Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta Didžioji Britanija, adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neteistas, ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2016-10-01 apie 14.10 val. viešoje vietoje, t. y. Vingio parke, esančiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su E. P., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, priėjo prie V. J., sėdėjusio ant motociklo, šiam tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veido, galvos, dešinės rankos ir kelio sritį, o E. P. tyčia kumščiu ir koja sudavė nemažiau dviejų smūgių V. J. į kelio ir galvos sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvą odoje, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, viršutinės lupos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, viršugalvio, galvos dešinės smilkinės srities, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinio žasto, dešinio kelio poodines kraujosruvas, galvos dešinės smilinės srities odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

E. P. 2016-10-01 apie 14.10 val. viešoje vietoje, t. y. Vingio parke, esančiame M.K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su R. G., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, priėjo prie V. J., sėdėjusio ant motociklo, šiam tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smūgių į kelio ir galvos sritį, o R. G. tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smūgių V. J. į veido, galvos, dešinės rankos ir kelio sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvą odoje, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, viršutinės lupos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, viršugalvio, galvos dešinės smilkinės srities, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinio žasto, dešinio kelio poodines kraujosruvas, galvos dešinės smilinės srities odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. paskelbus kaltinamąjį aktą parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies ir išreiškė norą duoti parodymus po liudytojų apklausų. Apklausus liudytojus byloje R. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 1 d vyko baikerių sezono uždarymo šventė, jų klubas jau 20 metų organizuoja šitas šventes. Jam reikėjo pravažiuoti, žiūrėjo, kur didesnis tarpas. Toje vietoje, kur bandė įvažiuoti, buvo didžiausias tarpas, jis privažiavęs paprašė, kad šiek tiek pasitrauktų, leistų pravažiuoti, nukentėjusysis pasakė „tau reikia, tu ir traukis.“ Jis dar kartą paprašė, nukentėjusysis atsakė tą patį. Pradėjo šiek tiek koreguoti padėtį, kad galėtų pro tą tarpą pralįsti, kai susilygino, V. J. pradėjo rėkti „valink iš čia, valink“, siuntė ant trijų raidžių, šaukė tiesiai į veidą, dviejų sprindžių atstumu. Keistai pasirodė, iš jo pusės nebuvo jokių įžeidinėjimų, grubaus tono, todėl stipriai susinervino, labai įžeidė. Burbtelėjo jam, kad dar sugrįš. Pastatė motociklą, grįžo, sudavė keletą smūgių, dėl jų gailisi, atsiprašo, kad nesusivaldė. Po to išsiskirstė, aptarė kolonos judėjimą ir važiavo pasižiūrėti, koks judėjimas, kur geriau užstatyti motociklus. Bevažiuojant policijos pareigūnai paprašė sustoti, palaukti, po to privažiavo V. su policijos mašina, jis tuo metu buvo su V.. Pareigūnai V. paklausė, kas dalyvavo konflikte, V. parodė į jį, kitam asmeniui, kaip suprato, pretenzijų neturėjo, pareigūnai nuvežė jį į 2 PK. Jis rūpinosi kolonos judėjimo saugumu ir bendros teritorijos tvarkos priežiūra. Nepastebėjo, ar V. J. patraukė motociklą, galėjo patraukti, kai jis pravažinėjo. Pralindo pro tarpą ir nuvažiavo iki pavėsinės, esančios prie „Lakštingalos“ ir maždaug po 10 sekundžių sugrįžo. Jį įžeidė