Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-833-330/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-11
Bylos Nr.: e2-833-330/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01052-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintaras Pečiulis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-833-330/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01052-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.1.14.8.4; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ (toliau kartu – ieškovės arba bendrovės) pateikė ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriuo prašo: 1) pakeisti 2005 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau – ir projektas) įgyvendinimo sutarties (toliau – projekto įgyvendinimo sutartis, sutartis) 6.1 punktą, numatant, kad: „6.1 Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Sutarties šalių įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Sutarties šalių įsipareigojimai pagal šią Sutartį baigiasi 2055 m. rugsėjo 14 d., t. y. 2055 m. rugsėjo 14 d. pasibaigus Bendrovių teisėms į valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono tvarka šios Sutarties pagrindu. <…>“; 2) pakeisti projekto įgyvendinimo sutarties 2.1 punktą, numatant, kad: „2.1 Bendrovės solidariosios atsakomybės sąlygomis po valstybinės žemės sklypų (žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 54771 kv. m, adresas: (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini); 122400 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 57200 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 23000 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 62054 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 8744 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarčių, kurių projektai yra nurodyti Sutarties 1, 2, 3 ir 4 prieduose, sudarymo su Vilniaus apskritimi, įgyvendins Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 (Žin., 2005, Nr. 89-3342) pripažintą valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio parko C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateiks Vilniaus apskričiai dokumentus, būtinus pripažinti tinkamu naudoti žemiau nurodytus statybos objektus tokiais terminais: <…>“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 3-2774 „Dėl įgyvendinimo sutarties pakeitimo“.

2. Ieškiniu ieškovės siekia įrodyti, kad: 1) egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnyje nustatyti teisiniai pagrindai pakeisti įgyvendinimo sutartį, kadangi tokie pagrindai (valstybės nebendradarbiavimas ir valstybės įsipareigojimų pagal sutartį pažeidimas) yra numatyti projekto įgyvendinimo sutarties 6.5 punkte; 2) valstybė nebendradarbiauja su ieškovėmis ir teikia nepagrįstą nuomonę, neva projekto įgyvendinimo sutartis yra pasibaigusi, jos pasibaigimo momentą nepagrįstai susiejant tik su ieškovių atliktų investicijų momentu; 3) valstybė laikosi nepagrįstos pozicijos, kad ji neturi prievolės vykdyti projekto įgyvendinimo sutarties – sudaryti prielaidas ieškovėms vykdyti ekonominį projektą sutartu (numatytu) terminu, suteikiant ieškovėms nuomos teise valdyti valstybinės žemės sklypus; valstybė nepagrįstai laikosi pozicijos, jog projekto įgyvendinimo sutartis baigėsi ieškovėms atlikus investicijas, tačiau nevertina to, kad ekonominį projektą buvo numatyta vykdyti iš viso 50 metų; tokie valstybės veiksmai vertintini kaip projekto įgyvendinimo sutarties pažeidimas; 3) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2024 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 32774 nepagrįstai tvirtina, kad projekto įgyvendinimo sutartis yra pasibaigusi, todėl šis raštas turi būti naikinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovių ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovių ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio prieduose esančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 matyti, jog nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareigų, kylančių iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. projekto įgyvendinimo sutarties, kurią ieškovės siekia pakeisti inicijuodamos civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme. Ta byla buvo iškelta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Be to, su ieškovių siekiamomis pagrįsti aplinkybėmis tiesiogiai susijusi ir kita Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2023 m. sausio 5 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-51-701/2023, kuri pirmąja instancija taip pat buvo nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme.

5. Be to, teismas nurodė, kad egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 6 d. šios ieškovės kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir NŽT įsakymų panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 ieškovių ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023 apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

