- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2-2708-347/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01912-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Donata Slavinskaitė Gargasė
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovo ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Antanui Jarašiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. D. (toliau – Ieškovas) teismo posėdžio metu patikslintu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovo T. K. (toliau – Atsakovas) 500,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje į jį kreipėsi atsakovas T. K. dėl daužto automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), remonto. Buvo apgadinti automobilio dešinės ir kairės pusės šonai, įlenktas stogas, galinės kairės pusės durys, šoninės dešinės pusės durys. Buvo sutarta žodžiu šio automobilio remonto darbų kaina – 500,00 Eur, kas sudarė automobilio kėbulo geometrijos atstatymą (ištampymą), sugadintų kėbulo dalių pakeitimą, suvirinimą, automobilio kėbulo paruošimą dažymui (špakliavimą), nudažymą, surinkimą. Atsakovo pageidavimu buvo sutarta, kad jis pasirūpins automobilio remontui reikalingų automobilio detalių ir medžiagų paieška ir pirkimu, o atsakovas už jas atsiskaitys. Automobilį remontui atsakovas pristatė 2023 m. liepos viduryje, atvežė vieną detalę - skardą bei padavė grynais - 200,00 Eur detalėms ir medžiagoms. Automobilį jis remontavo apie savaitę laiko, t. y. buvo atstatyta automobilio kėbulo geometrija, išpjautos, įvirintos ir ištiesinamos kėbulo dalys, t. y. išlygintos galinės kairės pusės durys, pakeista kairės pusės kėbulo šono dalis, išlyginta viršutinė dalis, pakeista stogo dalis, ištiesintos dešinės pusės durys, pakeista dešinės pusės kėbulo apatinė dalis. Buvo įdėta atsakovo pristatyta dalis - skarda bei paties ieškovo dalys. Atsakovas automobilį paėmė nepabaigus visų remonto darbų, kadangi, pasak jo, jam buvo reikalinga juo pasinaudoti. Buvo sutarta, kad atsiskaitys už sunaudotas dalis, medžiagas ir darbą, kuomet darbai bus baigti. Automobilį remontui atsakovas pristatė 2023 m. rugpjūčio pradžioje. Automobilį jis paruošė dažymui, nudažė ir surinko (uždėjo apdailos dalis). Darbams buvo naudotos jo medžiagos ir naujai užsakytos medžiagos – dažai, lakas, glaistas, skiediklis, gruntas, šveičiamas popierius, dengimo plėvelė, lipni juosta, apsauginė danga, stiklo klijai - hermetikas, nuriebalintojas, pjovimo diskeliai. Medžiagas automobilių remontui ima pagal kreditinę sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria atsiskaitymas vykdomas kas mėnesį arba sutartu laiku. Taip pat buvo pirktos panaudotos detalės - kairys galinis kampas – 150, 00 Eur, kairys bamperio plastikas – 30,00 Eur, stogo dalis – 50,00 Eur, dešinys durų plastikas – 25,00 Eur, dešinys šono plastikas – 25,00 Eur, tvirtinimo medžiagos (naudotos jo paties ir/arba pirktos iš fizinių asmenų). Automobilio remontas užtruko apie 1 savaitę laiko. 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas atsiuntė tekstinį pranešimą telefonu, kad pirmadienį, t. y. 2023 m. rugpjūčio 14 d., jam bus reikalingas automobilis ir prašė suspėti baigti remontuoti. 