Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 55 MGL - 2750 (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt ) eurų bauda.

Nustatytas L. N. 6 (šešių) mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis).

Priteista iš kaltinamojo L. N. nukentėjusiajai - civilinei ieškovei A. V. - 1328, 68 eurų civilinio ieškinio padarytai turtinei žalai atlyginti dėl automobilio VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo ir 34,10 eurų kitų (kelionės) išlaidų, iš viso 1368,72 Eur.

Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo L. N. 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš kaltinamojo L. N. nukentėjusiajai A. V. 300 eurų turėtų proceso - advokato atstovavimo pagalbos išlaidų.

L. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Šiuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamasis L. B. ir D. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais. Apeliacinių skundų minėtų kaltinamųjų atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2019 m rugpjūčio 11d. apie 02 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mstl., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiu svetimo turto daužymu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be aiškios priežasties, priėjęs prie automobilio VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu sėdėjo A. V. ir G. V., griebė rankomis už automobilio dešinės pusės priekinių durelių rankenėlės, kumščiais smūgiavo į automobilio dešinės pusės dureles bei automobilio galinę dalį, tuo savo vandališkais veiksmais apgadino A. V. ir G. V. priklausantį automobilį VW Transporter valst.Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiesiems A. V. ir G. V. bendrą 1328,68 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. N. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinis skundas atmestinas

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia L. N. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

11. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisingam šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, detaliai neišanalizavo visų bylos duomenų, liudytojų, nukentėjusiųjų ir pačių kaltinamųjų parodymų, būtent susijusių su L. N. veiksmais įvykio vietoje. Apelianto manymu, apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo patikrinimui, būtina patikrinti dalį byloje esančių įrodymų susijusių su neapklaustų teisme liudytojų S. M. ir A. Č. parodymais, taip pat išreikalauti iš Alytaus PK ikiteisminio tyrimo medžiagą, kad išsiaiškinti kuo baigėsi ikiteisminis tyrimas dėl A. Č. automobilio apgadinimo. Siekiant pašalinti minėtas, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas abejones, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu papildomai liudytoja apklausta – S. M. bei iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos raj. policijos komisariato išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl A. Č. automobilio apgadinimo.

11.2. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-36086-19. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog buvo gautas A. Č. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. laike nuo 02 val. iki 03 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo apgadintas jo naudojamas ir prižiūrimas automobilis Volvo S60 v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis motinai R. Z.. Įvykio metu išdaužtas automobilio priekinis stiklas, 60 eurų vertės, dėl ko padaryta žala su stiklo keitimu 120 eurų sumai, taip pat įlenktas variklio dangtis, žala 100 eurų, ir įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, žala 50 eurų. Dėl apgadinto automobilio A. Č. padaryta žala 210 eurų, bendra žala su remonto darbais 270 eurų (t. 5 b. l. 139). Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvados Nr. 52-(218)-(duomenys neskelbtini) matyti, jog tyrimui buvo pateikta žalios spalvos butelio stiklo šukės su galimais rankų pėdsakais, tačiau atlikus tyrimą prieita išvados, jog rankų pėdsakai, išryškinti ant tyrimui pateiktų žalios spalvos butelio šukių, paimtų 2019 m. rugpjūčio 12 d. automobilio „Volvo S60“ v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (t. 5 b. l. 141-142).

11.3. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartus liudytojos S. M. parodymus, apeliacinės instancijos teisme gautą ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl A. Č. automobilio apgadinimo, tiek ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog kaltinimas viešosios tvarkos pažeidimu vis tik L. N. pasitvirtino.

