- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2-1933-413/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00209-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eco holding“
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eco holding“ ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centras dėl koncesijos sąlygų pripažinimo neteisėtomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 2011 m. sausio 5 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbė viešųjų darbų koncesijos konkursą dėl Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos, valdymo ir eksploatavimo projekto (toliau - Konkursas). Konkursas buvo vykdomas koncesijos būdu.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas panaikinti (pripažinti neteisėtomis):
1) Konkurso sąlygų 18.9 punkte nustatytą reikalavimą, numatantį, kad per pastaruosius 5 metus turi būti įvykdyti / vykdomi projektai, susiję su atliekų tvarkymu, bent dvejose Europos sąjungos šalyse (įskaitant Europos ekonominės zonos šalis nares);
2) Konkurso sąlygų 18.10 punkte nustatytą reikalavimą, kad kandidatas (dalyvis) per pastaruosius 5 metus turi būti dalyvavęs bent dviejuose viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektuose (PPP);
3) Konkurso sąlygų 18.11 punkte nustatytą reikalavimą, kad potencialus investuotojas / operatorius turi būti įvykdęs bent 2 atliekų tvarkymo projektus, kuriuose buvo atsakingas už projektavimo ir statybos darbus;
4) įpareigoti atsakovą pašalinti konkurso nuostatų prieštaravimus teisės aktų reikalavimams.
Ieškovo nuomone, Konkurso sąlygos yra parengtos pažeidžiant koncesijoms taikytinus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai ir dirbtinai ribojant ieškovo ir kitų tiekėjų teisę varžytis dėl koncesijos suteikimo. Ieškovo reikalavimas pakeisti Konkurso sąlygų 18.9 ir 18.10 punktus motyvuojamas tuo, kad Konkurso sąlygų kiekybiniai reikalavimai tiekėjams pažeidžia: 1) lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus; 2) kompleksinis šių dviejų reikalavimų taikymas nepagrįstai riboja konkurenciją, eliminuodamas iš konkurso vietinius (Lietuvos rinkoje veikiančius) subjektus. Suteikiančioji institucija, nustatydama minimalius kvalifikacijos reikalavimus, privalėjo laikytis protingumo, proporcingumo, nediskriminavimo, kandidatų (dalyvių) lygiateisiškumo principų, kurie draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai riboti kandidatų (dalyvių) teisę varžytis dėl koncesijos nacionaliniu bei teritoriniu pagrindu ar kitaip nacionaliniu arba teritoriniu pagrindu diskriminuoti tiekėjus, jeigu tam nėra objektyvaus pagrindo ir tokių ribojimų taikymo būtinybės nepagrindžia koncesijos objekto specifika. Konkurso sąlygų analizė leidžia manyti, kad koncesijos sutarties vykdymas apsiribos Lietuvos Respublikos teritorija, o koncesininkas, įgyvendinantis projektą, privalės išmanyti būtent Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius statybas bei atliekų tvarkymą. Todėl nagrinėjamu atveju kandidatų (dalyvių) patirtis vykdant analogiškus projektus Lietuvoje yra lygiavertė patirčiai vykdant projektus kitose ES šalyse. Kadangi Lietuvoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės institutas nėra išplėtotas, ypatingai atliekų tvarkymo srityje, todėl reikalavimas turėti patirties dalyvaujant bent dviejuose viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau ir PPP) projektuose yra neproporcingas ir neadekvatus, atsižvelgiant į vietinės rinkos subjektų sukauptą patirtį bei PPP instituto išsivystymo lygį šalyje. Ieškovo nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo užsienio rinkose veikiantiems subjektams suteikti daugiau teisių, nei Lietuvos rinkoje veikiantiems subjektams, todėl konkurso sąlygų 18.9 ir 18.10 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai laikytini netiesiogine tiekėjų diskriminacija nacionaliniu bei teritoriniu pagrindu. Ieškovas savo pretenzijoje nurodė, jog Konkurso sąlygų 18.9 ir 18.10 punktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų kėlimas iš Konkurso procedūrų eliminuoja vietinės rinkos subjektus, nes tarp Lietuvos Respublikoje veikiančių lietuviško kapitalo subjektų nėra tokių, kurie galėtų tenkinti visus konkurso sąlygų kvalifikacinius reikalavimus. Lietuvos ūkis grindžiamas ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (LR Konstitucijos 46 str. 1 d.), sąžiningos konkurencijos laisvė yra ginama įstatymo (LR Konstitucijos 46 str. 4 d.). Konkurenciją saugančių Įstatymų normų pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad laisvė konkuruoti nebūtų ribojama, formuotųsi konkurencingos rinkos struktūros ir jose konkurentai veiktų sąžiningai. Remdamasis viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika ieškovas teigia, kad suteikiančioji institucija negali nustatyti tokių viešojo pirkimo sąlygų, kurios be objektyvaus ir pateisinamo pagrindo ribotų konkurenciją rinkoje ar atitinkamoje jos dalyje. Konkurencijos ribojimas - tai veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti ar kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Nepagrįstai aukštų minimalių kvalifikacijos reikalavimų nustatymas, kai be pakankamo pagrindo iš viešojo konkurso procedūrų yra eliminuojami visi (ar didžioji dalis) vietinės rinkos dalyvių, neabejotinai reiškia konkurencijos ribojimą. Pareiga įrodyti, kad konkurenciją riboti yra būtina ir kad neįmanoma tų pačių tikslų pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis, tenka koncesiją suteikiančiai institucijai. Konkurencijos ribojimas - tai veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti ar kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Ieškovo nuomone, tokių nepagrįstai aukštų minimalių kvalifikacijos reikalavimų nustatymas, kai be pakankamo pagrindo iš viešojo konkurso procedūrų yra eliminuojami visi (ar didžioji dalis) vietinės rinkos dalyviai, neabejotinai reiškia konkurencijos ribojimą. Ieškovas nurodė, kad pateiktoje atsakovui pretenzijoje išreiškė reikalavimą pakeisti Konkurso sąlygų 18.10 ir 18.11 punktus, numatant jog kandidatui (dalyviui) kvalifikacijai įrodyti pakanka turėti patirties vykdant bent vieną viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą ir bent vieną atliekų tvarkymo projektą, kur kandidatas (dalyvis) buvo atsakingas už projektavimo ir statybos darbus, tačiau atsakovas nurodė, kad vienas įvykdytas projektas reikiamos patirties neužtikrina ir plačiau šio teiginio neargumentuodamas pateiktą pretenziją atmetė. Ieškovo nuomone, atsakovas ieškovo pretenziją išnagrinėjo netinkamai, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Ieškovas pažymėjo, kad kandidatų (dalyvių) kvalifikacijos kriterijų nustatymo tikslas - atrinkti subjektus, kurie būtų pajėgūs tinkamai ir laiku įvykdyti koncesijos sutartį, kartu iš tolimesnių varžymosi procedūrų pašalinant subjektus, neturinčius reikiamos patirties, išteklių ir kompetencijos. Suteikiančioji institucija negali nustatyti perteklinių reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pareiga pateikti tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą bei su tuo susijusius įrodymus tenka suteikiančiajai institucijai. Pagal viešuosiuose pirkimuose nusistovėjusią praktiką kandidatų ir dalyvių techniniam ir profesiniam pajėgumui įrodyti paprastai pakanka bent vieno analogiško vykdyto projekto. Kaip pavyzdį ieškovas paminėjo Konkurso sąlygų 18.9 punktą, kai suteikiančioji institucija nenustato jokių kokybinių parametrų kandidatų (dalyvių) vykdytiems projektams. Todėl atitinkamai vieno (kandidato) dalyvio patirtis projektuojant ir statant didelį atliekų tvarkymo infrastruktūros objektą gali būti žymiai vertingesnė, nei kelių mažareikšmių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba. Ieškovas teigė, kad reikalavimu turėti bent dviejų projektų patirties suteikiančioji institucija riboja sąlygas konkuruoti tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti koncesijos sutartį ir jau yra tai