2023 m. rugpjūčio 13 d., pabaigęs remonto darbus ir suskaičiavęs patirtas sąnaudas bei išlaidas, ieškovas išrašė bendrą sąskaitą faktūrą DIR Nr. 23 dėl 1 000,00 Eur apmokėjimo už minimo automobilio remontą. Kai 2023 m. rugpjūčio 13 d. telefonu informavo atsakovą, kad automobilis paruoštas atsiimti ir už jo remontą reikalinga sumokėti bendrą 1 000,00 Eur, atsakovas pradėjo reikalauti jam sumokėti už automobilį 13 000,00 Eur + PVM. Ieškovui buvo nesuprantama, kodėl atsakovas reikalauja jam sumokėti už jo automobilį, kadangi jo automobilio pirkti neketino ir to jam nesiūlė. Ieškovas teisėtai pareikalavo sumokėti 500,00 Eur už darbą ir 500,00 Eur už detales bei medžiagas, kas buvo sutarta bei panaudota jo automobilio remontui, ir atvažiuoti pasiimti automobilį, tačiau atsakovas atsakė, kad nemokės ir neketina apmokėti, pareikalavo sms žinute iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. 12.00 val. pristatyti automobilį adresu Tuopų 1B, Lipliūnai, Kėdainiai, kitu atveju bus privestas kreiptis priverstinai atgauti automobilį. Šis atsakovo reikalavimas jam buvo keistas ir nesuprantamas, kadangi atsakovui nedavė jokio pagrindo abejoti, kad automobilis nebus jam grąžintas. Po automobilio remonto pabaigimo atsakovas pats turėjo atvykti pasiimti suremontuotą automobilį, apie ką jam buvo pranešta 2023 m. rugpjūčio 13 d. telefonu. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 14 d., apie 13.00 val. atvyko su policijos pareigūnais, jiems pranešęs, kad negrąžina jo automobilio. Policijos pareigūnams ieškovas paaiškino situaciją, kad remontavo atsakovo automobilį, todėl jis turėjo atvykti jo pasiimti ir sumokėti už remonto darbus, tačiau jis net nebuvo atvykęs ne tik pasiimti, bet ir apžiūrėti automobilio ar įvertinti remonto darbų. Atnešė sąskaitą faktūrą, išrašytą už automobilio remonto darbus, tačiau atsakovas pasakė, kad automobilio neims, motyvuodamas, kad jis jam nereikalingas. Atsakovas minėtą sąskaitą paėmė tik po policijos pareigūnų nurodymo, kad privalo paimti sąskaitą. Pasiimdamas automobilį atsakovas jokių pinigų nesumokėjo, pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Kadangi ieškovo klientai atsiskaito už suteiktas paslaugas pasiimdami automobilius, todėl išrašytoje sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodęs sąskaitos apmokėjimo termino. Supratęs, kad atsakovas net neketina apmokėti sąskaitos, 2023 m. rugpjūčio 21 d. suruošė reikalavimą atsakovui įvykdyti prievolę, kuria pareikalavo apmokėti 2023 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos (CK 6.53 str. 2 d.) pervedant 1000,00 Eur į V. D. nurodytą banko sąskaitą. Taip pat, įspėjo atsakovą, kad neapmokėjus sąskaitos faktūros, bus kreiptasi į teismą. Reikalavimas atsakovui buvo išsiųstas paštu, įteiktas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas neįvykdė reikalavimo. (CK 6.53 str. 2 d.) 2023 m. spalio 11 d. ieškovas į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 300,00 Eur įmoką, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „galutinis mokėjimas už (duomenys neskelbtini) remontą“.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog pagal žodinę su sutartį su ieškovu bnuvo remontuojamas automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Remonto darbų kaina buvo sutarta – 500 Eur. Jis pristatė ieškovui skardą ir perdavė 200 Eur grynais. