- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2-16384-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Z. K.
- Trečiasis asmuo
- A. B., P. M.
- Atsakovas
- Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Jonė Smilgevičiūtė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovei Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, su trečiaisiais asmenimis byloje A. B. ir P. M., dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 500 Eur draudimo išmoką, 72,12 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 24 d. visuotinio karantino metu, iš jos buvo pagrobti 1 700 Eur. Paaiškino, jog nežinomas asmuo, prisistatęs policijos tyrėju, paskambino ir pasakė, kad ji už komunalines paslaugas neva atsiskaitė padirbtais pinigais ir, kad tyrėjas turi atvykti ir patikrinti jos turimas pinigines kupiūras. Nurodė, kad atvykęs asmuo paprašė parodyti pinigus, o jai juos padėjus ant stalo pagrobė ir išbėgo pro duris. Paaiškino, kad dėl nurodyto tą pačią dieną kreipėsi į policiją, kuri dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pripažino ją nukentėjusia. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ji savo turtą buvo apdraudusi būsto draudimu, kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. raštu nepagrįstai atsisakė jai išmokėti draudimo išmoką. Paaiškino, kad atsakovė savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką motyvavo tuo, jog įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi pinigai išvilioti apgaulės būdu. Nurodė, jog sudarydama draudimo sutartį buvo pasirinkusi maksimalų namų turto draudimo variantą, numatantį grynųjų pinigų draudimą, jiems esant draudimo vietoje, iki 1 500 Eur, todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė atlygins patirtą žalą šiose ribose. Pažymėjo, kad atsakovės būsto draudimo taisyklės Nr. 67 aiškiai numato, kad apiplėšimas yra draudiminis įvykis, atsižvelgiant į tai, mano, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra aiškiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad gavus pranešimą apie įvykį, buvo pradėta žalos administravimo procedūra. Nurodė, kad įvertinus gautą informaciją, buvo vadovaujamasi Taisyklių IV skyriaus 1.4. b punktu, kur apibrėžta, kad draudžiamasis įvykis yra – „apiplėšimas, kai draudimo vietoje iš jūsų ar jūsų šeimos nario turtas atimamas panaudojus ar grasinant fizine ar psichologine prievarta; draudimo vietoje iš jūsų ar jūsų šeimos nario atimamas apdraustas turtas, jums esant bejėgiškos būklės ar negalint priešintis“. Paaiškino, jog pagal draudimo sutarties sąlygas įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir nuostoliai neatlyginami „už daiktus ir pinigus, jei jie į jų atėmimo vietą pristatomi nusikaltėlio reikalavimu, apdrausto turto užvaldymo apgaulės būdu. Nurodė, kad pagal informaciją, gautą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nustatė, jog šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Paaiškino, kad įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą bei aplinkybes, jog turtas buvo užvaldytas apgaulės būdu, padarė išvadą, jog atsižvelgiant į nurodyto įvykio aplinkybes, toks įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio sąvokos. Pažymėjo, jog nors draudimo sutartimi yra suteikiama apsauga, ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas, atsižvelgiant į tai prašo ieškovės ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Trečiasis asmuo P. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilnai.
Šalies argumentai
Ieškovė Z. K. papildomai paaiškino, jog telefonu policijos pareigūnu prisistatęs asmuo nurodė, jog neva paštininkė jai išmokėjo pensiją padirbtomis kupiūromis ir klausė, ar dar turi pensijos lėšų. Jai patvirtinus, kad dar dalį pensijos turi, pasakė, kad ji yra įtraukta į asmenų sąrašą, ir kad reikia patikrinti likusias kupiūras. Ieškovė pažymėjo, jog jai nebuvo leista padėti telefono ragelio, liepta laukti kito pareigūno ir visą laiką laikyti ragelį bei klausytis nurodymų. Atėjęs pareigūnas liepė atnešti pinigus tikslu nufotografuoti, ką ji ir padarė, tačiau pastarasis jų nefotografavo, o pradėjo dėti į krūvelę; tada ji nutarusi atsiimti pinigus atgal, tačiau tas asmuo čiupo už rankos, už pinigų ir išbėgo; bandė jį vytis ir šaukė „vagis“, bet pastarasis pabėgo.
Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta minimalaus ir vidutinio draudimo standartų, pasirinkta maksimali rizika ir apsauga, draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, tikintis maksimalios draudimo apsaugos. Mano, jog draudimo bendrovė yra linkusi labai susiaurinti plėšimo sąvoką ir prilyginti ją baudžiamosios teisės plėšimo reglamentavimui, tačiau tai yra nepagrįsta, nes baudžiamoji teisė yra ultima ratio ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas teismas turi būti atsargus ir visas abejones vertinti kaltinamojo naudai, šiuo gi atveju yra nagrinėjamas civilinis ginčas ir draudimo sutarties nuostatos turi būti aiškinamos silpnesnės sutarties šalies naudai. Pažymėjo, jog ieškovė savo noru pinigų neatidavė, todėl įvykis turėtų būti pripažintas draudžiamuoju.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Pažymėjo, jog draudimo santykių esmė pasireiškia tuo, jog yra suteikiama apsauga staiga ir netikėtinai įvykusiems atvejams, jie negali priklausyti nuo dalyvių valios, negali būti jų kontroliuojami; dėl to negali būti draudžiama rizika, kuri pasireiškia dėl klaidingo asmens tikrovės suvokimo. Mano, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nei fizinės nei psichologinės prievartos, visi atlikti veiksmai sudarė sukčiavimo schemos dalis, pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu, todėl įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju.
