Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1256-1011/2019, kuriuo A. M. išteisintas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų D. R. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. M. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2018 m. gegužės 6 d., apie 14 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilių girtumas), viešoje vietoje, prie aptvertos teritorijos šalia namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, keikdamasis necenzūriniais žodžiais užsipuolė minėtoje aptvertoje teritorijoje buvusią N. R., kuri vežimėlyje migdė kūdikį, po ko grasindamas jai bei sakydamas „užmušiu“ ėmė daužyti tvorą, vėliau persisvėręs bandė perlipti per tvorą, o tuo metu prie namo atvažiavusiam D. R. bandant jį atitraukti nuo tvoros puolė jį bei sudavė pastarajam du smūgius ledo ritulio lazda taikydamas į veido sritį, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinio riešo nugariniame paviršiuje, dešinės alkūnės srityje, kliniškai nustatytą nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. padarydamas sužalojimus, kurie vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas A. M. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatęs BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nepagrįstai nesprendė dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo A. M. atžvilgiu, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai (jų visuma) nepatvirtina, kad būtent minėti A. M. veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu gali būti vertinami kaip lėmę kaltinime nurodytas pasekmes – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Todėl konstatuojama, kad jo veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – padarinių.

29. Nepaisant to, šioje situacijoje yra svarbu nustatyti, ar A. M. lazda (ar kitu būdu) sudavė smūgius į D. R. kūną ir ar medicinos specialistų nustatyti D. R. kūno sužalojimai galėjo atsirasti dėl šių smūgių.

34. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į M. M. parodymus, pagal kuriuos lazda lūžo trankantis abejoms konflikto pusėms lazdomis ant bendro kelio (t. 2, b. l. 8, 72), o ne į medį. Taip pat ir M. M. patvirtino, kad jai pasakojo, jog D. R. savo lazda sulaužė A. M. lazdą (t. 2, b. l. 63). Antra vertus, A. M. parodė, kad jis buvo su D. R. prie medžio (t. 2, b. l. 46).

36. Taigi iš tokių parodymų visumos galima spręsti, kad D. R. buvo sužalotas dėl A. M. smūgių lazda, kai ja pataikė jam į veido sritį. Byloje nėra duomenų, kad kitu būdu, kitoje vietoje ar kitu laiko D. R. būtų patyręs minėtus sužalojimus. Nors apylinkės teismas sprendė, kad dėl smūgio lazda D. R. būtų padaryti kur kas rimtesni sužalojimai, tačiau iš nagrinėjamos situacijos matyti, kad D. R. smūgius mėgino atremti, jie grūmėsi, kas reiškia, kad veido sritis galėjo būti ne visa smūgio jėga užkabinta, smūgio jėga tyrimo metu nebuvo nustatyta, todėl tokiu būdu galėjo būti padaryti būtent nežymūs sužalojimai.

38. Šis jo argumentas vertinamas kritiškai ir atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi tiek pagal N. R. ir D. R. sutampančius parodymus, tiek pagal sužalojimų mastą ir pobūdį patvirtinančius dokumentus matyti, kad smūgiai D. R. suduoti buvo, o liudytojų M. M. ir M. M. parodymų patikimumu, minėta, yra pagrindas abejoti.

39. Tiek 2018 m. gegužės 6 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lape (t. 1, b. l. 42), tiek 2018 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 46) nurodomi D. R. nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinio riešo nugariniame paviršiuje, dešinės alkūnės srityje, viršutinės lūpos gleivinėje. Tačiau pažymima, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad odos nubrzodinimas dešinės alkūnės srityje galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant (byloje nėra ginčo dėl to, kad D. R. krito ant dešinės rankos), o odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje krumplių bei pirštų artimųjų tarfalanginių sąnarių projekcijoje D. R. galėjo pasidaryti pats suduodamas smūgius dešiniu kumščiu. Visi sužalojimai padaryti septynių trauminių poveikių pasekoje. Kiekvienas sužalojimas atskirai ir jų visuma atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi kiti sužalojimai galėjo atsirasti tiesiogiai smūgiuojant D. R. bėgančiam, gulinčiam arba jam atsistojus.

