Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Aleksandro Gončarko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 24 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-95-898/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, o būtent:

1.1. jis kartu su P. G. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d., susibūrė į organizuotą grupę neteisėtam disponavimui labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos heroino, turint tikslą platinti, į kurią ne vėliau kaip nuo 2018 m. liepos 2 d. įtraukė V. R., A. G. ir V. G. kaip nusikalstamos veikos vykdytojus – narkotinių medžiagų platintojus ir veikė pasiskirstę vaidmenimis: R. D. neteisėtai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgydavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino ir gabeno ją bei laikė (duomenys neskelbtini), rūsio bendrojo naudojimo patalpoje, po ko įgytą didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino ne mažiau kaip du kartus į mėnesį nugabendavo į P. G. butą (duomenys neskelbtini), kur kartu su P. G. sumaišydavo su nenarkotinėmis medžiagomis taip padidindami jos kiekius ir sumažindami procentinę išraišką bei suskirstydami mažesniais kiekiais, tiekė jas tolesniam išplatinimui, P. G. slėpdavo jas įvairiose slėptuvėse, kurios turėjo kodinius pavadinimus „ulitka“, „vsd“, „akmuo“, „stadion“, o nusikalstamos veikos vykdytojai V. R., A. G., V. G. ir kiti nenustatyti asmenis paruoštas vartoti narkotines medžiagas iš slėptuvių paimdavo ir platino parduodami.

1.2. R. D., veikdamas kartu su P. G., iš anksto susitarę įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino platinti (duomenys neskelbtini), įtraukiant į šią nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų platinimui nusikalstamos veikos vykdytojus A. G., V. G. ir V. R., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, kartu su P. G. už ikiteisminio tyrimo nenustatytą pinigų suma, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 25,289 g miltelių, kurių sudėtyje 1,087 g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį, ne mažiau kaip 0,226 g miltelių, kurių sudėtyje 0,071 g narkotinės medžiagos heroino, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d. perdavė V. R. tolimesniam platinimui (duomenys neskelbtini), ir šis, tą pačią dieną apie 14 val., bute (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą neteisėtai už 24 eurus pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam dalyviui, kitą dalį – ne mažiau kaip 0,208 g miltelių, kurių sudėtyje 0,009 g heroino, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 8 d. perdavė A. G. tolimesniam platinimui (duomenys neskelbtini), kuris tą pačia dieną, 13:56 val., namo (duomenys neskelbtini), kieme, šią narkotinę medžiagą neteisėtai už 24 eurus pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam dalyviui, o likusią dalį – ne mažiau kaip 24,855 g miltelių, kurių sudėtyje 1,007 g narkotinės medžiagos heroino, 2018 m. liepos 20 d., apie 20:09 val., P. G. paslėpė užkasdamas slėptuvėje šalia (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą toliau platinti ir laikė ją slėptuvėje iki 2018 m. liepos 21 d., 09:09 val., kai apžiūrint policijos pareigūnai rado ir paėmė 1,007 g narkotinės medžiagos heroino.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. D., veikdamas kartu su P. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 8 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 296,82 g miltelių, kurių sudėtyje yra 54,015 g narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, atgabeno ir laikė paslėpęs po statybinėmis atliekomis, (duomenys neskelbtini), rūsio bendrojo naudojimo patalpoje iki kol 2019 m. vasario 8 d., apie 17.00 val., atliekant įvykio vietos apžiūrą policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį R. D. ir P. G. priklausančios narkotinės medžiagos.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. D., veikdamas kartu su P. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, turint tikslą platinti, įgijo 1,348 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,236 g narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai, ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė tolimesniam platinimui A. G., kuris šį kiekį narkotinių medžiagų heroino neteisėtai laikė savo bute (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. vasario 24 d., apie 22:15 val., kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.

2. 2019 m. vasario 24 d. R. D. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi R. D. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo R. D. gynėjas advokatas A. Gončarko skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Su skundžiama nutartimi nesutinka, nes ji yra formali ir paremta prielaidomis.

5. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas argumentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis R. D. bandė arba bandys bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba teismo, taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo siekį išvykti iš Lietuvos Respublikos turint tikslą pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. turi bendrininkų Vokietijoje ar kitokių ryšių užsienio valstybėse. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo gynėjas nurodė, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog R. D. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir tvirtus socialinius ryšius. Darbdavys nurodė, kad, jeigu kaltinamasis R. D. būtų paleistas į laisvę, jis būtų priimtas į darbą. Nors R. D. yra kaltinamas vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam gresia laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai negali būti pagrindu pratęsti suėmimą, kadangi tokia praktika prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijai. Byloje Bykov v. Russia EŽTT pripažino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio pažeidimą, nes prievartos priemones taikyti remiantis vien reiškiamų kaltinimų sunkumu, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, negalima.