6. Ieškovės pateiktu ieškiniu siekia pakeisti jame nurodytas 2005 m. rugpjūčio 19 d. projekto įgyvendinimo sutarties nuostatas, be kita ko, teigdamos, kad šiuo metu valstybinės žemės nuomos sutartys su ieškovėmis yra nutrauktos nepasibaigus projekto įgyvendinimo sutarčiai. Ieškovių vertinimu, teismui pakeitus projekto gyvendinimo sutartį, ginčo šalims, kaip sutarties dalyvėms, taps aiškios tarpusavio teisės ir pareigos, bus sudarytos prielaidos ieškovėms sklandžiai tęsti projekto įgyvendinimo sutarties vykdymą. Ieškovės šiuo atveju siekia pagrįsti, kad valstybė ir ieškovės projekto įgyvendinimo sutartyje susitarė (sutarties 3.3 punktas), jog valstybinės žemės nuomos sutartys gali būti nutrauktos vieninteliu atveju – jei bendrovės nevykdo ar netinkamai vykdo šios sutarties bei projekto įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovės teigia, kad jos nepažeidė projekto įgyvendinimo sutarties, sutartis nėra nutraukta dėl ieškovių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo, todėl valstybė neturėjo pagrindo priimti vienašalių aktų, kurie galėtų sąlygoti teisių į valstybinės žemės sklypų nuomą praradimą. Ieškovių teigimu, valstybė „iškraipo“ ir klaidingai interpretuoja savo įsipareigojimų pagal projekto įgyvendinimo sutartį turinį ir terminus. Teismas laikėsi nuostatos, kad teikiamu ieškiniu ieškovės iš esmės kelia valstybinės žemės nuomos sutarčių su ieškovėmis nutraukimo pagrįstumo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pasisakydamas dėl ieškinių tapatumo, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 ir šioje byloje ieškinį pateikė tos pačios ieškovės. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje atsakovė buvo NŽT, o Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, be to, formaliai nesutampa nurodytose bylose pareikštų ieškinių reikalavimų formuluotės, Vilniaus apygardos teismui pareikštu ieškiniu ieškovės iš esmės siekia to paties rezultato, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-823-1097/2022. Jos ginčija valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumą, siekia įrodyti teisinį pagrindą nuomotis valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Be to, Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje ieškovės iš esmės remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, dėl kurių jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022, t. y. ieškovės teikia argumentus, susijusius su valstybinės žemės nuomos termino ir projekto pripažinimu valstybinės svarbos projektu santykiu, projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir kt.

8. Teismas konstatavo, kad aptartos aplinkybės leidžia nustatyti ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumą su Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-823-1097/2022, todėl nėra pagrindo pakartotinai nagrinėti ieškovių ieškinio.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovės UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ (toliau – ir apeliantės) prašo priimti civilinėje byloje Nr. e2-8231097/2022 pateikto ieškinio kopiją; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovių UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 ieškinio dalyką sudarė Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, o ne dėl įgyvendinimo sutarties pakeitimo (kaip šiuo atveju). Vilniaus apygardos teisme inicijuojama byla ir nurodyta civilinė byla Nr. e3K-3-293-611/2018 yra skirtingos.

9.2. Apeliantės ieškinį pirmiau teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/20242 atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovėms teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, ji privaloma ir Vilniaus apygardos teismui. Apeliantės susidūrė su netoleruotina situacija, kai teismai skirtingai aiškina rūšinio teismingumo taisykles, jos atsidūrė padėtyje, kai negali pareikšti ieškinio jokiame teisme.

9.3. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl šios inicijuojamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-823-1097/2022 tapatumo, nes civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022: 1) ginčo šalys buvo ieškovės ir NŽT; 2) ieškinio dalyką kitoje byloje sudarė ieškovių prašymas pripažinti valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu; 3) ieškinio kitoje byloje pagrindą sudarė šie argumentai (jų grupės): a) NŽT nevertino, kad nutrauktos nuomos sutartys buvo sudaromos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, b) nebuvo nė vieno CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo nutraukti sutartis, c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 nėra nustatytas įpareigojimas nutraukti nuomos sutartis, d) Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2005 m. liepos 21 d. priėmus nutarimą Nr. 808, valstybinės žemės nuomos sutartys buvo tik patikslintos, e) NŽT negalėjo priimti 2021 m. kovo 23 d. įsakymų, kadangi apeliantės pateikė 2020 m. spalio 21 d. skundą, kuriame buvo keliami 2020 m. spalio 6 d. pranešimų dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimai, f) jei NŽT buvo tos nuomonės, kad yra pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartis, jos turėjo būti keičiamos (modifikuojamos), bet ne nutraukiamos, g) NŽT pažeidė įspėjimo apie sutarčių nutraukimą procedūras, kadangi įspėjimai buvo skundžiami, tuometinis valstybinės žemės patikėtinis keitė 2020 m. spalio 6 d. pranešimuose išdėstytą poziciją.

