Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. G. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. G. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. A. ir T. B., vykdydamas E. A. nurodymą, T. B. neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 2020 m. vasario 26 d., ne vėliau kaip iki 20.43 val., prie parduotuvės „Senukai“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, įsigijus labai didelį kiekį – 21,2994 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kuri buvo įdėta į rudos spalvos kartoninę dėžutę, kurioje kartu buvo šeši mobilaus ryšio telefonai, kurią T. B. neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos paėmė D. G., kuris, vykdydamas E. A. nurodymą, 2020 m. vasario 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 14.14 val., prie parduotuvės „Senukai“, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai labai didelį kiekį – 21,2994 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kuri buvo įdėta į rudos spalvos kartoninę dėžutę, kurioje kartu buvo šeši mobilaus ryšio telefonai, perdavė T. G., atvykusiam automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais D. G. kartu su E. A., T. B. ir T. G., neteisėtai, turėdami bendrą tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi D. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą, ir paskelbta jo paieška. Sulaikius D. G., Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi palikta galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 1 d.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi kaltinamajam D. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 1 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo D. G. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, ir paskirti kaltinamajam D. G. intensyvią priežiūrą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta pažeidžiant kaltinamojo D. G. teises ir teisėtus lūkesčius. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomo suėmimo terminą, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies, 122 straipsnio ir 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

4.2. Kauno apygardos teismo išvada, kad D. G. gali vėl bėgti (slėptis) nuo teismo, nepakankamai motyvuota. Skunde pažymėta, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, todėl jis, išvykdamas iš Lietuvos, jokių įpareigojimų nepažeidė. Kaltinamasis į užsienį išvyko užsidirbti pinigų, nežinodamas apie jo atžvilgiu prasidėjusį teismo procesą, jis nesislapstė, oficialiai dirbo.

4.3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis turi tvirtus ryšius užsienio valstybėje, kur buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Gynėja pažymi, kad D. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota jo motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis į užsienį buvo išvykęs pas savo motiną. D. G. motinai grįžus gyventi į Lietuvą, užsienyje neliko jokių asmenų, pas kuriuos kaltinamasis galėtų bėgti. D. G. Lietuvoje sieja tvirti socialiniai ryšiai (jis bendrauja su sesers šeima, su motina, kuri būtent dėl kaltinamojo grįžo gyventi į Lietuvą), todėl nėra jokios grėsmės, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo.

4.4. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas (kaltinamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Ječius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas suponuoja išankstinę nuomonę dėl įtariamojo (kaltinamojo) kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymo šiuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas.

4.5. Aplinkybė, kad asmuo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis gali slėptis (bėgti) nuo teismo. Pagal teismų praktiką, asmenys, kaltinami labai sunkių, smurtinių nusikaltimų padarymu, iš suėmimo paleidžiami paskiriant užstatą ar intensyvią priežiūrą. Proporcingumo principas reikalauja atsižvelgti, ar rezultatas, kuris bus pasiektas taikant griežtesnes priemones, bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-246-387/2017, Nr. 1S-4-518/2017, Nr. 1S-392-483/2016, Nr. 1S-245-307/2017). Skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyti atsisakymo taikyti kitokias kardomąsias priemones argumentai, nenurodytos švelnesnių kardomųjų priemonių neveiksmingumo priežastys. Gynėjos teigimu, paskyrus kaltinamajam D. G. kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, intensyvią priežiūrą, iš jo būtų atimta bet kokia galimybė išvykti į užsienį, bėgti, slėptis nuo teismo.

5. Teismo posėdžio metu gynėja Rasa Malinauskienė prašė skundą tenkinti, prokuroras Marius Venskūnas prašė kaltinamojo D. G. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. G. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės skundas atmestinas

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo D. G. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas D. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo D. G. parodymuose (2022 m. kovo 23 d. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad žinojo, jog jo perduotoje dėžutėje buvo psichotropinės medžiagos 10 t., b. l. 167-172), 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje (2 t., b. l. 83-85) ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą.

