Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, jų iš esmės nekeitė.

Iš 2023 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros V. D. matyti, jog sąskaita išrašyta už: dažus, laką, glaistą, skiediklį, šveitimo popierių, gruntą, dengimo plėvelę, lipnią juostą, šveičiamą popierių, apsauginę dangą, stiklo klijus – hermetiką, vandeniui atsparų šveitimo popierių, nuriebalintoją, pjūklo diskelius. Sąskaitos suma 223,90 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų automobilio fotonuotraukų prieš automobilio remontą matyti, kad automobilio kairės pusės galinio rato arka sulankstyta, apačia taip pat, dešinės pusės galinė automobilio dalis sulankstyta, galinės automobilio durys sulankstytos, tarp durų ir automobilio kėbulo yra nemažas tarpas. Uždarytos galinės durys nesueina su kėbulu.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos automobilio remonto darbų sąmatos matyti, jog išviso automobilio remonto kaina su PVM 9 171,15 Eur: visi darbai 2 391 Eur; dažymas 1 794,9 Eur; dalys 3 303,56 Eur. Dažymo medžiagų kaina – 1 098,90 Eur.

Teismas konstatuoja:

ieškovo ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalis saistė teisiniai santykiai dėl automobilio remonto darbų ir automobilio aptarnavimo paslaugų teikimo.

Žodinės sutarties sudarymo metu atsakovas nenurodė ieškovui sutartį sudaryti su jo įmone – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereikalavo rašytinio sutarties sudarymo, sumokėjo 200 Eur grynaisiais pinigais kaip privatus asmuo, pinigų priėmimo kvito nereikalavo.

Žodžiu šalys – ieškovas ir T. K., o ne juridinio asmens atstovas, sutarė, kad ieškovas atliks atsakovo – T. K. - ieškovui pateikto automobilio Peugeot Boxer, valstybinis numeris Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) remonto darbus. Taigi, faktiškai sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų. Jokių įrodymų, kurie tai paneigtų, atsakovas nepateikė.

Pirminis šalių susitarimas dėl šio automobilio remonto darbų kainos buvo 500 Eur. Ginčo dėl fakto, jog susitarta remontuoti automobilį, nekyla. Atsakovas nesutinka su reikalaujama darbų kaina. Šalys susitardamos dėl automobilio remonto nesitarė dėl konkrečių šalių sulygtų rangos teisinių santykių sąlygų (pvz., kieno medžiagomis yra atliekami darbai, kokie konkrečiai darbai preliminariai yra numatomi atlikti). Atsakovas perduodamas automobilį remontui, kartu pateikė ir automobiliui skirtą dalį – skardą sparnui, nupirktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 38 Eur dar 2023 m. gegužės 31 d. (PVM sąskaita faktūra Nr. PAR 0024982).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo faktiškai atliktus automobilio remonto darbus ir ieškovo naudotas priemones. Tokiam tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti reikšminga tai, kokią automobilio remonto darbų kainą sulygo šalys, kaip nustatė atsiskaitymo už sulygtus darbus tvarką, kokius faktiškai darbus atliko ieškovas.

CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (2 dalis). CK 6.198 straipsnis numato, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą (1 dalis). Jeigu kaina turi būti nustatyta remiantis kriterijais, kurių nėra arba kurie išnyko arba negali būti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikšmės kriterijais (4 dalis).

Šalys pagal sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) yra laisvos pačios nusistatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Jos gali šiuos kainos klausimus aptarti sudarydamos sutartį at ją vykdant. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikomos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityvios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė.