9.4. Inicijuojamoje byloje ieškinį sudaro tokie elementai: 1) ginčo šalys yra apeliantės ir Lietuvos Respublika bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija; 2) ginčo dalyką sudaro apeliančių prašymai pakeisti įgyvendinimo sutarties 6.1 ir 2.1 punktus, susijusius su šios sutarties trukme ir nebeaktualiais duomenimis apie projekto įgyvendinimui skirtų sklypų identifikavimo duomenis; 3) ginčo pagrindą sudaro šie argumentai (jų grupės): a) atsakovės nebendradarbiauja su apeliantėmis ir tokiu būdu nesilaiko projekto įgyvendinimo sutarties 6.5 punkto, b) atsakovės pažeidžia projekto įgyvendinimo sutartį, kadangi projekto įgyvendinimo sutartis negali būti laikoma pasibaigusia tuo pagrindu, jog apeliantės įvykdė projekto įgyvendinimo sutarties 2.1.1–2.1.7 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus (atliko investicijas); apeliantės nepažeidė projekto įgyvendinimo sutarties, ji nėra nutraukta dėl jų įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo, c) atsakovės „iškraipo“ projekto įgyvendinimo sutarties 6.1 punkto turinį, nesilaiko susitarimo su apeliantėmis, todėl būtina pakeisti (papildyti) projekto įgyvendinimo sutarties 6.1 punktą taip, kad sutarties šalims ateityje nekiltų klausimų dėl tarpusavio įsipareigojimų trukmės, d) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. 3-2774 neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, derybų dėl projekto įgyvendinimo sutarties ir pačios sutarties sąlygų.

9.5. Nesutampa Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-823-1097/2022 ir inicijuojamos bylos šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Civilinės bylos Nr. e2-823-1097/2022 ir inicijuojamos bylos skirtumus lemia ne formuluotės, o esminiai abiejų bylų skirtumai dėl turinio ir tikslų. Civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 ieškovių tikslas buvo įrodyti NŽT aktų neteisėtumą. Inicijuojamos bylos tikslą ir esmę sudaro pagrįstas apeliančių lūkestis įrodyti, kad projekto įgyvendinimo sutartis nėra pasibaigusi bei lūkestis tai įtvirtinti sutarties pakeitimu pagal teismo sprendimą.

9.6. Skundžiama nutartimi nukrypstama į prieštaravimus ir nesuderinamumą. Projekto įgyvendinimo sutarties 6.3 punkte numatyta, kad „Sutartis gali būti keičiama tik raštišku Sutarties šalių sutarimu arba Sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais“. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas bando „įteigti“, kad NŽT aktai, dėl kurių teisėtumo buvo sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022, nulėmė ieškovių teisių pagal projekto įgyvendinimo sutartį pabaigą bei negalėjimą kreiptis į teismą dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo. NŽT nėra projekto įgyvendinimo sutarties šalis (ar įgaliotas asmuo) ir bet kokie jos veiksmai nedaro įtakos projekto įgyvendinimo sutarties šalių įsipareigojimų turiniui bei trukmei. Civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 nagrinėti NŽT aktai nesukuria ieškovėms tokių padarinių, kurie galėtų riboti jų galimybę kreiptis į kitą sutarties šalį dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo.

9.7. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti teismo motyvai apie ieškiniu inicijuojamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-823-1097/2022 tariamą tapatumą yra siurpriziniai. Susipažinus su nutartimi, iškilo būtinybė kartu su atskiruoju skundu pateikti 2021 m. balandžio 6 d. ieškinio kitoje byloje kopiją. Apeliantėms nebuvo pasiūlyta pašalinti ieškinio trūkumus, todėl jos šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantės prašo priimti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 pateikto ieškinio kopiją.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių ieškinį dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomo įrodymo priėmimo

12. Su atskiruoju skundu apeliantės pateikė 2021 m. balandžio 6 d. ieškinio, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022, kopiją. Jų teigimu, šio papildomo įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

14. Teikiamu papildomu įrodymu – 2021 m. balandžio 6 d. ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 kopija apeliantės siekia paneigti skundžiamoje nutartyje konstatuotą dabar teikiamo ir nurodytoje Vilniaus apylinkės teismo byloje išnagrinėto ieškinių reikalavimų tapatumą. Viena vertus, pateiktas papildomas rašytinis įrodymas tiesiogiai pagrindžia apeliančių atskirojo skundo argumentus, kita vertus, teismas turi galimybę savo iniciatyva LITEKO sistemoje susipažinti su apeliančių pateiktu procesiniu dokumentu – ieškiniu kitoje civilinėje byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai patvirtina, kad teismas turėjo realią galimybę įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 pareikšto ieškinio reikalavimų turinį ir jų pagrindimą. Atskirajame skunde apeliantės neneigia skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių, susijusių su Vilniaus apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 pateikto ieškinio turiniu. Vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teisme iškilo būtinybė pateikti aptariamą rašytinį dokumentą, kaip naują įrodymą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliančių pateiktą 2021 m. balandžio 6 d. ieškinio Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 kopiją.

Dėl esminių atskirojo skundo argumentų

16. Apeliantės atskirąjį skundą grindžia dviem argumentų grupėmis. Pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/2024 atsisakė priimti ieškinį, išaiškindamas ieškovėms teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi taip pat atsisakė priimti ieškinį. Apeliančių teigimu, susidarė situacija, kai jos negali pareikšti ieškinio jokiame teisme. Antra, apeliantės nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo pateiktu vertinimu dėl inicijuojamoje byloje ir Vilniaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/2024 pareikštų ieškinių tapatumo.

17. Taigi, apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dviem pagrindais: 1) ieškinys neteismingas šiam teismui, 2) teisme jau yra išnagrinėtas tapatus ieškovių ieškinys.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

18. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/2024 atsisakė priimti ieškovių ieškinį toms pačioms atsakovėms CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodytas teismas padarė išvadą, kad šalių ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip kilę iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių; investicijos, susijusios su valstybės funkcijų įgyvendinimu, turi būti daromos konkurso būdu, tačiau jei formaliai konkurso nėra (taikomos jo organizavimo išimtys), tai dar nereiškia, jog tokio pobūdžio teisiniai santykiai nėra kilę iš viešo konkurso teisinių santykių. Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte aptarta rūšinio teismingumo sąlyga taikytina ir ginčams, kylantiems iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų, įskaitant Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pagrindu sudarytus sandorius, kurie savo esme yra kilę iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių, susijusių su viešuoju interesu.

19. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje darydamas išvadą, jog ieškovių reiškiamas ieškinys neteismingas šiam teismui, taip pat rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tokią išvadą teismas pagrindė faktine aplinkybe, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 ir 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023 šis teismas kasacine tvarka išsprendė reikalavimus dėl pareigų, kylančių iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. projekto įgyvendinimo sutarties, kuriuos (reikalavimus) nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip pirmosios instancijos teismas.

20. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad nors skundžiamoje nutartyje teismo išvada teismingumo klausimu stokoja pagrindimo, tačiau ji yra teisinga.

21. CPK 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

22. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingumas netaikomas visų konkursų prasme, bet taikomas tais atvejais, kai apie tai nurodyta įstatyme (pvz., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme), ar sprendžiama dėl CK 6.947–6.952 straipsniuose reglamentuojamų sandorių, t. y. viešų paslaugų pirkimo. Kitus ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir yra vartojama konkurso sąvoka, nagrinėja apylinkių teismai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008).

23. Analizuojamu atveju, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutarties pasirašymą sąlygojo privati iniciatyva dėl valstybinės žemės sklypų ilgalaikės nuomos. Nėra duomenų apie tai, kad valstybės ar savivaldybės institucija inicijavo viešųjų paslaugų, susijusių su šio verslo parko plėtojimu, pirkimą ir kvietė varžytis bei teikti pasiūlymus dėl projekto plėtojimo, t. y. siekė pasiūlymų konkurencijos tam, jog ketinamas sudaryti sandoris būtų pasirašomas kuo naudingesnėmis valstybei ar savivaldybei sąlygomis.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/2024 pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu, taip pat nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ nepaneigia ieškovių ieškiniu keliamo ginčo ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio. Klausimai dėl įgyvendinimo sutarties sąlygų vykdymo yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 yra tik vienas iš juridinių faktų, kurių pagrindu atsirado atitinkamas civilinis teisinis santykis.

25. Kasacinis teismas vėlesnėje praktikoje akcentavo, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko) apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant (kitu atveju – nevykdant) viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 43 punktą); ginčus, kurie kyla iš subjektų susitarimų dėl viešųjų paslaugų teikimo, kurie pagal ieškovo pasirinktą ieškinio reikalavimų pagrindą turėjo būti, bet nebuvo sudaryti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo normų reikalavimų, nors ir sudaryti administracinio akto (savivaldybės tarybos sprendimo) pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023 35 punktą); dėl reikalavimų priteisti draudimo išmoką pagal pasiūlymo viešajame pirkime laidavimo draudimo raštą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-461-1120/2022 20 punktą); ginčai dėl valstybinio turto perleidimo ir nuomos privatiems asmenims viešo aukciono būdu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-1120/2023, 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-316-567/2022).

26. Kai vykdomos tiesioginės derybos yra grindžiamos ne konkurso principu, siekiant sudaryti konkurenciją, bet derantis su vieninteliu galimu sutarties kontrahentu (šiuo atveju derybos vyko su sutarties kontrahentų grupe), nėra pagrindo konstatuoti teisinių santykių panašumo į viešo konkurso teisinius santykius ir jų nagrinėjimui taikyti analogiškas bylų rūšinį teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2198/2013).

27. Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/2024 pateikta nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-567-370/2022, 2021 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-322-407/2021, 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-253-553/2021, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1933-413/2011 būtent ir patvirtina šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 25 punkte išdėstytą kasacinio teismo praktiką – paminėtose bylose buvo nagrinėjami ginčai, kilę iš koncesijos teisinių santykių.

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovių ieškinys nėra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/2024 nėra pagrindo laikyti dokumentu, turinčiu res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, nes šiuo procesiniu dokumentu buvo pasisakyta tik dėl atskiro procesinio klausimo, o ne iš esmės išspręstas teisinis ginčas. Apeliantėms nėra pagrindo manyti, kad yra susidariusi situacija, kai jos neturi galimybės kreiptis į jokį teismą su aptariamu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apylinkės teismas neteisėtai atsisakė priimti ieškovių ieškinį, nes netinkamai kvalifikavęs ieškovių inicijuojamo teisminio ginčo šalis siejančius teisinius santykius, be pagrindo nurodė, jog inicijuojamos bylos pagal ieškovių ieškinį rūšiniam teismingumui nustatyti taikytina CPK 27 straipsnio 3 punkto norma. Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, turi paisyti aukštesnės instancijos teismo išaiškinimų, todėl negali atsisakyti priimti ieškovių ieškinio remiantis tais motyvais, kurie buvo nurodyti šio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-26382-1159/2024.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

29. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nutarė, kad ieškovių ieškiniu inicijuojamas ginčas jau yra išspręstas kitoje byloje.

30. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą; kt.).

31. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktas).

33. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 43, 47 punktai).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliančių ieškinį motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 ieškinį pareiškė ir dabar ieškinį teikia tos pačios ieškovės. Abiem atvejais nesutampa atsakovės ir pareikštų ieškinių reikalavimų formuluotės, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad dabar teikiamu ieškiniu ieškovės iš esmės siekia to paties rezultato, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-823-1097/2022, t. y. ginčija valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumą, taip pat siekia įrodyti teisinį pagrindą ieškovėms nuomotis valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad ieškovės dabar teikiamame ieškinyje iš esmės remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės teikia tapatų ieškinį.

35. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).

36. Apeliacinės instancijos teismo požiūriu, ieškinyje pateikti reikalavimai yra susiję su projekto įgyvendinimo sutarties vykdymu, keliant tikėtinai ginčytiną klausimą, kaip (ar) sutarties sudarymui buvusi reikšminga juridinių faktų sudėtis keičia projekto įgyvendinimo sutartimi nustatytų įsipareigojimų vykdymo sąlygas ir sutarties šalių pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, įžvelgdamas ieškovių siekį teismine tvarka įrodyti teisinį pagrindą joms nuomotis valstybinę žemę ne aukciono tvarka, susiaurino ieškovių inicijuojamos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką.

37. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 buvo vienas iš juridinių faktų, kurių pagrindu atsirado sąlyginai naujas civilinis teisinis santykis – buvo sudaryta projekto įgyvendinimo sutartis, kuri atitinkamas teises ir pareigas nustatė abiem sutarties šalims; šalys vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Projekto įgyvendinimo sutarties vykdymo eigoje pasikeitus sutarties sudarymui buvusių reikšmingų juridinių faktų sudėčiai, iškilo pagrindas vertinti, ar tai nepakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, t. y. ar iš esmės pakito ieškovių prievolių vykdymo kaina, ar iš esmės nesumažėjo jų gaunamas kitos sutarties šalies prievolių įvykdymas. Nustačius sutarties šalių prievolių pusiausvyros pažeidimą, atsirastų pagrindas spręsti dėl sutarties sąlygų pakeitimo (modifikavimo). Pastebėtina, kad ieškovių įsipareigojimai, numatyti projekto įgyvendinimo sutarties 2.1–2.6 punktuose, pasikeitus valstybinės žemės nuomos sąlygoms, išliko nepakitę.

38. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta skundžiamos nutarties motyvus, kuriais remiantis ieškovių ieškinį atsisakyta priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas inicijuojamos bylos pagal ieškovių ieškinį teismingumą apylinkės teismui, teisingai aiškino bylų rūšinio teismingumo taisykles, tačiau nepagrįstai nusprendė dėl teikiamo ieškinio tapatumo su kitoje byloje išnagrinėtu ieškiniu. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylos teismingumo klausimą, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, tačiau iš jos turinio šalintini motyvai dėl teikiamo ieškinio ir kitoje byloje išspręsto ieškinio tapatumo, kaip dar vieno pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties motyvus, kuriais remiantis konstatuotas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

TeisėjasGintaras Pečiulis