l. 131-133). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio G. P. tarnybiniame pranešime (t. 4, b. l. 127).
Liudytojas K. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 76-77) ir nurodė, kad tuo metu įvykius atsiminė geriau. Įvykio dieną patruliavo kartu su kolega J. C. ir gavo pranešimą apie įvykį. Prisimena, kad be jokios priežasties ant suoliuko sėdėjusiems asmens buvo suduoti smūgiai. Neprisimena, ar bendravo su pačiais nukentėjusiaisiais ir ar tarp jų buvo girtų asmenų. Sužalojimų ant nukentėjusiųjų taip pat nepamena. Ties Šeškinės turgeliu pastebėjo gautame pranešime nurodytus asmenis, kurie šalinosi link Dūkštų g., pradėjo vytis vieną iš jų ir asmenį pagavo. Ikiteisminio tyrimo metu lydytojas buvo nurodęs, kad vienas iš smurtavusių asmenų buvo apsirengęs oranžine striuke su juodomis rankovėmis, antras dėvėjo megztinį su užrašu – internetinės parduotuvės pavadinimu. Atvykus į nurodytą vietą, prie (duomenys neskelbtini) namo, į juos (pareigūnus) kreipėsi moteris ir vyras, kurių duomenys turi būti surašyti tarnybiniame pranešime, ir nurodė, kad prie jų priėjo trys jaunuoliai, ir vienas, kuris dėvėjo megztinį su užrašu, kumščiu trenkė moteriai į veidą, o kitas vaikinas mušė, spardė kojomis jos draugą prie vaikų darželio tvoros. Vienas iš nukentėjusiųjų buvo greitosios pagalbos brigados išvežtas į ligoninę. Ieškant įtariamųjų pagal nurodytus požymius, ties Ukmergės g. 222 pastato buvo pastebėti ir sulaikyti jaunuoliai, kurie bandė šalintis. Kaip nustatyta, tai buvo J. B., K. J. ir P. M. (t. 5, b. l. 76-77). Panašios aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą ir ieškant asmenų pagal požymius, ties Ukmergės g. 222 pastatu, pastebėjo požymius atitinkančius asmenis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo K. J. ir J. B.. Ties Dūkštų g. 3 namu K. J. buvo sulaikytas, o J. B. pasišalino link parduotuvės „Lidl“, apie tai buvo pranešta radijo ryšiu (t. 4, b. l. 126).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 8 d., 16.37 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog (duomenys neskelbtini), du vyrai ką tik sumušė vieną, kuris guli ir nejuda. Vyrai pabėgo, vienas buvo oranžine striuke juodomis rankovėmis, kitas – su megztiniu, ant kurio priekio buvo internetinės parduotuvės užrašas (t. 4, b. l. 122).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d., apie 16.50 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), du vyrai ką tik sumušė vieną, kuris guli ir nejuda. Vyrai pabėgo, vienas buvo oranžine striuke juodomis rankovėmis, antras – su megztiniu, priekyje buvo internetinės parduotuvės užrašas. Atvykus nurodytu adresu, per radijo ryšį išgirdo, kad vienas iš įtariamųjų jau sulaikytas, o kitas (oranžine striuke juodomis rankovėmis) nubėgo nuo Dūkštų g. 1 parduotuvės „Maxima“ link Dūkštų g. 34 parduotuvės „Lidl“. Asmuo pagal nurodytus požymius pastebėtas Dūkštų g., šalia 28 namo, jis buvo sulaikytas, prisistatė kaip P. M. (t. 4, b. l. 128).
Liudytojos V. R. į bylą pateiktame vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuota, kad nuo vaizdo įrašo pradžios matyti medžiai, du suoliukai ir takelis. Ant dešinėje pusėje esančio suoliuko galimai sėdi vyras Nr. 5 ir moteris Nr. 4 (vaizdą užstoja medis) ir stovi vyras apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir tamsia striuke, tamsiais batais (toliau – vyras Nr. 3). Prie vyro Nr. 3 stovi vyras apsirengęs tamsiu džemperiu su užrašais ant nugaros, tamsiomis kelnėmis, ant galvos užsidėjęs tamsiai raudoną kepurę (toliau – vyras Nr. 1). Vaizdo įraše matyti kaip prie vyro Nr. 1 prieina vyras apsirengęs oranžine liemene, tamsiomis kelnėmis, tamsiu megztiniu, tamsia kepure (toliau – vyras Nr. 2). Priėjęs vyras Nr. 2 pastumia vyrą Nr. 3. Vyras Nr. 1 trenkia dešine ranka stovinčiam vyrui Nr. 3 į galvos sritį. Tada nuo suoliuko nueina moteris apsirengusi tamsiomis kelnėmis, tamsia striuke, šviesiu džemperiu, šviesiais batais (toliau – moteris Nr. 4). Vaizdo įrašo 10 sekundę matyti kaip vyrui Nr. 3 vyras Nr. 1 spiria į pilvą ir kartu su vyru Nr. 2 trenkia rankomis vyrui Nr. 3 į galvos sritį. Po smūgių vyras Nr. 3 atsitraukia, o vyras Nr. 1 spiria vyrui Nr. 3 į šonkaulius ir eina paskui jį. Vyras Nr. 3 nubėga ant kalniuko. Vaizdo įrašo 20 sekundę matyti kaip vyras Nr. 2 prieina prie moters Nr. 4, kuri yra prie suoliuko ir trenkia jai ranka į galvos sritį. Tada ateina vyras Nr. 1 ir spiria moteriai Nr. 4 į krūtinės sritį. Vaizdo įrašo 26 sekundę matyti kaip vyras Nr. 2 spiria vyrui sėdinčiam ant suoliuko, apsirengusiam raudona striuke, tamsiomis kelnėmis (toliau – vyras Nr. 5). Nuo smūgio vyras Nr. 5 nugriūna ant žemės. Vaizdo įrašo 28 sekundę prie gulinčio vyro Nr. 5 prieina vyras Nr. 1 ir ranka jam trenkia (t. 5, b. l. 73-74).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Garso įraše, pavadinimu ,,2020_04_08_16-36-42_(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), prie darželio, prie suoliuko, matė kaip du jaunuoliai užpuolė ant suoliuko sėdinčius žmones – „rėkė, trenkė, sumušė“. Nurodė, kad vienas iš nukentėjusiųjų guli ant žemės. Iš viso buvo trys vaikinai, bet smurtavo tik du, jie visi pabėgo. Vienas buvo su oranžine striuke, juodomis rankovėmis, kitas – juodu džemperiu, ant krūtinės buvo užrašytas internetinio puslapio pavadinimas. Vaikinai nubėgo link Šeškinės poliklinikos. Garso įrašę, pavadinimu ,,2020_04_08_16-37-36_(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kaip moteris pranešė, jog (duomenys neskelbtini), kur mažoji „Maksima“, prie darželio, vaikinai necenzūriniais žodžiais užsipuolė ant suoliuko sėdėjusius asmenis ir po to juos sumušė, matė, kaip vienas nukentėjęs gulėjo ir jį spardė. Bandė per balkoną sudrausminti jaunuolius, jie jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir po to nuėjo. Garso įraše, pavadinimu „2020_04_08_16-36-54_(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino nukentėjusysis S. Ž., kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini), juos užpuolė trys nepilnamečiai, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas buvo apsivilkęs džemperį su užrašu „PornHub“, o kitas buvo su oranžiniu megztiniu. Nurodė, kad juos užpuolę nepilnamečiai nuėjo link Šeškinės g. 35, „Agotos gryčios“. Prašė kuo greičiau atvykti, nurodė, kad reikalinga greitoji, nes vienam nukentėjusiajam bloga. Garso įraše, pavadinimu „2020_04_08_16-43-09_(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, kuri nurodė, jog (duomenys neskelbtini), prie darželio, girdėjo, kad kažkas rėkė, o išėjusi į balkoną matė, kaip prasidėjo muštynės ir dabar vienas asmuo guli be sąmonės (t. 5, b. l. 87-89).
2020 m. balandžio 8 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nukentėjusiajam K. A. diagnozuota: dauginiai paviršiniai sužalojimai, sužalojimų pobūdis – sumušimai, specialioji būklė – buvo be sąmonės, dauginiai galvos, viso kūno sumušimai. Pacientas skundėsi galvos skausmais. Nukreiptas neurochirurgo konsultacijai. Išrašyti analgetikai, rekomenduotas tausojantis režimas (t. 5, b. l. 56-57).
2020 m. balandžio 9 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nukentėjusiajam S. Ž. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas. Pacientas skundėsi skausmais krūtinėje, sunkumu kvėpuojant. Išrašyti analgetikai, rekomenduotas tausojantis režimas (t. 5, b. l. 15, 50-51).
2020 m. balandžio 8 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad buvo gautas iškvietimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis nurodyta, kad du vyrai ką tik sumušė vieną vyrą, kuris guli ir nejuda. Sumuštas asmuo K. A.. Nustatyta diagnozė – sukrėtimas. Iš aplinkinių žodžių vyrą sumušė pro šalį ėję nepažįstami asmenys, matė, kaip vyrą spardė (t. 5, b. l. 46-47).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 8 d., 17.24 val. kaltinamajam P. M. buvo nustatytas 1,11 promilių neblaivumas (t. 7, b. l. 86).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 8 d., 17.55 val. kaltinamajam J. B. buvo nustatytas 1,40 promilių neblaivumas (t. 8, b. l. 27).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-120-628/2018). Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.
Abu kaltinamieji P. M. ir J. B. savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino visiškai ir nurodė jo padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad jie abu, būdami girti, kartu vartojo smurtą prieš nukentėjusius S. Ž., K. A. ir R. R.. Smurto vartojimo faktą patvirtina pačių nukentėjusiųjų R. R.-S., S. Ž. ir K. A. parodymai. Nukentėjusieji R. R. ir S. Ž. atpažino P. M. ir J. B. kaip prieš juos smurtavusius asmenis (R. R. atpažino abu kaltinamuosius, o S. Ž. atpažino J. B.). Pastarųjų parodymus patvirtina ir papildo liudytojų G. P., K. Š., V. R., kuri tiesiogiai matė ir nufilmavo įvykį, bei K. J. parodymai. Nors tarp kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra tam tikrų neatitikimų dėl nukentėjusiems suduotų smūgių, tačiau smurtiniai veiksmai nekelia abejonių, o kylančius neatitikimus pašalina byloje pateiktas įvykio vaizdo įrašas, kurio apžiūra užfiksuota apžiūros protokole. Pateiktame įraše yra užfiksuotas nukentėjusiems suduotų smūgių skaičius, lokacija bei konkretūs kiekvieno iš kaltinamųjų smurtiniai veiksmai atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, visa tai atitinka kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes. Kaltinamųjų smurtinius veiksmus taip pat patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūra, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė ir nukentėjusių S. Ž. ir K. A. medicinos dokumentų išrašai. Smūgių sudavimas kitiems asmenims yra nepriimtinas moralės požiūriu, neatitinkantis visuomenėje galiojančių elgesio normų veiksmas, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl laikytinas įžūliu.