įrodę pilnai ir sėkmingai įvykdydami atliekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos projektą. Toks ribojimas galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu suteikiančioji institucija įrodytų būtinybę nustatyti aukštesnius, nei įprastai kvalifikacijos reikalavimus, ir įrodytų, kad mažiau ribojančiomis priemonėmis suteikiančiosios institucijos tikslai nebus pasiekti. Kadangi atsakovas, atsakydamas į pateiktą pretenziją, negalėjo įtikinamai pagrįsti dviejų projektų patirties poreikio, ieškovo nuomone, Konkurso sąlygų 18.10 ir 18.11 punktų reikalavimai, tuo aspektu, jog iš kandidatų (dalyvių) yra reikalaujama būti įvykdžius bent du atliekų tvarkymo projektus, kuriuose kandidatas (dalyvis) buvo atsakingas už projektavimo ir statybos darbus, laikytini pertekliniais ir yra keistini, pašalinant konkurso sąlygų prieštaravimus teisinio reglamentavimo nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo reikalavimus atmesti. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovo pateiktu teismų praktikos interpretavimu dėl viešųjų pirkimų reguliavimo taikymo kaip analogijos santykiams, atsirandantiems viešosios darbų koncesijos suteikimo procedūrų metu, ir iš esmės sutinka su teismų praktikos interpretavimu dėl reikalavimų, keliamų dalyvių kvalifikacijos patikrinimui. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo prašymu ir pateikiamu ginčijamų reikalavimų vertinimu. Atsakovo atsikirtimai grindžiami šiais argumentais:
1) Suteikiančioji institucija turi diskrecijos teisę nustatyti pagrįstus ir siekiamiems įgyvendinti Konkurso tikslams proporcingus kvalifikacinius reikalavimus.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga viešąjį konkursą rengiančiam subjektui išsiaiškinti, ar dalyvis yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Nustatomi kvalifikacijos reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl sutarties sudarymo tiems dalyviams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo konkurso sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems dalyviams, kurie reikalingos kompetencijos neturi. Remiantis VPĮ 32 straipsnio 2 dalies analogija, suteikiant viešąją darbų koncesiją turi būti laikomasi reikalavimo, kad nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Lietuvos teismų praktika pripažįsta teisę nustatyti kvalifikacijos reikalavimus atsižvelgiant į siekiamo įsigyti objekto sudėtingumą. Yra leidžiama nustatyti aukštus ir specifinius dalyvių kvalifikacijos reikalavimus tokiais atvejais, kai jie yra reikalingi atsižvelgiant į perkamo objekto svarbą ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinę paskirtį, arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga Atsakovas Konkursu siekia atrinkti partnerį įgyvenant Projektą - komunalinių atliekų rūšiavimo, apdorojimo ir kompostavimo įrenginių pastatymą, valdymą ir eksploatavimą Kauno regiono atliekų tvarkymo regione. Šis regionas apima Kauno miestą, Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybes - teritoriją, kuri apima apie 7 000 km², ir kurioje gyvena apie 628 000 gyventojų. Projekto įgyvendinimas palies visų šių žmonių interesus gauti efektyvias, saugias atliekų tvarkymo ir perdirbimo paslaugas. Projekto įgyvendinimas gali trukti net 25 metus, todėl šio Projekto svarba ir specifinė jo paskirtis yra akivaizdi. Siekiant apsaugoti viešąjį interesą yra būtina Projektą įgyvendinti tinkamai ir kokybiškai. Šiuo tikslu yra siekiama, kad Projekto įgyvendinimo metu būtų įdiegtos pažangios komunalinių atliekų tvarkymo technologijos, atrinktas kvalifikuotas ir pajėgus įgyvendinti koncesijos sutartį Projekto partneris, galintis atlikti ypač aukštos kokybės darbus ir paslaugas. Todėl atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti tokius minimalius dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų atrinkti kompetentingus, patikimus ir pajėgius įvykdyti sutartį dalyvius.
2) Ginčijami reikalavimai yra pagrįsti, būtini ir proporcingi.
