Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-506-589/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-19
Bylos Nr.: e2A-506-589/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01912-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: T. K.
Ieškovas: V. D.

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
3.2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-506-589/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01912-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.4.9; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2708-347/2024 pagal ieškovo V. D. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui T. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Timo verslas“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. D. (toliau – ir ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo T. K. (toliau – ir atsakovas) 500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje į jį kreipėsi atsakovas dėl daužto automobilio P. B., valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), remonto. Buvo apgadinti automobilio dešinės ir kairės pusės šonai, įlenktas stogas, galinės kairės pusės durys, šoninės dešinės pusės durys. Buvo sutarta žodžiu šio automobilio remonto darbų kaina – 500 Eur, kas sudarė automobilio kėbulo geometrijos atstatymą (ištampymą), sugadintų kėbulo dalių pakeitimą, suvirinimą, automobilio kėbulo paruošimą dažymui (špakliavimą), nudažymą, surinkimą. Atsakovo pageidavimu buvo sutarta, kad ieškovas pasirūpins automobilio remontui reikalingų automobilio detalių ir medžiagų paieška ir pirkimu, o atsakovas už jas atsiskaitys. Automobilį remontui atsakovas pristatė 2023 m. liepos viduryje, atvežė vieną detalę – skardą bei padavė grynais – 200 Eur detalėms ir medžiagoms. Automobilį jis remontavo apie savaitę laiko, t. y. buvo atstatyta automobilio kėbulo geometrija, išpjautos, įvirintos ir ištiesinamos kėbulo dalys, t. y. išlygintos galinės kairės pusės durys, pakeista kairės pusės kėbulo šono dalis, išlyginta viršutinė dalis, pakeista stogo dalis, ištiesintos dešinės pusės durys, pakeista dešinės pusės kėbulo apatinė dalis. Buvo įdėta atsakovo pristatyta dalis – skarda bei paties ieškovo dalys. Atsakovas automobilį paėmė nepabaigus visų remonto darbų, kadangi, pasak jo, jam buvo reikalinga juo pasinaudoti. Buvo sutarta, kad atsiskaitys už sunaudotas dalis, medžiagas ir darbą, kuomet darbai bus baigti. Automobilį remontui atsakovas pristatė 2023 m. rugpjūčio pradžioje. Tada automobilį jis paruošė dažymui, nudažė ir surinko (uždėjo apdailos dalis). Darbams buvo naudotos jo medžiagos ir naujai užsakytos medžiagos – dažai, lakas, glaistas, skiediklis, gruntas, šveičiamas popierius, dengimo plėvelė, lipni juosta, apsauginė danga, stiklo klijai – hermetikas, nuriebalintojas, pjovimo diskeliai. Medžiagas automobilių remontui ima pagal kreditinę sąskaitą iš UAB „Gysta“, su kuria atsiskaitymas vykdomas kas mėnesį arba sutartu laiku. Taip pat buvo pirktos panaudotos detalės – kairys galinis kampas – 150 Eur, kairys bamperio plastikas – 30 Eur, stogo dalis – 50 Eur, dešinys durų plastikas – 25 Eur, dešinys šono plastikas – 25 Eur, tvirtinimo medžiagos (naudotos jo paties ir / arba pirktos iš fizinių asmenų). Automobilio remontas užtruko apie vieną savaitę laiko. 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas atsiuntė tekstinį pranešimą telefonu, kad pirmadienį, t. y. 2023 m. rugpjūčio 14 d., jam bus reikalingas automobilis ir prašė suspėti baigti remontuoti. 2023 m. rugpjūčio 13 d., pabaigęs remonto darbus ir suskaičiavęs patirtas sąnaudas bei išlaidas, ieškovas išrašė bendrą sąskaitą faktūrą DIR Nr. 23 dėl 1 000 Eur apmokėjimo už automobilio remontą ir telefonu pranešė atsakovui, kad gali atvykti pasiimti suremontuotą automobilį. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 14 d., apie 13.00 val. atvyko su policijos pareigūnais, jiems pranešęs, kad negrąžina jo automobilio. Policijos pareigūnams ieškovas paaiškino situaciją, kad remontavo atsakovo automobilį, todėl jis turėjo atvykti jo pasiimti ir sumokėti už remonto darbus, tačiau jis nebuvo atvykęs ne tik pasiimti, bet ir apžiūrėti automobilio ar įvertinti remonto darbų. Atsakovas ieškovo išrašytą sąskaitą paėmė tik po policijos pareigūnų nurodymo, kad privalo paimti sąskaitą. Pasiimdamas automobilį atsakovas jokių pinigų nesumokėjo, pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Supratęs, kad atsakovas net neketina apmokėti sąskaitos, 2023 m. rugpjūčio 21 d. suruošė reikalavimą atsakovui įvykdyti prievolę, kuria pareikalavo apmokėti 2023 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, pervedant 1 000 Eur į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Taip pat, įspėjo atsakovą, kad neapmokėjus sąskaitos faktūros, bus kreiptasi į teismą. Reikalavimas atsakovui buvo išsiųstas paštu, įteiktas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas neįvykdė reikalavimo. 2023 m. spalio 11 d. ieškovas į savo banko sąskaitą iš UAB „Timo verslas“ gavo 300 Eur įmoką, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „galutinis mokėjimas už (duomenys neskelbtini) remontą“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovo V. D. ieškinį tenkino – priteisė ieškovo naudai iš atsakovo T. K. 500 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalis saistė teisiniai santykiai dėl automobilio remonto darbų ir automobilio aptarnavimo paslaugų teikimo. Žodinės sutarties sudarymo metu atsakovas nenurodė ieškovui sutartį sudaryti su jo įmone – UAB „Timo verslas“, nereikalavo rašytinio sutarties sudarymo, sumokėjo 200 Eur grynaisiais pinigais kaip privatus asmuo, pinigų priėmimo kvito nereikalavo. Žodžiu ieškovas ir atsakovas (ne kaip juridinio asmens atstovas) sutarė, kad ieškovas atliks atsakovo ieškovui pateikto automobilio P. B., valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Taigi, faktiškai sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų. Jokių įrodymų, kurie tai paneigtų, atsakovas nepateikė. Pirminis šalių susitarimas dėl šio automobilio remonto darbų kainos buvo 500 Eur. Apie pirminę remonto darbų kainą abi šalys nurodo tą patį. Ginčo dėl fakto, jog susitarta remontuoti automobilį, nekyla. Šalys, susitardamos dėl automobilio remonto, nesitarė dėl konkrečių šalių sulygtų rangos teisinių santykių sąlygų (pvz., kieno medžiagomis yra atliekami darbai, kokie konkrečiai darbai preliminariai yra numatomi atlikti). Atsakovas perduodamas automobilį remontui, kartu pateikė ir automobiliui skirtą dalį – skardą sparnui, nupirktą UAB „Timo verslas“ vardu už 38 Eur dar 2023 m. gegužės 31 d. (PVM sąskaita faktūra Nr. PAR 0024982). Ieškovas baigęs remonto darbus ir suskaičiavęs patirtas sąnaudas bei išlaidas išrašė sąskaitą faktūrą serija DIR Nr. 23 – 1 000 Eur sumai. Automobilio remontas užtruko apie savaitę laiko, atsakovas darbų atlikimo laiko nekontroliavo.