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad už automobilio remontą buvo sutarta ne 500 Eur, o – 1 000 Eur suma. Priešingai, ieškinyje rašoma, kad sutarta „remonto darbų kaina – 500 Eur“. Ieškovas pripažįsta, kad paliekant automobilį remontui T. K. jam sumokėjo 200 Eur avanso (ieškinyje jis nurodo, kad tai – medžiagoms), tačiau į prašomą 1 000 Eur sumą avanso neįskaičiuoja. Ieškovas nenurodė, kad už šią sumą bent kokią detalę/medžiagą pirko. Ieškinyje nurodomi darbai/automobilio sugadinimai, kurių nebuvo ir nereikėjo atlikti: geometrija nepažeista (ieškovas tai vadina ištampymu), stogas nebuvo pažeistas, nepažeistos ir durys, visos plastmasinės detalės buvo sveikos. Ieškovas atliko tik vieno galinio sparno dalies įstatymą „įvirinimą“, automobilio galinės dalies lyginimo, špakliavimo ir nudažymo darbus. Vienintelė pakeitimui skirta dalis – skarda sparnui, nupirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 38 Eur dar 2023 m. gegužės 31 d. ir ieškovui perduota kartu su automobiliu (PVM sąskaita faktūra Nr. PAR 0024982). Iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 223,90 Eur už medžiagas jis sumokėjo 2023 m. spalio 24 d. – praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po automobilio atsiėmimo. Nėra jokių duomenų, kada ir kam šios medžiagos panaudotos, nors ieškinyje nurodoma, kad sąskaita išrašoma „pabaigus darbus“. Ieškinyje išvardijamos neva pirktos detalės bendroje sumoje už 280 Eur, nors sąskaita išrašyta tik 223,90 Eur sumai. Turėtinas minty ir 200 Eur avansas. Automobilis atsakovui perduotas - atsiimtas su policijos pagalba - nesuremontuotas (arba suremontuotas nekokybiškai): iš pateikiamų foto nuotraukų akivaizdžiai matyti į tarpus tarp skardų pripurkšto, į išorę iškilusio, uždažyto silikono juostos, kt. Už transporto priemonės remontą pilnai sumokėta (pilnai atsiskaityta) sutarta suma: 500 Eur (200 Eur avanso grynais pinigais ir 300 Eur – pavedimu), todėl ieškinys atmestinas.
Teismo posėdžių metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, jų iš esmės nekeitė.
Šalies argumentai
Atsakovas T. K. papildė, kad sutarimo dėl 500 Eur už detales, kuriuos ieškovas reikalauja sumokėti, ankščiau nebuvo. Ieškinyje nurodo, kad pirko detales, tačiau jokių įrodymų apie detalių pirkimą nėra pateikta. Be to, jis yra PVM mokėtojas ir jei būtų reikėję pirkti detales, jos būtų pirktos jo, nes reikia PVM sąskaitų faktūrų. Detalės reikėjo tik vienos, ir ji buvo nupirkta jo, daugiau visas darbas turėjo būti atliekamas rankomis. Pateikta spalio mėnesio sąskaita niekaip nėra susijusi su jo automobilio remontu. Automobilio tvarkymui detalių nereikėjo, todėl ir nesutinka su keliamu reikalavimu. Teigė, jog jis yra netinkamas atsakovas, nes automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių, jog jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir ieškovo reikalavimas turėtų būti pareikštas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsakovui. Nepaisant to, jog tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo, automobilį atsakovas iš ieškovo atsiėmė jau neva ne kaip fizinis asmuo, o juridinio asmens atstovas, žodinės sutarties sudarymo metu atsakovas nenurodė ieškovui sutartį sudaryti su jo įmone, nereikalavo rašytinio sutarties sudarymo, sumokėjo 200 Eur grynaisiais pinigais, pinigų priėmimo kvito nereikalavo, o 2024 m. birželio 6 d., vykusio teismo posėdžio metu nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl padavė pinigus grynaisiais pinigais ir nereikalavo jų apskaitymo buhalterijoje. Priešingai, teismo posėdžio nurodė, jog dokumentų, kad sumokėtas avansas įmonės, o ne fizinio asmens vardu nėra, juos sumokėjo T. K. Todėl akivaizdu, kad žodinė sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir fizinio asmens – atsakovo. Be to, automobilio registracija buvo