Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-140-449/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-04
Bylos Nr.: 1A-140-449/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Justas Namavičius, Vitalija Norkūnaitė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: S. G.

Kategorijos

1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.10.6Kiti BK 63 str. nuostatų taikymo klausimai
1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-449/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06588-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.6; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Martynui Jovaišai,nuteistajam S. G., gynėjai Dianai Navickienei,specialistei Nijolei Kuliešienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo S. G. ir jo gynėjos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Į bausmę įskaitytas faktinio sulaikymo Suomijoje laikas ir suėmimo Lietuvos Respublikoje laikas nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent iki 2018 m. gegužės 20 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 107,315 g, psichotropinės medžiagos MDMA. Psichotropinę medžiagą laikė išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 20 d., 6.35 val. Šiais savo veiksmais įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, S. G., nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, t. y. pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 ir 30 punktų, taip pat 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, iki 2018 m. gegužės 20 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą – savadarbį pistoletą, pritaikytą šaudyti .22 kal. (.22WMR) šoviniais. Šį draudžiamą civilinėje apyvartoje ginklą jis laikė išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 20 d., 6.35 val. Šiais savo veiksmais įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat S. G. buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir, neturėdamas leidimo, kontrabandos būdu gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, iki 2018 m. gegužės 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, parengė nusikalstamą veiką – platinimo tikslais įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Parengtai nusikalstamai veikai vykdyti, jis subūrė organizuotą grupę į ją įtraukdamas S. G., M. D., L. D. ir Š. B., paskirstė grupės nariams užduotis, susitarta, kad asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, Olandijoje įgis labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o M. D. ir Š. B. specialiai pritaikytu narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti mikroautobusu „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, priklausančiu S. G., šias medžiagas neteisėtai pargabens į Lietuvos Respubliką, dalį jų perduos L. D. toliau saugoti ir platinti, o likusią dalį perduos tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

3.1. Vykdydamas parengtą nusikalstamą veiką ir jam pavestą užduotį, Š. B. 2018 m. gegužės 16 d. susitarė su S. G., kad šis perduos jo turimą mikroautobusą „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, su specialiai paruoštomis slėptuvėmis labai dideliam kiekiui narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvos Respubliką pargabenti.

3.2. Vykdydamas pasiektą susitarimą ir jam pavestą užduotį, S. G. iki 2018 m. gegužės 18 d. perdavė nurodytą transporto priemonę Š. B., kuris kartu su M. D. 2018 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., ja nuvyko į Olandiją pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, adresu (duomenys neskelbtini). Čia grupės nariai įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 3 201,845 g psichotropinės medžiagos MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,513 g narkotinės medžiagos kokaino ir 6 008,25 g narkotinės medžiagos kanapių.

3.3. Toliau vykdydami jiems pavestą užduotį, Š. B. ir M. D. įgytą labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų paslėpė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, esančiose slėptuvėse ir 2018 m. gegužės mėn. 19 d., apie 19.00 val., neteisėtai, t. y. neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos Lazdijų pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), atgabeno į Lietuvos Respubliką.

3.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkai labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų atgabeno į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame apie 21.05 val. 6 008,25 g narkotinės medžiagos kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino –perdavė L. D. toliau laikyti ir platinti.

3.5. Tęsdami nusikalstamą veiką Š. B. ir M. D., vykdydami jiems pavestą užduotį, likusią dalį, t. y. 3 201,845 g, psichotropinės medžiagos MDMA ir 53 223,9 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, turėdami tikslą platinti, t. y. perduoti tyrimo metu nenustatytiems asmenims, toliau laikė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, stovėjusiame prie angaro, esančio (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val. Šiais savo veiksmais S. G. įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

I. A. skundų argumentai

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį – panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą; už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti S. G. 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), padarymą paskirti S. G. 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti nuteistajam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

5. Dėstydama skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės nuteistajam paskyrimo ir kasacinio teismo praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, prokurorė nurodo, kad skirdamas bausmę S. G., pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį skyrė nuteistojo interesams, akcentavo jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tačiau tai, kad nuteistasis apibūdinamas teigiamai, turi šeimą, su kuria palaiko ryšį, kalinimo vietose charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, nėra pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodyto įstatymo nuostatas, nepagrįstai išskirtinį dėmesį skyrė nuteistojo asmenybei ir jo šeiminėms aplinkybėms, sumenkindamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir paskirdamas S. G. per švelnią bausmę.

6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. G. neprisipažino dalyvavęs organizuotoje grupėje, kuri kontrabanda gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas iš Nyderlandų, savo vaidmenį neigė. Nuteistasis pripažino savo kaltę tik dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos jo garaže, ir dėl neteisėto ginklo laikymo. Anot prokurorės, toks, su išlygomis, kaltės pripažinimas negali būti vertinamas prisipažinimu, sudarančiu pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. Prokurorė pažymi, kad S. G. byla atskirai nuo kitų organizuotos grupės narių buvo išnagrinėta todėl, kad jis, bendrininkams nusikalstamu tikslu išvykus į Nyderlandus, pats išgabeno narkotines medžiagas į Suomiją, kur buvo sulaikytas, nuteistas ir atlikinėjo bausmę. Byloje esantys procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys patvirtina, kad, būdamas anksčiau ne kartą teistas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Suomijoje, S. G. aktyviai domėjosi jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo aplinkybių tyrimu, siekė išsiaiškinti kokius parodymus davė kiti organizuotos grupės nariai, kad pats galėtų išvengti atsakomybės ar ją palengvinti. Prokurorė akcentuoja, kad pareiškus jam įtarimą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Suomijoje, S. G. parodymus duoti atsisakė, sutikdamas juos duoti tik laikinai pargabentas į Lietuvą.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad švelnesnių bausmių paskyrimą kitiems organizuotos grupės nariams – M. D. ir Š. B. – nulėmė tai, kad jų dėka buvo išaiškinti nusikaltimai, nustatyti visi juose dalyvavę asmenys, atskleisti kiti nusikaltimų požymiai. Būtent tai mažino jų, kaip kaltininkų, asmenybių pavojingumą. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitas anksčiau neteistas, kaltu neprisipažinęs organizuotos grupės narys – L. D. už narkotinių medžiagų kontrabandą veikiant organizuota grupe buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui, ir kuri yra žymiai griežtesnė nei S. G. paskirta bausmė. Pasak prokurorės, pirmiau nurodytos aplinkybės, į kurias neatsižvelgė ir kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 54 straipsnio 3 dalis) ir dėl to S. G. paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė, kuri neatitinka nei nuteistojo asmenybės, nei jo padarytų nusikaltimų sunkumo ir pavojingumo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. ir jo gynėja prašo atskirai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl garaže rastų tablečių) kvalifikuotą nusikaltimą ir nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo S. G. yra nuteistas Suomijos Helsinkio teismo nuosprendžiu, pripažinti vienos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, epizodais ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti nuteistajam vieną (ne didesnę už atskirais nuosprendžiais paskirtos) bausmę. Netenkinus prašymo dėl nuteistojo S. G. veiksmų kvalifikavimo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, apeliaciniame skunde prašoma perkvalifikuoti S. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl psichotropinių medžiagų laikymo garaže, turint tikslą jas platinti, iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 2 dalį. Apeliantai taip pat prašo nustatyti S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1dalies 2 punkte, ir sumažinti jam skirtiną galutinę bausmę; atlikti įrodymų tyrimą papildomai apklausiant nuteistąjį S. G., apžiūrint kratos garaže metu išimtas tabletes ir apklausiant specialisto išvadą teikusią specialistę N. Kuliešienę.