Nagrinėjamu atveju pirmine automobilio apžiūra, šalys susitarė dėl 500 Eur remonto darbų kainos. Apie pirminę remonto darbų kainą abi šalys nurodo tą patį. Ieškovas baigęs remonto darbus ir suskaičiavęs patirtas sąnaudas bei išlaidas išrašė sąskaitą faktūrą serija DIR Nr. 23 – 1 000 Eur sumai. Automobilio remontas užtruko apie savaitę laiko, atsakovas darbų atlikimo laiko nekontroliavo. Patikimų ir pakankamų duomenų, kurie leistų teigti, jog šalys buvo sulygusios galutinę kainą, byloje apskritai nėra. Atsakovo paaiškinimų apie sutartą 500 Eur kainą nepakanka. Juolab, jog ir liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasakyti tikslios remonto darbų kainos pirmu apžiūrėjimu neįmanoma, o konkrečiai šiuo atveju remonto priemonių kaina turėjo viršyti 500 Eur.

Nurodytos aplinkybės – pakankamų įrodymų apie šalių aiškiai sulygtą darbų kainą - nebuvimas, sudaro pagrindą teigti, kad už kokią kainą ieškovas įsipareigojo atlikti automobilio remonto darbus turi būti sprendžiama pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tai yra turi būti vertinama kokio pobūdžio darbus ieškovas faktiškai atliko ir kiek už tokio pobūdžio darbus buvo įprasta imti tuo metu automobilio remonto darbų rinkoje. Be to, sprendžiant dėl atsakovo automobilio remonto darbų kainos būtina įvertinti ir tai, kad pagal CK 6.653 straipsnį į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina ne tik rangovo atlikto darbo atlyginimas, bet ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad remontuojant automobilį buvo atstatyta automobilio kėbulo geometrija (ištampymas), išpjautos, įvirintos ir ištiesinamos kėbulo dalys t. y., išlygintos galinės kairės pusės durys, pakeista kairės pusės kėbulo šono dalis, išlyginta viršutinė dalis, pakeista stogo dalis, ištiesintos dešinės pusės durys, pakeista dešinės pusės kėbulo apatinė dalis. Buvo įdėta atsakovo atvežta dalis – skarda, bei jo paties dalys. Automobilį paruošė dažymui (glaistymas, šveitimas, gruntavimas), nudažė ir surinko (uždėjo apdailos dalis). Darbams buvo naudotos jo turimos medžiagos ir naujai užsakytos medžiagos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pirktos panaudotos detalės – kairys dalinis kampas – 150 Eur, kairys bamperio plastikas – 30 Eur, stogo dalis – 50 Eur, dešinys durų plastikas – 25 Eur, dešinys šono plastikas – 25 Eur, tvirtinimo medžiagos buvo naudotos jo arba pirktos iš fizinių asmenų. Bendrai automobilio remontas užtruko apie savaitę laiko.

Nors atsakovas teigia, jog remontui buvo reikalinga tik viena detalė, kurią jis pats pristatė, tačiau tiek ieškovas, tiek liudytojas nurodo, kad automobilio remonto darbams vien priemonės ir detalės turėjo kainuoti daugiau nei 500 Eur, o jų tikrai ne viena. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jokios detalės nebuvo keistos, ir jų keisti nereikėjo, o ir jokių detalių pirkimo ir keitimo faktą patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Tuo tarpu ieškovas nurodė, jog detalės buvo pirktos naudotos ir dalis iš fizinių asmenų, todėl suprantama, jog fizinis asmuo jokios sąskaitos ar pirkimo čekio neišduos.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas automobilį iš ieškovo atsiėmė 2023 m. rugpjūčio 14 d., tam pasitelkęs policijos pareigūnus. Išrašytos sąskaitos už atliktus darbus imti nenorėjo, tačiau paėmė po pareigūnų nurodymo. Atsakovas minėtos 1 000 Eur sąskaitos neapmokėjo. Atsakovas palikdamas automobilį remontui atsakovui sumokėjo 200 Eur grynais, o ieškinio nagrinėjimo teisme metu 2023 m. spalio 11 d. sumokėjo dar 300 Eur pavedimu. Taigi, atsakovo sumokėti 500 Eur vertinant pastaruosius įrodymus tarpusavyje, teismui nekelia abejonių, kad apmokėdamas dalį sąskaitos ieškovas atsiskaitė už faktiškai atliktus remonto darbus, tačiau ne už naudotas priemones ir dalis.