40. Nustatyta, kad D. R. nukrito ant žemės dėl A. M. veiksmų pastarajam jį vejantis, smūgiuojant lazda ir pakišant koją, todėl konstatuojama, kad odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje atsirado dėl A. M. tyčinių veiksmų.

41. Vertinant proceso dalyvių parodymus pažymima, kad D. R. parodė, jog jis nugriuvo nuo smūgio ir galiausiai jam trenkė į lūpą, lūpa buvo nubrozdinta, be to, jam skaudėjo alkūnę, negalėjo jos lankstyti (t. 2, b. l. 47). Tai, kad D. R. negalėjo nurodyti, ar skausmus jis jautė dėl smūgių, ar dėl grumtynių (t. 1, b. l. 188), neleidžia daryti išvados, kad sužalojimai jam atsirado ne A. M. smūgiuojant lazda ar tyčinių kitų jo veiksmų.

45. Apibendrinant minėtų įrodymų visumą (nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, specialisto išvadą), teisėjų kolegija sprendžia, jog A. M. ir D. R. vienas kito atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, smūgiavo vienas kitam, o šio konflikto metu A. M. lazda ne mažiau kaip du kartus sudavė D. R. į veido sritį, taip jam padarydamas sužalojimą lūpoje, jį pargriovė ant žemės, dėl ko D. R. buvo nubrozdinta dešinė alkūnė. Tokiu būdu D. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

46. Atkreipiamas dėmesys, kad A. M. sumanymas tyčia neapibrėžtai smurtauti prieš D. R. susiformavo jau tada, kai A. M. išėjo iš namų aiškintis santykių su D. R., A. M. nesiekė išvengti smurtinių veiksmų, priešingai – jis aktyviais veiksmais grūmėsi su D. R., todėl jo smūgiai D. R. lazda ir kiti veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti būtent tam, kad atkeršyti D. R. jį sužalojant.

47. Nustačius, kad A. M., veikdamas neapibrėžta tyčia, sudavė smūgius nukentėjusiajam, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo ir įvykį mačiusios N. R. parodymų, po minėtų smūgių nukentėjusiajam atsirado medicinos specialistų nustatyti sužalojimai, dėl ko nekyla abejonių, jog tokio pobūdžio smūgiais A. M. sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. R. veika turi būti kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas panaudojant smurtą – sudavus smūgius nukentėjusiajam D. R.. Pastebima, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra duomenų, kad būtent iš nukentėjusiojo A. M. būtų jautęs realų pavojų, ir kad būtų kilusi būtinosios ginties situacija, dėl ko šis turėtų teisę į būtinąją gintį. Savo ruožtu šiuo atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam, jis suvokė tokio savo veiksmų pavojingumą bei galimas sukelti pasekmes ir būtent to siekė.

48. Įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. M. kaltės jam pažeidus viešąją tvarką nebuvimo, tačiau nepagrįstai nevertino BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimo jo veiksmuose, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nustato, kad A. M. 2018 m. gegužės 6 d., apie 14 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilių girtumas), prie aptvertos teritorijos šalia namo (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė D. R. ne mažiau kaip du smūgius lazda į veido sritį, jį pargriovė ant žemės, tuo padarydamas jam nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, t. y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą. Tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Akcentuojama, kad 2020 m. sausio 7 d. apygardos teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkas pažymėjo, kad, kadangi apeliacinis skundas yra paduotas prokurorės ir prašoma nuteisti pagal vieną iš galimų straipsnių, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, informuojamas išteisintasis, kad teismas gali jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 118).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir bausmės skyrimo

50. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – arba viešuosius darbus, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

51. Skiriant A. M. bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą visų pirma pažymima, kad ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nagrinėjamu atveju nustatytas tik vienas šios veikos epizodas. A. M. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.

52. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas, be kita ko, ir viešoje vietoje (ant pagrindinio kelio). A. M. keliskart sudavė smūgius lazda į gyvybiškai svarbias D. R. kūno vietas (be kita ko, į veido sritį). Dėl tokių smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė skaudžius kūno sužalojimus, tai yra įvairių kūno vietų nubrozdinimus, iš kurių kiekvienas atskirai vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šį smurtinį įvykį stebėjo M. M., N. R.. Dėl A. M. veiksmų D. R. krito ant žemės, todėl tik atsitiktinumo dėka išvengė dar skaudesnių sužalojimų.

