- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2-2017-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28597-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- D. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui D. Č. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 5220 Eur, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu kartu kaip šeima gyveno iki 2019-03-23, tačiau dėl tarpusavio nesutarimų šalių santykiai nutrūko. Vaikui gimus, atsakovas savo tėvystę jo atžvilgiu pripažino, tačiau tėvo pareigas vykdė tik iš dalies, retkarčiais jį aplankydavo bei keletą kartų skyrė nedideles pinigų sumas jo išlaikymui (iš viso apie 200 Eur). Vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 400 - 450 EUR (maistas – 230 EUR, drabužiai, avalynė higienos reikmenys – 100 EUR, išlaidos privačiam darželiui (duomenys neskelbtini) - 300 EUR (nuo š.m. rugsėjo 1 d. vaikas lankys savivaldybės darželį (duomenys neskelbtini) – 70 EUR), vaistai, vitaminai, vaistažolių arbatos – 15 EUR, ugdymo priemonės (žaisliukai, knygelės ir pan.) – 40 EUR, išlaidos atostogoms – 30 EUR, išlaidos būstui ir jo įrengimui, komunalinėms paslaugoms – 50 EUR). Ieškovės gaunamos mėnesio pajamos nėra itin didelės, jas nuo 2021-06-01 sudaro apie 1500 EUR dydžio darbo užmokestis bei 70 EUR dydžio valstybės išmoka vaikui (iki tol ji gaudavo 470 EUR dydžio vaiko priežiūros išmokas)), viena užtikrinti visapusišką sūnaus poreikių patenkinimą ieškovė neturi galimybės – tam būtina atsakovo parama. Kadangi vaiko poreikiai buvo akivaizdžiai didesni nei atsakovo sumokėtas išlaikymas, ieškovė ne kartą kreipėsi į jį su prašymu teikti vaikui pilnos apimties išlaikymą. Tačiau atsakovas visas ieškovės pastangas ignoruodavo, o maždaug 2020 m. pradžioje ryšius su ieškove ir nepilnamečiu vaiku nutraukė. Atsakovas D. Č. nepilnamečio vaiko neišlaikė nuo pat jo gimimo, todėl reiškiamas reikalavimas dėl 5220 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (įsiskolinimas skaičiuojamas po 180 EUR per mėnesį už 29 mėn.). Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, vaikas yra prie jos prisirišęs, o atsakovas ilgą laiką vaiku nesidomi ir su juo nebendrauja, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Grįsdama reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovė paaiškino, kad atsakovui bendrauti su vaiku niekuomet nedraudė, nesudarė tam kliūčių, priešingai, nori, kad atsakovas aktyviau dalyvautų vaiko gyvenime. Tačiau atsakovas D. Č. nuo 2020 m. pradžios su vaiku nebendrauja, jo nelanko, tarpusavio ryšio palaikyti nesistengia. Todėl pastarasis dėl jo amžiaus sąlygotų ypatybių yra užmiršęs savo tėvą. Dėl šios priežasties pereinamuoju laikotarpiu (t.y. vaiko adaptavimosi laiku) tikslinga nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas iki 2022-01-01 bendrautų su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadieniais nuo 12 val. iki 17 val.) ieškovės akivaizdoje. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus atsakovas su vaiku galėtų bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadieniais nuo 12 val. iki 19 val.), paimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį atgal.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteikti. Taip pat procesiniai dokumentai buvo siunčiami paskutiniais žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nebuvo įteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2012-11-06 verčiasi individualia veikla, jo darbovietės adresas teismui nežinomas. Esant tokioms aplinkybėms, procesiniai dokumentai atsakovui siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais tinkamai praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 3 dalis).