Kaip minėta, CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą, kuris numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). CK 6.655 straipsnis numato, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

Taigi dispozityvioji teisės norma, reglamentuojanti atsiskaitymą rangos teisiniuose santykiuose, numato, kad atsiskaitymas už darbus paprastai vyksta po to, kai darbai yra pilnai atlikti ir užsakovo priimti. Pasiimdamas automobilį iš ieškovo, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas ieškovui nereiškė, jį toliau eksploatavo. Atsakovas, pasiėmęs automobilį, nereiškė pretenzijų dėl automobilio techninės būklės, automobilio remonto darbų kokybės, nereikalavo pateikti ataskaitos už atliktus darbus, automobilio perdavimas atsakovui nebuvo įformintas pagal perdavimo - priėmimo aktą, atsakovas nuo pat automobilio perdavimo jam momento naudoja jį pagal paskirtį iki šios dienos, kas reiškia, jog jis iš esmės pripažįsta savo sutartinę prievolę ieškovui, tačiau atsisako apmokėti ieškovo patirtų išlaidų darbams ir detalių kainą. Tokie atsakovo veiksmai parodo jo nesąžiningumą ir siekį sutaupyti ieškovo sąskaita. Kadangi jeigu, atsakovas būtų turėjęs pretenzijų dėl atliktų darbų, jeigu tų darbų būtų atlikta daugiau nei buvo sutarta, atsakovas turėjo visas galimybes nesutikti su atliktais darbais automobilio atsiėmimo metu, tačiau to nedarė.

Nurodytos aplinkybės faktiškai patvirtina, jog ieškovas pagrįstai šioje byloje reikalauja apmokėti už jo faktiškai naudotas priemones ir dalis atliktiems darbams. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal ieškinyje nurodytą sąskaitą 1 000 Eur (500 Eur sumokėta), yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.671 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šalys, sudarydamos sutartį dėl automobilio remonto darbų, nesulygo tikslios jo kainos, mano esant pagrindą atskirai pasisakyti dėl to, ar ieškovo prašoma priteisti suma už jos faktiškai atliktus automobilio remonto darbus, atitinka įprastą rinkos kainą, kuri taikytina pagal CK 6.198 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tą patį įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta automobilio remonto darbų sąmata, iš kurios matyti jog išviso automobilio remonto kaina su PVM – 9 171,15 Eur: visi darbai 2 391 Eur; dažymas 1 794,9 Eur; dalys 3 303,56 Eur. Dažymo medžiagų kaina – 1 098,90 Eur. Taigi, bendra tokių darbų suma siekia 9 171,15 Eur sumą ir yra žymiai didesnė nei ieškovo prašoma apmokėti suma. Atmesti šį įrodymą kaip nepatikimą teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu atsakovas įrodymų, kokią kainą buvo įprasta imti rinkoje už šalių sulygtus automobilio remonto darbus, į bylą nepateikė. Pateikta sąmata patvirtina, jog atitinkamos dalys remonto darbams buvo reikalingos ir tokie duomenys aiškiai pagrindžia ieškovo reikalaujama ir nurodoma detalių bei priemonių kainą t. y. 500 Eur.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai ir iš atsakovo priteistina 500 Eur skola.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 500 Eur sumą nuo 2023 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo iš viso 222 Eur bylinėjimosi išlaidų: 200 Eur patirtų už advokato teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme ir 22 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto ieškinio turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš atsakovo ieškovui 200 Eur už advokato pagalbą ir, atsižvelgiant į pradinio ir vėlesnio reikalavimo sumą (vietoj 700 Eur – 500 Eur), sumažinti priteisiamą žyminį mokestį 6,29 eurais.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 263 - 270 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) skolą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2023 m. spalio 27 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 215,71 Eur ( du šimtus penkiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.