atlikta taip pat tik bylos nagrinėjimo metu – 2023 m. spalio 17 d. Pasiimdamas automobilį iš ieškovo, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas ieškovui nereiškė, jį toliau eksploatavo, tačiau atsiskaityti neketino. Ieškovas siekė ginčą spręsti neteisminiu keliu, siuntė reikalavimą, jis buvo atsakovui tinkamai įteiktas 2024 m. rugpjūčio 30 d., tačiau atsakovas į jį nereagavo. Tačiau tik gavęs iš teismo įsakymą, kuriuo buvo priteista skola, atsakovas dalį jos pripažino ir apmokėjo. Tokie atsakovo veiksmai parodo jo nesąžiningumą ir siekį sutaupyti ieškovo sąskaita. Jeigu atsakovas būtų turėjęs pretenzijų dėl atliktų darbų, jeigu tų darbų būtų atlikta daugiau nei buvo sutarta, atsakovas turėjo visas galimybes nesutikti su atliktais darbais automobilio atsiėmimo metu, tačiau to nedarė. Atsakovas, pasiėmęs automobilį, nereiškė pretenzijų dėl automobilio techninės būklės, automobilio remonto darbų kokybės, nereikalavo pateikti ataskaitos už atliktus darbus, automobilio perdavimas atsakovui nebuvo įformintas pagal perdavimo - priėmimo aktą, atsakovas nuo pat automobilio perdavimo jam momento naudoja jį pagal paskirtį iki šios dienos, kas reiškia, jog jis iš esmės pripažįsta savo sutartinę prievolę ieškovui, tačiau atsisako apmokėti ieškovo patirtų išlaidų darbams ir detalių kainą. Atsakovas 2024 m. vasario 19 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad automobilio remonto darbams atlikti buvo reikalingos medžiagos, t. y. dažai, špakliavimui skirtos priemonės. To paties teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, kad medžiagoms skirtos išlaidos turėjo įeiti į atliktų darbų kainą, o ieškovas dirbo 4-5 dienas už 500 Eur. Toks atsakovo teiginys prasilenkia su paprasta logika, nes ieškovas yra verslininkas, darbo tikslas yra gauti atlygį, o ne dirbti už dyką. Atsakovo automobilis buvo su defektais ir jie akivaizdžiai matosi atsakovo pateiktose nuotraukose. Šiems defektams pašalinti buvo būtinas remontas. Akivaizdu, kad atsakovas tikrai neturėjo tikslo sutvarkyti automobilio vienos dalies, pavyzdžiui tik stogo, ar tik vieno kampo, o kitą toliau palikti su defektais, apie tai atvežęs automobilį ieškovui, niekada neužsiminė. Vykdant automobilių remonto veiklą pagal įprastinę darbo praktiką, automobilio apžiūros metu neįmanoma apskaičiuoti tikslios medžiagų ir detalių kainos. Kadangi ieškovas yra smulkus verslininkas, detales pirko iš fizinių asmenų, todėl pateikti konkrečių jų įsigijimo dokumentų negali. Tačiau ieškovas byloje 2024 m. birželio 5 d., pateikė sertifikuotų autoservisų remonto sąmatas, kurios buvo atliktos vertinant automobilį iš nuotraukų, buvusių prieš remontą ir nustatyta, kad naudotų dalių kaina yra 236,04 Eur, o medžiagų kaina siekia net 587,23 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 823,27 Eur, t. y. net 323,27 Eur daugiau nei ieškovo prašoma suma. Skaičiuojant naujas detales, vien smulkių dalių kaina siekia 3303,56 Eur, o medžiagų kaina lygi 1098,90 Eur. Automobilio detalių ir medžiagų kainos yra paskaičiuotos vidutinėmis rinkos kainomis, t. y. tokios kainos realiai egzistuoja rinkoje. Be to, 2024 m. vasario 19 d., teismo posėdžio metu atsakovui buvo sudarytos sąlygos pristatyti automobilį į autoservisą, kad jis būtų įvertintas ne iš nuotraukų, tačiau atsakovas jo nepristatė ir įrodymų į bylą neteikė. Ieškovas įrodė kainą ir pagrindė ją rašytiniais bei liudytojo parodymais, o atsakovas šios kainos nepaneigė