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nepilnamečio amžių, geriausius nepilnamečio A. Č. interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Siekiant kurti ir užtikrinti vaiko ryšį su tėvu, ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka dalyvaujant vaiko motinai, atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštas vaiko interesais, prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, patikslino, kad turi būti nustatytas poros mėnesių pereinamasis laikotarpis atsakovo bendravimui su vaiku arba jo terminas išvis nenustatytinas. Papildomai paaiškino, kad vaikas visai neprisimena tėvo, ji nori, jog vaikas bendrautų su atsakovu, tačiau atsakovas turi priklausomybę (azartiniai lošimai), kuri gali įtakoti netinkamą elgesį su vaiku - vaikas gali būti paliktas vienas be priežiūros, gali būti nepatenkinti poreikiai, todėl atsakovo bendravimas su vaiku nustatytinas tik ieškovės akivaizdoje. Be to, atsakovas vaikui svetimas, gali būti traumuotas. Jei atsakovas laikytųsi nustatytos bendravimo tvarkos ir vaikas prie jo priprastų, pakaktų trijų-keturių mėnesių pereinamojo laikotarpio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnį nei reikalingas išlaikymą, nes žino, kad negali tikėtis, kad atsakovas teiktų daugiau. Vaiko poreikiams patenkinti reikia 700 Eur per mėnesį. Vaiko aprangai skiriama 70 Eur per mėnesį. 50 Eur – būsto mokesčiams. Vaikas turi specialių poreikių. Atsirado adenoidų uždegimas. 84 Eur išleisti vien konsultacijai, jų reikia kartą per mėnesį 1-2 metus, kol vaikas išaugs, nes jis pradėjo kursti. Naudojami purškalai į nosį ir ausį. Vieni trims savaitėms kainuoja 10 Eur, kiti - 8 Eur mėnesiui. Vaikui nustatytas atopinis dermatitas, kuriam gydyti reikia skirti apie 20 Eur per mėnesį. Perkami ir tepami emolientai, kainuojantys apie 16 Eur trims savaitėms, tepalas, kainuojantis 4 Eur, kurio užtenka 3-4 mėnesiams. Esant paūmėjimams, geriamas sirupas nuo alergijos, kuris kainuoja 8 Eur ir kurio pakanka 3 mėn. Dėl atopinio dermatito perkami brangesni skalbikliai. Buities prekėms iš viso išleidžiama apie 25 Eur per mėn., higienos prekėms – 10 Eur. Vaikas vartoja daug vitaminų, nes labai serga (vitaminas C – 3 Eur per mėn., vitaminas D – 4 Eur dviem mėnesiams, žuvų taukai –10 Eur 2 savaitėms). Sergant perkami vaistai nuo temperatūros. Vidutiniškai jie kainuoja 20 Eur per metus. Privačią ugdymo įstaigą vaikas lankė nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Vaikas lanko gimnastikos būrelį, tai kainuoja 70 Eur per mėnesį. Ieškovė gauna 1500 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Laikotarpiu nuo 2019-05-17 iki 2020-05-17 gaudavo 730 Eur motinystės išmokas, o nuo 2020-05-18 iki 2021-05-14 – 470 Eur šių išmokų. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 180 Eur per mėnesį, nes jo laikotarpiu buvo mažesni vaiko poreikiai.
6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Nesant galimybės įteikti jam procesinius dokumentus, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
7. Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
9. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo įrašo kopijos matyti, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Remiantis bylos duomenimis (Tarnybos išvada, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) bei ieškovės paaiškinimais, šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove.
10. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštaravo. Tarnybos išvadoje ir ieškovės aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šeima tarnybai nėra žinoma. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko teisių pažeidimus byloje nėra. Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog geriausius nepilnamečio A. Č. interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarauja jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
12. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnių 1-3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
13. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku taikomi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku.
15. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas nuo 2020 m. pradžios su vaiku nebendrauja, jo nelanko, tarpusavio ryšio palaikyti nesistengia. Atsakovui bendravimą su sūnumi nutraukus, pastarasis tėvo neprisimena. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2022-01-01, kurio metu atsakovas su vaiku bendrautų kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadieniais nuo 12 val. iki 17 val.) ieškovės akivaizdoje. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą, pereinamajam laikotarpiui pasibaigus atsakovas D. Č. su sūnumi bendrautų kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 19 val., paimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas į gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Tačiau ieškovės nurodytas pereinamasis laikotarpis - iki 2022-01-01 - bylos nagrinėjimo metu jau yra pasibaigęs, todėl jo nėra galimybės nustatyti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad būtų pakankamas kelių mėnesių pereinamasis laikotarpis. Jis galėtų būti ir ilgesnis arba teismas galėtų nenustatyti termino kurį atsakovas turėtų bendrauti su vaiku pereinamojo laikotarpio tvarka.