Konkurso sąlygose nustatyti ginčijami reikalavimai yra būtini ir proporcingi siekiant, kad potencialus projekto partneris turėtų pakankamai kompetencijos, leidžiančios užtikrinti tinkamą koncesijos sutarties ir tuo pačiu projekto įgyvendinimą, taip užtikrinant Kauno RATC vykdomo Konkurso tikslo pasiekimą. Ieškovas savo 2011 m. sausio 13 d. pretenzijoje iš esmės neginčijo ginčijamų sąlygų reikalingumo ir tik siekė sumažinti reikalaujamus patirties rodiklius, tačiau reikalavimų apimtį turi nustatyti pats viešąjį konkursą organizuojantis subjektas, atsižvelgdamas į perkamo objekto pobūdį, svarbą ir paskirtį. Vertinant dalyvio sugebėjimą atlikti darbus ir suteikti paslaugas, sudarančias koncesijos objektą, pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į jo kvalifikaciją, patirtį ir patikimumą. Būtent šiuos kriterijus ir leidžia įvertinti ginčijamos Konkurso sąlygos, kurios buvo nustatytos atsižvelgiant į Konkurso objekto specifinę paskirtį, svarbą, atliktinų darbų ir paslaugų pobūdį ir sudėtingumą, bei didelę Projekto vertę, kuri siekia 125 600 000 litų (be PVM).
3) Dėl 18.9 punkte nustatyto reikalavimo.
Atsakovas siekia, kad įgyvendinant projektą būtų įdiegtos pažangios komunalinių atliekų tvarkymo technologijos, kurių pagalba būtų mažinamas sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis, didesnę dalį atliekų išrūšiuojant ir pakartotinai panaudojant. Tuo tikslu turi būti naudojami pažangiausi ir moderniausi inžineriniai technologiniai sprendimai. Lietuva nėra viena iš pirmaujančių valstybių Europoje ar pasaulyje diegiant tokius sprendinius. Tik joje veikiantis dalyvis negali užtikrinti būtinos patirties ir kompetencijos pasiūlant ir įdiegiant moderniausius tarptautinėje rinkoje prieinamus atliekų tvarkymo sprendinius. Tokią būtiną patirtį ir kompetenciją gali užtikrinti tik dalyviai, turintys tarptautinės atliekų tvarkymo projektų patirties. Todėl šis tarptautinės patirties reikalavimas yra ne tik pagrįstas, bet ir minimalus bei proporcingas siekiamų Konkurso tikslų atžvilgiu.
4) Dėl 18.10 punkte nustatyto reikalavimo.
Įgyvendinamu projektu būtina užtikrinti, kad Konkurso dalyvis būtų kompetentingas kartu su viešojo sektoriaus subjektais įgyvendinti ilgalaikius sudėtingus projektus, kurių trukmė gali siekti 25 metus. Tik atitinkamą patirtį turinčio dalyvio dalyvavimas Konkurse leistų užtikrinti, kad jis turės pakankamai kompetencijos tinkamai įvertinti prisiimamas Projekto rizikas ir jų pasidalijimą tarp koncesijos sutarties šalių. Atsižvelgiant į siekiamo įgyvendinti Projekto apimtį, specifiškumą ir sudėtingumą, jo svarbą, didelę vertę ir ilgą trukmę, reikalaujama dalyvavimo bent 2 PPP projektuose patirtis yra minimalus kvalifikacinis reikalavimas, leidžiantis užtikrinti Konkurso tikslų pasiekimą.
5) Dėl 18.11 punkte nustatyto reikalavimo.