10. Dėstydami kasacinio teismo praktiką dėl tęstinės nusikalstamos veikos, apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atskirų tęstinės nusikalstamos veikos epizodų tyrimas buvo išskaidytas į kelias baudžiamąsias bylas. Darydami tokią išvadą, apeliantai analizuoja byloje surinktus įrodymus, pateikia jų vertinimą. Anot jų, kriminalinės žvalgybos tyrimui vadovavusio vyriausiojo tyrėjo T. M. ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau, teisme, duotais parodymais, kitais duomenimis, byloje nustatyta, kad M. D. ir Š. B. iš Olandijos į Lietuvą dideliais kiekiais kontrabanda pargabendavo narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, kurias palikdavo S. G. garaže, adresu Jūrininkų pr. 1C, Klaipėda. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pareigūnas taip pat parodė, kad S. G. nuomojamame garaže rasti narkotikai buvo prieš savaitę nuteistojo nurodymu M. D. ir Š. B. parvežti iš Olandijos, o nuteistasis jų tiesiog nespėjo perduoti reikiamiems asmenims. Liudytojo teigimu, S. G. nuomojamame garaže vyko narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, parvežtų iš Olandijos, iškrovimas ir jų pakrovimas gabenimui į Suomiją. Apeliantai pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, kur jis nurodė, kad garaže rastas psichotropines medžiagas jis gavo iš Š. B., bei byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad analogiškas, minėtame garaže pakrautas, psichotropines medžiagas S. G. kartu su kitu asmeniu mikroautobusu nugabeno į Suomiją, kur, bendradarbiaujant Lietuvos ir Suomijos teisėsaugos pareigūnams, nuteistasis buvo sulaikytas. Taigi, anot apeliantų, teisminio bylos nagrinėjimo metu, o vėliau ir skundžiamu nuosprendžiu, byloje nustatyta, kad pirmiausia organizuotos grupės narių susitarimas buvo stambiu mastu gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

11. Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kur teigiama, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos, yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-8/2013).

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. G., iš esmės dėl tos pačios organizuotos grupės asmenų skirtingose valstybėse atliktų veiksmų, priklausomai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų radimo vietos, yra nuteistas Suomijoje ir dar kartą teisiamas Lietuvoje, tą pačią veiką dirbtinai išskaidant į dar dvi atskiras nusikalstamas veikas (dėl S. G. nuomojamame garaže rastų iš R. L. per Š. B. gautų psichotropinių medžiagų ir Š. B. ir M. D. iš Olandijos pargabentų iš R. L. gautų medžiagų). Pareigūnams nusprendus neinkriminuoti kitiems organizuotos grupės nariams disponavimo pas S. G. garaže rastomis psichotropinėmis medžiagomis, nuteistasis dėl šių medžiagų yra teisiamas vienas ir tai net traktuojama kaip atskira savarankiška nusikalstama veika, už kurį S. G. paskirta griežčiausia aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

13. Anot apeliantų, tai, kad toks dirbtinis šios baudžiamosios bylos išskaidymas apsunkina jos nagrinėjimą bei tiesos nustatymą, o taip pat ir S. G. skirtinos bausmės individualizavimą, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad tuo atveju, jei baudžiamoji byla būtų nagrinėjama ne atskirai, o kartu dėl visų kaltinamųjų, teismui būtų lengviau nustatyti jų vaidmenį organizuotoje grupėje ir individualizuoti bausmes.

14. Pasak apeliantų, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos epizodai buvo dirbtinai išskaidyti, atskirais nuosprendžiais už tą pačią veiką paskirtos bausmės nebegalėtų būti bendrinamos taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą. Apeliantų teigimu, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tiek nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nurodomi psichotropinių medžiagų kiekiai, tiek ir Suomijos teismo nuosprendyje nurodomi kiekiai, yra tų pačių iš Olandijos gautų psichotropinių medžiagų, kurios buvo pakrautos S. G. nuomojamame garaže, vykdant išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą – gabenti šias psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – dalys. Esant šioms aplinkybėms, S. G. atskirais nuosprendžiais negalėjo būti teisiamas ir galutinis jam priimtinas teismo nuosprendis turėtų būti toks, koks jis būtų visas šias veikas traktuojant kaip vieną nusikalstamą veiką ir nagrinėjant ją vienoje baudžiamojoje byloje.

15. Anot apeliantų, šiuo atveju pirmiausia turėtų būti pripažįstama, kad bausmės pradžia už atskirai išskaidytas nusikalstamas veikas, yra laikytina S. G. sulaikymo Suomijoje data – 2018 m. gegužės 18 d.– ir už šią tęstinę nusikalstamą veiką nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, pasak apeliantų, nuteistajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir galutinė skirtina bausmė turėtų būti skiriama bent jau mažesnė nei skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskirta (iš dalies sudedant atskirai nuteistajam paskirtas šešerių ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes, už dirbtinai išskaidytas nusikalstamas veikas) subendrinta galutinė devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

16. Analizuodami byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliantai taip pat nurodo, kad S. G. paskirta bausmė yra neadekvati ir neatitinkanti proporcingumo bei teisingumo reikalavimų dar ir dėl to, kad narkotines medžiagas gabenę kurjeriai (Š. B. ir M. D.), turėję iš to uždirbti kelis kartus didesnį nei nuteistasis už išnuomotą autobusiuką atlygį, yra nuteisti du kartus švelnesnėmis bausmėmis nei transporto priemonę jiems šių narkotinių medžiagų gabenimui už užmokestį išnuomojęs S. G.. Anot apeliantų, toks bausmių paskyrimas, įvertinus kiekvieno iš organizuotos grupės narių vaidmenį jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prieštarauja pamatiniams teisingumo principams.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konstatuodamas atskiras faktines aplinkybes – kad S. G. dalyvavo narkotinių medžiagų gabenime; kad Š. B. ir M. D. veikė pagal S. G. nurodymus; kad nuteistasis buvo davęs Š. B. ir M. D. pinigų vykimui į Olandiją – pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamoje byloje S. G. pareikšto kaltinimo ribų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio nuostatas. Be to, pasak apeliantu, Š. B. ir M. D. atsisakius duoti parodymus šiame procese, buvo pažeista BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta S. G. teisė apklausti kaltinimo liudytojus, ginčyti jų parodymus, turėti galimybę užduoti jiems klausimus ir kt. Vertindamas minėtų liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kur yra pažymima, kad sprendimą priimantis teismas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti, kodėl konkretaus asmens parodymai skiriasi priklausomai nuo jo procesinio statuso. Pasak apeliantų, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu Š. B. ir M. D. siekė švelnesnių bausmių paskyrimo, o pasiekus norimą tikslą, šiame procese apskritai atsisakė duoti parodymus.

18. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nebendrinti nuteistajam skundžiamu ir Suomijos nuosprendžiais paskirtų bausmių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo argumentavimas šiuo klausimu prieštarauja imperatyvioms BK bendrosios dalies nuostatoms (BK 63 straipsnio 9, 10 dalims). Konstatavus, kad minėtais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos atskiros bausmės už veikas, kurios sudaro tęstinę nusikalstamą veiką, S. G. teisinė padėtis galėtų būti atstatyta tik skiriant jam galutinę bausmę, kuri negalėtų būti griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta vienu nuosprendžiu, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Anot apeliantų, šiuo atveju, bendrinant bausmes ir skiriant galutinę bausmę, net ir dalinio bausmių sudėjimo būdas negalėtų būti taikomas, nes tai nepagrįstai pasunkintų S. G. teisinę padėtį.