53. Svarbu paminėti pasekmes įvykį mačiusiems ir (ar) girdėjusiems asmenims, kurias sukėlė toks A. M. elgesys. N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po šio įvykio jos dviejų mėnesių kūdikiui sutriko miegas, atsirado nervingumas, buvo paskirtos raminamosios žvakutės. Pati N. R. patyrė stiprų stresą. Jos parodymus patvirtina D. R. parodymai (t. 1, b. l. 37, 53). Teisiamajame posėdyje ji patvirtino, kad dėl to įvykio N. R. labai išsigando, jai dėl išgąsčio net pienas kūdikiui dingo, nebegalėjo maitinti (t. 1, b. l. 186).

54. Nusikalstamą veiką A. M. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką A. M. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

55. A. M. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo veiksmo (fizinio smurto) padarymo motyvas ir tikslas buvo keršyti D. R. už pirmosiose judviejų grumtynėse padarytus sužalojimus A. M.. Vis dėlto tokios priežastys negali būti laikomos svarbiomis, teisinančiomis nusikaltimo padarymą.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys nevienareikšmiškai charakterizuoja nuteistąjį A. M..

57. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2646-576/2016 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už panašaus pobūdžio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš šio nuosprendžio, apylinkės teismas nustatė, jog nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui A. M. padarė metaliniu virtuviniu plaktuku, skirtu mėsai mušti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą A. M. padarė lazda, sprendžiama, kad A. M. nėra linkęs pasimokyti iš praeities klaidų. A. M. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas neteistas.

58. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenys, jog A. M. teistas užsienyje – Norvegijos Karalystėje (t. 1, b. l. 88, 90, 92). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad minėti duomenys negali būti vertinami kaip pakankami patvirtinti jo ankstesnį teistumą, kadangi iš esmės detali informacija apie atitinkamus jo pažeidimus, lėmusius teistumą Norvegijos Karalystėje, nėra turima, ir apygardos teismas negali šiuo aspektu vertinti, kokio sunkumo tai nusižengimai (ar nusikaltimai), ar ir Lietuvos Respublikoje atitinkamos veikos pripažįstamos nusikalstamomis veikomis ir pan.

59. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2019 m. vasario 16 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka A. M. baustas dvidešimt šešerius kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, skirtos baudos sumokėtos ne visais atvejais (t. 1, b. l. 108–29), kas rodo, kad jis linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

60. A. M. teikė prašymą išduoti individualios veiklos (specializuotos statybos veiklos) pažymą, jo gynėjas 2019 m. gegužės 6 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. M. pradėjo vykdyti šią veiklą (t. 2, b. l. 4, 9). A. M. 2019 m. liepos 31 d. teisiamajame posėdyje nurodė dirbantis kapinėse meistru (t. 2, b. l. 44), tačiau byloje duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra. Taip pat jis nurodė, kad jo išsilavinimas vidurinis, nevedęs, vaikų neturi (t. 2, b. l. 44).

61. Nors byloje yra duomenys apie tai, kad A. M. buvo gydytas Viešojoje įstaigoje RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ (t. 1, b. l. 99), Viešojoje įstaigoje Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras (t. 1, b. l. 100), tačiau pagal specialisto išvadą jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 105), o ir jis pats teisiamajame posėdyje nurodė, kad nebeturi priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, alkoholio (t. 1, b. l. 185).

62. A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje A. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 67) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai matyti iš A. M. elgesio tiek prieš konfliktą (nepaneigtos aplinkybės apie tai, kad A. M. užsipuolė turistus), tiek konflikto metu (N. R. užsipuolimas, siekimas tęsti konfliktą su D. R. naudojantis lazda, buvo abejingas savo smurtinių veiksmų padariniams), tiek ir po konflikto (policijos pareigūnės parodymai apie agresyvų jo elgesį komisariate), taip pat pažymima, kad nustatytas 1,93 promilių girtumo laipsnis, tai yra santykinai stiprus girtumas. D. R. nuomone, girtumas turėjo įtakos A. M. elgesiui (t. 1, b. l. 189).

