Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 357-568 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 6 metams ir 206,50 Eur konfiskavimu. Bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 24 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 21 d. (užskaityta 2 metai 3 dienos).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. G. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis A. G. iš dalies vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, mokymo įstaigos teigiamai charakterizuojamas (b. l. 12), kreipėsi dėl darbo (b. l. 8-9), pradėjo savanoriškai vykdyti pinigines prievolės, išmokėjo 91 Eur, dalyvauja keliose socialinės reabilitacijos programose (b. l. 14, 15), neturi galiojančių nuobaudų. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog visų nuteistojo atžvilgiu atliktų vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko didelė, nors ir stebima simbolinė teigiama rizikos valdymo dinamika keliose srityse, neleidžia teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro kontekste tos aplinkybės, kad nuteistasis jau yra atlikęs pusę bausmės. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.

Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirtas riziką nusikalsti pakartotinai mažinantis apsauginis kriminogeninis veiksnys yra palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad jis neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi šį apsauginį veiksnį vertinti kaip pakankamą lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. A. G. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas tris kartus ir nei karto neskatintas. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu jau negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kuris, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Ši aplinkybė, kontekste visų kitų aukščiau paminėtų duomenų, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais pripažinta išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą ir prieš sulaikymą buvo nedirbantis, specialybės neturi, baigęs tik (duomenys neskelbtini) klasių. (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę, mokytojų charakterizuojamas teigiamai. Sodros registro duomenimis nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje yra labai menka – vos 9 mėnesiai ir oficialiai dirbęs tik dviejose darbovietėse, duomenų apie jo darbą užsienyje nėra. Pataisos įstaigoje kreipėsi dėl darbo, tačiau dėl darbo vietų neįdarbintas. Vertinimo metu nurodė, kad paleistas iš pataisos įstaigos įsidarbins, tačiau negalėjo pateikti susitarimo su darbdaviu. Prie skundo nuteistasis pridėjo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 12 d. sutikimą, patvirtinantį, kad bendrovė sutinka pasibaigus bausmės laikui priimti A. G. į darbą (b. l. 16), tačiau vertinant tą aplinkybę, jog būdamas laisvėje jis dirbo tik labai simboliškai, taip pat dirbo ir nelegaliai, be to turi tik pagrindinį išsilavinimą, neturi jokios specialybės, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Be to, pateiktas sutikimas yra pasirašytas daugiau nei prieš metus laiko (b. l. 16). Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėtas sutikimas nėra teisiškai įpareigojantis bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (sutikimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Iš STI 4.4. punkto matyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, dažniausiai būdavo nedirbantis ir oficialaus nuolatinio pajamų šaltinio neturėdavo, todėl trūko finansinio stabilumo. Dažnai vykdydavo turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes, vėliau užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba. Nuteistasis turi nuosprendžiais priteistų žalų ir jų neatlyginęs, taip pat Administracinių nusižengimų registro duomenimis nesumokėjęs 3 825,55 Eur baudų. (duomenys neskelbtini) kalėjime iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, bendras skolos likutis 3 700,42 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra sumokėjęs tik simbolinę sumą – 91,50 Eur. Dėl šių aplinkybių daroma išvada, kad nuteistojo finansinė padėtis bei lėšų paskirstymo kompetencijos stoka galimai yra susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Be to laisvėje nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Prie skundo A. G. pridėjo (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos pasirašytą sutikimą dėl galimybės juose laikinai apsigyventi, esant atitinkamoms sąlygoms (b. l. 10). Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir maža darbinė patirtis bei pastovios gyvenamosios neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

STI 4.6 punkte pažymėta, kad nuteistasis pastarąjį nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, yra teistas iš viso 16 kartų, be to daugybę kartų baustas administracine tvarka, dažniausi nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai – bendravimas su bloga kompanija bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimas – sukurdavo situacijas nusikalsti. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su asocialiais asmenimis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir yra vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Iš STI taip pat matyti, kad nuteistasis neneigė turintis priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, vartojo įvairias psichiką veikiančias medžiagas, buvo laikotarpių, kai jas vartojo kasdien, laisvėje priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms problemos nesprendė, į specialistus nesikreipė, korekcinėse programose nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) kalėjime dalyvauja asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, savitarpio pagalbos grupės veikloje. Paskutiniu nuosprendžiu yra nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis – heroinu, ankstesniais trimis nuosprendžiais nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotikais, neturint tikslo jų platinti. Šie duomenys duoda pagrindą išvadai, jog priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų yra susijusi su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir turi būti valdoma. Šiuo metu ši problema yra aktuali, tuo labiau, kad nuo 2023 m. liepos 18 d. nuteistasis savo noru nutraukė dalyvavimą metadono programoje (b. l. 11).

STI 4.9 punkte pažymėta, kad vertinimo metu stebimi patenkinami nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai: sunkiai palaiko akių kontaktą, bendrauja formaliai, vengia atvirauti apie asmeninius išgyvenimus. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, dėl kai kurių iš jų kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Pripažįsta, jog negebėjo pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėjo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų, neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistasis, bandydamas spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas (pvz., siekdamas asmeninių tikslų ar išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas atsipalaiduoti, vartojo alkoholį ar narkotines medžiagas, spręsdamas finansinius sunkumus, vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Kaip jau minėta, asmuo neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti, be to, ir pats pripažino, jog jam dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus.

Iš STI 4.10 punkto matyti, jog nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas neigia, tačiau jo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Nors nuteistasis nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, tačiau praeityje yra pažeidęs priežiūros sąlygas, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. Probacijos sąlygas buvo pažeidęs iš Didžiojoje Britanijoje. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralės normų.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo 6 metams bausmę už tai, kad įsitraukė į suburtą organizuotą grupę nusikalstamai veikai daryti – neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinės medžiagos – heroino kiekiu, turint tikslą platinti, kaltę pripažino tik iš dalies. Buvo įtrauktas kaip nusikalstamos veikos vykdytojas – narkotinių medžiagų platintojas ir grupės nariai veikė pasiskirstę vaidmenimis. Anksčiau jis 8 kartus teistas Lietuvoje bei 10 kartų teistas Jungtinėje Karalystėje: 4 kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bei vagystes, 13 kartų už vagystes bei 1 kartą už viešosios tvarkos pažeidimą. Praeityje pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas (tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje) bei per bausmės atidėjimo laikotarpį įvykdęs naują nusikalstamą veiką. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkesni ir yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis, todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys bei nuostatos vis dar išlieka nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę, taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. G. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Svarbu pažymėti ir tai, jog iš Komisijos 2024 m. kovo 12 d. protokolo ir Nutarimo matyti, jog visi penki Komisijos nariai vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo A. G. lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 67-69 lapai ir II dalies 129-130 lapai).

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. G. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. G., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. G. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog A. G. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 357-568 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. G. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. G. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.