6. Gynėjas skunde nurodė, kad R. D. griežčiausia kardomoji priemonė buvo paskirta 2019 m. vasario 24 d., t. y. kaltinamasis jau yra suimtas daugiau nei 1 metus ir 7 mėnesius. Advokato nuomone, šis suėmimo terminas yra per ilgas, tokiu būdu pažeidžiamos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kaltinamajam suėmimas vis pratęsiamas nesant EŽTT praktikoje suformuluoto privalomo prievartos priemonių taikymo būtinumo kriterijaus. Be to, tokiu būdu pažeidžiamas BPK 11 straipsnyje bei EŽTT sprendimuose įtvirtintas proporcingumo principas taikant prievartos priemones. Dėl ilgo ir neproporcingo suėmimo taikymo R. D. patyrė neigiamas pasekmes, kadangi per tą laikotarpį mirė jo motina, kuriai buvo reikalinga priežiūra, kaltinamasis negalėjo dalyvauti motinos laidotuvėse, R. D. pagalba reikalinga ir jo dukrai. Šiuo atveju kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti paskyrus kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones. Advokatas mano, kad dviejų kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir užstato – derinys šiuo atveju būtų pakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

7. R. D. turi rimtų sveikatos problemų, jam būtina (duomenys neskelbtini) operacija, jis jaučia nuolatinį skausmą. Suėmimo metu R. D. patyrė traumą, kritęs susižalojo (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) kaltinamasis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo suplanuota operacija. Dėl skausmų ne kartą buvo kreiptasi į įstaigos administraciją, tačiau, kol operacija nebus atlikta, bus jaučiami nuolatiniai skausmai. Būnant laisvėje ši operacija jau būtų atlikta. Be to, būdamas suimtas R. D. negali pateikti įrodymų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais. Tokiu būdu ribojama galimybė R. D. gintis nuo pateiktų kaltinimų.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo R. D. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. D. gynėjo skundas netenkinamas.

9. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam R. D. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

11. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Byloje esantys duomenys rodo, kad R. D. anksčiau yra daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Jis ne kartą yra gyvenęs ir dirbęs užsienio valstybėse, baudžiamosios bylos medžiagos duomenys patvirtina apie gana dažnas išvykas už Lietuvos Respublikos ribų. Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Skunde nurodyta, kad R. D. iki sulaikymo turėjo pastovią gyvenamąją vietą, palaikė ryšius su artimaisiais ir dirbo (darbdavys nurodė, kad, jeigu kaltinamasis R. D. būtų paleistas į laisvę, jis būtų priimtas į darbą). Tačiau šios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės. Pirmiau aptartų bylos duomenų visuma (ryšiai užsienyje, ankstesni teistumai, ir gresianti bausmė, taip pat inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. R. D. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

12. Be to, apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. D. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kaip pagrįstai nurodyta kaltinamojo gynėjo skunde, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų.

13. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. R. D. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, R. D. yra anksčiau daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinį kartą 2014 m. birželio 5 d. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti bei rodo, jog R. D. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Pagal pareikštą kaltinimą kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio – truko septynis mėnesius, buvo iš anksto suplanuota, gerai organizuota, galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Tikimybę, kad būdamas laisvėje R. D. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, pagrindžia ir jo svarbus vaidmuo galimai padarant inkriminuojamą nusikalstamą veiką. R. D. inkriminuota, kad jis buvo vienas iš organizuotą grupę subūrusių asmenų, į ją įtraukė kitus kaltinamuosius, galimai įgydavo ir su kitu bendrininku paskirstydavo narkotines medžiagas tiesiogiai jų prekyba užsiimantiems bendrininkams. Nors kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, tačiau įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad R. D. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. D. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad R. D. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2019 m. vasario 24 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. D. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra penkiolika metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. D., pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

16. Gynėjas skunde argumentuoja, kad R. D. turi sveikatos problemų, jam būtina (duomenys neskelbtini) operacija, jis jaučia nuolatinį skausmą, tačiau medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje nėra teikiamos tinkamai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis R. D. iš tiesų turi sveikatos problemų. Iš 2019 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad R. D. 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 116). 2020 m. balandžio 30 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakyme į R. D. skundą nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino medicinos įstaigose nevykdomos jokios konsultacijos, teikiama tik būtinoji pagalba (t. 14, b. l. 120). 2020 m. gegužės 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakyme į R. D. skundą nurodyta, kad R. D. medicininės paslaugos yra teikiamos nuolat, dėl (duomenys neskelbtini) jis buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini), taip pat, kad R. D. reikalinga (duomenys neskelbtini) konsultacija bus užsakyta, kai pasibaigs Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas (t. 14, b. l. 121). Taigi, kaltinamojo R. D. turimos sveikatos problemos buvo sprendžiamos jam būnant suimtam, tačiau dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės šalyje paskelbto karantino konsultacijos ir medicininės paslaugos laikinai buvo teikiamos ribotai. Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad R. D. būdamas laisvėje galėtų greičiau pasirūpinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam suėmimo.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir skunde nurodomas intensyvią priežiūrą bei užstatą).

18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Aleksandro Gončarko (Aleksandr Gončarko) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamajam R. D. pratęstą suėmimo terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.