- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1-1444-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- S. Č.
- Nukentėjusysis
- D. L., I. K., L. B.
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas, Paulius Galubickas, Vladislavas Latušinskis
kaltinamajam S. Č., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2022 m. balandžio 14 d., apie 07.38 val., Vilniuje, Kryžiokų gatvėje, ties pastatu Nr. 147, darbo UAB (duomenys neskelbtini) metu vairuodamas įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo FM 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, tai yra prieš pradėdamas vairuojamuoju automobiliu važiuoti iš stovėjimo vietos, jis neįsitikino savo veiksmų saugumu, ir, vairuojamuoju automobiliu pradėjęs važiuoti atbulas, automobilio galine dalimi partrenkė ir galiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ant UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbininko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, patyręs sunkius kūno sužalojimus, mirė įvykio vietoje. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis S. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vairavo bendrovei priklausantį automobilį „Volvo FM330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Balandžio 4 d. jis išvažiavo iš garažo (duomenys neskelbtini), paėmė kolegą, tada paskambino A. D. (jo pavardę sužinojo tik po įvykio) ir paklausė, iš kur šį paimti. A. D. pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) g. Jie nuvažiavo ir paėmė A. D. ir tada kartu trise nuvažiavo į Molėtų plente esančią „Neste“ degalinę. Šiukšles rinkti gyvenamojoje zonoje jie gali nuo 7 val. ryto. Jie pradėjo dirbti nuo Santariškių ligoninės ir apie 7 val. buvo Kryžiokų soduose. Jie pradėjo rinkti mažus konteinerius. Kryžiokų gatvė buvo pagrindinė ir joje yra gatvelės į kairę ir į dešinę pusę. Jie pradėjo rinkti konteinerius tarp namų į vieną sankryžą ir jis (S. Č.) įvažiavo atbulomis, ten jie surinko konteinerius ir kitas kolega, vardu O., pavardės neprisimena, nuėjo pėsčiomis į kitą sankryžą, o A. D. liko su juo (S. Č.), pakrovė konteinerius ir jie važiavo nuo pagrindinio kelio. A. D. stovėjo ant dešinės pusės pakojo. Pravažiuodamas sankryžą, jis (S. Č.) matė, kad O. stovi kairėje pusėje, surinkęs visus konteinerius, laukė, kol jis (S. Č.) atvažiuos atbulomis, kad galėtų pakrauti konteinerius, ir jam (S. Č.) reikėjo atbulomis įvažiuot į kairę pusę. Kol privažiavo, suko į dešinę, tada sustojo, žiūrėjo per abu veidrodėlius ir per kamerą, A. D. niekur nebuvo, tada pradėjo judėti atbulomis per kairę pusę, pajuto, kad yra kažkokia kliūtis, pagalvojo, kad gal akmuo. Pasižiūrėjęs per kamerą ir abu veidrodėlius, pamatė, kad po ratu guli žmogaus kojos, tada užtraukė rankinį stabdį, greitai išbėgo ir pamatė, kad prie rato guli A. D.. Ištraukė jį iš ten, jokio A. D. judesio nebuvo. Jis iš karto skambino 112, pradėjo daryti širdies masažą, greitoji aiškino, ką daryti, klausė, ar yra kvėpavimas, jis atsakė, kad kvėpavimo nejaučia. Greitoji atvažiavo per 6-7 minutes ir pasakė, kad A. D. nebegyvas. Jis pripažįsta savo kaltę, nes sėdėjo už vairo. Jis nežino, kaip taip atsitiko, A. D. stovėjo, paskui jo nebebuvo, jis (S. Č.) pagalvojo, kad A. D. nuėjo į dešinę pusę, jie dirbo kartu ne pirmą dieną ir taip visada būdavo, kiekvienas žinojo savo darbą. Dešinėje pusėje augo labai aukštos pušys, nesimatė gatvelės. Jis galvojo, kad O. jo (S. Č.) laukė, o A. D. nuėjo į kitą pusę. Jis pripažįsta, kad sėdėjo už vairo, spaudė akceleratorių, gal neįsitikino iki galo, ar ten yra žmogus. Tuo jis galėjo įsitikinti tik išlipęs iš automobilio ir ją apžiūrėjęs iš visų pusių, per veidrodėlius ir kameras jis nieko nematė. O. sakė, kad nematė A. D., nes stovėjo ir žiūrėjo į kitą pusę. Jis (S. Č.) labai gailisi, kad taip atsitiko, nori dar kartą atsiprašyti visų artimųjų. Civilinį ieškinį žino, nieko apie jį pasakyti negali, nežino, ar suma adekvati.
Prieš pajudėdamas, jis (S. Č.) turėjo sustabdyti automobilį, nes pavara automatinė. Jis sustojo 3-5 sekundes, pradelsimų stovint nebuvo. Automobilis automatine pavara, tai sustojus ir perjungus atbulinę pavarą, jis iš karto nevažiuoja. Jis važiavo po truputį, kad neužkabintų, nes Kryžiokų g. yra siaura, šiukšliavežis su lengvuoju automobiliu negali prasilenkti, toje vietoje yra kampas, stulpas, pavažiavo gal 1-1,5 m iki pojūčio. Tokį atstumą nuvažiuoti truko apie 3-5 sekundes, tiksliai pasakyti negali. Prieš pradėdamas judėti, jis sustojo, pasižiūrėjo į dešinę, į kairę ir į kamerą, pradėjęs judėti žiūrėjo į kairį veidrodėlį, nes jam reikėjo kuo arčiau privažiuoti. Minėta kamera yra vaizdo kamera, per ją jis mato, kaip galia verčia konteinerį, taip pat mato žmogų, jei šis stovi ant pakojo, jei ties galu yra kolega, jis jį mato. Kameros vaizdas matomas salone. Kamera veikė normaliai, tačiau jei šviečia saulė, jos ryškumas nėra labai geras. Jis negali tiksliai pasakyti, koks atstumas matosi per kamerą, bet kai žiūrėjo, nieko nematė, buvo šviesu, nelietinga, oras geras. Iki įvykio su A. D. buvo nuo 06.00 val.-06.30 val., apie pusvalandį, nieko negali pasakyti dėl šio blaivumo. O. su A. D. tik tarp savęs šnekėjo, jam (S. Č.) atrodė, kad viskas buvo gerai, jis nematė, kad A. D. būtų išgėręs ar neišgėręs. Su darbinėmis funkcijomis problemų nebuvo. Dabar jis žino, kad pagal taisykles neleidžiama važiuoti žmonėms stovint ant pakojo, bet dauguma važinėja, jo darbo darbininkai važiavo. Jei reikia pavažiuoti apie 100 metrų, tai važiuodavo, bet jei arčiau, tai greičiau nueiti pėsčiomis, negu važiuoti. Jis prieš pradėdamas važiuoti atbulas visada žiūrėdavo, ar nuo pakojo nulipo asmuo, ar stovi. Šiuo atveju šitą maršrutą visi žino mintinai, žino savo funkcijas, kad reikia nulipti, nueiti ir surinkti konteinerius. Iki įvykio jo darbo stažas C1 kategorijoje buvo pusantrų metų. Jis buvo supažindintas su darbo sveikatos instrukcijomis, jam davė testą tik pasirašyti, paties testo jis neskaitė. Jis žinojo, kad yra tokia 23 punkte numatyta pareiga ir kad jis turi žiūrėti, kaip dirba kiti darbuotojai. Pagalbiniai darbininkai irgi žinojo savo funkcijas. Įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, bet neveikė davikliai. Jei jis nori atbulomis važiuoti ir žmogus stovi ant pakojo, automobilis turi nevažiuoti. Balandžio 14 d., prieš įvykį, neveikė nei vienas, nei kitas daviklis. Tai, kad neveikė davikliai, jis žinojo iš anksto, nes pradėjo dirbti su šiuo automobiliu. Kai jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), jau neveikė daviklis. Tiesioginio vadovo apie tai neinformavo, nes čia yra toks darbas, jis kalbėjo su kolegomis, ir su vienu, ir su kitu, tai praktiškai visuose automobiliuose tie davikliai neveikė, nepasakys, kad visuose, bet jie neveikė. Šiuo atveju jei būtų veikęs daviklis, situacija nebūtų kitokia, nes žmogaus ant pakojo nebuvo. Jei daviklis veiktų, tai automobilis važiuotų, jei žmogaus nėra ant pakojo, tai automobilis atbulomis važiuos. Už automobilių priežiūrą atsakingas vyresnysis mechanikas. Mechanikai gali tik atjungti daviklį, kad jei žmogus stovi ant pakojo, automobilis nevažiuoja. Abu darbininkai važiuodavo stovėdami ant pakojo. Jis supranta, kad tai reiškia, jog jis pažeidinėjo taisykles. Įmonėje tvarkos pasitikrinti girtumą nebuvo, o po šio įvykio antrą dieną pastatė, jam tai pasakė kolegos. Jis nepastebėjo, kad darbuotojai būtų išgėrę. Kai policija atvažiavo. O. pripūtė 1,29 promiles. Nieko neįprasto jų elgesyje lyginant su anksčiau tą dieną jis nepastebėjo. Alkoholio kvapo negalima pajausti dėl visokių šiukšlių kvapų, o langas visada atidarytas. Kai viskas baigėsi, policija jam atidavė jo dokumentus ir pasakė, kad gali važiuoti. Jiems su O. atsisėdus į automobilį, O. pasakė jam (S. Č.), kad yra A. D. kuprinė. Jis pasakė, kad jie vis tiek važiuoja į garažą ir galės viršininkui pasakyti apie A. D. kuprinę. Jis pastebėjo, kad šoninėje kuprinės kišenėje yra „Coca Cola“ buteliukas su baltu skysčiu, kurį atsukus ir pauosčius paaiškėjo, kad ten degtinė, buvo daugiau nei pusė puslitrinio butelio. Jiems atvažiavus į garažą, jis viską pasakė viršininkui, paskui apie tą informavo ir kitą viršininką. Kur tas buteliukas paskui buvo, jis nežino, jis tik pasakė vyresniajam mechanikui apie tą buteliuką. Jis negali pasakyti, ar A. D. atėjo dirbti kartu su juo, nes prieš tai A. D. rinko popierius. A. D. žinojo, kad jis (S. Č.) pradės dirbti prie Žaliųjų ežerų ir paprašė jo, kad jį (A. D.) paimtų kartu. Iki įvykio jie kartu dirbo 15 dienų per mėnesį, nuo darbo pradžios galima sakyti, kad visą mėnesį dirbo kartu su A. D. ir O.. Tai, kad jis (S. Č.) turi nuvažiuoti paimti vieną krovėją, tada kitą ir važiuoti dirbti, nustatė viršininkas. Jam (S. Č.) nebuvo nustatyta pareiga tikrinti darbuotojų blaivumo. Darbdavys jam nebuvo davęs alkotesterių. Jei jis pamatytų, kad darbuotojas yra išgėręs, paskambintų viršininkui ir nedirbtų kartu, nevažiuotų su tuo asmeniu į darbą. Įvykio diena iš kitų dienų neišsiskyrė, jis nieko nepastebėjo A. D. elgesyje, pagal jį (S. Č.) A. D. buvo blaivus. Jo kaltės pripažinimas nėra susijęs su A. D. blaivumu ar neblaivumu. Jis (S. Č.) važiuodamas turėjo įsitikinti, kad ten nieko nėra.