jokiais rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tik teiginiais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad tik automobilio atsiėmimo metu ieškovas iškėlė versiją, kad remonto kaina yra 500 eurų ir dar 500 eurų už detales. Tačiau automobilio remontui nebuvo reikalingos jokios detalės, išskyrus vieną, kuri turėjo palengvinti ir pagreitinti darbą, ir buvo nupirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (sąskaita pateikta teismui). Ši vienintelė detalė ir matosi ieškovo pateiktose remonto nuotraukose. Pirmo ieškinio metu ieškovas pateikė teismui prašymą pripažinti 1000 eurų skolą už automobilio remontą, nutylėdamas, kad buvo gautas 200 eurų avansas už darbus. Antra - ieškovas ieškinyje vardija atliktus darbus, nors tokių sugadinimų automobilis neturėjo; trečia – ieškovas teigia, kad pirko detales iš fizinių asmenų, tačiau nepateikia tokių įrodymų (nei vardų, pavardžių, sąskaitų faktūrų, kokias detales iš ko ir už kiek pirko); ketvirta - ieškovas nurodo, kad pirko kairės pusės galinį kampą, kairės bamperio plastiką, stogo dalis, dešinės durų plastiką, dešinės šono plastiką, nors „Peugeot Boxer“ automobilio pardavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad pateiktos automobilio nuotraukos yra autentiškos ir jose aiškiai matosi, kad plastikai nėra pažeisti ir automobiliui reikalingas tik remontas; penkta - automobilio remontas vyko ieškovo gyvenamosios vietos kieme, kuris yra filmuojamas, todėl ieškovui nebūtų sunku įrodyti, kiek tiksliai laiko vyko automobilio remontas ir kas tiksliai buvo atliekama remonto metu; šešta - 2024 m. kovo 13 d. ieškovas prašė teismo nukelti teismo posėdį į kitą laikotarpį, motyvuodamas, kad išvyko į komandiruotę ir negali laiku pateikti visų įrodymų (automobilio ekspertizės dokumentų, kurie tuo metu ruošiami), nors jokia ekspertizė nebuvo atlikta ar atliekam; septinta - ieškovas buvo įpareigotas atlikti automobilio ekspertizę, kad būtų nustatyta, kokios detalės buvo keistos, remontuotos, kaip atliktas automobilio remontas. Akivaizdu, kad ieškovas vengė tai atlikti, o bandė pateikti sau palankias išvadas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas koks nors susitarimas ar prašymas nupirkti automobiliui detales, už kurias bus atsiskaityta po remonto kaip jis deklaruoja ieškinyje. Nėra nei SMS susirašinėjimuose, nei kitaip kaip nors patvirtinta, tik, priešingai, yra pranešta, kad atsakovas nemokės to, kas yra nesutarta. Ieškovas neturi jokių įrodymų, kad pirko detales remontuojamam automobiliui „Peugeot Boxer“, nes toks susitarimas būtų neįmanomas dėl elementarios mokestinės situacijos, ji tiesiog būtų ekonomiškai nenaudinga ir neprasminga nei vienai pusei.
Liudytoju apklaustas A. I. nurodė, kad jis asmeniškai taip pat yra nukentėjęs nuo atsakovo dėl jo nesąžiningo elgesio. Šioje byloje jam žinoma tiek, kad atsakovo automobiliui buvo daromas remontas ir kad nenorima atsiskaityti už atliktą darbą. Jis turėjo analogiška situaciją, atliko reikiamus remonto darbus, o vėliau atsakovo buvo pažemintas, automobilis atsiimtas ir už darbus neatsiskaityta. Jam padaryta žala apie 400 Eur. Kiek jam žinoma, automobilis buvo atsakovo asmeninis, ne įmonės. Tai žino iš pažįstamų asmenų. Iš rodomų automobilio nuotraukų matyti, kad remontui reikalingos medžiagos gali kainuoti 500 Eur ir daugiau. Apžiūrint automobilį pirmu kartu galima pasakyti tik preliminarią kainą, tiksli kaina žinoma darbų pabaigoje.