Kauno RATC siekia įgyvendinti pažangų ir modernų atliekų tvarkymo projektą, kurio metu bus atliekami specifiniai ir sudėtingi atliekų tvarkymo įrenginių projektavimo ir statymo darbai. Tam, atsižvelgiant į siekį užtikrinti sprendinių modernumą ir gamtosauginių reikalavimų laikymąsi, būtina didelė specifinė patirtis atliekant panašius darbus. Tokios patirties neįmanoma sukaupti atlikus tik vieną, kad ir didelį, projektą, kadangi ji būtų pernelyg vienapusiška ir ribota. Todėl reikalavimas, kad dalyvis būtų įvykdęs bent 2 atliekų tvarkymo projektus, kuriuose jis būtų buvęs atsakingas už projektavimo ir statybos darbus, yra minimalus ir proporcingas siekiant užtikrinti, kad potencialus partneris bus kompetentingas ir pajėgus tinkamai ir laiku pastatyti numatytus atliekų tvarkymo įrenginius, atitinkančius visus teisės aktų ir Konkurso reikalavimus. Priešingai nei teigia ieškovas, nurodyti motyvai pagrindžia nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir jie buvo išdėstyti atsakovo 2011 m. sausio 24 d. atsakyme į ieškovo pretenziją. Konkurso sąlygų reikalavimai lygiais pagrindais taikomi visiems dalyviams, nepaisant nei jų kilmės ar veiklos valstybės, nei veiklos formos, ar bet kokio kito diskriminacinio kriterijaus - atsižvelgiama tik i objektyvius kvalifikacijos reikalavimus. Todėl ginčijami reikalavimai nepažeidžia ir negali pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.
6) Dėl konkurencijos ribojimo.
Ginčijami Konkurso sąlygų reikalavimai yra proporcingi siekiamam Konkurso tikslui, kas, atsižvelgiant į Lietuvos teismų ir Europos Teisingumo Teismo praktiką, reiškia, kad nepagrįsto konkurencijos ribojimo šiuo atžvilgiu nėra. Padarius priešingą išvadą pagal ieškovo pateiktus argumentus, būtų pažeidžiamas nediskriminavimo principas, kadangi tai galėtų būti vertinama kaip proteguojančios priemonės nacionalinės kilmės dalyviams. Be to, šis Konkursas yra tarptautinis - apie jį 2011 m. sausio 5 d. paskelbta ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Nr. 201 l/S 2-002774. Todėl ieškovo teiginiai ir reikalavimai, kad atsakovas turėjo atlikti Lietuvos rinkos analizę ir įvertinti, ar kvalifikacijos reikalavimai, būtini Projekto įgyvendinimui, neapriboja Lietuvos subjektų galimybės konkuruoti Konkurse ir privalomai nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos galėtų tenkinti šie Lietuvos subjektai, nepagrįsti. Be to, ieškovo teiginį dėl nepagrįsto konkurencijos ribojimo paneigia tai, kad Konkurse galima dalyvauti kartu su kitais ūkio subjektais, bendrais pajėgumais pagrindžiant atitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu Lietuvos tiekėjai neatitinka keliamų kvalifikacijos reikalavimų, jie, kaip ir visi kiti potencialūs Konkurso dalyviai, turi teisę teikti pasiūlymą kaip ūkio subjektų grupė ir pasiremti kitų, tiek Lietuvos, tiek užsienio ūkio subjektų pajėgumais (Konkurso sąlygų 20, 22 ir 23 punktai). Lietuvoje veikiančios atliekų tvarkymo įmonės, priklausančios tarptautinėms įmonių grupėms, gali remtis atitinkamame grupės lygyje sukaupta patirtimi. Visa tai papildomai patvirtina, kad konkurencija Konkurse objektyviai galima, ji nebuvo nepagrįstai ribojama ar eliminuojama. Ieškovo argumentas, kad tarp Lietuvoje veikiančių lietuviško kapitalo subjektų nėra tokių, kurie galėtų tenkinti visus Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, yra grindžiamas tik prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų. Tas pats taikytina ir ieškovo teiginiams, kad kompleksiškas Konkurso sąlygų 18.9 ir 18.10 punktų taikymas eliminuoja iš Konkurso vietinius (Lietuvos rinkoje veikiančius) subjektus, kad pagal viešuosiuose pirkimuose nusistovėjusią praktiką kandidatų ir dalyvių techniniam ir profesiniam pajėgumui įrodyti paprastai pakanka bent vieno analogiško vykdyto projekto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. T.“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007).