Jis (S. Č.) išėjo iš darbo po pusantro mėnesio nuo įvykio, (duomenys neskelbtini), iki to laiko buvo biuletenyje. Išėjo, nes niekas jam neskambino ir nesidomėjo. Jis prašė A. D. mamos telefono, tačiau jam jį atsiuntė tik kitą dieną, penktadienį vakare, o įvykis buvo ketvirtadienį. Mamos telefono jam nedavė, davė sesės telefoną, nes mamos sveikata negera. Jis su D. L. ir I. K. bendravo telefonu ir fiziškai. I. K. paskambino šeštadienį, po dviejų dienų, o su D. L. vėliau. Skambinimo tikslas buvo atsiprašyti, jis jų atsiprašė. Jis skambino A. D. mamai, nes jam pasakė, kad ji nelabai nori susitikti. Tiksliai negali pasakyti, kada skambino jai, gal po dviejų mėnesių. Žinojo, kad jos sveikata bloga ir jos telefono neturėjo, kai D. L. davė telefoną, tada paskambino, tai buvo gal po dviejų mėnesių po įvykio. Anksčiau mamos telefono negavo, nes, kaip suprato, mamos sveikata buvo bloga. Jis pervedė 1 500 Eurų nukentėjusiosioms už advokato paslaugas, negalvojo, kad kažkaip kitaip turi atlyginti joms žalą. Jis nebuvo informuotas dėl pinigų sumos, nebuvo net kalbos apie pinigų mokėjimą. Nukentėjusioji jam nesakė jokios pinigų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis S. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, teisme davė parodymus, jo padaryta veika nėra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, veikos padarymo aplinkybės aiškios ir nekelia abejonių, kaltinamajam sutinkant bei jo gynėjai ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus teisiamajame posėdyje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. Č. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, labai gailisi. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovėje vairuotoju – pagalbiniu darbuotoju įsidarbino (duomenys neskelbtini). Prieš pradedant darbą buvo supažindintas su bendrais vairuotojo – pagalbinio darbininko nuostatais bei kitais dokumentais. Su bendrais nuostatais susipažino, juos pasirašė, bet ypač įdėmiai jų neskaitė. Darbo metu vairuodavo keletą šiukšliavežių, tačiau dažniausiai – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paprastai darbo dieną kartu su juo dirbdavo du pagalbiniai darbuotojai O. ir A. D.. A. D. pavardę sužinojo tik po įvykio. Kadangi su šiais darbuotojais dirbo pastoviai, jie jau buvo „susidirbę“, kiekvienas iš jų žinojo savo veiksmus. Šiukšliavežė pastoviai stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje aikštelėje, kur jis pradėdavo darbą. Prieš pradedant darbą nei jo, nei kitų vairuotojų ar pagalbinių darbuotojų blaivumo niekas netikrino. Jis (S. Č.) ateidavo į automobilių stovėjimo aikštelę, vizualiai patikrindavo savo automobilio techninę būklę ir, įsitikinęs, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, pradėdavo darbą. 2022 m. balandžio 14 d., apie 5.00 val. jis iš minėtos aikštelės vairuojama šiukšliaveže „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsitikinęs, kad ji tvarkinga, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur paėmė darbuotoją O.. Po to, jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur prie jų prisijungė A. D.. Po to jie nuvažiavo iš anksto nustatytu maršrutu rinkti atliekų. Kai važiuojant jie visi sėdėjo vairuotojo kabinoje, jis nejuto, kad nuo darbuotojų sklistų alkoholio kvapas. Galimai tą kvapą užuosti ir neįmanoma, nes kabinoje visada būna stiprus šiukšlių kvapas. O. ir A. D. kūno judesiai ar kalba jam taip pat nesukėlė įtarimų dėl pastarųjų neblaivumo. Šiukšlių surinkimą jie pradėjo nuo Molėtų plente esančios degalinės „Neste“, po to surinko atliekas įmonėse, esančiose arčiau „Santariškių“ ligoninės. Po to jau važiavo surinkinėti šiukšlių į sodininkų bendrijas. Pirmiausiai nuvažiavo į Užpuolių gatvę. Dirbant Užpuolių gatvėje abu pagalbiniai darbuotojai, iškratę atliekų konteinerį, atsistodavo ant pakojo ir taip važiavo iki kito konteinerio. Tokiu būdu ant pakojo buvo važiuojama skirtingais atstumais. Surinkę atliekas Užpuolių gatvėje, jie pradėjo darbą Kryžiokų gatvėje. Palei Kryžiokų gatvę buvo kitos mažos gatvelės, į kurias jis įvažiuodavo skirtingai. Jeigu gatvelėje būdavo vietos apsisukti, tai įvažiuodavo į jas priekiu. Priešingu atveju, važiuodavo atbulas. Priklausomai nuo tarp namų buvusio atstumo, pagalbiniai darbuotojai arba eidavo, arba važiuodavo ant pakojo. Pagalbinių darbuotojų veiksmus ir jų judėjimą jis stebėjo per įrengtus šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, per stiklą ir dar papildomai per automobilio kabinoje įrengtą monitorių, kuris tiesiogiai transliavo ties automobilio galu esantį vaizdą. Jei pagalbinis darbuotojas važiuodavo ant pakojo ir būdavo išsitiesęs, tai jis per monitorių darbuotoją iki pusės kūno puikiai matydavo. Jei darbuotojas palenkdavo ir iškišdavo galvą kairiau arba dešiniau, priklausomai ant kurios pusės pakojo stovėjo, tai jis papildomai dar galėjo stebėti jo pakreiptą galvą per šoninius galinio vaizdo veidrodėlius. Jeigu ant pakojo žmogus nestovėdavo, tai jis per monitorių tuščio pakojo nematydavo. Šis yra pakankamai žemai. Tą dieną monitorius veikė, viską tvarkingai rodė. Taip pat tuo metu saulė jo neakino. Važiuojant Kryžiokų gatve, ties namu Nr. 147, per monitorių pastebėjo, kad A. D. stovėjo ant dešinio pakojo ir rankomis laikėsi už tam skirtų turėklų. Tuo metu O. buvo kairėje nuo jo esančioje mažoje gatvelėje. O. pastebėjo per kairės pusės priekinių durų stiklą, pravažiavęs namą Nr. 147. Pravažiavęs tą įvažiavimą, kai vairuojamojo automobilio galinė dalis buvo maždaug ties iš dešinės pusės augančiomis tujomis, jis pristabdė. Tujos toje vietoje yra aukštesnės už automobilį. Pristabdęs jis automatiškai iš karto pažiūrėjo į šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Jokių kliūčių jam nebuvo. Per veidrodėlį nieko nematė, taip pat ir A. D.. Tada žvilgsnį nukreipė į monitorių. Ant pakojo stovinčio A. D. nebematė, jo ten nebuvo. Galiausiai, jis pažiūrėjo į šoninį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Per jį irgi nematė nei A. D., nei kitų kliūčių. Kadangi niekur A. D. nematė, jis nusprendė, kad darbuotojas nuėjo į dešinėje pusėje esantį įvažiavimą, kur jis (S. Č.) jo nematė dėl aukštų tujų. Tada automobilis pilnai sustojo. Jis (S. Č.) iškart įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbulas. Turėjo įvažiuoti į kairėje pusėje esantį link namų vedantį privažiavimą. Važiuodamas atbulai jis žiūrėjo į šoninį kairės pusės veidrodėlį, kad posūkio metu neužkabintų kairėje nuo automobilio buvusių stulpo, tvoros ir skydinės. Negali nurodyti tikslaus atstumo, tačiau atrodo, kad pavažiavus atbulam apie dviejų metrų atstumą nuo pristabdymo momento jis pajuto tarsi automobilis į kažką būtų ratais atsirėmęs. Iš karto atleido „gazo“ pedalą. Kadangi automobilyje įrengta automatinė pavarų dėžė, šis iškart sustojo. Per šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė ties dešinės pusės galiniu ratu iki kelių išsikišusias žmogaus kojas. Iškart užtraukęs rankinį stabdį, jis išlipo iš automobilio. Pastebėjo ties dešinės pusės galiniu ratu gulint A. D.. Jo galva buvo nukreipta link kelio vidurio, o kojos – link dešinio šaligatvio. Žiūrint kelio galinių ratų atžvilgiu, A. D. gulėjo stačiu kampu. Jo kojų keliai buvo ties galinio rato dešine išorine puse ir buvo nukreipti link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o visa likusi kūno dalis – link kelio vidurio. A. D. gulėjo aukštielnikas, su ištiestomis palei kūną rankomis. Jis iš karto pradėjo traukti A. D.. Tiksliai neatsimena, kaip jis tai darė. A. D. buvo nesąmoningas, į žodžius nereagavo. Jis iškart paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Operatorė jam nurodė atlikti širdies masažą, ką jis ir darė. Nejuto A. D. pulso ar kvėpavimo. Praėjus kažkuriam laikui, gal už kokių 20 sekundžių atbėgo O.. O. pasakė, kad A. D. jau miręs. Pakankamai greitai atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikai konstatavo A. D. mirtį. A. D. kūno gulėjimo vieta, po to kai jis jį patraukė, iki policijos pareigūno atvykimo nebuvo keičiama. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad jis blaivus. Tuo tarpu O. „pripūtė“ virš 1 promilės. Kaip ir minėjo anksčiau, jis nepastebėjo, kad O. būtų išgėręs. Patys pareigūnai, tikrinę O., pripažino, kad jis jiems nesukėlė įtarimų dėl girtumo. Jau vėliau, įforminus eismo įvykį, jis automobilio kabinoje pastebėjo A. D. kuprinę. Tada O. jam parodė, kad kuprinėje yra plastikinis 0,5 l talpos „Coca Cola“ buteliukas, kuriame buvo skaidrus skystis. Atsukęs buteliuką ir pauostęs jo turinį, O. pasakė, kad ten degtinė. Jis (S. Č.) buteliuko neuostė. Atvykus į (duomenys neskelbtini), viršininkui pasakė, kad automobilio salone yra A. D. kuprinė, o ar pasakė, kad jame yra butelis su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, neprisimena. Vėliau, grįžęs namo, paskambino mechanikui ir apie rastą „Coca Cola“ butelį jam pranešė. Savo kaltę pripažįsta dalinai. Mano, kad A. D., nulipdamas nuo automobilio pakojo, dėl buvusio girtumo galėjo parkristi, dėl ko, pradėjęs važiuoti atbulas, jis A. D. ir nepastebėjo (2 t., b. l. 52-54).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis S. Č. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad prašo vadovautis ankstesnės apklausos metu duotais parodymais. Nori tik patikslinti, kad prieš pat eismo įvykį pristabdęs automobilį, jis iš karto automatiškai pažiūrėjo iš pradžių į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Per veidrodėlį nei A. D., nei kitų kliūčių nematė. Tada jis nukreipė žvilgsnį į monitorių. Per monitorių ant pakojo stovinčio A. D. taip pat nematė, jo jau ten nebuvo. Ties pakoju esančiame žemės plote, kiek leido monitoriaus filmavimo ribos, irgi jokių kliūčių nematė. Tada pažiūrėjo į šoninį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Per jį A. D. ar kitų kliūčių nematė. Tada automobilis pilnai sustojo. Sustojo tokiam laikotarpiui, kuris yra reikalingas perjungti automatinę pavarų dėžę atbulinei eigai. Kadangi pristabdant niekur A. D. nematė, jis nusprendė, kad A. D. nuėjo į dešinėje pusėje esantį įvažiavimą ir yra nematomas dėl vaizdą užstojančių aukštų tujų. Dėl minėtos priežasties jis pradėjo važiuoti atbulas. Važiuodamas atbulas, žiūrėjo į šoninį kairės pusės veidrodėlį, kad posūkio metu neužkabintų iš kairės pusės esančių stulpo, tvoros ir skydinės.
Dėl eismo įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad buvo supažindintas su įvairiomis UAB (duomenys neskelbtini) instrukcijomis. Jam buvo pateikta susipažinti „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23“, kurios punkte Nr. 51.6 įtvirtintas draudimas krovėjams/operatoriams stovėti ant automobilio gale esančių laiptelių/pakojų važiuojant atbulomis. Nors jis pasirašė, kad su minėta instrukcija susipažino, tačiau realiai jos teksto neskaitė. Įvykio dieną jam vairuojamu automobiliu važiuojant atbulomis, pagalbiniai darbuotojai stovėjo ant pakojo. Jam žinoma, kad pagal automobilio „Volvo FM330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) technines charakteristikas, kai pakojai užimti, transporto priemonės variklis automatiškai išjungiamas, įjungus atbulinės eigos pavarą, tik šią funkciją įmonės administracija visuose įmonės automobiliuose atjunginėja. Jis pats asmeniškai minėtos funkcijos neatjunginėjo. Jis dalyvavo eksperimente, kuriame buvo tikrinamos šiukšliavežės vairuotojo matomumo žiūrint per jo kabinoje esantį monitorių ribos, jis susipažino su šio veiksmo rezultatais. Jis pripažįsta eksperimento metu nustatytą aplinkybę, kad žmogui nulipus nuo pakojo, matomas pats pakojis ir atitinkamas žemės plotas ties juo. Ankstesnėje apklausoje jis nurodė, kad automobiliui važiuojant ant pakojo stovintis žmogus matomas iki juosmens, o likusi dalis link pakojo yra uždengta jo kūnu (2 t., b. l. 55-58).
Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. balandžio 14 d., eismo įvykio vietoje alkoholio kiekio nustatymo matuokliu (alkotesteriu) patikrinus alkoholio koncentraciją S. Č. iškvėptame ore, buvo nustatyta, kad jis blaivus, t.y. 0,0 prom. (1 t., b. l. 13).
Liudytojas O. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba krovėju UAB (duomenys neskelbtini), užsiimančia šiukšlių išvežimu. Įsidarbinant jam buvo pravesti darbų saugos mokymai. Tokie mokymai, kaip ir pareigų atlikimo mokymai, pravedami kas metus. Jo funkcija yra dirbti prie šiukšlių surinkimo automobilio. Į jo pareigas įeina paimti šiukšlių konteinerį, pristumti jį prie šiukšlių surinkimo automobilio, užkabinti jį prie šiukšlių surinkimo angos ir, naudojantis tam skirtu valdymo mechanizmu, išmesti šiukšles iš konteinerio į šiukšlių surinkimo angą. Viso pamainoje yra trys žmonės. Kartu dirba vairuotojas ir dar vienas krovėjas. Įsidarbinus įmonėje, jam darbdavys išdavė darbo drabužius ir batus. Darbas yra slenkančiu grafiku. Įprastai, kiekvieną darbo dieną šiukšliavežio vairuotojas jį ir kitą darbuotoją pasiima iš anksto jų sutartoje vietoje. Patiems į darbą važiuoti nereikia. Darbo pradžia kiekvieną darbo dieną prasideda skirtingu laiku, priklausomai nuo maršruto. Viso per pamainą dirbama 12 valandų. 2022 m. balandžio 13 d. vakare jis su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus. Miegoti nuėjo tik apie vidurnaktį. 2022 m. balandžio 14 d., apie 05.30 val., Vilniuje, vienoje iš (duomenys neskelbtini) stotelių jį pasiėmė šiukšliavežę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs S.. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę pasiimti kitą darbuotoją, vardu A.. Po to jie pradėjo darbą, t. y. važinėti iš anksto nustatytu maršrutu ir surinkinėti šiukšles. Ar A. buvo blaivus, jis nežino. Bent jau nieko įtartino jo elgesyje nepastebėjo, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejuto. Jis pats darbo metu alkoholio nevartojo. Apie 7.00 val. jie atvažiavo į Žaliųjų ežerų mikrorajoną, kur pradėjo surinkinėti šiukšles iš privačių namų konteinerių. Kryžiokų gatvėje jie nuo vieno namo važiuodavo prie kito ir iš konteinerių surinkinėdavo šiukšles. Po šiukšlių konteinerio ištuštinimo jie su A. negrįždavo į vairuotojo kabiną, o toliau važiuodavo stovėdami ant automobilio galinės dalies dešinėje ir kairėje pusėse įrengtų laiptelių. Važiuojant laikydavosi už specialių turėklų. Kad darbas vyktų greičiau, jis vienoje iš gatvelių nulipo nuo automobilio laiptelio ir pasakė einantis pėsčiomis prie kitų gyvenamųjų namų, kad išstumtų iš jų šiukšlių konteinerius. Tuo metu A., stovėjęs ant automobilio galinės dalies laiptelio, nuvažiavo toliau surinkti šiukšles iš kitų konteinerių. Pagal susitarimą jie vėliau prie jo turėjo privažiuoti. Būnant prie Kryžiokų gatvės namo Nr. 141 ir stumiant konteinerį prie kelio važiuojamosios dalies, jis išgirdo vyro klyksmą. Atsisukęs, jis pamatė gatvelėje tarp Kryžiokų gatvės namų Nr. 147 ir 129 stovinčią šiukšliavežę. Prie automobilio galinio dešinės pusės rato gulėjo bendradarbis A.. Automobilis ant jo užvažiavęs nebuvo. Nubėgo prie A.. Kartu su tuo metu iš automobilio išlipusiu vairuotoju S. jie ištraukė A. iš po automobilio. S. pradėjo tikrinti A. kvėpavimą ir pulsą. Pulso jau nebuvo. Tada S. apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo A. mirtį (1 t., b. l. 159-160).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvitų matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d., patikrinus alkoholio koncentraciją O. J. iškvėptame ore, buvo nustatyta, kad jis neblaivus, pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,25 prom. girtumas, antro tikrinimo metu – 1,29 prom. girtumas (1 t., b. l. 14).
Remiantis 2022 m. balandžio 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei 2022 m. balandžio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad 2022 m. balandžio 14 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Kryžiokų gatvės kelyje, ties pastatu (gyvenamuoju namu) Nr. 147, kelio atkarpoje tarp jo sankryžų su Kryžiokų Sodų 4-ąja ir 2-ąja gatvėmis. Kryžiokų gatvės kelio asfaltuota važiuojamoji dalis šioje jos atkarpoje yra apie 3,3 metrų (-m) pločio. Abipus važiuojamosios dalies yra apie 1,5 m pločio neasfaltuoti kelkraščiai. Ties Kryžiokų gatvės gyvenamuoju namu Nr. 147 yra kryžiaus formos nereguliuojama sankryža, kurioje Kryžiokų gatvės kelias kairiuoju ir dešiniuoju kraštais kertasi su apie 4,5 – 5 m pločio neasfaltuotais (smėlio/žvyro danga) keliais. Maksimalus leistinas greitis – 40 km/val. Kelio aplinka – privatūs gyvenamieji namai, kurių teritorijos aptvertos tvoromis arba gyvatvorėmis.
Eismo įvykio metu S. Č. vairuotas automobilis „Volvo FM 330‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Kryžiokų gatvės kelyje, iš dalies aptariamoje sankryžoje. Žiūrint Kryžiokų gatvės kelio eismo kryptimi nuo Kryžiokų Sodų 4-oios g. link 2-osios g., t. y. pirmine S. Č. važiavimo kryptimi prieš įvykį (toliau apžiūros metu užfiksuotų kelio elementų ir objektų vieta/padėtis bus įvardijama laikantis minėtos krypties), automobilio priekinė pusė (didžioji dalis) buvo Kryžiokų gatvės kelyje, už sankirtos tolimesnės ribos, galinė – pačioje sankirtoje. Automobilis stovėjo įstrižai Kryžiokų kelio ašinės linijos atžvilgiu, t. y. apie 45 laipsnių kampu pasuktas į dešinę. Automobilio priekinė dalis buvo ties kelio dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu (priekiniu dešiniu kampu išlindęs į dešiniojo kelkraščio ribas), galinė – sankirtos ribose, ties Kryžiokų gatvės kelio važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu, tuo pačiu – susikirtimo su iš kairės besitęsiančiu keliu riba. Sankirtos ribose, apie 1 m atstumu nuo automobilio galinio dešinės pusės kampo gulėjo mirusio vyro, kaip nustatyta – A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūnas. Sankirtos ribose, ant asfaltuotos Kryžiokų gatvės kelio važiuojamosios dalies dangos, apie 0,5 m atstumu prieš automobilio galinį dešinės pusės ratą buvo rasta skysčio dėmė, o prieš dėmę - vilkimo žymė. Ant transporto priemonės korpuso, ties jos galiniu dešinės pusės kampu, nebuvo rasta akivaizdžių, su įvykiu galinčių būti susijusių apgadinimų ar pėdsakų (1 t., b. l. 22-31, 37-41).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 454/2022 (01) nurodyta, kad, vadovaujantis A. D. lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis, medicinos dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada: A. D. mirė nuo kūno sumušimo, kuris, be daugybinių odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų įvairiose kūno srityse, pasireiškė sekančiais sužalojimais: dauginiais blužnies, plaučių ir kepenų kairės skilties plyšimais; kairio inksto ir diafragmos plyšimais; abiejų raktikaulių lūžiais; dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais; abiejų klubakaulio sparnų lūžiais; kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžiu; kairio sėdynkaulio lūžiu; krūtininio Th X slankstelio kūno lūžiu ir keterinių Th VIII-XI slankstelių ataugų lūžiais. Kūno sumušimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, neilgai trukus iki mirties. A. D. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Taip pat nėra galimybės įvardinti, iš kurios pusės ir į kurią kūno dalį buvo suduotas pirminis smūgis. Tačiau remiantis intraodinių kraujosruvų lokalizacija tikėtina, kad nukentėjusiojo krūtinės ląsta kažkuriuo traumavimo etapu buvo suspausta. A. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,19 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (1 t., b. l. 176-183).
UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 4 d. pranešimu pateikė informaciją, susijusią su 2022 m. balandžio 14 d. eismo įvykio dalyviais, t. y. bendrovės darbuotojais S. Č.ir A. D., taip pat su įmonės lokaliniais norminiais aktais, reglamentavusiais jų darbinę veiklą įvykio metu.
Remiantis pateiktais dokumentais, nustatyta, kad S. Č. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju – pagalbiniu darbininku dirbo nuo (duomenys neskelbtini), o A. D. pagalbiniu darbininku – nuo (duomenys neskelbtini). Bendrovės atstovų pažymėta, kad nors S. Č. pareigos vairuotojas – pagalbinis darbininkas, jo pagrindinės pamainos užduotys buvo atlikti ne tik vairuotojo darbą, bet ir vykdyti pagalbinio darbininko funkcijas. Dėl minėtos priežasties jis buvo supažindintas ir su pagalbinio darbininko pareigomis, veikla ir atsakomybe (1 t., b. l. 97-102)
Susipažinus su pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonės „vairuotojo – pagalbinio darbininko“ ir „pagalbinio darbininko“ veiklą, nustatyti šie bylai reikšmingi norminiai aktai:
UAB (duomenys neskelbtini) „Vairuotojo – pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų“ 3.1.8. punkte numatyta, kad „< Į nustatytą maršrutą vykstant kartu su pagalbiniu darbininku (-ais) prižiūrėti pagalbinių darbininkų atliekamą darbą, t. y. ...>“, 3.2.11.2. punkte, kad „< priskirtam pagalbiniam darbininkui (-ams) atvykus į darbą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, <...> medžiagų arba įtariant, kad darbuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, <...> medžiagų vairuotojas nedelsiant informuoja logisitkos vadybininką... >“ (1 t., b. l. 72-74);
Žemesnės instancijos teismas
UAB (duomenys neskelbtini) „Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant šiukšliavežę Nr. 9“ 50 punkte numatyta, kad „ Dirbant keliese savo veiksmus suderinti tarpusavyje“ (1 t., b. l. 85-89);
UAB (duomenys neskelbtini) „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 23“ 12.1. punkte numatytas draudimas „<...ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines bei toksines medžiagas...>“, 51.6. punkte numatyta, kad „<...draudžiama krovėjams stovėti ant automobilio gale esančių laiptelių jam važiuojant atbulomis.>“ (1 t., b. l. 91-94);
UAB (duomenys neskelbtini) „Medium XL/-H/-S eksploatavimo ir techninės priežiūros vadovo instrukcijos Nr. 26“, aktualios ir transporto priemonei „Volvo FM 330“, 2.7 punkte numatyta, kad „Surinkimo maršrutu operatoriai gali važiuoti tik ant įrengtų pakojų arba kabinoje. <...> Operatoriams stovint ant pakojų, važiuoti atbuline eiga griežtai draudžiama. Kai pakojai užimti, transporto priemonės variklis automatiškai išjungiamas, įjungus atbulinės eigos pavarą....>“ (1 t., b. l. 118-132).
Žemesnės instancijos teismas
UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 4 d. pranešime nurodyta, kad automobilyje „Volvo FM 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta vaizdo fiksavimo ir transliavimo įranga: 1) automobilio galinėje dalyje – vaizdo transliavimo kamera, kuri perduoda vaizdą į kabinoje esantį monitorių (vaizdo išsaugojimo/įrašymo funkcijos nėra), kad vairuotojas matytų visą vaizdą važiuojant atbuline eiga; 2) automobilio dešiniame šone – vaizdo fiksavimo kamera, kuri į atmintinę IT sistemoje fiksuoja vaizdą, kurį mato logistikos vadybininkas (1 t., b. l. 97-98).