5. Teismas sprendė, jog patikimų ir pakankamų duomenų, kurie leistų teigti, jog šalys buvo sulygusios galutinę kainą, byloje apskritai nėra. Atsakovo paaiškinimų apie sutartą 500 Eur kainą nepakanka. Juolab, jog ir liudytojas A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasakyti tikslios remonto darbų kainos pirminiu apžiūrėjimu neįmanoma, o konkrečiai šiuo atveju remonto priemonių kaina turėjo viršyti 500 Eur. Nurodytos aplinkybės – pakankamų įrodymų apie šalių aiškiai sulygtą darbų kainą – nebuvimas, sudaro pagrindą teigti, kad už kokią kainą ieškovas įsipareigojo atlikti automobilio remonto darbus turi būti sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tai yra turi būti vertinama tai, kokio pobūdžio darbus ieškovas faktiškai atliko ir kiek už tokio pobūdžio darbus buvo įprasta imti tuo metu automobilio remonto darbų rinkoje.

6. Teismas iš ieškinyje nurodytų duomenų nustatė, kad remontuojant automobilį buvo atstatyta automobilio kėbulo geometrija (ištampymas), išpjautos, įvirintos ir ištiesinamos kėbulo dalys t. y., išlygintos galinės kairės pusės durys, pakeista kairės pusės kėbulo šono dalis, išlyginta viršutinė dalis, pakeista stogo dalis, ištiesintos dešinės pusės durys, pakeista dešinės pusės kėbulo apatinė dalis. Buvo įdėta atsakovo atvežta dalis – skarda, bei jo paties dalys. Automobilį paruošė dažymui (glaistymas, šveitimas, gruntavimas), nudažė ir surinko (uždėjo apdailos dalis). Darbams buvo naudotos jo turimos medžiagos ir naujai užsakytos medžiagos iš UAB „Gysta“. Buvo pirktos panaudotos detalės – kairys dalinis kampas – 150 Eur, kairys bamperio plastikas – 30 Eur, stogo dalis – 50 Eur, dešinys durų plastikas – 25 Eur, dešinys šono plastikas – 25 Eur, tvirtinimo medžiagos buvo naudotos jo arba pirktos iš fizinių asmenų. Bendrai automobilio remontas užtruko apie savaitę laiko.

7. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, jog remontui buvo reikalinga tik viena detalė, kurią jis pats pristatė, tačiau tiek ieškovas, tiek liudytojas A. I. nurodo, kad automobilio remonto darbams vien priemonės ir detalės turėjo kainuoti daugiau nei 500 Eur, o jų tikrai ne viena. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jokios detalės nebuvo keistos ir jų keisti nereikėjo, o ir jokių detalių pirkimo ir keitimo faktą patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Tuo tarpu ieškovas nurodo, jog detalės buvo pirktos naudotos ir dalis iš fizinių asmenų, todėl suprantama, jog fizinis asmuo jokios sąskaitos ar pirkimo čekio neišduos.

8. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas automobilį iš ieškovo atsiėmė 2023 m. rugpjūčio 14 d., tam pasitelkęs policijos pareigūnus. Išrašytos sąskaitos už atliktus darbus imti nenorėjo, tačiau paėmė po pareigūnų nurodymo. Atsakovas minėtos 1 000 Eur sąskaitos neapmokėjo. Atsakovas palikdamas automobilį remontui atsakovui sumokėjo 200 Eur grynais, o ieškinio nagrinėjimo teisme metu 2023 m. spalio 11 d. sumokėjo dar 300 Eur pavedimu. Taigi, atsakovo sumokėti 500 Eur, vertinant pastaruosius įrodymus tarpusavyje, teismui nekelia abejonių, kad apmokėdamas dalį sąskaitos ieškovas atsiskaitė už faktiškai atliktus remonto darbus, tačiau ne už naudotas priemones ir dalis.

9. Teismas pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad sutinka, jog automobilio remonto darbams atlikti buvo reikalingos medžiagos, t. y. dažai, glaistymui skirtos priemonės. Pasiimdamas ar pasiėmęs automobilį iš ieškovo, pretenzijų dėl atliktų remonto darbų kokybės, automobilio techninės būklės, automobilio remonto darbų kokybės, atsakovas ieškovui nereiškė, nereikalavo pateikti ataskaitos už atliktus darbus, automobilio perdavimas atsakovui nebuvo įformintas perdavimo – priėmimo aktu, atsakovas nuo pat automobilio perdavimo jam momento naudoja jį pagal paskirtį iki šios dienos, kas reiškia, jog jis iš esmės pripažįsta savo sutartinę prievolę ieškovui, tačiau atsisako apmokėti ieškovo patirtas išlaidas darbams ir detalių kainą. Tokie atsakovo veiksmai parodo jo nesąžiningumą ir siekį sutaupyti ieškovo sąskaita. Jeigu atsakovas būtų turėjęs pretenzijų dėl atliktų darbų, jeigu tų darbų būtų atlikta daugiau nei buvo sutarta, atsakovas turėjo visas galimybes nesutikti su atliktais darbais automobilio atsiėmimo metu, tačiau to nedarė. Nurodytos aplinkybės faktiškai patvirtina, jog ieškovas pagrįstai šioje byloje reikalauja apmokėti už jo faktiškai naudotas priemones ir dalis atliktiems darbams.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal ieškinyje nurodytą sąskaitą 1 000 Eur sumai (500 Eur sumokėta) priteisimo, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus – UAB „Vekrema“ parengtą automobilio remonto darbų sąmatą, iš kurios matyti jog bendra tokių darbų suma yra žymiai didesnė nei ieškovo prašoma apmokėti suma. Atmesti šį įrodymą kaip nepatikimą teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu atsakovas įrodymų, kokią kainą buvo įprasta imti rinkoje už šalių sulygtus automobilio remonto darbus, į bylą nepateikė. Pateikta sąmata patvirtina, jog atitinkamos dalys remonto darbams buvo reikalingos ir tokie duomenys aiškiai pagrindžia ieškovo reikalaujama ir nurodoma detalių bei priemonių kainą, t. y. 500 Eur.

12. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų ir visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (200 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 15,71 Eur žyminio mokesčio, sumažinęs sumokėtą 22 Eur žyminio mokesčio sumą 6,29 Eur suma, atsižvelgiant į pradinio ir vėlesnio reikalavimo sumą (vietoj 700 Eur – 500 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovas T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. D. ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose UAB „Timo verslas“ naudai.

14. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Mano, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas ir teismų praktiką, pažeisdamas procesinės teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus bei liudytojo parodymus, todėl padarė neteisingas ir prieštaringas išvadas, o įstatyme nustatytas ieškovo pareigas perkėlė atsakovui.

15. Teigia, kad byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas netinkamam atsakovui. Pažymi, kad dar prieštaravime į Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 2 d. teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9653-867/2023) nurodė, jog pareiškimas pateiktas ne tam skolininkui, nes automobilis P. B., valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne T. K., o UAB „Timo verslas“, ir yra įgytas pagal 2023 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20167713 už 14 520 Eur. Buvo pateikta ir minėta sąskaita – faktūra. Nežiūrint to, ieškovas ieškiniu atsakovu patraukė T. K., o ne automobilio, kurį remontavo, savininkę. Tai, kad ieškovas žinojo, jog automobilis priklauso UAB „Timo verslas“ įrodo ir tai, kad laiškus ieškovas adresavo įmonės (ne T. K.) adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas paslaugas teikė ne pirmą kartą, žinojo įmonės rekvizitus, adresą.

16. Taip pat pažymi, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu teismo posėdžiuose akcentavo, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismui pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą. Ta aplinkybė, kad ji bendrovės vardu VĮ „Regitra“ užregistruota vėliau, transporto priemonės savininko nekeičia, nes transporto priemonės registravimas nuosavybės nei suteikia, nei pakeičia, tai – tik leidimas dalyvauti viešajame eisme. Ieškovas ieškinio netikslino, nors atsakovas buvo sumokėjęs 200 Eur avanso, o UAB „Timo verslas“ – 300 Eur sumą.

