Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2022-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-1020/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-22
Bylos Nr.
1A-112-1020/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31585-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Nerijus Meilutis, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
R. D., A. G.
Kaltinamasis
V. G.
Advokatai
Arūnas Tarutis, Kęstutis Ožiūnas, Eugenijus Karažinas, Jūratė Damanskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-1020/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31585-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.1.2.9; 2.1.2.12; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.5; 2.1.7.5; 2.1.14; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.5.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorams Nikolajui Kozliakui ir Vladimirui Sergejevui,nuteistajam R. D. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Taručiui,nuteistajam A. G. (A. G.) ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,išteisintajai V. G. ir jos gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako, nuteistojo A. G. gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno bei nuteistojo R. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį bei BK 260 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio R. D. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

R. D. pinigams – 321,01 Eur ir automobiliui „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir minėtus daiktus grąžinti R. D..

A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. G. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu A. G. paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme ir A. G. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į A. G. paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis bei nagrinėjamoje byloje laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. birželio 12 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti A. G. ir jo gyvenamosios vietos kratų metu paimti pinigai – 206,50 Eur.

A. G. pinigams – 271,50 Eur taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. G. išteisinta dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje bei BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias veikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei BK 260 straipsnio 3 dalį, o A. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti konstatavus, kad R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d. susibūrė į organizuotą grupę nusikalstamai veikai daryti – neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinės medžiagos – heroino kiekiu, turint tikslą platinti, į kurią ne vėliau kaip nuo 2018 m. liepos 2 d. įtraukė A. G. bei asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta, kaip nusikalstamos veikos vykdytojus – narkotinių medžiagų platintojus ir veikė pasiskirstę vaidmenimis: R. D. neteisėtai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgydavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir gabeno ją bei laikė rūsio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje, po ko įgytą didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį, ne mažiau kaip du kartus į mėnesį, nugabendavo į asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur R. D. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, sumaišydavo su nenarkotinėmis medžiagomis, taip padidindami jos kiekius ir sumažindami procentinę išraišką bei suskirstydami mažesniais kiekiais, tiekė jas tolesniam išplatinimui, t. y. asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, slėpdavo jas įvairiose slėptuvėse, kurios turėjo kodinius pavadinimus „ulitka“, „vsd“, „akmuo“, „stadion“, o nusikalstamos veikos vykdytojai – asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, A. G. ir kiti nenustatyti asmenys, paruoštas vartoti narkotines medžiagas iš slėptuvių paimdavo ir platino parduodami, o būtent:

1.1. R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, iš anksto susitarę įgytą labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį platinti (duomenys neskelbtini) mieste ir į šią nusikalstamą veiką įtraukti nusikalstamos veikos vykdytojus A. G. ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, už ikiteisminio tyrimo nenustatytą pinigų sumą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 25,289 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,087 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį – ne mažiau kaip 0,226 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,071 g narkotinės medžiagos – heroino, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d. perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, tolimesniam platinimui (duomenys neskelbtini) mieste, ir šis tą pačią dieną apie 14 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą neteisėtai už 24 Eur pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam dalyviui, o kitą dalį – ne mažiau kaip 0,208 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,009 g heroino, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 8 d. perdavė A. G. tolimesniam platinimui (duomenys neskelbtini) mieste, kuris tą pačią dieną 13.56 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, šią narkotinę medžiagą neteisėtai už 24 Eur pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam dalyviui, o likusią dalį – ne mažiau kaip 24,855 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,007 g narkotinės medžiagos – heroino, 2018 m. liepos 20 d. apie 20.09 val. asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, paslėpė, užkasdamas slėptuvėje, esančioje šalia adresu (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini) gimnazijos, turėdami tikslą toliau platinti ir laikė ją minėtoje slėptuvėje iki 2018 m. liepos 21 d. 09.09 val., kai apžiūrėdami šią slėptuvę policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį – 1,007 g narkotinės medžiagos – heroino;

1.2. R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tęsdami nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 8 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 296,82 g miltelių, kurių sudėtyje yra 54,015 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, atgabeno ir laikė paslėpę po statybinėmis atliekomis, rūsio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje iki kol 2019 m. vasario 8 d. apie 17.00 val., atlikdami įvykio vietos apžiūrą, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį R. D. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, priklausančios narkotinės medžiagos;

1.3. R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tęsdami nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, turint tikslą platinti, įgijo 1,348 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,236 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai, ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė tolimesniam platinimui A. G., kuris šį kiekį narkotinių medžiagų – heroino neteisėtai laikė savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. vasario 24 d. apie 22.15 val. kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.

2. A. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., neturėdamas tikslo platinti, įgijo 0,0015 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo ir 0,012 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias iki 2019 m. vasario 24 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai 22.15 val. kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė psichotropines medžiagas – klonazepamą ir metamfetaminą, kurios buvo skirtos asmeniniam naudojimui.

3. V. G. buvo kaltinama padariusi BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. jog ji, veikdama kartu su A. G., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir kitais nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d. R. D. ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nusikalstamai veikai, t. y. neteisėtam disponavimui labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turint tikslą platinti, daryti suburtoje organizuotoje grupėje, asmenims iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis – R. D. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, neteisėtai įgydavo labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį, jį laikė, gabeno, po ko įgytą didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį ne mažiau kaip du kartus į mėnesį asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), R. D. kartu su šiuo asmeniu, sumaišydavo su nenarkotinėmis medžiagomis taip padidindami jos kiekius ir sumažindami procentinę išraišką bei suskirstydami mažesniais kiekiais, po ko asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, jas tiekė tolesniam išplatinimui nusikalstamos veikos vykdytojams, paslėpdamas slėptuvėse, kurios turėjo kodinius pavadinimus „Ulitka“, „VSD“, „Stadion“, „akmuo“, o ji (V. G.), A. G., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei tyrimo metu nenustatyti asmenys, paimdavo paruoštas platinimui narkotines medžiagas iš slėptuvių ir platino – V. G., būdama šios nusikalstamos veikos organizuotoje grupėje vykdytoja, kartu su A. G., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš R. D. ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, įgijo tolimesniam platinimui 1,348 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,236 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią kartu su A. G. neteisėtai laikė iki 2019 m. vasario 24 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai 22.15 val., kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotinę medžiagą – heroiną, skirtą platinti. Skundžiamu nuosprendžiu dėl šios veikos padarymo V. G. išteisinta. Teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad V. G. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jog ji pardavinėjo R. D. ir P. G. platinamas narkotines medžiagas, gautas būnant jų organizuotos grupės nare. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog V. G. žinojo apie sugyventinio A. G. nusikalstamus veiksmus ir apie tai nepranešė policijos pareigūnams, tačiau ji kaltinama dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, o tokią jos kaltę pagrindžiančių neabejotinų įrodymų nėra.

4. V. G. taip pat buvo kaltinama padariusi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o būtent, jog ji, veikdama bendrininkų grupėje su A. G., iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., neturint tikslo platinti, įgijo 0,0015 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo ir 0,012 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias kartu su A. G. iki 2019 m. vasario 24 d. neteisėtai laikė savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai 22.15 val. kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė psichotropines medžiagas – klonazepamą ir metamfetaminą, kurios buvo skirtos asmeniniam naudojimui. Skundžiamu nuosprendžiu dėl šios veikos padarymo V. G. išteisinta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį dalyje dėl V. G. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei priimti naują nuosprendį – V. G. pripažinti kalta padarius minėtą nusikalstamą veiką bei ją už tai nubausti 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti galioti nepakeistą.

5.1. Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą aiškinančią teismų praktiką, išsamiai neįvertino kiekvieno baudžiamojoje byloje esančio įrodymo ir jų visumos, selektyviai vertino išteisintosios V. G. parodymus ir jų nesusiejo su kitais byloje esančiais įrodymais, nuosprendyje nurodė prieštaringus motyvus ir tuo pačiu juose aiškiai neatskleidė visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių bei dėl to nepagrįstai konstatavo, kad V. G. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo padarant jai inkriminuotą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

5.2. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigiama, kad spręsdamas dėl V. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas atskirai ir tinkamai neįvertino 2019 m. sausio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų. Vadovaudamasis skunde pateikiamais ir minėtame protokole užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, prokuroras teigia, jog jie pagrindžia betarpišką V. G. dalyvavimą įsigyjant, laikant ir platinant narkotines medžiagas. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, jog 2019 m. sausio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys rodo, kad A. G. 2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėn. telefonu bendravo su įvairiais asmenimis, ir jog iš šių pokalbių turinio seka, kad nuolat užmaskuotai buvo kalbama apie narkotines medžiagas, jas įvardijant kaip „alų“, „butelius“, „buteliukus“, „štukytes“, „minutes“, „kapeikas“ ir kt. (žr. skundžiamo nuosprendžio 39 l.). Visgi, nepaisydamas to, kad minėtus konspiracinius žodžius – „alus“, „buteliai“, „minutės“ ir pan., įvardijant narkotines medžiagas, naudojo ir V. G., jos atžvilgiu teismas priėmė visiškai priešingą sprendimą. Prokuroras teigia, jog vadovaujantis minėtame protokole užfiksuota informacija galima pagrįstai teigti, kad V. G. savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2018 m. pradžios apsigyveno ir nuteistasis A. G., ir kuriame kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, veikdama bendra tyčia su kitais organizuotos grupės nariais, laikė narkotines medžiagas su tikslu jas platinti, žinojo, kad jos bute yra laikomos narkotinės medžiagos su tikslu jas platinti ir pati platino šias medžiagas – A. G. priklausančiu telefonu atsiliepdavo į narkotinių medžiagų pirkėjų skambučius, žinojo apie su kitais organizuotos grupės nariais ir narkotinių medžiagų pirkėjais suderintą konspiracinį bendravimą, teikė pirkėjams informaciją apie galimybę iš jų įsigyti narkotinių medžiagų, kada jie gali atvykti, ir kiek pinigų jiems reikia turėti. Prokuroro įsitikinimu, iš minėto protokolo galima spręsti ir apie tai, kad A. G. negalint parduoti narkotinių medžiagų, pastarasis pirkėjus nukreipdavo skambinti V. G.; be to, tam tikrais atvejais A. G. bendraudavo su V. G. apie tai, kam parduoti narkotines medžiagas ir kam ne, pavyzdžiui, pastarieji ginčijosi dėl to, kodėl vienai moteriai tos medžiagos buvo parduotos.

5.3. Taip pat skunde nurodoma, jog minėti V. G. kaltinantys 2019 m. sausio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti telefoniniai pokalbiai turėjo būti vertinami kartu su atliekant šiuos procesinius veiksmus dalyvavusio liudytojo vyriausiojo tyrėjo S. P. (S. P.) parodymais bei įslaptinto liudytojo Nr. 1 ir liudytojo A. K. (A. K.) parodymais. Antai, S. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad V. G. nebuvo pagrindinė nusikalstamos veikos vykdytoja – ji narkotikus pardavinėdavo tik tuo atveju, kai A. G. nebūdavo namuose arba jis negalėdavo fiziškai atvykti bei šių medžiagų išplatinti. Prokuroro teigimu, S. P. taip pat nurodė, kad V. G. pripažino vartojusi ir pardavinėjusi narkotikus, o apie tai parodė ir jos sugyventinis bei kiti byloje apklausti liudytojai. Įslaptintas liudytojas Nr. 1, teisme per vaizdo kamerą jam parodžius V. G., nurodė, kad ją žino ir jog ši moteris, kartu savo vyru ar sugyventiniu, pardavinėjo narkotines medžiagas. Pasak prokuroro, šis liudytojas patvirtino, kad narkotines medžiagas yra daug kartų pirkęs ir iš A. G. sugyventinės. Vadovaujantis šio liudytojo parodymais, galima pagrįstai teigti, kad pastarasis patvirtino minėtame 2019 m. sausio 24 d. protokole užfiksuotus duomenis apie tai, jog nuteistasis A. G. narkotinėmis medžiagomis prekiavo su sugyventine V. G., kuri veikė kaip bendravykdytoja organizuotoje grupėje. Apeliantas nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad V. G. kartu su S. B. yra nuteistos už narkotinių medžiagų platinimą, t. y. už 2020 m. birželio 2 d. padarytą veiką, kuri kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, todėl neatmestina, jog įslaptintas liudytojas Nr. 1 galimai pasakojo apie kitus įvykius, o ne apie konkrečiai V. G. platinamas medžiagas, gautas būnant R. D. ir P. G. suburtos organizuotos grupės bendravykdytoja. Prokuroro teigimu, tokios abejonės yra nepagrįstos, nes įslaptintas liudytojas Nr. 1 teisme buvo paprašytas papasakoti apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su A. G. ir V. G. kartu vykdyta narkotinių medžiagų prekyba, o ne apie V. G. kartu su S. B. pardavinėtas medžiagas. Be to, iš minėto liudytojo parodymų akivaizdu, kad jis A. G. ir V. G. vykdytą prekybą narkotikais siejo su R. D. bei šiuos asmenis laikė bendrininkais. Prokuroras taip pat pažymi, kad V. G. ir S. B. pripažintos kaltomis dėl 2020 m. birželio 2 d. padarytos veikos, kai šioje byloje kaltinimai V. G. buvo pareikšti dėl įvykių, nutikusių ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d. Šiame kontekste prokuroras pažymi ir tai, jog abejodamas įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymų patikimumu, teismas ex officio (lot. pagal pareigas, savo iniciatyva) turėjo pats mėginti pašalinti iškilusias abejones (pvz., pakartotinai apklausti šį liudytoją), o ne šiomis abejonėmis grįsti savo sprendimą. Skunde pažymima ir tai, jog teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. K. taipogi nurodė, kad yra buvę gal pora kartų, kai V. G. dalyvavo perduodant narkotines medžiagas. Visgi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir šių parodymų.

5.4. Pasak prokuroro, spręsdamas dėl V. G. kaltės padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas selektyviai įvertino ir pačios išteisintosios parodymus, kurių nesusiejo su kitais bylos įrodymais bei šiais aspektais pateikė prieštaringus motyvus. Skunde, pateikdamas V. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų analizę, prokuroras nurodo, jog iš jų galima pagrįstai teigti, kad V. G., veikdama organizuotoje grupėje, žinojo, kad jos bute sugyventinis A. G. laikė narkotines medžiagas, kurias iš anksto sutartu būdu jam perduodavo R. D. ir P. G.; kad ji leido A. G. jos bute šias medžiagas fasuoti, bendrauti telefonu su šių medžiagų pirkėjais, pastariesiems ateiti prie jos buto durų; kad ji leido savo bute A. G. susitikti su organizuotos grupės nariais P. G. ir R. D., jog jos bute būtų perduotos ir išbandytos narkotinės medžiagos, aptarti organizuotos grupės veiklos klausimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis ir pinigais; kad ji žinojo, jog kiekvieną kartą P. G. ir R. D. atneštos narkotinės medžiagos bus ne tik platinamos, bet ir jos pačios ir A. G. vartojamos; kad A. G. paprašius, ji išnešdavo narkotines medžiagas pirkėjams. Anot prokuroro, minėti V. G. parodymai kartu su kitais anksčiau skunde aptartais duomenimis, paneigia teismo išvadą, kad byloje neįrodyta, jog V. G. pardavinėjo R. D. ir P. G. platintas narkotines medžiagas. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei detaliai neišanalizavo V. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų – nuosprendžio motyvuose tik užsimenama apie šiuos parodymus bei apsiribojama mažiau reikšmės turinčiomis aplinkybėmis. Kadangi teismas šių parodymų tinkamai neišanalizavo, jų nesugretino tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis (ypač su skunde jau minėtais ir V. G., prokuroro įsitikinimu, kaltinančiais duomenimis), laikytina, kad nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių nustatant visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus buvo padaryta klaidų bei tai lėmė, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo išdėstyti pakankami sprendimo motyvai. Pasak prokuroro, tyrimo metu V. G. duoti parodymai turėtų būti vertinami kaip reikšmingi teismo vidiniam įsitikinimui dėl jos kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje.

5.5. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prokuroras taip pat teigia, jog tam, kad asmenys būtų pripažinti organizuotos grupės nariais, nėra būtina, kad kiekvienas šios grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pasak prokuroro, turint omenyje tokią teismų praktiką bei atsižvelgus į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, galima pagrįstai teigti, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu kaip neteisėtai disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, dalyvaujant organizuotoje grupėje, jeigu jis, vykdydamas savo vaidmenį ar užduotį, atliko vieną iš šių veikų – minėtas medžiagas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip jas platino. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. G. kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką, vertino ir koncentravosi tik į tai ar baudžiamojoje byloje yra įrodymų, kurie pagrindžia, kad V. G. pardavinėjo narkotines medžiagas. Visa tai, prokuroro įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad sprendžiant išteisintosios kaltės klausimą visiškai nebuvo vertinama aplinkybė, kad V. G. ne tik platino, bet ir savo bute laikė narkotines medžiagas su tikslu jas platinti. Pasak prokuroro, įvertinus jau anksčiau jo skunde aptartus bylos duomenis (2019 m. sausio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą, liudytojų S. P. ir A. K., įslaptinto liudytojo Nr. 1 ir pačios V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), akivaizdu, jog byloje įrodyta, kad V. G., kaip vykdytoja organizuotoje grupėje, pardavinėjo savo bute laikomas narkotines medžiagas ir tokiu būdu padarė BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

5.6. Be to, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų V. G. pripažinti kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, turėjo pareigą įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti V. G. nusikalstamos veikos kvalifikacijos į švelnesnę. Prokuroro įsitikinimu, neįvertinęs šios aplinkybės ir nepakeitęs V. G. nusikalstamos veikos kvalifikacijos, pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinę pareigą nustatyti tiesą byloje, priimti teisingą sprendimą ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255–256 straipsnių nuostatomis, prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas V. G. išteisino vadovaudamasis vien tuo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tai, jog V. G. dalyvavo organizuotos grupės veikloje kaip bendravykdytoja (skundžiamo nuosprendžio 42–43 l.). Visgi nuosprendyje nėra pasisakyta ar tokiu atveju V. G. veika galėjo būti vertinama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už lengvesnį nusikaltimą ir kodėl nebuvo keičiama šios veikos kvalifikacija (pvz., kodėl V. G. veiksmai nebuvo perkvalifikuoti ir ji negali baudžiamąja tvarka atsakyti kaip padėjėja organizuotoje grupėje, vykdytoja ar padėjėja bendrininkų grupėje ar kaip savarankiškai padariusi nusikalstamą veiką). Prokuroro įsitikinimu, V. G. veikos kvalifikacijos pakeitimas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, nebūtų suvaržęs jos teisių – priešingai, būtų lėmęs teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltės.

6. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktų pagrindais, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

6.1. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad A. G. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo A. G. ir kieno nors kito, pavyzdžiui, nuteistojo R. D. ir kt. asmenų, susitarimą daryti BK 25 straipsnio 3 dalyje minimus nusikaltimus. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad A. G. atliko kieno nors pavestą užduotį. Pasak apelianto, A. G. inkriminuoti du veikos epizodai, atitinkantys BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau byloje nepaneigta jo pozicija dėl minėtų užduočių nebuvimo, o taip pat neįrodyta, kad jis tais dviem atvejais disponavo narkotinėmis medžiagomis, gautomis būtent iš kurio nors tariamos organizuotos grupės nario, taip neva atlikdamas savo vaidmenį tokioje nusikalstamoje struktūroje. Pasak apelianto, tokių aplinkybių nepatvirtina ir byloje užfiksuotas bendravimų telekomunikaciniais ryšiais turinys, todėl veikimo organizuotoje grupėje požymis iš kaltinimo turi būti šalinamas.

6.2. Apeliantas teigia, jog nuteistajam A. G. paskirta bausmė turi būti švelninama, nes pirmosios instancijos teismas veikimą organizuotoje grupėje nepagrįstai laikė A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, pasak A. G. gynėjo, byloje yra pateikti dokumentai apie tai, jog A. G. ketina socializuotis, dalyvauti reabilitacijos programose, atsikratyti priklausomybių, kurios jį vertė daryti nusikalstamas veikas. Apelianto teigimu, nors reali laisvės atėmimo bausmė nėra kliūtis atsikratyti šių priklausomybių, pataisos namai nėra tinkamiausia vieta siekiant šio tikslo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas A. G. skyrė griežtesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nusprendė vadovautis nuteistojo A. G. praeitimi ir tinkamai neįvertino jo ateities planų. Apeliantas teigia, jog nuteistajam A. G. turėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris padėtų efektyviau užtikrinti bausmės tikslus (BK 54 straipsnio 3 dalis, BK 75 straipsnis).

7. Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį bei jį išteisinti.

7.1. Anot nuteistojo, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį yra neteisėta ir naikintina, nes ji surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, be to, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje. R. D. teigimu, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeista ir jo teisė į gynybą, t. y. buvo padarytas esminis BPK normų, užtikrinančių teisę į gynybą, pažeidimas. Skunde nurodoma, jog minėtų pažeidimų visuma nulėmė, kad nuosprendyje buvo padarytos faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, o jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas.

7.2. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, R. D. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje praktiškai atkartojo kaltinamojo akto teiginius ir taip pademonstravo gana aiškų tendencingumą ir šališkumą jo atžvilgiu.

7.3. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes, nepateikdamas jokių motyvų, jo nuteisimą pagrindė išimtinai tik jį kaltinančių asmenų parodymais, kuriuose jis yra apkalbamas. Teismas visiškai neįvertino duomenų, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems ir liudytojams ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti daromas poveikis siekiant jį apkalbėti ir kad dalis asmenų buvo apklausiami būdami abstinencijos būklėje. R. D. nurodo, jog dalis liudytojų ir kiti kaltinamieji apklausiant juos teisiamajame posėdyje davė visiškai kitokius parodymus nei tyrimo metu, tačiau teismas vadovavosi tik tais parodymais (jų dalimi), kurie buvo nepalankūs jam ir visiškai ignoravo jį teisinančius asmenų parodymus. R. D. teigimu, dalies asmenų parodymų, kuriais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą nuosprendį, patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

7.4. R. D. įsitikinimu, nuteistojo A. G. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad pastarajam galėjo būti daromas poveikis siekiant, kad jis duotų parodymus prieš jį, t. y. R. D. Tyrimo metu apklaustas pirmą kartą A. G. nurodė, kad jokių reikalų su R. D. neturėjo, nežinojo kokie reikalai R. D. sieja su P. G. Visgi apklaustas vėliau A. G. nurodė, kad minėti asmenys dirbo kartu, pas jį buvo atvažiavę, prašė išmėginti heroiną ir pan. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius A. G. tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis su jais nesutiko, teigė, kad pareigūnas S. P. jam darė poveikį, jog jam iš anksto buvo paaiškinta, ką reikės kalbėti ir parodė, kad R. D. jam niekada nėra pardavęs narkotinių medžiagų. Pasak apelianto, parodymų patikrinimo vietoje metu A. G. taip pat nieko neparodė ir jam buvo duotas pasirašyti tuščias lapas. R. D. įsitikinimu, vertinant A. G. parodymų patikimumą, būtina įvertinti ir tai, kad pastarasis yra priklausomas nuo narkotikų bei procesinių veiksmų atlikimo metu buvo abstinencijos būklės. Anot apelianto, panašiai vertintini ir V. G. parodymai. Pastaroji teisme neigė, jog veikdama su A. G., dalyvavo tariamos jo ir P. G. suburtos organizuotos grupės veikloje bei paimdavo ir platindavo narkotines medžiagas. Ji teigė, jog tokio susitarimo nebuvo ir nežino iš ko A. G. ėmė narkotines medžiagas. Teisiamajame posėdyje ji paneigė anksčiau duotus parodymus ir teigė, kad apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo abstinencijos būklėje. R. D. pažymi, kad tyrimo metu V. G. duoti parodymai prieštarauja ir nuteistojo A. G. parodymams, o tai suponuoja, kad V. G. buvo skatinama duoti parodymus prieš jį. Be to, apelianto teigimu, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK nuostatas, jam ir jo gynėjui nebuvo suteikta teisė ikiteisminio tyrimo metu apklausti V. G. ir A. G., nors pastarieji liudijo jo nenaudai. Dėl šios priežasties jis ir jo gynėjas negalėjo gintis nuo jam pareikštų įtarimų. Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, R. D. teigia, kad visada egzistuoja realus pavojus, jog bendrakaltinamųjų parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą perkelti atsakomybę kitam asmeniui, todėl tokie parodymai reikalauja griežtesnio patikrinimo. Apelianto teigimu, šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas neįvykdė – minėtų kaltinamųjų parodymų analizei nebuvo skirta pakankamai dėmesio, nepaisant to, kad teisiamajame posėdyje pastarieji parodė visiškai kitokias aplinkybes, susijusias su jo vaidmeniu. Taigi, apelianto įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo savo išvadas grįsti tyrimo metu V. G. ir A. G. duotais parodymais, nes jie buvo gauti pažeidžiant jo teisę į gynybą, o šių asmenų parodymais, kurie buvo gauti juos apklausiant teisiamajame posėdyje, nepažeidžiant apelianto teisių, nepagrįstai nesivadovavo. Kita vertus, pasak apelianto, teismas visiškai ignoravo bei nesivadovavo kito kaltinamojo P. G. duotais ir jį, t. y. R. D., teisinančiais parodymais – skundžiamame nuosprendyje visiškai nutylėti P. G. 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdyje duoti parodymai apie jo mušimą ir kitus veiksmus jo atžvilgiu, kurie taikyti kaip psichologinis spaudimas.

7.5. Apelianto vertinimu, spręsdamas jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir liudytojų E. B. (E. B.), V. K., G. B., I. J., R. M. (R. M.), A. V., N. L. ir A. K. parodymų. Liudytojas E. B. pirminės apklausos metu apie jį nieko neminėjo ir tik vėliau davė jam nenaudingus parodymus. E. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tyrimo metu policijos pareigūnai darė jam poveikį, teigdami, jog liudytojas meluoja sakydamas, kad su juo, R. D., nesusitinka. Skunde nurodoma, kad pirminės apklausos metu E. B. buvo abstinencijos būklėje, o jo atžvilgiu kitame ikiteisminiame tyrime jau buvo taikoma kardomoji priemonė. Todėl, apelianto teigimu, dėl abstinencijos ir baimės sulaukti neigiamų pasekmių, E. B. galėjo duoti neteisingus kaltinimą palaikančius parodymus. Be to, E. B. parodymų dalis, susijusi su apeliantu, net neįrodo, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis. R. D. teigimu, teismas visiškai neatkreipė dėmesio ir nevertino liudytojo V. K. parodymų, kurie patvirtina jo parodymus apie tai, kad narkotikus rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), galėjo padėti bet kas. Tai taip pat iliustruoja teismo tendencingumą. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje cituojant liudytojo G. B. parodymus apskritai nėra nurodyti 2020 m. vasario 24 d. teismo posėdžio protokole užfiksuoti jo parodymai, kad pareigūnai darė jam poveikį sakydami, jog „tu sakyk, kad pažįsti D.“, nors G. B. pareigūnams teigė, kad jo nėra matęs. Skunde nurodoma ir tai, kad liudytojai R. M., A. K. ir I. J. apie jį apskritai nieko neparodė, o liudytojai A. V. ir N. L. jį apibūdino išimtinai teigiamai – kaip asmenį, kuris daug ir pavyzdingai dirbo bei yra nuoširdus, tačiau šių asmenų parodymai niekaip nebuvo įvertinti.

7.6. Nuteistasis taip pat nesutinka su įslaptintų liudytojų Nr. 1 ir 7 parodymų vertinimu bei teigia, jog šių asmenų parodymai yra nepatikimi. R. D. teigimu, įslaptintas liudytojas Nr. 7 teisme nurodė bylos duomenims akivaizdžiai prieštaraujančias aplinkybes, taip siekiant nepagrįstai jį apkaltinti bei apie jį suformuoti neigiamą įspūdį. Šis liudytojas jį apibūdino kaip narkotines medžiagas vartojantį, vidutinio sudėjimo, (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyrą, galimai ilgais plaukais, nors jis visiškai nevartoja narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų, propaguoja sveiką gyvenseną ir yra nuplikęs. Pasak nuteistojo, įslaptintas liudytojas Nr. 1 teisme nurodė visiškai naujas aplinkybes, apie kurias neužsiminė tyrimo metu ir kurios prieštarauja kitiems bylos duomenims. Teisme šis liudytojas nurodė, kad jis, t. y. R. D., pardavinėjo narkotines medžiagas kitiems asmenims, kad P. G. gaudavo šias medžiagas iš R. D. Nuteistojo įsitikinimu, šie liudytojo Nr. 1 parodymai stebėtinai tiksliai atitinka tyrimo pareigūno liudytojo S. P. pateiktą versiją apie jį, o naujų aplinkybių, atitinkančių kaltinimo versiją, nurodymas tik teisme kelia abejones dėl tokių parodymų patikimumo. Apelianto teigimu, dėl tokių šių asmenų parodymų ir jų davimo aplinkybių apygardos teismas visiškai nepasisakė ir jų kritiškai nevertino.

7.7. R. D. teigimu, tinkamai nebuvo ištirti ir liudytojos N. S. parodymai, kuri teisiamajame posėdyje nurodė, kad apklausų metu pareigūnai jai spaudimo nedarė. Visgi apelianto gynėjas teismui pateikė šios liudytojos 2017 m. gegužės 10 d. prašymą atsiimti parodymus, iš kurio matyti, kad jai buvo daromas poveikis siekiant išgauti parodymus prieš jį. Vadovaudamasis tuo, nuteistojo gynėjas teismo prašė darkart apklausti N. S. (žr. t. 19, b. l. 31–32), tačiau šis prašymas buvo atmestas. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės reikalauja ištyrimo ir N. S. turi būti apklausta apeliacinės instancijos teisme. Be to, apelianto teigimu, jis jau nuo 2015 m. žinojo esąs sekamas, o tai rodo, kad 2017 m. pareigūnai jau buvo neigiamai nusiteikę jo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, R. D. apeliacinės instancijos teismo prašo iš Policijos departamento Imuniteto valdybos išreikalauti medžiagą Nr. M-1-01-08957-21, taip pat ir atliktų apklausų protokolus, kuriuose gali būti užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios versiją apie nuo 2015 m. trunkantį jo sekimą.

7.8. Apeliantas nurodo, jog teismas negalėjo vadovautis pareigūno liudytojo S. P. parodymais, nes pastarasis yra suinteresuotas proceso baigtimi. Apeliantas teigia, kad, žinodamas apie jo sekimą, jis erzindavo pareigūnus, pareigūnams bandant jį paveikti, juos įžeidinėjo. Tokia jo versija byloje nėra paneigta. Ją patvirtina ir garso įraše Nr. 24 užfiksuotas jo pokalbis su P. G., kuriame kalbama apie pareigūnų veiksmus ir tuo pačiu šnabždama, kas darkart patvirtina, kad jie žinojo esą sekami. Apeliantas teigia, kad šio įrašo pabaigoje yra girdimas jų susirašinėjimas tarpusavyje ant popieriaus, po ko, vyksta pokalbis apie tai ar teismai gali nuteisti tik už pokalbius apie narkotikus, kas taip pat patvirtinta jo gynybinę poziciją. Be to, jis kaltino pareigūnus neteisėtai pasisavinus jo pinigus ir kitus vertingus daiktus. Anot nuteistojo, tokie jo veiksmai galėjo nulemti S. P. priešiškumą ir pyktį jo atžvilgiu, o tokią jo poziciją patvirtina kitų liudytojų parodymai apie tai, kad pareigūnai juos įkalbinėjo duoti parodymus prieš jį, t. y. R. D.. Apelianto teigimu, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus vykdęs pareigūnas yra kaltinimo pusėje, akivaizdžiai žino ikiteisminio tyrimo duomenis, todėl jo parodymai a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus faktų) yra nepatikimi.

7.9. Pasak R. D., visiškai nelogiška yra daryti nusikaltimus, žinant, jog esi sekamas – todėl teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus apie tai, kad jis tik erzindavo pareigūnus ir specialiai su P. G. kalbėjo apie įvairius nebūtus dalykus. Taip pat apeliantas pabrėžia, jog visiems liudytojams ir įtariamiesiems ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas poveikis, kad pastarieji duotų jam nenaudingus parodymus. Pasak nuteistojo, jis, būdamas suimtas, buvo kankinamas – jam neleista prižiūrėti motinos, kuri vėliau mirė; dėl suėmimo jis negalėjo tinkamai dalyvauti motinos palikto turto dalybų procese; suėmimo vietose prieš jį buvo nuolat vykdomos įvairios provokacijos, nebuvo sudaromos gyvenimui palankios sąlygos, nebuvo reaguojama į jo skundus; jo sveikata suprastėjo ir jam nebuvo teikiama tinkama sveikatos priežiūra. Dėl taikomo suėmimo nuteistasis taip pat neturėjo galimybės savarankiškai rinkti jo nekaltumą įrodančius duomenis – suėmimo metu jam buvo atimta galimybė skambinti ir matytis su iš esmės visais asmenimis, taip pat ir su ikiteisminiu tyrimu niekaip nesusijusiais S. K. ir D. D. Šias ir kitas aplinkybes apeliantas vertina kaip kankinimą, kuris buvo taikomas siekiant jį paveikti, kad jis prisipažintų padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir duotų parodymus apie savo brolį Ž. D., kuriuo pareigūnai itin domėjosi.

7.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančio garso įrašo Nr. 51, kuriame užfiksuota P. G. apklausa sulaikymo metu bei iš kurio turinio aiškiai galima spręsti apie neteisėtus pareigūnų veiksmus ir daromą poveikį. Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme būtina perklausyti šį garso įrašą, nes minėtos aplinkybės kelia didelių abejonių dėl liudytojų ir įtariamųjų tyrimo metu duotų parodymų patikimumo. Nuteistojo įsitikinimu, teismas vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais ir ignoravo jį teisinančius įrodymus, o savo tendencingumą išreiškė nuosprendyje jo gynybinę poziciją įvardindamas kaip manipuliacijas (pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tyrimo pareigūnai turėtų vengti bendravimo su potencialiais įtariamaisiais dėl jų prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, apie galimą ikiteisminio tyrimo pabaigą, siekiant išvengti manipuliacijų dėl psichologinio spaudimo darymo).