63. A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

64. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais A. M. padarė turtinę ir neturtinę žalą kitiems asmenims, kuri priteistina šiuo nuosprendžiu. Dėl A. M. smurtinių veiksmų padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą nukentėjusysis nuo šios nusikalstamos veikos patyrė 500,00 Eur dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 56–57), taip pat Vilniaus teritorinės ligonių kasa patyrė iš viso 76,54 Eur gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 62–63, 65). Bendra patenkintų reikalavimų suma sudaro santykinai nemažą 576,54 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo ar tyrimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu A. M. ėmėsi veiksmų siekdamas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, nors, kaip minėta, jis nurodė, kad po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis dirbo, taigi turėjo galimybę atlyginti žalą.

65. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), jos trukmę nustatant artimą vidurkiui. Be to, A. M. nustatomas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (jei dirba, tęsti darbą) (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Taip pat A. M. skiriamas įpareigojimas per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

66. A. M. paskirta (t. 1, b. l. 78) ir palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 95) kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant A. M. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais D. R. ir N. R. – panaikinama ir vykdoma nuosprendžiu paskirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

67. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė: 1) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri reikalauja 76,54 Eur turtinei žalai (D. R. gydymo išlaidoms) atlyginti (t. 1, b. l. 62); 2) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R., kuris reikalauja 500,00 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 56–57).

68. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

69. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. R. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 76,54 Eur (t. 1, b. l. 62). Civilinio ieškinio faktinį pagrindą Vilniaus teritorinės ligonių kasa įrodinėja kartu su civiliniu ieškiniu pateiktu 2018 m. lapkričio 13 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad už ortopedo traumatologo paslaugas sumokėta 15,26 Eur, o už radiologo paslaugas sumokėta 61,28 Eur (t. 1, b. l. 63), taigi iš viso 76,54 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Gydymo išlaidų atlyginimą prašoma priteisti iš kalto asmens.

70. Spręsdama turtinės žalos atlyginimo klausimą teisėjų kolegija atsižvelgia į nukentėjusiojo dėl sveikatos sutrikdymo patirtas realias, būtinas išlaidas. Turtinė žala padaryta dėl D. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo, susijusi su jo gydymu, ji pagrįsta rašytiniais dokumentais, A. M. civilinio ieškinio dydžiui neprieštaravo. Kadangi apygardos teismas nustatė, kad D. R. sužalojo A. M., todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

71. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 7.1 papunktis ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

72. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

73. Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų apygardos teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1 000 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr.1A-730-851/2018 6.5 papunktis ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; be to, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 329-339; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-654/2019 26 punktas; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017). Taigi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. prašoma priteisti 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos suma vertinama kaip atitinkanti ir (ar) neviršijanti teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose.

74. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. savo reikalavimą grindžia tuo, kad jis patyrė traumą, jam skaudėjo ranką, dėl to darbe (dirba statybų sektoriuje) turėjo nepatogumų, negalėjo pilnu pajėgumu dirbti visą savaitę. Šis įvykis buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių jo šeima pardavė namą, išsikraustė (t. 1, b. l. 189).

75. Atsižvelgiama į tai, kad buvo padaryta akivaizdi žala D. R. sveikatai, tarp A. M. veikos ir padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys, įvykis truko tam tikrą tęstinį laiką, nurodytos aiškios aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų, sutriko normalus D. R. gyvenimo ritmas, sumažėjo jo darbingumo lygis, dėl įvykio nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, turėjo rūpesčių, reikėjo vykti pas gydytojus apžiūroms atlikti, kreiptis į teisėsaugos institucijas, kelis kartus važiuoti į apklausas policijoje, apylinkės teismo posėdžius, gaišti laiką. Vertinama ir tai, kad A. M. nurodė, jog dirba, todėl galimai turi finansines galimybes atlyginti tokio dydžio žalą. Apygardos teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti D. R. civilinį ieškinį visiškai ir priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

A. M. skirti įpareigojimą per 2 (du) mėnesius nuo bausmės pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (jei dirba, tęsti darbą) ir dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo laiką.

A. M. skirti įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (gydymo išlaidų) atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. M. 76,54 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 54 ct) jo patirtai turtinei žalai (gydymo išlaidoms) atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. M. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.