8. Kauno apygardos teismas kaltinamajam D. G. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Aukštesniojo teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

8.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą ir pan.). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. G. nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Lietuvoje turi deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus (Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; Prienų rajono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį), per paskutinį 5 metų laikotarpį 9 kartus baustas administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip linkusį nusižengti įstatymams, nesilaikantį visuomenėje galiojančių moralės nuostatų. Nors D. G. Lietuvos Respublikoje turi deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau iš byloje esančių duomenų spręstina, jog kaltinamojo Lietuvos Respublikoje nesieja pakankamai tvirti darbiniai ir ekonominiai ryšiai, t. y. Lietuvoje jis neturi jokio nekilnojamojo turto, o 2023 m. balandžio 21 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki sulaikymo gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje (gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, dirbo kitame miestelyje, vynuogių fabrike; pažymėtina, kad jokių dokumentų, patvirtinančių darbo santykius užsienyje, kaltinamasis į bylą nepateikė), individualios veiklos, kaip nurodyta byloje esančioje Sodros 2022 m. gegužės 4 d. pažymoje, Lietuvos Respublikoje nevykdė. Taigi, šios aplinkybės paneigia skundo argumentą, kad kaltinamojo su užsienio valstybėmis nesieja jokie ryšiai.

8.2. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta dėl to, kad jis neatvyko į Kauno apygardos teisme vykusius teisiamuosius posėdžius, šaukimų kaltinamasis neatsiėmė, į skambučius neatsakė, taip trukdė pirmosios instancijos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą. Nors kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, tačiau tai nesudarė pagrindo nevykdyti jo pareigos atvykti į 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. lapkričio 25 d. vykusius teisiamuosius posėdžius, apie kuriuos kaltinamajam buvo žinoma (tai patvirtina Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato viršininko 2022 m. lapkričio 23 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad D. G. įsipareigojo pats atvykti į sekantį posėdį (13 t., b. l. 148), todėl jo atvesdinimas nebuvo vykdomas, bei paties kaltinamojo parodymai (14 t., b. l. 82-84), iš kurių matyti, kad apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir posėdžius jam buvo žinoma). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamajam buvo žinoma apie tai, jog baudžiamoji byla yra perduota į teismą, yra paskirti teisiamieji posėdžiai, kuriuose jis dalyvauti privalo, tačiau nepaisydamas to, D. G. į posėdžius pats neatvykdavo, su juo susisiekti buvo neįmanoma, todėl apygardos teismas, įvertinęs visumą aplinkybių ir duomenis, kad jis gali būti užsienio valstybėje, pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamasis slapstosi nuo teismo ir paskyrė jam suėmimą, kurio terminą skundžiama nutartimi pratęsė, siekiant užtikrinti kaltinamojo D. G. būtiną dalyvavimą teisme bei netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

8.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, pagrįstai vertino ir D. G. pareikšto kaltinimo pobūdį, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis), priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurios padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje yra numatyta tik ilgalaikė terminuota laisvės atėmimo bausmės (nuo dešimties iki penkiolikos metų). Suprantama, vien gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Be to, pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas kaltinamajam paskirto suėmimo terminą pratęsė atsižvelgęs ne vien tik į gresiančios griežtos bausmės sąlygą, bet ir į kitas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes. Pirmiau aptartų duomenų visuma (ankstesni teistumai, darbinių santykių Lietuvos Respublikoje nebuvimas, ryšiai užsienio valstybėje, slapstymasis nuo teismo neatvykstant į teisiamuosius posėdžius, inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas, gresiančios bausmės griežtumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti vėl bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

9. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

10. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir teisiškai įvertinti pavojingą ir sunkią nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, darbinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimą, inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, ryšius užsienyje, daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad D. G. tinkamai dalyvaus procese bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei BPK reikalavimų.

12. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi kaltinamajam D. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.