11.4. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji A. V. pakankamai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 2 val. nakties nuvykusi prie jai priklausančio pastato, matė sužalotą K. Z., taip pat tualete kruvinu veidu I. L., tačiau savos sūnaus D. V. ir jo merginos niekur nerado. Ji labai išsigandusi, išėjo į kiemą ieškoti sūnaus, kai tuo metu privažiavo du automobiliai, vienas iš jų buvo BMW, iš kurių išlipo L. B., L. N., A. Č. ir dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. Jie ėjo link jos, kažką šaukė, rėkė „užmušiu“, buvo agresyviai nusiteikę jos atžvilgiu. Sutuoktinis G. V. su sūnumi A. V. tuo metu su automobiliu buvo išvykę ieškoti D. V. po (duomenys neskelbtini). L. B. su metaline lazda rankose ėjo link jos, ji rėkusi „L., L., ką darot“, nes juos pažinojusi. Tuokart grįžo vyras su sūnumi ir sustojo prie kavinės, kur iš automobilio norėjo išlipti A. V., tačiau jis pamatęs, kad link jo ateina L. N., kuris sakė, kad ateik ir tu gausi, užsidarė automobilio dureles. Tada iš dešinės pusės prie mašinos pribėgo L. N., lupo dureles ir jas bandė atidaryti bei ištempti iš mašinos sūnų A.. L. N. daužė dureles į šoną, paskui prie užpakalinės dalies, vėl girdėjosi smūgiai, kuo daužė, nemačiusi. Vyras liepė kviesti policiją (t. 1 b. l. 146-148; t. 5 b. l. t. 4 b. l. 181-183). Netikėti nukentėjusiosios A. V. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu ji davė išsamius parodymus, jos parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog į policiją dėl automobilio apgadinimo buvo kreiptasi tik 2019 m. rugpjūčio 29 d., t.y. net po 18 dienų nuo įvykio, be to pažymima, jog nukentėjusios A. V. parodymai dalyje kur kalbama apie automobilio apgadinimą, prieštarauja A. B. išdėstytam tarnybiniame pranešime, jo liudytojo apklausoje ir apklausos teisme metu duotiems parodymams, kuriuose nėra nieko užsiminta apie įvykio naktį apgadintą V. automobilį, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia automobilio apgadinimo fakto bei nesudaro pagrindo teismui netikėti nukentėjusiosios parodymais. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji, iš karto po įvykio iš jos pareiškimas dėl automobilio apgadinimo nebuvo priimtas, motyvuojant tuo, kad automobilis yra vyro vardu. Nukentėjusiosios teigimu, pareiškimo dėl automobilio apgadinimo padavimas užsitęsė, kadangi nepriėmus jo policijoje, ji kreipėsi į advokatę. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas G. V., kuris parodė, jog įvykio naktį atvažiavus prie pastato bei pamačius kieme stovinčius sužalotus asmenis, tarp kurių jo sūnaus D. V. nebuvo, jis su sūnumi A. automobiliu išvažiavo link Merkinės miestelio centro jo ieškoti. Miestelyje niekur nepastebėjus sūnaus D. grįžo atgal į įvykio vietą. Jam automobiliu privažiavus prie pastato, matęs, kad ant laiptų stovėjo sutuoktinė A. V., kuri rėkė ant tuo metu kieme buvusių L. B., L. N., A. Č. ir dar vieno jam nepažįstamo vaikino. L. N. stovėjo ant laiptų. Pamatęs sūnų A., prie automobilio priėjo L. N. ir jėga bandė atidaryti automobilio dureles, kur sėdėjo A. V. bei norėjo jėga jį ištraukti, tačiau jam pavyko užsitrenkti dureles. Nepavykus to padaryti, L. N. eidamas aplink automobilį keletą kartų smūgiavo į automobilio kėbulą ties dešinės pusės durelėmis, po to girdėjęs, kad buvo suduoti keli smūgiai ir į automobilio galinę dalį. A. V. liepęs kviesti policiją. Ryte, apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad buvo apgadintas automobilio galinis dangtis, priekinės durelės ir jų rankenėlės, matėsi keli įlenkimai kėbule. Liudytojo teigimu dėl pastato ir automobilio apgadinimo pareiškimu į policiją kreipėsi žmona A. V., tačiau iš žmonos neėmė pareiškimo, liepė jam atvažiuoti, todėl taip išėjo, kad pareiškimą dėl automobilio apgadinimo parašė vėliau (t. 4 b. l. 181). Tai, kad prie automobilio dešinės pusės keleivio durelių priėjo L. N. ir jas jėga bandė atidaryti, patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. V.. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, jog L. N. nepavykus atidaryti mašinos durelių, jis išlaužė automobilio rankeną ir smūgiavo į automobilio dureles. L. N. automobilį apgadino rankomis (t. 4 b. l. 192 – 193). Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiųjų A. V. ir G. V. nurodytomis įvykio aplinkybėmis suteikia ir liudytoju pirmosios instancijos teisme apklausto G. V. parodymai. G. V. patvirtino, jog matė, kaip prie pastato atvyko automobiliu pastato savininkė A. V. su vyru. Jie ieškojo sūnaus D. Atvažiavus V., link jų automobilio ėjo L. N., kuris bandė atidaryti automobilio dešinės pusės dureles. Jam nepavykus to padaryti, kumščiu keletą kartų smūgiavo į automobilio dešinę pusę. A. V. vyras pasakė, kad reikia kviesti policiją. Po to jį kažkas tai su vežimėliu įtraukė į salę ir daugiau jis nieko nematė. Kai laukė policijos girdėjo kalbą, kad yra apgadintas ir V. automobilis, tačiau ar jie rodė automobilį policijai nežino, nes tik matęs, kai V. policijai reiškė pretenzijas dėl pastato apgadinimo (t. 4 b. l. 194-195). Tai, kad automobilio apgadinimas, nėra išgalvota V. versija, patvirtino ir nukentėjusiąja pirmosios instancijos teisme apklausta E. M., kuri patvirtino, jog įvykio naktį ji matė automobilį VW Transporter. Tą pačią naktį A. V. jai pranešė, kad automobilis buvo apgadintas ir, kad tai padarė L. N. (t. 4 b. l. 180 – 181). Nukentėjusiuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas I. L. taip pat nurodė, kad įvykio naktį šalia kavinės matė automobilį VW Transporter. Apie tai, kad automobilis buvo apdaužytas sužinojo kitą dieną po ligoninės (t. 4 b. l. 180). Iš byloje esančio automobilio apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint automobilį VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) iš galo ant automobilio galinio bagažinės dangčio kairėje pusėje stebimi vienas šalia kito trys įlenkimai. Apžiūrint automobilį iš dešinės pusės ant automobilio galinio sparno kėbule matyti vienas įlenkimas. Taip pat apžiūrint automobilį iš dešinės pusės ant priekinių durelių ties durelių rankena stebimas vienas įlenkimas bei tų pačių durelių rankenos mechanizmo strigimas (t. 3 b. l. 26 – 29). Nors nuteistasis L. N. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kaltę neigė, aiškindamas, kad jokių veiksmų ji neatliko, automobilio nedaužė ir neapgadino, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, L. N. neigimą prisidėjus prie automobilio VW Transporter apgadinimo, vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. K. ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja S. M. teigė, jog L. N. stovėjo su jomis nuošalyje, į muštynes nesivėlė ir jokių veiksmų neatliko, tačiau teisėjų kolegija šiais liudytojų parodymais nesivadovauja, kadangi juos paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų A. V., G. V., E. M., liudytojų A. V., G. V. parodymai, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus ir detalus, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, sutapo tarpusavyje bei, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų visumos, atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija, nukentėjusiųjų A. V., G. V., E. M., liudytojų A. V., G. V. parodymais tiki ir remiasi jais spręsdama L. N. kaltės klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad visi kaltinamieji, tame tarpe ir L. N., atėję prie pastato laiptų ir įėjimo durų, nepradėjo klausinėti ten buvusių asmenų, ar kas nors matė asmenį, kuris būtų metęs butelį į sustojusį automobilį, o nieko nesiaiškindami pradėjo smurtinius veiksmus prieš asmenis, kurie stovėjo ant laiptų, kadangi šias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusieji I. L., E. A., E. M., tiek liudytojai D. V., G. V., M. K.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas I. L. parodė, jog apie 02 val. 30 min. iš salės išėjęs į kiemą parūkyti matė, kad jame buvo iš matymo pažįstami L. B. ir D. Z.. L. B. iškart pradėjo bėgti link jo, jis išsigandęs pradėjo bėgti nuo jo link (duomenys neskelbtini) centro. Bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad jį vijosi L. B., D. Z. ir dar vienas koks tai jam nepažįstamas vaikinas (t. 4 b. l. 180). Teisme apklaustas nukentėjusysis E. A. taip pat nurodė, jog 02 val. kartu su M. K. iš salės išėję į kiemą parūkyti pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve nuo žiedinės sankryžos link jų ėjo A. Č., L. B. ir daugiau asmenų, kurių neįsidėmėjo. Po to pajutęs smūgį - spyrį į kairiąją veido pusę, po smūgio nukrito nuo laiptų ir prarado sąmonę ir kas toliau vyko nežino (t. 4 b. l. 180 ). Nukentėjusioji E. M. teismo posėdžio metu parodė, jog šventės metu D. V. paskambino D. Z. ir pasakė, kad atvažiuos pasikalbėti. Apie 02 val. 15 min., būdama kavinės viduje, išgirdusi kieme triukšmą, ėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Kieme prie laiptų pamatė ant žemės gulintį K. Z. kruvinu veidu, maždaug 1,5 metro atstumu nuo gulinčio K. Z. stovėjo D. Z. ir L. B., kurie rankose laikė po dujų balionėlį ir po teleskopinę lazdą (t. 4 b. l. 180-181). Tai, kad D. Z., L. B. ir L. N. atėjo nesiaiškinti ar kas nors matė asmenį, kuris būtų metęs butelį į A. Č. automobilį patvirtino ir liudytoju apklaustas D. V., kuris parodė, jog švenčiant gimtadienį apie 02 val. 15 min. jam per Facebook paskambino pažįstamas D. Z., kuris pasakė, kad atvažiuos su juo pasikalbėti. Apie 02 val. 30 min. jam su drauge E. M. būnant patalpoje, išgirdo kieme triukšmą, riksmus. Išėjus į kiemą ir stovint ant laiptų matė, kad kieme kairėje pusėje ant žemės kruvinu veidu sėdėjo jo pusbrolis K. Z., o šalia stovėjo D. Z. ir L. B.. Dešinėje pusėje, gal už 3 metrų, stovėjo L. N. su savo mergina G. K., kurie jį pamatę pradėjo šaukti, kad „ateik čia, užmušim“ (t. 4 b. l. 191-192). Liudytoju apklaustas G. V. parodė, jog apie 02 val. jis su neįgaliojo vežimėliu išvažiavęs ant kiemo laiptų parūkyti kai prie pastato atvažiavo 1 ar 2 automobiliai, iš jų vienas buvo Volvo markės. Pamatė, kad link jų ėjo L. B., L. N., A. Č., D. Z. ir dar keli jam nepažįstami vaikinai. Kažkas iš atėjusių asmenų smūgiavo ar spyrė E. A., kuris nukrito nuo laiptų (t. 4 b. l. 194-195). Liudytojas M. K. taip pat patvirtino, jog atėję asmenys nieko nesiaiškindami pradėjo smurtinius veiksmus prieš šventės dalyvius. Liudytojo teigimu, apie 02 val. 20 min. jam iš salės išėjus į kiemą parūkyti matė, kad nuo (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve ateina keli asmenys. Jiems priėjus arčiau pamatė, kad tai iš matymo pažįstami L. B., D. Z., su jais buvo dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. Matė, kad L. B. rankose laikė suskleistą teleskopinę lazdą. Jam paklausus, kas čia dabar bus, nepažįstamas vaikinas jam atsakė, kad pamatysi. L. B. išskleidė rankoje turėtą teleskopinę lazdą, o nepažįstamas vaikinas jam į akis papurškė dujų, tuomet pajuto stiprų smūgį į galvos sritį (t. 4 b. l. 189). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. B., D. Z. ir L. N. pateikta versija dėl A. Č. automobilio stiklo sudaužymo, siekia pagrįsti jų nuėjimo prie pastato aiškintis priežastį bei dėl to kilusias muštynes, tačiau tai paneigia nukentėjusiųjų I. L., E. A., E. M., liudytojų D. V., G. V., M. K. parodymai ir kurie patvirtina, jog nevyko joks aiškinimasis dėl sudaužyto automobilio stiklo, o be jokios objektyvios priežasties iš karto prasidėjo smurtiniai veiksmai. Tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga iš kurios matyti, jog A. Č. praėjus daugiau nei dešimčiai dienų po įvykio kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl apgadinto automobilio Volvo, nagrinėjamu atveju neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo L. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog kaltinamųjų L. B., D. Z. ir L. N. veiksmai buvo atlikti iš chuliganiškų paskatų ir nukreipti pažeisti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, nes jie smurtaudami prieš nukentėjusiuosius nutraukė ten buvusių asmenų pobūvį, dėl jų veiksmų buvo nutrauktas nukentėjusiųjų G. ir A. V., liudytojo A. V. miegas, L. N. veiksmais lupant automobilio durelių rankeną ir daužant automobilį buvo ne tik apgadintas svetimas turtas, bet išreikšta aiški nepagarba kitiems asmenims ir jų turtui, todėl tokie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad jokių veiksmų ar grasinimų panaudoti smurtą prieš nors vieną asmenį iš L. N. pusės nebuvo, tačiau šiuos skundo argumentus paneigia nukentėjusiosios E. M., liudytojų G. V., D. V., K. A. parodymai. Pažymėtina, jog liudytoju apklaustas D. V., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtino, jog išėjęs į kiemą ir stovėdamas ant laiptų jis matė, kad už 3 metrų nuo jo stovėjo L. N. su savo mergina G. K., kurie jį pamatę pradėjo šaukti „ateik čia, užmušim“. Nukentėjusioji E. M. taip pat patvirtino, jog jai su D. V. stovint ant laiptų, L. N. D. V. šaukė, kad ateitų muštis. D. V. norėjo eiti link L. N., tačiau ji neleidusi, o rankomis jį įstūmusi į pastato vidų. Tai, kad L. N. nestovėjo nuošalyje, o aktyviai su kitais kaltinamaisiais dalyvavo įvykio sūkuryje, vaikščiojo po pastato vidų, kuriame vyko pobūvis, patvirtino ir liudytojas G. V., kuris nurodė, jog matė, kad į pastato vidų su teleskopine lazda ir dujų balionėliu rankose ėjo L. B., L. N., A. Č. ir D. Z.. Liudytoju apklaustas K. A. taip pat patvirtino, jog matė, kad pažįstami L. N. ir A. Č. įėjo į pastato vidų (t. 5 b. l. 18-19). Tai, kad vėliau į įvykio vietą atvykus G. V. vairuotam automobiliui VW Transporter, kuriame sėdėjo ir A. V., L. N. be jokios priežasties puolė prie šio automobilio grasindamas sumušimu A. V. ir siekė jį ištraukti iš automobilio, tačiau jam nepavykus smarkiai lupdamas automobilio priekinės dešinės pusės automobilio dureles, kumščiais smūgiavo į šias dureles bei eidamas aplink automobilį dar smūgiavo ir į automobilio galinę dalį, kaip jau minėta aukščiau, patvirtino nukentėjusieji A. V., G. V. ir liudytojai A. V. bei G. V..

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo L. N. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Dėl civilinio ieškinio

15. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai patenkino nukentėjusios A. V. civilinį ieškinį.

15.1. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

15.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl priteistos nukentėjusiajai A. V. 300 eurų dydžio neturtinės žalos, kadangi L. N. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. N. kaltės pažeidus viešąją tvarką, kuomet jis vandališkais veiksmais apgadino A. V. ir G. V. priklausantį automobilį, yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteistas esant teisiniam pagrindui. Vertindamas priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, į nukentėjusiosios patirtą emocinį stresą dėl L. N. veiksmų, kai jis norėjo ištraukti iš automobilio ten sėdintį sūnų A. bei dėl jo veiksmų daužant jai ir sutuoktiniui priklausantį automobilį. Kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, jis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Mažinti nustatytos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentėjusiajai A. V. priteistu 1328,68 eurų turtinės žalos dydžiu, teigiant, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji A. ir G. V. būtų patyrę turtinę žalą. Apelianto teigimu, nors nukentėjusieji pateikė byloje automobilio VW Transporter remonto sąmatą, kurioje nurodyta neva remonto suma yra 1328,68 eurų, tačiau minėto automobilio jie neremontavo, todėl realiai jokios turtinės žalos nepatyrė.

16.1. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

16.2. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo konstatuota, L. N. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent nuteistasis yra atsakingas už nukentėjusiajai A. V. padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti turtinę žalą 2158,05 Eur sumai, iš kurios 1328,68 Eur susidarė dėl automobilio apgadinimo (t. 2, b. l. 30-42). Kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. automobilio remonto sąmatą, kuri patvirtina, jog būtent 1328,68 Eur suma reikalinga atkurti automobilio VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) būklę iki jo apgadinimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje pateiktą automobilio remonto sąmatą, būtent šią 1328,68 eurų sumą priteisė nukentėjusios A. V. naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji turi teisę prašyti atlyginti jai išlaidas, kurias ji dar tik patirs atliekant automobilio remonto darbus bei siekiant jį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi iki jo apgadinimo. Nukentėjusiosios būsimų išlaidų dydis yra realus, pagrįstas objektyviais duomenimis – automobilio remonto sąmata, kurios teisingumu ir objektyvumu abejoti, vien tik dėl to, kad joje nėra įrašytas VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris ir dėl to mažinti ar iš viso atsisakyti priteisti prašomą 1328,68 Eur sumą, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad dėl visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų atlikimo atsirado nukentėjusios A. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos 300 eurų sumai, tačiau šias išlaidas nepagrįstai priteisė iš vienintelio L. N..

17.1. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamųjų L. B. ir D. Z. kaltė dėl nukentėjusiosios A. V. turto sugadinimo nebuvo nustatyta, o L. N. kaltė dėl nukentėjusiosios automobilio apgadinimo pasitvirtino, pagrįstai nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, priteisė iš L. N..

17.2. Sutiktina, kad motyvuojamojoje ginčijamo nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad nukentėjusiosios A. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamųjų, kadangi šios išlaidos atsirado dėl visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų atlikimo, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog nukentėjusiosios automobilio apgadinimas atsirado tik dėl L. N. neteisėtų veiksmų, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucine nuosprendžio dalimi tinkamai išsprendė nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, jas priteisiant tik iš nuteistojo L. N.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nurodydamas, jog nukentėjusiosios nurodomos bylinėjimosi šios išlaidos atsirado dėl visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų atlikimo, padarė rašymo apsirikimą, kuris esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Nukentėjusiųjų A. V. ir G. V. atstovė advokatė A. I. atsiliepime į nuteistojo L. N. gynėjo apeliacinį skundą prašė, priteisti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 350 eurų. Prie atsiliepimo pridėtas 2021 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1067130, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji A. V. advokatei A. I. sumokėjo 350 eurų už teisinių paslaugų suteikimą.

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. N. gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiųjų atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos turėtos išlaidos – 350 eurų už teisinių paslaugų suteikimą yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais duomenimis, todėl jos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. N. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo L. N. nukentėjusiosios A. V. naudai 350 (tris šimtus penkiasdešimt ) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.