19. Apeliantai atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba kėlė kelis esminius klausimus, susijusius su S. G. nuomotame garaže rastomis psichotropinėmis medžiagomis: tablečių, kuriose, kaip nustatyta, rasta psichotropinės medžiagos MDMA, bendras kiekis; taikyti šių tablečių tyrimo ir skaičiavimo metodai, remiantis kuriais nuteistasis yra nuteistas dėl labai didelio kiekio, t. y. ne mažiau kaip 107,315 g, psichotropinės medžiagos MDMA, laikymo. Vertindami byloje esančius rašytinius įrodymus – 2018 m. gegužės 20 d. kratos protokolą, 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadą – apeliantai pažymi, kad kratos metu nuteistojo nuomotame garaže rastos tabletės nebuvo suskaičiuotos; iš byloje esančių duomenų neaišku iš kur gaunamas nuteistajam inkriminuotas bendras MDMA kiekis, kiek tablečių buvo ištirta, koks MDMA kiekis nustatytas vienoje tabletėje ir kaip apskaičiuotas bendras MDMA kiekis ištyrus tik 3 proc. (5,27 g) pilkos spalvos tablečių ir tik 2,7 proc. (3,6 g) rusvos spalvos tablečių.

20. Anot apeliantų, ši aplinkybė yra reikšminga, nes pirmiau nurodytais įrodymais byloje nustatytas bendras MDMA kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, vos 7,315 g viršija tuo pačiu teisės aktu nustatyta didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Taigi nuo tikslaus MDMA kiekio nustatymo priklauso teisingas nuteistojo veikos kvalifikavimas. Apeliantai pažymi ir tai, kad būtent dėl to, dirbtinai išskaidyto epizodo, S. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta griežčiausia aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

21. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius ištirti įrodymus tam, kad būtų nustatytas tikslus S. G. nuomotame garaže rastų tablečių skaičius ir tikslus kiekvienos iš jų svoris, lieka remtis internete šiuo klausimu teikiamais duomenimis. Anot apeliantų, iš pastarųjų (D. R. parengtų tęstinių medicinos studijų „Dėl ekstazio toksiškumo“) matyti, kad MDMA dažniausiai yra gaminamos tablečių pavidalu po 50–150 mg viena. Taigi tam, kad susidarytų bendras tyrimą atlikusios ekspertės nurodytas kiekis (net ir skaičiuojant, kad nuteistojo nuomotame garaže rastos tabletės svėrė po 150 mg (0,15 g) kiekviena) tyrimui turėjo būti pateikta 1 166 vienetų pilkos spalvos tablečių (175 g (byloje nustatytas bendras tablečių svoris)/ 0,15 g ?1 166) ir 873 vienetai rusvos spalvos tablečių (131 g (byloje nustatytas bendras tablečių svoris)/ 0,15 g ?873), t. y. iš viso daugiau nei 2 000 tablečių, kai, anot nuteistojo, jo nuomotame garaže negalėjo būti aptikta daugiau nei 300 tablečių.

22. Apeliantai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tinkamai neapžiūrėjus daiktų – nuteistojo nuomotame garaže rastų tablečių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jų nenufotografavus ar nenufilmavus, buvo pažeisti BPK 207 straipsnio reikalavimai. Ikiteisminio tyrimo metu nesant nuotraukų prie kratos protokolo, pačiam nuteistajam nedalyvavus kratos atlikimo metu, specialisto išvadoje neužfiksavus bendro tyrimui pateiktų tablečių kiekio, taip pat nenurodžius MDMA kiekio vienoje tabletėje, nėra galybės patikrinti, ar specialistės paskaičiavimai dėl bendro kratos metu išimto MDMA kiekio atitinka tikrovę.

23. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Anot apeliantų, po S. G. ekstradicijos, jis nuo pat pirmos apklausos pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Vėliau pripažino, kad iš Š. B. aiškiai suprato, jog pastarasis važiuoja parsivežti narkotinių medžiagų iš Olandijos. Taip pat pripažino, kad tai žinodamas už 1 000 Eur atlygį išnuomojo Š. B. mikroautobusą. Apeliantai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu S. G. davė parodymus ir apie kitas organizuotos grupės įvykdytas veikas, kurių padarymu jis nėra kaltinamas nagrinėjamoje byloje, ir apie kurias jo apklausos metu nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taigi nuteistasis siekė būti ne tik nuoširdus, bet ir tiek, kiek jam buvo žinoma, padėti tyrimui. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuspendė netirti minėtų S. G. nurodytų aplinkybių, niekaip nekeičia nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu išsakytos pozicijos teisinės reikšmės ir siekio prisidėti prie visų, net jam ir neinkriminuotų, nusikalstamų veikų ištyrimo ir joje dalyvavusių asmenų nustatymo.

24. Teismo posėdyje prokuroras prašo patenkinti prokurorės apeliacinį skundą, o nuteistojo S. G. ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis S. G. ir jo gynėja prašo patenkinti jų apeliacinį skundą, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

25. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo S. G. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl dalies nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai).

26. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. S. G. ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo kvalifikuoti nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Netenkinus prašymo dėl nuteistojo S. G. veiksmų perkvalifikavimo, apeliaciniame skunde prašoma perkvalifikuoti S. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl psichotropinių medžiagų laikymo garaže, turint tikslą jas platinti, iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 2 dalį, nustatyti S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir sumažinti jam skirtiną galutinę bausmę. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti S. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir skirti jam už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), padarymą griežtesnes, šių straipsnių sankcijose numatytas, bausmes. Nuteistasis S. G. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų, tarp jų ir dėl neteisėto šaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo, už kurį jis taip pat yra nuteistas pirmosios instancijos teismo, jų apimties, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir pats S. G., kad 2018 m. gegužės 20 d., atliktos kratos metu, jo vardu išsinuomotame garaže, esančiame Jūrininkų pr. 1C, Klaipėdoje, buvo rasta psichotropinė medžiaga MDMA – polietileninis maišelis su rausvos spalvos tabletėmis, ant kurių įspaustas logotipas (telefono ragelis), ir polietileninis maišelis su kvadrato formos pilkos spalvos tabletėmis, kurią nuteistasis, turėdamas tikslą platinti, laikė pirmiau nurodytame garaže iki 2018 m. gegužės 20 d., 6.35 val. Šias byloje nustatytas aplinkybes patvirtina 2018 m. gegužės 20 d. kratos protokolas, 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvada Nr. 140-(2697)-IS1-3059, liudytojų A. J., A. J. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai. Pats S. G., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad jo garaže rastas tabletes nupirko iš Š. B., kuris jas atsivežė iš Olandijos. Pasak nuteistojo, Š. B. jas parsivežė ir tikriausiai pasiūlė jam pirkti, tačiau S. G. negalėjo tiksliai nurodyti tablečių įsigijimo aplinkybių („tiksliai nežinai, kaip ten buvo“). Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs pareigūnams analogiškas aplinkybes – sakė, kad garaže rastas psichotropines medžiagas įsigijo iš Š. B., kuris parsivežė jas iš Olandijos. Jos tikriausiai buvo iš tos pačios partijos, kaip ir tos psichotropinės medžiagos, su kuriomis S. G. buvo sulaikytas Suomijoje.

28. Taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pats S. G. pripažino savo kaltę dėl pas jį garaže rastų psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti, tačiau nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje nustatytu S. G. laikytos psichotropinės medžiagos MDMA kiekiu – 107,315 g. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kratos metu nuteistojo nuomotame garaže rastos tabletės nebuvo suskaičiuotos; iš byloje esančių duomenų neaišku iš kur gaunamas nuteistajam inkriminuotas bendras MDMA kiekis, kiek tablečių buvo ištirta, koks MDMA kiekis nustatytas vienoje tabletėje ir kaip apskaičiuotas bendras MDMA kiekis ištyrus tik 3 proc. (5,27 g) pilkos spalvos tablečių ir tik 2,7 proc. (3,6 g) rausvos spalvos tablečių. Anot apeliantų, ši aplinkybė yra itin svarbi, nes bendras MDMA kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, vos 7,315 g viršija tuo pačiu teisės aktu nustatyta didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Taigi nuo tikslaus MDMA kiekio nustatymo priklauso teisingas nuteistojo veikos kvalifikavimas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime nurodytas nuteistojo S. G. garaže laikytas psichotropinės medžiagos MDMA kiekis – 107,315 g – yra teisingai nustatytas specialių žinių šioje srityje turinčios specialistės. Tokią išvadą patvirtina ne tik skundžiamame nuosprendyje įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti papildomi įrodymai – papildomai apklaustos pirmiau nurodytą išvadą pateikusios specialistės N. Kulešienės paaiškinimai.

29. Apklausiama specialistė N. Kulešienė palaikė savo pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad objektai tyrimui jai buvo pateikti keturiuose specialiuose plastikiniuose paketuose, kurie nebuvo pažeisti. Šių paketų numerius ir juose buvusius objektus specialistė detaliai nurodė savo išvadoje. Pasak N. Kulešienės, ji nefotografavo tyrimo eigos, nes tyrėjas, formuluodamas užduotį, to nepaprašė. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus dėl ištirtų tablečių skaičiaus, specialistė paaiškino, kad išvadoje buvo nurodžiusi, jog yra pilkos spalvos tablečių ir jų dalių, nes tikriausiai tam tikra dalis tablečių buvo sutrupėjusi. Tabletės nebuvo skaičiuotos, nes neaišku, kaip skaičiuoti tablečių dalis – ar kaip tabletę, ar kaip pusę tabletės. Be to, buvo ir tablečių, kurios visiškai susitrynė ir virto milteliais. Pasak specialistės, dėl šios priežasties viskas buvo pasverta kartu – ir tabletės, ir jų dalys, ir milteliai, atsiradę susitrynus šioms tabletėms. N. Kulešienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei ji būtų gavusi nesulūžusias, nesusitrynusias į miltelius tabletes, ji vis tiek nebūtų jų skaičiavusi, nes tyrimo metu jos turi būti homogenizuojamos, t. y. sutrinamos į miltelius, sumaišomos. Nei tyrimui, nei teikiamai išvadai neturi reikšmės tablečių (vienetų) skaičius ir (ar) kiekvienos jų svoris, nes imama bendra masė, sveriamos visos tabletės kiek jų yra. Iš tabletės gabaliuko joks tyrimas nėra atliekamas. Mėginys yra imamas tik iš homogenizuoto pavyzdžio – sutrintų, sumaltų tablečių, todėl specialisto išvados pabaigoje ir yra nurodytas likusių miltelių (ne tablečių, ne jų dalių) kiekis, nes po atlikto tyrimo tablečių jau nebeliko. Pasak N. Kulešienės, nustatant veikliosios medžiagos dydį visiškai nesvarbu kiek tablečių yra teikiama tyrimui – ar kelios, ar keli kilogramai. Nustatymo metodika yra vienoda. Iš pradžių nustatoma bendra tyrimo objekto masė, o po to iš homogenizuoto pavyzdžio nustatomas MDMA kiekis konkrečiame tyrimo objekte, nes psichotropinė medžiaga sudaro tik jo dalį. Likusią dalį sudaro įvairūs priedai – cukrus, miltai, kiti papildai.

30. Specialistė paaiškino, kad psichotropinių medžiagų tyrimų ji yra atlikusi gana daug. MDMA yra gana populiari psichotropinė medžiaga, todėl tokių tyrimų pasitaiko dažnai. Specialisto išvadoje nurodytas MDMA kiekis – 107,315 g, gavosi susumavus pilkose ir rausvose tabletėse nustatytą MDMA kiekį. Anot N. Kulešienės, ji ir specialisto išvadoje yra nurodžiusi, kad vienose tabletėse (pilkose) MDMA procentas yra didesnis – 38,4 procento, o kitose (rausvose) mažesnis – 30,5 procento pagrindinės medžiagos. Specialistė patikino negalėjusi suklysti, nustatydama veikliosios medžiagos – MDMA – kiekį. Paprastai tyrimas yra daromas ne iš vieno mėginio, imami du paraleliniai mėginiai ir tarp jų skaičiuojama paklaida, kuri negali viršyti 10 procentų. Šiuo atveju paklaida sudarė 3,4 procento. Taigi, anot specialistės, jeigu ji skaičiuotų veikliosios medžiagos – MDMA – kiekį pagal minimalią masę, vis tiek gautų labai didelį kiekį šios psichotropinės medžiagos – 104,705 g, tai yra daugiau nei 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 72 punkte nustatyta labai didelio MDMA kiekio riba – 100 g. N. Kulešienė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paklaida tikrai nėra tokia didelė, kad tyrimui pateiktose tabletėse nustatytas MDMA kiekis nesiektų 100 g. Anot jos, jei būtų imama maksimali koncentracija, šios veikliosios medžiagos kiekis siektų net 109 g, beveik 110 g. Taigi nekyla abejonių, kad tyrimui pateiktose tabletėse nustatytas MDMA kiekis tikrai viršija 100 g.

31. Atsakydama į gynėjos klausimą, specialistė taip pat paaiškino, kad nagrinėjamu atveju negalima tiesiog išvesti matematinio vidurkio ar naudotis elementaria proporcija, nes MDMA kiekis procentais yra skaičiuojamas iš dviejų paralelinių to paties pavyzdžio (konkrečios spalvos tablečių miltelių) mėginių. Pilkos spalvos tablečių sudėtyje esantis MDMA procentas – 38,4, apskaičiuotas ne iš 67,285 g. (bendros MDMA masės pilkose tabletėse), o išvedus vidurkį iš tyrimo metu paimtų paralelinių mėginių. Pirmame mėginyje nustatyta 37,8 MDMA procento, o kitame – 39,1 procento. Sudėjusi šias dvi reikšmes, specialistė gavo vidurkį – 38,4 procento.