17. Nurodo, kad ieškovas yra savo srities verslininkas, jis remontui priėmė vertingą daiktą, todėl rizika dėl rašytinės sutarties nesudarymo tenka jam. Nesant rašytinės formos sutarties, kilus ginčui dėl atliktų darbų kainos, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog buvo sutarta jo nurodyta suma, o ne kitokia. Kilęs ginčas dėl medžiagų atliekamam darbui (ieškovas teigia, jog dalinai iš jo medžiagų, o atsakovas – priešingai) taip pat turėjo būti išspręstas atsakovo naudai. Atsakovui neigiant dėl sutartos atliekamų darbų kainos dydžio, ieškovas turėjo pateikti pakankamai įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžiuose pateiktus paaiškinimus, pateiktus duomenis policijai ir susirašinėjimuose išdėstytas aplinkybes dėl šalių susitarimo turinio, tačiau jis apsiribojo tik savo tvirtinimu, kad darbus atliko taip ir tiek, kaip ir kiek atsakovas prašė (reikėjo), ir nurodė, kad jokių įrodymų dėl šalių susitarimo neturi.

18. Akcentuoja, jog ieškovas pripažįsta, kad automobilio perdavimo remontui metu žodžiu buvo sutarta 500 Eur remonto kaina. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį remonto kaina apima kainą ir už darbą, ir už medžiagas. Priešingu (nesutarimo) atveju, tai turėtų būti detalizuota raštu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad už automobilio remontą buvo sutarta ne 500 Eur, o 1 000 Eur suma.

19. Mano, kad ieškovas neįrodė savo teiginių apie atliktų remonto darbų apimtį ir pirktas detales bei medžiagas bendrai 1 000 Eur sumai. Ieškinyje nurodomi darbai / automobilio sugadinimai, kurių nebuvo ir nereikėjo atlikti: geometrija nepažeista (ieškovas tai vadina ištampymu), stogas nebuvo pažeistas, nepažeistos ir durys, visos plastmasinės detalės buvo sveikos. Tai patvirtina ir teismui pateikta transporto priemonės pardavėjo pažyma bei pardavimo metu padarytos, prie bylos medžiagos pridėtos fotonuotraukos. Ieškovas taip pat neįrodė, jog šalys susitarė, kad ieškovas pasirūpins automobilio remontui reikalingų detalių ir medžiagų paieška ir pirkimu, o atsakovas už jas atsiskaitys. Vienintelė pakeitimui reikalinga dalis – skarda sparnui, nupirkta UAB „Timo verslas“ vardu už 38 Eur dar 2023 m. gegužės 31 d. ir ieškovui perduota kartu su automobiliu (PVM sąskaita faktūra Nr. PAR 0024982). Ieškovo byloje pateikta sąskaita yra spalio mėnesio ir neturi jokio ryšio su UAB „Timo verslas“ automobilio remontu.

20. Pažymi, kad ieškovo byloje pateikto sąmatos, oficialiai į šiuos servisus nesikreipus (be prašymo ar sutarties), ištrauktos iš AUDATEX sistemos, nepasirašytos ir nepatvirtintos, ieškovui perduotos be jokio lydinčio dokumento (asmeniškai, draugiškai), todėl teismo negalėjo būti vertinamos kaip patikimi ir tiesiogiai susiję su ginčo dalyku įrodymai.

21. Pažymi ir tai, kad ieškovas į teismo posėdį atsivedė liudytoją A. I. (teistą už tyčinius nusikaltimus), kurio santykiai su atsakovu yra priešiški, šis liudytojas remontuoto automobilio nėra matęs, tačiau davė parodymus apie sutarčių sudarymą, automobilių remontus ir jų eigą, šio konkretaus remonto kainą, o teismas juos nepagrįstai priėmė ieškovo naudai, suteikdamas mažiausiai specialisto statusą, ir jais vadovavosi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 179, 185 straipsnius.

Atsiliepimas

22. Ieškovas V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo T. K. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, vadovavosi įstatymais, teismų praktika bei savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, todėl teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo T. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

25. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Atsakovas T. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. vasario 9 d. T. K. teiktą pareiškimą Kėdainių rajono policijos komisariatui, kuriuo jis prašė padėti atsiimti iš A. I. remontuoti pristatytą automobilį ir 2024 m. vasario 26 d. Kėdainių rajono policijos komisariato atsakymą į T. K. 2024 m. vasario 12 d. prašymą dėl viešos tvarkos užtikrinimo susigrąžinant jam priklausantį automobilį, informuojant, kad tyrimas nebus atliekamas, nes tarp A. I. ir T. K. yra susiklostę civiliniai santykiai. Atsakovas nurodo, kad naujus įrodymus teikia tikslu pagrįsti liudytojo A. I. šališkumą, pirmosios instancijos teisme duodant parodymus prieš atsakovą, šių įrodymų pirmosios instancijos teismui jis neturėjo galimybės pateikti, nes liudytojas parodymus davė paskutiniame teismo posėdyje, po jo apklausos bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, iš karto po posėdžio atsakovas turėjo išvykti, pats dalyvauti kitame teismo posėdyje negalėjo.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, pažymi, kad jų sukūrimo datos yra iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2024 m. birželio 27 d., dokumentų turinys neleidžia daryti išvados, jog šiuose dokumentuose užfiksuota informacija yra esmingai reikšminga byloje esančių įrodymų vertinimui, A. I. liudytoju byloje buvo apklausiamas 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas paskelbė pertrauką iki 2024 m. birželio 13 d. įrodymams dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, turimiems papildomiems įrodymams pateikti, pasiruošti baigiamosioms kalboms. Paskutiniame teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. birželio 13 d., dalyvavo atsakovo atstovas, per kurį atsakovas turėjo galimybę teikti visus, jo nuomone, turimus reikšmingus įrodymus. Taigi, įvertinęs prašomų prijungti dokumentų sudarymo datas, jų turinį, atsakovo procesinį elgesį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. D., patikslinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo T. K. 500 Eur skolą, ieškinio pagrindu nurodydamas tai, kad pagal žodinį šalių susitarimą ieškovas atliko atsakovo ieškovui pateikto automobilio P. B., valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dešinės ir kairės pusės šonai buvo apgadinti, stogas, galinės kairės pusės durys, šoninės dešinės pusės durys buvo įlenkti, remonto darbus. Ieškovas teigė, jog buvo sutarta žodžiu šio automobilio remonto darbų kaina – 500 Eur, kas sudarė automobilio kėbulo geometrijos atstatymą (ištampymą), sugadintų kėbulo dalių pakeitimą, suvirinimą, automobilio kėbulo paruošimą dažymui (špakliavimą), nudažymą, surinkimą. Atsakovo pageidavimu buvo sutarta, jog ieškovas pasirūpins automobilio remontui reikalingų automobilio detalių ir medžiagų paieška ir pirkimu, o atsakovas už jas atsiskaitys, atsakovas taip pat atvežė vieną detalę – skardą bei padavė grynais – 200 Eur detalėms ir medžiagoms. Automobilį jis remontavo apie savaitę laiko, t. y. buvo atstatyta automobilio kėbulo geometrija, išpjautos, įvirintos ir ištiesinamos kėbulo dalys, t. y. išlygintos galinės kairės pusės durys, pakeista kairės pusės kėbulo šono dalis, išlyginta viršutinė dalis, pakeista stogo dalis, ištiesintos dešinės pusės durys, pakeista dešinės pusės kėbulo apatinė dalis, buvo įdėta atsakovo pristatyta dalis – skarda bei paties ieškovo dalys, automobilis buvo paruoštas dažymui, nudažytas ir surinktas (uždėtos apdailos dalys). Darbams buvo naudotos jo medžiagos ir naujai užsakytos medžiagos – dažai, lakas, glaistas, skiediklis, gruntas, šveičiamas popierius, dengimo plėvelė, lipni juosta, apsauginė danga, stiklo klijai – hermetikas, nuriebalintojas, pjovimo diskeliai. Darbams buvo naudotos jo turimos medžiagos ir naujai užsakytos medžiagos iš UAB „Gysta“. Buvo pirktos panaudotos detalės – kairys dalinis kampas – 150 Eur, kairys bamperio plastikas – 30 Eur, stogo dalis – 50 Eur, dešinys durų plastikas – 25 Eur, dešinys šono plastikas – 25 Eur, tvirtinimo medžiagos buvo naudotos jo arba pirktos iš fizinių asmenų. Baigęs remonto darbus ir suskaičiavęs patirtas sąnaudas bei išlaidas, ieškovas 2023 m. rugpjūčio 13 d. išrašė bendrą sąskaitą faktūrą DIR Nr. 23 dėl 1 000 Eur apmokėjimo už automobilio remontą, kurią atsakovas priėmė tik po policijos pareigūnų nurodymo. 2023 m. spalio 11 d. ieškovas į savo banko sąskaitą iš UAB „Timo verslas“ gavo 300 Eur įmoką, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra „galutinis mokėjimas už (duomenys neskelbtini) remontą“, tačiau atsakovas atsisako sumokėti likusią 500 Eur sumą.

31. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tvirtindamas, kad už automobilio remontą yra pilnai sumokėta sutarta 500 Eur suma, ieškinyje yra nurodomi darbai / automobilio sugadinimai, kurių nebuvo ir nereikėjo atlikti: geometrija nebuvo pažeista (ieškovas tai vadina ištampymu), stogas nebuvo pažeistas, nepažeistos ir durys, visos plastmasinės detalės buvo sveikos; ieškovas atliko tik vieno galinio sparno dalies įstatymą „įvirinimą“, automobilio galinės dalies lyginimo, špakliavimo ir nudažymo darbus; medžiagoms skirtos išlaidos turėjo įeiti į pirminę sutartą 500 Eur remonto darbų kainą; vienintelė remontui reikalinga detalė buvo skarda sparnui, kuri buvo įsigyta UAB „Timo verslas“ vardu ir ieškovui perduota kartu su automobiliu. Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi automobilis priklauso UAB „Timo verslas“.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino ir iš atsakovo priteisė 500 Eur skolą, konstatuodamas, kad žodinė sutartis dėl automobilio remonto darbų atlikimo buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų – ieškovo V. D. ir atsakovo T. K., atsakovas ieškovui pretenzijų dėl atliktų automobilio remonto darbų apimties ir kokybės nereiškė, nereikalavo pateikti ataskaitos už atliktus darbus, atsakovas nuo pat automobilio perdavimo jam momento iki šiol naudoja automobilį pagal paskirtį, atsakovas atsiskaitė už faktiškai atliktus remonto darbus, tačiau ne už panaudotas priemones ir dalis, todėl ieškovas pagrįstai šioje byloje reikalauja likusios neapmokėtos skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nesant pakankamų įrodymų apie šalių aiškiai sulygtą darbų kainą, yra pagrindas dėl automobilio remonto darbų kainos spręsti pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą UAB „Vekrema“ automobilio remonto darbų sąmatą apie įprastas rinkos kainas už šalių sulygtus automobilio remonto darbus.