2022 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) atstovų 2022 m. balandžio 20 d. pateiktas vaizdo įrašas (2022 m. balandžio 14 dienos, laikotarpio nuo 7.20 val. iki 7.50 val.), susidedantis iš 7 bylų. Buvo nustatyta, kad byloje Nr. „events_mx10-23-213-10_2022-04-19_1442“ ir Nr. „events_mx10-23-213-10_2022-04-19_1450“ buvo užfiksuotos tyrimui reikšmingos prieš pat įvykį buvusios aplinkybės. Buvo užfiksuota, kad automobiliui važiuojant, tuo metu automobilio išorėje, ant ties jo galinės dalies dešine puse įrengto pakojo (laiptelio) stovi žmogus. Netrukus automobilis pristabdo, prieš pradedant važiuoti atbulai, o ant pakojo stovintis žmogus tarsi palenkia galvą žemyn. Po to šio stovinčio žmogaus nebesimato. Automobilis važiuoja atbulas ir maždaug po 2 sekundžių tarsi ant kažko užvažiuoja ir sustoja. Maždaug po 15 sekundžių ties automobilio galine dalimi pasirodė vyras, kuris apeina automobilį i š galo ir nuo automobilio dešinio šono pusės traukia gulintį vyrą. Netrukus prie automobilio pribėga dar vienas vyras (1 t., b. l. 45-48).
2022 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėta ir kita UAB (duomenys neskelbtini) atstovų 2022 m. balandžio 20 d. pateikto vaizdo įrašo dalis, t. y. kitos įrašo bylos, kurias peržiūrėjus buvo nustatyta, kad eismo įvykio dieną, prieš įvykį, darbo surenkant atliekas metu pagalbiniai darbuotojai (vienas ar abu) stovėdavo ant automobilio galinėje dalyje įrengtų pakojų (laiptelių) automobiliui tiek važiuojant į priekį, tiek ir judant atbulai. Automobiliui sustojus, darbuotojai nuo pakojų nulipdavo. Prieš pat eismo įvykį pagalbinis darbuotojas (A. D.) važiavo atsistojęs ant dešinės pusės pakojo (1 t., b. l. 49-50).
2022 m. spalio 4 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo atliktas eksperimentas tikslu patikrinti automobilio „Volvo FM 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo matomumo ribas, jam stebint per kabinoje esantį monitorių ties automobilio galine dalimi įrengtus pakojus (vienus ar ant jų stovint žmogui) ir jų artimą aplinką.
Eksperimento metu buvo nustatyta, kad per monitorių žmogus gerai matomas, kai jis: 1) stovi ant pakojo (laiptelio); 2) nulipinėja nuo pakojo (viena koja ant žemės, kita ant pakojo); 3) stovi ant žemės ties pakoju; 4) pritūpęs ant žemės ties pakoju; 5) guli ant žemės ties pakoju. Taip pat buvo nustatyta, kad nuo pakojo krašto iki automobilio galinio rato yra 2,2 m atstumas.
Eksperimento metu paprašius automobiliu pavažiuoti atbulai su ant jo galinėje dalyje ant pakojo stovinčiu žmogumi, automobilis nepajudėjo net iš vietos, iš karto užgeso jo variklis (1 t., b. l. 52-62).
Nukentėjusioji L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d., apie 4.30 val., kaip visada, kartu su ja gyvenęs sūnus A. D. kėlėsi ruoštis darbui bendrovėje (duomenys neskelbtini), kur dirbo pagalbiniu darbuotoju. Tuo metu ji dar miegojo. Apie 9.00 val. jai paskambino iš sūnaus darbovietės ir pranešė, kad jis žuvo. Jai pasidarė blogai su sveikata, ją ištiko šokas, dėl ko turėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Į sūnaus laidotuves iš darbo niekas atvykęs nebuvo, nors apie jo šarvojimo laiką bendradarbiai žinojo. A. D. laidotuvėmis rūpinosi jos dvi dukros D. L. ir I. K. bei sūnaus darbovietė UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė apmokėjo visas laidotuvių išlaidas ir gedulingus pietus. Ji nieko nemokėjo. Sūnus su ja gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sūnus pas ją persikraustė po (duomenys neskelbtini), su kuria, (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jis mokėjo alimentus vaikams iš antros santuokos. Bendravimo tarp sūnaus ir jo vaikų nebuvo, jie jo nelankė. Mirus sūnui, jos dukra D. L. tą pačią dieną apie žūtį informavo visus A. D. vaikus. Į laidotuves atvyko tik A. D. buvusi pirmoji žmona A. D. su sūnumi T. D.. Kiti vaikai laidotuvėse nedalyvavo. Dėl sūnaus netekties ji patyrė moralinę žalą. Sūnaus netektis jai labai skausminga, todėl prašo daugiau nekviesti į apklausas. Jai išaiškinta, kad dėl patirtos žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „BTA“ (1 t., b. l. 186-188).
Nukentėjusioji D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos brolis A. D. gyveno su motina L. B.. Brolis buvo išsiskyręs, todėl po skyrybų apsigyveno pas mamą, jie vedė bendrą ūkį. Jai su seserimi I. K. buvo ramu, kad mama gyvena su ja besirūpinančiu broliu, jos jautėsi ramios, kad mama ne viena. Bendraudavo su broliu, kai atvykdavo pas mamą. 2022 m. balandžio 14 d., apie 8.20 val. jai paskambino mama ir pranešė, kad nebėra brolio A. D.. Kiek vėliau ją apie tai telefonu informavo ir sesuo. Ji nusiuntė pas mamą savo sūnų. Tuo metu jos namuose dar buvo jos išsikviesti medikai. Brolis A. D. turėjo (duomenys neskelbtini) vaikus, (duomenys neskelbtini). Ji ėmėsi priemonių juos informuoti apie mirtį ir laidotuves. Į laidotuves atvyko tik brolio buvusi pirmoji žmona su jų sūnumi. Jau po laidotuvių buvo sulaukta brolio antrosios žmonos priekaištų, kad jų dukra nebuvo informuota apie tėvo mirtį ir laidotuves. Ji nurodė buvusiai brolio žmonai, kad ji apie tai informavo jų sūnų. Laidotuvių išlaidas kompensavo brolio darbovietė. Ji taip pat rūpinosi laidotuvėmis. Dėl brolio žūties ji patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Jai išaiškinta, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „BTA“ (1 t., b. l. 198-200).
Nukentėjusioji I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos brolis A. D. gyveno kartu su jų motina L. B.. Jie gyveno ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Brolis pas motiną apsigyveno po skyrybų. Jai ir jos vyresnei sesei buvo ramu, kad garbaus amžiaus mama gyvena su broliu, kuris ją rūpinasi. Bendraudavo su broliu, kai atvykdavo aplankyti mamą. 2022 m. balandžio 14 d., apie 8.20 val. ji sužinojo, kad brolis darbo metu žuvo. Nors A. D. iš (duomenys neskelbtini) buvusių santuokų turėjo (duomenys neskelbtini) vaikus, tačiau į laidotuves atėjo tik buvusi pirmoji žmona su sūnumi. Laidotuvių išlaidas kompensavo brolio darbovietė. Ji dėl brolio žūties patyrė neturtinę žalą, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąją. Ji informuota, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „BTA“ (2 t., b. l. 3-6).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą, taip pat ir jo neatsargią kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-697/2016, 2K-359-697/2017, 2K-146-895/2018 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 27 punkte nustatyta, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Eismo įvykių bylose teismų praktikoje išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-276-458/2019 ir kt.). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad S. Č. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Kaltinamasis S. Č. savo kaltę pripažino visiškai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teisminio nagrinėjimo metu. S. Č. savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog jis neįsitikino iki galo, ar už jo vairuojamo automobilio nėra žmogaus, važiavo atbulas dėl ko užvažiavo ant nukentėjusiojo A. D., kuris žuvo. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: liudytojo O. J. parodymai, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros duomenys, apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) atstovų pateiktas 2022 m. balandžio 14 dienos vaizdo įrašas, užfiksuoti duomenys, eksperimento atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad S. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, darbo UAB (duomenys neskelbtini) metu, vairuodamas įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo FM 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, tai yra prieš pradėdamas vairuojamuoju automobiliu važiuoti iš stovėjimo vietos, jis neįsitikino savo veiksmų saugumu, ir, vairuojamuoju automobiliu pradėjęs važiuoti atbulas, automobilio galine dalimi partrenkė ir galiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ant UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbininko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, patyręs sunkius kūno sužalojimus, mirė įvykio vietoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, jog A. D. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti t. y. tokio pobūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2014, 2K-160/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pažeisdamas kaltinime nurodytus KET reikalavimus S. Č., nors ir nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaip vairuotojas privalėdamas žinoti ir žinodamas Kelių eismo taisykles, turėdamas pakankamą vairavimo patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti, kad tinkamai neįsitikinęs, ar už automobilio nėra žmogaus, važiuodamas atbulomis, gali laiku nepastebėti kliūties jo kelyje ir laiku nesustabdyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Todėl pripažintina, kad kaltinamasis yra kaltas dėl kilusių padarinių, nes jis eismo įvykį sukėlė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kuris yra viena iš BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos neatsargios kaltės formos rūšių.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu S. Č. sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje žuvo A. D., S. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl S. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
S. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodo jo nuoseklūs ir tiesą atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, pergyvenimas dėl įvykio, siekis sušvelninti pasekmes surandant nukentėjusiojo artimuosius, atsiprašymas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo ir jo žmonos L. Č. prašymai dėl S. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį L. Č. atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme L. Č. nurodė, kad S. Č. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, anksčiau neteistas. Geranoriškai į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1 500 Eur sumą nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidoms padengti. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ji su S. Č. ne vieną kartą aptarinėjo šį įvykį. Ji yra įsitikinusi, kad tai yra pirma ir paskutinė jo didelė klaida. Ji yra įsitikinusi, kad darys teigiamą įtaką savo vyrui, kadangi jų santykiai paremti savitarpio pagalba bei pagarba, yra atviri, šilti bei artimi. Jie kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Visada aptaria kasdienius reikalus ir planuoja ateitį. Kartu veda bendrą ūkį. Kartu leidžia laisvalaikį, keliauja. Priimant bet kokį sprendimą jie moka išklausyti vienas kitą ir priima tik abiems priimtiną sprendimo variantą. Ji žino, kad jos nuomonė bet kokiais klausimais S. Č. yra svarbi, todėl yra įsitikinusi, kad gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui. Taip pat nurodo, kad S. Č. mama yra invalidė, jai neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vyras nuolat padeda mamai buityje, padeda prižiūrėti namą, daržą. Pagal poreikius perka produktus, veža į medicinines įstaigas. Savo ruožtu ji (L. Č.), kaip potenciali laiduotoja, yra teigiamai charakterizuojama darbovietėje. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini). Neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teista. Žino, kad yra autoritetas savo vyrui kasdieniame gyvenime, todėl mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo atleisti S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kadangi tam yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 130).
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Šiuo nuosprendžiu teismas nustatė ir pripažino, kad S. Č. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Teismas įvertina tai, kad S. Č. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš kaltinamojo nebuvo (dėl byloje nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio civiliniais atsakovais pripažinti kiti asmenys – BTA VIENNA INSURANCE GROUP AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir UAB (duomenys neskelbtini)), dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
S. Č. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 2 kartus, iš kurių 1 kartą už greičio viršijimą ir vieną kartą už pasišalinimą iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (namo tvora) vietos, paskirtas pinigines baudas sumokėjo (2 t., b. l. 60-61). Praeityje S. Č. ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 59). S. Č. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu dirbantis. Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad S. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, S. Č. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį S. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti tuo, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuotų baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Galima laiduotoja L. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir S. Č. santuoka (duomenys neskelbtini), jie yra pažįstami (duomenys neskelbtini) metų, santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų. S. Č. yra gero charakterio žmogus, jam yra likimo išbandymas išgyventi tokį įvykį. Iki tol tarp jų nebuvo barnių, čia yra pats rimčiausias dalykas, kokį jie yra turėję. Jie sprendžia viską kartu, jis, kaip vyras, yra kuklesnis, bet po įvykio yra psichologinių problemų, reikia jį palaikyti. S. Č. ją gerbia ir myli, ji, kaip ir kiekviena žmona, turi įtakos savo vyrui, todėl mano, kad kartu jie sugebės viską įveikti. Jos išsilavinimas yra aukštasis, šiuo metu ji jau (duomenys neskelbtini) metus dirba (duomenys neskelbtini), kolegos ją charakterizuoja gerai. Ji gali garantuoti, kad sutuoktinis nepadarys jokių pažeidimų, per šiuos (duomenys neskelbtini) metų jos nepavedė ir ji mano, kad taip ir toliau bus. Ji yra neteista, vyras gal ir baustas už greičio viršijimą. Jis atsižvelgia į jos nuomonę, tam tikrais dalykais jos klauso. Jie supranta atsakomybę ir nevengs jos. Ji sutinka sumokėti užstatą, ji dirba ir jie abu vienas kitą išlaiko. Jos vyro mama turi neįgalumą ir jie prisideda prie jos išlaikymo. Jos darbo užmokestis minimalus. Jie galėtų sumokėti 1000-1500 eurų, santaupų jau neturi. Jei teismas priteis, žalą jie atlygins.
Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, galima laiduotoja L. Č. yra neteista (2 t., b. l. 132), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 134), dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip kruopšti ir pareiginga darbuotoja, gerbiama komandoje, padedanti kitiems darbuotojams, sprendžianti problemas abiem pusėm priimtinu būdu, palaikanti tvarką darbo vietoje (2 t., b. l. 136). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja L. Č. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo žmona, jie kartu gyvena ir nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiški padarytam nusikaltimui. Žmonos vertybinė orientacija ir pozityvumas, kaltininko geranoriškumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, gyvena kartu ir rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad L. Č. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui.
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, net ir įvertinus kilusias neatstatomas pasekmes, teismas mato pagrindą atleisti S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. Č. atsakomybei. Šio instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principų, nukentėjusiųjų atstovas teisme pareiškė, kad nukentėjusieji neprieštarautų laidavimo instituto taikymui šiame procese. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos L. Č. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą atleisti S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. ši teisės norma taikoma tik esant išimtinėms ir paminėtoms specifinėms sąlygoms.
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).
S. Č. nusikalto netinkamai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl to sukėlė sunkias pasekmes. Visgi, naudodamasis šia teise kaltininkas ja nepiktnaudžiavo, įvykio metu vairavo blaivus, teisė vairuoti transporto priemones yra kaltininko pragyvenimo šaltinis dėl dirbamo darbo UAB (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai, teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltininkui neskiria BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise), tačiau mato pagrindą vietoje šios paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamiausia kurių padarius neatstatomą žalą žmogui būtų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį S. Č. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos dydį nustatant lygų 40 MGL (2 000 Eur), įmoką sumokant per 1 metų laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas nukentėjusiųjų L. B., D. L., I. K. atstovo advokato Valentino Baltrūno civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinių atsakovų BTA VIENNA INSURANCE GROUP AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, ir subsidiariai iš UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 36 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. B. naudai, 22 000 Eur nukentėjusiosios D. L. naudai ir 20 000 Eur nukentėjusiosios I. K. naudai.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų prašoma atlyginti neturtinė žala kilo eismo įvykio metu žuvus artimam žmogui – sūnui ir broliui A. D.. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką S. Č. padarė vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo FM 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdydamas savo darbines funkcijas, taigi už jo veiksmais padarytą žalą atsakingu laikytinas jo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad minėtas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis automobilis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas pas civilinį atsakovą – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, ką patvirtina draudimo polisas, serija Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tretiesiems asmenims, šiuo atveju nukentėjusioms dėl artimo žmogaus žūties, padarytą neturtinę žalą draudimo sumos ribose privalėjo/privalo atlyginti draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, o draudėjas privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina draudimo įmonė (draudikas). Nagrinėjamu atveju dėl 2022 m. balandžio 14 d. įvykio, kurio metu žuvo A. D., nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos faktas yra nustatytas. Savaime suprantama, kad žuvusiojo A. D. artimi šeimos nariai – motina L. B. bei seserys D. L. ir I. K. dėl kaltinamojo apdaryto nusikaltimo patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus, ko pasėkoje pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos nukentėjusiomis ir todėl turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
Ieškinyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės, kaip A. D. kaltė, ar didelis neatsargumas byloje nenustatytos. Nors byloje yra duomenys, kad tragiškai žuvusiojo A. D. kraujyje nustatyta 3.19 promilių etilo alkoholio koncentracija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavusiam S. Č. pareikšti kaltinimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję išimtinai tik su jo, kaip vairuotojo grubiais KET pažeidimais, nulėmusiais eismo įvykį ir jo pasekmes – A. D. žūtį, todėl šioje situacijoje nustatytas A. D. girtumas negali būti siejamas su jo kalte ar dideliu neatsargumu, ir, remiantis šiuo kriterijumi negali būti vertinamas ir/ar mažinamas išmokėtinos neturtinės žalos dydis.
Nagrinėjamu atveju dėl itin neatsargių kaltinamojo S. Č. veiksmų yra neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė, dėl ko akivaizdu, kad nukentėjusiosios patyrė ir šiuo metu patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą bei stresą. Remiantis jau draudikui pateiktais ir teismui pateikiamais dokumentais matyti, jog motiną ir seseris su žuvusiuoju siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai, be to, pateikti ir medicininiai duomenys apie žuvusiojo motinai L. B. dėl sūnaus netekties kilusius sveikatos sutrikimus. Šias buvusias ir esančias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų draudimo bendrovei jau pateikti ir teismui pateikiami paaiškinamieji raštai.
Savo prašyme draudimo bendrovei nukentėjusioji L. B. nurodė, kad ji yra A. D. mama. Ji yra pensininkė. Dėl sūnaus netikėtos tragiškos žūties buvo ir iki šiol yra sukrėsta, jo mirtis labai įtakojo ir jos sveikatos būklę, nes ji išgyveno didelį stresą, teko kreiptis medicininės pagalbos/konsultacijos pas psichiatrą, buvo nustatyta pablogėjusi psichoemocinė būsena. Iki sūnaus žūties nebuvo vartojusi psichotropinių vaistų, o įvykus šiai tragedijai reikia vartoti vaistus. Sūnus maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų iki tragiškos mirties gyveno su ja, todėl jie buvo kaip viena šeima, vedė bendrą ūkį, visos jų šeimos šventės buvo švenčiamos kartu. (duomenys neskelbtini) m. jai susirgus sunkia liga (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m. buvo atlikta sunki operacija, todėl ja tiek ligoninėje, tiek namuose pastoviai rūpinosi ir prižiūrėjo sūnus A. D.. Draudimo bendrovei yra pateiktas jos ranka rašytas paaiškinamasis raštas, kuriame ji yra nurodžiusi savo itin artimus ir šiltus, kaip motinos ir žuvusiojo sūnaus A. D. ryšius, kuriuos žodžiu ar raštu sunku apibudinti, o šį dvasinį jausmą ir išgyvenimus galima pajausti tik realiai tai patyrus, ką ji patyrė ir ką dabar jaučia. Atsižvelgiant į išdėstytą, ji savo patirtą neturtinę žalą vertina 36 000 Eur.
Savo prašymuose draudimo bendrovei nukentėjusiosios D. L. ir I. K. nurodė, kad jos yra A. D. seserys. Dėl brolio netikėtos tragiškos žūties buvo sukrėstos. Kadangi jų tėtis (duomenys neskelbtini) m. mirė, jų šeimoje, tarp mamos L. B. ir visų vaikų, t.y. A. D., D. L. ir I. K. buvo glaudūs ryšiai. A. D. buvo vyresnis, todėl nuo vaikystės jis, kaip vyresnis brolis, buvo joms pavyzdys, jie dažnai bendraudavome, gerai sutarė. D. L. susilaukus sūnaus, brolis A. D. sutiko būti jo krikšto tėvu, kas dar labiau sustiprino jų, kaip brolio ir sesers, santykius. A. D. maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų iki tragiškos mirties gyveno su mama L. B., todėl jie buvo kaip viena šeima, kadangi visos jų šeimos šventės buvo švenčiamos kartu. (duomenys neskelbtini) metais mamai L. B. susirgus sunkia liga, ir (duomenys neskelbtini) m. atlikus sunkią operaciją, jos yra dėkingos A. D., kad po operacijos buvo šalia mamos, kuria pastoviai rūpinosi ir prižiūrėjo. Tai juos dar labiau suartino. Dėl netikėtos brolio mirties jos patyrė ir šiuo metu patiria dvasinius išgyvenimus. Remiantis išdėstytu, nukentėjusiosios D. L. ir I. K. savo patirtą neturtinę žalą vertina po 20 000 Eur (3 t., b. l. 2-10).