32. Įvertinus šiuos specialistės paaiškinimus, 2018 m. gegužės 20 d. kratos protokolą, 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadą Nr. 140-(2697)-IS1-3059, kitus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad S. G. laikė labai didelį kiekį – 107,315 g, psichotropinės medžiagos MDMA. N. Kulešienei išsamiai paaiškinus jos atlikto tyrimo eigą, nustatyta, kad tokio pobūdžio tyrimuose esminę reikšmę turi ne tiriamų tablečių skaičius ir kiekvienos jų masė, kaip kad yra teigiama nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, bet tyrimui pateiktų visų tablečių masė, kuri ir buvo nustatyta specialistės tyrimo pradžioje. Iš pirmiau nurodytos specialisto išvados matyti, kad pilkos spalvos tablečių ir jų dalių masė yra 171,11 g, o rausvos spalvos tablečių ir tablečių dalių masė yra 131,04 g. Specialistė taip pat paaiškino, kad tyrimo metu nustatomas ne MDMA kiekis kiekvienoje tabletėje, o bendras MDMA kiekis visose tabletėse, tyrimo metu sutrinant visas tabletes į vientisą masę, o po to imant kelis paralelinius šio pavyzdžio mėginius ir išvedant juose nustatyto MDMA kiekio vidurkį. Tokia tyrimo metodika sąlygota tuo, kad psichotropinė medžiaga MDMA sudaro tik dalį tokio pobūdžio tablečių, kiekvienoje jų gali skirtis šios psichotropinės medžiagos koncentracija, tačiau ištirti kiekvieną tabletę yra neįmanoma, todėl, susmulkinus visas tabletes į vientisą masę, nustatomas psichotropinės medžiagos MDMA kiekio vidurkis šioje bendroje masėje. Tokia metodika taip pat paaiškina, kodėl tyrimo metu buvo ištirta tik 5,27g pilkų tablečių ir 3,6 g rausvų tablečių. Susmulkinus visas tabletes, paraleliniams mėginiams paimti užteko tokio kiekio tiriamos medžiagos, nes kiekviena tabletė atskirai tiesiog nebuvo tiriama. Taigi, priešingai nei nurodo gynėja, nagrinėjamu atveju didesnę reikšmę turi ne tikslus S. G. naudotame garaže rastų tablečių skaičius, bet jų masė, kuri buvo tiksliai nustatyta tyrimą atlikusios specialistės.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad tyrimo atlikimui buvo pateiktos būtent kratos, atliktos garaže, (duomenys neskelbtini), metu rastos ir paimtos tabletės. 2018 m. gegužės 20 d. kratos protokole nurodyta, kad garaže, po kaire puse esančioje nedidelėje patalpoje, buvo rasti ir paimti polietileninis maišelis su rausvos spalvos tabletėmis, ant kurių yra įspaustas logotipas „telefono ragelis“, ir polietileninis maišelis su kvadratinėmis pilkos spalvos tabletėmis, ant kurių yra įspaustas logotipas. Abu rasti maišeliai buvo įdėti į paketą Nr. 0026780 (t. 4, b. l. 159). Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą, perduodant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui pirmiau nurodytos kratos metu rastus ir paimtus tyrimui reikšmės turinčius daiktus, tarp jų ir paketą Nr. 0026780, į kurį įdėti polietileninis maišelis su rausvos spalvos tabletėmis, ant kurių yra įspaustas logotipas „telefono ragelis“, ir polietileninis maišelis su kvadrato formos pilkos spalvos tabletėmis (t. 4, b. l. 176–177). 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2697)-IS1-3059 pažymėta, kad objektai tyrimui pateikti nepažeistuose keturiuose specialiuose plastikiniuose paketuose, tarp kurių yra ir specialus paketas Nr. 0026780. Specialistė išsamiai aprašė paketo Nr. 0026780 turinį, nurodydama, kad jame yra: 1) bespalvis plastikinis maišas, kuriame supakuotas bespalvis plastikinis maišelis su pilkos spalvos kvadrato formos tabletėmis bei tablečių dalimis, kurių vienoje pusėje yra griovelis, dalinantis tabletę į dvi dalis, kitoje pusėje yra įspaudas; 2) bespalvis plastikinis maišas, kuriame supakuotas bespalvis plastikinis maišelis su rausvos spalvos lašo formos tabletėmis bei tablečių dalimis, kurių vienoje pusėje yra griovelis, dalinantis tabletę į dvi dalis, kitoje pusėje įspaustas telefono ragelis (t. 4, b. l. 1801). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, apeliacinės instancijos teisme specialistė paaiškino, kaip minėtuose maišeliuose galėjo atsirasti ne tik tabletės, bet ir jų dalys. N. Kulešienė taip pat nurodė mačiusi ir savo tyrimo lape pažymėjusi, kad ant vienų iš tablečių (pilkos spalvos) buvo lyg įspausta raidė „L“ ir atvirkščia „L“. Tačiau, anot jos, šį logotipą, skirtingai nuo ant rausvos spalvos tablečių aiškiai įspausto telefono ragelio, buvo labai sunkų įžiūrėti, todėl ji savo išvadoje ir nenurodė to įspaudo. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad specialistės N. Kulešienės buvo ištirtos S. G. garaže laikytos ir kratos metu paimtos psichotropinės medžiagos, teisingai nustatant jose buvusį psichotropinės medžiagos MDMA kiekį – 107,315 g.

34. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apeliantų pateiktų D. R. parengtų tęstinių medicinos studijų „Dėl ekstazio toksiškumo“ duomenimis, nes, kaip pagrįstai pažymėjo specialistė N. Kulešienė, tai tėra tik teorinis straipsnis, kuriame pateikiami duomenys gali žymiai skirtis nuo nagrinėjamoje byloje ištirtų konkrečių tablečių duomenų. Juo labiau, kad byloje nustatyta, jog šiuo atveju yra svarbus ne konkrečios tabletės dydis, bet jose esantis psichotropinės medžiagos MDMA kiekis, kuris, nepriklausomai nuo tabletės dydžio ir formos, kiekvienu atveju gali būti skirtingas. Tokią išvadą pagrindžia ir nagrinėjamos bylos duomenys, patvirtinantys, kad pilkos spalvos tabletėse buvo nustatytas didesnis psichotropinės medžiagos MDMA kiekis nei tos pačios kratos pas nuteistąjį metu rastose rausvos spalvos tabletėse (atitinkamai 38,4 proc. ir 30,5 proc.).

35. Nuteistasis ir jo gynėja taip pat nepagrįstai teigia, kad tinkamai neapžiūrėjus, nenufilmavus ar nenufotografavus S. G. nuomotame garaže rastų tablečių, buvo pažeisti BPK 207 straipsnio reikalavimai. Apeliantų dėmesys atkreiptinas į tai, kad vadovaujantis BPK 207 straipsnio 1 dalimi, apžiūrimi turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktai ar kiti objektai, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G. nuomotame garaže rastos tabletės buvo ištirtos. Jau minėta, kad, vadovaujantis BPK 205 straipsniu, užduotis dėl šio objekto tyrimo 2018 m. gegužės 23 d. buvo pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui. Ištyrus tabletes, į bylą buvo pateikta specialisto išvada Nr. 140-(2697)-IS1-3059. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, neapžiūrėdami nuteistojo garaže rastų ir paimtų tablečių prieš pateikdami jas tyrimui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai įstatymo reikalavimų nepažeidė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. gegužės 20 d. krata buvo atliekama laikantis BPK reikalavimų – atliekant kratą dalyvavo šiuo garažu taip pat naudojęsis M. D., kuriam buvo paskelbtas ir įteiktas nutarimo dėl kratos atlikimo nuorašas; visi paimtieji daiktai buvo išvardinti kratos protokole, nurodant jų pagrindinius požymius; kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai supakuoti ir užantspauduoti. Pažymėtina, kad tai, jog kratos protokolas surašytas teisingai, savo parašu patvirtino ir M. D., kuris kratos atlikimo metu nepateikė jokių pastabų ir (ar) pareiškimų, taip pat neprašė daryti garso ar vaizdo įrašo (BPK 149 straipsnio 9 dalis).