33. Apeliaciniame skunde atsakovas kvestionuoja teismo sprendimą, tvirtindamas, kad byla išnagrinėta ir teismo sprendimas priimtas netinkamam atsakovui, įstatyme nustatytas ieškovo pareigas perkeliant atsakovui, netinkamai vertinant faktines bylos aplinkybes, įrodymus bei liudytojų parodymus, ir tokiu būdu pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, bei jas aiškinančią teismų praktiką.

Dėl įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimo

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek teismo įsakymo išdavimo procedūros metu teiktuose prieštaravimuose, tiek nagrinėjamos bylos procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžiuose atsakovas akcentavo ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovo įsitikinimu, tai, kad ieškovas žinojo, jog automobilis priklauso trečiajam asmeniui UAB „Timo verslas“ įrodo tai, kad laiškus ieškovas adresavo įmonės (ne T. K.) adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas remonto paslaugas teikė ne pirmą kartą, žinojo įmonės rekvizitus, adresą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pagrįstus.

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

36. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje įtvirtinta tik bendroji įrodinėjimo taisyklė, kuri gali būti netaikoma, jei kitose teisės normose nustatyta šios taisyklės išimčių. Paprastai tokios išimtys gali būti nustatytos materialiosios teisės normose. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Iš to darytina išvada, kad tuo atveju, kai šalys yra verslininkai ir jie sudaro sutartis, tai aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta šalis, kuri turėjo šią informacijos pateikimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2012). Sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ieškovui buvo atskleista informacija apie tai, kad dėl automobilio remonto darbų tariasi ir juos užsako trečiasis asmuo UAB „Timo verslas“, o ne atsakovas.

38. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad automobilių remonto (rangos) sutartį ieškovas sudarė su atsakovu. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, patvirtinančius, kad žodinės sutarties sudarymo metu atsakovas nenurodė, jog veikia UAB „Timo verslas“ vardu, nepranešė, kad sąskaita faktūra, užbaigus automobilio remonto darbus, turi būti išrašyta UAB „Timo verslas“, atsakovas sumokėjo 200 Eur grynaisiais pinigais iš savo asmeninių lėšų, pinigų priėmimo kvito nereikalavo, 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas (advokatas) patvirtino, kad 200 Eur avanso sumokėjimas ieškovui nėra apskaitytas UAB „Timo verslas“ buhalterinėje apskaitoje. Taigi, ieškovas tiek ikisutartinių santykių metu, tiek žodinės sutarties sudarymo metu, tiek jos vykdymo metu turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sandorio šalis yra atsakovas. Atsakovas byloje nepateikė pakankamų duomenų ar įrodymų, galinčių lemti priešingą išvadą.

41. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės (kad atsakovas civilinėje byloje Nr. eL2-9653-867/2023 pateiktuose prieštaravimuose dėl 2023 m. spalio 2 d. išduoto teismo įsakymo nurodė, jog pareiškimas pateiktas ne tam skolininkui ir teismo įsakymas išduotas netinkamam skolininkui, nes automobilis P. B., valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne T. K., o UAB „Timo verslas“, kartu su prieštaravimais pateikė UAB „Automobilių grupė“ 2023 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20167713 dėl minėto automobilio įsigijimo UAB „Timo verslas“ vardu už 14 520 Eur sumą; kad atsakovas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pateikė automobilio 2023 m. spalio 17 d. registracijos liudijimą UAB „Timo verslas“ vardu ir 2023 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad UAB „Timo verslas“ sumokėjo ieškovui 300 Eur, kaip galutinį atsiskaitymą už remonto darbus; ieškovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimą įvykdyti prievolę siuntė bendrovės adresu (duomenys neskelbtini)) neįrodo, kad ieškovas ikisutartinių santykių metu, žodinės sutarties sudarymo metu ar jos vykdymo metu žinojo, jog automobilis priklauso trečiajam asmeniui UAB „Timo verslas“. Aptariami atsakovo ir ieškovo veiksmai buvo atlikti jau kilus ginčui. Vien ta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu automobilis nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „Timo verslas“, ją vertinant visų kitų aplinkybių kontekste, nelaikytina pakankama konstatuoti, kad sandorį su ieškovu sudarė trečiasis asmuo. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui iki automobilio remonto darbų pabaigos buvo perduoti automobilio įsigijimo dokumentai ar kiti dokumentai, iš kurių būtų aiškus automobilio savininkas. Ieškovas 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui jau kartą remontavo kitą automobilį, tačiau kaip fiziniam asmeniui, atsakovas priešingai neteigė ir neįrodinėjo.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent ieškovui, kaip profesionaliam rangovui, turėtų kilti sutarties nesudarymo raštu pasekmės.