7.11. Nuteistojo įsitikinimu, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje (33–35 lapuose) nurodyti įrodymai (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, slapto sekimo ir kt. procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys) turi būti vertinami tik kaip pareigūnų keliama tyrimo versija. Be to, apelianto neįtikina tai, kad pareigūnai, žinodami, jog P. G. bute maišomos, sveriamos ir fasuojamos narkotinės medžiagos, leido joms patekti į apyvartą. Pasak nuteistojo, aplinkybė, jog tuo metu jis ir P. G. nebuvo sulaikyti ir nebuvo užkirstas kelias narkotinių medžiagų patekimui į apyvartą, tik patvirtina, kad narkotinės medžiagos bute nebuvo maišomos, sveriamos ir pakuojamos. Nors teismas pabrėžė, kad tyrimo pareigūno pateiktų tiriamų asmenų pokalbių paaiškinimų nevertina, ir kad jie neturi jokios teisinės galios bylą nagrinėjančiam teismui, pasak apelianto, akivaizdu, jog šie paaiškinimai formavo teismo vidinį įsitikinimą jį apkaltinančiąja linkme. Apelianto įsitikinimu, iš garso įrašuose užfiksuotų pokalbių buvo padaryta tik prielaida apie disponavimą narkotikais (garso įrašai neįrodo, kas atnešė šias medžiagas), o tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareigūnas S. P. stenogramose pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių, esant akivaizdiems faktams, nereikėtų.

7.12. Pasak apelianto, byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, jog jis realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikalstamo objektyviosios pusės požymius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra būtina išsiaiškinti, ar tyrimo pareigūnai į rūsį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, pagal kaltinimą, buvo laikomos narkotinės medžiagos, nebuvo slapta patekę dar iki 2019 m. sausio 7 d., t. y. kai šis veiksmas buvo sankcionuotas teismo. 2020 m. lapkričio 19 d. vykusiame teismo posėdyje S. P. parodė, kad po to, kai jie apsilankė minėtame rūsyje, iškilo sunkumų į jį pakliūti, dėl to jis keletą kartų kvietė meistrą. Apelianto teigimu, jis į UAB „M“ dėl sugadintos spynos kreipėsi dar 2019 m. sausio 3 d. (t. 16, b. l. 17), o tai rodo, kad pareigūnai jau iki tol galėjo slapta patekti į minėtas patalpas neturėdami tam atitinkamos sankcijos. Taigi būtina išsiaiškinti ar pareigūnai iki šios datos buvo patekę į rūsį ir jeigu taip, kokiu pagrindu ir kokius konkrečius veiksmus jame atliko. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teisme būtina atlikti įrodymų tyrimą – pakartotinai apklausti liudytoją S. P. ir nustatyti kitus pareigūnus, kurie dalyvavo atliekant minėtus veiksmus, bei juos apklausti.

7.13. Apelianto teigimu, byloje taip pat būtina išsiaiškinti aplinkybes apie 2019 m. vasario 24 d. jo atliktus veiksmus po to, kai jis vaizdo kamera buvo užfiksuotas rūsyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, jog 2019 m. vasario 24 d. jis maišelį rūsyje palaikė šiukšlėmis ir išmetė, o liudytojas S. P. nurodė, kad tądien R. D. maišelį perdavė P. G. ir byloje yra užfiksuota, kaip R. D. iš rūsio paima muliažą. Apelianto teigimu, klausimas apie tai ar jis perdavė P. G. maišelį ar kitą daiktą, yra itin svarbus, nes S. P. ir jo paties parodymai šiuo aspektu yra prieštaringi. R. D. teigimu, nepašalinus abejonių, laikytina, kad jo rastas maišelis buvo išmestas, o tai rodo, kad jis nežinojo, kas tame maišelyje turėjo būti. Be to, lieka neaišku ar tai ir buvo pareigūnų padėtas „muliažas“. Pasak nuteistojo, šiai aplinkybei išsiaiškinti liudytojais turi būti apklausti S. P. paminėti pareigūnai A. M. ir J. K..

7.14. Nuteistojo teigimu, ant rastų narkotinių medžiagų įpakavimų nėra užfiksuoti jo pirštų atspaudai ar jo DNR pėdsakai. Byloje nėra užfiksuota, kad jis būtų atnešęs narkotines medžiagas – P. G. pripažino, kad būtent jis pirkdavo minėtas medžiagas ir jas slėpė rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad apeliantas surado ir paėmė „H&M” firmos maišelį, neįrodo, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis ir neleidžia inkriminuoti nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, objektyviosios pusės požymių. Byloje neaišku, ar jis paėmė būtent pareigūnų padėtą maišelį. Be to, jei tai buvo pareigūnų padėtas maišelis, jame jokių narkotinių medžiagų nebuvo. Jis nežinojo kas šiame maišelyje buvo ir jį išmetė. Tokia jo pozicija byloje nepaneigta. Aplinkybė, jog po to, kai P. G. 2019 m. vasario 7 d. padėjo pareigūnų rastas narkotines medžiagas rūsyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), į šį rūsį, be jo, niekas kitas nebuvo užėjęs, taipogi nepagrindžia jo kaltės. Anot apelianto, į šias bendro naudojimo patalpas užeiti ir narkotines medžiagas padėti dar iki 2019 m. vasario 7 d. galėjo bet kas. Apelianto teigimu, net ir tyrėjas S. P. pripažino, jog P. G. galėjo padėti medžiagas rūsyje. Apelianto teigimu, nuosprendyje nėra išdėstyti ir įrodymai, kuriais vadovaudamasis teismas jį pripažino kaltu dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, jų laikymo ir ne mažiau nei 2 kartus per mėnesį vykdyto šių medžiagų gabenimo į P. G. butą.

7.15. Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu ginčija ir teismo išvadą, jog jis su kitais asmenis neteisėtai disponuodamas narkotinėmis medžiagomis veikė organizuotoje grupėje. Pasak apelianto, iš bylos duomenų akivaizdu, kad byloje nenustatytas nė vienas jo disponavimo narkotinėmis medžiagomis ar jų turėjimo savo žinioje faktas. Inkriminuojant dalyvavimą organizuotoje grupėje, jis buvo nuteistas už veiksmus, kuriuos atliko kiti asmenys. Vadovaudamasis skunde pateikta bendrininkavimo ir organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, samprata bei aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleista, ką konkretaus jis padarė, kad būtų realizuotas bendras nusikalstamas sumanymas. Teismo išvados, konstatuojant, kad jis veikė organizuotoje grupėje, pasak apelianto, yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, dėl kurių nepatikimumo apeliantas jau pasisakė. Be to, apelianto įsitikinimu, iš teismo sprendimo motyvų visiškai neaišku, kokius jam inkriminuojamo bendrininkavimo vykdant prekybą narkotinėmis medžiagomis požymius teismas nustatė. Skunde pažymima, kad liudytojas E. B. nurodė jį su P. G. matęs tik kartą, o nuteistasis A. G. ir išteisintoji V. G. – jog minėtus asmenis kartu matė tik keletą kartų. Anot apelianto, nei vienas kaltinimo liudytojas nenurodė, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis ir P. G. buvo draugai, todėl natūralu, jog jie susitikdavo ir buvo matomi kartu, tačiau tai nesudaro pagrindo preziumuoti, kad jis dalyvavo P. G. galimai vykdant nusikalstamas veikas. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog jis „iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgydavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir gabeno ją bei laikė“, „ne mažiau kaip du kartus į mėnesį, nugabendavo“, „sumaišydavo su nenarkotinėmis medžiagomis“, yra neapibrėžtos ir nekonkrečios. Anot jo, apkaltinamajame nuosprendyje turėtų būti nurodytos aiškios veikimo datos ir laikotarpiai, taip pat nurodyti konkretūs šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Tačiau tokių įrodymų teismas nenurodė, jų byloje nėra ir negali būti, kadangi nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Pasak apelianto, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

7.16. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo pažeista ir jo teisė į gynybą. Gynyba teisiamajame posėdyje akcentavo, kad byloje esantys garso įrašai yra itin didelės apimties – jų trukmė siekia beveik 800 valandų, o didžioji jų dalis yra nestenografuota, ir tiek jam, tiek gynėjui jų nėra įmanoma išklausyti, jau nekalbant apie įsigilinimą į šių pokalbių esmę. Apeliantas teigia, kad suėmimo metu jis niekada nebūdavo vienas, turėjo ribotą laiką šiuos pokalbius perklausyti, neturėjo ir tam reikalingos įrangos, taigi kokybiškai su minėtais įrašais susipažinti nebuvo įmanoma. Anot apelianto, net ir jo gynėjui tokios trukmės garso įrašų išklausyti yra fiziškai neįmanoma, todėl jam objektyviai negalėjo būti suteiktos kokybiškos teisinės paslaugos. Teisiamajame posėdyje visi garso įrašai nebuvo išklausyti, o gynybai buvo išaiškinta teisė nurodyti, kokie konkretūs garso įrašai, jos manymu, turi būti išklausyti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, apeliantas teigia, kad dėl minėtų priežasčių buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes jis, vadovaudamasis rungimosi principu, teisme negalėjo gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

7.17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir in dubio pro reo principu (lot. visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai), apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį vadovaudamasis prielaidomis, pažeisdamas jo teisę į gynybą bei taip padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis ir BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. D. apeliacinį skundą. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinį skundą. Išteisintoji V. G. ir jos gynėja prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroras prašė tenkinti jo paduotą apeliacinį skundą bei atmesti nuteistojo R. D. ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato K. Ožiūno apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo R. D. ir prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji R. D. ir A. G. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti veikiant organizuotoje grupėje, jų veikos buvo kvalifikuotos tinkamai bei jiems už tai buvo paskirtos pagrįstos ir proporcingos bausmės. Visgi pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo R. D. atžvilgiu taikytinos palankesnio baudžiamojo įstatymo redakcijos ir nenustatė kokioje įstaigoje nuteistasis R. D. turi atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad šioje byloje išteisinta V. G. veikė byloje nustatytoje organizuotoje grupėje, tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai V. G. išteisino dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. G. pripažintina kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl įrodymų vertinimo R. D. ir A. G. pripažįstant kaltais dėl organizuotoje grupėje įvykdyto neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal byloje pateiktą kaltinimą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistieji R. D. bei A. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis veikdami organizuotoje grupėje šiais vienas po kito sekusiais atvejais:

10.1. R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d., iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 25,289 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,087 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį – ne mažiau kaip 0,226 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,071 g narkotinės medžiagos – heroino, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 2 d. perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, tolimesniam platinimui ir šis, tą pačią dieną, apie 14 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą neteisėtai už 24 Eur pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam dalyviui, kitą dalį – ne mažiau kaip 0,208 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,009 g heroino, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 8 d. perdavė A. G. tolimesniam platinimui, kuris tą pačią dieną 13.56 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, šią narkotinę medžiagą neteisėtai už 24 Eur pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam dalyviui, o likusią dalį – ne mažiau kaip 24,855 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,007 g narkotinės medžiagos – heroino, 2018 m. liepos 20 d. apie 20.09 val. asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, paslėpė, užkasdamas slėptuvėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą toliau platinti ir laikė ją minėtoje slėptuvėje iki 2018 m. liepos 21 d. 9.09 val., kai apžiūrint šią slėptuvę policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį – 1,007 g narkotinės medžiagos – heroino;

10.2. R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tęsdami nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 8 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 296,82 g miltelių, kurių sudėtyje yra 54,015 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, atgabeno ir laikė paslėpę po statybinėmis atliekomis, rūsio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje iki kol 2019 m. vasario 8 d. apie 17.00 val., atliekant įvykio vietos apžiūrą, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį R. D. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, priklausančios narkotinės medžiagos;

10.3. R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tęsdami nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, turint tikslą platinti, įgijo 1,348 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,236 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai, ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė tolimesniam platinimui A. G., kuris šį kiekį narkotinių medžiagų – heroino neteisėtai laikė savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. vasario 24 d. apie 22.15 val. kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos (žr. t. 19, b. l. 97–98, nuosprendžio 4–5 lapai).

11. Nuteistasis R. D. bei jo gynėjas teigia, jog R. D. nėra susijęs ir nepadarė minėtos su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos. Anot gynybos, nuosprendyje R. D. kaltė grindžiama neteisėtu būdu gautais įrodymais (pvz., liudytojų, kuriems tyrimo metu buvo daromas neteisėtas poveikis, parodymais ir kitais abejotinos įrodomosios vertės duomenimis), be to, byloje nepakanka duomenų jo kaltei pagrįsti. Nuteistojo A. G. gynėjas, neginčydamas jo ginamajam inkriminuojamo neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis fakto, apeliaciniame skunde teigia, kad nėra surinkta duomenų apie tai, jog A. G. atliko kieno nors duotą užduotį, kad jis dviem atvejais disponavo narkotinėmis medžiagomis, gautomis būtent iš neva veikusios organizuotos grupės dalyvių, t. y. ginčija teismo išvadą, kad A. G. veikė organizuotoje grupėje.

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

13. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013).

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei apeliantų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pripažindamas R. D. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, o A. G. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovavosi visų bylos duomenų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jų kaltę pagrindžiančių) išsamia bei nešališka analize, laikėsi jau minėtų teismų praktikoje akcentuojamų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys sudaro nuoseklią, loginę bei chronologinę grandinę, kuri neleidžia abejoti tuo, jog R. D. ir A. G. bei kiti asmenys, be kita ko, ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus, veikdami organizuotoje grupėje, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2018 m. liepos 2 d. iki ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti (šiame sprendime, siekiant jo aiškumo atskleidžiant šioje byloje nuteistų R. D., A. G. ir išteisintosios V. G. vaidmenį ir jų santykių su kitais asmenimis pobūdį, taip pat ir mirusiu asmeniu, t. y. P. G., pastarųjų asmens duomenys, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, bus naudojami vertinant nagrinėjamoje byloje kaltintų asmenų kaltės klausimą, tačiau pabrėžiama, kad kitų asmenų kaltės klausimas šioje byloje nespręstas ir jie nėra pripažinti kaltais padarius aptariamus nusikaltimus).

16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistųjų R. D., A. G. ir kitų asmenų vykdytą bendrą nusikalstamą veiką neteisėtai disponuojant narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, pirmiausia, patvirtina byloje nustatyti faktai apie nuteistųjų gyvenamosiose vietose, naudojamose patalpose ir kitose vietose inkriminuojamu laikotarpiu rastą tą pačią narkotinę medžiagą – heroiną (jo pėdsakus). Be to, minėtų asmenų ryšius inkriminuojamu laiku neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis atskleidžia ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų pagrindu gauti duomenys.

16.1. 2018 m. rugpjūčio 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. liepos 2 d. nusikalstamą veiką imituojantis asmuo iš asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, t. y. V. R. (kaip jau minėta, šioje byloje jo kaltės klausimas nesprendžiamas), už 25 Eur įsigijo du folijos lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 67–69), kurių sudėtyje, vadovaujantis 2018 m. liepos 11 d. specialisto išvada Nr. 140–3450-IS1-3904, buvo 0,071 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 1, b. l. 73–74);

16.2. 2018 m. lapkričio 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota kaip 2018 m. liepos 17 d. 13.20 val. P. G. eina link miškelio esančio šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mikrorajone). Iš šio protokolo matyti, kad P. G. šalia miškelio 13.33 val. susitinka su O. B., o 14.27 val. adresu (duomenys neskelbtini) – su A. G.. Užfiksuota kaip šio susitikimo metu P. G. ir A. G. apsikeičia smulkiais daiktais (t. 1, b. l. 94–95). 2018 m. rugpjūčio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog liepos 17 d. apie 14.00 val. apžiūrėję minėtą miškelį, policijos pareigūnai prie medžio rado medinę lazdelę ir šalia jos šviežiai iškastą duobę. 2018 m. liepos 20 d. pareigūnai galimoje slėptuvėje įrengė vaizdo fiksavimo priemones ir tą pačią dieną apie 20.09 val. jomis buvo užfiksuota, kaip prie jos prieina P. G. ir, mūvėdamas pirštines bei žvalgydamasis aplink, į ją padeda šviesios spalvos objektą. 2018 m. liepos 21 d. apie 9.09 val. atlikę minėtos vietos apžiūrą pareigūnai rado guminę pirštinę, kurios viduje buvo 4 mėlynos spalvos guminiai maišeliai su šviesios spalvos milteliais (t. 1, b. l. 90–93, 105–107; žr. voke pavadinimu „Nr. 2“ esančiame diske užfiksuotus vaizdo įrašus), kurių sudėtyje, vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr. 140-(3685)-IS1-4415, buvo 1,007 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 1, b. l. 111–112). 2018 m. rugpjūčio 21 d. slapto sekimo protokole ir vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2018 m. liepos 22 d. apie 13.29 val. P. G. prieina prie galimos slėptuvės ir pradeda kapstyti žemę aplink, vaikšto minėtoje teritorijoje kol maždaug apie 13.49 val. iš ten pasišalina. Nuo 13 val. 51 min. 29 sek. P. G. fiksuojamas grįžtantis prie galimos slėptuvės; matyti, kaip jis sustoja, pasilenkia, kasa žemės paviršinį sluoksnį. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad 13 val. 51 min. 38 sek. iš minėtos vietos P. G. vėl pasišalina, tačiau apie 13 val. 57 min. 43 sek. grįžta ir dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į telefoną (t. 2, b. l. 148–149; žr. voke pavadinimu „Nr. 10“ esančiame diske „CD 4“ užfiksuotus vaizdo įrašus). 2018 m. lapkričio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog P. G. 2018 m. liepos 22 d. 13 val. 59 min. 23 sek. skambino R. D. (Cell ID: A18D; (duomenys neskelbtini)) bei pokalbio metu nurodė esantis (duomenys neskelbtini)ir, jog jiems būtina kuo greičiau susitikti (t. 1, b. l. 103);