Trečiasis asmuo A. B. palaikė ieškovės pusę. Paaiškino, jog viskas įvyko karantino metu, kuomet bendravimas su žmonėmis buvo draudžiamas ir paaiškinimus draudimui pateikė iš motinos (ieškovės) žodžių. Mano, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip garbaus amžiaus asmuo, patyrė didelį psichologinį spaudimą, telefonu jau nuolat buvo priminama, jog yra įtraukta į nusikalstamą veiką, į tam tikrų asmenų sąrašą, o kai susivokė kas vyksta, kad pinigų niekas neplanuoja fotografuoti, dėl amžiaus nespėjo tinkamai sureaguoti, nes viskas įvyko labai netikėtai.
Trečiasis asmuo P. M. į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai. Kadangi teismui nėra žinomos trečiojo asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastys, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Draudimo sutarčiai taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 067, pasirinktas Maksimalus turto draudimo variantas, draudėja - A. B., naudos gavėja – Z. K..
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, bei trečiojo asmens A. B. draudikui pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog galiojant draudiminei apsaugai, 2020 m. kovo 24 d. policijos pareigūnais prisistatę asmenys: vienas telefonu, o kitas fiziškai prisistatęs į apdraustą butą, neteisėtai užvaldė ieškovės 1 700 Eur ir pasišalino. Kadangi Draudimo sutartyje numatyta draudimo vietoje esančių pinigų apsauga 1 500 Eur ribose, ieškovė pareiškė reikalavimą draudikui dėl tokio dydžio draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo bendrovė pinigų netekimo įvykį įvertino kaip apgaulę ir remdamasi Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 1.4. punktu pripažino nedraudžiamuoju įvykiu.
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės į draudimo išmokos išmokėjimą.
Byloje taip pat nustatyta, jog dėl ginčo įvykio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54950-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje „Sukčiavimas“, dėl to, kad 2020 m. kovo 24 d. apie 14.00 val., nepažįstamas asmuo paskambinęs į laidinį telefono numerį 852420360 Z. K., gim. 1942 m., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir prisistatęs policijos pareigūnu, nurodė melagingas aplinkybes, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl padirbtų pinigų ir juos reikia patikrinti; vėliau į nukentėjusios butą atėjęs asmuo, kuria paėmė iš Z. K. 1 700 Eur ir pasišalino. Šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas P. M.. Bylos nagrinėjimo metu iš Liteko duomenų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir baudžiamojo byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui (Liteko duomenys, baudžiamosios bylos Nr. N1-3148-1058/2021).
Kadangi byloje kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju yra išimtinai civilinio pobūdžio, taip pat atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju draudėjos paaiškinimų apie įvykį pagrindu (duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nereikalavo), abiejų šalių sutikimu teismas nestabdė nagrinėjamos bylos ir ją išnagrinėjo nelaukdamas baudžiamosios bylos baigties.
Dėl byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Vadovaujantis draudimo teisinių santykių reguliavimu, pagrindinės draudimo sutarties sąlygos nurodomos draudimo liudijime (polise), jos gali būti detalizuojamos, papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991, 6.992 straipsniai, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002).
Byloje nustatyta, kad atsakovės sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju buvo priimtas vadovaujantis Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 1.4. punkto pagrindu, kuris numato, jog draudiminė apsauga turto netekimo iš draudžiamo objekto atveju taikoma šiems draudžiamiesiems įvykiams: vagystei su įsibrovimu, apiplėšimui ir vandalizmui.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog civilinių ir baudžiamųjų įstatymų skirtinga paskirtis bei skirtingi teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę civiliniuose ir baudžiamuosiuose santykiuose. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamos veikos neteisėtai užvaldant (įgyjant) svetimą turtą pagal įvairius požymius kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai (vagystė, plėšimas, sukčiavimas ir kt.), tačiau civiliniuose santykiuose toks kvalifikavimas gali neturėti esminės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-175/2003).
Nagrinėjamu atveju abi šalys sutiko, jos draudimo sutarties pagrindą sudarančios draudimo taisyklės neturėtų būti aiškinamos per baudžiamosios teisės prizmę, nes draudimo taisyklėse draudžiamaisiais įvykiais apibrėžti turto netekimo atvejai neatitinka baudžiamosios teisėje numatyto vagystės ar plėšimo reglamentavimo. Iš Draudimo taisyklių 1.4 punkto matyti, jog taisyklėse vagystė su įsibrovimu, plėšimas ir vandalizmas yra numatyti kaip vieno draudžiamojo įvykio vagystės rūšys, pateikti apibrėžimai nėra susieti su BK straipsniais, todėl ginčui išspręsti neturi jokios teisinės reikšmės tai, kokios veikos bus inkriminuotos kaltinamajam baudžiamojoje byloje.
Tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti būtina nustatyti, kokią draudiminę apsaugą suteikė draudikas draudėjai ir kokių pagrįstų draudiminės apsaugos lūkesčių galėjo tikėtis draudėja, sudariusi draudimo sutartį Draudimo taisyklių Nr. 067 pagrindu.
Kaip jau minėta, turto netekimo atveju draudžiamaisiais įvykiais pagal Draudimo taisyklių 1.4 punktą pripažįstami: vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas. Tarp šalių nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos vagystės su įsibrovimu bei vandalizmo nuostatos, ieškovė savo reikalavimus grindė ginčo įvykį vertindama kaip apiplėšimą. Apiplėšimas Draudimo taisyklių 1.4 punkto b papunktyje apibrėžiamas kaip atvejis, kai draudimo vietoje turtas atimamas panaudojus ar grasinant fizine ar psichologine prievarta; taip pat draudimo vietoje apdrausto turto atėmimą asmeniui esant bejėgiškos būklės ar negalint priešintis. Tuo pačiu minėto papunkčio dešiniajame stulpelyje nurodoma, jog nedraudžiamuoju įvykiu ir skliausteliuose patikslinama, jog neatlyginami nuostoliai, už daiktus ir pinigus, jei jie į jų atėmimo vietą pristatomi nusikaltėlio reikalavimu, apdrausto turto užvaldymo apgaulės būdu. Sistemiškai aiškinant abu 1.4 punkto b papunkčio stulpelius, numatančius draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius plėšimo atveju matyti, jog jų gramatinė konstrukcija leidžia daryti išvadą, jog draudžiamieji įvykiai, patenkantys į turto netekimą plėšimo būdu atvejį turi įvykti draudimo vietoje, tuo tarpu nedraudiminis įvykis plėšimo atveju yra draudžiamojo turto pristatymas nusikaltėlio reikalavimu ir jo užvaldymas apgaulės būdu. Ar tokio nedraudžiamojo įvykio atveju yra svarbi turto pristatymo vieta – draudimo vieta ar už jos ribų t. y. ar draudimo apsauga galioja turtą pristačius nusikaltėliui draudimo vietoje (bute) ar jį iš buto nunešus į konkrečią vietą, iš draudimo taisyklių nėra aišku; taip pat nėra aišku, į kokį stulpelį turėtų patekti nagrinėjamas atvejis, kuomet į draudžiamą būstą buvo patekta apgaulės būdu, tačiau apdrausto turto buvo netekta jau nukentėjusiajai susivokus kas vyksta ir neteisėtai nustvėrus ant stalo gulinčius pinigus. Tačiau nagrinėjamu atveju šie neaiškumai nėra reikšmingi, nes byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė pinigų neteko prieš savo valią, jie buvo atimti prievartos būdu, pastarajai susivokus, jog yra apgaudinėjama, tad šiuo atveju ginčo įvykį vertinti kaip ieškovės klaidingą realybės vertinimą, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, jog ieškovė neatidavė savo pinigų nusikaltėliui gera valia. Tiek rašytiniuose paaiškinimuose, kurių pagrindu draudikas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, tiek teismo posėdžio metu, buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pinigų buvo netekta nusikaltėliui juos netikėtai pačiupus (stvėrus) ir pabėgus. Atitinkamai nėra jokio pagrindo ginčo įvykio vertinti kaip patenkančio į 1.4 punkto b papunkčio dešiniajame stulpelyje numatą nedraudžiamąjį atvejį, kuomet pinigai dėl apgaulės pristatomi nusikaltėliui, t. y. dėl apgaulės poveikio pinigų netenkama savo valia.
Kita vertus, ginčo įvykio vertinti kaip draudžiamąjį dėl įvykdyto apiplėšimo, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Iš pačios ieškovė paaiškinimų matyti, jog turto netekimo atveju, apart didelio streso, jokios psichologinės ar fizinės prievartos ji nepatyrė, įvykių eigai nesipriešino, nes manė, jog vykdo teisėtus policijos pareigūno nurodymus, o susivokus esant apgaudinėjamai, nespėjo tinkamai sureaguoti.
Iš šalių pasirašytos draudimo sutarties turinio taip pat matyti, jog paprastoji vagystė, be įsibrovimo į patalpas, nepaisant to, jog turtas buvo draudžiamas maksimalia apimtimi, nepateko į draudžiamųjų rizikų sąrašą. Apie tai byloja tiek Draudimo poliso specialiosios sąlygos, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog draudžiamos tik šios vagystės atvejai: vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas; tiek standartinių Draudimo taisyklių sąlygos, numatytos 1.4 punkto a papunktyje (dešiniajame stulpelyje), skelbiančios, jog neatliginami nuostoliai jei į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo požymių; į patalpas patenkama pro neužrakintas duris ir pan.
Nenustačius, kad ieškovė pinigų neteko dėl draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio, konstatuotina, jog draudikui neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,18 Eur (penkis eurus ir 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.