Žemesnės instancijos teismas

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesį automobilio remonto (rangos) sutarties sudarymo metu ir atsižvelgė į tai, kad abi šalys sutarties sudarymo metu nesiėmė veiksmų užfiksuoti susitarimo kainą raštu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys (užsakovas ir rangovas) yra asmenys, veikiantys kaip verslininkai, byloje nėra ginčo, kad aptariamas automobilis buvo įsigytas tikslu jį suremontavus perparduoti. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad abi šalys, sudarydamos žodinę automobilio remonto (rangos) sutartį, prisiėmė tokių veiksmų riziką, įskaitant sutarties sąlygų įrodinėjimą leistinais įrodymais (CPK 177, 178 straipsnis).

44. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nesant rašytinės formos sutarties, kilus ginčui dėl atliktų darbų kainos, ieškovo medžiagų ir detalių panaudojimo, būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog šalys susitarė dėl ieškovo nurodytos bendros 1 000 Eur sumos už remonto darbus, medžiagas ir detales, taip pat kad susitarė, jog ieškovas nupirks automobilio remontui reikalingas detales ir medžiagas, o atsakovas už jas atsiskaitys. Atsakovo įsitikinimu, atsakovui teigiant priešingai, kad automobilio perdavimo remontui metu žodžiu buvo sutarta 500 Eur remonto kaina, detalių keisti nereikėjo, išskyrus jo pateiktą skardą, pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį remonto kaina apima kainą ir už darbą, ir už medžiagas, tuo tarpu ieškovui apsiribojus tik savo tvirtinimu, kad ieškinyje išvadintus darbus ir kokia apimtimi jis atliko, nepateikus ekspertizės išvados dėl atliktų rangos darbų apimties, nepagrindus leistinais rašytiniais įrodymais savo teiginių, kad už 500 Eur jis pirko medžiagas ir detales, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ginčą spręsti atsakovo naudai.

45. Pasisakydamas dėl šių apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog pagal kasacinis teismo praktiką, CK 6.653 straipsnio 2 dalies norma, apibrėžianti rangos sutarties kainą, yra dispozityvioji teisės norma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013), vadinasi, rangos sutarties šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokių rangos sutarties kainos dedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).

46. Antra, šios bylos ypatumas yra tas, kad bylos šalys, nepateikė rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai nustatyti tikslų sutartų atlikti darbų kiekį (tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu), faktiškai atliktų darbų kiekį (atliktų darbų perdavimas ir priėmimas nėra įformintas perdavimo – priėmimo aktu) ir kartu konkrečią atsakovo pareigos sumokėti atliktų darbų kainą apimtį. Vadinasi, šios bylos faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įrodymai, kuriais paprastai yra nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės, – jos buvo nustatytos remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010 ir kt.).

47. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu savo reikalavimo pagrįstumą įrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – savo išsamiais paaiškinimais apie automobilio apgadinimų pobūdį, pirminį šalių žodinį susitarimą dėl ieškovo darbų kainos taisant automobilį (500 Eur), susitarimą dėl keistinų detalių ir medžiagų įsigijimo bei atsakovo įsipareigojimą už jas atsiskaityti, konkrečiai nesusitariant dėl galutinės jų kainos; liudytojo A. I. parodymais, kad pasakyti tikslios remonto darbų kainos pirminiu apžiūrėjimu neįmanoma, o konkrečiai šiuo atveju remonto priemonių kaina turėjo viršyti 500 Eur sumą; automobilio fotonuotraukomis, darytomis automobilio pardavimo (pirkimo) metu ir paties ieškovo, fiksuojant automobilio remonto eigą; UAB „Gysta“ 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra už medžiagas 223,90 Eur sumai; UAB „Vekrema“ ir UAB „Juta“ pateiktomis automobilio remonto darbų sąmatomis apie įprastas rinkos kainas už šalių sulygtus automobilio remonto darbus; aplinkybe, kad atsakovas ieškovui pretenzijų dėl atliktų automobilio remonto darbų apimties ir kokybės nereiškė, nereikalavo pateikti ataskaitos už atliktus darbus, atsakovas nuo pat automobilio perdavimo jam momento iki šiol naudoja automobilį pagal paskirtį.

48. Tuo tarpu atsakovas atsikirtimų pagrindu nurodomas aplinkybes iš esmės įrodinėjo tik savo paaiškinimais apie sutartą bendrą 500 Eur remonto kainą, dalies ieškovo nurodytų automobilio sugadinimų / remonto darbų poreikio neigimu, tomis pačiomis automobilio fotonuotraukomis, darytomis automobilio pardavimo (pirkimo) metu (kuriomis ir ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimą), UAB „Automobilių grupės“, pardavusios automobilį, 2023m. gruodžio 1 d. patvirtinimu, kad parduoto automobilio fotonuotraukos atitinka tikrovę ir nėra redaguotos, ir UAB „Timo verslas“ vardu išrašyta 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PAR 0024982 dėl skardos įsigijimo 38 Eur sumai.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir leidžia manyti esant labiau tikėtina ieškovo nurodomas aplinkybes buvus, nei jų nebuvus, tarp jų ir tai, kad šalys pagal pirminį žodinį susitarimą sulygo dėl ieškovo darbų kainos (500 Eur) taisant automobilį, susitarė dėl keistinų detalių ir medžiagų įsigijimo bei atsakovo įsipareigojimo už jas atsiskaityti, konkrečiai nesusitariant dėl galutinės jų kainos. Atsakovas leistinais ir pakankamais įrodymais nepagrindė savo atsikirtimų pagrindu nurodomų aplinkybių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien atsakovo paaiškinimų apie sutartą 500 Eur bendrą remonto kainą nepakanka. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje pateiktas automobilio pardavėjos UAB „Automobilių grupės“ 2023m. gruodžio 1 d. patvirtinimas bei pardavimo metu padarytos automobilio fotonuotraukos yra pakankamas įrodymas aplinkybei, kad ieškinyje nurodomų automobilio sugadinimų / remonto darbų (geometrija nepažeista (ieškovas tai vadina ištampymu), stogas nebuvo pažeistas, nepažeistos ir durys, visos plastmasinės detalės buvo sveikos) nebuvo ir jų nereikėjo atlikti, pagrįsti. Minėtame UAB „Automobilių grupės“ patvirtinime nėra nurodyti automobilio pardavimo momentu nustatyti automobilio sugadinimai.

