Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. P. gynėjo Giedriaus Danėlio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018-06-21 nutarties, kuria kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-06-22.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. X-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, vykdyti jų kontrabandą ir platinimą, taip gaunant neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos – narkotinės medžiagos – kokaino – gabenimo planą, 2014 m. kovą–liepą organizavo planui įgyvendinti reikiamų įrankių įgijimą: per tarpininką R. P. 2014 m. kovą–liepą įgijo juridinius asmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei už nenustatytą piniginį atlygį per tarpininką R. P. inicijavo D. G., K. Š. tapimą statytiniais šių įmonės direktoriais bei perėmė visus įmonių dokumentus, antspaudus ir pats betarpiškai įgijo užsienio įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei antspaudus. Vykdydamas tolesnį nusikalstamą sumanymą – vykdyti kokaino kontrabandą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. birželį, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš tyrimo metu nenustatytų asmenų ir K. Z., D. P. M., V. M., grupės nariams K. Z., V. M., D. P. M. paskirstė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu bei koordinavo grupės narių veiklą. Veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, su nenustatytais asmenimis ir siekdamas patikrinti būsimą narkotinių medžiagų gabenimo kanalo patikimumą, fiktyvios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014-03-20, 2014-09-30, 2015-02-26, 2015-03-27 ir fiktyvios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2017-12-14, 2015-02-19 į Lietuvos Respubliką atgabeno sieros granulių ir akmens anglies krovinius, pasitelkdamas tarpininką, nepriklausantį organizuotai grupei – E. M., pastarajai perduodamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, antspaudus, organizavo nurodytų krovinių muitinės procedūrų atlikimą ir pervežimą į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Įsitikinęs tokio krovinių gabenimo kanalo patikimumu ir saugumu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2015-06-26, susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – įgijimo ir jos paslėpimo tarp akmens anglies krovinių, skirtų įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau, kaip 71 kg, narkotinės medžiagos – kokaino. Vykdydamas tolesnį organizuotos grupės planą ir žinodamas, kad tarp įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atgabento akmens anglies krovinio yra paslėptas labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 71 kg, narkotinės medžiagos – kokaino, pasinaudodamas tarpininku, organizuotai grupei nepriklausančia E. M., nurodė jai panaudojant jau anksčiau perduotus dokumentus ir antspaudus, pagaminti netikrus dokumentus: neva 2015-04-05 ir 2015-05-26 sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jas patvirtinant perduotais spaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., taip pat neva 2015-06-22 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ją patvirtinant perduotais spaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. G. ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. R. bei šias sutartis panaudoti jas perduodant Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams muitinės procedūroms inicijuoti. Tokiu būdu pasitelkdamas organizuotai grupei nepriklausančią E. M., organizavo įmonėms jau neva UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtų krovinių su akmens anglimis ir tarp jų paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino muitinės procedūrų atlikimą ir, tokiu būdu įgijęs labai didelį kiekį, ne mažiau 71 kg, kokaino bei išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda labai didelį kiekį narkotinės medžiagos atgabeno į Lietuvos Respubliką. Toliau per tarpininką E. M. organizavo krovinių su labai dideliu kiekiu kokaino gabenimą ir tokiu būdu neteisėtai gabeno labai didelį kiekį kokaino nuo Klaipėdos muitinės iki sandėlio, esančio Naujoji g. 114 D, Alytuje, kur toliau narkotines medžiagas neteisėtai laikė. Vadovaudamas organizuotos grupės nariams paskirstė užduotis K. Z., V. M., nurodydamas 2015-06-29 ir 2015-07-02 pasitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtus krovinius – didmaišius su akmens anglimi ir tarp jos paslėptu kokainu, didmaišius iškrauti sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu toliau laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos šiame sandėlyje. Taip pat vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą tarp akmens anglies krovinio surasti ir kokybiškai surinkti paslėptą narkotinę medžiagą kokainą, nurodė K. Z. 2015-07-01 Vilniaus oro uoste sutikti organizuotos grupės narį D. P. M., jį atgabenti į sandėlį, (duomenys neskelbtini), ir kartu su D. P. M., V. M. iš atgabento akmens anglies krovinio išrinkti ten paslėptą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Organizuotos grupės nariai: K. Z., D. P. M., V. M., 2015-07-03, nuo 10.30 val. iki 14.15 val., vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, sandėlyje, esančiame(duomenys neskelbtini), tarp 129 t akmens anglies atrinko ir į atskirą maišą supakavo dalį – daugiau kaip 11 kg kokaino paslėpto tarp akmens anglies, likusios dalies išrinkti ir atskirai supakuoti nespėjo, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o K. Z. gabenta dalis atrinkto kokaino, daugiau kaip 11 kg ir likusi dalis kokaino, paslėpta tarp akmens anglies krovinio, buvo surasta ir išimta. Toliau vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, neteisėtai įgijo ir per 2 kartus: 2015-07-08 ir 2015-07-09 atgabeno 3 jūrinius konteinerius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtu akmens anglies kroviniu bei tarp jo paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, ir 3 jūrinius konteinerius su akmens anglies kroviniu, skirtu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tarp jo paslėptu labai dideliu kiekiu kokainu, kurio bendra masė viršija 302 kg, tokiu būdu nurodytas narkotines medžiagas, išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda atgabeno į Lietuvos Respubliką. V. P. žinodamas apie policijos pareigūnų įvykdytą 2015-07-03 kitų organizuotos grupės narių: K. Z., V. M., D. P. M. sulaikymą ir siekdamas apsaugoti neteisėtai į Lietuvos Respubliką atgabentą labai didelį kiekį, virš 302 kg, narkotinės medžiagos – kokaino, pasinaudodamas tarpininku, organizuotai grupei nepriklausančia E. M., nurodė panaudojant jau anksčiau jai perduotus dokumentus, antspaudus pagaminti netikrus dokumentus: 2015-07-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š., bei sutartį pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės procedūroms inicijuoti, siekdamas 3 jūrinius konteinerius su akmens anglies kroviniu ir jame paslėptu kokainu išgabenti į I. K..V. P. taip pat kaltinamas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad įgijęs įmonių UAB „Tosna“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, antspaudus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2015 m. balandį, šiuos dokumentus, antspaudus perdavė E. M. ir nurodė jai pagaminti netikrus dokumentus bei juos panaudoti perduodant netikrus dokumentus įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, teikiančioms muitinės tarpininko paslaugas, žinodamas, jog šie dokumentai bus perduoti valstybinei institucijai –Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Tokiu būdu V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo–pardavimo sutartį, neva sudarytą 2015-04-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir, E. M. šį dokumentą pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą. Taip pat V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo–pardavimo sutartį, neva sudarytą 2015-05-26 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir, E. M. šį dokumentą pateikus įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą. Taip pat V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo–pardavimo sutartį, neva sudarytą 2015-06-22 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. G. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. R., bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir, E. M. šį dokumentą pateikus įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą. Taip pat V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą sutartį Nr. DTF/T15/97 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią patvirtinant V. P. jai perduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š., bendrais veiksmais su E. M., pagamino netikrą dokumentą ir, E. M. šį dokumentą pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą.Kauno apygardos prokuratūros 2015-07-16 nutarimu V. P. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Kauno apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi V. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Dėl V. P. 2015-07-30 išduotas Europos arešto orderis. V. P. 2017-08-22 pats atvyko į teisėsaugos įstaigą ir buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017-08-23 nutartimi jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi suimtajam V. P. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 22 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Skunde kaltinamojo V. P. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir kaltinamajam paskirti 50 000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą ar kitą kardomąją priemonę. Gynėjas, vadovaudamasis nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika teigia, kad proceso tikslams pasiekti nėra būtinybės prieš V. P. taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima pasiekti taikant V. P. ir švelnesnes kardomąsias priemones, pvz., 50 000 Eur užstatą, kuris yra sumokėtas. V. P. nepagrįstai laikomas suimtas ilgą laiko tarpą. Kaltinamasis yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais: turi šeimą, 2 vaikus, mažamečius anūkus, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra garbingo amžiaus (51 m.), anksčiau neteistas, būdamas laisvėje turės galimybę įsidarbinti ir dirbti bei netrukdomai dalyvauti teismo posėdžiuose. Gynėjas pastebi ir tai, kad V. P. buvo ieškovas, žinojo apie nusikaltimo tyrimą, tačiau, nepaisant to, vis tiek pats atvyko pas policijos pareigūnus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų gavęs kokių nors nusikalstamų pajamų. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo V. P. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.Kaltinamojo V. P. gynėjo skundas tenkintinas iš dalies.Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis keistina.Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad V. P. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: liudytojų (E. A., G. G., E. M. ir kt.) parodymai, kratų, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose bei jų prieduose esantys duomenys, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių duomenų pakankamumą kaltinamajam taikyti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie duomenys savaime neįrodo, kad V. P. skirtina, konkrečiu atveju, pratęstina, pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomojo priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tęsiant suėmimo, kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės, terminą, privalu išsamiai įvertinti tiek taikomo suėmimo trukmės pagrįstumą, tiek kruopščiai patikrinti ne tik įrodymus, pagrindžiančius asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą. Jeigu tokių faktinių duomenų nesurenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suimtą, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, saugumą, būti paleistam proceso metu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. P. suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, netinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, jog esamoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai negali būti pasiekti V. P. taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas V. P., priskirtinos ne tik prie nesunkių, tačiau ir prie sunkių bei labai sunkių veikų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs gana griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kita vertus, sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Pratęsiant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, V. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, vaikų, anūkų. Tokios aplinkybės rodo, kad jo turimi šeiminiai ryšiai, priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, yra pakankamai tamprūs ir sumažina galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Šeiminių santykių silpnumo savaime neįrodo pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad V. P., slapstydamasis Vokietijoje nuo teisėsaugos pareigūnų, ryšių su šeima nepalaikė. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju tikimybę, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, sumažina ir tai, jog kaltinamasis, žinodamas, kad prieš jį pradėtas baudžiamais persekiojimas, yra ieškomas teisėsaugos pareigūnų ir numatydamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo prieš jį tikimybę, vis tiek pats atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pradėjo bendradarbiauti. Akivaizdu, kad V. P. atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ne tam, kad vėliau vėl pabėgtų (pasislėptų) nuo jo baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo. Teisėjų kolegija neįtikinamais pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo argumentus, kad V. P. pareiški papildomi kaltinimai dėl kontrabandos, juridinio asmens dokumentų klastojimo, pasunkina jo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad V. P. nuteisimo atveju už kiekvieną jam inkriminuotą veiką paskirtos bausmės bus bendrinamos apėmimo būdu. Taigi, tvirtinti, kad V. P. papildomai suformuluoti kaltinimai sukuria teisines prielaidas daryti išvadą, jog kaltinamasis pakartotinai bėgs (slėpsis) nuo pareigūnų, nėra pagrindo. Be to, konkrečiu atveju, bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę sumažina ir aplinkybė, kad V. P. suimtas laikomas ne trumpą laiką – beveik 11 mėnesių. Aptartų gana patikimų garantijų šiuo konkrečiu atveju taip pat nepaneigia ir galbūt jo turimi ryšiai užsienyje. Todėl teisėjų kolegija nepritaria apygardos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, įtvirtintas BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju yra pagrindas kaltinamajam tęsti suėmimo terminą ir pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. manant, jog jis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas V. P. suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą pratęsė atsižvelgęs į tai, kad jis Lietuvoje nedirba ir neturi jokio legalaus pajamų šaltinio nuo 2007-03-15, tai, jog jis galbūt jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas kartu su organizuota grupe, kurią jis pats subūrė, veikos buvo iš anksto suplanuotos, savanaudiško pobūdžio. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pačios savaime neleidžia pagrįstai manyti, kad jis būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas. Pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, galbūt darys naujus nusikaltimus sumenkina tai, jog, kaip nurodo gynėjas skunde, kaltinamasis turi galimybę įsidarbinti UAB „Gridins Enterprise LT“ ir teisėtai gauti lėšų pragyventi.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės – teisės į laisvę – suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Bylos duomenis 2018-01-12 ir 2018-05-15 pavedimais į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą yra sumokėtas iš viso 50 000 Eur užstatas. Užstatas yra viena iš efektyviausiai užtikrinančių BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą kardomųjų priemonių, nes asmeniui dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo ne tik gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, bet sumokėto užstato suma pereitų valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š. (A. Š.) sumokėta užstato suma yra pakankamai didelė ir kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų įgyvendinimą.Todėl įvertinusi tai, kad V. P. suimtas jau gana ilgą laiką – beveik 11 mėnesių (nors šis terminas ir nėra neleistinos trukmės), taip pat atsižvelgusi į V. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą (ne tik nesunki, bet ir sunki bei labai sunki), pavojingumą (įgijimas ir gabenimas kontrabandos būdu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kokaino), pobūdį (savanaudiško pobūdžio), pareikšto kaltinimo apimtį, kaltinamojo asmenybę (neteistas; pats atvyko pas teisėsaugos pareigūnus), amžių (51 metai), turėjimą nuolatinės gyvenamosios vietos, sukurtus pakankamai tamprius šeiminius ryšius, esamą galimybę įsidarbinti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo V. P. laikyti suimtą, o BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, gali būti pasiekti jam taikant ir švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą – 50 000 Eur užstatą ir kaltinamojo stebėjimą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (BPK 121 straipsnio 3 ir 4 dalys, 139 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹, 133 straipsniais, 139 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2018-06-21 nutartimi kaltinamajam V. P. 3 mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą į kitas kardomąsias priemones:

– 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) užstatą, kurį užstato davėjas A. Š. (A. Š.) įnešė į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-01-12 Mokėjimo nurodymu Nr. 56 (30 000 Eur) ir 2018-05-15 Mokėjimo nurodymu Nr. 85 (20 000 Eur);

– intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-07-20, įpareigojant kaltinamąjį V. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbinių pareigų vykdymu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Išaiškinti kaltinamajam V. P., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam V. P. BPK 133 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas: jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Išaiškinti užstato davėjui A. Š. (A. Š.), kad kaltinamajam V. P. pažeidus BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei.

Nutarties dalį dėl kaltinamajam V. P. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį V. P. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014-12-15 įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.