V. J. žodžiai, dėl to ir kilo konfliktas. Ypatinga tai, kad jis išrėkė į veidą, agresyviai, tai nebuvo paprastai pasakyta, todėl užvirė kraujas. Sudavė keletą smūgių, jie buvo suduoti į veidą, suduoti 1-2 smūgiai, jis bandė gintis, toliau buvo bandymai suduoti. Jis ėjo vienas, nežino, iš kur atsirado E. P.. E. P. žino iš matymo, jis oficialiai klubui nepriklauso, jis prie klubo, dalyvauja, bet retai jį mato. Konflikto metu jis (R. G.) buvo su baikerių klubo emblema, konflikto metu E. P. nematė, bet jis renginio metu turėtų būti su emblema. Vaizdo įrašą matė, su V. J. konfliktavo jis vienas, kuriuo momentu ten atsirado E. P., nežino. Kai jam parodė video, iš pradžių E. P. net neatpažino. Dėl savo neteisėtų veiksmų, kad jis sudavė keletą smūgių, pripažįsta ir visada pripažino, o sakė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes tas konfliktas buvo išprovokuotas iš V. J. pusės, nesupranta, kodėl jis pradėjo siuntinėti ant trijų raidžių. Savo kaltę pripažįsta dėl savo veiksmų. Konfliktas vyko viešoje vietoje, jį matė daug asmenų, tas konfliktas truko apie 1 minutę, įvykio metu asmenų reakcijos nepastebėjo. Po konflikto visi buvo nepatenkinti, tie su kuo jis bendrauja, kad įvyko tokia provokacija, o į jo reakciją visi žiūrėjo normaliai, kaip atsaką į keiksmažodžius. Fiziškai, kad kažkas bandytų išskirti, nematė. V. Š. iš matymo žino, nėra dideli draugai, kartais susitinka. Nematė, ką V. Š. darė konflikto metu, visas dėmesys buvo sutelktas į vieną tašką, aplinkui nesidairė. Šventėje buvo vienas iš organizatorių. Konflikto metu buvo blaivus, porą gurkšnių gurkštelėjo, kai suprato, kad jam šventė jau pasibaigė. Kai baigėsi konfliktas, kai važiavo tos sankryžos apžiūrėti ir išvažiuojant iš Vingio parko, pareigūnai jį sustabdė ir tuo momentu stovėjo, laukė 10-15 minučių. Apsišnekėjo, kas įvyko, pasakė, kad įvyko konfliktas, sudavė keletą smūgių ir belaukdamas policijos pareigūnų gurkštelėjo. Alkoholio turėjo motocikle, krepšyje. Važiavo link Tūkstantmečio gatvės, kad pažiūrėtų, kurioje vietoje statyti motociklus, jog kolona galėtų pravažiuoti. Gailisi dėl savo nesusivaldymo, neteisėtų savo veiksmų. Buvo padaręs 800 Eur pašto perlaidą, tačiau nukentėjusysis neatsiėmė. Nukentėjusiajam padarytą žalą įsipareigoja atlyginti. L. G. yra jo brolis, nuolat bendrauja, geri santykiai. Brolis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirba Anglijoje, gal pusę laiko praleidžia Lietuvoje, o pusę – Anglijoje. Su broliu susiskambina, susirašo. Brolis už jį 12 metų jaunesnis, visada su juo buvo geri santykiai, duoda patarimus, brolis nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Apie 25 metus nuolat dalyvauja tokiose šventėse. Tai nėra įprasta, tas apsižodžiavimas yra labai retas reiškinys, pagarbiai yra žiūrima į kolegas, į motociklininkus. Tas apsižodžiavimas yra neįprastas, agresyviai jam rėkė į veidą, taip pirmą kartą. Motociklininkai normaliai įvertino tą konfliktą, kai kurie jį matė, kai kurie girdėjo iš kitų, kai kuriems jis pasakojo. Mano, kad civilinio ieškinio suma yra labai didelė, reikia susitarti, atlygins žalą tokią, kokią priteis teismas. Lietuvoje jis nedirba, grįžęs į Lietuvą gyvena iš to, ką uždirba Jungtinėje Karalystėje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas L. G. prašymas atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo brolį L. G.. Taip pat buvo pateiktas S. M. prašymas atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant S. M..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis R. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, teisiamajame posėdyje įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas.