P. M. ir J. B. smurtą prieš nukentėjusius pavartojo viešoje vietoje – prie lopšelio-darželio, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti pašaliniai asmenys. Be to, smurtaujama buvo dienos metu, pakankamai intensyviai ir net prieš tris asmenis. Įvykį matė liudytoja V. R., kuri išgirdusi triukšmą išėjo į balkoną ir, būdama šokiruota tuo, ką matė, įvykį nufilmavo bei išvietė policiją. Iš liudytojos parodymų nustatyta, kad įvykį ji stebėjo ne viena, o su kartu gyvenančiu asmeniu. Taip pat pastaroji nurodė prie namo mačiusi dar vieną vyrą, kuris, kaip ji suprato, taip pat matė įvykį. Iš čia seka, kad kaltinamieji veikė matant kitiems asmenims, dėl neteisėto jų elgesio buvo sutrikdytas daugiau nei vieno asmens poilsis, įskaitant ir pačių nukentėjusiųjų, buvo kviečiami policijos pareigūnai. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad veikia viešoje vietoje ir žinojo, kad jų veiksmus gali stebėti kiti asmenys, tačiau tai nesustabdė jų nuo tyčinių intensyvių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusius, kas patvirtina tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kiekvieno jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl 2020 m. liepos 21 d. viešosios tvarkos sutrikdymo.
Nukentėjusysis G. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo liepos mėnesį. Iš ryto, adresu (duomenys neskelbtini), ant savo automobilio „Volvo S70“ (2009 m.), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad reikia paskambinti. Matė, kad jo automobilio kairės pusės vairuotojo veidrodėlis yra nulaužtas, neveikė elektrinė funkcija. Buvo apgadintas vienas veidrodėlis. Naujo veidrodėlio vertė 300 EUR, tokia kaina nurodyta internete. Šiuo metu veidrodėlio nėra pasikeitęs. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad jo automobilio kairės (vairuotojo) pusės šoninis veidrodėlis nebuvo nukritęs, bet buvo persuktas į kitą pusę, prieš tai, kai 2020 m. liepos 20 d., vakare, apie 19 val., savo automobilį paliko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, jis buvo tvarkingas. Būdamas namuose negirdėjo nieko įtartino, kas tai padarė nežino ir nematė. Automobilio apgadinimų nuotrauką pateikė per „e.policija“. Šiuo metu yra laikinai pritvirtinęs veidrodėlį, tačiau jį reikės keisti, neveikia jo elektrinio užlenkimo funkcija (t. 5, b. l. 146-147).
Nukentėjusysis A. J. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš ryto už savo mašinos „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m., valytuvų rado raštelį, kuriame buvo nurodytas tyrėjas ir Pirmojo komisariato adresas. Buvo prašoma atvykti ir pateikti pretenzijas. Įvykio metu buvo nulaužtas jo automobilio veidrodėlis ir subraižytas kairysis automobilio šonas nuo vairuotojo pusės, subraižytos durelės. Buvo pateiktos apgadinimų nuotraukos. Mašina buvo drausta, bet į draudimo įmonę negalėjo kreiptis, nes nebuvo nustatytas kaltininkas. Kas apgadino jo automobilį, nežino iš tyrėjos girdėjo, kad kaltinamieji šiuo metu nustatyti. Automobilio dažymo darbai dar neatlikti, veidrodėlis dar nesuremontuotas. Prašo priteisti 600 eurų turtinę žalą, kurią sudaro veidrodėlio kaina autodetalių parduotuvėje. Jeigu nėra galimybės tokios sumos priteisti, prašo teismo pateikti jam nuotraukas, kad galėtų kreiptis į draudimo bendrovės žalos atlyginimo centrą, kad jie įvertintų padarytą žalą. Taip pat prašo 150 eurų neturtinės žalos, kadangi yra senjoras, dėl įvykio patyrė stresą ir papildomas sąnaudas važinėjant į Policijos komisariatą, į teismo posėdžius. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad 2020 m. liepos 18 ar 19 d., kai paliko savo automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, prie (duomenys neskelbtini), jis buvo tvarkingas be jokių sugadinimų. 2020 m. liepos 21 d. namo kaimynai pranešė, kad buvo apgadinta daug automobilių jų kieme. Apžiūrėjęs savo automobilį nustatė, kad nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, nulaužtas jo korpusas. Taip pat apgadintos kairės pusės galinės durelės, tai yra ant paviršiaus matosi gilūs įbrėžimai. Reikės keisti veidrodėlį ir uždažyti nurodytus nubrozdinimus (t. 6, b. l. 40).
Nukentėjusysis E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilį „Hyundai I20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priparkavęs (duomenys neskelbtini), namo kieme. Dieną, eidamas į darbą rado už valytuvų užkištą raštelį, kuriame buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo reikėjo kreiptis, nes buvo apgadintas jo automobilis. Buvo nulaužtas vairuotojo pusės veidrodėlis. Automobilis buvo draustas, sumokėjo 108 EUR frančizę, byloje turi būti čekis. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai buvo nurodęs, kad automobilis yra registruotas jo žmonos R. V. vardu, tai yra jų bendra nuosavybė, juo naudojosi bendrai. 2020 m. liepos 20 d., apie 20 val. automobilį namo kieme paliko tvarkingą, o po įvykio pastebėjo, kad kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis kabėjo ant laidų. Kitų sugadinimų nebuvo. Kas įvykdė nusikalstamą veiką, nežino. Iš karto po sugadinimo nustatymo jis nufotografavo nulaužtą automobilio veidrodėlį, ir nuotraukas pridėjo prie protokolo. Šiuo metu veidrodėlį laikinai pritvirtino lipnia juosta. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu. Žalos sumą nurodys vėliau, kai jam žalą apmokės draudimo bendrovė (išskyrus frančizę). (t. 6, b. l. 15-16, 18-19).
Elektroniniu paštu E. V. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta draudimo bendrovės apskaičiuota atliktų automobilio remonto darbų vertė – 568,85 eurų (t. 6, b. l. 25).
Nukentėjusysis E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš vakaro kieme buvo palikęs savo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkingą. Ryte apie 10 val. jam į duris paskambino kaimynas ir pasakė, kad jo automobilio veidrodėlis kabo ant laidų. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė, kad veidrodėlis laikėsi ant laidų, dar nebuvo nukritęs. Apsidairė, matė, kad eilės mašinų veidrodėliai buvo nudaužyti, kiti veidrodėliai buvo ant kelio. Negirdėjo, kaip buvo apgadintas jo automobilis, viskas turėjo vykti vėlai vakare, nes tuo metu jau miegojo, triukšmo negirdėjo. Su kitais kaimynais kalbėjo, jie sakė, kad ėjo du ar trys jaunuoliai ir spardė. Vienas iš jų galimai matė. Buvo automobilių „Opel“ servise, ten jam sakė, kad firminis „Opel“ veidrodėlis su pakeitimu kainuos virš 200 eurų. Pateikė teismui veidrodėlio pirkimo čekius, veidrodėlį pasikeitė kartu su draugu, išleido 24 eurus. Savo civilinio ieškinio atsisako, atsisakymo pasekmės jam yra suprantamos. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai buvo nurodęs, kad buvo nulaužtas jo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Po veidrodėliu pastebėjo nubrozdinimus ant automobilio šono. 2020 m. liepos 21 d., ryte rado ant savo automobilio policijos raštelį, kad buvo apgadintas jo automobilis ir reikia kreiptis į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą. „Opel“ autoservise jam nurodė, kad reikia keisti visą veidrodėlį, uždažyti nubrozdinimus ir visą tai kainuos ne mažiau 300 eurų (t. 6, b. l. 5).
Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ryte, po įvykio nakties, ruošėsi važiuoti į darbą ir rado apgadintą savo automobilį, ant automobilio lango buvo priklijuotas lapelis su tyrėjo kontaktais. Susisiekė su tyrėja ir pateikė rašytinį pareiškimą. Kaip buvo apgadintas jo automobilis ir kas tai padarė, nematė. Buvo apspardyti jo automobilio veidrodėliai, dėl ko patyrė 250 eurų turtinę žalą, kurią sudaro veidrodėlių kaina ir jų keitimas. Dėl kainos klausė dėvėtų automobilio dalių parduotuvėje. Šiuo metu veidrodėlius yra pasikeitęs. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 50). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai buvo nurodęs, 2020 m. liepos 20, apie 19-20 val. jis savo automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliko tvarkingą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose, nieko įtartino nakties metu negirdėjo. 2020 m. liepos 21 d., ryte pamatė, kad nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio tvirtinimas. Dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio uždarymo mechanizmas taip pat buvo sulaužytas. Akivaizdžiai šių sugadinimų nesimato, tačiau dešinys veidrodėlis neveikia (nejuda). Pasiskambinęs į parduodamų automobilių dalių parduotuvę sužinojo, kad veidrodėlių vertė po 100 eurų ir keitimo darbai kainuoja 50 eurų (t. 6, b. l. 50).
