Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Gitanos Gudaitės, nuteistojo E. P. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir jam skirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda.

E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir jam skirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda.

Priteista iš R. G. ir E. P. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 61,56 Eur (šešiasdešimt vienas euras penkiasdešimt šeši centai) nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimas bei nukentėjusiojo V. J. naudai 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš R. G. ir E. P. solidariai 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) proceso išlaidos nukentėjusiajam V. J. advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

R. G. nuteistas už tai, kad 2016-10-01 apie 14.10 val. viešoje vietoje, t. y. Vingio parke, esančiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su E. P., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, priėjo prie V. J., sėdėjusio ant motociklo, šiam tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veido, galvos, dešinės rankos ir kelio sritį, o E. P. tyčia kumščiu ir koja sudavė nemažiau dviejų smūgių V. J. į kelio ir galvos sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvą odoje, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, viršutinės lupos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, viršugalvio, galvos dešinės smilkinio srities, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinio žasto, dešinio kelio poodines kraujosruvas, galvos dešinės smilinės srities odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

E. P. nuteistas už tai, kad 2016-10-01 apie 14.10 val. viešoje vietoje, t. y. Vingio parke, esančiame M.K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su R. G., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, priėjo prie V. J., sėdėjusio ant motociklo, šiam tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smūgių į kelio ir galvos sritį, o R. G. tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smūgių V. J. į veido, galvos, dešinės rankos ir kelio sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvą odoje, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, viršutinės lupos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, viršugalvio, galvos dešinės smilkinės srities, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinio žasto, dešinio kelio poodines kraujosruvas, galvos dešinės smilinės srities odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Nors teismas konstatavo, kad jis nėra besąlygiškai prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai nesigaili, tačiau pažymi, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, jog pažeidė viešąją tvarką, elgėsi įžūliai, sutrikdė visuomenės rimtį. Jis nurodė savo veiksmų apimtį - bandė suduoti du smūgius nukentėjusiajam. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme stengėsi kuo tiksliau nurodyti savo veiksmus, tačiau, apelianto manymu, tai nepagrįstai teismo buvo įvertinta kaip jo polinkis, siekis menkinti, sumažinti savo kaltę. Byloje pateiktas vaizdo įrašas visiškai patvirtina jo parodymus. Teismo proceso metu liudytojas L. S. B. teismui nurodė - „vaizdo įraše beveik viskas užfiksuota“. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, jo suduoti smūgiai ranka ir koja iš esmės nebuvo stiprūs ir vargu, ar tokiais smūgiais galima buvo padaryti kūno sužalojimus, o apkaltintas buvo daugybinių sužalojimų nukentėjusiajam padarymu. Dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso pradžioje savo kaltę nurodė pripažįstantis iš dalies. Dėl paminėto, apelianto teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis bandė sušvelninti ar menkinti savo kaltę.Teismas neteisingai jo prisipažinimą vertino kaip iš esmės nulemtą surinktų įrodymų ir racionalų šio baudžiamojo proceso baigties įvertinimą, siekiant teismo sprendimo būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, jog, nagrinėjant bylą teisme, nepaaiškėjo jokios papildomos aplinkybės, kurios galėjo nulemti jo visišką prisipažinimą. Ne įrodymų visuma, o jų trūkumas sąlygojo jo apsisprendimą pateikti teismui visišką prisipažinimą pagal jam pareikštą kaltinimą Jis nesitikėjo, kad teismas, nesant papildomų įrodymų, abejones dėl jam pareikšto kaltinimo apimties, pagrįstumo vertins jo naudai, o taip ir nebuvo. Kaip matyti iš nuosprendžio, jo bandymas tiesą sakyti nuoširdžiai jam dar ir pakenkė.Teismas nepagrįstai suabejojo jo parodymų nuoseklumu. Nors nuosprendyje teigiama, kad teisme jis pripažino tik vieno smūgio sudavimą, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jis nurodė, kad bandė suduoti du smūgius, o ar jie pavyko - akivaizdžiai įrodo vaizdo įrašas. Iš esmės jo parodymai nuoseklūs, esminėse aplinkybėse visiškai nesiskiria.Apeliaciniame skunde E. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo nuoširdaus gailėjimosi, atsiprašymo, domėjimosi nukentėjusiojo sveikatos būkle, pastangų atlyginti padarytą žalą. Jis nukentėjusiojo V. J. sveikata domėjosi kiekvieną kartą atvykęs pas tyrėją. Iš pokalbių su tyrėja suprato, kad nukentėjusysis su kaltininkais bendrauti atsisako, o tik reikalauja atlyginti didžiulę - 6000 eurų - jam padarytą neturtinę žalą. Tokių didelių pinigų jis neturi, todėl su nukentėjusiuoju iki teismo ir nepavyko bendrauti. Teismo proceso metu jis kelis kartus atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesuprantama, kodėl jo atsiprašymą teismas palaikė formaliu siekimu sušvelninti savo teisinę padėtį, nes ši išvada visiškai nemotyvuota.Teismas, motyvuodamas savo sprendimą atmesti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai suabejojo laiduotojo S. M. patikimumu.Laiduotojas S. M. buvo apklaustas teisme, davė paaiškinimus ir dėl administracinių nuobaudų, ir dėl galimybės daryti įtaką jam. Apeliantas tikina gerbiantis S. M., jis jam yra autoritetas ir jo prisiėmimas laiduoti įpareigotų besąlygiškai laikytis įstatymų reikalavimų. S. M. yra žmonos dėdė. Teismas, apsiribojęs administracinių pažeidimų vertinimu, neatsižvelgė į jo charakteristiką, kurioje pažymėta, kad S. M. yra aktyvus žmogus, apibūdinamas kaip aukštą atsakomybės lygį turintis asmuo, pilietiškas, iniciatyvus bendruomenės narys, pavyzdingas šeimos tėvas ir draugiškas kaimynas. Jis, kaip tarybos narys, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenės veikloje, imasi iniciatyvų, padeda spręsti socialiai jautrias problemas. Visa jo šeima apibūdinama kaip pavyzdinė (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Be to, S. M. yra Riešės gimnazijos tarybos pirmininkas ir intensyviai dirba šiose pareigose, sprendžia labai sunkius ir jautrius vaikų ugdymo ir elgesio klausimus, dalyvauja mokytojų atrankose, todėl geba ir gali teigiamu pavyzdžiu įkvėpti ir daryti teigiamą poveikį.Apelianto teigimu, jis suprato ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra vertas teismo pasitikėjimo būti atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šį teismo pasitikėjimą pateisinčiau.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo: priteisti iš R. G. ir E. P. solidariai 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.Apeliaciniame skunde pažymima, jog asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Šioje byloje Vilniaus apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad R. G. ir E. P. savo veiksmais nežymiai sutrikdė jam sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Taigi, nusikaltimas padarytas darant tiesioginį poveikį jo sveikatai, tai yra vienai fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.Vilniaus apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad priteistas iš abiejų nusikaltimą padariusių asmenų solidariai 500 eurų neturtinės žalos dydis neva atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tačiau nenurodė ne vienos šią išvadą pagrindžiančios bylos. Pažymi, jog dar 2010-2012 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose (t.y., kuomet nusikaltimą padarę asmenys nuteisiami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) priteisinėjo net kelis kartus didesnes sumas, nei buvo priteista jam šiuo nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-484/2010, 2K-537/2008).Didesnis neturtinės žalos atlyginimas priteistinas dar ir dėl to, jog minėtose nutartyse žala įvertinta dar prieš įvedant eurą, kuomet kainos dėl euro įvedimo nebuvo gerokai pakilusios.Vertinant neturtinės žalos atlyginimą, anot nukentėjusiojo, atsižvelgtina ir į nusikaltimą padariusių asmenų elgesį. R. G. teismo posėdžio metu ir toliau teigė, kad pasielgė teisingai jį sumušdamas, jo atsiprašė tik kaltinamojo paskutinio žodžio metu, nors turėjo ne vieną galimybę tai padaryti ankščiau. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog asmuo nepadarė jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir susitikus gali vėl bandyti jį sumušti, tai yra jis dar iki šiol išgyvena dėl savo ir savo šeimos saugumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. G. bei jo gynėja ir nuteistasis E. P. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. – atmesti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, dėl nuteistojo R. G. gynėjos bei nuteistojo E. P. – spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė prašė tiek nuteistojo R. G. gynėjos, tiek nuteistojo E. P., tiek nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Gitanos Gudaitės, nuteistojo E. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. apeliaciniai skundo atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Nuteistieji R. G. ir E. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistųjų kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. G. ir E. P. parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančios sąlygos – visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Taip pat svarbu įvertinti, ar kaltinamasis gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-84/2010); gailėjimasis pasireiškia ir bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad tiek R. G., tiek E. P. prisipažinimas ir išreikštas gailestis dėl padarytos veikos yra nuoširdus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų R. G. parodymų turinį, pagrįstai konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog pradėjus įrodymų tyrimą, R. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, o parodymus pageidavo duoti po liudytojų apklausų (t. 3, b.l. 235-239). Vėliau, duodamas parodymus, R. G., nors ir teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau vis tik siekė sumenkinti bei pateisinti savo veiksmus, teigdamas, kad konfliktas buvo išprovokuotas nukentėjusiojo V. J. dėl jo išsakytų įžeidinėjimo, grubaus tono, o tai jį įžeidė, sunervino ir jis nesusivaldė. Teisiamajame posėdyje jis pažymėjo, jog po konflikto visi buvo nepatenkinti, tie, su kuo jis bendrauja, kad įvyko tokia provokacija bei pabrėžė, kad į jo reakciją visi žiūrėjo normaliai, kaip atsaką į keiksmažodžius (t. 4, b.l. 81-87). Taigi, R. G. teigė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl V. J. jo atžvilgiu išsakytų keiksmažodžių, nors byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. G. atžvilgiu būtų vartojęs necenzūrinius žodžius ar kitaip provokavęs. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad nepažįsta kitų asmenų, kurie kartu su juo mušė nukentėjusįjį (t. 1, b.l. 77, t 3, b.l. 137), teisme taip pat nurodė, kad neatpažino E. P. kaip asmens, kartu mušusio nukentėjusįjį, nors, kaip paaiškėjo, jis E. P. pažįsta, nes šis, nors oficialiai nėra klubo narys, tačiau dalyvauja renginiuose ir jie susitinka, ką patvirtino ir E. P.. E. P., kaip asmuo, kartu su R. G. padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo ir kitų asmenų pagalba (t. 3, b.l. 88-99). Taigi, kaltinamasis neparodė jokių pastangų padėti nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos išaiškinimui aplinkybes. Be to, teismas tinkamai įvertino ir aplinkybę, kad kaltinamasis R. G. nukentėjusiojo atsiprašė tik paskutinio žodžio metu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų E. P. parodymų turinį, pagrįstai konstatavo, jog E. P. prisipažinimą iš esmės nulėmė surinkti įrodymai ir racionalus šio baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Negalima daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Susipažinus su E. P. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, matyti jo pastangos sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. Susipažinus su E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog jie nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad šventės metu Vingio parke ėjo link scenos, tada pamatė kaip klubo narys Raimondas, priėjęs prie vieno iš vaikino, sėdinčio ant motociklo, kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir jie susikibo. Tada ir jis įsijungė į konfliktą, bandė atskirti juos, gal inertiškai spyrė koja ir rankomis laikė už sprando (t. 3, b.l. 106-107). Pradėjus įrodymų tyrimą, jis, taip pat kaip ir R. G., nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, o parodymus pageidavo duoti po liudytojų apklausų (t. 3, b.l. 235-239). Vėliau teisiamajame posėdyje E. P. pakeitė savo poziciją dėl kaltės ir parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tačiau, kaip jau minėta, jis buvo linkęs menkinti savo veiksmus. Parodė, kad vyksta konfliktas ir R. G. grūmėsi su J., jis prišoko prie jų, bandė išskirti, kad nesitęstų konfliktas, galbūt galimai ir sudavė vieną smūgį, bet iš esmės bandė sutramdyti konfliktuojančius, tramdė J., nes jis rėkė „filmuokit, filmuokit, mane muša“ ir pan. Taip pat paaiškino, jog įsijungė į konfliktą, norėdamas, kad jis liautųsi, į konfliktą jo niekas nekvietė. Iš dalies pavyko konfliktuojančius