Žemesnės instancijos teismas

16.3. Iš 2018 m. spalio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018 m. spalio 8 d. apie 13.56 val. nusikalstamą veiką imituojantis asmuo iš A. G. už 24 Eur įsigijo du folijos lankstinukus su milteliais (t. 1, b. l. 125–126), kurių sudėtyje, vadovaujantis 2018 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. 140-(4997)-IS1-5763, buvo 0,009 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 1, b. l. 134–135). Iš 2018 m. lapkričio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad aktualiu metu – nuo 2018 m. spalio 3 d. iki spalio 8 d. – A. G. bendravo su P. G. apie A. G. turimus pinigus, apie tolimesnį jo darbą, apie tai, kad A. G. viską baigė ir jiems būtina susitikti, be kita ko, toks pokalbis tarp jų įvyko ir 2018 m. spalio 8 d. apie 18.07 val. (t. 3, b. l. 63–67). Iš 2018 m. spalio 31 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. P. G. ir A. G. bendravo apie tai, kad P. G. nenori meluoti „R.“, ir pasakys jam kokia yra A. G. situacija bei pasiūlė susitikti, jog „R.“ galėtų pakalbėti su A. G. dėl skolos bei prašo A. G. su savimi turėti „200“ (t. 3, b. l. 34–35). 2018 m. gruodžio 19 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas P. G. ir R. D. 2018 m. spalio 13 d. įvykęs pokalbis, kuriame R. D. pažymi, kad jie buvo susitikę su V. (byloje nustatyta, kad taip vadinta išteisintoji V. G.) ir „P.“ (byloje nustatyta, kad tokia pravarde vadintas nuteistasis A. G.), kad „P.“, t. y. A. G., jiems yra skolingas pinigų (t. 5, b. l. 13–33);

16.4. 2019 m. vasario 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota kaip 2019 m. vasario 7 d. apie 22.45 val. R. D. automobiliu atvyko prie namo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno P. G.. Užfiksuota, kaip R. D. užėjo į minėtą namą, o apie 23.22 val. grįžo prie automobilio (t. 1, b. l. 168–169). Kiek vėliau, vaizdo kamera atliekant bendrabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidurinės laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpų kontrolę, užfiksuota kaip 2019 m. vasario 8 d. apie 00.35 val. į minėtas patalpas įeina R. D., kuris apie 00.37 val. iš šių patalpų išeina po kairės rankos pažastimi laikydamas daiktą, panašų į polietileno pakavimo ruloną. Iš minėto kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir vaizdo įrašų matyti, kaip 2 val. 34 min. 40 sek. tas pats asmuo grįžta į minėtas patalpas, po ko girdisi įvairūs krebždesį primenantys garsai, o apie 2 val. 37 min. 33 sek. fiksuojama šio asmens galva su kepure bei matyti, kad priėjęs prie rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), metalinių durų, jis galimai patikrina ar durys užrakintos. Apie 02.38 val. šis asmuo iš patalpų išeina (t. 1, b. l. 168–171; žr. voke pavadinimu „Nr. 7“ esančiame diske užfiksuotus vaizdo įrašus). Minėtame protokole taip pat užfiksuota, jog policijos pareigūnai, patekę į bendrabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidurinės laiptinės rūsio patalpas, 2019 m. vasario 8 d. apie 16.40 val. tarp statybinių atliekų rado gulintį medinį pagalį, po kuriuo, atkasus atliekas, buvo aptiktas baltos spalvos paketas su raudonos spalvos užrašu „H&M”, kurio viduje buvo trys skaidria plėvele apvynioti paketai (t. 1, b. l. 168–171; žr. 2019 m. vasario 8 d. įvykio apžiūros protokolą su fotolentele (t. 2, b. l. 1–7)). 2019 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(637)-IS1-1234 konstatuota, kad maišelyje „H&M” buvusių miltelių sudėtyje yra 54,015 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 2, b. l. 12–13). Be to, pažymėtina, jog 2019 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3827)-IS1-5058 buvo konstatuota, kad ant minėtos apžiūros metu paimto paketo rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su P. G. genotipu (t. 2, b. l. 33–34);

16.5. 2019 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(982)-IS1-1632 konstatuota, kad 2019 m. vasario 24 d. atliktos kratos pas A. G., adresu (duomenys neskelbtini), metu rastoje rusvos spalvos birioje medžiagoje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,236 g, o ant užspaudžiamų maišelių, nagų dildės ir švirkštuose – šios medžiagos pėdsakų (t. 8, b. l. 123–128, 174–175). 2019 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(981)-IS1-1814 konstatuota, jog ant 2019 m. vasario 24 d. kratos pas P. G., adresu (duomenys neskelbtini), metu rastų elektroninių svarstyklių ir kavamalių paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 7, b. l. 110–122, 138–139). Iš 2019 m. kovo 13 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad iki 2019 m. vasario 24 d. P. G. telefonu nuolat bendravo su A. G., nurodydamas tam tikrą raidžių šifrą, į ką A. G. reaguodavo nurodydamas, jog viskas gerai (t. 3, b. l. 221–228). 2019 m. balandžio 24 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole bei aktualiuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2019 m. vasario 24 d. apie 15.25 val. atsidaro rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), durys ir į jį įeina vyras. Nuo 15 val. 25 min. 42 sek. matyti, kaip pastarasis užsidaro rūsyje iš vidaus. Iš protokolo ir rūsio patalpų vaizdo įrašų matyti, kaip 15 val. 50 min. 40 sek. minėto rūsio durys atsidaro ir iš jo išeina R. D. (šiuo atveju įraše matomas jo veidas), užsidėjęs baltas pirštines, ir eina į bendro naudojimo rūsio patalpas. Nuo 15 val. 52 min. 27 sek. R. D. fiksuojamas bendro naudojimo rūsio patalpose su prožektoriumi ant galvos einantis link vietos, kur pareigūnai padėjo narkotinių medžiagų pakaitalus. Protokole ir vaizdo įrašuose toliau užfiksuota, kaip R. D. atsitūpia ir kaire ranka kasa statybines atliekas, o, atkasęs maišelį, jį nukrato. Toliau matyti, kaip R. D. šį maišelį išneša iš bendro naudojimo patalpų – jo rankoje matomas maišelis su užrašu „H&M“. Apie 15 val. 56 min. 22 sek. rūsyje girdimas lipnios juostos plėšymo garsas, o apie 16.02 val. matyti kaip R. D. iš rūsio išeina (t. 2, b. l. 60–65; žr. voke pavadinimu „Nr. 10“ esančiame diske „Nr. 8“ užfiksuotus vaizdo įrašus). Iš 2019 m. gegužės 28 d. veiksmų neatskleidžiant tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad nuo R. D. išėjimo iš rūsio praėjus apie 10 minučių, t. y. apie 16.12 val., pastarasis šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), P. G. perdavė šviesos spalvos polietileninį maišą, kurį pastarasis nusinešė į namus. Protokole užfiksuota, kad nuo šio momento praėjus apie 20 min. P. G. iš namų nuėjo link (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad kiek vėliau tą pačią dieną R. D. teiravosi P. G. ar jis „išnešė tą (necenzūrinis žodis)“, o P. G. patikino, jog tai padarė (t. 6, b. l. 180–182). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme apklausti pareigūnai liudytojai J. K. ir A. M. patvirtino matę, kaip atvykęs automobiliu R. D. perdavė minėtą šviesios spalvos daiktą P. G. (J. K. nurodė matęs baltą maišelį, o A. M. – baltai juodą maišą su galimai raudonos spalvos raidėmis ant jo; t. 20, b. l. 116–121).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau šio sprendimo 16.1.–16.5. pastraipose aptarti duomenys ir aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2018 m. liepos 2 d. iki ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d. nuteistieji R. D. ir A. G., veikdami kartu su kitais asmenimis, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – heroinu, turėdami tikslą ją platinti. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik narkotinės medžiagos – heroino (jo pėdsakų) radimo pas minėtus asmenis faktai ar nustatyti konkretūs šios medžiagos išplatinimo atvejai, tačiau ir: a) aktualių įvykių chronologija (pvz., neilgai trukus po to, kai 2018 m. liepos 17 d. P. G. apsilankė miškelyje, o po to susitiko su A. G. ir su juo apsikeitė smulkiais daiktais, miškelyje buvo aptikta vieta, kur P. G. slėpdavo narkotikus; kai P. G. 2018 m. liepos 22 d. slėptuvėje pasigedo narkotikų, jis telefonu iškart kreipėsi į R. D. dėl būtinybės susitikti; prieš rūsyje (duomenys neskelbtini) užkasdamas narkotines medžiagas R. D. 2019 m. vasario 7 d. susitiko su P. G., o 2019 m. vasario 24 d. jas iškasęs (medžiagos, R. D. nežinant, jau buvo pakeistos muliažu) R. D. jas iškart perdavė būtent P. G. ir pan.); b) aplinkybė, jog R. D., A. G. ir P. G. buvo pažįstami ir inkriminuojamu laiku turėjo bendrų piniginių reikalų (pvz., P. G. su A. G. 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutarė, jog A. G. susitiks su R. D. (kitaip „R.“) bei aptars skolos, jos atidirbimo bei kitus reikalus; R. D. su P. G. 2018 m. spalio 13 d. kalbėjo apie buvusį susitikimą su A. G. ir pastarojo įsiskolinimą); c) aplinkybė, jog R. D. ir P. G. narkotinių medžiagų slaptavietes žymėjo tuo pačiu principu (pvz., 2018 m. liepos 17 d. ir 2019 m. vasario 8 d. policijos pareigūnų surastos narkotikų slėptuvės buvo pažymėtos pagaliais; ieškoti pagaliu pažymėtos vietos P. G. yra nurodęs ir A. G. (t. 3, b. l. 22–23)) ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismo išvadą apie R. D., A. G., P. G. ir kitų asmenų bendrą veikimą neteisėtai disponuojant narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, patvirtina ir šių asmenų pokalbių kontrolės metu gauti duomenys.

18.1. Pirmiausia, pažymėtina, kad nei A. G., nei P. G. neneigė platinę heroiną ir aplinkybės, jog A. G. heroiną įgydavo ir iš P. G. (A. G. gynėjas ginčija tik jo dalyvavimą organizuotoje grupėje; o šiuo metu jau miręs P. G. pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė tik, kad su šiuo verslu niekaip nesusijęs R. D.). P. G. parodymus apie inkriminuojamu laiku pardavinėtą heroiną, be kita ko, patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie šio asmens 2018 m. rugpjūčio – 2019 m. vasario mėn. kontaktus telefonu su nuteistuoju A. G. ir kitais asmenimis. Iš šių pokalbių matyti, kad aptariamu laiku P. G. su A. G. nuolat dažniausiai užmaskuotai kalbėjo apie narkotines medžiagas, jų kokybę, dozes, pinigus ir atsiskaitymą, platinimą ir gautus už tai pinigus, medžiagų slėptuves („Stadionas“, „Ulitka“, „VSD“ ir kt.), apie „sportinius“ pasiekimus, būsimus susitikimus bei pan. Tuo pačiu pažymėtina, jog šiuose pokalbiuose buvo minimas ir R. ž D. (įvardijamas „R.“). Be to, protokoluose užfiksuoti P. G. analogiško turinio pokalbiai su kitais asmenimis (t. 3, b. l. 22–93, 102–172, 195–228; t. 4, b. l. 45–133, 148–184). A. G. poziciją dėl heroino platinimo kitiems asmenims taip pat patvirtina aktuali elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija apie 2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėn. vykusį jo bendravimą telefonu su įvairiais nenustatytais asmenimis, taip pat V. R., A. K., R. M., I. N. bei E. B.. Iš šių pokalbių matyti, kad A. G. su minėtais asmenimis nuolat užmaskuotai kalba apie narkotines medžiagas, jų kokybę, vartojimą, platinimą, suvartotas ir parduotas dozes, kainas, gautas pajamas, kalbant narkotinės medžiagos užmaskuotai įvardijamos „alus“, „buteliai“, „buteliukai“, „štukytės“, „minutės“, „kapeikos“ ir kt. (t. 4, b. l. 45–133, 148–184).

18.2. Nors, bylos duomenimis, pats R. D. narkotikų klientams nepardavinėjo, jis kartu su P. G. ir A. G. neabejotinai dalyvavo šių medžiagų platinimo veikloje. Be kitų jau šiame teismo sprendime minėtų duomenų, tokią išvadą formuoja kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti P. G. ir R. D. pokalbiai P. G. gyvenamojoje vietoje. Iš daugybės byloje užfiksuotų pokalbių akivaizdu, jog 2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėn. P. G. ir pas jį atėjęs R. D. nuolat užmaskuotai kalba apie narkotinę medžiagą, jos gavimą, naujas partijas ir jų kainas, vartojimą ir jo būdus, jos kokybę, savybes kvapą, konsistenciją, skonį, poveikį ir jo išbandymą perduodant A. G. (įvardijamas „P.“) ir V. R. (įvardijamas „M.“) bei išbandymų įvertinimą; skiedimą ir sumaišymą, galimą platintojų ir pirkėjų apgavystę bei galimus nusiskundimus; apie fasavimą ir jo būdus, apie skaičiavimą, svarstykles, svėrimą, realizavimo kainą, platinimą, jo terminus ir gautus už tai pinigus bei likučius, rezultatų aptarimą; apie Vingio parką, narkotikų slėptuves, apsilankymą jose; apie A. G. („P.“), V. R. („M.“) ir kitų asmenų dalyvavimo platinant rezultatus bei jų įvertinimą, apie aplinkybes, kuomet pareigūnai rado ir paėmė narkotikus slėptuvėje bei apie „pamokymą“ už prastus rezultatus, apie atsiskaitymą; apie už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis nuteistus G. B., R. M., E. B.; apie policijos pareigūnų darbą, apie galimą sulaikymą ir atsakomybės išvengimą, atsižvelgiant į platinimo organizavimo ypatumus, ir kt. (t. 5, b. l. 13–34, 36–111, 119–136, 144-202; t. 6, b. l. 1–105, 114–185). Turint omenyje, kad ant minėtame P. G. bute buvusių svarstyklių bei kavamalių paviršių buvo rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai, minėti R. D. bei P. G. pokalbiai rodo, kad nuteistasis R. D. dalyvavo įgyjant narkotinę medžiagą – heroiną, minėtame bute ją skiedė, maišė ir kitaip paruošdavo platinimui ir su P. G. sprendė klausimus, susijusius su šios medžiagos platinimu.

19. Aptarti pokalbiai papildo jau anksčiau minėtus duomenis apie heroino platinimą dalyvaujant ne tik jau minėtiems asmenims, bet ir R. D.. Pokalbiuose detaliai atskleidžiamas itin svarbus R. D. vaidmuo ne tik įgyjant ir paruošiant narkotines medžiagas platinimui, bet ir koordinuojant P. G. veiksmus, sprendžiant dėl A. G. įsiskolinimo jam ir P. G., vertinant A. G. vykdomo narkotinių medžiagų platinimo rezultatus ir sprendžiant kitus šiam neteisėtam verslui plėtoti svarbius klausimus.

20. Nuteistųjų ir kitų asmenų vaidmenį bei tarpusavio ryšius inkriminuojamu laiku neteisėtai disponuojant heroinu, turint tikslą jį platinti – o ypač nuteistojo R. D. indėlį šioje veikloje, be kita ko, pagrindžia ir ikiteisminio tyrimo metu A. G. duoti parodymai, kurie iš esmės atitinka jau minėtuose slapto pobūdžio procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis.

21. 2019 m. kovo 27 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. nurodė, kad narkotikus imdavo iš P. G., su kuriuo jį supažindino V. R.. Būtent V. R. pasiūlė jam pardavinėti heroiną ir kaip asmenį, iš kurio galima jo gauti, nurodė P. G.. Kai A. G. iš P. G. pirmąkart įgijo heroiną, buvo sutarta, kad jam pasibaigus A. G. skambins P. G.. Vėliau narkotikai buvo paliekami P. G. nurodytose slėptuvėse, kurios buvo įvardijamos kodais. A. G. paaiškino, kad susirašinėjime su P.G. naudotas „sporto“ terminas reiškia narkotikų prekybą. Pinigus P. G. perduodavo į rankas. A. G. teigimu, iniciatyva dėl narkotikų pardavimo visada buvo iš P. G. pusės, o jis negalėjo improvizuoti. Jis prekiauti heroinu pradėjo 2018 m. vasaros pabaigoje, kurį gaudavo tik iš P. G.. P. G. pas jį ir V. G. į namus buvo atvykęs apie 10 kartų, o du kartus, 2019 m. vasario mėn., buvo atvykęs su R. D. ir davė jiems išbandyti heroiną. Pirmąkart R. D. matė susitikimo su P. G. metu, kada jam buvo pasiūlyta prekiauti heroinu – P. G. atvyko kartu R. D. ir V. R.. Neskaičiuojant narkotinių medžiagų išbandymo atvejų, A. G. matė R. D. gal 10–15 kartų – P. G. parašius apie susitikimą prie „(duomenys neskelbtini)“, atvykdavo ir R. D.. Jis 2018 m. rudenį kalbėjosi su R. D. ir P. G. dėl 900 Eur dydžio skolos, o 2018 m. prieš Kalėdas – dėl 200 Eur dydžio skolos, nors A. G. į šį pokalbį kvietė tik P. G.. Pokalbių metu R. D. yra nurodęs P. G. pačiam spręsti ar jam (A. G.) ir toliau duoti narkotikų. A. G. įsitikinimu, R. D. yra susijęs su P. G. vykdoma narkotikų prekyba. (t. 10, b. l. 80–84). Kiek anksčiau 2019 m. kovo 3 d. vykusios apklausos metu A. G. nurodė, kad, jo nuomone, P. G. ir R. D. dirbo kartu, t. y. kažkur gaudavo heroino ir R. D. turėjo didelį suinteresuotumą dėl heroino pardavimo (t. 10, b. l. 72–74).

22. Pažymėtina, jog nors iš pradžių teisme A. G. neigė narkotines medžiagas pirkęs iš R. D. ir P. G., jis patvirtino, kad kartu su V. G. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės buvo susitikęs su minėtais asmenimis; jog šie asmenys pas juos buvo ir namuose. Be to, atsakydamas į nuteistojo R. D. gynėjo klausimus, A. G. patvirtino, kad tarp jo su R. D. ir P. G. buvo išankstinis susitarimas prekiauti narkotinėmis medžiagomis (žr. 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio protokolą (t. 16, b. l. 101) ir garso įrašą nuo 40 min. 35 sek.) bei tai, kad iš P. G. yra įgijęs narkotinių medžiagų (detaliau žr. 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio protokolą; t. 16, b. l. 98–107).

23. Taigi apklaustas teisme A. G. kaip ir tyrimo metu patvirtino, kad tarp jo bei R. D. ir P. G. egzistavo išankstinis susitarimas platinti heroiną, jog šią medžiagą jis gaudavo ir iš P. G. ir kad jis bei V. G. su minėtais asmenimis buvo susitikę. Turėdama omenyje tokią A. G. poziciją teisme ir aplinkybę, kad tyrimo metu A. G. duoti parodymai atitinka byloje užfiksuotus R. D. ir P. G. pokalbius apie jau įvykusį jų susitikimą su A. G. bei V. G., kurio metu buvo kalbama apie A. G. skolą, ir kitus jau aptartus duomenis, teisėjų kolegija laiko, kad būtent šie parodymai yra patikimi ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie bendrą nuteistųjų R. D. ir A. G. bei kitų asmenų veikimą neteisėtai disponuojant narkotine medžiaga – heroinu, turint tikslą ją platinti.

24. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. G. tyrimo metu duoti parodymai apie minėtų asmenų vykdytą nusikalstamą veiką (apie A. G. skolą už narkotikus R. D. ir P. G., apie jos ir A. G. susitikimą su pastaraisiais prie „(duomenys neskelbtini)“, apie R. D. ir P. G. jiems atvežtą išbandyti narkotinę medžiagą ir pan.; t. 9, b. l. 165–168, 185–188, 190–192) iš esmės atitinka jau aptartus A. G. parodymus ir taip pat formuoja teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dalyje dėl A. G., R. D. ir kitų asmenų bendrininkavimo platinant narkotikus yra objektyvios. Be to, aptariamą nuteistųjų ir kitų asmenų bendrą veikimą šiame neteisėtame versle patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai.

24.1. Liudytojas E. B. teisiamajame posėdyje patvirtino tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė, kad A. G. prašė jį supažindinti su R. D. ir P. G., nes norėjo pradėti prekiauti narkotinėmis medžiagomis. Anot E. B., šie asmenys atvažiavo pas jį į namus bei paklausė ar jis norėtų prekiauti heroinu, tačiau jis atsisakė, nurodydamas, kad jų heroinas silpnas. Jie pažadėjo paskambinti, kai pakeis heroiną. E. B. tyrimo metu R. D. ir P. G. atpažino iš pateiktų nuotraukų (t. 14, b. l. 95 – 99; t. 9, b. l. 37 – 39, 42 – 44, 46 – 50, 52 – 56);

24.2. Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš A. G. pirko heroiną, tačiau vėliau pastebėjo, kad tai fentanilis. Supratęs, jog buvo apgautas, jis A. G. pagrasino. Po kurio laiko jam paskambino asmuo, nurodęs, jog jiems reikia susitikti. Atvykus į susitikimo vietą paaiškėjo, kad tai jo pažįstamas P. G., kuris prašė nelįsti prie G., nes gali būti nemalonumų (t. 14, b. l. 99–101). Šio liudytojo parodymų kontekste paminėtinas ir užfiksuotas A. G. 2019 m. vasario 8 d. 20.37 val. telefoninis pokalbis su V. G. bei išteisintosios V. G. parodymai. Iš minėto pokalbio matyti, kad A. G. guodžiasi V. G., jog vos infarkto negavo, kai prie jų su „M.“, t. y. V. R., priėjo „R.“ ir sugriebė „M.“ už pakarpos bei įsitempė į jo ir V. G. namus; A. G. nurodė „R.“ prašęs, kad jie nesudaužytų veidrodinės spintos, kol galiausiai „R.“ „M.“ pasigailėjo (t. 4, b. l. 163 – 164). Išteisintoji V. G. yra nurodžiusi, kad išsigandusį A. G. vienu atveju lydėjo į susitikimą, nes bijojo, kad jis gali būti sumuštas, o vėliau paaiškėjo, kad jis susitinka su R. D. ir P. G..

24.3. Įslaptintas liudytojas Nr. 1 teisiamajame posėdyje nurodė, kad pažįsta kaltinamuosius A. G., P. G. ir R. D.. 2020 m. liepos 1 d. vykusiame teismo posėdyje minėtas liudytojas nurodė, kad maždaug prieš dvejus metus yra pirkęs narkotines medžiagas iš V. R., kuris, vadovaujantis paties V. R. pasakojimu, jų gaudavo iš P. G.. Teisiamajame posėdyje prie vaizdo kameros atvedus kiekvieną iš kaltinamųjų, liudytojas Nr. 1 R. D. atpažino kaip asmenį, kuris kitiems asmenims pardavinėjo narkotines medžiagas, P. G. – kaip asmenį, kuris pardavinėjo narkotines medžiagas kitiems asmenims, kurie patys jomis prekiavo, t. y. kaip platintoją, o A. G. („P.“) – kaip asmenį, iš kurio metus laiko kiekvieną dieną pirkdavo narkotinę medžiagą – heroiną. Anot liudytojo Nr. 1, A. G. jam pasakojo, kad heroiną gaudavo iš P. G., o pastarasis – iš R. D. (t. 15, b. l. 141–142, t. 9, b. l. 3).

25. Aptarti liudytojų parodymai puikiai atskleidžia ne tik šioje byloje nuteistų asmenų vaidmenį padarant jiems inkriminuotą bendrą su narkotinių medžiagų platinimu susijusią nusikalstamą veiką, tačiau ir tam tikrą vadovaujantį R. D. vaidmenį, kontroliuojant kitų asmenų veiksmus platinant narkotines medžiagas, jo užtikrintą platintojo A. G. apsaugą bei tam tikrą hierarchiją tarp pirminių narkotinės medžiagos įgijėjų ir jos platintojų mažesniais kiekiais narkotinės medžiagos vartotojams.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame teismo sprendime aptarti iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenys sudaro nuoseklią, logišką bei chronologišką įrodymų grandinę, kuri leidžia konstatuoti, jog R. D. ir A. G. veikdami kartu su kitais asmenimis inkriminuojamu laikotarpiu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – heroinu, turėdami tikslą jį platinti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, jokie kiti nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde prašomi ištirti duomenys minėtos tvirtos bei nuoseklios įrodymų grandinės negali suardyti (apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalis įrodymų buvo ištirti, pvz., buvo apklausti liudytojai J. K. ir A. M., tačiau šių asmenų apklausos ne tik nepakeitė pirmosios instancijos teismo išvadų šioje dalyje, tačiau visumoje jas tik darkart patvirtino). Minėtų duomenų kontekste teisėjų kolegija kaip deklaratyvius atmeta ir R. D. teiginius apie išankstinį teismo nusistatymą, apie nepaneigtus ir tinkamai neįvertintus jo paties parodymus – teismo vidinis įsitikinimas dėl R. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra pagrįstas iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, kurie paneigia teiginius apie jo nekaltumą. Dėl tos pačios priežasties atmetami ir nuteistojo teiginiai, jog slaptų veiksmų atlikimo protokoluose yra išdėstyta tik subjektyvi pareigūnų nuomonė – protokoluose nurodytos aplinkybės dauguma atvejų yra užfiksuotos ir vaizdo bei garso įrašuose, o tai, kad protokoluose surašyti duomenys byloja apie neteisėtą narkotikų verslą, neleidžia abejoti iš kitų šaltinių gauti duomenys.

27. Minėtų duomenų ir išvadų kontekste kaip nepagrįstos atmestinos ir nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde keliamos versijos apie tai, kad jo kaltė buvo grindžiama asmenų, kuriems tyrimo metu buvo daromas neteisėtas poveikis arba kurie negali būti laikomi patikimais liudytojais, parodymais, jog tyrimas jo atžvilgiu buvo tendencingas ir su juo buvo siekiama susidoroti, jog tam tikri procesiniai veiksmai buvo atlikti neturint atitinkamos sankcijos ir pan.

28. Nuteistasis R. D. teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tyrimo metu nuteistojo A. G., išteisintosios V. G. bei liudytojo E. B. duotais parodymais, nes pastariesiems buvo daromas neteisėtas poveikis ir (ar) apklausų metu jie buvo abstinencijos būklėje. Pirmiausia, kaip jau minėta, tyrimo metu A. G. ir V. G. duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus R. D. inkriminuojančius įrodymus. Antra, A. G. ir V. G., teisme atitinkamai teigę, jog vienam iš jų tyrimo metu buvo daromas poveikis, o kitas buvo abstinencijos būklėje, negalėjo pasakyti ir kaip nors paaiškinti, kodėl tyrimo metu jų duoti parodymai skiriasi nuo duotųjų teisme. Trečia, A. G. apeliaciniu skundu ginčijo tik vieną pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę – ryšių tarp jo ir P. G. bei R. D. pobūdį, kitų nustatytų aplinkybių iš esmės nekvestionuodamas. Visa tai byloja, kad A. G. ir V. G. tyrimo metu buvo nuoširdūs, o versija apie jiems darytą įtaką ar abstinencijos būklę teisme buvo iškelta siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo nepatikimais pripažinti ir liudytojo E. B. parodymų, nes pastarasis teisme apie R. D. nurodė tas pačias aplinkybes, patvirtino ankstesnius parodymus bei paneigė aplinkybes apie jam darytą poveikį. Be to, E. B. parodymai atitinka kitus bylos duomenis apie R. D., A. G. ir kitų asmenų ryšius neteisėtai disponuojant heroinu. Nuteistojo teiginys, jog liudytojai G. B. bei N. S. patyrė neteisėtą pareigūnų poveikį, taipogi neatitinka tikrovės. G. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pareigūnai „ne tai, kad liepė sakyti, bet įkyriai klausinėjo ar tikrai nepažįstu D.“ (t. 14, b. l. 94). Poveikio liudytojai N. S. aplinkybė grindžiama R. D. gynėjo pateiktu šios liudytojos 2017 m. gegužės 10 d. prašymu dėl parodymų atsiėmimo. Visgi iš prašymo turinio matyti, kad jis buvo pateiktas ne šioje, o kitoje byloje – tai akivaizdu pagal byloje nurodytas aplinkybes ir prašyme nurodytą ikiteisminio tyrimo numerį (t. 19, b. l. 31–32). Be to, apklausta teisme liudytoja N. S. aiškiai ir tvirtai nurodė, kad tyrimo metu pareigūnai jos atžvilgiu netaikė spaudimo, ji parodymus davė nieko neslėpdama ir dar kartą patvirtino jų teisingumą (t. 18, b. l. 7–8). Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog tyrimo metu minėtiems asmenims buvo daromas neteisėtas poveikis ar tuo labiau, jog tam tikras poveikis turėjo įtakos jų duotų parodymų esmei.

29. Be to, kaip nepagrįsti atmetami ir R. D. teiginiai apie pirmosios instancijos teismo neva nepagrįstai įrodymais pripažintus įslaptinto liudytojo Nr. 1 ir liudytojo pareigūno S. P. parodymus. Anot nuteistojo, liudytojo Nr. 1 parodymais negalima vadovautis, nes pastarasis tik teisme nurodė, kad R. D. buvo susijęs su narkotikų prekyba. Pažymėtina, jog tokie apelianto teiginiai yra teisingi tik iš dalies. Tyrimo metu 2018 m. lapkričio 22 d. apklaustas liudytojas Nr. 1 iš tiesų nurodė tik apie narkotinių medžiagų įgijimą iš asmens pravarde „M.“, o apie R. D., A. G. ir P. G. neužsiminė (t. 9, b. l. 3). Visgi apklaustas teisme šis liudytojas atpažino visus minėtus asmenis ir davė juos kaltinančius parodymus bei nurodė, kad tyrimo metu apie juos nepasakojo, nes apie juos klausimai nebuvo užduoti, nebuvo daromas asmenų atpažinimas ar rodomos jų nuotraukos (t. 15, b. l. 141–142). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, jog klausimai apie R. D., A. G. ir P. G. šiam liudytojui tyrimo metu nebuvo užduoti dėl objektyvių priežasčių. Antai, įslaptintas liudytojas Nr. 1 buvo apklaustas dar tada, kai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31585-18 figūravo tik vienas įtariamasis – V. R., t. y. „M.“ (t. 9, b. l. 3; t. 1, b. l. 1–4). Pažymėtina, jog tik 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. vasario 15 d. prie minėto ikiteisminio tyrimo buvo prijungti kiti tyrimai, kuriuose buvo įtariami P. G., A. G. ir R. D. (t. 1, b. l. 26–30). Taigi 2018 m. lapkričio 22 d. pareigūnai klausimų, susijusių su šiais asmenimis, liudytojui Nr. 1 galėjo neužduoti, todėl nėra pagrindo abejoti ir vėlesniais jo parodymais, kurie atitinka kitus jau šiame sprendime minėtus bylos duomenis. Vertinant liudytojo S. P. parodymų įtaką teismo išvadoms, pabrėžtina, kad teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl R. D. kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, pirmiausia, formavo kiti jau aptarti ir išanalizuoti bylos duomenys, o ne minėto liudytojo parodymai. Visgi S. P. parodymai visiškai atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl teisėjų kolegija šių parodymų negali laikyti nepatikimais ar tuo labiau konstatuoti S. P. nusiteikimą prieš R. D.. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su nuteistojo R. D. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų R. M., A. K., I. J., N. L. ir A. V. parodymus. Nors liudytojai R. M., A. K. ir I. J. nedavė R. D. kaltinančių parodymų, jie nurodė reikšmingas aplinkybes apie kitų R. D. bendrininkų neteisėtą veikimą. Tai, kad liudytojai N. L. ir A. V. teigiamai atsiliepė apie R. D. niekaip nepaneigia aptartų duomenų apie jo dalyvavimą neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis.

30. Tiek apeliaciniame skunde, tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėjas akcentavo keliuose garso įrašuose užfiksuotus duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadą apie pareigūnų P. G. atžvilgiu taikytą tam tikro lygio psichologinį spaudimą (t. 19, b. l. 133 – 134; nuosprendžio 40 – 41 lapai). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės jokiu būdu nepaneigia nagrinėjamoje byloje iš skirtingų šaltinių gautų duomenų visumos apie R. D. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o vien minimas pareigūnų veiksmų pobūdis šiuo konkrečiu atveju duomenų patikimumo nemenkina.

31. Nuteistasis R. D. ir jo gynėjas teisme iškėlė versiją, kad nuteistasis pareigūnų buvo sekamas daug seniau negu jo atžvilgiu buvo pradėtos taikyti kriminalinės žvalgybos priemonės, t. y. dar nuo 2015 m., ir apie neteisėtą sekimą R. D. buvo žinoma. R. D. nurodė, jog dėl neteisėto sekimo, turto vagystės ir kitų pareigūnų galimai padarytų nusikaltimų jis kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Siekdama patikrinti šių teiginių pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta minėto R. D. pareiškimo nagrinėjimo medžiaga. Iš byloje buvusių ir prokuroro pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, susipažinęs su R. D. pareiškimu, nagrinėjamos bylos medžiaga bei atlikęs papildomus pareiškimo duomenų patikslinimo veiksmus, 2021 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, jog jokios veikos nebuvo padarytos (nutarime detaliai pasisakyta dėl kiekvienos R. D. įžvelgtos veikos). R. D. minėtą nutarimą skundė tiek prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui bei aukštesniajam teismui, tačiau jis buvo paliktas galioti (t. 18, b. l. 73 – 74, 89 – 100; t. 20, b. l. 127 – 140). Be to, versija apie neteisėtą nuteistojo sekimą buvo iškelta tik bylą pradėjus nagrinėti teisme (pareiškimas buvo pateiktas tik 2021 m. vasario 15 d.). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija nuteistojo argumentus apie jo sekimą ir siekį susidoroti vertina kaip R. D. siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

32. Teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta ir nuteistojo poziciją, jog jis žinojo esąs sekamas ir todėl su P. G. imitavo pokalbius apie narkotines medžiagas bei su jomis atliekamus veiksmus, taip erzindamas pareigūnus. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo teiginiai yra nelogiški, neįtikinantys ir paneigti byloje surinktais įrodymais apie faktiškai nuteistojo atliktus veiksmus. Be to, šiuo metu yra įsiteisėjęs pareigūno nutarimas, kuriame konstatuota, jog R. D. nuo 2015 m. nebuvo neteisėtai sekamas, taigi nėra ir objektyvaus pagrindo teigti, kad R. D. tiksliai žinojo, jog aktualiu laikotarpiu jo pokalbių buvo klausomasi. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose rodo, kad neteisėtus veiksmus vykdantys asmenys gali numanyti apie pareigūnų jų atžvilgiu atliekamus neviešo pobūdžio veiksmus, ypatingai tais atvejais, kai praeityje jie jau yra teisti už analogišką elgesį ir žino apie galimus pareigūnų veiksmus bei jų pobūdį, todėl imasi tam tikrų konspiracinių veiksmų, siekiant išvengti galimos atsakomybės, tačiau vien tik toks pareigūnų atliekamų tyrimų galimybės numanymas, nereiškia, kad asmuo žino apie faktiškai jo atžvilgiu atliekamus veiksmus. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. D. bei P. G. pokalbių turinį, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo ir jo gynėjų akcentuotus pokalbius (garso įrašai Nr. 24 ir 51), neatmeta galimybės, kad pastarieji galėjo numanyti apie galimus pareigūnų veiksmus tiriant tiek jų, tiek kitų asmenų vykdomus narkotinių medžiagų platinimo atvejus, tačiau nuteistojo teiginius apie bet kokį sąmoningą pareigūnų erzinimą vertina kaip nesugebėjimą kitaip logiškai ir įtikinamai paaiškinti ar paneigti byloje surinktų jo kaltės įrodymų.