Iš 2023 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros V. D. matyti, jog sąskaita išrašyta už: dažus, laką, glaistą, skiediklį, šveitimo popierių, gruntą, dengimo plėvelę, lipnią juostą, šveičiamą popierių, apsauginę dangą, stiklo klijus – hermetiką, vandeniui atsparų šveitimo popierių, nuriebalintoją, pjūklo diskelius. Sąskaitos suma 223,90 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų automobilio fotonuotraukų prieš automobilio remontą matyti, kad automobilio kairės pusės galinio rato arka sulankstyta, apačia taip pat, dešinės pusės galinė automobilio dalis sulankstyta, galinės automobilio durys sulankstytos, tarp durų ir automobilio kėbulo yra nemažas tarpas. Uždarytos galinės durys nesueina su kėbulu.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos automobilio remonto darbų sąmatos matyti, jog išviso automobilio remonto kaina su PVM 9 171,15 Eur: visi darbai 2 391 Eur; dažymas 1 794,9 Eur; dalys 3 303,56 Eur. Dažymo medžiagų kaina – 1 098,90 Eur.
Teismas konstatuoja:
ieškovo ieškinys tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalis saistė teisiniai santykiai dėl automobilio remonto darbų ir automobilio aptarnavimo paslaugų teikimo.
Žodinės sutarties sudarymo metu atsakovas nenurodė ieškovui sutartį sudaryti su jo įmone – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereikalavo rašytinio sutarties sudarymo, sumokėjo 200 Eur grynaisiais pinigais kaip privatus asmuo, pinigų priėmimo kvito nereikalavo.
Žodžiu šalys – ieškovas ir T. K., o ne juridinio asmens atstovas, sutarė, kad ieškovas atliks atsakovo – T. K. - ieškovui pateikto automobilio Peugeot Boxer, valstybinis numeris Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) remonto darbus. Taigi, faktiškai sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų. Jokių įrodymų, kurie tai paneigtų, atsakovas nepateikė.
Pirminis šalių susitarimas dėl šio automobilio remonto darbų kainos buvo 500 Eur. Ginčo dėl fakto, jog susitarta remontuoti automobilį, nekyla. Atsakovas nesutinka su reikalaujama darbų kaina. Šalys susitardamos dėl automobilio remonto nesitarė dėl konkrečių šalių sulygtų rangos teisinių santykių sąlygų (pvz., kieno medžiagomis yra atliekami darbai, kokie konkrečiai darbai preliminariai yra numatomi atlikti). Atsakovas perduodamas automobilį remontui, kartu pateikė ir automobiliui skirtą dalį – skardą sparnui, nupirktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 38 Eur dar 2023 m. gegužės 31 d. (PVM sąskaita faktūra Nr. PAR 0024982).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo faktiškai atliktus automobilio remonto darbus ir ieškovo naudotas priemones. Tokiam tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti reikšminga tai, kokią automobilio remonto darbų kainą sulygo šalys, kaip nustatė atsiskaitymo už sulygtus darbus tvarką, kokius faktiškai darbus atliko ieškovas.
CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (2 dalis). CK 6.198 straipsnis numato, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą (1 dalis). Jeigu kaina turi būti nustatyta remiantis kriterijais, kurių nėra arba kurie išnyko arba negali būti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikšmės kriterijais (4 dalis).
Šalys pagal sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) yra laisvos pačios nusistatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Jos gali šiuos kainos klausimus aptarti sudarydamos sutartį at ją vykdant. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikomos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityvios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė.
Nagrinėjamu atveju pirmine automobilio apžiūra, šalys susitarė dėl 500 Eur remonto darbų kainos. Apie pirminę remonto darbų kainą abi šalys nurodo tą patį. Ieškovas baigęs remonto darbus ir suskaičiavęs patirtas sąnaudas bei išlaidas išrašė sąskaitą faktūrą serija DIR Nr. 23 – 1 000 Eur sumai. Automobilio remontas užtruko apie savaitę laiko, atsakovas darbų atlikimo laiko nekontroliavo. Patikimų ir pakankamų duomenų, kurie leistų teigti, jog šalys buvo sulygusios galutinę kainą, byloje apskritai nėra. Atsakovo paaiškinimų apie sutartą 500 Eur kainą nepakanka. Juolab, jog ir liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasakyti tikslios remonto darbų kainos pirmu apžiūrėjimu neįmanoma, o konkrečiai šiuo atveju remonto priemonių kaina turėjo viršyti 500 Eur.