Be šių sąlygų, kaip nurodyta anksčiau, turi būti konstatuota ir ketvirtoji būtinoji sąlyga – besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-2010). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, ar kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina ir pan. Visišku prisipažinimu nelaikomi tie atvejai, kai kaltininkas formaliai teigia prisipažįstantis, tačiau konkrečiau aiškindamas įvykio aplinkybes iškraipo faktus, siekdamas pateisinti savo veiksmus, neteisingai kaltina nuo jo nusikalstamų veikų nukentėjusį asmenį – esą šis elgėsi netinkamai, provokuojančiai ir pan.

Anksčiau išdėstytais argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad R. G. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra nuoširdus. Papildomai paminėtina, jog išsamiai vertinant visų R. G. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, negalima daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš teisme duotų parodymų matyti, jog R. G. pastangos buvo nukreiptos siekiant sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. kaltę pripažino ir davė parodymus. Teisiamajame posėdyje paskelbus kaltinamąjį aktą ir pradėjus įrodymų tyrimą, R. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies ir pageidavo parodymus duoti tada, kai bus apklausti visi liudytojai. Kai buvo apklausti visi liudytojai, R. G. pakeitė savo poziciją dėl kaltės ir parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tačiau, kaip matyti, iš jo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jis buvo linkęs menkinti savo veiksmus, nurodė, kad sakė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, nes tas konfliktas buvo išprovokuotas iš V. J. pusės, nesupranta, kodėl V. J. jį pradėjo siuntinėti ant trijų raidžių. Taip pat nurodė, kad po konflikto visi buvo nepatenkinti, tie, su kuo jis bendrauja, kad įvyko tokia provokacija, o į jo reakciją visi žiūrėjo normaliai, kaip atsaką į keiksmažodžius. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. G. atžvilgiu būtų vartojęs necenzūrinius žodžius ar kitaip provokavęs, be to, kaltinamasis R. G. nukentėjusiojo atsiprašė tik paskutinio žodžio metu. R. G. taip pat nurodė, kad neatpažino E. P. kaip asmens kartu mušusio nukentėjusįjį, nors toks asmuo jam buvo žinomas ir jis buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu kitų asmenų pagalba (3 t., b. l. 88-89).

Dėl visų nurodytų priežasčių teismas laiko, jog laidavimo taikymas kaltinamajam R. G. nėra galimas, nenustačius vienos iš būtinų formalių sąlygų. Vien tik kaltės pripažinimas (esant objektyviems kaltę pagrindžiantiems įrodymams, kaltinamajam iš esmės net nebuvo pagrindo rinktis neigti kaltę) ir deklaratyvi apgailestavimo paraiška, anaiptol, neleidžia konstatuoti, jog kaltinamojo pozicija kaltės ir gailėjimosi atžvilgiu atitinka tikrąjį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, taip pat teismų praktiką svarstant laidavimo instituto taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017 ir kt.).

Kaltinamasis E. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, teisminio nagrinėjimo metu atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos bei teisiamajame posėdyje įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas.

Be šių sąlygų, kaip nurodyta anksčiau, turi būti konstatuota ir ketvirtoji būtinoji sąlyga – besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-2010). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, ar kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina ir pan.

Aukščiau išdėstytais argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad E. P. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra nuoširdus. Papildomai paminėtina, jog išsamiai vertinant visų E. P. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, E. P. prisipažinimą iš esmės nulėmė surinkti įrodymai ir racionalus šio baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Negalima daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog E. P. pastangos daugiausia buvo nukreiptos siekiant sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. Be to, jis nebuvo nuoseklus duodamas parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad šventės metu Vingio parke ėjo link scenos, tada pamatė kaip klubo narys R., priėjęs prie vieno iš vaikino, sėdinčio ant motociklo, kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir jie susikibo. Tada ir jis įsijungė į konfliktą, bandė atskirti juos, gal inerciškai spyrė koja ir rankomis laikė už sprando (3 t., b. l. 106-107. Teisiamajame posėdyje paskelbus kaltinamąjį aktą ir pradėjus įrodymų tyrimą, E. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies ir pageidavo parodymus duoti tada, kai bus apklausti visi liudytojai. Kai buvo apklausti visi liudytojai, E. P. pakeitė savo poziciją dėl kaltės ir parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tačiau, kaip matyti, iš jo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jis buvo linkęs menkinti savo veiksmus, nurodė, kad, kai R. G. grūmėsi su V. J., jis prišoko prie jų, bandė išskirti, kad nesitęstų konfliktas, galbūt galimai ir sudavė vieną smūgį, bet iš esmės bandė sutramdyti konfliktuojančius, tramdė V. J., nes jis rėkė „filmuokit, filmuokit, mane muša ir pan.“ Be to, paaiškino, jog įsijungė į konfliktą, norėdamas, kad jis liautųsi, nors į konfliktą jo niekas nekvietė. Iš dalies pavyko konfliktuojančius išskirti, tos muštynės liovėsi, vaizdo įraše matė, kaip juos vieną nuo kito nustūmė. Iš pirmų įrašo kadrų atrodo, kad jis smūgiuoja, konfliktuoja, bet jis aiškiai suvokė padėtį, kad tai yra neteisėti veiksmai viešoje vietoje ir stengėsi, kad tas konfliktas kuo greičiau liautųsi.

Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Savanoriškumą paneigia parodymų keitimas, prisipažinimas tik dėl byloje surinktų įrodymų ir panašios aplinkybės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, be to, pradėjus įrodymų tyrimą nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies ir pageidavo duoti parodymus, kai bus apklausti visi liudytojai. Nors vėliau, apklausus liudytojus, teisiamojo posėdžio metu E. P. nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę, tačiau iš teisme duotų jo parodymų matyti, kad savaip interpretavo kai kurias veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, bandė pateisinti savo elgesį. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. P. nukentėjusiojo sveikatos būkle visiškai nesidomėjo, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios jokių pastangų atlyginti padarytą žalą nerodė ir nukentėjusiojo atsiprašė tik formaliai, t. y. siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Teismo vertinimu, E. P. išreikštas gailestis yra sąlygotas siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, ir kad nukentėjusiojo atsiprašymą lėmė atitinkami veiksniai, susiję su galimybe teismui priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl visų nurodytų priežasčių teismas laiko, jog laidavimo taikymas kaltinamajam E. P. nėra galimas, nenustačius vienos iš būtinų formalių sąlygų. Vien tik kaltės pripažinimas ir deklaratyvi apgailestavimo paraiška, anaiptol neleidžia konstatuoti, jog kaltinamojo pozicija kaltės ir gailėjimosi atžvilgiu atitinka tikrąjį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, taip pat teismų praktiką svarstant laidavimo instituto taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017).

Teismas taip pat abejoja laiduotojų tinkamumu. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, L. G. yra gerokai jaunesnis (12 metų) nei jo brolis R. G.. Be to, jie gyvena atskirai, R. G. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, o L. G. – Lietuvoje, bendrauja tada, kai į Lietuvą grįžta R. G.. Todėl abejotina dėl L. G. realios galimybės daryti teigiamą įtaką R. G., jog šis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Be to, L. G. nurodė, jog galimai R. G. buvo išprovokuotas, taigi iš dalies bandė pateisinti tokį savo brolio elgesį.

Kaltinamojo E. P. laiduotoju prašantis būti S. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 57-62), kas leidžia daryti išvadą, jog yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Be to, S. M. nėra susijęs giminystės ryšiais su E. P., bendrauja, jo teigimu, kartą, du per savaitę, taigi jo realios galimybės daryti įtaką E. P. yra abejotinos.

Dėl R. G. skirtinos bausmės

Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 96-99), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., b. l. 142A), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (3 t., b. l. 143). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. G. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

R. G. taikyta kardomoji priemonė – užstatas paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl E. P. skirtinos bausmės

Kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 126), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., b. l. 134), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (3 t., b. l. 133), Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. P. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

E. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 61,56 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. J. gydymo išlaidų (3 t., b. l. 82). Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamųjų veiksmais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusysis V. J. pareiškė byloje 800 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės (iš esmės procesinių išlaidų) ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame civiliniame ieškinyje (3 t., b. l. 217) nukentėjusysis nurodė, kad jo patirta neturtinė žala pasireiškė sveikatos pablogėjimu/sutrikimu, didelio išgąsčio sukėlimu, pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, reputacijos pablogėjimu, bendravo galimybių sumažėjimu, nuoskauda, nevilties, netikrumo jausmu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. paaiškino, kad po įvykio liko baimė, psichologiškai buvo paveiktas, baimė, kad toliau tai nepasikartotų, kad jie nekeršytų.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

R. G. ir E. P. kaltais tyčiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas V. J. – nustatyta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimu, panosies kraujosruva odoje, viršutinės lūpos raudonio kraujosruva, viršutinės lupos gleivinės muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, viršugalvio, galvos dešinės smilkinės srities, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinio žasto, dešinio kelio poodines kraujosruvas, galvos dešinės smilinės srities odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (1 t., b. l. 39-40).

Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų laikinai buvo apribota nukentėjusiojo galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Be to, nėra jokių abejonių, kad dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. J. nepasveiko, jog yra likę traumos padariniai ir pan. Nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Šiuo metu nukentėjusysis gyvena pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. J. prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur, toks dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Taip pat pažymėtina, jog civiliniame ieškinyje nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2K-253/2009, 2K-325/2010) negali būti laikomos precedentu šioje byloje, nes nėra priimtos analogiško pobūdžio bylose, skiriasi tiek sveikatos sutrikdymo mastas, tiek ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato L. Makavecko pateiktų pinigų priėmimo kvitų, nukentėjusysis V. J. advokatui sumokėjo 800 Eur už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Advokatas atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, ruošė skundus, dalyvavo kaip atstovas teismo posėdžiuose (4 posėdžiai). Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltinamųjų solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir skirti jam 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą.

R. G.paskirtą kardomąją priemonę – užstatą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir skirti jam 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą.

E. P.paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš R. G. ir E. P. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 61,56 Eur (šešiasdešimt vieną eurą penkiasdešimt šešis centus) nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo bei nukentėjusiojo V. J. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. G. ir E. P. solidariai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusiajam V. J. advokato paslaugoms apmokėti.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.