17. Remiantis kasacinio teismo praktika, jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Kai įgyvendinus nustatytą minimalaus bendravimo su vaikais tvarką ji nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymui neprieštaravo. Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka dalyvaujant vaiko motinai, atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
19. Pereinamasis laikotarpis paprastai yra skirtas atkurti ar sustiprinti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo ir vaiko bendravimas yra nutrūkęs, vaikas yra mažo amžiaus, todėl atsakovo ir vaiko emocinį ryšį būtina atkurti palaipsniui. Tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, neaišku kiek intensyviai bendraus ir kaip jam tai seksis, ar ryšys galės būti atkurtas greitai ar tam prireiks daugiau laiko. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės iš anksto numatyti kokios trukmės pereinamojo laikotarpio reikės, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta pereinamojo laikotarpio tvarka nustatytina nenumatant jokio termino, o tuomet kai atsakovo ryšys su vaiku bus atkurtas, bet kuri iš šalių ar abi kartu galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str. 3 d.).
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovei.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
21. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
22. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
24. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.
25. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vertinant sūnaus poreikius pažymėtina, kad jų patenkinimui kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 400 - 450 EUR (maistas – 230 EUR, drabužiai, avalynė higienos reikmenys – 100 EUR, išlaidos privačiam darželiui (duomenys neskelbtini) - 300 EUR (nuo š.m. rugsėjo 1 d. vaikas lankys savivaldybės darželį (duomenys neskelbtini) – 70 EUR), vaistai, vitaminai, vaistažolių arbatos – 15 EUR, ugdymo priemonės (žaisliukai, knygelės ir pan.) – 40 EUR, išlaidos atostogoms – 30 EUR, išlaidos būstui ir jo įrengimui, komunalinėms paslaugoms – 50 EUR).
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad vaiko išlaikymui reikalinga daug didesnė – 700 Eur suma, tačiau ji nesitiki gauti iš atsakovo tokio dydžio išlaikymo vaikui, todėl prašo priteisti mažesnę sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo, kad vaiko aprangai skiriama 70 Eur per mėnesį suma, dėl specialių vaiko poreikių – adenoidų išvešėjimo, ieškovės teigimu, patiriamos virš 100 Eur per mėnesį išlaidos, susijusios su vaiko sveikata. Nustatytas atopinis dermatitas, kuriam gydyti reikia skirti apie 20 Eur per mėnesį. Buities prekėms, įskaitant specialius brangesnius skalbiklius, iš viso išleidžiama apie 25 Eur per mėn., higienos prekėms – 10 Eur.
27. Ieškovė pateikė į bylą poreikių lentelę, kurios duomenimis per porą savaičių maistui ji išleidžia apie 100 Eur, per pusantro mėnesio – apie 200 Eur aprangai ir avalynei, 30 Eur 2022-02-16 išleido baldams, apie 124 Eur per beveik mėnesį išleido sveikatos poreikiams, beveik 1400 Eur per 13 mėnesių – ugdymui, 40 Eur – papildomam ugdymui, apie 450 Eur per metus – draudimui. Pateikti duomenys apie išlaidas maistui, aprangai, avalynei. Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad vaikui diagnozuotas adenoiditas, atopinis dermatitas, atitinkamai patirtos išlaidos sveikatos poreikiams (pateikti kvitai). Gimnastikos užsiėmimai, remiantis pateiktais duomenimis, kainuoja 40 Eur. Šiuo metu ieškovė patiria 40-60 Eur per mėnesį išlaidų, susijusių su ugdymo įstaigos mokesčiais. Vaikas lanko gimnastikos būrelį, tai kainuoja 70 Eur per mėnesį. Pateikti duomenys apie draudimo įmokas.
28. Nors ieškinyje nurodyta 230 Eur per mėnesį suma maistui, 40 Eur suma ugdymo priemonėms nėra įrodyta į bylą pateiktais duomenimis, o draudimo įmokos, nors ir pagrįstos įrodymais, bet nelaikytinos būtinaisiais vaiko poreikiais, kitos išlaidos, atsižvelgiant į nustatytus jo specialiuosius sveikatos ir higienos poreikius, susijusius su nustatytomis diagnozėmis, gali siekti ieškinyje nurodytą 400 Eur per mėnesį sumą.
29. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikas lanko gimnastikos užsiėmimus, kurie kainuoja 70 Eur per mėnesį (į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina tik 40 Eur sumos sumokėjimą). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą nurodoma minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43 punktas). Šiuo metu ji sudaro 533,65 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
31. Iš visų nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma vaiko poreikiams patenkinti skirtina 400-450 Eur per mėnesį suma yra realaus ir protingo dydžio, o kadangi yra mažesnė nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, ieškovei tokio dydžio išlaidų įrodinėti ir nereikia. Teismas daro išvadą, kad abi šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažesnę nei 400-450 Eur sumą.
32. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
33. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 37 700 Eur vertės butas (duomenys neskelbtini), įkeistas hipoteka. VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės darbo pajamos sudaro 2 952 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadangi gaunamos mėnesio pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1500 EUR. Duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius byloje nėra. Taip pat nepateikta duomenų apie jos ribotą darbingumą ar kitas priežastis, kurios mažintų jos galimybes teikti išlaikymą vaikui.
34. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau sudaryta dovanojimo sutartis dėl žemės sklypo su statiniais, 4845 Eur vertės, kurie yra areštuoti dėl atsakovo prievolių kreditoriams. VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2012-11-06 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. VĮ Registrų centro gyventojų registro duomenimis, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – D. C., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie jam teikiamą išlaikymą byloje nėra. Duomenų apie sveikatos problemas ar kitas aplinkybes, kurios darytų įtaką jo darbingumui ir galimybei tinkamai išlaikyti vaiką, atsakovas į bylą nepateikė.
35. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
36. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas ir dėl kurių jis negalėtų teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo ne tik minimaliems, bet ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).
37. Nors nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
38. Be to, svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku, turi ne tik rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, bet kartu ieškovei tenka ir finansinių nuostolių rūpinantis vaiku šiam sergant rizika.
46. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Vis dėl to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
47. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad negalėtų savarankiškai, be valstybės pagalbos tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, ieškovė ir taip prašė priteisti iš atsakovo mažesnį nei pusės minimalios mėnesio algos išlaikymą. Todėl valstybės išmoka iš vaiko poreikių nagrinėjamu atveju neišskaičiuojama, ji skirtina papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
39. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga iki 450 Eur per mėnesį suma, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 200 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-10-20) iki vaiko pilnametystės.
40. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
41. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
42. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios pilna apimtimi, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo
43. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 220 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-10-20). Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja vertinant, kad vaiko išlaikymo vertė yra 180 Eur per mėnesį, viso – už 29 mėnesius.
44. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
45. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
46. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys ėmė gyventi skyrium dar iki šalių vaiko gimimo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, kitokių aplinkybių nenurodė, įrodymų, patvirtinančių, kad gyvendamas skyrium teikė išlaikymą vaikui, nepateikė.
47. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja ne pagal įsiskolinimo metu nustatytą minimalios algos dydį, bet įvertinęs įsiskolinimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi ir vaiko poreikiais.
48. Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo mažesni, todėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 180 Eur per mėnesį. Tačiau bylos duomenimis, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaikas lankė privačią ugdymo įstaigą, ieškovė mokėjo 250 Eur siekiančius mokesčius šiai įstaigai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo prastesnė. Ji gavo vaiko priežiūros išmoką, kuri iki 2020-06-15 sudarė 925,54 Eur per mėnesį, o nuo 2020-06-15 – 528,81 Eur per mėnesį (su ieškiniu pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys) ir buvo mažesnė nei dabar gaunamas ieškovės darbo užmokestis. Todėl atsakovas privalėjo daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tuo tarpu atsakovė prašo priteisti mažiau nei pusę minimalios mėnesio algos, reikalingos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti – 180 Eur per mėnesį.
49. Nuo teisės į išlaikymą atsiradimo (vaiko gimimo (duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo teismui 2021-10-20 praėjo 29 mėnesiai, todėl ieškovės skaičiuojama išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5220 Eur (180 x 29).
50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo 5220 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
52. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-01-25 sprendimo Nr. (8.1)TP-21-T-111-558 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.
53. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 50 procentų tenkinus reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 112,50 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 117,45 Eur (5 220 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 283,95 Eur žyminio mokesčio.
54. Byloje susidarė 22,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus apie 88 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 19,71 Eur pašto išlaidų. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 303,66 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
55. Duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas į bylą nepateikta, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove B. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovei.
Priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. spalio 20 d.) iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 220 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė B. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 303,66 Eur (tris šimtus tris eurus šešiasdešimt šešis euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.