išskirti, tos muštynės liovėsi, vaizdo įraše matė, kaip juos vieną nuo kito nustūmė. Iš pirmų įrašo kadrų atrodo, kad jis smūgiuoja, konfliktuoja, bet jis aiškiai suvokė padėtį, kad tai yra neteisėti veiksmai viešoje vietoje ir stengėsi, kad tas konfliktas kuo greičiau liautųsi (t. 4, b.l. 81-87). Taigi, nors byloje nustatyta, kad E. P. kumščiu ir koja sudavė nemažiau dviejų smūgių V. J. į kelio ir galvos sritį, jis šių faktinių aplinkybių vis tik nepripažino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kolegija sutinka, jog laidavimo taikymas kaltinamiesiems nėra galimas, nenustačius vienos iš būtinų formalių sąlygų, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.Teismų praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet įvertina visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, svarstant nuteistųjų R. G. ir E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus, tačiau smurtinis nusikaltimas, kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam V. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apylinkės teismo laiduotojų vertinimui ir padarytai išvadai dėl jų tinkamumo. L. G. yra ne tik 12 metų jaunesnis nei jo brolis R. G., tačiau svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad jie gyvena skirtingose valstybėse. R. G. nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, o L. G. – Lietuvoje ir bendrauja tik R. G. grįžus i Lietuvą. Be to, L. G. iš dalies bandė pateisinti tokį savo brolio elgesį, teigdamas, jog galimai R. G. buvo išprovokuotas.S. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 4, b.l. 57-62), kas leidžia daryti išvadą, jog yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Be to, S. M. nėra susijęs giminystės ryšiais su E. P., bendrauja, jo teigimu, kartą, du per savaitę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, abejotina, ar L. G. bei S. M. realiai galės koreguoti elgesį ir daryti nuolatinę teigiamą įtaką kaltinamiesiems, jog šie ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo taikymo galimybės pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistųjų asmenis apibūdinančių aplinkybių bei jų veikos pobūdžio ir laiduotojų galimybių užtikrinti laidavimo tikslus, taip pat pagrįstai nenustačius vienos iš būtinų formalių sąlygų, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Priimto sprendimo motyvai skundžiamame nuosprendyje aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize.

Dėl nukentėjusiajam V. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniu skundu prašoma padidinti nukentėjusiajam V. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 4000 eurų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir yra aiškiai per mažas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą - kilusios pasekmės, žalą padariusio asmens kaltės forma, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nežymus sveikatos sutrikdymas V. J. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, turėjo neigiamos įtakos jo asmeninio gyvenimo kokybei, paveikė psichologiškai, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik dalį neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį ieškinį, atsižvelgė į tai, kad dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nustatyta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimu, panosies kraujosruva odoje, viršutinės lūpos raudonio kraujosruva, viršutinės lupos gleivinės muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, viršugalvio, galvos dešinės smilkinio srities, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinio žasto, dešinio kelio poodines kraujosruvas, galvos dešinės smilinės srities odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (t. 1, b.l. 39-40). Be to, sužalojimai padaryti viešoje vietoje, dienos metu, stebint daugeliui žmonių.Be to, pagal formuojamą teismų praktiką neturtinė žala tokio pobūdžio bylose teismų įvertinama skirtingai. Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Taigi, nukentėjusiajam V. J. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į neturtinės žalos vertinimo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, ir nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka esminę aplinkybę - sukeltus padarinius, patvirtintus byloje surinktais įrodymais. Taigi, vertinant bylos aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas nepagrįstas, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė tinkamą priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Gitanos Gudaitės, nuteistojo E. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. apeliacinius skundus atmesti.