Nurodytos aplinkybės – pakankamų įrodymų apie šalių aiškiai sulygtą darbų kainą - nebuvimas, sudaro pagrindą teigti, kad už kokią kainą ieškovas įsipareigojo atlikti automobilio remonto darbus turi būti sprendžiama pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tai yra turi būti vertinama kokio pobūdžio darbus ieškovas faktiškai atliko ir kiek už tokio pobūdžio darbus buvo įprasta imti tuo metu automobilio remonto darbų rinkoje. Be to, sprendžiant dėl atsakovo automobilio remonto darbų kainos būtina įvertinti ir tai, kad pagal CK 6.653 straipsnį į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina ne tik rangovo atlikto darbo atlyginimas, bet ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (2 dalis).
Ieškinyje nurodyta, kad remontuojant automobilį buvo atstatyta automobilio kėbulo geometrija (ištampymas), išpjautos, įvirintos ir ištiesinamos kėbulo dalys t. y., išlygintos galinės kairės pusės durys, pakeista kairės pusės kėbulo šono dalis, išlyginta viršutinė dalis, pakeista stogo dalis, ištiesintos dešinės pusės durys, pakeista dešinės pusės kėbulo apatinė dalis. Buvo įdėta atsakovo atvežta dalis – skarda, bei jo paties dalys. Automobilį paruošė dažymui (glaistymas, šveitimas, gruntavimas), nudažė ir surinko (uždėjo apdailos dalis). Darbams buvo naudotos jo turimos medžiagos ir naujai užsakytos medžiagos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pirktos panaudotos detalės – kairys dalinis kampas – 150 Eur, kairys bamperio plastikas – 30 Eur, stogo dalis – 50 Eur, dešinys durų plastikas – 25 Eur, dešinys šono plastikas – 25 Eur, tvirtinimo medžiagos buvo naudotos jo arba pirktos iš fizinių asmenų. Bendrai automobilio remontas užtruko apie savaitę laiko.
Nors atsakovas teigia, jog remontui buvo reikalinga tik viena detalė, kurią jis pats pristatė, tačiau tiek ieškovas, tiek liudytojas nurodo, kad automobilio remonto darbams vien priemonės ir detalės turėjo kainuoti daugiau nei 500 Eur, o jų tikrai ne viena. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jokios detalės nebuvo keistos, ir jų keisti nereikėjo, o ir jokių detalių pirkimo ir keitimo faktą patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Tuo tarpu ieškovas nurodė, jog detalės buvo pirktos naudotos ir dalis iš fizinių asmenų, todėl suprantama, jog fizinis asmuo jokios sąskaitos ar pirkimo čekio neišduos.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas automobilį iš ieškovo atsiėmė 2023 m. rugpjūčio 14 d., tam pasitelkęs policijos pareigūnus. Išrašytos sąskaitos už atliktus darbus imti nenorėjo, tačiau paėmė po pareigūnų nurodymo. Atsakovas minėtos 1 000 Eur sąskaitos neapmokėjo. Atsakovas palikdamas automobilį remontui atsakovui sumokėjo 200 Eur grynais, o ieškinio nagrinėjimo teisme metu 2023 m. spalio 11 d. sumokėjo dar 300 Eur pavedimu. Taigi, atsakovo sumokėti 500 Eur vertinant pastaruosius įrodymus tarpusavyje, teismui nekelia abejonių, kad apmokėdamas dalį sąskaitos ieškovas atsiskaitė už faktiškai atliktus remonto darbus, tačiau ne už naudotas priemones ir dalis.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad automobilio remonto darbams atlikti buvo reikalingos medžiagos, t. y. dažai, glaistymui skirtos priemonės. Taip pat atsakovas nurodo, kad medžiagoms skirtos išlaidos turėjo įeiti į pirminę sutartą atliktų darbų kainą – 500 Eur. Ieškovas nurodė, jog prie automobilio remonto dirbo apie savaitę laiko, todėl atsakovo teiginys, jog į 500 Eur sumą turėjo įeiti tiek darbai, tiek ir visos priemonės bei detalės prasilenkia su paprasta logika, nes ieškovas yra verslininkas, darbo tikslas yra gauti atlygį, o ne dirbti už dyką.
