Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje.

1.1. A. P. BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M. 2018 m. sausio 28 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, Vokietijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobiliu D. S., lietuviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį - 2 850,70 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, supakuotų įvairiais kiekiais į devynis paketus, bei turėdamas tikslą vėliau platinti, neteisėtai perdavė šią narkotinę medžiagą M. M., kad šis neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės, pargabentų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. M. M. mikroautobusu M. B., valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, pargabenus minėtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų į Lietuvos Respubliką, A. P., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., 2018 m. sausio 29 d. apie 19 val. 15 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) susitiko su M. M. ir, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, ankščiau jam perduotą, minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bei ketino gabenti šias medžiagas automobiliu VW Golf, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie šias medžiagas rado ir paėmė.

1.2. A. P. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio mėn. pradžios, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7, 8 straipsnius, draudžiančius Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, ir numatančius, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į 1-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, ir turėdamas tikslą netesėtai pagaminti, laikyti ir platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, savo gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose - ūkiniame pastate, specialiai įrengtoje patalpoje neteisėtai augino didelį kiekį 27 vienetus kanapių augalų bendros 627,537 g masės, iki 2018 m. sausio 29 d. 20 val. 35 min., kai kratos metu šias kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. 2018 m. sausio 29 d. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti vien ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Teismas spręsdamas griežčiausios procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios suponuoja išvadą, jog kardomosioms priemonėms keliami tikslai gali būti pasiekti ir kitomis priemonėmis.

4.2. Gynėjas skunde cituoja BPK 122 straipsnio 7 dalies, 119 straipsnio, 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nurodo, jog gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė už galimai įvykdytus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus gali būti priskirta tik prie kitų aplinkybių, tačiau ji negali nusverti faktų, rodančių, kad dalis įstatyme numatytų aplinkybių yra palankios kaltinamajam. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti kaltinamajam griežčiausią procesinės prievartos priemonę. Tokia nuostata kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, kad slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turėtų būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Sprendžiant šį klausimą būtina atkreipti dėmesį į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, jo tarptautinius kontaktus. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio.

4.3. Gynėjo nuomone, skundžiamos nutarties argumentai apie kaltinamojo ryšius užsienyje yra formalaus pobūdžio. Baudžiamosios bylos duomenimis A. P. ryšiai užsienyje apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose taikomos Europos arešto orderio nuostatos. Be to, slapstymasis užsienyje susijęs su nemenkomis išlaidomis, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis disponuoja lėšomis, kurių užtektų slapstytis užsienio valstybėse. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi mažametę dukrą bei 2018 m. kovo 27 d. gimusį sūnų. Kaltinamojo laikymas suėmime daro neigiamą įtaką dukters psichologinei būsenai. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad A. P. socialiniai ryšiai su kilmės šalimi, šeima yra itin tamprūs. A. P. iki sulaikymo nedirbo, tačiau jis buvo registruotas darbo biržoje. Teismui buvo pateikti duomenys apie pakankamai sunkią kaltinamojo šeimos turtinę padėtį, kuri toliau jį laikant suėmime tik blogėja. Būdamas laisvas kaltinamasis galėtų susirasti darbą ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Šios aplinkybės, anot gynėjo, rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog A. P. galėtų pasislėpti.

4.4. Gynėjas skunde cituoja BPK 120 straipsnio, 121 straipsnio 3 dalies, 139 straipsnio nuostatas. Nurodo, jog nutarties išvada, kad tik suėmimas gali padėti pasiekti kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, jog kitas procesinės prievartos priemones skirti netikslinga, yra nepagrįsta. Kaltinamajam galėtų būti paskirta viena ar kelios kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, namų areštas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Viena ar keliomis procesinės prievartos priemonėmis galima būtų pasiekti kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, kurie nurodyti BPK 119 straipsnyje, garantuoti, jog A. P. nepabėgs ir nepasislėps.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. P. gynėjo skundas tenkinamas.

6. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad joje esantys duomenys, t. y. iš dalies kaltinamojo M. M. (apklausto kaip įtariamojo) parodymai bei paties kaltinamojo A. P. parodymai apie neteisėtą kanapių auginimą, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

8.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

8.2. A. P. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje padarymo, šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), taip pat jis kaltinamas apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimo, numatyto BK 265 straipsnio 1 dalyje padarymu. Už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės, o gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant pabėgimo pavojų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienyje, tai leidžia daryti išvadą, kad jis turi ryšių užsienyje. Tokių ryšių esant rodo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, t. y. A. P. nusikaltimus kaltinamas padaręs kelių valstybių teritorijose. Taigi kaltinamojo ryšių užsienyje turėjimas padidina jo pasislėpimo tikimybę. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad A. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi vaikų. Tačiau bylos duomenimis kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad duomenų apie A. P. draudėjus nėra (t. 5, b. l. 170), taigi jis oficialiai nedirbo ir legalių pajamų neturėjo. Be to, jis neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito vertingo privalomai registruotino turto. Taigi Kauno apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

9. Šiuo atveju yra nustatytas 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, tačiau skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Taigi alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Šiuo atveju, skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyti atsisakymo taikyti tokias priemones argumentai, nenurodytos švelnesnių kardomųjų priemonių neveiksmingumo priežastys. Kaltinamojo gynėjo skunde prašoma paskirti A. P. vieną ar kelias kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Bylos duomenimis A. P. neteistas, nors nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais (iki sulaikymo nedirbo), tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Jo turimi ryšiai užsienyje apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, taigi galimybė perduoti sulaikytą asmenį yra supaprastinta. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad kaltinamasis A. P. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiką – nuo 2018 m. sausio 29 d., taip pat įvertinusi baudžiamojo proceso trukmę ir eigą, atsižvelgusi į A. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį (nesmurtinio pobūdžio), sunkumą, mastą, jo asmenybę, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta A. P. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje paminėtų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas bus efektyvus ir užtikrins BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kaltinamajam A. P. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones:

- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį A. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: Kaune, (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar darbu. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios;

- dokumentų paėmimą.

Išaiškinti kaltinamajam A. P., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties dalį dėl kaltinamajam A. P. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymą pavesti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį A. P. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.