50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, esant tokiai byloje surinktų įrodymų visumai, pagrįstai konstatavo, kad patikimų ir pakankamų duomenų, kurie leistų teigti, jog šalys buvo sulygusios galutinę kainą, byloje nėra pateikta, todėl pagrįstai dėl automobilio remonto darbų kainos sprendė pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

51. Atsakovas dėl netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinį skundą argumentuoja ir tuo, kad ieškovo pateiktos UAB „Vekrema“ ir UAB „Juta“ parengtos automobilio remonto darbų sąmatos, UAB „Gysta“ 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra už medžiagas 223,90 Eur sumai pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamos kaip patikimi ir tiesiogiai susiję su ginčo dalyku įrodymai. Atsakovas manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi ieškovo liudytojo A. I. (teisto už tyčinius nusikaltimus) parodymais, kadangi liudytojo santykiai su atsakovu yra priešiški, šis liudytojas remontuoto automobilio nėra matęs.

52. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

53. Įvertinęs skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto ir liudytojo A. I. parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad šio liudytojo parodymai yra duoti jam nesant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, turint suinteresuotumą bylos baigtimi, yra nenuoseklūs, prieštaringi. Šio liudytojo duoti parodymai turi tokią pat galią kaip ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Liudytojas teismui davė priesaiką ir parodė, kad pats daug metų vertėsi tokia pat veikla kaip ieškovas. Šio fakto atsakovas neneigia apeliaciniame skunde. Aplinkybės, kad liudytojas yra teistas už tyčinius nusikaltimus, nesant jokių duomenų apie padarytų nusikaltimų pobūdį, savaime nedaro jo parodymų nepatikimais. 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad liudytojui buvo rodomos byloje esančios automobilio fotonuotraukos, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad liudytojas davė parodymus apie šio automobilio remontui reikalingų medžiagų kainą, neturėdamas jokių duomenų apie automobilį. Atsižvelgiant į ginčo esmę, šio liudytojo parodymai negali būti iš karto atmetami kaip savaime stokojantys patikimumo ir dėl to, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, šio liudytojo santykiai su atsakovu yra priešiški dėl 2024 m. vasario mėnesį tarp jų kilusio konflikto dėl automobilio remonto, o turi būti vertinami atsižvelgiant į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodymų visuma. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojo A. I. parodymus, atsižvelgė į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodymų visuma bei savo išvadas dėl įrodymų vertinimo ir, jais remdamiesi, nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais. Liudytojo A. I. parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik kaip vienu iš įrodymų greta kitų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, proceso teisės laikymosi aspektu įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas liudytojo A. I. parodymus turėjo įvertinti kaip nepatikimus, o taip neįvertinęs, pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių.

54. Atsakovas apeliacine skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieškovo pateiktos UAB „Vekrema“ ir UAB „Juta“ parengtos automobilio remonto darbų sąmatos, UAB „Gysta“ 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra už medžiagas 223,90 Eur sumai pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamos kaip patikimi ir tiesiogiai susiję su ginčo dalyku įrodymai. Ieškovo tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu buvo paaiškintos aplinkybės, kurioms esant UAB „Gysta“ sąskaita faktūra buvo išrašyta tik 2023 m. spalio mėnesį, t. y. kad jis turi galimybę medžiagas gauti ir apmokėti sąskaitą už jas vėliau pagal bendrą jo ir UAB „Gysta“, iš kurios nuolat perka medžiagas, susitarimą. Aplinkybė, kad ieškovo byloje pateiktos UAB „Vekrema“ ir UAB „Juta“ parengtos, tačiau nepasirašytos ir nepatvirtintos, automobilio remonto darbų sąmatos, atsižvelgiant į ginčo esmę, savaime nedaro tokio dokumento nepatikimu ir neatitinkančiu sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

55. Pagal UAB „Vekrema“ paskaičiuotą automobilio remonto darbų sąmatą, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi motyvuodamas savo išvadas, naudotų dalių kaina yra 236,04 Eur, medžiagų kaina – 587,23 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 823,27 Eur, t. y. net 323,27 Eur daugiau nei ieškovo prašoma suma.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, kad atsakovas įrodymų, kokią kainą buvo įprasta imti rinkoje už šalių sulygtus automobilio remonto darbus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl CK 6.653 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.198 straipsnyje nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

57. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad rinkos kaina netgi buvo didesnė negu ieškovo prašoma apmokėti 500 Eur suma.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

60. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė