Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovui G. Č. dėl testamento nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono Domeikavos seniūnijos seniūnė Lina Mišeikienė, Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė Jurgita Valaitienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Motinai 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija dėl diagnozuoto išplitusio agresyvios formos piktybinio galvos smegenų 4 stadijos naviko. Po operacijos Motina buvo gydoma Kauno klinikose, vėliau išleista į namus. Sugijus galvos žaizdai, 2021 metų spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje Motina buvo nuvežta reabilitacijai į sanatoriją Birštone, tačiau viso reabilitacijos laikotarpio neišbuvo, nes sveikatos būklė buvo labai sunki, prasidėjo neaiškios kilmės alergija. Grįžusi iš sanatorijos 2021 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais dvi savaites vėl buvo gydoma Kauno klinikose, jai buvo taikoma radioterapija (spindulinis gydymas arba švitinimas). Po radioterapijos procedūrų Motina buvo išleista namo, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas – geriama chemoterapija. Motinos būklė negerėjo, viena ji jau nepajėgė vykti į procedūras Kauno klinikose ir pas šeimos gydytoją. Jai buvo reikalinga artimųjų pagalba.

4. Nuo 2021 rugpjūčio mėnesio iki 2022 sausio mėnesio šeimos sutarimu Motiną į procedūras, pas gydytojus veždavo Motinos sesers I. B. sutuoktinis G. B. Motinai namuose buities ir higienos klausimais tuo metu labai daug padėdavo ir ja rūpinosi sesuo I. B., ieškovo sutuoktinė D. Č., nes atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), o ieškovas turėjo vykti dirbti į komandiruotes užsienyje. Motinos sveikatos būklė blogėjo, ją kamuodavo galvos skausmai, ji neprisimindavo, kada ir kokius vaistus reikia gerti, jai buvo reikalinga priežiūra. 2022 metų gegužės mėnesį Kauno klinikose buvo pakartotinai atlikti tyrimai ir nustatyta, kad taikytas gydymas nepadėjo, galvos smegenų navikai didėja, todėl medikų sprendimu klinikinis gydymas buvo nutrauktas.

5. Motinai 2022 metų gegužės mėnesį buvo nustatyta būtinoji slauga. Birželio mėnesio pradžioje Motiną ištiko stiprus priepuolis, po priepuolio Motinos sveikatos būklė labai pablogėjo, ji bijojo būti viena, beveik nevaikščiojo, paeidavo tik su kitų asmenų pagalba. Jai net buvo parvežtas ir prie lovos pastatytas nešiojamas tualetas, nes iki buto tualeto ji buvo nepajėgi nueiti. Motina mažai valgė, buvo labai sublogusi ir nusilpusi, nes dėl blogos savijautos nenorėjo jokio maisto. Po galvos operacijos, radioterapijos ir chemoterapijos gydymo jai buvo nuslinkę plaukai, todėl akivaizdžiai, net nežinant ligos diagnozės, buvo matyti, kad Motina yra labai sunkus ligonis, ne tik fizine, bet ir psichologine prasme. Motinos prašymu 2022 m. birželio 23 d. ji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninę, 2022 m spalio mėnesio pradžioje iš (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninės buvo perkelta į paliatyviąją slaugą (duomenys neskelbtini), kurioje prabuvo iki mirties (duomenys neskelbtini). Motinai mirus, ieškovas su sutuoktine ją palaidojo, rūpinosi laidotuvėmis, kapavietės sutvarkymu, organizavo keturių savaičių Motinos mirties paminėjimą („keturnedėlį“) su vakariene.

6. Ieškovo žiniomis, iki mirties Motinai nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: butas-patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), kuris 2022 m. birželio 15 d. testamentu (toliau – ir Testamentas) buvo paliktas atsakovui. 2023 metų sausio pradžioje ieškovas buvo sutaręs su atsakovu, kad 2023 m. sausio 13 d. vyks į Kauno rajono 4-ąjį notarų biurą ir kartu pateiks pareiškimus dėl palikimo priėmimo po Motinos mirties. Tačiau 2023 m. sausio 13 d. atsakovas atvežė ieškovui iš notarų biuro gautą Motinos 2022 m. birželio 15 d. Testamento kopiją teigdamas, jog apie tai, kad Motina buvo parašiusi Testamentą jo naudai, sužinojo tik nuvykęs į notarų biurą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Atsakovas aiškino ieškovui, kad anksčiau šis faktas dėl Testamento surašymo jo naudai jam nebuvo žinomas.

9. Motina dar iki 2022 m. pradžios dirbo (duomenys neskelbtini), kur prižiūrėjo negalią turinčius vaikus. Vėliau, dėl silpnos fizinės sveikatos iš darbo išėjo. Motinai taikant radioterapiją, vėliau paskyrus chemoterapiją, jos būklė išliko panaši kaip ir buvo iki tol. Jai taikomą gydymą ji toleravo pakankamai gerai, tačiau ir toliau jautėsi fiziškai silpna, todėl ištisas dienas leisdavo namuose. Jam nesant, buities darbuose padėdavo kaimynė. Ieškovo sutuoktinė D. Č. niekada neateidavo ir jokios pagalbos neteikdavo, kaip to nedarė ir pats ieškovas. Motinos sesuo I. B. pas Motiną ateidavo maždaug kartą per savaitę, dažnai jai paskambindavo.

10. Motina jam niekada nėra sakiusi, kad ją kankina galvos skausmai, juo labiau kad jai atsirado atminties sutrikimai. Pagal paskirtą gydymą motinai reikėdavo konkrečiomis valandomis per parą išgerti 5-6 tabletes medikamentų, todėl ji bijodavo, kad gali juos sumaišyti, o ne pamiršdavo, kad juos turi išgerti. Tabletes jis paruošdavo kiekvieną dieną, sudėdavo į specialią dėžutę, kad ji žinotų, kada kokį vaistą gerti. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio klinikinis gydymas Motinai buvo nutrauktas, jos fizinė sveikata palaipsniui vis silpo. Motina 2022 m. gegužės 24 d. pati nuvyko į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinį skyrių ir pateikė prašymą atlikti jos specialiųjų poreikių vertinimą, 2022 m. birželio 1 d. sprendimu motinai buvo neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2022 m. gegužės 24 d., o nuo 2022 m. birželio 1 d. sprendimu – didelių specialiųjų poreikių lygis.

11. Į Motinos namus jos kvietimu 2022 m. birželio 15 d. atvyko Kauno rajono Domeikavos seniūnijos seniūnė Lina Mišeikienė, nes Motina sunkiai vaikščiojo. Apie tai, kad Motina nori surašyti testamentą ir tam pasikvietė seniūnę, jam pasakė tik prieš pat atvažiuojant seniūnei. Tuo metu jis buvo namuose, tačiau į jų pokalbį nesikišo, nieko neklausė, nors suprato, kad seniūnė yra pakviesta patvirtinti testamentą. Girdėjo, kad išeidama seniūnė pasakė, jog sudarytą Testamentą perduos 4-ajam notarų biurui. Po kelių dienų Motina jam parodė sudarytą Testamentą, kurio turinys jo nenustebino, nes prieš tai Motina ne kartą yra kalbėjusi, kad butą paliks jam, ieškovas apie tai žinojo. Niekada Motinos neprašė ir juo labiau nedarė jai jokio spaudimo, kad savo turtą po mirties ji paliktų jam (atsakovui). Tai buvo Motinos sprendimas, kurį ji priėmė pati, nieko neverčiama. Pažymėjo, kad ieškovo santykiai su Motina pašlijo prieš 14 metų, kai Motina pardavė turėtą žemę ir dalį gautų pinigų jiems su broliu padalino po lygiai, dėl to, kad per mažai davė pinigų. Nors ieškovas gyveno visai netoli Motinos, tačiau pas ją nesilankydavo, nesidomėdavo jos sveikata. Galbūt ir šios aplinkybės turėjo įtakos motinos sprendimui dėl turto padalijimo Testamentu.

12. Blogėjant fizinei sveikatos būklei, Motina, suvokdama situaciją ir nenorėdama tapti našta aplinkiniams, paprašė ieškoti galimybės paguldyti ją į slaugos ligoninę. Ieškovas surado vietą (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje, tačiau Motinos nelankė. Jis (atsakovas) slaugos ligoninėje Motiną lankė ne mažiau dviejų kartų per savaitę, susiskambindavo telefonu, Motina taip pat skambindavo kaimynei, seserims. Motinai 2022 m. spalio mėn. iš slaugos ligoninės buvo perkelta į Kauno klinikas, iš ten – į paliatyviąją slaugą, Motina beveik nebekalbėjo, buvo sunku suprasti, ką nori pasakyti, nesiorientavo aplinkoje, tokia jos būklė išliko iki mirties. Ieškovas (duomenys neskelbtini) telefonu pranešė, kad motina mirė, tuo metu jis budėjo gaisrinėje. Sutarė, kad į Kauną jis atvažiuos po budėjimo, o (duomenys neskelbtini) jam atvykus į Kauną, jis sužinojo, kad ieškovas su sutuoktine jau viskuo pasirūpino. Buvo nuspręsta palaikus kremuoti, užsakyta salė, gėlės, duobės iškasimas ir pan. Prieš Motinai išvykstant į slaugos ligoninę, ji perdavė ieškovui savo turėtas ir namuose laikytas santaupas – 10 000 EUR, nes ieškovas turėjo seifą, kur galėjo laikyti grynuosius pinigus. Perduodama šiuos pinigus, Motina pasakė, kad jie bus jos laidotuvėms.

13. Ieškovo subjektyvus manymas, kad Motinos 2022 m. birželio 15 d. sudarytas Testamentas neatitiko tikrosios jos valios, yra niekuo nepagrįstas. Motina ne kartą buvo kalbėjusi, kad ji norėtų, jog butas po jos mirties atitektų jam (atsakovui). Neabejoja, kad motinos sudaryto Testamento turinys jai buvo suprantamas ir aiškus, nes ji, suvokdama savo veiksmų pasekmes, laisva valia ir nieko neverčiama padarė patvarkymą seniūnės akivaizdoje. Nors sudarant testamentą motina sirgo sunkia onkologine liga, jai buvo diagnozuotas galvos kaktinės skilties piktybinis navikas, tačiau nėra duomenų, kad ši liga sąlygojo Motinos gebėjimą suvokti savo veiksmus bei juos valdyti ar dėl psichikos sutrikimo testamento sudarymo metu ji būtų negalėjusi objektyviai išreikšti savo valios, suprasti su ja atliekamų veiksmų bei jų prasmės. Priešingai, motiną gydžiusios gydytojos 2022 m. birželio 7 d. išduotame medicinos dokumentų išraše/siuntime, t. y. likus savaitei iki sudaryto Testamento yra nurodyta, kad ji buvo sąmoninga, orientuota vietoje, laike ir savyje. Atsakovas neabejoja Motinos gebėjimu suvokti ir suprasti savo veiksmus sudarant testamentą, nes tuo metu, nepaisant to, kad jos fizinė sveikata iš tikrųjų buvo silpna, dėl to ji nevyko pas notarą, o buvo pakvietusi seniūnę testamento patvirtinimui, jos psichinė sveikata buvo gera, ji buvo visiškai orientuota ir adekvati, suprato savo veiksmus ir jų pasekmes.

14. Ieškovas M. Č. pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad Motinos sveikatos būklė nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio nuolat blogėjo. Itin išplitęs piktybinis navikas galvos smegenyse, progresuojanti smegenų edema, nuolatiniai galvos skausmai ir bloga savijauta atėmė Motinai galimybę suvokti savo veiksmus pasirašant Testamentą ir suprasti iš Testamento kylančius padarinius, dėl to Testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

17. Pateikiami medicininiai dokumentai (LSMU Kauno klinikų 2022-05-04 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas) paneigia atsakovo teiginius apie galimybes Motinai vienai nuvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, nes jau 2022 metų gegužės pradžioje gydytojai konstatavo, jog Motinos galimybės judėti ir apsitarnauti buvo apribotos, piktybinis navikas buvo labai išplitęs, progresavo smegenų edema, todėl jai buvo nustatyti spec. poreikiai ir skirtina nuolatinė priežiūra. Be to, 2022 metų gegužės mėnesį Motinos sveikatos būklė buvo tokia sudėtinga, kad ji be kitų asmenų pagalbos negalėjo paeiti, todėl vienai vykti į Neįgalumo ir nedarbingumo tarnybą, esančią Savanorių pr. 118, Kaune, faktiškai buvo neįmanoma. Motinai slaugos poreikis nustatytas ne jai pačiai prašant, kaip nurodė atsakovas, o gydytojams jau 2022 m. balandžio 22 d. įvertinus Motinos sveikatos būklę ir rekomendavus spręsti dėl spec. nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo, o 2022 m. gegužės 4 d. nutraukus gydymą, gydytojai pakartotinai rekomendavo spręsti klausimą dėl spec. nuolatinės priežiūros (pagalbos). Atsižvelgiant į gydytojų specialistų rekomendacijas ir Motinos sveiktos būklę, jai šeimos gydytoja išrašė siuntimą į slaugos ligoninę. Motina 2022 m. birželio 22 d. buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

20. Neigė atsakovo nurodomas aplinkybes dėl sudėtingų ieškovo santykių su Motina, nurodė, kad ir jo, ir jo šeimos narių santykiai su Motina buvo geri. Paaiškino, kad 2006 metų vasarą Motina pardavė jai priklausantį žemės sklypą, už kurį gavo 100 000 Lt. Iš šios sumos 50 000 Lt Motina pasiliko sau ir po 25 000 Lt padalijo jiems su atsakovu. Jokių pretenzijų ar pykčių dėl pinigų nebuvo. Motina 2022 metų pavasarį pasikvietė jį ir atsakovą ir perdavė jam 9 000 EUR nurodydama, kad pinigai skirti laidotuvėms ir metinėms. Ieškovo vertinimu, jam, o ne atsakovui pinigus perdavė dėl to, kad nepasitikėjo atsakovu, kadangi atsakovas, net būdamas pas Motiną, dažnai ir dideliais kiekiais vartojo alkoholinius gėrimus, o Motina dėl to stipriai išgyveno. Be to, Motina yra sakiusi, jog atsakovui jau anksčiau yra davusi pinigų, kad jis sumokėtų baudą ir galėtų atsiimti vairuotojo teises, kurios iš jo buvo paimtos dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir sukeltų auto įvykių.

27. Sudarydama Testamentą motina sirgo sunkia onkologine liga, jai buvo diagnozuotas galvos kaktinės skilties piktybinis navikas, tačiau nėra jokių duomenų, kad ši liga sąlygojo motinos gebėjimą suvokti savo veiksmus bei juos valdyti ar dėl psichikos sutrikimo testamento sudarymo metu ji būtų negalėjusi objektyviai išreikšti savo valios, suprasti su ja atliekamų veiksmų bei jų prasmės. Priešingai, motiną gydžiusios gydytojos 2022 m. birželio 7 d. išduotame medicinos dokumentų išraše/siuntime (likus savaitei iki sudaromo testamento) yra nurodyta, kad ji buvo sąmoninga, orientuota vietoje, laike ir savyje, duomenų apie ūmų psichozinį susirgimą ar užkrečiamą ligą nėra, todėl ieškovo teiginiai, kad testamentas buvo sudarytas motinai nesuvokiant savo veiksmų ir atsakovui netesėtai paveikus jos valią, yra niekuo nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

34.8. Tikėtinoms ekspertizės išvadoms prieštarauja ir trečiojo asmens – seniūnės Linos Mišeikienės teismui duoti paaiškinimai apie Z. Č. sudaryto testamento aplinkybes. Įstatymai asmenims, kuriems suteikta teisė tvirtinti testamentus, nenustato specialiųjų reikalavimų, susijusių su atitinkamų medicininių žinių turėjimu. Todėl teismas be jokio pagrindo iškėlė reikalavimą testamentą patvirtinusiai seniūnei turėti papildomų specialiųjų žinių, kad ji galėtų atlikti jai pavestas funkcijas. Šiuo atveju seniūnė nurodė, kad su testatore aiškinosi jos priimto sprendimo motyvus, klausė, kodėl turtą palieka vienam sūnui nors turi du, į ką Z. Č. atsakė, kad vienas iš sūnų ir taip viską turi, o kitas sūnus, kuriam palieka turtą jai padeda, ja rūpinasi, yra jos „užvadėlis“. Tai rodo, kad testatorė aiškiai suprato savo atliekamo veiksmo pasekmes ir būtent tokių pasekmių siekė bei norėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė trečiojo asmens – seniūnės, teiktus paaiškinimus, kaip nepatikimus. Seniūnė yra trečiasis, bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo, tiesiogiai ir betarpiškai bendravusi su testatore būtent ginčijamo sandorio tvirtinimo metu, atlikusi savo funkcijas neperžengdama savo įgaliojimų ribų, todėl jos parodymai laikytini svarbiais ir objektyviais duomenimis.

34.10. Ekspertizės išvadoje išvardinti medicininių dokumentų duomenys yra nepakankami spręsti apie asmens gebėjimą suprasti savo veiksmus ar juo labiau konstatuoti psichikos susirgimą. Pagal viešoje informacinėje erdvėje prieinamą informaciją, ekspertės Z. Č. konstatuotas nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos pasireškia tokiais simptomais kaip nerimas, baimė, įtarumai, bloga nuotaika, nemiga, vaizdai ir garsai, kurių nemato kiti, labai pakili nuotaika. Sutrikimo metu gali reikštis vienas iš simptomų, tačiau gali būti ir daugiau. Tačiau nei vieno iš nurodytų simptomų Z. Č. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota. Teismo ekspertė, duodama paaiškinimus dėl pateiktos išvados, patvirtino, kad tirtuose medicininiuose dokumentuose, objektyvių ir tikslių duomenų apie Z. Č. psichinę būklę nėra, juose nėra duomenų apie jai diagnozuotus psichinius susirgimus, todėl medicininiai dokumentai buvusios Z. Č. psichinės būklės neatspindi.

34.11. Ekspertė, pateikdama prielaidomis grįstą išvadą, rėmėsi teorine testatorei nustatyto onkologinio susirgimo simptomatika, akivaizdžiai šališkos liudytojos I. B. teisme duotais parodymais, todėl išvada negali būti laikoma pagrista ir patikima, jos nepatvirtina kiti įrodymai. Nors ekspertė ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodė analizavusi ir seniūnės Linos Mišeikienės teisme duotus paaiškinimus, tačiau šiais duomenimis išvadoje nesirėmė. Apie tai duodama paaiškinimus nurodė, kad laikė duotus parodymus neobjektyviais, šališkais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pateiktą pomirtinę teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą turėjo vertini itin kritiškai. Eksperto išvada surašyta remiantis liudytojų parodymais, kurie neturi jokių specialiųjų medicininių žinių, laikytina nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

5. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1. Nustatyta, kad Z. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), yra Z. Č. (toliau – ir palikėja) sūnūs. Palikėjos Z. Č. sutuoktinis L. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad Z. Č. mirties priežastys – smegenų edema, dešinė hemiplegija, židininė epilepsija, galvos smegenų išplitęs piktybinis navikas (pagal TLK – (duomenys neskelbtini)). Z. Č. (toliau – ir testatorė) 2022 m. birželio 15 d. sudarė oficialų testamentą, kuriuo jai priklausantį visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ar atsirastų po jos mirties, paveldės sūnus G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini). Testamentas patvirtintas 2022 m. birželio 15 d. 11.00 val. Kauno rajono Domeikavos seniūnės Linos Mišeikienės. Testamentas priimtas saugoti Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Valaitienės, notarinio registro Nr. 4738.

2. Gydymo stacionare ligos istorijos išrašo Nr. 2021-0439464 patvirtina, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Z. Č. gulėjo stacionare Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, diagnozė (duomenys neskelbtini). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad Z. Č. 2021 m. rugpjūčio 20 d. operuota, atlikta kraniotomija, dešinės temporalinės skilties naviko pašalinimas. Navikas pašalintas pilnai. Taikytas gydymas: 2021 m. rugsėjo 16 d. – spalio 8 d. skirta spindulinė terapija į galvos smegenis + Temozolomidas.

3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2022 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad 2022 m. kovo 1 d. Z. Č. atlikta Galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Dešinėje T pooperacinės ložės srityje radiologiškai navikinio proceso recidyvo/progreso požymiai. Dešinėje P (apimant corpus callosum kūno dorzalinę dalį) matomi į navikinius panašūs pakitimai. <...> 2022 m. balandžio 15 d. pacientė aptarta su gyd. radioterapeute E. K. – nukreipti konsultacijai dėl gama peilio taikymo. Sisteminis gydymas temozolomidu nutraukiamas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2022 m. gegužės 4 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma: <...> 2022 m. gegužės 4 d. vertinant atliktus tyrimus, stebimas ligos progresavimas sisteminio gydymo fone. Tolimesnis gydymas netikslingas. Paskirtas <...> simptominis gydymas. Šeimos gydytojui nurodyta užtikrinti tolimesnį adekvatų simptominį gydymą.

4. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 1 d. Kauno IV teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje Nr. SP-1659 nurodyta, kad Z. Č. nuo 2022 m. gegužės 24 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 1 d. Kauno IV teritorinio skyriaus sprendime „Dėl Z. Č. didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo“ Nr. STS-2269 nurodyta, kad nuo 2022 m. gegužės 24 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

5. VšĮ Kauno miesto poliklinikos gydančios gydytojos M. K. 2022 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta: diagnozė: (duomenys neskelbtini), ligos anamnezė: pacientei nustatytas nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai dėl onkologinės ligos, gyvena viena, yra pensijinio amžiaus, blogėja apsitarnavimas buityje, reikalinga kito žmogaus pagalba ir priežiūra, jaučia bendrą silpnumą, nuovargį. Šiuo metu duomenų apie ūmų psichozinį susirgimą ar užkrečiamą ligą nėra. Diagnostiniai tyrimai: sąmoninga, orientuota vietoje, laike ir savyje, kardiopulmoninė sistema kompensuota.

6. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionaro epikrizės nustatyta, kad Z. Č. į stacionarą atvyko 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. rugsėjo 14 d. perkeliama į kitą ligoninę dėl aktyviojo stacionarinio gydymo. Anamnezė: bendras silpnumas, galvos svaigimo, mėtymo į šonus epizodai, orientacijos sutrikimo epizodai. Galvos skausmus neigia. Nustojo vaikščioti – dažnai krisdavo, paskutinį kartą prieš savaitę nukrito, susitrenkė šoną (namuose). Diagnozuotas piktybinis galvos smegenų auglys. Būklė blogėja, tirpsta rankos, sutriko koordinacija <...>.

7. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 17 – sausio 30 d. Teismo psichiatrijos akte Nr. 83TPK-37/2024 Z. Č. testamento sudarymo metu konstatuotas Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos ((duomenys neskelbtini)). Z. Č. testamento sudarymo metu 2022 m. birželio 15 d. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

8. Utenos apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: Z. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 15 d. testamentą, patvirtintą Kauno rajono Domeikavos seniūnės Linos Mišeikienės, pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo nuo jo sudarymo momento pripažintas negaliojančiu 2022 m. birželio 15 d. testamentas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovo (apelianto), nesutinkančio su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliamas klausimas dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo (ne)tinkamumo, pirmosios instancijos teismo nustatytų duomenų (ne)pakankamumo objektyviai ir patikimai išvadai, jog sudarydama testamentą testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bei ieškovo atsikirtimai į apeliacinį skundą.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl testatorės Z. Č. 2022 m. birželio 15 d. testamento, patvirtinto Kauno rajono Domeikavos seniūnės Linos Mišeikienės, pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip sudaryto testatorei negalint suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2022 m. birželio 15 d. Testamentą negaliojančiu, konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti palikėjos ligos istorijos eigą atitinkančia ekspertės išvada, jog sudarydama Testamentą palikėja dėl galvos smegenų išplitusio piktybinio naviko temporalinėje ir frontalinėje smegenų srityse, atsakingose už kognityvines funkcijas, buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, jos nepaneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, trečiojo asmens paaiškinimai ir liudytojų parodymai.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nepagrindžia ieškovo teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje nustatytų faktų ir jų teisinio kvalifikavimo.

14. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

15. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog testatorė, kuriai 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlikta operacija ir iš galvos smegenų pašalintas piktybinis navikas (diagnozė: (duomenys neskelbtini)), ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje. Tačiau tuo atveju, jeigu konstatuojama, kad testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

16. Pritartina apeliantui, jog kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016, 18 punktas), gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei per įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

17. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina pirmosios instancijos teismą pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 67 punktas). CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 41 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 65 punktas).

18. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

19. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai išnagrinėjo, ištyrė ir įvertino bylos medžiagą tuo aspektu, ar testatorė, sudarydama ginčo Testamentą, (ne)galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ir pagrįstai testatorės 2022 m. birželio 15 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Kauno rajono Domeikavos seniūnės Linos Mišeikienės, pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir nustatė testatorės būseną (sveikatos ir psichikos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes) Testamento sudarymo metu, skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ją atlikusią teismo ekspertę apklausė teismo posėdyje, išklausė šalis, trečiąjį asmenį (Testamentą patvirtinusią seniūnę), liudytojus (testatorės seserį, šeimos gydytoją, kaimyną) ir įvertinęs šalių argumentuojamas pozicijas patvirtinančius įrodymus, padarė išvadas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, iš esmės ištyręs ir įvertinęs ginčo Testamento sudarymo aplinkybių pagrįstumą.

21. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

22. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, tenka asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Nagrinėjamu atveju prašymą teismui atlikti pomirtinę testatorės psichiatrinę ekspertizę pateikė ieškovas, iškėlęs abejonę, kad testamento sudarymo metu dėl itin išplitusio piktybinio smegenų naviko poveikio testatorė jau negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų pasekmių. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-37/2024 teismo ekspertė psichiatrė L. A., atlikusi tyrimą, priėjo prie išvados, kad Z. Č. testamento sudarymo metu konstatuojamas Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos ((duomenys neskelbtini)). Z. Č. testamento sudarymo metu 2022 m. birželio 15 d. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

23. Eksperto išvada – tai viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).

24. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad atliktoje teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje ekspertė rėmėsi tik teorine testatorei nustatyto onkologinio susirgimo simptomatika ir liudytojos I. B. (testatorės sesers) teisme duotais parodymais. Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-37/2024 matyti, jog teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė, išanalizavusi testatorės medicininius dokumentus, konstatavo, kad „visi įrašai padaryti ne gydytojų psichiatrų, kurie, didžiausią dėmesį skirdami ligonio fizinės būklės aprašymui, nepakankamai atspindi asmens psichikos būseną ir neseka ligos šia kryptimi“. Ekspertizės akte akcentuota, kad <...> „neturintys specialios kvalifikacijos medicinos darbuotojai, apribodami kontaktą su ligoniais nesudėtingais klausimais, neatpažįsta psichinio susirgimo, <...> „testatorės būsena nebuvo kryptingai tiriama dėl kognityvinių funkcijų vertinimo, nebuvo atliktas minimalus protinės būklės tyrimas“, ir dėl to, nesant galimybės pateikti kategoriškos išvados, ekspertė teikia pirmiau nurodytą tikėtiną išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorė tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

25. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-37/2024 parodyta testatorės ligos dinamika, iš kurios matyti, kad testatorės liga sparčiai progresavo: 2022 m. balandžio 25 d. medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad testatorė negali atlikti sunkaus, įtempto darbo, tačiau pajėgi dirbti lengvus darbus (namų ruoša); 2022 m. gegužės 4 d. (po 9 kalendorinių dienų) konsultuota onkologo stebimos ligos progresavimas sisteminio gydymo fone. Teismo ekspertė akcentuoja juridiškai reikšmingu laikotarpiu atliktus šeimos gydytojo įrašus, kuriuose pateikiami kriterijai, leidžiantys spręsti apie trinkančias psichikos funkcijas – kognityvines funkcijas (psichikos būklė nedetalizuota): 2022 m. gegužės 23 d. „vargina bendras silpnumas, greitai pavargsta, nepastovus galvos skausmas, pablogėjęs miegas, sulėtėjęs mąstymas“; 2022 m. birželio 7 d. gydytoja parašo, kad pacientė gyvena viena, nustatyti specialieji poreikiai dėl onkologinės ligos; blogėja apsitarnavimas buityje, reikalinga kito žmogaus pagalba ir priežiūra, šiuo metu duomenų apie ūmų psichinį sutrikimą ar užkrečiamą ligą nėra, aprašyta, kad yra sąmoninga, orientuota vietoje, laike ir savyje, kardiopulmoninė sistema kompensuota; 2022 m. birželio 13 d., t. y. dvi dienos iki sandorio pasirašymo (teismo posėdyje ekspertė patikslino, jog ekspertizės akte padarytas rašymo apsirikimas – nurodyta, kad „praėjus savaitei po sandorio pasirašymo“) nurodyta, kad „būklė blogėja, silpnumas progresuoja, trinka orientacija“, psichikos būklė nedetalizuota, nukreipiama į slaugos ligoninę. Ekspertizės akte akcentuota, kad testatorės sesers parodymuose atsispindi tiriamosios dezorientacija nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Nurodytų šeimos gydytojos įrašuose apie testatorės sveikatos būklę 2 (dvi) dienos iki testamento pasirašymo užfiksuotas testatorės kognityvinių funkcijų sutrikimas – trinkanti testatorės orientacija, kuri įvertinus pirmiau aprašytą testatorės sveikatos būklės, kartu ir kognityvinių funkcijų blogėjimo dinamiką, patvirtina teismo ekspertės tikėtiną išvadą, kad testamento sudarymo metu 2022 m. birželio 15 d. testatorė negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, kurią ekspertė išsamiai paaiškino teismo posėdyje.

26. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 44 punktas). Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad teismo ekspertė psichiatrė teismo posėdyje išsamiai paaiškino ekspertizės akto išvadą. Ekspertė akcentavo tai, kad įrašai apie pacientės būklę yra padaryti ne gydytojų psichiatrų, pagrindiniai simptomai buvo apibūdinantys fizinę pacientės būklę, nes liga buvo greitai progresuojanti, išsamus tyrimas dėl kognityvinių funkcijų vertinimo ligos laikotarpiu nebuvo atliktas. Ekspertė pažymėjo, kad piktybinis darinys temporalinėje ir frontalinėje smegenų dalyse yra besiskverbiantis į aplinkinius audinius, didėjantis, šių sričių navikai lemia asmenybės pasikeitimus, veikia kognityvines funkcijas. Ekspertė patvirtino, kad tuo atveju, jeigu darinys yra didėjantis, jis negali neveikti pažintinių ir kognityvinių funkcijų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo ekspertė psichiatrė, įvertinusi tai, kad testatorės medicininiuose dokumentuose ir testatorės sesers I. B. paaiškinimuose buvo stebimi testatorės asmenybiniai pasikeitimai, orientacijos sutrikimai, pagrįstai jais rėmėsi darydama ekspertinę išvadą dėl testatorės psichikos būklės juridiškai reikšmingu laikotarpiu, ir paneigia apelianto teiginį, kad išvadoje ekspertė rėmėsi tik teorine testatorei nustatyto onkologinio susirgimo simptomatika ir selektyviai atrinktos liudytojos I. B. teisme duotais parodymais, kurie šią simptomatiką patvirtina.

28. Liudytoja I. B. teismo posėdyje patvirtino (šalys to neneigė), jog su seserimi artimai bendravo ir rūpinosi ja nuo ligos pradžios, gerai žinojo apie sesers sveikatos būklę. Liudytoja parodė, kad būtent ji, kaip jau minėta, padėjo seseriai susitvarkyti atleidimo iš darbo klausimus, nes sesuo „nesuvokė datų, laikotarpių, mėtėsi“, 2022 m. gegužės pabaigoje jos atostogų Tunise metu, sesuo jai skambinėjo, pyko, rėkė, buvo kliedesiai, nesuvokė, nei kur, nei kada ji (I. B.) buvo išvykusi, aiškiai matė vis labiau prastėjančią sesers fizinę ir psichologinę būklę. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertė tyrė ir trečiojo asmens Linos Mišeikienės teisme duotus paaiškinimus testatorės kognityvinių funkcijų (ne)pasikeitimo aspektu ir pagrįstai įvertino juos kaip neinformatyvius, nes, kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, juose atsispindi ne testatorės psichiatrijos ekspertiniam tyrimui reikšmingas elgesys, o šio elgesio įvertinimas „moteris tikrai buvo adekvati, veiksni, abejonių nesukėlė jokių <...>“. Be to, teismo ekspertė pažymėjo, kad didžiulis nebegydomas darinys buvo tose testatorės smegenų dalyse, kurios yra atsakingos už pažintines ir asmenybines funkcijas, todėl nėra tikimybės, kad jis nedaro įtakos pažintinėms ir kognityvinėms tiriamosios funkcijoms.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną, pagrįstai teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, jog ginčui aktualiu laiku yra duomenų apie testatorės psichikos sutrikimus, pripažino reikšmingu ir patikimu įrodymu, nes išvada yra paremta medicininės dokumentacijos duomenimis, motyvuota, ir, nors yra tikėtina (netiesioginis įrodymas), tačiau dėl to savo įrodomosios galios nepraranda, nes pagrįsta pakankamais ekspertinio tyrimo (medicininiais ir bylos medžiagos) duomenimis, nuosekli, joje nėra prieštaravimų, apima bylos nagrinėjimui aktualų laiką, patvirtinanti, kad sparčiai progresuojant galvos smegenų navikui testatorė negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir suprasti sudaromo sandorio pasekmių. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje gydymas buvo nukreiptas galvos smegenų išplitusiam pažeidimui ((duomenys neskelbtini)) gydyti, todėl nesant ūmių psichikos sutrikimų, aplinkybė, jog nebuvo vertinama testatorės psichikos būsena (kognityvinės funkcijos) savaime nereiškia, kad testamento sudarymo momentu teismo ekspertės psichiatrės nustatyti testatorės kognityvinės funkcijos sutrikimai neegzistavo, ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas.

30. Pritartina teismo medicinos ekspertei, jog nesant aiškiai išreikštų psichikos sutrikimo simptomų, psichiatro kvalifikacijos neturintys medicinos darbuotojai, apribodami kontaktą su ligoniais nesudėtingais klausimais, psichikos sutrikimo neatpažįsta, juolab kad medicininiai duomenys patvirtina testatorės dėl smegenų piktybinio auglio temporalinėje ir frontalinėje smegenų dalyse, atsakingose už pažintines ir asmenybines funkcijas, labai spartų (savaitėmis ir net dieniomis) sveikatos būklės prastėjimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl šeimos gydytojos M. K. teismo posėdyje duotų parodymų, kad testatorė konsultacijų metu buvo adekvati, orientuota laike ir vietoje, į klausimus atsakydavo pagal prasmę, kas lietė jos sveikatos klausimus ir problemas, jos atsakymų užtekdavo, byloje atliktos ekspertizės tikėtinų išvadų nepaneigia. Viena vertus, šeimos gydytoja, kaip minėta, neturi specialių psichikos tyrimui reikalingų žinių, ką gydytoja nurodė apklausiama teismo posėdyje, kad šeimos gydytojas nesprendžia dėl asmens psichikos sveikatos. Kita vertus, teisme apklausiama šeimos gydytojos paskutinės konsultacijos įrašas (2022-06-13) liudija apie blogėjančią testatorės būklę ir trinkančią orientaciją.

31. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pernelyg sureikšmino byloje pateiktą tikėtiną ekspertizės akto išvadą, o kitus byloje esančius įrodymus vertino ne detaliai ir analitiškai, o selektyviai, priklausomai nuo to, ar jie patvirtina ar paneigia tikėtiną ekspertizės akto išvadą.

32. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu įrodinėjamas eksperto išvada, todėl byloje esantys įrodymai (rašytinė bylos medžiaga, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai) pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti atsižvelgiant į tai, kurie įrodymai patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes.

33. Įvertinusi pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų atsakovo, trečiojo asmens seniūnės Linos Mišeikienės nurodytas aplinkybes, jog testatorė kalbėjo ir veikė sąmoningai, atsižvelgęs į Teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas, pagrįstai įvertino kaip neatspindinčius testatorės psichinės būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, ir priėjo prie teisingos išvados, kad jų parodymai yra neinformatyvūs, nesutampa su medicininiuose dokumentuose aprašyta testatorės būkle, todėl negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatorės psichinės sveikatos būklę sandorio sudarymo metu.

34. Apeliantas, kvestionuodamas byloje atliktos teismo psichiatrijos išvados patikimumą, tvirtina, kad pasirašydama testamentą testatorė visiškai adekvačiai vertino aplinką, nes nuo 2022 m. gegužės 4 d., gydytojų spendimu nutraukus klinikinį gydymą, iki hospitalizacijos slaugos ligoninę 2022 m. birželio 22 d. atliko eilę įvairių veiksmų: nutraukė darbo sutartį, tvarkėsi dokumentus dėl specialiųjų poreikių nustatymo, neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo, dėl šalpos neįgalumo pensijos gavimo, informavo sūnus, kad ji pageidauja būti paguldyta į slaugos ligoninę ir sudarė testamentą. Tačiau apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje ištirti ir įvertinti įrodymai: pirma, liudytoja I. B. (testatorės sesuo) teisme patvirtino, kad pasibaigus nedarbingumui (2022-05-10), ji pasiūlė testatorei susitvarkyti darbo sutarties nutraukimo dokumentus, užpildė jos vardu prašymą, kurį testatorė tik pasirašė, ir testatorės vardu nuvežė darbdaviui, nes testatorė jau nesuvokė, kokiomis datomis ir kaip reikia pildyti bei darbdaviui pateikti dokumentus; antra, 2022 m. birželio 7 d. testatorei nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, 2022 m. gegužės 10 d. testatorė pati nepildė ir negalėjo nuvežti darbo sutarties nutraukimo dokumentų, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad 2022 m. gegužės 24 d. testatorė savarankiškai iš Kauno rajono viešuoju transportu negalėjo nuvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Kauno mieste tvarkytis dokumentų; trečia, šeimos gydytojos M. K. liudijimu testatorė 2022 m. birželio 13 d. asmeniškai pas gydytoją nebuvo atvykusi; ketvirta, 2022 m. gegužės 4 d. sužinojusi, kad yra nutraukiamas gydymas, testatorė išreiškė pageidavimą dėl palaikomojo gydymo slaugos ligoninėje, tačiau akivaizdu, kad 2022 m. birželio 22 d. ir jau 2022 m. birželio 13 d. (konstatuota testatorės trinkanti orientacija), ji negalėjo pasirinkti slaugos ligoninės ir susitvarkyti dokumentų, nes 2022 m. birželio 22 d. anamnezėje konstatuoti bendras silpnumas, galvos svaigimo, mėtymo į šonus ir orientacijos sutrikimo epizodai, nustojo vaikščioti, dažnai krisdavo, paskutinį kartą prieš savaitę, o tai yra 2022 m. birželio 15 d., nukrito, susitrenkė šoną (namuose); penkta, visos pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina teismo ekspertizės išvadą, kad testamento pasirašymo dieną (2022-06-15) testatorė jau negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, jos kognityvinės funkcijos buvo sutrikusios.