33. Kaip deklaratyvi atmestina ir R. D. versija, jog į (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kuriame tyrimo metu buvo objektyviai užfiksuoti R. D. veiksmai disponuojant narkotine medžiaga, pareigūnai galėjo patekti dar iki 2019 m. sausio 7 d., t. y. neturėdami sankcijos, nes jau 2019 m. sausio 3 d. R. D. kreipėsi į „M.“ dėl rūsio spynos sugadinimo. Iš byloje esančios išslaptintos kriminalinės žvalgybos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi nuo minėtos dienos sankcionavo slaptą patekimą į R. D. naudojamas negyvenamąsias patalpas – slėptuvę, esančią (duomenys neskelbtini) (žr. t. 1, b. l. 140–171). Įvertinusi išslaptintus duomenis, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad patekimas į minėtas patalpas galėjo būti įvykdytas anksčiau minėtos datos – iki tol R. D. atžvilgiu buvo taikomi kiti kriminalinės žvalgybos veiksmai, nesusiję su patekimu į atitinkamas patalpas (kurių teisėtumu kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo abejoti). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir liudytojo V. K. nurodytas aplinkybes, kad į minėtą rūsį buvo bandoma įsilaužti ne vienerius metus, duris ir spyną ne kartą teko taisyti; tam tikru laiku jiems šiame objekte, kuriame buvo laikomi brangūs įrankiai, dirbti padėjo iš reabilitacijos centrų grįžę narkotikus vartojantys asmenys ir pan. (t. 15, b. l. 171–175). Turint omenyje tokius proceso baigtimi nesuinteresuoto liudytojo parodymus, darytina išvada, jog iki 2019 m. sausio 7 d. rūsio spyną galėjo sugadinti ir kiti asmenys, nes tokių atvejų neretai pasitaikydavo ir anksčiau. Beje, apie tai, kad į minėtas patalpas galėjo bandyti patekti bet kas, apeliacinės instancijos teisme iš esmės nurodė ir pats nuteistasis R. D..

34. Nuteistasis R. D. teigia, jog byloje nepaneigta ir versija, jog minėtame rūsyje rastą maišelį jis palaikė šiukšlėmis bei jį išmetė. Pasak apelianto, byloje neįrodyta, kad jis paėmė būtent pareigūnų padėtą maišelį, be to, jei tai buvo pareigūnų padėtas maišelis, jame nebuvo narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, kaip nepagrįstas ir nelogiškas atmeta ir šias nuteistojo versijas. Šiame sprendime jau minėta, kad būtent po R. D. apsilankymo minėtame rūsyje 2019 m. vasario 8 d. naktį, tą pačią dieną apie 16.40 val. pareigūnai jame rado po statybinėmis atliekomis užkastą baltą „H&M” maišelį su narkotinėmis medžiagomis, bei jį pakeitė muliažu ir užkasė toje pačioje vietoje. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. 5.45 val. iki 2019 m. vasario 8 d. 16.40 val. atliekant minėtų vaizdo ir garso fiksavimo įrangos kontrolę, į šias patalpas be R. D. niekas nebuvo užėjęs (t. 1, b. l. 168–171). Be to, pažymėtina, jog rūsyje užkasto maišelio buvimo vieta buvo pažymėta pagaliu. Bylos duomenimis užfiksuota kaip vasario 24 d. apie 15.52 val. būtent R. D. užeina į rūsį ir atsikasa minėtą maišelį, nežinodamas apie narkotinių medžiagų pakeitimą muliažu, o vėliau šį maišelį ne išmeta, o apie 16.12 val. perduoda P. G.. Tai, kad nuteistasis R. D. perdavė šviesios spalvos maišelį P. G., patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai pareigūnai J. K. ir A. M.. Taigi surinkti duomenys rodo, kad R. D. minėtame rūsyje sąmoningai, pasižymėdamas vietą taip, kad ją galėtų identifikuoti tik jis pats, užkasė maišelį su narkotinėmis medžiagomis, o vėliau jį išsikasė ir perdavė P. G., tą pačią dieną pasiteiraudamas ar pastarasis juo jau atsikratė. Tokia įvykių seka ir aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad būtent R. D. rūsyje paslėpė labai didelį heroino kiekį, o vėliau, nežinodamas apie jo pakeitimą muliažu, jį perdavė P. G., kuris, pagal susiklosčiusį veikos darymo modelį, narkotines medžiagas turėjo perduoti tolesniems platintojams.

35. Atsižvelgdama į visa tai, kas minėta šio teismo sprendimo 27–34 pastraipose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. D. apeliaciniame skunde keliamos versijos dėl nepagrįsto nuteisimo už kartu su kitais asmenimis vykdytą neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, nepasitvirtino bei nesuardo aptartos R. D. (bei A. G.) inkriminuojančios įrodymų grandinės.

36. Nuteistiesiems inkriminuoti bendrai atlikti veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo kvalifikuoti kaip padaryti organizuotoje grupėje. Organizuota grupė – tai bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, būtina atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-159-746/2015, Nr. 2K-297-942/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, svarbus aspektas yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-178-303/2019).

37. Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, Nr. 2K-90-895/2020). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, Nr. 2K-257-719/2019).

38. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. D., A. G. ir kitus kartu veikusius bendrininkus, inkriminuojamu laiku siejo išankstinis susitarimas dėl narkotinių medžiagų platinimo, tarp jų buvo susiklostę nevienalaikiai ir pakankamai tvirti ryšiai, šie asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis (užduotimis) ir juos vienijo bendras nusikalstamas tikslas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. D. buvo aukščiausioje šios grupės grandyje, įgydavo heroiną, jį paruošdavo tolimesniam platinimui, priimdavo sprendimus dėl kitų asmenų, pavyzdžiui, A. G., įtraukimo į tolimesnį šios medžiagos platinimą bei šiems platintojams ir kitiems asmenims tiekė heroiną. Bylos duomenys suponuoja, kad nuteistasis A. G. buvo informuotas apie narkotikų slaptavietes, pakankamai ilgą laiką įgydamas narkotines medžiagas konspiraciniu būdu ir kodinėmis frazėmis bendravo su P. G.. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad narkotinių medžiagų platintojai, taip pat ir nuteistasis šioje byloje A. G., buvo pavaldūs jiems narkotines medžiagas tiekusiems platintojams, taip pat ir R. D. – kaip jau minėta byloje yra duomenų ne tik apie A. G. įsiskolinimą, bet ir apie jo atžvilgiu taikytą kontrolę bei apsaugą. Byloje užfiksuoti R. D. ir P. G. pokalbiai leidžia spręsti ir apie tai, kad R. D. dalyvavo duodant asmenims išbandyti naujas narkotinių medžiagų partijas, sprendė dėl platintojų veiklos rezultatų ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys byloja apie tarp minėtų asmenų egzistavusius netrumpalaikius hierarchinius ryšius, suderintą veikimo platinant narkotines medžiagas modelį ir kiekvieno iš minėtų asmenų suvokimą apie priklausymą minėtai grupei bei savo indėlį bendroje nusikalstamoje veikoje. Taigi laikytina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. D. ir A. G. bei kiti asmenys inkriminuojamu laiku disponuodami heroinu, turint tikslą jį platinti, veikė organizuota grupe, yra teisėta ir pagrįsta.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek R. D., tiek A. G. disponuotų narkotinių medžiagų kiekius, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ įtvirtintas nuostatas, sutinka ir su teismo išvadomis dėl minėtų nuteistųjų padarytų veikų kvalifikacijos. Pritartina ir teismo išvadai, kad A. G., kaip žemesnės grandies narkotikų platintojas, nežinojo kokiais heroino kiekiais disponuoja R. D. ir kitas jam narkotines medžiagas tiekęs asmuo, todėl faktas, jog R. D. naudojamame rūsyje buvo aptiktas labai didelis heroino kiekis, t. y. 54,015 g, negali turėti įtakos A. G. padarytos veikos teisinei kvalifikacijai.

40. Taigi spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. D. inkriminuojamu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo labai dideliu heroino kiekiu, o A. G., turėdamas tokį patį tikslą, disponavo didelio kiekio nesiekiančiu heroinu kiekiu bei jog jie kartu su kitais asmenimis veikė organizuota grupe. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, R. D. padarė BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, o A. G. – BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl nuteistojo R. D. teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimų bei nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų nesilaikymo

41. Nuteistojo R. D. įsitikinimu, baudžiamojo proceso metu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą ir sąžiningą procesą – tyrimo metu R. D. ir jo gynėjui nebuvo sudaryta galimybė apklausti A. G. ir V. G., kurie liudijo jo nenaudai, ir dėl to nuteistasis negalėjo gintis nuo jam pareikštų įtarimų; R. D. teisme negalėjo efektyviai gintis ir nuo jam pareikštų kaltinimų – byloje esantys vaizdo ir garso įrašai yra didelės apimties, tiek gynėjui, tiek nuteistajam jų nebuvo įmanoma išklausyti ir su jais tinkamai susipažinti, todėl R. D. negalėjo būti suteiktos kokybiškos teisinės paslaugos, nes nebuvo užtikrintas rungimosi principo nuostatų laikymasis.

42. Pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam yra garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. EŽTT jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai akivaizdžiai lemia asmens pripažinimą kaltu. Analogišką išvadą EŽTT daro ir tais atvejais, kai tokia reikšmė suteikiama anonimiškai liudijusio asmens parodymams (žr. 1986 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Unterpertinger prieš Austriją, 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kostovski prieš Nyderlandus, 1990 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Delta prieš Prancūziją, 1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimą byloje Saidi prieš Prancūziją, 1997 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Van Mechelen ir kt. prieš Nyderlandus, 2001 m. vasario 27 d sprendimą byloje Luca prieš Italiją, 2006 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Krasniki prieš Čekiją ir kt.; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).

43. Minėtos EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su teiginiu, kad vien R. D. ir jo gynėjo nedalyvavimas pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiant A. G. ir V. G., nulėmė esminį jo gynybos teisių suvaržymą. Pažymėtina, jog R. D. ir jo gynėjas dalyvavo minėtus asmenis apklausiant teisiamajame posėdyje ir aktyviai naudojosi teise jiems užduoti klausimus (žr. t. 16, b. l. 71–77, 98–105). Taigi, akivaizdu, kad A. G. ir V. G. buvo išsamiai ir betarpiškai apklausti rungtyniškame teismo procese, taip suteikiant galimybę gynybai realizuoti EŽTK ir BPK numatytas teises. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas R. D. palankesnių A. G. ir V. G. teisme duotų parodymų nelaikė patikimais, savaime nesudaro pagrindo teigti apie įstatymų garantuojamų R. D. teisių pažeidimus.

44. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apelianto versiją, jog pastarasis teisme negalėjo efektyviai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, nes gynyba neturėjo pakankamai laiko susipažinti su dideliu kiekiu byloje esančių garso įrašų, o posėdyje buvo išklausyta tik nedidelė jų dalis. Tokių teiginių kontekste pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. vykusiame teismo posėdyje, išklausęs proceso dalyvių nuomones, nusprendė, jog „proceso šalys kitame teismo posėdyje turės nurodyti būtinybę, kodėl turi būti peržiūrėtas ar perklausytas konkretus įrašas bei nurodyti vaizdo, garso įrašo neatitikimus su stenograma“ (t. 15, b. l. 181). Tame pačiame posėdyje R. D. nurodė, kad „norėčiau pasakyti, kad aš susipažinau su visa šita medžiaga, bet suprantate aš tai turėjau pasižiūrėti už savo pinigus. Taip, aš esu pasiruošęs pagal kiekvieną stenogramą ir garso, vaizdo medžiagą pasakyti, kas yra neteisinga, nors man nedavė visos bylos medžiagos“ (t. 15, b. l. 180). Po minėto posėdžio nagrinėjamoje byloje buvo padaryta mėnesio trukmės pertrauka. 2020 m. rugpjūčio 12 d. posėdyje teismas vardino kiekviename bylos tome esančius kompaktinius diskus ir vaizdo įrašus bei proceso dalyvių buvo teiraujamasi ką reikėtų peržiūrėti ir perklausyti. Nuteistojo R. D. gynėjas atliekant šiuos veiksmus buvo itin aktyvus – nurodė konkrečius įrašus, kuriuos reikėtų perklausyti ir kokių turi pastabų. R. D. posėdžio metu keletą kartų abstrakčiai nurodė norintis, jog būtų peržiūrėta viskas, tačiau bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į tokių prašymų abstraktumą, byloje pateiktų garso įrašų apimtį ir įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, visiškai pagrįstai nurodė, kad tokie prašymai netenkintini. Teismas pastebi, kad šioje byloje buvo pateikti ir įrašai, kurie niekaip nepagrindžia kaltinimo ir su juo nėra susiję, tačiau jie byloje buvo pateikti pagrįstai atsižvelgiant ir į gynybos interesus, t. y. siekiant išvengti galimo ginčo dėl selektyvaus, ar viso įvykių konteksto neatspindinčių įrašų pateikimo.

45. Iš visa to, kas minėta, darytina išvada, kad R. D. ir jo gynėjas proceso metu ne tik turėjo galimybę susipažinti su aptariamais vaizdo ir garso įrašais, tačiau ir teisę posėdžio metu prašyti perklausyti/peržiūrėti konkrečius įrašus. Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir garso įrašo akivaizdu, jog tam tikri įrašai, įvertinus proceso dalyvių prašymų pagrįstumą, teisiamajame posėdyje buvo perklausyti, taip pat buvo išnagrinėti su tuo susiję proceso dalyvių prašymai. Tai lemia išvadą, kad R. D. ir jo gynėjas turėjo galimybę posėdyje akcentuoti tam tikrų įrašų ištyrimo svarbą ir tokia savo teise naudojosi. Be to, pažymėtina, jog visi konkretūs gynybos prašomi ištirti įrašai, kurie nebuvo perklausyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo perklausyti ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi proceso metu gynybai buvo sudarytos galimybės inicijuoti jiems aktualių įrašų tyrimą, todėl teisėjų kolegija negali sutikti, jog nagrinėjamoje byloje jau aptartu aspektu buvo suvaržytos gynybos teisės.

46. R. D. teigimu, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog jis „iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgydavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir gabeno ją bei laikė“, „ne mažiau kaip du kartus į mėnesį, nugabendavo“, „sumaišydavo su nenarkotinėmis medžiagomis“, yra neapibrėžtos ir nekonkrečios. Apelianto įsitikinimu, teismas pripažindamas jį kaltu dėl nusikaltimo padarymo tokiomis aplinkybėmis, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes jose neatsispindi esminiai padarytos veikos požymiai. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais nuteistojo R. D. teiginiais, nes apeliantas cituoja tik jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos bendrąjį aprašymą (žr. šio teismo sprendimo 1 pastraipą), nutylėdamas konkrečių šią nusikalstamą veiką sudarančių veikos epizodų aprašymą, kuriame yra detalizuojamas R. D. veikimas konkrečiais veikos laikotarpiais (žr. šio teismo sprendimo 1.1.–1.3. pastraipas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje dalyje neįžvelgia ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimų.

Dėl išteisintosios V. G. dalyvavimo neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti

47. Kaip jau minėta, V. G. nagrinėjamoje byloje buvo kaltinama tuo, jog veikdama kartu su R. D., P. G., A. G. ir kitais organizuotos grupės nariais, inkriminuojamu laikotarpiu taip pat neteisėtai disponavo heroinu, turėdama tikslą jį platinti. Vadovaujantis kaltinimu, V. G. kartu su A. G. iš R. D. ir P. G. įgydavo narkotines medžiagas ir toliau jas platino kitiems asmenims (detaliau žr. šio sprendimo 3 pastraipą). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad V. G. buvo R. D. ir P. G. organizuotos grupės vykdytoja bei platino jų tiekiamus narkotikus. Anot teismo, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog V. G. žinojo apie savo sugyventinio A. G. nusikalstamus veiksmus ir apie tai nepranešė pareigūnams, tačiau jos pačios dalyvavimas šios grupės sudėtyje neįrodytas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas V. G. dėl jai pareikštų kaltinimų išteisino (t. 19, b. l. 134–135; nuosprendžio 41–42 lapai). Tokį teismo sprendimą ginčija prokuroras, teigdamas, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie V. G., veikiant organizuotoje grupėje, padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, prokuroro teigimu, teismas, priėmęs sprendimą išteisinti V. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, bet kuriuo atveju neįvertino bei nepasisakė dėl to, ar pastarosios veika galėjo būti vertinama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už lengvesnį nusikaltimą ir kodėl nebuvo keičiama šios veikos teisinė kvalifikacija (pvz., kodėl V. G. veiksmai nebuvo perkvalifikuoti ir ji negali baudžiamąja tvarka atsakyti kaip padėjėja organizuotoje grupėje, vykdytoja ar padėjėja bendrininkų grupėje ar kaip savarankiškai padariusi nusikalstamą veiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro skundo argumentai dėl V. G. kaltės neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti yra pagrįsti, visgi teismas nesutinka su prokuroro pozicija dėl jos dalyvavimo ir veikimo byloje inkriminuotoje organizuotoje grupėje.