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. L. parodė, kad ji yra A. D. sesuo. Dėl jai padarytos neturtinės žalos tarp nukentėjusiųjų buvo pokalbis ir jos aptarinėjo sumą, bet niekas negalėtų atsakyti į klausimą, koks yra skausmas netekus artimo žmogaus ir tai įvertinti suma. Buvo nuspręsta, kad tokia suma jos įvertina savo dvasinę būklę netekus brolio. Jie su A. D. augo kartu, vieno tėvo, visą gyvenimą buvo šalia. A. D. yra jos sūnaus krikšto tėvas, santykiai visada buvo labai glaudūs. Ilgą laiką ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir šioje įmonėje jie su A. D. dirbo kartu 10 metų, jis ėjo kitas pareigas. Jie buvo be galo artimi, jis jai labai daug padėdavo, jie kartu prižiūrėdavo aplinką, kurioje ji gyveno, nes tai buvo jų močiutės palikimas, kartu šventė šventes, gal neskambindavo kiekvieną dieną, bet bendraudavo. Jie palaikydavo pastovų ryšį. Brolis po skyrybų gyveno su mama. Dėl jo priklausomybės alkoholiui jai nebuvo žinoma, ji žinojo, kad jis gali išgerti ir gal išgeria. Ji nemano, kad normalu, jog jis atėjo į darbą išgėręs, bet girdėjo iš mamos, kad pastoviai keičiantis pamainoms neišlaikomas darbo poilsio rėžimas, jei jis atėjęs po darbo išgėrė taurelę, tai nieko. Jei išvakarėse 23 val. vakare pavalgė ir išgėrė, tai natūralu įtampos nuėmimui, o jei jis neišmiegojo ir jam blogai skaidė, o keltis reikia 5 ryto, ji neišmano, kaip ten yra. Žmogus išgėręs eiti į darbą neturi, tai visiems suprantama. Tačiau ji matė filmuotą medžiagą, žinant, kaip gali atrodyti išgėręs žmogus, A. D. labai gerai dirbo iki paskutinės minutės, jis nesvirduliavo, puikiai atliko savo pareigas, ji tą matė. Ji jaučiasi parstai, nors jau praėjo pusantrų metų, kadangi po A. D. mirties ji mamai buvo viskas, ir atrama, ir pokalbiai, ir bandymas pateisinti, kad taip turėjo įvykti, ji (D. L.) yra sužeista labai stipriai. Tai nelemta ir tragiška mirtis puikiai atliekant savo darbą. Jai jo trūksta. Jai (D. L.) neteko gulėti ligoninėje, mama gulėjo ligoninėje dėl širdies problemų, ji (D. L.) gėrė raminamuosius, jie paprasti, be recepto. A. D. mama nutarė, kad paveldėtojas bus iš jo dukters ir pirmos santuokos vaikas, A. D. anūkas. A. D. sprendimas buvo nebendrauti su savo dukterimi E., todėl ji (D. L.) irgi nebendravo, bet žuvus A. D. ji Ernestą susirado ir labai paprašė, kad atvyktų, atsiprašė už viską, kas įvyko tarp jų. Prašė, kad E. perduotų vaikams ir, jei ji leistų, kad vaikai atvyktų atsisveikinti. Jai buvo svarbu, kad vaikai žinotų, asmeniškai prašė, kad atvyktų ir atvyko tik T. D., E. negalėjo atvykti, nes buvo ką tik pagimdžiusi, tuo metu jie sužinojo, kad yra proanūkis. Po laidotuvių E. bendravo su mama. E. buvo žinoma apie draudimus, ji negalėjo žinoti, kad yra dar trečias draudimas paveldėjimo, nes jos dar pačios apie tai neseniai sužinojo. Byloje E. matyt nenorėjo dalyvauti ir būti nukentėjusiąja. Ar E. žino apie tai, kad tėvas bendrovėje buvo draustas ir ji turi teisę į paveldėjimą, ji (D. L.) negali atsakyti, bet tai, kad pirminis darbo užmokestis buvo pervedamas, tai tikrai taip, o dėl trečio draudimo tai jos tik pačios dabar sužinojo. Ji E. neskambino. Su T. D. ryšį palaiko ir tikisi su juo pasimatyti ir pašnekėti. Ji nežino, ar E. žino apie šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius, su ja daugiau nekontaktavo. Ji yra oficialiai informuota, o kitus veiksmus turi savarankiškai atlikti. Jos jai viską sako.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad dėl neturtinės žalos sumos sprendimas buvo priimtas bendru susitarimu su sese. Ji (I. K.) pirmoji kreipėsi į draudimo bendrovę BTA ir jos prašė nurodyti sumas už artimojo mirtį, tai jai yra nesuvokiama. Kadangi ji nežinojo, paklausė BTA atstovės, kuri jai atsakė, kad standartiškai prašo 20 000 Eur. Jos nesiekia finansinės naudos, jos buvo pasimetusios ir skausme, pačios kreipėsi dėl autoįvykio į draudimo bendrovę, sumos nurodytos tokios, kadangi tai buvo pirminė suma, užfiksuota draudimo, kadangi jos pačios jų nurodyti negalėjo, tai ta suma ir vadovavosi. Kaip minėjo D. L.,, iš tikrųjų švenčių metu jų šeimos susibūrimuose vartojamas alkoholis ir kiti gėrimai, bet brolis gyveno su mama, ji nežino, kaip jis elgėsi už uždarų durų, negirdėjo tokių kalbų, kad jis vartoja alkoholį prieš ar po darbo. Ji su juo negyveno, tiesiog bendravo kaip sesė su broliu, tarp jų (duomenys neskelbtini) metų amžiaus skirtumas. Kai A. D. sukūrė šeimą ir gyveno kitame mieste, ji tiesiog važiuodavo į svečius. O kai jis prieš (duomenys neskelbtini) metų atsikraustė pas mamą, tai jie bendraudavo nuolat, su mama susiskambindavo nuolat, ji (I. K.) dažnai atvažiuodavo pas mamą, buvo natūralus bendravimas. Apie savo dvasinius išgyvenimus ji gali įvertinti tai, kad artimo netektis daug griauna iš vidaus. Jos prarado ne vieną artimą žmogų, jų mama palaidojo vyrą, palaidojo savo mamą ir tada palaidojo savo vaiką. Jos dažnai lanko tą kapą. Jos su sese ramina mamą, o netektys labai skaudina. Jie yra viena šeima ir vienas kitą palaiko. Ji (I. K.) neturėjo sveikatos sutrikimų. Nesikreipė į brolio turto paveldėtoją.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, kad ji yra A. D. mama. Ji jį labai mylėjo, kaip ir kiekviena mama. Kai A. D. liko vienas, jis atvažiavo pas ją viską palikęs ir jie vedė bendrą ūkį, ji jį ir išlaikė, kai jis neturėjo darbo. Nežino, ką dar pasakyti, jai jo labai trūksta, ji jį mato jo tuščiame kambaryje. Jai teko kreiptis į gydytojus dėl širdies sutrikimo ir dabar gulėjo savaitę ligoninėje su prieširdžių virpėjimais. A. D. jai labai padėjo, ją gydė chemija ir jai reikėjo priežiūros namuose, jis buvo jos ramstis, dukros taip pat labai rūpinosi, visi buvo susijaudinę dėl jos ligos. Jie yra draugiška šeima ir beveik kiekvieną dieną žino, kas ką veikia ir ką daro, o dėl A. D. žūties ji nemoka atsakyti, labai sunkiai tai priėmė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2022 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl žuvusiojo A. D. vaikų apklausos nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, pagal nurodytą gyvenamąją vietą buvo išsiųsti šaukimai eismo įvykio metu žuvusiojo A. D. vaikams: K. D., T. D., U. D. ir E. D., kad atvyktų į apklausą dėl tėvo mirties. Visi asmenys susisiekė telefonu ir informavo, kad jau kurį laiką gyveno atskirai nuo tėvo, todėl dėl jo mirties jokių nuostolių nepatyrė, į apklausą atvykti bei būti pripažintais nukentėjusiais nepageidavo (1 t., b. l. 172).
Bylos nagrinėjimo metu taip pat gautas UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Pauliaus Galubicko atsiliepimas į civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) savo kaltės dėl šio nelaimingo įvykio ir priežastinio ryšio tarp UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų (neveikimo) ir eismo įvykio, sąlygojusio A. D. mirtį neįžvelgia, tačiau sutinka kad civilinis ieškinys būtų iš dalies patenkintas. Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) geranoriškai apmokėjo A. D. laidojimo ir kitas susijusias išlaidas ir neprieštarauja, kad draudimo bendrovė išmokėtų draudimo išmokas nukentėjusiosioms, jei tokios šioms priklausytų pagal UAB (duomenys neskelbtini) turėtus draudimo polisus. Tačiau kol civiliniai ieškovai nėra pateikę informacijos apie žuvusiojo paveldėtojus, negalima priimti sprendimo dėl draudimo išmokos dydžio, jos įskaitymo į neturtinės žalos dydį ir derėtis dėl taikos sutarties sudarymo. Šiuo metu nėra aišku, ar ateityje nebus paveldėtojų reiškiami papildomi reikalavimai civiliniams atsakovams, susiję su neturtinės žalos atlyginimu. Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pasilieka teisę patikslinti savo atsiliepimą ir poziciją, kai civiliniai ieškovai pateiks teismui informaciją apie žuvusiojo A. D. turto paveldėtojus.
Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) susipažinęs su bylos medžiaga, mano, kad dėl šio nelaimingo atsitikimo kalti yra kaltinamasis S. Č. ir žuvusysis A. D. ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp jų abiejų neapdairių veiksmų (neveikimo) ir tragiškos A. D. mirties. Byloje nustatyta, kad įvykio metu A. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje nustatyta 3,19 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Vien ši aplinkybė suponuoja, kad kaltinamasis S. Č., būdamas vairuotoju, turėjo akivaizdžiai matyti jo apsvaigimo lygį ir iš viso neleisti jam dirbti, nes pagal savo pareigines nuostatas kaltinamasis privalėjo prižiūrėti pagalbinių darbininkų atliekamą darbą ir neleisti dirbti jiems esant neblaiviems bei informuoti apie tai UAB (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis. Kritiškai vertintini S. Č. parodymai, kad jis nematė jokių ženklų, kad jo abu pagalbiniai darbuotojai A. D. ir O. J., paimant juos nuo namų į darbą ir darbo metu, buvo neblaivūs, kad mašinos kabinoje nesijautė alkoholio kvapo, ar kad A. D. turėjo kuprinę, kurioje, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo gaivaus gėrimo buteliukas, kuriame buvo alkoholio kvapą skleidžiantis skystis. Gana kritiškai vertintinas S. Č. elgesys dar ir tuo atžvilgiu, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. D. kuprinė nebuvo perduota, nors policijos pareigūnai įvykio vietoje prie žuvusiojo buvo išdėlioję ir įvykio vietos apžiūros protokole nuotraukų pagalba užfiksavę visus A. D. turėtus asmeninius daiktus. Galimai S. Č. arba O. J. paslėpė A. D. kuprinę nuo policijos pareigūnų akių, siekdami paslėpti įkalčius apie darbo metu pagalbinių darbuotojų vartotą alkoholį. Paties žuvusiojo elgesys buvo labai nerūpestingas ir pažeidė atsakingo eismo dalyvio pareigas. Šioje byloje teismas turėtų įvertinti ir žuvusiojo elgesį, jo sunkų girtumo laipsnį, didelį nerūpestingumą. Akivaizdu, kad esant tokiam girtumui, žuvusysis negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, nesiorientavo aplinkoje, turėjo svirduliuoti, tokioje apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje jis nebuvo sąmoningas ir nesilaikė jam pačiam galiojusių KET reikalavimų, darbo sutarties ir pareiginių nuostatų. Taigi, pats žuvusysis dėl savo didelio nerūpestingumo sąlygojo didelės skriaudos savo motinai ir seserims atsiradimą.
Jų nuomone, žuvusiojo neatsargus ir nerūpestingas veikimas (neveikimas) techniniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga ir jis, būdamas blaivus būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir taip išvengti savo žūties. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nepašalina paties žuvusioje atsakomybės už dėl jo kaltės kilusį eismo įvykį ir atsiradusius padarinius bei neturtinę žalą artimiesiems. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių, šiuo atveju kito eismo dalyvio pėsčiojo A. D. nuo pareigos laikytis KET numatytų pareigų pėstiesiems ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad būtų išvengta žalos kitam ir sau pačiam, kad galėtų laiku pasitraukti iš važiuojančiosios dalies mašinai pajudėjus atbuline eiga. Atsižvelgiant į žuvusio didelį neatsargumą ir nerūpestingumą bet kokiu atveju mažintini civiliniai ieškiniai, pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių neturtinei žalai atlyginti.