Liudytojas D. P. (D. P.) teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik P. M., nėra draugai, tiesiog pažįstami. Datos tiksliai neatsimena, vėlai vakare, buvo su draugais R. L., A. L., D. B. ir D. K. (duomenys neskelbtini), sportavo už parduotuvės „Maxima“ esančioje aikštelėje. Išgirdo, kad ateina kompanija iš 4-5 asmenų, viena iš jų buvo mergina, ji nebuvo aukšto ūgio. Negali atsakyti, ar tai buvo liudytoja S. B.. Asmenys buvo akivaizdžiai girti, šaukė, rėkavo vienas ant kito, ėjo link penkiaaukščių namų. Jie į juos atsisuko, galvojo, kad nori prisikabinti, bet to nedarė. Kai minėta kompanija užėjo už kampo, išgirdo daužymo garsus. Nusprendė juos pasivyti, nes pagalvojo, kad jie kažką laužo. Pradėjo vytis, o jie pradėjo bėgti. Tuo metu jie nuo jų buvo maždaug 150-200 metrų atstumu, jų veidų nematė, nes buvo tamsu. Vydamiesi, pastebėjo, kad beveik visos mašinos, kurios buvo jų pusėje, buvo sudaužytos, ant gatvės gulėjo veidrodėlis. Paties fakto, kaip buvo daužomos mašinos, nematė. Iš tos kompanijos 3-4 asmenys nubėgo į vieną pusę, o J. B. – į kitą pusę. Pradėjo jį vytis, liepė sustoti, bet jis to nepadarė, pribėgo prie kažkurios laiptinės, atsisėdo ant suoliuko. Jam pribėgus, J. B. pradėjo rėkti, kad nieko nedarė. Tada jį paguldė ant žemės. Parodžius kaltinamąjį J. B. atpažino, kad tai buvo būtent kaltinime nurodytą dieną jo sulaikytas asmuo. Po to, prie jų pribėgo kažkoks aukšto ūgio vyriškis, turbūt namo gyventojas arba mašinos savininkas, kuris pradėjo klausti, kas čia daužė. Iškvietė policiją. Tuo metu tas vyriškis pradėjo klausinėti kaltinamojo, kodėl jis taip padarė, o kaltinamasis pasakė, kad jam kažkas sumokėjo apie 150 eurų už tai, kad jis sudaužytų veidrodėlį. Iš jo reakcijos, elgesio, kalbėjimo, iš to, kad jis negalėjo pats atsistoti, matėsi, kad yra girtas. Tarp tų asmenų P. M. nematė, nes kai jie bėgo, matė tik jų nugaras, iš nugaros pastarojo nebūtų atpažinęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus. papildomai buvo nurodęs, kad kompanijai užėjus už namo kampo, iš pradžių garsas buvo vienas, o netrukus pasigirdo daug tokių pat garsų, lyg kažkas daužo automobilius. Kai jis su draugais nubėgo į tą pusę, kur sklido garsai, pamatė tuos pačius jaunuolius, kurie visi jau bėgo link namo galo. Toje vietoje pamatė palei kelią stovintį automobilį, ant kurio šono buvo įduobė, ant žemės voliojosi šoninis automobilio veidrodėlis. Jie visi pradėjo tuos jaunuolius vytis. Jis bėgo kartu su R., nusprendė pasiskirstyti ir bėgti į skirtingas puses, kad galimai pagauti kažką iš tų jaunuolių. Po to, kai jis sulaikė vieną vaikiną, jo draugai dar nubėgo ieškoti kitų pabėgusių jaunuolių, o jis ir nepažįstamas jam vyras liko prie sulaikyto vaikino. Po kažkiek laiko grįžo jo draugai ir pasakė, kad kitų jaunuolių nepavyko sulaikyti, jie pabėgo. Atvykus policijos pareigūnams, jie su vienu iš pareigūnų grįžo į tą vietą, kur buvo apdaužyti automobiliai, ir pamatė, kad apgadintų automobilių yra daug, apie 10 tikrai, kai kurių automobilių buvo nulaužti veidrodėliai, kai kurie apspardyti. Kas konkrečiai iš tų jaunuolių daužė automobilius, negali pasakyti, šio fakto nematė (t. 5, b. l. 118-119).
Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo vėlus vakaras, buvo (duomenys neskelbtini) prie parko, kuriame yra treniruokliai, su savo broliu ir draugais D. B., D. V. ir D. P.. Maždaug iš 250 metrų atstumo matė kaip grupelė ne mažiau kaip penkių jaunuolių nusileido nuo (duomenys neskelbtini). Po to šalia (duomenys neskelbtini) išgirdo dūžio garsus ir suprato, kad ta pati grupelė vaikinų daužė automobilius, nes kieme daugiau nieko nebuvo. Paties daužymo fakto nematė, girdėjo tik garsą. Kai atėjo pažiūrėti, tie vaikinai judėjo toliau, buvo nuėję link (duomenys neskelbtini) gatvės namo, 5-6 laiptinių atstumu. Iš tolo negalėjo įžiūrėti jų veido bruožų, buvo tamsu, visi vaikinai buvo tamsiai apsirengę. Priėję, pamatė, kad automobiliai apdaužyti, pradėjo juos vytis. Kai bėgo matė, kad ten buvo daugiausia vaikinų, galimai buvo ir viena mergina, bet tiksliai negali pasakyti. Jie nubėgo iki pagrindinės gatvės. D. P. sugavo vieną iš tų vaikinų, kuris paaiškino, kad jam kažkas davė pinigų, kad sudaužytų automobilius. Ar vaikinas buvo blaivus, nepamena. Pasisodino jį prie laiptinės ir iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau atsiminė, todėl patvirtina savo parodymus, kad vienas iš pabėgusių vaikinų buvo apsirengęs oranžine striuke ar megztiniu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus papildomai buvo nurodęs, kad su broliu ir draugais matė nuo (duomenys neskelbtini) pusės einančią grupelę jaunuolių – 4 vaikinus ir vieną merginą, kurie triukšmavo, dėl to atkreipė dėmesį. Vienas iš vaikinų, kuris atrodė agresyvesnis, nuėjo link automobilių, tačiau jį sustabdė ta mergina. Po to visi jaunuoliai nuėjo toliau į kiemus, ir tada išgirdo daužymo garsus, todėl nubėgo į tą pusę. Atbėgus į vietą, t. y. to pačio namo kieme, pamatė, kad vaikinai ir mergina bėga iš tos vietos, o žmonės pro langus šaukė, kad jau iškvietė policiją. Kai bėgo pro stovėjusius kieme automobilius, pastebėjo, kad kai kurių automobilio veidrodėliai nulaužti, kai kurių bamperiai apspardyti. Suprato, kad tai padarė nurodyti vaikinai. Bėgo paskui juos. Vienas iš bėgusių vaikinų, kuris bėgo su kitais dviem ir mergina, atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo vaidinti, kad jis ne prie ko. Jie nurodytą vaikiną sulaikė. Vaikinas buvo girtas. Būtent šį vaikiną perdavė policijos pareigūnams. Atsimena, kad vienas iš tos jaunuolių kompanijos buvo aukšto ūgio ir buvo apsirengęs oranžiniu megztiniu su ilgomis rankovėmis. Visi kiti vaikinai ir mergina buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Mergina buvo vidutinio kūno sudėjimo, žemo ūgio (t. 5, b. l. 126-128).???
Liudytojas R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su draugais sėdėjo aikštelėje, kas sportavo, kas kalbėjosi. Išgirdo daužymo garsus. Jie su D. susižvalgė ir nuėjo pažiūrėti, kas tai per garsai. Bėgdami pro namo kiemus girdėjo garsus. Kaimynas rėkė, kad „jie tenai“. Pamatė grupę jaunuolių, kiek iš viso buvo asmenų neatsimena, pamena tik tai, kad buvo keletas merginų ir porą vaikinų. Jie atrodo buvo atėję nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Matė juos maždaug 3-4 mašinų atstumu. Jaunuoliai bėgo, pradėjo bėgti paskui juos. Bėgdami jie išsiskyrė, vieni – į dešinę, kiti – į kairę. Jis su draugu taip pat išsiskirstė. D. bėgo į dešinę pusę, prie buto laiptinės jis pagavo vieną iš tų jaunuolių ir jie jį sulaikė. Pradėjo jo klausinėti „kas?, kodėl?, už ką?“. Jis pasakė, kad jam buvo pasiūlyti pinigai už tai, kad būtų sulaužyti mašinų veidrodėliai. Vaikinas, kurį sulaikė buvo būtent iš jų matytos jaunuolių kompanijos, jis pats prisipažino, atrodė išgėręs (nepamena, ar jautė alkoholio kvapą, ar tiesiog jis nerišliai kalbėjo). Nepamena, ar matė kokius nors laužymo veiksmus. Kai jie su draugu atbėgo viskas jau buvo sulaužyta, bet kaimynas nurodė būtent šiuos jaunuolius, paksui kuriuos jie bėgo. Kaip atrodė kiti asmenys iš kompanijos, neprisimena. Jie iškvietė policijos pareigūnus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 122-123), patvirtino, kad asmenys buvo taip apsirengę, kaip jis buvo nurodęs. Visi buvo tamsiai apsirengę, aukštesnis vaikinas buvo su ryškiais šortais, mergina buvo tamsiais plaukais, odine striuke, tamsios spalvos kelnėmis, jos ūgio neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, kad 2020 m. liepos 21 d., nakties metu, apie 24 val. jis su savo broliu A. ir draugais D. P., D. V., D. B. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur bendravo. Pastebėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės, laiptais leidžiasi grupė jaunuolių – 4 vaikinai ir viena mergina. Ši kompanija triukšmavo, todėl į juos atkreipė dėmesį. Po to visi jaunuoliai nuėjo toliau į kiemus, ir tada jis su draugais išgirdo kelis stiprius daužymo garsus, todėl nubėgo į tą pusę. Atbėgus į vietą, tai yra to pačio namo kieme, pro langus namų gyventojai nurodė, į kurią pusę tie jaunuoliai nubėgo. Pastebėjo, kad toje vietoje yra apgadinta daug automobilių: jie buvo apibraižyti, apdaužyti, nulaužti veidrodėliai. D. vieną asmenį sulaikė, kiti – pabėgo. Iš kitų vaikinų požymių atsimena, kad vienas buvo aukšto ūgio, apsirengęs oranžinės spalvos šortais, kiti vaikinai buvo apsirengę juodai, buvo žemesnio ūgio. Mergina buvo žemo ūgio, taip pat juodai apsirengusi. Kitų jų požymių neįsidėmėjo, atpažinti jų negalėtų (t. 5, b. l. 122-123).
Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad visų įvykio detalių neatsimena. Pamena, kad buvo (duomenys neskelbtini) su draugais, t. y. D. V., R. L., A. L. ir D. P.. Matė, kaip pro šalį ėjo maždaug penkių jaunuolių kompanija, tarp kurių buvo viena mergina, pats jos nematė, tik girdėjo, kiti buvo vaikinai, šviesesnis vaikinas buvo kaltinamasis J. B.. Jie praėjo maždaug pusantro metro atstumu, atkreipė į juos dėmesį, kadangi jie triukšmavo. Toliau sėdėjo, bendravo, tuomet išgirdo daužimo garsus, ir suprato, kad daužomos mašinos, paties daužymo fakto nematė. Išėjo už namo kampo, užtrūko apie minutę ir pamatė minėtus jaunuolius bėgančius, pats gerai jų nematė, nes jo regėjimas yra prastas. Asmenys bėgo į skirtingas puses. Jie vieną vaikiną sulaikė, kai jis buvo atsisėdęs ant suoliuko. Suprato, kad jis iš tos pačios jaunuolių kompanijos, nes draugas matė, kaip jis atsisėdo. Sulaikyto asmens klausė apie automobilių daužymą, ką jis atsakė, nepamena. Jaunuolis buvo apsvaigęs, tai matėsi iš jo kalbos ir laikysenos. Po to, atvyko policija. Matė, kad automobiliai buvo apdaužyti, apspardyti, buvo nulaužtas veidrodėlis. Policija viską užfiksavo. Įvykį galėjo matyti kaimynai, nes jie kvietė policiją. Kompanijoje buvusi mergina nebuvo sulaikyta. P. M. niekada nėra matęs, galbūt jis buvo tarp tų jaunuolių, negali tiksliai pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės ėjusioje kompanijoje buvo penki vaikinai ir viena mergina. Su draugais išgirdę daužymo garsus ir nuėję pažiūrėti už namo kampo pamatė, kad daugelio stovėjusių palei kelią automobilių veidrodėliai nulaužti, kiti automobiliai apspardyti, o vaikinai ir mergina staiga pradėjo bėgti link kito kiemo. Jis kartu su D. nubėgo paskui vieną iš vaikinų. Vaikinas buvo labai trumpai kirptas (skustagalvis), apsirengęs vasariškai – su šortais ir marškinėliais, kurių požymių nepamena. Viename iš kiemų jis atsisėdo ant suoliuko, buvo uždusęs, jie jį sulaikė. Vaikinas jiems prisipažino, kad čia jis daužė automobilius. Vėliau su atvykusiu policijos pareigūnu nuėjo apžiūrėti apgadintus automobilius, ten buvo apgadinta apie dešimt automobilių. Asmens vardu A. nepažįsta, galimai tai yra (duomenys neskelbtini) namo gyventojas, vėliau išėjęs iš nurodyto namo (t. 5, b. l. 131-133).
Liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo pakankamai seniai, vasarą. Su draugais susitiko pabendrauti. Matė, kaip į mišką atėjo 5-7 žmonių kompanija, tarp kurių buvo 1 ar 2 merginos. Jaunuoliai rėkavo, galimai buvo išgėrę alkoholio. Jiems nuėjus link kiemų išgirdo dūžius, todėl nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad mašinos yra apdaužytos, paties daužymo fakto nematė. Jaunuoliai pradėjo bėgti, su draugais juos vijosi. Kaimynai matė tuos vaikinus ir rėkavo per langus. Po to, vienas iš kaimynų prisijungė prie jo su draugais. Jie vieną iš jaunuolių kompanijos sulaikė ir kvietė policiją. Pagautas vaikinas nieko nesakė, pripažino, kad kaltas, nebandė bėgti, nesipriešino. Nepamena, ar pastarasis sakė, kad jam sumokėjo už automobilių daužymą. Sulaikytas vaikinas buvo neblaivus, tačiau orientavosi aplinkoje. Atsimena, kad tarp jo minėtų jaunuolių buvo J. B., kito kaltinamojo neatsimena. Asmenis matė maždaug 200-300 metrų atstumu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, tiksliai datos nepamena, apie 23-24 val. vakaro, jis kartu su draugais A. ir R. L., D. B., D. P., buvo kieme, netoli jo namo, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „Maxima“. Jie šnekučiavosi stovėdami kieme, ir tuo metu pamatė einančią jaunimo kompaniją, apie 10 žmonių. Tai buvo jauni vaikinai, maždaug nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai amžiaus pasakyti negali, tarp jų galėjo būti ir nepilnamečių. Toje kompanijoje matė ir vieną merginą. Matėsi, kad jaunuoliai yra apsvaigę, jie garsiai šūkavo, rėkavo, elgėsi triukšmingai ir įžūliai. Visa nurodyta kompanija nuėjo toliau ir užėjo už namo. Tik tai kompanijai užėjus už namo, išgirdo iš tos pusės sklindančius daužymo garsus, kurių buvo daug. Kas buvo daužoma iš karto nesuprato. Jie nusprendė nubėgti į tą vietą, pasižiūrėti, kas vyksta. Nubėgus į tą vietą, iš karto pamatė, kad ant žemės guli kai kurių automobilių detalės, veidrodėliai sulankstyti. Iš karto spėjo pastebėti gal kokius keturis tokius apgadintus automobilius, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad jų buvo apie dešimt. Vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, jie grįžo į tą vietą ir matė, kad įvairūs stovėję kieme automobiliai buvo apspardyti, kai kuriems nulaužti veidrodėliai, sulankstyti šonai. Kiek tiksliai apgadinta automobilių, nepamena. Bėgo paskui jaunuolių kompanija, jis ir vienas draugas bėgo paskutiniai, ir po maždaug 2 minučių, pamatė, kad kiti jo draugai sulaikė vieną vaikiną, kuris prisipažino, kad jis apdaužė automobilius, ir kad jam už tai buvo sumokėta. Sulaikytas jis buvo maždaug 500 metrų atstumu nuo tos vietos, kur stovėjo apgadinti automobiliai, kitame kieme. Ar sulaikytas vaikinas buvo toje pačioje kompanijoje, kai juos einančius pamatė pradžioje, negali pasakyti. Kadangi tą dieną buvo tamsu, be to viskas vyko greitai, jis negali apibūdinti ne vieno iš jaunuolių, nieko negalės atpažinti (t. 5, b. l. 141-142).
Liudytoja V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad naktį išgirdo triukšmą, atsikėlė, pažiūrėjo pro savo (duomenys neskelbtini) aukšto buto langą ir pamatė einančius tris asmenis. Priekyje ėjo du asmenys – vaikinas ir mergina, o vienas vaikinas, eidamas iš galo, tiesiog spardė ir daužė automobilius. Atsidarė langą ir pasakė „ar jums ne gėda?“. Tada šie vaikinai nubėgo ir paskui iš galo atėjo dar trys vyrukai, kurių paklausė, ar ten buvo jų draugai. Jie atsakė, kad ne, kad jie juos gaudo. Tada pasakė, kad iškvies policiją, o jie sakė, kad jau iškvietė. Jų žodžiais nepatikėjusi nusileido pažiūrėti, ar nėra apgadintas jos automobilis. Nusileidusi į lauką, apėjo savo automobilį, jį apžiūrėjo ir iškvietė policiją. Atvažiavo policija, tada prisistatė tie berniukai, kurie sakė, kad gaudė jaunuolių kompaniją. Jie buvo sulaikę vieną įtariamąjį. Liudytojai parodžius kaltinamuosius, ji nurodė, kad nėra įsitikinusi, bet atrodo įvykio metu matė P. M.. Jį atpažino galimai pagal juoką. Kuris iš kaltinamųjų spardė automobilius, tiksliai negali pasakyti. Prie automobilio buvo du vaikinai, vienas iš jų spardė, daužė automobilius, kad spardytų kitas – nematė. Kitas tuo metu tiesiog stovėjo ir juokėsi. Negali pasakyti, ar minėti vaikinai įvykio metu buvo blaivūs. Matė, kad stipriai buvo apgadinta neįgaliojo mašina, išspardytas veidrodėlis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai parodė, kad matė, kaip du vaikinai nudaužė pilkos spalvos automobilio „Toyota“ veidrodėlį, kurį tiksliai nurodyti negali, automobilis stovėjo išilgai namo kieme, prie šaligatvio. Vėliau jie perėjo prie kito automobilio, atrodo, žalios spalvos „Opel“, jį apspardė. Taip pat matė, kaip priėję prie sekančios mašinos irgi ją spardė, tačiau kokia tai tiksliai buvo mašina, nepasakys. Matė, kaip iš dviejų vaikinų, vienas gadino automobilius, o kitas tiesiog stovėjo. Kadangi buvo tamsus paros metas vaikinų veidų neįsidėmėjo, todėl jų neatpažintų. Vaikinams pabėgus, šiek tiek toliau pamatė kaip 4 ar 5 vaikinai eina link tų nubėgusių vaikinų, jie sakė, kad gaudo tuos vaikinus. Išėjusi į lauką matė apie 10 stovinčių automobilių, kurie buvo apspardyti, tačiau nėra tikra, nes labai tų automobilių neapžiūrinėjo (t. 5, b. l. 136-138).
Liudytoja S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta jau seniai, dažnai su jais bendrauja, yra draugavusi su J. B., bet šiuo metu nei su vienu iš jų nesieja artimi ryšiai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį su J. B. nedraugavo. Kaltinime nurodytą dieną (duomenys neskelbtini) susitiko su P. M. ir J. B., buvo trise, nuėjo iki (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, kiek išgėrė, nepamena. Nuo (duomenys neskelbtini) visi kartu leidosi į apačią skirstytis namo. P. M. buvo su jais, kai nusileido į apačią nuo (duomenys neskelbtini), tos gatvės pavadinimo nepamena. Galimai pakeliui buvo apgadinti automobiliai, bet nelabai matė, nes ėjo priekyje. Neatsimena, ar eidama girdėjo kokius nors automobilių daužymo garsus. Kaip buvo sulaikytas J. B., nepamena, kadangi įvykiai įvyko seniai, be to, buvo išgėrusi. Ėjo trise kartu su J. B., P. M., galimai dar ir T., po to pradėjo bėgti, nes išsigando vyro, kuris rėkė, ir taip išsiskirstė. Vyras tikriausiai rėkė dėl tų mašinų. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 62-63). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai nurodė, kad jai susitikus su P. M. ir J. B., matė, kad J. B. buvo stipriai neblaivus. Ar P. M. buvo išgėręs, nepastebėjo. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), į kurią gatvę nepamena, ten dar sutiko kažkokį jai nepažįstamą vaikiną, taip suprato, kad kažkurio iš vaikinų pažįstamas, nežino jokių jo duomenų. Jie nuo (duomenys neskelbtini) esančio kalno nusileido laiptais ir ėjo per vieną kiemą, kai J. B. staiga sudavė, kaip jai atrodo ranka, per vieno automobilio, kuris ten stovėjo, veidrodėlį. Ji neatsimena, kaip jis sudavė, kuria ranka ir koks tai buvo automobilis. Nematė, ar buvo nukritęs veidrodėlis. Atsimena, kad tuo metu iš kažkur išėjo nepažįstamas vyras, pradėjo rėkti ir ji tiesiog iš reflekso pradėjo bėgti, P. M. ir J. B. taip pat. Jie nubėgo į skirtingas puses, ar vaikinai buvo sulaikyti, nematė. Taip pat nematė, kad P. M. butų daužęs automobilį. Apie nurodytą įvykį ji vėliau nei su J. B., nei su P. M. nekalbėjo (t. 6, b. l. 62-63).
