Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo D. G. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. G. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su E. A. ir T. B., vykdydamas E. A. nurodymą, T. B. neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 2020 m. vasario 26 d., ne vėliau kaip iki 20.43 val., prie parduotuvės „Senukai“, esančios Vytauto g. 41/45, Prienų mieste, įsigijus labai didelį kiekį – 21,2994 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kuri buvo įdėta į rudos spalvos kartoninę dėžutę, kurioje kartu buvo šeši mobilaus ryšio telefonai, kurią T. B. neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos paėmė D. G. (buvęs S.), kuris, vykdydamas E. A. nurodymą, 2020 m. vasario 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 14.14 val., prie parduotuvės „Senukai“, esančios Vytauto g. 41/45, Prienai, neteisėtai labai didelį kiekį – 21,2994 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kuri buvo įdėta į rudos spalvos kartoninę dėžutę, kurioje kartu buvo šeši mobilaus ryšio telefonai, perdavė T. G., atvykusiam automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip D. G. (S.), bendrais veiksmais su E. A., T. B. ir T. G., neteisėtai, turėdami bendrą tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo D. G. gynėja advokatė R. Malinauskienė skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose. Skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė BPK 122 straipsnio, 121 straipsnio 2 dalies, 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas ginčijamą nutartį grindžia argumentais, jog kaltinamasis gali vėl bėgti ar slėptis nuo teismo, tačiau paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones, intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą, šios būtų pakankamos kaltinamojo dalyvavimui procese užtikrinti, iš jo būtų atimta bet kokia galimybė bėgti, slėptis ar išvykti į užsienį ir pasislėpti ten.

3.2. Kaltinamasis neturi jokių tvirtų ryšių užsienio valstybėje ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta niekuomet nebuvo užsienyje, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje. Jo gyvenamoji vieta yra deklaruota motinai priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Būtent pas savo motiną jis buvo išvykęs į užsienį, tačiau ji jau grįžo gyventi į Lietuvą, todėl neliko užsienyje asmenų, pas kuriuos kaltinamasis galėtų bėgti. D. G. palaiko tvirtus ryšius su savo sesers šeima, gyvenančia (duomenys neskelbtini), taip pat ir su sava motina, kuri būtent dėl jo grįžo gyventi į Lietuvą. Todėl nėra jokios grėsmės, kad jis gali pasislėpti nuo teismo.

3.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo pagrindu skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas bylose Nr. 1S-300-1076/2018, Nr. 1S-184-202/2018. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas, švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Pagal teismų praktiką asmenys, kaltinami labai sunkių, smurtinių nusikaltimų padarymu, iš suėmimo paleidžiami paskiriant užstatą ar intensyvią priežiūrą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-392-483/2016, Nr. 1S-4-518/2017, Nr. 1S-245-307/2017, Nr. 1S-246-387/2017).

3.4. Taip pat nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad asmuo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis gali slėptis (bėgti) nuo teismo. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje daug kartų pabrėžęs, kad tikimybė, jog įtariamasis bėgs, slėpsis, negali būti matuojama vien jam gresiančios sankcijos griežtumu, remiantis tik formaliais teiginiais, kad toks asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą arba vien tik pareikšto įtarimo (kaltinimo) sunkumu, bet turi būti vertinama atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas suponuoja išankstinę nuomonę dėl įtariamojo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Kardomosios priemonės suėmimo taikymo šiuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas.

3.5. Mano, kad byloje esantys įrodymai nebuvo pakankami ir svarbūs pateisinti paskirtos kardomosios priemonės suėmimo pratęsimą. Be to, Kauno kalėjimo administracijos pateikta charakteristika apibūdina D. G. išimtinai teigiamai. Teismo posėdžio metu jis pripažino, kad išvykdamas iš Lietuvos padarė klaidą, dėl to labai gailisi.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

II. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir proceso dalyvių argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. G. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys paties kaltinamojo D. G. parodymai, liudytojo D. K. parodymai, kaltinamojo T. B. parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. G. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės tolesnio taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

7. D. G. pareikštas kaltinimas padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už nurodyto nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taigi, kardomosios priemonės suėmimo taikymo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje, šiuo atveju yra. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Esant šioms įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tik kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju suėmimo terminas kaltinamajam D. G. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas buvo nustatytas teisėtai, pagrįstai ir šiuo metu nėra išnykęs.

8. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį teismas, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, svarstydamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo arba pratęsimo, atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis perdavus baudžiamąją bylą teismui, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, savanoriškai iš užsienio negrįžo ir buvo grąžintas į Lietuvą vykdant Europos arešto orderį. Pradėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, 2022 m. spalio 7 d. posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamajam D. S. siųsti šaukimai grįžo neįteikti, nutarta kalinamąjį į kitą teismo posėdį atvesdinti. 2022 m. spalio 10 d. iš atvesdinimą vykdančios institucijos gauta informacija, kad kaltinamasis nurodė į teismo posėdį atvyksiantis pats (t. 13, b. l. 148). Vis tik D. G. į teismo posėdį neatvyko, todėl 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi D. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bei paskelbta jo paieška (t. 13, b. l. 160–161). 2023 m. vasario 15 d. gautas pranešimas iš Alytaus vyriausiojo policijos komisariato, jog D. G. buvo sulaikytas Airijoje (t. 14, b. l. 69). 2023 m. kovo 2 d. D. G. buvo pargabentas į Lietuvos Respubliką. Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, 2023 m. kovo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino žinojęs apie teisme nagrinėjamą bylą, gavęs šaukimus į teismą, susipažinęs su jam pareikštu kaltinimu, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, Anglijoje gyveno jo mama, todėl jis išvyko į Angliją dirbti (t. 14, b. l. 82–84). Taigi, toks kaltinamojo elgesys proceso metu leidžia manyti, kad šis būdamas laisvėje vėl gali bandyti slėptis ar bėgti nuo teismo. Tokią teisėjų kolegijos išvadą stiprina ne tik nurodyti įvykiai, tačiau ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys.

9. D. G. anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą 2018 m. balandžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Manytina, jog kaltinamasis, suprasdamas jam gręsiančios bausmės sunkumą, vengdamas vėl susidurti su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Be to kaltinamasis Lietuvoje nėra susaistytas tampriais ekonominiais ar socialiniais ryšiais. Iki išvykimo į užsienį Lietuvoje jis užsiėmė individualia veikla, gyveno su drauge, su kuria jau yra išsiskyręs. Kaltinamasis nurodė užsienyje apsistojęs pas ten tuo metu gyvenusią motiną, kuri šiuo metu yra grįžusi į Lietuvą, su ja taip pat gyventų ir išėjęs į laisvę, pas ją yra registravęs gyvenamąją vietą. Nors gynėjos skunde akcentuojama, jog kaltinamasis išvyko į užsienį dėl ten gyvenusios motinos, tačiau pats kaltinamasis 2023 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu teigė išvykęs tikslu dirbti. Ne su motina jis gyveno ir iki išvykstant į užsienį. Taigi, įvertinus paminėtus duomenis apie jo socialinius ryšius su artimaisiais, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis šiuo metu nėra susaistytas darbiniais ryšiais Lietuvoje, taip pat į tai, kad iš individualios veiklos Lietuvoje gaunamos lėšos nebuvo pakankamos jo poreikiams patenkinti, yra pagrindas spręsti, kad jis ir vėl dėl patiriamų finansinių sunkumų (su kuriais to paties teismo posėdžio metu nurodė susidūręs dėl turimų administracinių nuobaudų), be kita ko siekdamas ir išvengti gręsiančios bausmės, nuspręs ir vėl pasislėpti išvykdamas į užsienį. Be to, iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis gyveno užsienyje, iš kur savanoriškai negrįžo. Taigi, vien ta aplinkybė, jog šiuo metu jo motina yra grįžusi gyventi į Lietuvą, nepaneigia manymo, kad pakankamai ilgai gyvendamas užsienyje, kaltinamasis užmezgė socialinius/ekonominius ryšius, kuriais pasinaudodamas gali pasislėpti užsienio valstybėje. Kaltinamojo gynėja taip pat prašo atsižvelgti į Lietuvos kalėjimo tarnybos Kauno Kalėjimo pateiktą kaltinamojo charakteristiką (t. 15, b. l. 95). Nors charakteristikoje kaltinamasis apibūdinamas teigiamai, kaip ramus, tvarkingas, paslaugus asmuo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo elgesys struktūruotoje ir nuolat prižiūrimoje aplinkoje nepaneigia jau aptartų jį apibūdinančių aplinkybių bei nemažina jo bėgimo ar slėpimosi rizikos jam esant laisvėje.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu žemesnysis teismas pagrįstai nustatė nurodytą suėmimo pratęsimo kaltinamajam pagrindą, išvadas dėl jo pagrįstumo padarė remdamasis byloje esančiomis kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, byloje surinktais galimai padarytą veiką apibūdinančiais duomenimis. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nurodytų duomenų pakanka manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, formuoti.

11. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė yra panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

12. Kaltinamojo gynėja prašo teismo kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose, ar skirti kitas švelnesnes karomąsias priemones. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. G. pareikšto kaltinimo pobūdį bei sunkumą, jam gresiančią atsakomybę, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei kaltinamajam taikomo suėmimo trukmę, sprendžia, kad šiuo metu jokia kita kardomoji priemonė ar kardomųjų priemonių rinkinys neleistų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nors gynėjos prašoma kardomąja priemone (intensyvia priežiūra) būtų suvaržyta kaltinamojo judėjimo laisvė, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo pasirinkimą negrįžti į Lietuvą savanoriškai žinant apie jam pareikštus kaltinimus ir bylos nagrinėjimą teisme, suprantant jam pareikštų kaltinimų ir gręsiančios bausmės sunkumą, bei kitas jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog ši kardomoji priemonė būtų pakankama kaltinamojo galimo bėgimo ar slėpimosi rizikai užkardyti. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad mažiau kaltinamojo judėjimo laisvę ribojančios priemonės efektyviai užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, todėl vienos ar kelių švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių skyrimo nepakas siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13. Kaltinamojo gynėjos teigimu bylose, kuriose kaltinamiems asmenims pareikšti daug sunkesni kaltinimai, yra paskiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, jog kiekvienam kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė yra vertinama ir parenkama individualiai, atsižvelgiant į būtent tą asmenį charakterizuojančias ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, todėl kitose bylose priimti sprendimai nesudaro precedento sprendžiant dėl kaltinamajam D. G. skirtos kardomosios priemonės pratęsimo.

14. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuriuo kaltinamas D. G., gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, D. G. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Remiantis jau aptartais argumentais nėra pagrindo išvadai, kad buvo nustatytas per ilgas pratęsiamo suėmimo terminas. Papildomai pažymėtina, jog ir EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad net ir pakankamai ilga suėmimo trukmė pati savaime Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidžia, ją gali pateisinti viešasis interesas – siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens ir atskleisti sunkius nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi kaltinamajam D. G. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.