Kalbant apie nukentėjusiųjų reikalavimus nagrinėjamu atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutiktina, kad žuvusįjį ir motiną siejo gana artimi santykiai, kad jis motiną prižiūrėjo ir gyveno su ja, po jo mirties ji liko gyventi viena, kas savaime yra reikšmingas gyvenimo pasikeitimas, sukeliantis stresą ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau jai priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas, įvertinus žuvusiojo didelį neatsargumą, nerūpestingumą ir dalinę kaltę dėl savo žūties. Kalbant apie seserų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikėtų jas apklausti teisme, siekiant išsiaiškinti, kiek nuoširdūs yra jų pateikti beveik identiški paaiškinimai, sudarantys įspūdį, kad jie buvo kažkieno kito parengti, o nukentėjusiosios juos tik pasirašė, bet pačios jų nerašė. Iš to, kas pateikta į bylą, nesusidaro įspūdis, kad seseris ir žuvusįjį brolį siejo labai artimi tarpusavio ryšiai, nėra aišku, kaip dažnai jie matydavosi, ar bendravo, ar žuvusysis remdavo jas materialiai. Iš pateiktų paaiškinimų nėra aišku, kokį stresą, dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, pergyvenimus patyrė abi seserys dėl brolio mirties. Abi seserys gyveno savarankišką gyvenimą, yra sukūrusios šeimas. Civilinio atsakovo žiniomis, jos nebendravo su žuvusiu broliu, nes joms nepatiko jo gyvenimo būdas. A. D. turėjo pravaikštų UAB (duomenys neskelbtini). Tai, kad jos buvo dėkingos žuvusiajam už motinos priežiūrą, savaime nesukėlė papildomo streso ir dvasinių išgyvenimų joms. Todėl, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, joms priteistina neturtinė žala neturėtų viršyti 4000 Eur sumos, o, atsižvelgiant į žuvusiojo didelį neatsargumą ir nerūpestingumą, turėtų būti mažinama per pusę. Civilinio atsakovo nuomone, joms nepriklausytų neturtinės žalos atlyginimas apskritai. Taigi, bet kokiu atveju, prašomos neturtinės žalos sumos, jų nuomone, turėtų būti mažinamos 50 procentų atsižvelgiant į žuvusiojo kaltę dėl eismo įvykio, jo neatsargumą ir nerūpestingumą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo tenkinti iš dalies L. B. civilinį ieškinį ir priteisti žuvusiojo A. D. motinai L. B. 18 000 eurų sumą, mažinant nukentėjusiajai priteisiamą neturtinės žalos dydį 50 procentų, atsižvelgiant į paties žuvusiojo A. D. kaltę dėl eismo įvykio, jo neblaivumą, neatsargumą ir nerūpestingumą, o žuvusiojo A. D. seserų D. L. ir I. K. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 15-19).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. N. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jos pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Jai šis įvykis žinomas, jis įvyko balandžio mėnesį, o ji įsidarbino (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ji į šio įvykio procesą nesikišo, vėliau dėl didelio kitų darbuotojų užimtumo ėmėsi nagrinėti įvykį, susirinko visą medžiagą. Jai sunku atsiminti ir detaliai pasakyti, nes ji į įvykį įėjo tik viduryje. Jai reikėjo važiuoti į kriminalinių nusikaltimų skyrių ir duoti parodymus, tada ji daugiausia įsigilino į visą eigą. Kai darbuotojai priimami į darbą, jie yra supažindinami su visomis tvarkomis ir teisės aktais, darbų saugos instrukcijomis ir taisyklėmis, darbuotojai peržiūri video medžiagą ir ten dar kartą primenama, kokios taisyklės yra jų įmonėje. Viena iš tų taisyklių yra blaivumas darbe, yra įvesta blaivumo tvarka, pagalbinėse patalpose yra pakabintas alkotesteris ir kiekvienas darbuotojas turėjo prieš darbą juo pasinaudoti, jei praeina kontrolę, tada sėda į automobilį ir važiuoja. Blaivumą tikrina ne tik vairuotojas, pagalbiniai vairuotojai taip pat turi pasitikrinti. Tačiau šiuo atveju pagalbinis vairuotojas buvo paimtas iš jo gyvenamosios vietos. (duomenys neskelbtini) centras yra strategiškai nepatogioje vietoje ir ne visiems darbuotojams yra patogu atvykti į darbo vietą, tai yra sudarytos sąlygos, kad darbuotojai susitaria su vairuotojais, kurie juos pasiima iš gyvenamosios vietos. Blaivumas yra paties darbuotojo atsakomybė, tvarkoje parašyta, kad turi būti 0,00 promilės, o ne kitaip. Žuvęs darbuotojas buvo supažindintas su tvarkomis ir instrukcijomis. Kadangi minėtas darbuotojas buvo neblaivus, jos nuomone šioje situacijoje yra ir žuvusio darbuotojo kaltė, nes jis pažeidė taisyklę ateiti blaiviam į darbą. Ji negali atsakyti, ar įvykio dieną jau buvo alkotesteris, nes tuo metu ji dar nedirbo. Kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) mėnesį, alkotesteris tikrai jau buvo ne savaitę ir ne dvi, tai ji galėtų teigti, kad jis tą dieną buvo, bet konkrečiai atsakyti negali. Ji bendravo su darbo inspekcijos darbuotojais, neatsimena, kokius klausimus jie suformulavo ir kokius ji davė atsakymus.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas D. N. 2022 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimas dėl mirtino nelaimingo atsitikimo (mirtinai sužalotas A. D.) tyrimo, kuriame ji, atsakydama į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos klausimus, nurodė, kad logistikos darbuotojai (vairuotojai-pagalbiniai darbininkai ir pagalbiniai darbininkai) pamainos dieną atvyksta į (duomenys neskelbtini), arba vairuotojas paima pagalbinį darbininką iš iš anksto suderintos vietos pagal darbo grafiką. Pagal iš anksto suderintą susitarimą vairuotojai pagalbinius darbininkus paima iš jų gyvenamosios vietos arba kitos suderintos vietos. Vairuotojai, kilus įtarimui, kad pagalbinis darbininkas gali būti neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, informuoja logistikos vadybininką, kuris atlieka neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą prieš darbo pradžią ir bet kuriuo darbo dienos/pamainos metu. Užfiksavus darbuotojo neblaivumą, darbuotojas nušalinamas nuo darbo užpildant aktą. Pagalbiniams darbininkams išduodamos asmens apsaugos priemonės, įskaitant signalines liemenes ir striukes su atšvaitais. Darbuotojas privalo dėvėti išduodamas asmens apsaugos priemones, už jų dėvėjimą atsakingas tiesioginis vadovas. Įmonėje įdiegta instruktavimo tvarka, pagal kurią pagalbiniai darbininkai instruktuojami darbo su įrenginiais, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis. Darbuotojai apmokyti, kaip turi elgtis atliekant konteinerių surinkimo darbus prie šiukšliavežės, tame tarpe ir šiukšliavežiai judant atbuline eiga. Darbuotojai nebuvo patikrinti dėl blaivumo, nes nesukėlė įtarimo. Šiukšliavežės atbulinės eigos vaizdai yra transliuojami tiesiogiai, įrašai nėra daromi. A. D. ir S. Č. instruktavo ir testavo padalinio vadovas. Testai išlaikyti bei rezultatai atitinka normatyvus, numatytus instruktavimo, mokymų bei testavimo tvarkoje (3 t., b. l. 62-63).
Pagarsinus minėtą dokumentą, liudytoja D. N. nurodė, kad girdėjo tai, kas buvo pagarsinta. Neatsimena, ar įteisinta nuostatose, kad pagalbinį darbininką paima iš gyvenamosios vietos. Darbuotojui sudaromos sąlygos, kad jis būtų paimtas iš gyvenamosios vietos, bendru susitarimu. Ji negali atsakyti į klausimą, ar tai buvo įteisinta aktuose, nes neatsimena, kad tai buvo užrašyta. Darbo inspekcija nustatė pažeidimą: vidinės kontrolės neužtikrinimą. Jei neturi alkotesterio, tuomet tiesiogiai patikrinti blaivumo negali, jei šalia esantis kolega sukelia įtarimą, kad yra išgėręs, tada reikia kreiptis į vadovą ir jam sakyti, kad atrodo, jog asmuo yra išgėręs. Ji nemano, kad tai yra normali praktika, dėl to jie įsidiegė tvarką ir alkotesterius kiekviename automobilyje. Ji negali atsakyti, ar tvarka buvo įdiegta kitą dieną po įvykio, nes ji dar nedirbo, o kai ji atėjo dirbti, tvarka jau buvo. Ar ji buvo įdiegta iki įvykio, ar po jo, negali pasakyti. Kai ji pradėjo dirbti, jie intensyviai sprendė klausimą dėl alkotesterio, buvo investuojama į nešiojamus alkotesterius ir visoje Lietuvoje buvo išdalinti alkotesteriai, kad kiekvieną rytą ir esant įtarimui asmuo galėtų jais pasinaudoti. Šis įvykis buvo paskata įsirengti alkotesterius. Nagrinėjamu atveju vairuotojui pagalbinio darbininko blaivumas nesukėlė įtarimo, tai ji sakė iš tyrimo medžiagos. Ji negali teigti, kad asmuo buvo blaivus ar neblaivus. Tačiau jei vairuotojui nesukėlė įtarimų, tai šis ir neprivalėjo atlikti kitų veiksmų. Jos nuomone, atsižvelgiant į nustatytą girtumą, vairuotojui asmuo turėjo sukelti įtarimą. Pats asmuo turėtų atsakingai žiūrėti į savo darbą. 2022 m. balandžio mėnesio darbo grafiko pakomentuoti ji negali, negali atsakyti, ar asmenys viršydavo darbo laiką pamainos metu. Ji nežino, ar balandžio 13 d. mirusysis dirbo. Dėl to, kad automobilis galėjo judėti atbulai, kai nukentėjusysis važiavo stovėdamas ant laiptelio, ji negali pasakyti, kas turėjo galimybę atjungti tokią funkciją, bet kaip jai teko suprasti pradėjus gilintis į įvykį, tai patys pagalbiniai darbininkai. Jie nagrinėjo dėl atjungimo ir sužinojo, kad niekas nieko ten neatjunginėjo, ten yra laiptelis, kuriame yra spyruoklė-daviklis ir pagalbiniai darbininkai, turintys ilgametę patirtį, žino, kaip tai padaryti, jie užkiša medinį pagaliuką ir tas laiptelis nesuveikia, tada galima važiuoti. Jie šnekėjo su pačiais įmonės darbuotojais ir šie taip pasakojo. Ji nežino, kokiu tikslu tai yra daroma, galimai tam, kad darbininkams nereikėtų ilgesnio maršruto eiti, bet ji tiksliai nežino. Tačiau pagalbiniai darbininkai kažkur įžvelgia naudą. Darbo pabaigoje jie pagaliuką ištraukia ir viskas vėl veikia, o grįžęs į bazę automobilis yra patikrinamas. Ji mano, kad tai įmanoma padaryti be vairuotojo žinios. Tai, kad automobilis neturėtų galėti važiuoti atbulai kai kas nors stovi ant laiptelio, vairuotojas žino. Ji mano, kad pagalbiniai darbininkai gali taip savivaliauti ir be vairuotojo žinios, tokiu atveju vairuotojas, jei mano, kad jo automobiliui viskas gerai, važiuoja atbuliniu net nežiūrėdamas, nes tiki, kad automobilis nevažiuotų, jei kas nors stovėtų ant pakojo. Jei funkcija veikianti, tai automobilis net nepajudėtų, o jei pajuda, reiškia, kad ten nieko nėra. Ji daro prielaidą, kad gali būti, jog patys krovėjai atjungia. Tačiau negali pasakyti, kad taip buvo ir įvykio dieną. Buvo įvesta laiptelio patikros tvarka. Kadangi darbuotojas prieš darbą ir po darbo turi patikrinti automobilį, buvo įvesta laiptelio patikros tvarka, ar nėra uždėtas kažkoks fiksatorius. Jai žinoma, kad tą dieną ir kitam pagalbiniam darbuotojui buvo nustatytas girtumas. Kai jie įvedė tvarką su alkotesteriais, buvo atvejų, kai darbuotojams buvo fiksuojamas neblaivumas ir juos nušalindavo nuo darbo. Ji gali pasakyti tik apie tą laikotarpį, nuo kada ji pradėjo dirbti.
Draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ( toliau – ir BTA, draudimo kompanija, draudimo bendrobė) įgalioto atstovo V. Milius pateiktame teismui atsiliepime nurodyta, jog dėl 2022 m. balandžio 14 d., įvykio administruojant draudžiamojo įvykio bylą, buvo pradėtos kelios žalos administravimo bylos, kadangi civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), buvo apdraudęs įmonės, kaip darbdavio civilinę atsakomybę draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), sudaręs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), taip pat UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs Asmens draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), savo darbuotojų naudai, t.y., pagal sudarytą sutartį, „Draudimo apsauga galioja tik su sąlyga, kad apdraustasis darbo metu užsiima (darbo sutarties ar kitokiu atlygintinu pagrindu) polise nurodyta veikla. Draudimo apsauga galioja visiems draudėjo darbuotojams. Visi priimti į darbą darbuotojai laikomi automatiškai apdrausti nuo priėmimo į darbą dienos; atleistiems darbuotojams draudimo apsauga negalioja nuo atleidimo iš darbo dienos.“ Atsiliepime nurodyta, jog byloje yra konstatuota, kad įvykio metu A. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.19 prom. etilo alkoholio (tai atitinka sunkų girtumo laipsnį), tačiau pagal asmens draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susitarta, kad „Apdraustojo neblaivumo atveju įvykis nėra priskiriamas nedraudžiamiesiems įvykiams, jei neblaivumas neturėjo priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu“. Administruojant šią draudiminio įvykio bylą, nebuvo nustatyta pagrindų, kad laikyti įvykį nedraudiminiu ir yra visi pagrindai mokėti sutartimi nustatytą draudimo išmoką iki 20000,00 (dvidešimt tūkstančių). Pažymėtina, kad apdraustojo (darbuotojo A. D.) mokamos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokos yra įskaitomos į pinigų sumas, darbdavio mokamas žalai atlyginti, todėl yra pagrindas teigti, kad pagal Asmens draudimo sutartį, draudimo suma turi būti įskaitoma į Neturtinę žalą. Tačiau pagal Asmens draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyta, kad naudos gavėjai (draudimo išmokos) yra teisėti paveldėtojai, apie kuriuos draudimo bendrovė duomenų neturi, todėl draudimo kompanija negali galutinai suadministruoti žalos bylos ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ( 3 t. b.l. 163-164).
Kartu su atsiliepimu draudimo bendrovės atstovas pateikė: Asmens draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 166-167), Bendrosios civilines atsakomybes draudimo polisą (duomenys neskelbtini) (3 t.,b.l. 171-173) ir Įprastinės TPVCAPD sutartį Liudijimas/polisas Nr.: (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 169-170).