48. Prokuroro apeliaciniame skunde V. G. kaltė neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, pirmiausia, grindžiama skunde pakankamai detaliai aprašytais telefoniniais pokalbiais, vykusiais tarp nuteistojo A. G. ir V. G. bei tarp V. G. ir kitų asmenų.

48.1. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų nenurodė aiškių argumentų vertinant 2019 m. sausio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus telekomunikacinius įvykius ir telefoninių pokalbių turinį. Minėtame protokole yra užfiksuoti ne tik aktualiu metu vykę pokalbiai tarp A. G. ir V. G., tačiau ir faktai, jog į kitų asmenų skambučius A. G. tam tikrais atvejais atsiliepdavo ir su jais narkotinių medžiagų platinimo klausimais bendravo būtent V. G. Iš protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad V. G. konspiruotai bendraudama su narkotines medžiagas įsigyti ketinančiais asmenimis tardavosi dėl susitikimų, teiraudavosi dėl jų pageidaujamo įsigyti medžiagos kiekio, aptardavo su A. G. dėl atskiriems žmonėms perduotos medžiagos aplinkybių ir pan., o viename iš pokalbių netgi prieštaravo A. G. dėl jų bendrai pažįstamai („N.“) parduotos medžiagos, kai jai buvo labai bloga ir ji nustojo gauti metadoną (2018 m. spalio 23 d. 19.12 val. A. G. telefonu pasiteiravus V. G. „Tai buvo atėjusi N. (...). Taip?“, pastaroji A. G. klausia „Na, tikiuosi tu jai nedavei?“. Į ką A. G. atsako, kad „na, už pinigus daviau, (necenzūrinis žodis), verkia, (necenzūrinis žodis)“. Į tai V. G. reaguoja nurodydama, kad „Ką ką ką? Man (necenzūrinis žodis), ar verkia ji, ar ne“ ir klausia A. G. „ir ką, tu davei?“. Į šį V. G. klausimą A. G. atsako, kad „ne aš daviau, viskas normaliai“, „už kapeikas“, po ko, V. G. jam nurodo, kad „eik tu, man man (necenzūrinis žodis), kad jinai verkia“. Po to, seka A. G. žodžiai, kad „jai nustojo metadoną išdavinėti, jai pasidarė bloga, o ko tu nori, (necenzūrinis žodis)“. Į tokius A. G. žodžius V. G. reaguoja nurodydama, kad „oi, vargšiukė, karalienė, (necenzūrinis žodis)“ (telekomunikacinis įvykis Nr. 1355; t. 4, b. l. 90)).

48.2. Vertinant prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamų telefoninių pokalbių, kurių dalyvė buvo V. G., kontekstą, pažymėtini pačios V. G. parodymai duoti, jos pirmosios apklausos metu. Tuomet V. G. nurodė, kad būdavo, jog narkomanai skambino A. G., o šis nekeldavo ragelio, tada jie skambino jai ir klausė ar pastarasis namie; V. G. patvirtino, jog kartą yra pavaišinusi heroinu draugę (t. 9, b. l. 165–168). Kiek vėliau apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. G. patvirtino pirminių parodymų teisingumą bei papildė, kad šiemet buvo pora kartų, kad ji irgi išnešė narkotinių medžiagų, tik negali atsiminti kam išnešė; šie žmonės ateidavo prie jos buto durų (t. 9, b. l. 185–189; šiuos parodymus V. G. patvirtino ir papildomų apklausų metu – t. 9, b. l. 190–192; 197). Nors teisiamajame posėdyje V. G. tokių parodymų atsisakė ir savo kaltę neigė, ji vėlgi patvirtino, kad su drauge yra porą kartų pasidalinusi narkotikais (t. 16, b. l. 74). Atitinkamai, kad pavaišino narkotikais savo draugę, kai jai buvo bloga, V. G. nurodė ir apeliacinės instancijos teisme (žr. 2022 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolą ir garso įrašą). Taigi nors V. G. nesutinka, jog nagrinėjamu laiku disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, jos pačios pirminiai parodymai visiškai atitinka byloje užfiksuotų pokalbių turinį ir patvirtina būtent tokio pobūdžio veiksmus.

48.3. Teisėjų kolegija, vertindama prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamus telefoninius pokalbius, atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. G. pokalbius naudojant užkoduotas „butelių“, „alaus“, „minučių“, „žodžių“ sąvokas, įvertino kaip patvirtinančias, jog pastarasis užsiėmė heroino platinimu (t. 19, b. l. 131, nuosprendžio 38 l.). Iš esmės analogiško turinio V. G. pokalbiai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko nepagrįstai nutylėti ir tinkamai neįvertinti, nors iš pastarųjų turinio ir konteksto, kartu įvertinant ir kitus byloje surinktus įrodymus, visiškai akivaizdu, kad V. G. puikiai žinojo apie A. G. platinamas narkotines medžiagas, apie jų laikymą jų namuose, tokiems jo veiksmams pritarė bei atskirais atvejais pati jomis disponavo, aiškiai tardamasi tiek dėl narkotinės medžiagos kiekių (pokalbiuose jie išreiškiami minutėmis, žodžių skaičiumi ir pan.), tiek dėl atsiskaitymo už perduodamas narkotines medžiagas.

48.3.1. Antai, byloje užfiksuotas pokalbis, kai V. G. paskambina A. G. telefonu M. E. bei pastarojo teiraujasi ar jis pas juos atvažiuos, o pastarasis nurodo, kad jau tam rengiasi. Iškart po to, V. G. teiraujasi, kiek pastarasis gers alaus, į ką jis atsako, jog 3 (tris) tai tikrai (V. G., 2018 m. spalio 23 d. 11.55 val., paskambinusi M. E. nurodo, kad „nevažiuoji, neatvažiuoji pas mus, gerai“ į ką pašnekovas atsako, kad „ne, ketinu ketinu“ ir „na, štai rengiuosi“. Po to, V. G. teiraujasi M. E. „aišku, klausyk, zuiki, o kiek alaus tu gersi, taip sakant?“, o pastarasis atsako, kad „3 tai tikrai“. Po tokių pašnekovo žodžių, V. G. sako „na, aišku, gerai, karoče mes tavęs tada laukiam, viskas“; telekomunikacinis įvykis Nr. 1258; t. 81–83); be to, byloje užfiksuota ir atvirkštinė situacija, kai paskambinęs į A. G. telefoną M. E., atsiliepus V. G., į ją kreipiasi mažybiniu kreipiniu bei teiraujasi ar galėtų atvažiuoti kokioms dviem minutėms (2018 m. spalio 26 d. 16.31 val. M. E. kreipiasi „labas, draugele“ ir nurodo, kad „klausyk, aš kokiom dviem minutėm atvažiuosiu“ į ką V. G. atsako, kad „varyk greičiau“; telekomunikacinis įvykis Nr. 1764; t. 4, b. l. 106–107);

48.3.2. Byloje užfiksuotas ir pokalbis, kai į A. G. telefoną skambinusi nenustatyta moteris, atsiliepus V. G., jos atžvilgiu naudodama mažybinį kreipinį, teiraujasi ar jie yra namuose bei ar galėtų užbėgti dviem minutėms, o V. G. nurodo, kad jie namie ir ji gali užbėgti (2018 m. spalio 27 d. 14.29 val. moteris sveikinasi ir klausia „V., labutis, jūs namie?“ į ką V. G. atsako „na, labas, mes namie. O kas nutiko?“, po ko moteris nurodo, kad „norėčiau dviem minutėm užbėgti“, o V. G. paskatina moterį, nurodydama „na tai užbėk“; telekomunikacinis įvykis Nr. 1856; t. 4, b. l. 109);

48.3.3. Taip pat byloje užfiksuotas pokalbis, kai į A. G. telefoną paskambinęs nenustatytas vyras, atsiliepus V. G., jos atžvilgiu naudodamas mažybinį kreipinį, teiraujasi ar gali užvažiuoti tarti keturis žodžius. V. G. atsakius neigiamai, vyras teiraujasi ar tada galėtų užvažiuoti bent porai žodžių, į ką V. G. atsako, kad porai žodžių jis gali atvažiuoti ne anksčiau kaip po valandos (2018 m. spalio 23 d. 9.48 val. nenustatytas vyras, skambinęs į A. G. telefoną, V. G. atsiliepus, pastarajai sako „Sveikas, kačiuk“ ir klausia „tai ką, ar galiu aš užvažiuoti tarti keturis žodžius“. Į tai, V. G. atsako, kad „ne“. Iškart po tokio atsakymo, vyras V. G. teiraujasi „o porai žodžių?“, į ką pastaroji vėlgi atsako, kad „ne“, tačiau, reaguodama į vyriško klausimą „O ko?“, ji prideda, kad „po valandos, ne anksčiau“, o vyriškis pažada paskambinti po valandos „na gerai, pasuksiu po valandos“ (telekomunikacinis įvykis Nr. 1238; t. 4, b. l. 80);

48.3.4. Be to, užfiksuotas ir pokalbis, kai į A. G. telefoną paskambinęs nenustatytas vyras, atsiliepus V. G., pastarosios teiraujasi ar gali privažiuoti. V. G. į tokį klausimą reaguoja nurodydama, kad galima, nebent jei turi lygiai (2018 m. lapkričio 28 d. 12.51 val. nenustatytas vyras, skambinęs į A. G. telefoną, V. G. atsiliepus, pastarosios klausia „ar tu namie?“ ir „ar galiu privažiuoti?“ į ką pastaroji atsako „na, tik jeigu lygiai“. Vyrui patvirtinus, kad „lygiai lygiai“, V. G. nurodo, kad jis gali tai padaryti – „na, jei lygiai, gali“; telekomunikacinis įvykis Nr. 5304; t. 4, b. l. 115–116).

48.4. Tokie ir kiti prokuroro apeliaciniame skunde minimi telefoniniai pokalbiai, vertinant ir visus kitus byloje surinktus įrodymus apie šioje byloje nustatytą narkotinių medžiagų platinimo grandinę, būdus, konspiracinius susitarimus, byloje apklaustų liudytojų parodymus apie nuolatinį narkotinių medžiagų platinimą V. G. ir A. G. bute, bei šio sprendimo 48.2. pastraipoje aptartus pačios V. G. parodymus, aiškiai patvirtina kaltinimo dalį dėl V. G. bendrų veiksmų kartu su A. G. disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Visgi net ir tokių išvadų kontekste teisėjų kolegija niekaip negali konstatuoti, jog V. G. veikė šioje byloje nustatytoje organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje galima tvirtai konstatuoti tik tai, kad ji veikė bendrai su savo sugyventiniu A. G., bet jos nesiejo baudžiamojo įstatymo prasme reikšmingi tarpusavio ryšiai su kitais organizuotos grupės nariais.

48.5. Iš išteisintosios V. G. parodymų matyti, kad tyrimo metu ji pripažino kaltę dėl jai inkriminuotų veikų, o teisme savo kaltę neigė, teigdama, jog jokioje organizuotoje grupėje nedalyvavo ir kartu su A. G. narkotikų neplatino (t. 9, b. l. 165–168, 185–188, 190–192, 197; t. 16, b. l. 72–77). Be to, ikiteisminio tyrimo metu, net ir pripažindama kaltę dėl narkotikų platinimo organizuota grupe, V. G. nurodė, kad nors žinojo, jog A. G. platina iš P. G. ir R. D. gautus narkotikus, niekada nedalyvavo sugyventinio susitikimuose su P. G. ir R. D. bei jų tarpusavio reikalais nesidomėjo (žr. t. 9, b. l. 165–168, 185–188, 190–192, 197). Taigi, konstatuotina, jog faktiškai V. G. pozicija dėl jos nedalyvavimo organizuotoje grupėje buvo nuosekli ir nekito. Todėl V. G. parodymų turinys, skirtingai nei teigia prokuroras, niekaip neleidžia konstatuoti reikšmingų ryšių tarp jos bei P. G. ir R. D. (šie ryšiai iš esmės apsiribojo tik tuo, kad šie asmenys į jos namus atvykdavo tartis su A. G., kad ji ir A. G., abu kartu vartodami narkotikus, tuo pačiu ir išbandydavo jų kokybę).

48.6. Tokias teismo išvadas iš esmės patvirtina ir liudytoju apklausto pareigūno S. P. parodymai, kuris teismo posėdyje nurodė apie galimai šalutinį V. G. vaidmenį minėtos grupės veikloje (t. y. jog pastaroji, dažniausiai A. G. negalint, dalyvavo heroino platinime), tačiau ir jis negalėjo nurodyti aiškių aplinkybių, kurios pagrįstų tarp V. G. ir R. D. bei P. G. egzistavusį teisiškai reikšmingą ryšį V. G. dalyvaujant byloje nustatytoje organizuotoje grupėje ir sistemingais bei gerai organizuotais ryšiais pagrįstame narkotinių medžiagų platinimo versle.

48.7. Pažymėtina, jog įslaptintas liudytojas Nr. 1 teisiamajame posėdyje V. G. atpažino kaip moterį, kuri kartu su sugyventiniu A. G. gyveno (duomenys neskelbtini) ir platino heroiną. Pasak liudytojo, narkotikus jis pirko ne tik iš A. G., bet ne kartą ir iš jo sugyventinės V. G., kuriai yra padavęs pinigus (t. 15, b. l. 141–142). Tokie minėto liudytojo parodymai niekaip neleidžia daryti išvadų apie galimą V. G. ryšį su organizuotos grupės nariais, be kita ko, ir R. D..

48.8. Iš liudytojo A. K. parodymų taip pat galima spręsti tik apie tai, kad V. G. žinojo, jog A. G. platina heroiną. Teisiamajame posėdyje pastarasis nurodė, kad iš V. G. narkotikų nėra pirkęs, tačiau pastaroji keletą kartų matė, kaip šias medžiagas liudytojui pardavė A. G. (t. 14, b. l. 101).

49. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nei prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti, nei kiti byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad V. G. su kitais organizuotos grupės nariais siejo tamprūs, nevienalaikiai ryšiai; jog ji, priešingai nei jos sugyventinis A. G., turėjo aiškų ir savarankišką vaidmenį narkotinių medžiagų platinimo versle, kartu su šiais asmenimis buvo suderinusi savo veikimo modelį bei, jog visi šie asmenys suvokė veikiantys pagal bendrą nusikalstamos veikos padarymo schemą ir priklausantys vienai grupei.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei alternatyvius prašymus, taip pat ir prašymą išteisintosios V. G. veiksmus įvertinti tiek kaip jos veikimą atskirai, tiek kaip veikimą kartu bendrininkų, o ne organizuotoje grupėje, bylos nagrinėjimo metu informavo proceso dalyvius, kad kaltinime V. G. nurodytos aplinkybės gali būti pakeistos ir kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tas aplinkybes išdėstant taip: „V. G. veikdama bendrininkų grupėje su A. G., kuris ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir R. D., A. G. tolimesniam platinimui įgijus 1,348 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,236 g narkotinės medžiagos – heroino, minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai, veikdami kartu ir turint tikslą platinti, iki 2019 m. vasario 24 d. 22.15 val. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė“ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 18 d. nutartį; t. 19, b. l. 145–146). Tokios aplinkybės nurodytos atsižvelgiant į teismui perduotos bylos ribas ir jų neperžengiant. Tokiu kaltinimu, kaip ir pirminiu prokuroro kaltinimu, V. G. nebuvo inkriminuojami jokie konkretūs narkotinių medžiagų platinimo atvejai, todėl apeliacinės instancijos teisme V. G. gynėjos išsakyti argumentai kritikuojant prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad V. G. nagrinėjamoje situacijoje galėtų būti pripažinta ir bendravykdytoja, dėl jų abstraktumo (nenurodant kam, kada ir kur V. G. platino narkotines medžiagas) nėra pagrįsti.

51. Vadovaudamasi šio teismo sprendimo 48.1–48.8. pastraipose aptartais duomenimis bei duomenimis apie V. G. bute 2019 m. vasario 24 d. kratos metu rastą narkotinę medžiagą – heroiną, teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo abejoti, jog apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis prokuroro apeliaciniu skundu, suformuotas alternatyvus kaltinimas V. G., pasitvirtino. Aptarti bylos duomenys rodo, kad V. G. žinojo, jog jos sugyventiniui A. G. heroiną tiekia nuteistasis R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir jog jos namuose ji kartu su savo sugyventiniu laiko minėtą narkotinę medžiagą, turint tikslą ją platinti. Visa tai, rodo, kad iš organizuotos grupės narių heroino įgijęs A. G. toliau šia medžiaga neteisėtai, turint tikslą ją platinti, disponavo veikdamas bendrininkų grupėje su minėtos organizuotos grupės nare nebuvusia sugyventine V. G., t. y. jog pastarieji veikė kartu kaip bendravykdytojai. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. G. veikė tiesiogine tyčia, nes narkotinėmis medžiagomis disponavo žinodama apie vykdomą jų platinimą.