Kaip minėta, CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą, kuris numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). CK 6.655 straipsnis numato, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.
Taigi dispozityvioji teisės norma, reglamentuojanti atsiskaitymą rangos teisiniuose santykiuose, numato, kad atsiskaitymas už darbus paprastai vyksta po to, kai darbai yra pilnai atlikti ir užsakovo priimti. Pasiimdamas automobilį iš ieškovo, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas ieškovui nereiškė, jį toliau eksploatavo. Atsakovas, pasiėmęs automobilį, nereiškė pretenzijų dėl automobilio techninės būklės, automobilio remonto darbų kokybės, nereikalavo pateikti ataskaitos už atliktus darbus, automobilio perdavimas atsakovui nebuvo įformintas pagal perdavimo - priėmimo aktą, atsakovas nuo pat automobilio perdavimo jam momento naudoja jį pagal paskirtį iki šios dienos, kas reiškia, jog jis iš esmės pripažįsta savo sutartinę prievolę ieškovui, tačiau atsisako apmokėti ieškovo patirtų išlaidų darbams ir detalių kainą. Tokie atsakovo veiksmai parodo jo nesąžiningumą ir siekį sutaupyti ieškovo sąskaita. Kadangi jeigu, atsakovas būtų turėjęs pretenzijų dėl atliktų darbų, jeigu tų darbų būtų atlikta daugiau nei buvo sutarta, atsakovas turėjo visas galimybes nesutikti su atliktais darbais automobilio atsiėmimo metu, tačiau to nedarė.
Nurodytos aplinkybės faktiškai patvirtina, jog ieškovas pagrįstai šioje byloje reikalauja apmokėti už jo faktiškai naudotas priemones ir dalis atliktiems darbams. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal ieškinyje nurodytą sąskaitą 1 000 Eur (500 Eur sumokėta), yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.671 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šalys, sudarydamos sutartį dėl automobilio remonto darbų, nesulygo tikslios jo kainos, mano esant pagrindą atskirai pasisakyti dėl to, ar ieškovo prašoma priteisti suma už jos faktiškai atliktus automobilio remonto darbus, atitinka įprastą rinkos kainą, kuri taikytina pagal CK 6.198 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tą patį įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).
Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta automobilio remonto darbų sąmata, iš kurios matyti jog išviso automobilio remonto kaina su PVM – 9 171,15 Eur: visi darbai 2 391 Eur; dažymas 1 794,9 Eur; dalys 3 303,56 Eur. Dažymo medžiagų kaina – 1 098,90 Eur. Taigi, bendra tokių darbų suma siekia 9 171,15 Eur sumą ir yra žymiai didesnė nei ieškovo prašoma apmokėti suma. Atmesti šį įrodymą kaip nepatikimą teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu atsakovas įrodymų, kokią kainą buvo įprasta imti rinkoje už šalių sulygtus automobilio remonto darbus, į bylą nepateikė. Pateikta sąmata patvirtina, jog atitinkamos dalys remonto darbams buvo reikalingos ir tokie duomenys aiškiai pagrindžia ieškovo reikalaujama ir nurodoma detalių bei priemonių kainą t. y. 500 Eur.
Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai ir iš atsakovo priteistina 500 Eur skola.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 500 Eur sumą nuo 2023 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo iš viso 222 Eur bylinėjimosi išlaidų: 200 Eur patirtų už advokato teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme ir 22 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto ieškinio turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš atsakovo ieškovui 200 Eur už advokato pagalbą ir, atsižvelgiant į pradinio ir vėlesnio reikalavimo sumą (vietoj 700 Eur – 500 Eur), sumažinti priteisiamą žyminį mokestį 6,29 eurais.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 263 - 270 straipsniais,
nutaria:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) skolą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2023 m. spalio 27 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 215,71 Eur ( du šimtus penkiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.