Liudytojas T. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo vaikystės. Susitiko su P. M. ir J. B. prie (duomenys neskelbtini), visą laiką buvo ten trise, vartojo degtinę, trise išgėrė vieną butelį. Pasėdėjo, pakalbėjo ir apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini), ant kalno, toje vietoje, kur yra suoliukai prie miško, išsiskirstė. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę, o į kurią pusę nuėjo P. M. ir J. B., nematė. S. B. nepažįsta, bet yra apie ją girdėjęs. Neatsimena, ar ji buvo su jais, nes buvo prigėręs. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 67-68) patikslino, kad kartu su jais buvo S. Jis atvažiavo su jais susitikti, tuo metu jau buvo išgėręs pusę butelio degtinės. Kodėl anksčiau sakė, kad alkoholio susitikimo metu nevartojo, nepamena. Kai išsiskirstė tiek jis (T. R.), tiek ir P. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau jie ėjo atskirai. Prisimena, kad J. B. kitą dieną jam pasakojo, jog buvo sulaikytas pareigūnų. Kodėl jis buvo sulaikytas, nežino. Apie tai, kad nakties metu daužė automobilius, J. B. jam nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo parodęs, kad 2020 m. vasarą, tiksliai datos nepamena, jis buvo kartu su P. M., jie susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“, prie aikštelės netoliese, su J. B.. Jiems su P. M. atėjus, J. B. buvo su pažįstama mergina vardu S., pavardės neatsimena. Tuo metu jis nebuvo išgėręs alkoholio, P. M. irgi neatrodė išgėręs. J. B., jiems susitikus, buvo išgėręs alkoholio, bet nebuvo girtas, ant kojų stovėjo. Ar buvo išgėrusi S., nežino, jo manymu, nebuvo. Jie kartu alkoholio nevartojo, sėdėjo, kalbėjosi. Po to nusprendė eiti namo. Atsimena, kad jis su P. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur P. M. gyvena. J. ir S. nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę. Kitą dieną, apie pietus, jis sutiko J. B. Viršuliškėse, ir pastarasis papasakojo, kad jį nakties metu, kai jie išsiskirstė pagavo policijos pareigūnai, kurie įtarė, kad jis sudaužė automobilius ir dėl to, kad buvo neblaivus. J. B. nesakė, kur jis buvo pagautas, ar jis buvo vienas tuo metu ar su kažkuo. Jis kartu su J. B. tuo metu nebuvo. Jie tokioje kompanijoje, t. y. jis, P., J. ir S. buvo susitikę vieną kartą praeitą vasarą (t. 6, b. l. 67-68).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną, apie 00.12 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 5-6 jaunuoliai kieme bėgioja ir daužo stovinčių automobilių veidrodėlius. Pranešė gyventoja. Atvykus į įvykio vietą, liudytojų grupelė buvo sulaikę vieną iš jaunuolių, kuris galimai daužė automobilius. Kiti įtariamieji spėjo pasišalinti, jų surasti bei sulaikyti nepavyko. Liudytojai R. L., A. L., A. A., D. P., D. V., D. B., paaiškino jog apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) namo tarpo šnekučiuodamiesi pastebėjo kaip akivaizdžiai neblaivūs 4 vaikinai ir 1 mergina (požymiai: du vaikinai buvo apsirengę tamsiai, su juodais šortais, vienas aukštas ir su oranžiniais marškinėliais, mergina apsirengusi juoda striuke) pradėjo gadinti automobilius, todėl staigiai bėgo jų visų gaudyti ir kvietė policiją. Jaunimas išsilakstė, tačiau vieną asmenį pavyko sugauti, jie tą asmenį perdavė pareigūnams. Asmuo buvo sulaikytas 00.30 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. B., kuris buvo pristatytas į policijos komisariatą (t. 5, b. l. 93-95).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. liepos 21 d., 00.12 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešėja V. V. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), jaunimas, 5-6 asmenys bėgioja kieme ir daužo stovinčių automobilių veidrodėlius (t. 5, b. l. 91).
Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole bei prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusių automobilių apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio „Volvo XC-70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių ir priekinių durelių dulkėto sluoksnio buvo matomi nubraukimai. Automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužtas kairės pusės šoninis veidrodėlis iš tvirtinimo vietos ir ant laidų kabėjo veidrodėlio stiklas. Automobilio „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninio veidrodėlio rėmas užlenktas iš tvirtinimo vietos ir ant vairuotojo durelių dulkėto sluoksnio matėsi nubraukimai. Automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninio veidrodėlio rėmas užlenktas iš tvirtinimo vietos. Automobilio „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninio veidrodėlio rėmas užlenktas iš tvirtinimo vietos. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 5, b. l. 99-114).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2020 m. liepos 21 d. vaizdo įrašų, darytų vyriausiojo patrulio A. D. BodyCamera 18, apžiūra. Nustatyta, kad vaizdo įrašai padaryti 2020 m. liepos 21 d. policijos pareigūnams atvykus į (duomenys neskelbtini), kur buvo apdaužyti, apgadinti įvairūs prie namo stovintys automobiliai. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_07_21_002151_008“ užfiksuota, kad Body kamerą užsidėjęs pareigūnas bėga arba eina greitu žingsniu per kiemus, pro stovinčius automobilius. Lauke yra tamsu, kai kur šviečia lauko žibintai. Po to kamera fiksuoja, kad prie vieno namo laiptinės, ant suoliuko sėdi vaikinas, labai trumpai kirptas, apsirengęs šortais ir marškinėliais (priekyje užrašas „Monday“ ir dar kažkoks užrašas), šalia šio vaikino stovi grupė vyriškių. Vaikinas, sėdėdamas ant suoliuko kažką šneka į kamerą, tačiau garsas neįjungtas. Pareigūnai vaikinui uždeda antrankius. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_07_21_002653_009“, užfiksuota, kad kamera filmuoja kiemą, jame stovinčius automobilius, kurių valstybinių numerių nesimato; taip pat ant jų nesimato apgadinimų. Kieme stovi policijos tarnybinis automobilis su borto numeriu V1865. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020-07_21_003201_010“, užfiksuotas tas pats sėdintis ant suoliuko vaikinas (kaip pirmame vaizdo įraše), kuris labai trumpai kirptas, apsirengęs šortais ir marškinėliais. Vaikinas kažką šneka į kamerą, tačiau garsas neįjungtas (t. 5, b. l. 115-116).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tamsiai žalios spalvos. Kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra pritvirtintas juoda lipnia juosta. Ant kairės pusės priekinių durelių, po veidrodėliu matosi smulkūs, nelygūs nubrozdinimai. Kitų apgadinimų nepastebėta (t. 6, b. l. 1-3).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilis „Hyundai I20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra raudonos spalvos. Kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra pritvirtintas juoda lipnia juosta. Kitų apgadinimų ant automobilio nepastebėta (t. 6, b. l. 11-13).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilis „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilkos spalvos. Automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis nenulaužtas, tačiau pajudinus, jo laikiklis laikosi netvirtai. Po veidrodėliu, ant durelių matosi purvinas slystantis pėdsakas, galimai nuo avalynės. Ant kairės pusės galinių durelių, per vidurį, matosi gilus, apie 3-5 cm, įbrėžimas. Kitų apgadinimų nepastebėta (t. 6, b. l. 36-38).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilis „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos. Automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis nenulaužtas, tačiau pajudinus, jo laikiklis laikosi netvirtai. Dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis be vizualiai matomų sugadinimų. Kitų apgadinimų nepastebėta (t. 6, b. l. 46-48).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 21 d., 01.16 val. kaltinamajam J. B. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (t. 8, b. l. 48).
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiems G. A., A. J. I., E. V., E. M. ir A. B. priklausantys automobiliai buvo apgadinti 2021 m. liepos 21 d., naktį, apie 00.10 val. Tą teisme patvirtino nukentėjusieji, kurie nurodė, jog iš vakaro automobilius paliko tvarkingus, o kitą dieną juos rado apgadintus. Be to, iš liudytojų D. P., A. L., R. L., D. B. ir D. V. parodymų nustatyta, kad būtent kaltinime nurodytu laiku, jie būdami (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie parko, kur yra treniruokliai, pamatė pro šalį nuo (duomenys neskelbtini) pusės einančią jaunuolių kompaniją, kuriems užėjus už namo kampo iš karto išgirdo daužymo garsus, pagal kuriuos suprato, kad daužomi automobiliai. Nubėgę pasižiūrėti, kas atsitiko, liudytojai matė, kaip ta pati jaunuolių kompanija šalinosi, be to, vydamiesi juos matė, jog kieme stovėję automobiliai buvo apgadinti. Automobilių apgadinimo faktą patvirtina jų apžiūros protokolai ir prie jų pateiktos automobilių fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti apgadinimai. Automobilių daužymas, jų gadinimas yra nepriimtini moralės požiūriu, neatitinkantys visuomenėje galiojančių elgesio normų veiksmai, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl laikytini įžūliais.
Pateiktame kaltinime tokie veiksmai papildomai buvo įvertinti ir kaip vandališki, tačiau pagal teismų praktiką, bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandališki veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-160-697/2019, 2K-234-895/2020). Vandališkais veiksmais paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas. Šiuo atveju apgadintos mašinos turi įprastinę ekonominę vertę, tačiau niekuo neišsiskiria iš kitų savo klasės automobilių, atitinkamai, jų sugadinimas nelaikytinas vandališkais veiksmais ir ši faktinė aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Kaltinamasis J. B. savo kaltę dėl minėtos veikos pripažino visiškai, nors tikslių įvykio aplinkybių nurodė nepamenantis dėl suvartoto alkoholio, tačiau neneigė buvęs kaltinime nurodytą dieną, adresu (duomenys neskelbtini) ir galėjęs apgadinti ten stovėjusius automobilius. Byloje nekilo ginčo, jog pastarasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Jis buvo sulaikytas netoli įvykio vietos liudytojo D. P., kuris kartu su liudytoju D. V. teisme jį atpažino, kaip kaltinime nurodytą dieną sulaikytą asmenį. Su kaltinamojo sulaikymu susijusias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai A. L., R. L., D. B., D. V., kurie nurodė, jog sulaikytas kaltinamasis jiems prisipažino apgadinęs kieme stovėjusius automobilius. Nei vienam iš liudytojų nekilo abejonių, kad jie sulaikė asmenį būtent iš jaunuolių kompanijos, apgadinusios automobilius, kadangi kieme kitų asmenų nebuvo, o daužymo garsus liudytojai išgirdo jaunuolių kompanijai tik užėjus už namo kampo, bėgdami paskui juos matė apgadintus automobilius. J. B. sulaikymas taip pat yra užfiksuotas ir byloje esančiame pareigūno kūno kameros vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole.
Kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino ir neigė buvęs su J. B. tuo metu, kai buvo apgadinti nukentėjusiems priklausantys automobiliai. Visgi, jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš kaltinamųjų bei liudytojų S. B. ir T. R. parodymų nustatyta, kad jie 2020 m. liepos 21 d., vėlai vakare, buvo susitikę su P. M. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. P. M. teisme teigė, jog jis su J. B. ir S. B. išsiskyrė dar prie (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į skirtingas puses. J. B. tiksliai neprisiminė, ar P. M. buvo su juo, kai buvo apgadinti automobiliai, tačiau neatmetė tokios galimybės. Liudytoja S. B. teisme patvirtino, jog nuo (duomenys neskelbtini) jie nusileido visi kartu, įskaitant ir kaltinamąjį P. M., kuris buvo su jais ir tuo metu, kai ji ir J. B. ėjo kieme pro stovinčius automobilius, o J. B. eidamas staiga sudavė ranka per vieno automobilio veidrodėlį. Be to, liudytoja nurodė, kad jie išsiskirstė tik tada, kai išgirdo šaukiant kažkokį vyrą dėl apgadintų automobilių. Analogiškus parodymus liudytoja davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taigi jos parodymai išliko nuoseklūs viso proceso metu. Jie visiškai sutampa su liudytojos V. V. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad išgirdusi triukšmą naktį ir priėjusi prie lango pamatė einant trijų jaunuolių kompaniją – du vaikinus ir vieną merginą, iš kurių vienas vaikinas spardė ir daužė automobilius. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, byloje nenustatyta, kad jos būtų šališkos ar suinteresuotos pakenkti kaltinamajam P. M.. Iš liudytojos V. V. parodymų nustatyta, kad ji matė tik vieną vaikiną daužantį automobilius, o kito aktyvių veiksmų nematė. Kita vertus, pastaroji patvirtino, kad prie automobilio stovėjo du vaikinai, vienam vaikinui daužant automobilį, kitas – juokėsi, atitinkamai pritarė pirmojo neteisėtiems veiksmams. Liudytoja teisme nebuvo visiškai įsitikinusi, tačiau teigė, jog galimai įvykio metu prie automobilių galėjo matyti kaltinamąjį P. M.. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma paneigia P. M. parodymus, kad įvykio metu jis buvo kitoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. L. nurodė, jog vienas vaikinas iš jaunuolių kompanijos, kuris pabėgo, buvo apsirengęs oranžine liemene ar megztiniu, kas atitinka kaltinamojo P. M. aprašymą ankstesnės jo įvykdytos nusikaldamos veikos, susijusios su viešosios tvarkos pažeidimu metu (2020 m. balandžio 8 d. įvykdyta veika). Nors liudytojas T. R. buvo nurodęs, kad jis ir P. M. po susitikimo prie (duomenys neskelbtini) atsiskyrė nuo J. B. ir S. B. bei nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę, tokie liudytojo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Iš pat pradžių teisme jis teigė nepamenantis, į kurią pusę nuėjo P. M., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigė, kad išsiskirstę jie su P. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau ėjo atskirai, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ėjo kartu. Be to, teisme parodė, kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, todėl visų aplinkybių galėjo objektyviai neprisiminti. Dėl minėtų aplinkybių liudytojo T. R. parodymus teismas vertina kritiškai ir nesivadovauja jų dalimi, susijusia su P. M. atsiskyrimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas laiko nustatyta, jog P. M. 2020 m. liepos 21 d., apie 00.10 val., buvo kartu su J. B. šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Šiuo atveju reikšmės neturi, kad byloje nėra nustatyta, kuris iš kaltinamųjų, kokias konkrečiai mašinas apgadino, iš liudytojų parodymų akivaizdu, jog jie buvo toje pačioje kompanijoje ir veikė kartu, pritardami vienas kito veiksmams.
Kaltinamieji veikė viešoje vietoje – gatvėje, gyvenamajame rajone, nakties metu. Jų veiksmus, t. y. mašinų daužymą girdėjo pakankamai daug žmonių, tiek liudytojai D. P., A. L., R. L., D. B., D. V., kurie vijosi kaltinamuosius, tiek ir liudytoja V. V., kurią pažadino kaltinamųjų keliamas triukšmas. Be to, iš minėtų liudytojų parodymų nustatyta, kad įvykis atkreipė ir kitų namo gyventojų dėmesį, vienas jų buvo išėjęs ir bendravo su sulaikytu kaltinamuoju J. B., aiškinosi mašinos apgadinimo aplinkybes. Dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo iškviesti pareigūnai. Iš čia seka, kad buvo sutrikdytas asmenų poilsis ir kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų tyčią sutrikdyti viešąją tvarką patvirtina ir jų veiksmų sistemingumas (apgadinta daug kieme stovėjusių automobilių). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl P. M. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti keturi apysunkiai ir keturi nesunkūs nusikaltimai, kurie yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos buvo daromos pakankamai intensyviai, iš esmės kiekvieną mėnesį, kas atskleidžia kaltinamojo abejingą požiūrį į įstatymų saugomas vertybes bei rodo neatsakingą elgesį. Trijų nusikalstamų veikų atveju buvo vartojamas fizinis smurtas, nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjo pakankamai daug asmenų, buvo sukelti ne tik turtinio pobūdžio padariniai, bet ir 5 asmenims sukeltas fizinis skausmas. Dėl trijų veikų (2020 m. sausio 5 d., 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. balandžio 8 d.) P. M. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl neteisėtų veiksmų apgailestavo, dėl 2019 m. gruodžio 27 d. veikos nurodė kaltę pripažįstantis tik iš dalies, neigdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, dėl 220 m. vasario 18 d. ir 2020 m. liepos 21 d. nusikalstamų veikų kaltę neigė. Atitinkamai P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe 2020 m. sausio 5 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. veikų atveju pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl 2020 m. kovo 24 d. nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatuoti nėra pagrindo, kadangi P. M. ginčijo iš nukentėjusiosios paimtą pinigų sumą. Jo atsakomybę penkių veikų atveju (2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m. sausio 5 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. liepos 21 d. veikos) sunkina tai, jog nurodytos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat trys veikos (2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. liepos 21 d. veikos) padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui, todėl tai irgi pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Visas nusikalstamas veikas P. M. padarė būdamas nepilnametis, jų padarymo metu buvo neteistas, tačiau po to vieną kartą teistas už turtinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 7, b. l. 25-35), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskutinių skirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 7, b. l. 17-24), šiuo metu niekur nedirba (t. 7, b. l. 13-14), registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 7, b. l. 15-16), mokosi, yra jauno amžiaus. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos duomenimis, jo šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. taikoma (duomenys neskelbtini), VšĮ „S“ (duomenys neskelbtini) padalinyje yra teikiama (duomenys neskelbtini) paslauga, P. M. santykiai su tėvu yra sudėtingi, kaltinamasis dažnai nenakvoja namuose, turi savo draugų ratą, pasak tėvo, mokyklos nelanko (t. 7, b. l. 37-38), Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dėl specialiųjų poreikių nevertintas (t. 7, b. l. 39), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač P. M. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir sistemingumą, tai, jog išskyrus 2019 m. gruodžio 27 d. nusikalstamą veiką visas likusias padarė jau žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus tiek dėl nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų, tiek ir dėl veikos, už kurią nuteistas 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu (veika padaryta 2020 m. sausio 18 d.), kas rodo itin didelį polinkį nusikalsti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje (2020 m. vasario 18 d. veika), 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo, o už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 27 d.) numatytų veikų padarymą – arešto, bausmes. Bausmių dydžiai kiekvienos konkrečios veikos atveju nustatytini atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, veikų pakartotinumą, taip pat minėtus asmenį charakterizuojančius duomenis, skiriant mažesnes arba artimas galimam skirti atitinkamos bausmės rūšies vidurkiui bausmes.
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 5 d. įvykdytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, pagal minėtus straipsnius skirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu. Gauta subendrinta bausmė su kitomis bausmėmis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų skaičių, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus tai, kad visos nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos anksčiau nei priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendis, šiuo nuosprendžiu P. M. skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas bei juo įskaityti laikotarpiai.
Ikiteisminio tyrimo metu P. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 02.30 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 11.59 val. (vieną dieną) (t. 7, b. l. 42, 45) ir nuo 2020 m. kovo 24 d. 23.40 val. iki 2020 m. kovo 26 d. 11.30 val. (dvi dienas) (t. 7, b. l. 61, 65), t. y. iš viso tris dienas, todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinės bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Pagal BK 92 straipsnio 2 dalį, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju būtina įvertinti jauną kaltinamojo amžių nusikalstamų veikų darymo metu, gyvenimiškos patirties ir socialinių įgūdžių stoką bei sudėtingus santykius šeimoje, kas galėjo turėti įtakos jo teisei priešingam elgesiui. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu P. M. paskirtų įpareigojimų pažeidimus laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis gebėtų laikytis nustatytų draudimų bei įpareigojimų bei deda pastangas keisti gyvenimo būdą. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas P. M. padarė būdamas neteistas, laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, todėl siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pagrindinį tikslą – perauklėti asmenį, o ne jį izoliavus nuo visuomenės sudaryti palankias sąlygas recidyvui, spręstina, kad šiuo atveju yra tikslinga suteikti kaltinamajam P. M. galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas.
Atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, P. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių. Atsižvelgiant į dalies nusikalstamų veikų padarymo laiką (nakties metas) P. M. elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigotinas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, taip pat skatinant asmens užimtumą bei motyvaciją keisti gyvenimo būdą, jis įpareigotinas mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 2 punktai, 4 dalis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 7, b. l. 58, 75, 103-104) ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 7, b. l. 57, 77) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl J. B. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmes J. B. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai viešajai tvarkai, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, kartu su kitu kaltinamuoju, veikos įvykdytos per pakankamai trumpą laiko tarpą, nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjo daug asmenų, buvo sukelti ne tik turtinio pobūdžio padariniai, bet ir 3 asmenims sukeltas fizinis skausmas. J. B. abiem atvejais savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamų veikų gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, taip pat tai, jog nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktas). Įvertintina ir kaltinamojo asmenybė – J. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, nuo 2021 m. lapkričio 19 d. dirba (t. 9, b. l. 98-101), mokosi (t. 9, b. l. 97), yra jauno amžiaus. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos duomenimis, kaltinamojo šeima iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini), auginančių vaikus, apskaitą, o nuo 2018 m. spalio 31 d. šeimai yra taikoma (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo tėvai išsituokę, jį augina motina, iš kurios žodžių J. B. yra sunkiai valdomas, išėjęs iš namų elgiasi netinkamai, bando su vaiku kalbėtis, tačiau tai neturi jokio poveikio, jis dažnai nenakvoja namuose. Vilniaus rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dėl specialiųjų ugdymo poreikių ir asmenybės brandos vertintas nebuvo (t. 8, b. l. 24-25). Byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Šiuo metu J. B. yra teistas 3 kartus (nagrinėjamų veikų padarymo metu turėjo vieną teistumą), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Yra teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, įskaitant analogišką (t. 8, b. l. 16-21), baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus viešajai tvarkai, turi galiojančių nuobaudų, ne visos skirtos baudos sumokėtos (t. 8, b. l. 7-15). Visa tai rodo, jog teisei priešingas elgesys kartojasi, taip pat būdingą smurtinį elgesį. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos praėjus mažiau nei 3 mėnesiams po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos, 2020 m. liepos 21 d. nusikalstama veika padaryta ikiteisminio tyrimo dėl 2020 m. balandžio 8 d. eigos metu, be to, bylos duomenimis 2021 m. gegužės 10 d. pasibaigus J. B. 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimui, mažiau nei po mėnesio (2021 m. birželio 5 d.) pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kur LITEKO informacinės sistemos duomenimis kaltinamasis kaltę pripažįsta iš dalies. Iš čia seka, kad net ir daugkartinis teismo išreikštas pasitikėjimas (visais trimis ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas) nepasiekė bausmei keliamų tikslų, t. y. nebuvo pakankamas perauklėti asmenį, tinkamos išvados nepadarytos, nusikalstamas elgesys kartojasi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį abejais atvejais nustatant mažesnį už galimą skirti nepilnamečiui šios bausmės rūšies vidurkį.
Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad per pakankamai trumpą laiką įvykdyti du analogiški nusikalstamai, taip pat įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. liepos 21 d., 00.30 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 13.35 val., t. y. vieną dieną (t. 8, b. l. 46, 50), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinės bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 8, b. l. 43-44, 63) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinių ieškinių.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-84-648/2019). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Byloje nukentėjusysis E. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 9), tačiau teisiamojo posėdžio metu nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, jam buvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės ir patvirtino pasekmes suprantantis. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, procesas dėl E. M. civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 350 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 119), tačiau bylą perdavus teismui nukentėjusioji buvo mirusi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyti jos turto paveldėtojai ir teisių perėmėjai, L. F. ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusioji N. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 750 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 55). Nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo P. M. neteisėtais veiksmais apgaule įgijus nukentėjusiajai priklausantį turtą. AB „SEB“ banko pateikti dokumentai patvirtina, jog iš N. R. banko mokėjimo kortelės buvo išgryninta 1 750 eurų suma, todėl jos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant N. R. naudai iš kaltinamojo P. M. 1 750 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji Z. K. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių pateikė civilinį ieškinį dėl 1 700 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 32). 2021 m. rugpjūčio 18 d. nukentėjusiosios atstovė advokatė Jonė Smilgevičiūtė pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 45), kuriame nurodė, kad Z. K. buvo apsidraudusi būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ir siekia gauti 1 500 eurų draudimo išmoką, todėl mažina prašomą turtinę žalą bei prašo ne 1 700 eurų, o 200 eurų. Papildomai nurodė, kad nukentėjusioji dėl veikos patyrė itin stiprius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata, sutriko miegas, ėmė stipriai svyruoti kraujo spaudimas, teko lankytis pas gydytojus, prisiminimai apie įvykį jai kelią stresą, dėl to prašo ir neturtinės žalos. Iki bylos nagrinėjimo teisme 2022 m. sausio 2 d. pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriame prašome priteisti 1700 eurų turtinę ir 2 000 eurų neturtinę žalą (t. 8, b. l. 166). Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog Z. K. padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo P. M. neteisėtais veiksmais, apgaule įgijus nukentėjusiosios turtą. Turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai, t. y. kaltinamojo iš nukentėjusiosios pasisavinta pinigų suma. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (civilinė byla Nr. e2-16384-863/2021), draudimo išmoka nukentėjusiajai priteista nebuvo, jos ieškinys draudimo bendrovei atmestas, įvykio nepripažinus draudžiamuoju. Esant išdėstytoms aplinkybėmis civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo P. M. nukentėjusios Z. K. naudai 1 700 eurų turtinę žalą. Neturtinę žalą nukentėjusioji grindė tuo, kad patyrė stiprius išgyvenimus, dėl nusikalstamos veikos pablogėjo jos sveikata, sutriko miegas, ėmė stipriai svyruoti kraujospūdis, teko lankytis pas gydytojus, prisiminimai apie įvykį iki šiol jai kelia stresą. Teismo vertinimu, patirti nuostoliai yra pakankamai dideli, kad nukentėjusioji pajustų pinigų trūkumą buityje, ji yra senyvo amžiaus, pensininkė, papildomų pajamų šaltinių neturi. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam patekus į jos namus, todėl nekyla abejonių, jog Z. K. patyrė stresą, kas galėjo atsiliepti jos sveikatai, nesaugumo savo pačios namuose jausmą, baimę, kad įvykiai gali pasikartoti, tuo labiau, kad kaltinamasis, veikdamas su nenustatytais bendrininkais, apsimetė teisėsaugos institucijų atstovais. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji dėl įvykio lankėsi pas gydytojus, kad tai turėjo ilgalaikės įtakos jos miego kokybei ar kraujospūdžiui, nėra pateikta jokių duomenų, jog nukentėjusioji pirko kokius nors vaistus nuo kraujospūdžio ar miego sutrikimų, bet to, įvertinus jos amžių, išvardinti sutrikimai galėjo būti atsiradę ir anksčiau, o ne tiesiogiai susiję su įvykiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jo finansinę padėtį (teigė dirbantis neoficialiai), taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytai nusikalstamai veikai proporcinga neturtine žala pripažintina 300 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo P. M..
Nukentėjusysis K. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 149 eurų turtinės žalos ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 43). Turtinę žalą grindė tuo, kad dvi dienas buvo nedarbingas, teigė prieš tai dirbęs (duomenys neskelbtini), o po įvykio dėl sveikatos parašęs prašymą išeiti iš darbo. Taip pat teigė prieš įvykį kišenėje turėjęs akinius, ikiteisminio tyrimo metu nurodė 149 eurų vertės. Visgi, nukentėjusiojo nurodyta turtinė žala nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu jis realiai dirbo ar jam būtų išduotas nedarbingumas, taip pat nepateikta kvitų, patvirtinančių po įvykio dingusių akinių kainą. Be to, nors nukentėjusioji R. R. teigė įvykio dieną mačiusį, kad K. A. kišenėje turėjo akinius, tačiau byloje nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis jie pradingo ir ar tikrai dingo dėl kaltinamųjų pavartotų smurtinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindė patirtais sumušimais, taip pat nurodė, kad po įvykio jam atsirado (duomenys neskelbtini), kurie buvo du kartus per metus, gulėjo ligoninėje. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam K. A. buvo diagnozuota: dauginiai paviršiniai sužalojimai, sužalojimų pobūdis – sumušimai, specialioji būklė – buvo be sąmonės, dauginiai galvos, viso kūno sumušimai. Pacientas skundėsi galvos skausmais. Nukreiptas neurochirurgo konsultacijai. Išrašyti analgetikai, rekomenduotas tausojantis režimas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų P. M. ir J. B. neteisėtų veiksmų patyrė sumušimus, dėl kurių jautė fizinį skausmą. Smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbias vietas, nukentėjusysis išvežtas į ligoninę. Kita vertus, gydymas nebuvo ilgalaikis ar komplikuotas, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo gulėjimą ligoninėje ar nurodomus (duomenys neskelbtini). Be to, medicininių dokumentų išrašuose užfiksuoti gretutiniai susirgimai – (duomenys neskelbtini), kurie galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo sveikatos būklei, bet tai visiškai nėra susiję su kaltinamųjų prieš jį pavartoto smurto pasekmėmis. Be fizinio skausmo K. A. neabejotinai patyrė ir neigiamus emocinius išgyvenimus – stresą, pažeminimą (įvykis vyko matant kartu buvusiems pažįstamiems), po įvykio galėjo patirti nesaugumo jausmą, kadangi buvo užpultas dienos metu, gyvenamųjų namų rajone, kur įprastai asmenys jaučiasi saugiai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. A. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais, tačiau jo prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgiant į smurto panaudojimo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis ir jų finansinę padėtį, spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-35/2014, 2K-159-976/2021, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-324-195/2018, 1A-80-988/2020, 1A-554-1035/2021, 1A-399-891/2021, 1A-193-932/2021) atitinka 500 eurų neturtinės žalos priteisimas, kuris priteistinas solidariai iš kaltinamųjų P. M. ir J. B.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis S. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 35). Nurodė, kad jam skaudėjo šonkaulius, buvo išrašyti nuskausminamieji vaistai ir tepalai, negalėjo nieko pakelti ar pasisukti, dėl patirtų sumušimų maždaug mėnesį laiko negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Kadangi vykdo individualią veiklą ir tuo metu nebuvo deklaravęs pajamų, nedarbingumo jam nedavė. Negavęs pajamų iš darbinės veiklos, negalėjo sumokėti išmokų vaikams bei lizingo įmokų už automobilį. Įmokas jam padėjo mokėti žmona, kuri jį išlaikė, maitino, pirko vaistus ir tvarsčius, dėl to pagal žmonos išduotą vekselį jai yra skolingas. Be to, po įvykio jam atsirado baimė išeiti į lauką, bijojo, kad įvykiai gali pasikartoti, bijojo žmonių. Iš byloje pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusiajam S. Ž. po įvykio buvo diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas. Pacientas skundėsi skausmais krūtinėje, sunkumu kvėpuojant. Jam buvo išrašyti analgetikai, rekomenduotas tausojantis režimas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų P. M. ir J. B. neteisėtų veiksmų patyrė sumušimus, dėl kurių jautė fizinį skausmą, smūgiai buvo suduoti ir į gyvybiškai svarbias vietas (net trys smūgiai suduoti į galvą). Kita vertus, gydymas nebuvo ilgalaikis ar komplikuotas, iš esmės apsiribota gydytojo konsultacija, nedarbingumas išduotas nebuvo. Be to, duomenų, kad nukentėjusysis iš tiesų tuo metu realiai vykdė darbinę veiklą ir dėl patirtų sužalojimų dirbti negalėjo mėnesį laiko, byloje nėra. Be fizinio skausmo S. Ž. neabejotinai patyrė ir neigiamus emocinius išgyvenimus – stresą, baimę, kad tokie įvykiai gali pasikaroti, kadangi buvo užpultas dienos metu, gyvenamųjų namų rajone, kur įprastai asmenys jaučiasi saugiai. Įvykį matė ne tik jo pažįstami, kurie taip pat buvo užpulti, bet ir pašaliniai asmenys, dėl ko nukentėjusysis galėjo jaustis pažemintas. Dėl įvykio patyrė ir kitų nepatogumų – teko prašyti sutuoktinės pagalbos, kuri pirko jam vaistus, tvarsčius, jautėsi jai skolingas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. Ž. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais, tačiau jo prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgiant į smurto panaudojimo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis ir jų finansinę padėtį, spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-35/2014, 2K-159-976/2021, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-324-195/2018, 1A-80-988/2020, 1A-554-1035/2021, 1A-399-891/2021, 1A-193-932/2021) atitiks 400 eurų neturtinės žalos priteisimas, kuris priteistinas solidariai iš kaltinamųjų P. M. ir J. B.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusioji R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 5). Teismo posėdyje teigė, kad jai buvo nuskelti 3 dantys, tačiau į gydymo įstaigas iki šiol nesikreipė. Neturtinę žalą taip pat grindė tuo, kad jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, buvo stipriai sumušta ir pažeminta. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji P. M. ir J. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją, dėl ko nekyla abejonių, kad pastaroji patyrė fizinį skausmą, be to, smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbias vietas. Kita vertus, jai buvo suduoti tik du smūgiai, jokio pobūdžio sužalojimai nenustatyti, į gydymo įstaigas dėl patirtų sužalojimų R. R. nesikreipė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad jai buvo nuskelti dantys ar reikalinga dantų implantacija, kitokio pobūdžio gydymas. Kadangi smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas viešoje vietoje, dienos metu, gyvenamųjų namų rajone, ji neabejotinai galėjo jaustis pažeminta, be to, įvykį matė ne tik jos pažįstami, bet ir pašaliniai asmenys. Po panaudoto smurto nukentėjusioji galėjo jausti ir baimę bei nesaugumo jausmą net ir viešoje vietoje, pakankamai saugioje aplinkoje, dienos metu. Visgi įvertinus nurodytas aplinkybes, jos prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgiant į smurto panaudojimo aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis ir jų finansinę padėtį, spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-35/2014, 2K-159-976/2021, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-324-195/2018, 1A-80-988/2020, 1A-554-1035/2021, 1A-399-891/2021, 1A-193-932/2021) atitiks 300 eurų neturtinės žalos priteisimas, kuris priteistinas solidariai iš kaltinamųjų P. M. ir J. B.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 94,14 eurų sumai dėl nukentėjusiųjų S. Ž. ir K. A. gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. Papildomai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 64-67). Nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų P. M. ir J. B. neteisėtais veiksmais sutrikdant nukentėjusiųjų S. Ž. ir K. A. sveikatą bei tokiu būdu sutrikdant viešąją tvarką. Teisme kaltinamasis P. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko, kadangi jo teigimu, vienas iš nukentėjusiųjų į ligoninę kreipėsi ne dėl sumušimo. Visgi, iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad tiek S. Ž., tiek ir K. A. į gydymo įstaigas kreipėsi dėl sumušimų, gydymo paslaugos K. A. suteiktos tą pačią dieną, kai jis buvo sumuštas kaltinamųjų, o S. Ž. kitą dieną po sumušimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog gydymas kažkuriam iš nukentėjusiųjų buvo teikiamas dėl kitų, nesusijusių su padaryta nusikalstama veika, priežasčių. Esant išdėstytoms aplinkybėms Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamųjų P. M. ir J. B. civilinio ieškovo naudai solidariai priteisiant 94,14 eurų turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kasacinės instancijos teismo išaiškinimu procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusysis G. A. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 152). Nagrinėjant bylą teisme pareikštą civilinį ieškinį patikslino, nurodydamas, kad prašo priteisti 81,30 eurų turtinę žalą, kadangi būtent tokią sumą sumokėjo internetinėje parduotuvėje iš Lenkijos užsakęs savo automobiliui „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamą naudotą kairės pusės veidrodėlį, kad galėtų pakeisti pažeistą nusikalstamos veikos padarymo metu. Kartu pateikti užsakymą ir apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai (t. 9, b. l. 2-3). Teismas nustatė, kad dėl kaltinamųjų P. M. ir J. B. veiksmų, jiems veikiant bendrininkų grupėje, buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, todėl G. A. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamųjų P. M. ir J. B. solidariai priteisiant nukentėjusiojo naudai 81,30 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 54), kurį palaikė ir teisme. Pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog už automobilio „Volvo XC70“ veidrodėlių įsigijimą (2 vnt.) sumokėjo 200 eurų, o už galinio vaizdo veidrodėlių keitimą (2 vnt.) – 50 eurų (t. 9, b. l. 92-93). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam A. B. padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų P. M. ir J. B. neteisėtais veiksmais, apgadinus nukentėjusiojo automobilį. Automobilio apžiūros protokole užfiksuoti tik automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimai, o dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio vizualiai matomų sugadinimų nenustatyta, tačiau tai savaime nepaneigia, jog buvo apgadinti abu galinio vaizdo veidrodėliai. Iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, jog buvo sulaužytas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio uždarymo mechanizmas, todėl akivaizdžių sugadinimų ir nesimatė. Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamųjų P. M. ir J. B. solidariai priteisiant nukentėjusiojo naudai 250 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis A. J. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 eurų turtinės ir 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 44). Teisme paaiškino, kad buvo nulaužtas jo automobilio veidrodėlis ir subraižytas kairysis automobilio šonas nuo vairuotojo pusės, subraižytos durelės. Pateikė internete rastus duomenis dėl jo mašinai padarytų apgadinimų dengimo, iš kurių matyti, jog veidrodėlio kaina (be pastatymo) svyruoja nuo 68 iki 97 eurų, priekinių durelių dažymo kaina – 120 eurų, galinių durelių dažymas – 120 eurų (t. 9, b. l. 52-57). Apžiūros protokoluose užfiksuoti nukentėjusiojo automobiliui „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (buvo užfiksuota, kad kairės pusės šoninio veidrodėlio rėmas užlenktas iš tvirtinimo vietos, ant kairės pusės galinių durelių, per vidurį, matėsi gilus, apie 3-5 cm, įbrėžimas, ant vairuotojo durelių dulkėto sluoksnio matėsi nubraukimai) atitinka nukentėjusiojo nurodytus. Byloje nustatyta, kad nurodyti automobilio pažeidimai, o tuo pačiu ir nukentėjusiajam padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų P. M. ir J. B. nusikalstamais veiksmais. Įvertinus automobilio nusidėvėjimą ir rinkos kainas laikytina, kad protinga ir proporcinga laikytina bei priteistina turtinė žala sudaro 325 eurus, todėl iš kaltinamųjų P. M. ir J. B. nukentėjusiojo naudai solidariai priteistina 325 eurų turtinė žala. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas. Prašomą priteisti neturtinę žalą nukentėjusysis A. J. I. grindė tuo, kad yra senjoras, dėl įvykio patyrė stresą ir papildomas sąnaudas važinėjant į Policijos komisariatą, į teismo posėdžius. Iš tiesų nukentėjusysis yra garbaus amžiaus, dėl įvykio galėjo patirti stresą ir kitus papildomus išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius ne tik su įvykio aplinkybių aiškinimusi ikiteisminio tyrimo ir teisminėje institucijose, bet ir automobilio tvarkymu. Teismų praktikoje įprastai už viešosios tvarkos sutrikdymo metu apgadintą turtą priteisiama iki 300 eurų neturtinė žala (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-179-397/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-307-282/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-409-935/2020). Kita vertus, pateiktoje teismų praktikoje žala turtui visais atvejais buvo padaroma nukentėjusiojo asmens akivaizdoje, jam matant neteisėtus kaltininko veiksmus, kurie, be kita ko, galėjo kelti grėsmę ir pačiam nukentėjusiajam, kas lėmė didesnį asmens patirtą stresą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju A. J. I. nematė, kaip buvo apgadintas jo automobilis, ir kuo pasireiškė patirtas stresas plačiau nedetalizavo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis ir jų finansinę padėtį, spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose atitiks 90 EUR neturtinės žalos priteisimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl daiktinių įrodymų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1) ginklams nepriskiriamas pistoletas „Glock“ su dėtuve ir 8 vnt. kulkų ir juodos spalvos elektroninė cigaretė „SMOK NORD“, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002247, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 3, b. l. 8, 9) – sunaikintini kaip menkaverčiai; 2) vokas su nuoplova, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002246, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 3, b. l. 111-112) – sunaikintinas; 3) vokas, kuriame yra tamponas su nuoplova ir DNR lyginamieji pavyzdžiai, po tyrimo, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002506, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (t. 4, b. l. 20-21) – sunaikintinas; 4) dujų balionėlis „PFEFFER KO“ (D kategorijos nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas dujiniams aerozoliniams įrenginiams), pagal kvitą B serija BBB Nr. OVS004544, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (t. 2, b. l. 150, 151) – sunaikintinas; 5) iš kaltinamojo P. M. paimti sportbačiai, kelnės, striukė ir džemperis, kurie pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002245, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (t. 4, b. l. 66- 67) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam P. M.; 6) vokas su 7 CD laikmenomis su vaizdo ir garso įrašais, esantis prie bylos medžiagos – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gruodžio 27 d. veikos), ir skirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. sausio 5 d. veikos), ir skirti jam 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. sausio 5 d. veikos), ir skirti jam 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. sausio 5 d. veikos), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. vasario 18 d. veikos), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. kovo 24 d. veikos), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dėl 2020 m. balandžio 8 d. veikos), ir skirti jam 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dėl 2020 m. liepos 21 d. veikos), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu tarpusavyje subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. sausio 5 d. veikos), tuomet gautą subendrintą bausmę su kitomis paskirtomis bausmėmis tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant P. M. subendrintą – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir P. M. nustatyti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę P. M. taip pat įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d., 02.30 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d., 11.59 val. (vieną dieną) ir nuo 2020 m. kovo 24 d. 23.40 val. iki 2020 m. kovo 26 d., 11.30 val. (dvi dienas), t. y. iš viso tris dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, P. M. paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, taikant šiuos įpareigojimus:
1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;
2) mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo pradžią P. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dėl 2020 m. balandžio 8 d. veikos), ir skirti jam 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dėl 2020 m. liepos 21 d. veikos), ir skirti jam 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. B. paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti jam subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę J. B. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 21 d., 00.30 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 13.35 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią J. B. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
P. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.
J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.
Priimti nukentėjusiojo E. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl E. M. civilinio ieškinio, pareikšto P. M. ir J. B. dėl 300 eurų turtinės žalos priteisimo, nutraukti.
Nukentėjusiosios L. F. civilinį ieškinį dėl 1 350 eurų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.
Nukentėjusiosios N. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš P. M. nukentėjusiosios naudai priteisti 1 750 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo Z. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. M. nukentėjusios naudai priteisti 1 700 eurų turtinę žalą bei 300 eurų neturtinę žalą, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. M. bei J. B. nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 500 eurų neturtinę žalą, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo S. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. M. bei J. B. nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 400 eurų neturtinę žalą, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusios R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. M. bei J. B. nukentėjusios naudai solidariai priteisti 300 eurų neturtinę žalą, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo G. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. M. bei J. B. solidariai nukentėjusiojo naudai priteisti 81,30 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. M. bei J. B. solidariai nukentėjusiojo naudai priteisti 250 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. J. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. M. bei J. B. nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 325 eurų turtinę žalą bei 90 eurų neturtinę žalą, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš P. M. ir J. B. 94,14 eurų turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl visiško turtinės žalos Vilniaus teritorinės ligonių kasai atlyginimo įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1) ginklams nepriskiriamą pistoletą „Glock“ su dėtuve ir 8 vnt. kulkų ir juodos spalvos elektroninę cigaretę „SMOK NORD“, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002247, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje – sunaikinti; 2) voką su nuoplova, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002246, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje – sunaikinti; 3) voką, kuriame yra tamponas su nuoplova ir DNR lyginamieji pavyzdžiai, po tyrimo, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002506, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 – sunaikinti; 4) dujų balionėlį „PFEFFER KO“ (D kategorijos nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas dujiniams aerozoliniams įrenginiams), pagal kvitą B serija BBB Nr. OVS004544, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą – sunaikinti; 5) iš kaltinamojo P. M. paimtus sportbačius, kelnes, striukę ir džemperį, kurie pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002245, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam P. M.; 6) voką su 7 CD laikmenomis su vaizdo ir garso įrašais, esantį prie bylos medžiagos – palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.