52. Pirmosios instancijos teismui abejones dėl kaltinimo V. G. pagrįstumo, be kita ko, kėlė ir tai, jog įslaptintas liudytojas Nr. 1, duodamas V. G. kaltinančius parodymus, galėjo kalbėti apie vėlesnius, nei šioje byloje inkriminuojami, įvykius, kai pastaroji, pagal kitu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tame pačiame bute neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis vėliau, t. y. 2020 m. birželio 2 d. (žr. t. 18, b. l. 189–201 esantį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį). Visgi teisėjų kolegija neabejoja, kad 2020 m. liepos 1 d. posėdyje apklaustas liudytojas Nr. 1 davė parodymus ne apie 2020 m. birželio 2 d., o apie nagrinėjamoje byloje aptariamus įvykius. Pirma, nagrinėjamoje byloje V. G. narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, disponavo kartu su sugyventiniu A. G., o kitoje byloje ji panašius veiksmus atliko su moterimi. Šiame kontekste pažymėtina, jog liudytojas Nr. 1 nurodė, kad V. G. narkotines medžiagas platino su savo sugyventiniu (tai liudytojas nurodė dar iki posėdyje jam parodant atpažinti A. G.). Antra, nagrinėjamoje byloje V. G. su A. G. disponavo narkotine medžiaga – heroinu, apie kurios įsigijimą nurodė ir liudytojas Nr. 1, o kitoje byloje buvo disponuojama kitomis medžiagomis – metadonu ir karfentaniliu. Trečia, pažymėtina, jog kitoje byloje pripažinto V. G. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2020 m. birželio 2 d., A. G. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (t. 19, b. l. 10). Be to, ir iš kitoje byloje priimto teismo nuosprendžio matyti, kad kai V. G. į savo namus priėmė gyventi savo būsimą nusikaltimo bendrininkę, A. G. su ja jau nebegyveno. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes ir akivaizdžius aptariamų situacijų skirtumus, teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad liudytojas Nr. 1 davė parodymus apie nagrinėjamoje byloje inkriminuojamas aplinkybes, o ne apie kitoje byloje nustatytus įvykius.

53. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl V. G. pareikštų kaltinimų, susikoncentravo tik į kaltinimo dalyvaujant organizuotoje grupėje pagrįstumą, ir iš esmės nesprendė klausimo, ar V. G. galėjo neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis kitokia bendrininkavimo forma. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų ir V. G. kaltinančių įrodymų visumos bei priėmė nepagrįstą ir neteisingą teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka įrodytomis pripažįsta šias V. G. įvykdytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes:

V. G. veikdama bendrininkų grupėje su A. G., kuris ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir R. D., A. G. tolimesniam platinimui įgijus 1,348 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,236 g narkotinės medžiagos – heroino, minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai, veikdami kartu ir turint tikslą platinti, iki 2019 m. vasario 24 d. 22.15 val. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

54. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes ir įvertindama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. G., veikdama bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmių

55. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Dėl V. G. skirtinos bausmės

56. Nagrinėjamoje byloje V. G., veikdama bendrininkų grupėje (kas sunkina jos atsakomybę; BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), padarė sunkų tyčinį nusikaltimą – neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdama tikslą ją platinti. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti paskirtas tik laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba yra 2 metai, maksimali – 8 metai.

57. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. praeityje teista net 21 kartą. V. G. anksčiau teista už vagystes (arba pasikėsinimą jas įvykdyti) ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (tiek pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 260 straipsnio 2 dalį). Už minėtų nusikalstamų veikų padarymą V. G. buvo ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tokią bausmę V. G. atlieka ir šiuo metu. V. G. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidedamas, be kita ko, ją įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, tačiau teismo pasitikėjimas, viliantis, jog V. G. ateityje nedarys nusikalstamų veikų buvo laužomas (t. 10, b. l. 27–40). Pažymėtina, jog V. G. ne kartą bausta ir administracine tvarka: daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau nustatytas ir smulkios vagystės atvejis (t. 10, b. l. 17–26).

58. Taigi šioje byloje jai inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. G. padarė nepaisydama daugybės ankstesnių teistumų ir jos atžvilgiu valstybės taikytų poveikio priemonių. Visos minėtos aplinkybės rodo V. G. būdingą neteisėtą elgesio modelį, kuris dažniausiai buvo susijęs su siekiu neteisėtais būdais įgyti piniginių lėšų. Taigi taikytos įvairios poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė V. G. elgesio teigiama linkme, ji nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai. Tokioje situacijoje, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, be kita ko, ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti vis naujus nusikaltimus, nuteistajai gali būti skiriama tik baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta ir reali laisvės atėmimo bausmė (pagal baudžiamąjį įstatymą, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netgi negalimas (net ir dalinis)).

59. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamoje byloje V. G. vaidmuo buvo antraeilis ir žymiau mažiau pavojingas nei kitų nuteistųjų. Byloje nustatyta, kad V. G. sugyventinis nuteistasis A. G. dalyvavo byloje nustatytoje organizuotoje grupėje, o V. G. veikė nusikalstamai iš esmės tik dėl jos ryšio su savo sugyventiniu ir narkotinių medžiagų vartojimo bei ryšių su kitais tokių medžiagų vartotojais. Atsižvelgdama į tokį teisiškai reikšmingą, bet, lyginant su kitais nuteistaisiais, taip pat ir su A. G., antraeilį V. G., kaip bendravykdytojos, vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, taip pat įvertindama bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes apie šiuo metu V. G. atliekamą bausmę, turimą darbą ir norą ateityje dirbti (tuo teisėjų kolegija įsitikino atsižvelgdama į V. G. prašymus nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, kad dėl jos etapavimo nebūtų sutrukdyta dirbti), teisėjų kolegija laiko, kad V. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą yra tikslinga skirti artimą sankcijoje numatytam minimumui bausmę – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

60. Teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios ir teismai paprastai nesprendžia dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Toks sprendimas galimas, jei būtų nustatyta, kad anksčiau galiojusi įstatymo redakcija nuteistajam yra palankesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Pagal BK 50 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią iki 2020 m. liepos 1 d., teismas, asmeniui paskyręs laisvės atėmimo bausmę, turėjo teisę nustatyti jos atlikimo vietą arba kalėjime, arba pataisos namuose, arba atvirojoje kolonijoje. Minėtai BK nuostatai netekus galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo šiuo metu yra priimami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) numatyta tvarka ir pagrindais. Vadovaujantis BVK 83 straipsnio nuostatomis, V. G. paskirtos bausmės negali būti pasiųsta atlikti į kalėjimą, todėl dabartinis teisinis reglamentavimas V. G. atžvilgiu yra švelnesnis. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų V. G. priskirtinos pataisos įstaigos nenustato.

61. Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad V. G. šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl jai paskirtos bausmės turėtų būti subendrintos. Visgi prokuroras apeliaciniu skundu neprašo V. G. nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės bendrinti su kitu nuosprendžiu paskirta bausme. Šis klausimas nebuvo keliamas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, proceso dalyviams nepasisakius dėl galimo bausmių bendrinimo, neįžvelgia pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir šio klausimo nesprendžia. BPK nuostatos numato galimybę išspręsti paskirtų bausmių bendrinimo klausimą bausmės vykdymo stadijoje.

Dėl nuteistiesiems R. D. ir A. G. paskirtų bausmių

62. Pirmosios instancijos teismas už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. D. paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę (pagal baudžiamojo įstatymo sankciją už šio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų). Teismas konstatavo, jog R. D. atsakomybę sunkina tai, kad minėtą veiką jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistajam A. G. teismas už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę (kaip jau minėta, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų), o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų areštą (už šios veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda arba areštu). Paskirdamas bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – teismas konstatavo, jog A. G. atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai), o paskirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – jog šią veiką A. G. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. G. paskirta bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir A. G. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu A. G. paskirta laisvės atėmimo bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

63. Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašydamas jį išteisinti argumentų dėl jam paskirtos bausmės dydžio nenurodė. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo ginamajam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta iš kaltinimo pašalinus nepagrįstai inkriminuotą veikimo organizuotoje grupėje požymį. Be to, nuteistojo gynėjas teigia, jog A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas arba, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam galėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė, nes pastarasis planuoja gydytis priklausomybę narkotikams.

64. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. jam inkriminuojamą labai sunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, nes ankstesni jo teistumai yra išnykę. Visgi iš jį charakterizuojančių ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad praeityje jis buvo teistas už vagystes, turto prievartavimą, turto sunaikinimą, tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ir kitų nusikalstamų veikų padarymą, už ką jam buvo paskirtos ir pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Be kita ko, matyti ir tai, jog nuteistasis R. D. praeityje, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo suteiktą pasitikėjimą sulaužė (t. 13, b. l. 52–61). R. D.10 kartų baustas administracine tvarka: tarp jo padarytų pažeidimų dominuoja Kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejai, tačiau jis baustas ir už savavaldžiavimą (t. 13, b. l. 62–68). R. D. yra vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs. Turėdama omenyje tokius R. D. charakterizuojančius duomenis, praeityje jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, neefektyvumą, aplinkybę, kad pastarasis vėl veikė siekdamas įgyti neteisėtos turtinės naudos, o ypač aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo dar labiau švelninti R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos artimos sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtent R. D. buvo narkotikus platinančios organizuotos grupės lyderis, kuris įgydavo narkotikų tolimesniam platinimui, priėmė svarbiausius su šiuo neteisėtu verslu susijusius sprendimus bei kuriam buvo pavaldūs kiti šios grupės nariai. Kitaip tariant, be šio asmens kitų organizuotos grupės narių veikimas iš esmės būtų neįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje nėra jokio pagrindo R. D. švelninti bausmę, taigi nuosprendis šioje dalyje paliktinas galioti nepakeistas.

65. Kaip jau minėta šio sprendimo 60 pastraipoje, pagal BK 50 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią iki 2020 m. liepos 1 d., teismas, asmeniui paskyręs laisvės atėmimo bausmę, turėjo teisę nustatyti jos atlikimo vietą arba kalėjime, arba pataisos namuose, arba atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis BVK 83 straipsnio nuostatomis, „kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (<...>), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė“. Pagal anksčiau galiojusią BK 50 straipsnio 3 dalies redakciją teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo net ir asmenims, nuteistiems dešimties metų ar griežtesne laisvės atėmimo bausme, išskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, paskirti bausmę atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad tai atvejais, jei nuteistajam, padariusiam nusikalstamą veiką iki 2020 m. liepos 1 d., skiriama didesnė nei 10 metų laisvės atėmimo bausmė, teismas turi pareigą parinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, kadangi iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje nuteistajam buvo nustatytas palankesnis teisinis reglamentavimas nei galiojantis šiuo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140-449/2022). Nagrinėjamoje byloje nuteistasis R. D. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, visgi šios veikos padarymo metu jo teistumai buvo išnykę, nes pakankamai ilgą laiką R. D. nedarė naujų nusikalstamų veikų. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimties metų ribą, todėl iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuteistajam buvo nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nei teisinis reguliavimas, galiojantis šiuo metu. Įvertinęs šias aplinkybes, aptariamu klausimu formuojamą teismų praktiką ir vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), pirmosios instancijos teismas turėjo, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti nuteistajam, nusikaltusiam iki naujosios BK 50 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, jam paskirtos bausmės atlikimo vietą, tačiau to nepadarė, taip nepagrįstai pasunkindamas R. D. teisinę padėtį. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

66. A. G. praeityje teistas net 14 kartų (pirmieji aštuoni A. G. teistumai yra susiję su užsienio valstybėse padarytomis veikomis). Lietuvos Respublikoje A. G. anksčiau teistas už vagystes ir veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (t. 10, b. l. 175–195). Pastebėtina, jog nepaisant nuteistajam taikomų vis sunkesnių poveikio priemonių, pastarojo elgesys nesikeičia – priešingai, jis darosi vis pavojingesnis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2015 m. vasario 4 d. baudžiamaisiais įsakymais A. G. buvo nuteistas baudos bausmėmis už vagystes (t. 10, b. l. 176–177). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu A. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas arešto bausmėmis už tai, kad neturėdamas tikslo platinti disponavo narkotinėmis medžiagomis (t. 10, b. l. 178–179). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, A. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, už tai, kad 2015 m. lapkričio 19 d. narkotinėmis medžiagomis disponavo jau turėdamas ir tikslą jas platinti (t. 10, b. l. 180–181). Laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams, A. G. buvo paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu už 2017 m. spalio 12 d. padarytą BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (į probuojamųjų asmenų registrą A. G. įtrauktas 2018 m. gegužės 16 d., t. 10, b. l. 182–183). Visgi du kartus A. G. išreikštas teismo pasitikėjimas nepasiteisino, nes laikotarpiu nuo ne vėliau kaip 2018 m. spalio 8 d. iki ne vėliau kaip 2019 m. vasario 24 d. A. G., veikdamas organizuotoje grupėje, disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), o veikdamas vienasmeniškai padarė ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Be kita ko, A. G. daug kartų baustas ir administracine tvarka. Jis ne kartą baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, viešosios rimties trikdymą, už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be gydytojo paskyrimo, smulkias (dažniausiai alkoholinių gėrimų) vagystes ir kt. (t. 10, b. l. 150–151, 157–174).

67. Taigi šioje byloje inkriminuojamus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus A. G. padarė nepaisydamas ankstesnių iš esmės analogiškų teistumų ir baustumų, jo atžvilgiu anksčiau taikytų švelnesnių nei laisvės atėmimas bausmių ir teismo suteikto pasitikėjimo net 2 kartus atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi taikytos įvairios poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė A. G. elgesio, jis nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai bei neteisėtai. Tokioje situacijoje švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką būtų aiškiai neteisingas ir formuotų nebaudžiamumo jausmą, todėl nuteistajam paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir pagrįsta.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo skunde minimos aplinkybės, jog A. G. ketina tinkamai socializuotis, dalyvauti reabilitacijos programose siekiant atsikratyti turimų priklausomybių yra sveikintinos. Visgi šios aplinkybės nėra tokios, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam skirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (teismas jau minėjo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netgi negalimas (net ir dalinis), nes tai yra sunkus nusikaltimas, numatytas BK XXXVII skyriuje (BK 75 straipsnio 3 dalis)). Kaip jau minėta, nuteistajam A. G. iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo jau buvo taikyta probacija ir jis suvokė, kokios pasekmės gali kilti, jei jis nesilaikys jos sąlygų, tačiau pastarasis neatsisakė neteisėto su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusio veikimo modelio, ir turi prisiimti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pastarajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė yra pagrįstos ir proporcingos, o savo ketinimus gydytis nuteistasis galės įgyvendinti ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokia bausmė, esant rimtiems ketinimams atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų, taip pat įsitraukimas į specialias programas bausmės atlikimo vietoje, gali pakeisti nuteistojo elgesį.

Dėl antrinės teisinės pagalbos ir kitų išlaidų priteisimo

69. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-112-1020/2022 priteisimo valstybės naudai iš A. G. ir V. G.: a) patikslinta pažyma Nr. (12.32MR) PT-487, kurioje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. G. buvo patirtos 167,73 Eur dydžio išlaidos (t. 20, b. l. 142–144); b) pažyma Nr. (12.32MR) PT-251, kurioje nurodoma, kad teikiant tokią pat pagalbą V. G. buvo patirtos 383,67 Eur dydžio išlaidos (t. 20, b. l. 124–125).

70. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas galioja nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 red.), tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodomas teisinis reguliavimas aiškinamas atsižvelgiant ir kitas sąlygas, kurios svarbios priimant sprendimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. 2A-2-458/2021 konstatuota, kad „pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali šių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės“. Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais VGTPT analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021 ir kt.).

72. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis procesas V. G. atžvilgiu vyko valstybinio kaltintojo, t. y. valstybės, iniciatyva, paduodant skundą V. G. padėtį bloginančiais pagrindais. Pati V. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, o taip pat įvertinant aplinkybę, kad šiuo metu V. G. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, kad V. G. gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinį skundą nuteistojo A. G. vardu padavė jo gynėjas, tačiau ir šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal įstatymą. Be to, proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo A. G. netenkintinas, atsižvelgiant ir į sunkią jo turtinę padėtį. Taigi abu minėti VGTPT prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintini.

73. Nuteistojo R. D. gynėjas apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu, prašė R. D. naudai priteisti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo patirtas 3 500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai (t. 20, b. l. 111–114). Šiuo atveju nuteistojo R. D. ir jo gynėjo advokato A. Taručio argumentai ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašant R. D. išteisinti, nepasitvirtino, todėl nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo tenkinti tokį prašymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu bei BPK 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo R. D. ir Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako skundus tenkinti iš dalies bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį, kuria V. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

V. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į V. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti, jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. vasario 26 d. (2 paras).

Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo šio teismo sprendimo vykdymo bausmę vykdančioje institucijoje pradžios.

Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuteistajam R. D. paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Nuteistojo R. D. gynėjo advokato Arūno Taručio prašymo dėl baudžiamojo proceso metu nuteistojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo netenkinti.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisErnestas Rimšelis