Savo baigiamojoje kalboje draudimo kompanijos įgaliotas atstovas išdėstė savo nuomonę ir nurodė, kad jo nuomone, žuvusiojo asmens neblaivumas turėjo įtakos eismo įvykiui ir dėl to kalti visi eismo įvykyje dalyvavę asmenys. Pagal pateiktus duomenis byloje yra nurodoma, kad žuvusiojo mama susirgo (duomenys neskelbtini), operacija atlikta (duomenys neskelbtini), tai yra ženkliai ankstesnis laikas iki įvykusio įvykio. Pasak atstovo, žuvusiojo mama serga (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad tik dėl sūnaus žūties pablogėjo jos sveikata, nevertinant (duomenys neskelbtini) susirgimo, negalima. Dėl kitų civilinių ieškovių, pasak atstovo, nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų artimą ryšį su žuvusiuoju. Atstovo nuomone aplinkybė, kad žuvusysis yra vienos iš nukentėjusiųjų sūnaus krikšto tėvas, neįrodo, kad ryšis yra artimas, o bendrų švenčių šventimas, atstovo nuomone, taip pat neįrodo, kad buvo labai artimas ryšys. Prašė ieškinį tenkinti dalyje, mažinant prašomas priteisti sumas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog autoįvykyje dalyvavo kaltinamojo S. Č. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (toliau – ir BTA) transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas krovininis automobilis Volvo FM 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu galiojo šios UAB (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialu Lietuvoje sudarytos sutartys — transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir, siekiant papildomos apsaugos, bendrosios civilinės atsakomybės sutartys, todėl, draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti patirtą žalą:
1) 2022-03-10 su AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialu Lietuvoje sudaryta Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paslaugu pirkimo-pardavimo sutartis, liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis), pagal kurią bendrovė, kaip transporto priemonių valdytoja, privalomai apdraudė savo civilinę atsakomybę, draudimo laikotarpis nuo 2022-03-11 iki 2023-03-10 (3 t., b.l. 169-170);
2) 2022-01-08 su AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialu Lietuvoje sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis), pagal kurią bendrovė papildomai apdraudė savo civilinę atsakomybę, draudimo laikotarpis nuo 2022-01-08 iki 2022-12-10. (3 t.,b.l. 171-173).
3) 2021-12-03 su AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialu Lietuvoje sudaryta Asmens draudimo sutartis, liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis), pagal kurią bendrovė apdraudė darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo laikotarpis nuo 2021-12-11 iki 2022-12-10. (3 t., b.l. 166-167).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kaltinamasis S. Č. vairavo krovininį automobilį darbo metu, tai yra vykdė savo darbines funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su juridiniu asmeniu. Teismas sutinka su nukentėjusiųjų argumentais, jog būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoju UAB (duomenys neskelbtini) privalo atsakyti už savo darbuotojų padarytą žalą tretiesiems asmenims, kadangi eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo minėtai bendrovei priklausančią transporto priemonę. UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstai įtraukta civiliniu atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos).
Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį.
Dėl neturtinės žalos
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).
Remiantis minėtais kriterijais spręsdamas civilinių ieškovių L. B., D. L. ir I. K. reikalavimus dėl neturtinės žalos teismas nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos žalos dydį atsižvelgia į S. Č. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad nukentėjusiosios neteko artimo žmogaus, savo mamos bei savo brolio. Tokia netektis neabejotinai sukėlė joms itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė gyvenimą. Nustatant nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo eismo saugumo srityje, S. Č. būnant blaiviam, tačiau pažeidus Kelių eismo taisykles. Visgi, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas negali suabsoliutinti tik nukentėjusiesiems reikšmingų kriterijų, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti ir tai, kad žuvusysis darbo metu, atlikdamas darbines funkcijas, buvo neblaivus. Žuvusiojo motina L. B. nuo (duomenys neskelbtini) metų iki sūnaus A. D. mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, sūnus ja rūpinosi, slaugė, be to, pateikti ir medicininiai duomenys apie žuvusiojo motinai L. B. dėl sūnaus netekties kilusius sveikatos sutrikimus, patvirtinantys, kad L. B. po sūnaus žūties gydytojai nurodė vartoti Bromazepamą (slopina baimę, mažina įtampą ir nervingumą „Bromazepam LANNACHER | Vartojimas, šalutinis poveikis | Pasveik.lt“ ). Tokios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajai L. B. dėl įvykio buvo padaryta neturtinė žala, o jos ryšys su žuvusiu asmeniu buvo itin glaudus, artimas, kas atitiktų motinos ir sūnaus santykius. Šiuo atveju L. B. pareikštas civilinis ieškinys atitinka teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad paprastai nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio dėl nusikalstamos veikos asmens šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė)), kurie turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrais atvejais ir kiti asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė. Kaip antai, iš teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose, kai dėl nusikaltimo padarymo žuvo asmuo, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti teta, močiutė, žentas, marti, kuriems taip pat buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73/2010, 2K-119-303/2021).
Nukentėjusiosios D. L. ir I. K. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad prašoma neturtinės žalos suma tokia dėl didelių išgyvenimų, dėl artimo žmogaus – brolio netekties. Tokią sumą prašo priteisti, nes BTA atstovas pasakė, kad paprastai tokiais atvejais yra prašoma būtent tokio dydžio sumų. Pažymėtina, kad abi nukentėjusiosios gyveno atskirai nei žuvęs brolis su motina, seserys su broliu bendravo per šventes, dažnai susiskambindavo, dažnai aplankydavo sergančią mamą, tokiu būdu gana dažnai susitikdavo ir su broliu.
Šiuo atveju, svarbu paminėti, jog iš teismų praktikos matyti, kad broliams ir seserims priteistinos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti svyruoja nuo 3000 eurų iki 10000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-119-303/2021, 2K-191-942/2021 ir kt.).
Įvertindamas išdėstytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, teismas, spręsdamas dėl L. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ne tik į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir stresą dėl sūnaus netekties, nukentėjusiosios ryšį su žuvusiuoju (kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, slaugė ją), kas rodo itin artimą faktinį ieškovę ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį bei žuvusiojo ir ieškovės buvusio tarpusavio ryšio glaudumą, įvertina ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė – svarbą, kaltinamojo šeiminę (susituokęs) ir turtinę (dirbantis, prižiūri neįgalią motiną) padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. Č. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl padarytos veikos žuvo vienas žmogus, tačiau, kita vertus, jis vairavo blaivus, leistino greičio viršijimas nenustatytas, bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų, tame tarpe ir L. B., bei nuoširdžiai gailėjosi, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).
Įvertindamas išdėstytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, teismas, spręsdamas dėl D. L. ir I. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina žuvusįjį ir nukentėjusiąsias siejusio ryšio tamprumą, tai, kad jų tarpusavio ryšys buvo glaudus, kas atitiktų brolio ir seserų santykius, tuo pačiu įvertindamas ir tai, kad vis jie gyveno savarankiškus gyvenimus savo šeimose, duomenų, kad vienas kitam būtų teikę materialinę ar kitokią pagalbą byloje nėra, susitikdavo per šventes, bendraudavo telefonu, aplankydavo lankydamos sergančią mamą.
Tokiu būdu teismas įvertinęs visus reikšmingus neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdamas į teisingos pusiausvyros, protingumo ir teisingumo kriterijus, vertinant ir realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą iš draudimo bendrovės, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose daro išvadą, kad nukentėjusiųjų išreikšti reikalavimai yra akivaizdžiai per dideli, todėl turi būti mažintini reikšmingai. Atsižvelgdamas į kiekvieno ieškovo santykį su žuvusiuoju, paskutiniu metu bendrai praleidžiamą laiką, visus kitus jau aukščiau minėtus kriterijus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas, kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajai L. B. padarytą neturtinę žalą įvertinant 20 000 Eur, nukentėjusiajai D. L. ir nukentėjusiajai I. K. padarytą neturtinę žalą įvertinant po 6 000 Eur, šias sumas nukentėjusiųjų naudai priteisiant iš draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų L. B., D. L., I. K. atstovo advokato Valentino Baltrūno baigiamųjų kalbų metu išdėstytas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būti tenkinamas ir ieškovėms priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų
Byloje pateiktas nukentėjusiųjų atstovo advokato Valentino Baltrūno 2023 m. spalio 16 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo S. Č. nukentėjusiųjų L. B., D. L. ir I. K. naudai 6 000 Eur patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, paslaugoms apmokėti pagal pateiktus dokumentus. Prašyme nurodyta, kad advokatui už suteiktas paslaugas ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo sumokėta 2000 Eur suma (mokėtojas D. L.), o už atstovavimą teisme sumokėta 4000 Eur suma, kurią sumokėjo L. B., D. L. ir I. K.. Bendrą patirtų išlaidų sumą sudaro atstovavimas byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje, susipažinimas su bylos dokumentais, bylos dokumentų analizavimas, procesinių dokumentų (civilinio ieškinio) parengimas, pasirengimas bylai ir klientų atstovavimas pirmos instancijos teisme, pasirengimas baigiamajai kalbai (4 t., b. l. 41-42). Kartu su prašymu pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad Valentinui Baltrūnui 2022 m. spalio 18 d. 2000 Eur pervedė D. L., 2023 m. gegužės 10 d. 1000 Eur pervedė I. K., 2023 m. gegužės 11 d. 1000 Eur pervedė D. L., 2023 m. spalio 13 d. 1000 Eur pervedė D. L., taip pat pinigų perlaidos priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad Valentinui Baltrūnui 2023 m. gegužės 11 d. 1000 Eur pervedė L. B. (4 t., b. l. 43-47).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, byla nagrinėta bendra tvarka, neatliekant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (į teismą su kaltinamuoju aktu perduota 2 tomai), byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, įvyko 5 teismo posėdžiai, iš kurių du užtruko iki 20 minučių, kiti trys teismo posėdžiai užtruko nuo 1 val. 18 min. iki 1 val. 40 min., advokatas surašė 9 lapų civilinį ieškinį, kuris tik iš dalies buvo tenkintas byloje, juolab viso proceso metu advokatas atstovavo visų trijų nukentėjusiųjų interesus, kurių teisinė padėtis ir su jais susijusi faktinė situacija yra analogiška. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę (nukentėjusiesiems buvo atstovaujama ir ikiteisminio tyrimo metu), patenkintas ieškinio dalis, sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo priteistinų nukentėjusiųjų naudai procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 3000 Eur.
Taip pat byloje pateiktas civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Pauliaus Galubicko 2023 m. spalio 13 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo S. Č. civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3234,00 Eur plius PVM, iš viso 3913,14 Eur už teisines paslaugas (4 t., b. l. 51). Kartu su prašymu pateikta advokatų kontoros „HubLegal“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas, atstovavimą baudžiamojoje byloje (kaltinamasis S. Č., dėl žūties) – 3913,14 Eur su PVM. Pridėtas teisinių paslaugų aprašymas, iš kurio matyti, kad minėtos išlaidos susideda iš: vizito į teismą, susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, susipažinimo su kaltinamuoju aktu, pareiškimu dėl civilinio ieškinio, BTA atsiliepimu į civilinį ieškinį, pokalbio su BTA atstovu dėl civilinio ieškinio, atsiliepimo į jį rengimo, bylos medžiagos analizės, praktikos analizės, atsiliepimo pildymo, derinimo, konsultacijų su klientu, kliento atstovavimo byloje, pasirengimo bylai, baigiamosios kalbos rengimo, dalyvavimo 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje (iš viso 23,1 valandų) (4 t., b. l. 52) bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 12 d. apmokėjo anksčiau nurodytą PVM sąskaitą faktūrą 3 913,14 Eur sumai (4 t., b. l. 53).
Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Pauliaus Galubicko prašymas priteisti proceso išlaidas iš kaltinamojo negali būti tenkinamas, nes tokios galimybės nenumato baudžiamojo proceso kodeksas. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Remiantis šiomis teisės normomis teismas negali priteisti civilinio atsakovo atstovo prašomos atstovavimo išlaidų sumos.
Bylos nagrinėjimo metu kartu su prašymu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinamasis S. Č. pateikė duomenis, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1 500 Eur nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų padengimui (2 t., b. l. 139), todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, į šias lėšas nukreiptinas išieškojimas dėl nukentėjusiųjų L. B., D. L. ir I. K. naudai iš S. Č. priteistų proceso išlaidų atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas – dvi CD laikmenos su bylai reikšmingais duomenimis, saugomos vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinos saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. Č. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu S. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų L. B., D. L., I. K. atstovo advokato Valentino Baltrūno civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“:
L. B. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
D. L. naudai 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
I. K. naudai 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Iš dalies patenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš S. Č. nukentėjusiųjų L. B., D. L. ir I. K. naudai 3000 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Pauliaus Galubicko prašymą priteisti proceso išlaidas iš kaltinamojo atmesti.
Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, į S. Č. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestas 1 500 Eur lėšas nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų padengimui nukreipti išieškojimą dėl nukentėjusiųjų L. B., D. L. ir I. K. naudai iš S. Č. priteistų proceso išlaidų atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su bylai reikšmingais duomenimis, saugomas vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Išaiškinti S. Č. ir L. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti S. Č., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.