Pagal Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, koncesiją suteikiančioji institucija – institucija, kuri pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra atsakinga už atitinkamas funkcijas ar veiklos sritis, kurios gali būti įgyvendinamos ir užtikrinamos suteikiant koncesijas: tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės vykdomoji institucija, – kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu. To paties įstatymo 28 (1) straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už koncesijos sutarties sudarymą ir jos sąlygų vykdymą yra atsakinga suteikiančioji institucija, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka privalo gauti Finansų ministerijos pritarimą dėl koncesijos sutarties finansinių sąlygų – jei koncesija suteikiama valstybės vardu. Jei koncesija suteikiama savivaldybės vardu, Finansų ministerija savivaldybės suteikiančiajai institucijai teikia atskirąją nuomonę dėl numatomų koncesijos finansinių sąlygų. T. K. įstatymo 28 (1) straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, įpareigojanti atsakingą už Konkursą savivaldybės suteikiančią instituciją gauti Finansų ministerijos atskirtąją nuomonę dėl numatomų koncesijos finansinių sąlygų. Atsakovas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti bylą nagrinėjančiam teismui tokius duomenis, tačiau jų nepateikė. Iš atsakovo 2011 m. gegužės 11 d. rašto galima daryti išvadą, kad atsakovas, paskelbdamas viešųjų darbų koncesijos konkursą dėl Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos, valdymo ir eksploatavimo projekto, nebuvo gavęs Finansų ministerijos atskirosios nuomonės dėl Konkurso finansinių sąlygų.
Komunalinių atliekų tvarkymas ir sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p.). Kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu, suteikiančioji institucija yra savivaldybės vykdomoji institucija (Koncesijų įstatymo 2 str. 7 d.). Koncesijų projektai turi būti rengiami vadovaujantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“, kurios taipogi išskiria projektus į centrinės ir vietos valdžios partnerystės projektus. Vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi savo nustatyta investicijų projektų inicijavimo ar planavimo tvarka, inicijuoja investicijų projektą ir parengia investicijų projekto galimybių studiją. Joje, be kitų galimų investicijų projekto įgyvendinimo būdų, analizuojamas partnerystės taikymo investicijų projektui įgyvendinti tikslingumas. Parengusi galimybių studiją, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija jos pagrindu pagal Taisyklių 7.1–7.8 punktų nuostatas rengia partnerystės projektą. Vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija parengtą galimybių studiją ir partnerystės projektą kartu su prašymu pateikti nuomonę dėl siūlomo įgyvendinti partnerystės projekto finansinių sąlygų ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių teikia Finansų ministerijai, o Finansų ministerijos atskirąją nuomonę kartu su siūlomu įgyvendinti partnerystės projektu ir sprendimo dėl partnerystės projekto tikslingumo projektu teikia savivaldybės tarybai. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl partnerystės projekto tikslingumo, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija teikia savivaldybės tarybai tvirtinti partnerystės projekto pirkimų sąlygas, pagrindines partnerystės sutarties sąlygas ir pirkimų būdą, kai partnerystės projektas įgyvendinamas taikant valdžios ir privataus subjektų partnerystę, arba nustatyti konkurso etapus, kai partnerystės projektas įgyvendinamas suteikiant koncesiją. Savivaldybės tarybai patvirtinus Taisyklių 30 punkte nurodytus duomenis, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija vykdo pirkimus, reikalingus partnerystės projektui įgyvendinti, parengia partnerystės sutarties projektą ir teikia jį savivaldybės tarybai (Taisyklių 25-31 punktai). Paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad koncesijos suteikimas yra vietos valdžios (savivaldybės) neatskiriama kompetencijos dalis, todėl atsakovo argumentai apie jo teisę suteikti viešąją darbų koncesiją remiantis Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi prieštarauja paminėtų teisės aktų nuostatoms.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Atsakovas, organizuodamas viešųjų darbų koncesijos konkursą, pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, kas sudaro pagrindą koncesijos konkursą, o tame tarpe ir ieškovo nurodytas ginčijamas Konkurso sąlygas, pripažinti negaliojančiais nuo Konkurso paskelbimo dienos.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 93 str. 1 d., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti atsakovo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 2011 m. sausio 5 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbtą viešųjų darbų koncesijos konkursą dėl Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos, valdymo ir eksploatavimo projekto negaliojančiu nuo jo paskelbimo dienos.
Priteisti ieškovui UAB „E. H.“ iš atsakovo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 10,48 Lt (dešimt litų 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.