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, formuodamas vidinį įsitikinimą dėl eksperto išvados, įvertino ne tik tai, kurie įrodymai patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, taip pat teismo psichiatrinės ekspertizės kontekste tyrė ir analizavo aplinkybes, kurios atsakovo paaiškinimuose ir liudytojų I. B., D. Č. parodymuose dėl testatorės sveikatos būklės 2022 metų pavasarį nesutampa (dėl testatorės sveikatos būklės 2022 m. gegužės 24 d., kuri (ne)leido jai savarankiškai nuvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą; dėl testatorės sveikatos būklės 2022 m. gegužės mėnesį), ir nors dalinės išvados nepadarė, tačiau iš pirmosios instancijos teismo analizuotų minėtų asmenų teisme duotų paaiškinimų ir parodymų matyti, kad būtent liudytojų I. B., D. Č. duoti parodymai atitinka medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, kad bylai aktualiu laikotarpiu testatorės sveikatos būklė buvo silpna, todėl savarankiškai atlikti pirmiau nurodytus veiksmus (šios nutarties 67 punktas) ji negalėjo.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl testatorės valios ginčijamo Testamento sudarymo metu, neanalizavo Testamento turinio jo naudingumo ir pagrįstumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime akcentuodamas tai, kad asmuo, sudarydamas testamentą, turi gebėti savarankiškai priimti sprendimą, tiek dėl testamento sudarymo, tiek atsisakymo jį sudaryti, kad testamentas atitiktų tikrąją asmens valią, ir todėl turi suprasti ne tik savo veiksmų esmę, t. y. suprasti išorines aplinkybes, susijusias su sandorio (testamento) sudarymu, taip pat faktinę sandorio (testamento) prasmę, testamento juridinius ypatumus ir prognozuoti galimus rezultatus ir pasekmes įvertindamas tikėtiną naudą ir žalą, konstatavo, jog testatorė dėl sutrikusių kognityvinių funkcijų nebuvo tokios psichinės būsenos, kad galėtų įvertinti sudaromo testamento naudingumą, pagrįstumą, protingumą bei kitas aplinkybes, ir priimti valinį sprendimą nevykti pas notarę, o pakviesti seniūnę ir sudaryti testamentą tik vieno sūnaus (atsakovo) naudai, nors tiek ieškovas, tiek liudytoja I. B. (testatorės sesuo) teismo posėdyje tvirtino, kad testatorė visuomet sakydavo, jog turi du sūnus, todėl nori, kad jie bendrautų ir nesipyktų, t. y. viską sūnums norėjo palikti po lygiai. Pažymėtina, kad testatorė po lygiai abiem sūnums jau buvo dovanojusi pinigų sumas už parduotą žemės sklypą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas ir liudytoja I. B. teisme nurodė testatorės principinę poziciją dėl turto vaikams padalijimo. Apelianto argumentai dėl testatorės ieškovui perduotų 9 000 EUR bylos aplinkybių vertinimui nėra reikšmingi, nes tikslinę paskirti turinčios (laidotuvėms ir metinėms) testatorės ieškovui perduotos pinigų sumos panaudojimo įvertinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

37. Nagrinėjamu atveju tai, kad ginčijamą testamentą tvirtino ne notaras, o seniūnė, pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste, kurios leidžia pagrįstai teigti, jog testatorės orientacija testamento sudarymo dieną 2022 m. birželio 15 d. buvo sutrikusi, patvirtina teismo psichiatrijos ekspertės tikėtiną išvadą, kad testamento sudarymo metu dėl testatorės sutrikusių kognityvinių funkcijų ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą, kad seniūnė testamento sudarymo metu negalėjo objektyviai įvertinti testorės psichikos būklės, todėl neturėjo tvirtinti ginčijamo testamento. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kodėl nebuvo vykstama pas notarą patvirtinti testamento, jeigu, kaip teigia atsakovas, testatorės būklė buvo gera, arba nebuvo kviečiamas notaras atvykti į testatorės gyvenamąją vietą, juolab kad trečiojo asmens seniūnės Linos Mišeikienės teisme duoti paaiškinimai dėl testamento teksto parengimo yra nenuoseklūs ir kelia abejonių dėl testamento teksto parengimo, nes nėra tikėtina, kad testatorė dėl sveikatos būklės 2022 m. birželio 15 d. galėjo pati paskambinti seniūnei ir padiktuoti testamento tekstą (savo duomenis ir kam testamentu palieka turtą).

38. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau aptartą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog testatorė dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti testamento surašymo metu, nustatė įvertinęs ne tik ekspertizės išvadą, bet visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir trečiojo asmens ir liudytojų parodymus, taip pat ekspertės paaiškinimus, ir išvadą dėl testatorės psichikos būklės testamento sudarymo metu padarė iš įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais tik akcentuojami atskiri įrodymai, tačiau neįvertinamas ir neatskleidžiamas jų santykis su kitais byloje surinktais įrodymais, neįvertinama jų įrodomoji reikšmė atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat tiesiog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis, neteikia pagrindo pripažinti, kad aptariamą aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma, nepažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių nuostatų ir jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, pagrįstai nusprendė, kad byloje nustatyta, jog testatorė testamento sudarymo metu dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl to teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, nes nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovui iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

42. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 570 EUR bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos teisinės pagalbos išlaidos atitinka rekomenduotinų priteisti sumų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo (apelianto).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-27-913/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 570 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.