36. Įvertinus pirmiau aptartus nagrinėjamoje byloje teisėtai surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad S. G., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį psichotropinės medžiagos MDMA kiekį – 107, 315 g, t. y. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, dėl kurio padarymo yra pagrįstai nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytų nusikaltimų

37. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija nustatė, kad S. G., veikdamas organizuota grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir, neturėdamas leidimo, kontrabandos būdu gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, iki 2018 m. gegužės 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, parengė nusikalstamą veiką – platinimo tikslais įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Parengtai nusikalstamai veikai vykdyti, jis subūrė organizuotą grupę į ją įtraukdamas S. G., M. D., L. D. ir Š. B., paskirstė grupės nariams užduotis, susitariant, kad nenustatytas asmuo Olandijoje įgis labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o M. D. ir Š. B. specialiai pritaikytu narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti mikroautobusu „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, priklausančiu S. G., šias medžiagas neteisėtai pargabens į Lietuvos Respubliką, dalį jų perduos L. D. toliau saugoti ir platinti, o likusią dalį perduos – tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

37.1. Vykdydamas parengtą nusikalstamą veiką ir jam pavestą užduotį, Š. B. 2018 m. gegužės 16 d. susitarė su S. G., kad šis perduos jo turimą mikroautobusą „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, su specialiai paruoštomis slėptuvėmis labai dideliam kiekiui narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvos Respubliką pargabenti.

37.2. Vykdydamas pasiektą susitarimą ir jam pavestą užduotį, S. G. iki 2018 m. gegužės 18 d. perdavė nurodytą transporto priemonę Š. B., kuris kartu su M. D. 2018 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., ja nuvyko į Olandiją pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, adresu (duomenys neskelbtini). Čia pastarasis jiems perdavė iki 2018 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 3 201,845 g psichotropinės medžiagos MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,513 g narkotinės medžiagos kokaino ir 6 008,25 g narkotinės medžiagos kanapių.

37.3. Toliau vykdydami jiems pavestą užduotį, Š. B. ir M. D. jiems perduotą labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų paslėpė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, esančiose slėptuvėse ir 2018 m. gegužės mėn. 19 d., apie 19.00 val., neteisėtai, t. y. neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos Lazdijų pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), atgabeno į Lietuvos Respubliką.

37.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkai labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų atgabeno į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame apie 21.05 val. 6 008,25 g narkotinės medžiagos kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino –perdavė L. D. toliau laikyti ir platinti.

37.5. Tęsdami nusikalstamą veiką Š. B. ir M. D., vykdydami jiems pavestą užduotį, likusią dalį, t. y. 3 201,845 g, psichotropinės medžiagos MDMA ir 53 223,9 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, turėdami tikslą platinti, t. y. perduoti tyrimo metu nenustatytiems asmenims, toliau laikė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, stovėjusiame prie angaro, esančio (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val.

38. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad, vykdydamas su kitais organizuotos grupės nariais pasiektą susitarimą ir jam pavestą užduotį, S. G. iki 2018 m. gegužės 18 d. perdavė Š. B. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx, kuriame buvo įrengtos slėptuvės neteisėtam narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Š. B. kartu su M. D. 2018 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., minėta transporto priemone nuvyko į Olandiją pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, kuris jiems perdavė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, paslėpė jas S. G. Š. B. perduotame mikroautobuse ir 2018 m. gegužės mėn. 19 d., apie 19.00 val., neteisėtai, t. y. neturėdami leidimo, atgabeno jas į Lietuvos Respubliką, kur dalį atgabentos narkotinės medžiagos perdavė L. D. tolesniam laikymui ir platinimui, o likusią dalį psichotropinės ir narkotinės medžiagos toliau laikė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. xxx. Nuteistojo S. G. kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinkti įrodymai: Š. B. ir M. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti ir teisminio bylos nagrinėjimo meti perskaityti parodymai, liudytojų T. M., A. J. parodymai, specialisto išvados Nr. 140-(2698)-IS1-6246 ir Nr. 140-(2703)-IS1-3163, daiktų apžiūros ir kratos protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, kiti byloje surinkti įrodymai.

39. Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, pats S. G. pripažino, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas organizuota grupe, pagal išankstinį susitarimą neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nuteistasis taip pat teigė tvirtinantis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. S. G. nurodė, kad paprašytas Š. B., sutiko už 1 000 Eur išnuomoti jam turėtą mikroautobusą. Nors pastarasis jam nieko neaiškino, suprato, kad transporto priemonė bus naudojama neteisėtam narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenimui. Tai, kad S. G. žinojo, kam bus naudojamas jo mikroautobusas, suprato ir Š. B.. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis žinojo apie jo mikroautobuse specialiai įrengtas slėptuves. S. G. taip pat patvirtino, kad ne tik šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu, bet ir anksčiau, narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos buvo gabenamos jam priklausančia transporto priemone, Lietuvoje būdavo laikomos jo nuomotame garaže. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, laikytina įrodytu, kad S. G. suprato veikęs organizuota grupe, siekiant neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nuteistasis žinojo, kad atlieka tam tikrą užduotį tam, kad bendrais jo ir kitų organizuotos grupės narių neteisėtais veiksmais nusikalstamas tikslas būtų pasiektas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu savo kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo iš esmės pripažino ir pats nuteistasis. S. G. taip pat teigė supratęs savo veiksmų neteisėtumą, nenorėjęs dalyvauti nusikaltimų padaryme, taip pat akcentavo, kad jo vaidmuo nebuvo pagrindinis. Jis tik nuveždavo į Suomiją Š. B. iš Olandijos parsivežtas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant jo kaltės ir neteisėtų veiksmų kvalifikavimo klausimus nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. G. nėra kaltinamas organizavęs jam šioje byloje inkriminuojamus nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, nustačius, kad jis, suvokdamas veikęs organizuota grupe, teikė nusikaltimo vykdytojams – Š. B., M. D. – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui specialiai pritaikytą transporto priemonę, t. y. už tuos neteisėtus veiksmus, kuriuos apeliacinės instancijos teisme pripažino pats nuteistasis. Taigi skundžiamu nuosprendžiu S. G. yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).

40. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad konstatuodamas atskiras faktines aplinkybes – S. G. dalyvavimą narkotikų gabenime; nurodymų ir pinigų davimą Š. B. ir M. D. ir kt. – pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamoje byloje nuteistajam pareikšto kaltinimo ribų, šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Sutiktina, kad, dėstant Š. B. ir M. D. parodymus, skundžiamame nuosprendyje yra minimos nuteistojo ir gynėjos nurodomos frazės dėl S. G. nurodymų ir pinigų davimo šiems asmenims, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad minėtos aplinkybės nėra nurodytos jo aprašomojoje dalyje kaip teismo nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės, jos neįtakojo nei nuteistojo veiksmų kvalifikavimo, nei jam skirtinos bausmės individualizavimo. Priešingai, skirdamas bausmę S. G., pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje organizatoriaus vaidmuo yra priskiriamas kitam asmeniui, o ne nuteistajam S. G..

41. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad S. G. dalyvavo narkotikų gabenime. Pirmiau aptartais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. G. padėjo kitiems organizuotos grupės nariams įvykdyti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Padėjimas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškia tuo, kad prie kito asmens daromų teisei priešingų veiksmų prisidedama, duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba šalinant kliūtis, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjus paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjus realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus, tačiau visais šiais atvejais padėjėjo veiksmai vertinami tik tokia apimtimi, kiek jie patenka į vykdytojo padarytos nusikalstamos veikos ribas, ir tik tiek, kiek šių veiksmų apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 ir 4 dalys). Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, padėjėjas atsako, analogiškai, už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką (BK 26 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tai reiškia, kad padėjėjo (kaip ir organizatoriaus bei kurstytojo) atsakomybė yra išvestinė iš vykdytojo atsakomybės ir jos ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-788/2017). Taigi, kai dėl vykdytojų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų byla dar yra nagrinėjama arba jų kaltės klausimas apskritai nesprendžiamas, nėra galimybės vertinti ir padėjėjo atsakomybės klausimo. Tai gali būti padaryta tik išsprendus klausimą dėl nusikaltimo vykdytojo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Taigi, padėjėjo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas neatskiriamai susijęs su kitų bendrininkų veiksmų baudžiamuoju teisiniu vertinimu ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo pastarųjų kaltės klausimo išnagrinėjimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2014). Kitaip tariant, pagal BK 26 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, kuriose yra įtvirtintas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės, jos pagrindų ir ribų santykis, ryšys su vykdytojo atsakomybe, vykdytojo vaidmens pobūdis bendroje nusikalstamoje veikoje, kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo) ryšys su vykdytojo veika, jos padariniais, bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai ir kiti objektyvieji bei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai suponuoja tokį patį visų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir visų bendrininkų veiksmų kvalifikavimą pagal tą patį BK Specialiosios dalies straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-693/2017, 2K-281-942/2018).

42. Byloje nustačius, kad S. G. suvokė, jog kartu su kitais asmenimis veikia organizuota grupe, kurios tikslas – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir neteisėtas šių medžiagų gabenimas kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažinus S. G. inkriminuojamų nusikaltimų vykdytojus Š. B., M. D. ir L. D. kaltais dėl šių nusikaltimų padarymo, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu S. G. yra pagrįstai nuteistas dėl neteisėto kaltinime nurodytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Priešingai nei nurodo apeliantai, byloje nustačius, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos nusikaltimų vykdytojų, aptariamo alternatyvaus BK 260 straipsnio 3 dalies objektyviosios pusės požymio inkriminavimui nuteistajam neturi reikšmės tai, kad jis pats, tiesiogiai, negabeno pirmiau nurodytų medžiagų. Visgi, vadovaudamasi pirmiau aptarta teismų praktika, tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad S. G. yra nepagrįstai inkriminuotas kitas alternatyvus BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, kuris nebuvo inkriminuotas nusikaltimų vykdytojams Š. B., M. D. ir L. D. ir kurie, atitinkamai, nebuvo dėl to pripažinti kaltais jiems priimtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu.

43. Būtina pažymėti ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką teisinę reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi būti savarankiškai įrodinėjama, o ne būti tiesiog apspręsta kitų šioje įstatymo normoje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų.

44. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Š. B. ir M. D. atvykus į Olandiją pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, pastarasis jiems perdavė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tačiau šių medžiagų įgijimo aplinkybės atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos. Remiantis nustatytu narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu bei gabenimo faktu, įgijimo faktas iš esmės yra tik preziumuojamas. Akcentuotina, kad tokią išvadą atitinka ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio, priimto nusikaltimų vykdytojams Š. B., M. D. ir L. D., aprašomojoje dalyje nustatytos nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), padarymo aplinkybės, nurodant, kad Š. B., kuris kartu su M. D. 2018 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., nuvyko į Olandiją pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, pastarasis iki 2018 m. gegužės 18 d. perdavė jiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Žemesnės instancijos teismas

45. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, nuteistojo S. G. ir jo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama dalis kaltinimo S. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo.

46. Nuteistojo S. G. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Š. B. bei M. D. atsisakius duoti parodymus šiame procese, buvo pažeista BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta S. G. teisė apklausti kaltinimo liudytojus, ginčyti jų parodymus, turėti galimybę užduoti jiems klausimus ir kt. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Sutiktina su apeliantų teiginiais, kad nuteistasis proceso metu neturėjo galimybės užduoti klausimų Š. B. ir M. D., kurie davė parodymus ir apie S. G. padarytas veikas. Vis dėlto dėl šios priežasties negalima teigti, kad tokioje situacijoje buvo iš esmės pažeistos nuteistojo teisės ir kilo rimtų abejonių dėl nustatytų aplinkybių teisingumo.

47. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, (peticijos Nr. 9154/10); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K-295-507/2016).

48. Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. EŽTT Didžioji kolegija sprendime byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją išaiškino, kad svarbios priežasties, dėl kurios kaltinimo liudytojas nedavė parodymų teismo posėdyje, nebuvimas savaime nenulemia bylos nagrinėjimo neteisingumo, tačiau tai yra labai svarbus veiksnys vertinant viso bylos nagrinėjimo teisingumą ir, įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimo nustatymą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją § 113). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147).

49. Nagrinėjamoje byloje Š. B. ir M. D. atsisakė duoti parodymus dėl svarbios priežasties ? pasinaudojo šia įstatymo jiems suteikta teise (BPK 80 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, nėra tikėtina, kad apklausus šiuos asmenis būtų buvęs pagrindas byloje daryti skirtingas išvadas negu yra padarytos dabar. Pats S. G., duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, neneigė savo kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat dėl neteisėto jų gabenimo kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, veikiant organizuota grupe. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios gynybai palankios aplinkybės galėtų būti nustatytos, jei kitoje byloje apklausti ir nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjui davę parodymus asmenys būtų apklausti ir šios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Taigi teigti, kad dėl Š. B. ir M. D. atsisakymo duoti parodymus pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės suvaržytos nuteistojo gynybos teisės, nėra pagrindo.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir nusikaltimų daugeto atribojimo

50. Nesutinkant su S. G. priimtu skundžiamu nuosprendžiu, nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, veikiant organizuota grupe, sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nes juos jungia bendra tyčia. S. G. dalyvavo organizuotoje grupėje, kurios tikslas – narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasak apeliantų, nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo dirbtinai išskaidyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, priklausomai nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų radimo vietos (S. G. nuomotame garaže, Suomijoje, Kaune), taip apsunkinant S. G. teisinę padėtį ir sąlygojant tai, kad nuteistajam buvo paskirta žymiai griežtesnė galutinė subendrinta bausmė nei bausmė, kuri jam būtų paskirta vertinant visus šiuos nusikaltimus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Gynėja pažymi ir tai, kad esant tokiai situacijai, S. G. už tą patį nusikaltimą buvo nuteistas Suomijoje ir dar kartą yra teisiamas Lietuvoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

51. Pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos tęstinumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi, nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021).

52. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kvalifikuodamas S. G. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Priešingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia teigti, kad visus nuteistojo S. G. neteisėtus veiksmus, tarp jų ir tuos, dėl kurių jis yra nuteistas Suomijoje, jungė bendra tyčia ir jie sudarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

53. Apeliaciniame skunde akcentuojami ikiteisminio tyrimo pareigūno T. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur jis nurodė, kad S. G. nuomojamame garaže rasti narkotikai buvo prieš savaitę nuteistojo nurodymu M. D. ir Š. B. parvežti iš Olandijos, o nuteistasis jų tiesiog nespėjo perduoti reikiamiems asmenims. Liudytojo teigimu, S. G. nuomojamame garaže vyko narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, parvežtų iš Olandijos, iškrovimas ir jų pakrovimas gabenimui į Suomiją. Apeliantai pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, kur jis nurodė, kad garaže rastas psichotropines medžiagas jis gavo iš Š. B., bei byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad analogiškas, minėtame garaže pakrautas, psichotropines medžiagas S. G. kartu su kitu asmeniu mikroautobusu nugabeno į Suomiją, kur, bendradarbiaujant Lietuvos ir Suomijos teisėsaugos pareigūnams, nuteistasis buvo sulaikytas. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais negalima visiškai sutikti.

54. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas T. M. iš tikrųjų nurodė, kad S. G. nuomotame garaže rastos psichotropinės medžiagos buvo atvežtos iš Olandijos ir jų tikriausiai dar nebuvo spėta perduoti reikiamiems asmenims. Taip pat liudytojas teigė, kad S. G. naudotame garaže vyko narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų atvežtų iš Olandijos iškrovimas ir tokių medžiagų, vežamų į Suomiją, pakrovimas. Tačiau vien šių liudytojo nurodytų aplinkybių nepakanka išvadai, kad visus byloje nustatytus nuteistojo S. G. neteisėtus veiksmus jungė bendras sumanymas ir bendra kaltė, o visas psichotropines medžiagas (tarp jų ir kratos metu rastas garaže, ir neteisėtai gabentas į Suomiją) jis galbūt įgijo iš Š. B. ir M. D., kurie atvežė jas iš Olandijos. Teigdami, kad visi nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką, S. G. ir jo gynėja akcentuoja bendrą organizuotos grupės sumanymą neteisėtai gabenti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tarp jų ir neteisėtą šių medžiagų gabenimą į Suomiją, tačiau byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia minėtų apeliacinio skundo teiginių. Priešingai, įvertinus įrodymų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką – gabenti psichotropines medžiagas į Suomiją; suteikti Š. B. mikroautobusą su specialiai įrengtomis slėptuvėmis neteisėtam narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenimui – S. G. kilo po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo.

55. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbus nuteistojo tyčios susiformavimo ir jo pirminių neteisėtų veiksmų atlikimo momentas. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis ir jo gynėja nusikalstamo sumanymo pradžią ir, atitinkamai, vieningos tyčios susiformavimo momentą sieja su dar prieš nagrinėjamoje byloje tiriamus įvykius galbūt vykusiais neteisėtais narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenimais iš Olandijos į Lietuvą ir šių medžiagų laikymu S. G. nuomotame garaže. Tačiau nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste svarbu pažymėti, kad, nors tiek pats S. G., tiek Š. B., M. D., duodami parodymus, nurodė, jog tokie gabenimai buvo atliekami, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių su šiais nuteistojo ir kitų organizuotos grupės narių galimai neteisėtais veiksmais susijusius kaltinimus, todėl nei S. G., nei kitu pirmiau nurodytu nuosprendžiu nuteistiems Š. B., M. D., L. D. tokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Taigi nors S. G., Š. B., M. D. pripažįsta anksčiau gabenę narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas iš Olandijos ir nurodo tam tikras šių gabenimų aplinkybes, minėti įvykiai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, šiuo metu nėra ir negali būti sprendžiamas S. G. baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl pirmiau nurodytų jo galbūt neteisėtų veiksmų, atitinkamai negali būti svarstoma ir tai, ar atliekant šiuos veiksmus jau buvo susiformavęs pradinis sumanymas ir dėl kitų, nagrinėjamoje byloje S. G. inkriminuojamų, nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdama į pačių apeliantų dėstomą įvykių seką, pasisakydama dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jų galimo tęstinumo aspektu, pirmine nusikalstama veika teisėjų kolegija laiko byloje nustatytą kratos metu rasto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą S. G. nuomotame garaže.

56. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nepavyko nustatyti pirmiau nurodytos, S. G. nuomotame garaže rastos, psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybių. Nors nuteistajam buvo inkriminuojamas šis alternatyvus BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, teisminio bylos nagrinėjimo metu jis buvo pašalintas iš S. G. pareikšto kaltinimo, konstatavus, kad byloje nėra surinkta pakankamai jį pagrindžiančių įrodymų. Priešingai nei teigia apeliantai, pats nuteistasis nors ir nurodė, kad pas jį garaže rastą psichotropinę medžiagą jis įgijo iš Š. B., tačiau savo parodymuose nebuvo nuoseklus. Antai ikiteisminio tyrimo metu S. G. nurodė, kad sutikdamas nupirkti iš Š. B. šio pasiūlytas tabletes, buvo neblaivus, todėl ilgai negalvojo. Jam sutikus, Š. B. kažkur trumpam išvažiavo, bet greitai grįžo, iš ko S. G. suprato, kad psichotropinė medžiaga buvo Klaipėdoje (t. 6, b. l. 128–130). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis patvirtino psichotropines medžiagas gavęs iš Š. B. (t. 8, b. l. 75–76) ir tik apklausiamas apeliacinės instancijos teisme S. G. parodė, kad jo garaže rastas tabletes nupirko iš Š. B., kuris jas atsivežė iš Olandijos. Nuteistasis taip pat nurodė, kad Š. B. jas parsivežė ir tikriausiai pasiūlė jam pirkti, tačiau nebuvo tikras dėl šių jo nurodomų aplinkybių („tiksliai nežinai, kaip ten buvo“). Atkreiptinas dėmesys, kad pats Š. B. nepatvirtino tokių S. G. parodymų. Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktais įrodymais nėra nustatytos nuteistojo nuomotame garaže rasto ir paimto labai didelio psichotropinės medžiagos MDMA kiekio įgijimo aplinkybės ir pagrįstai pašalino šį alternatyvų požymį iš S. G. pareikšto kaltinimo. Taigi nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė neva byloje nustatyta, kad S. G. nuomotame garaže rastos tabletės buvo pastarojo įgytos iš Š. B., kuris neteisėtai atgabeno jas iš Olandijos, neatitinka tikrovės.

57. Grįsdami apeliacinį skundą ir teigdami, kad nagrinėjamoje byloje S. G. inkriminuojamas labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio laikymas (BK 260 straipsnio 3 dalis), turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir neteisėtas psichotropinių medžiagų gabenimas į Suomiją sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką, apeliantai pažymi ir tai, kad nuteistojo į Suomiją gabentos psichotropinės medžiagos buvo analogiškos toms, kurios kratos metu buvo rastos S. G. nuomotame garaže. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmetamas. Jis prieštarauja kitais įrodymais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir iš dalies net paties S. G. parodymams. Tiek byloje esančiais iš Suomijos teisėsaugos institucijų gautais ir į lietuvių kalbą išverstais dokumentais, tiek paties nuteistojo apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais nustatyta, kad S. G. neteisėtai gabeno į Suomiją 12 005 vienetų „Subutex“ tablečių ir 1 006,2 g metamfetamino (t. 9, b. l. 53; t. 10, b. l. 56–58), t. y. visiškai kitokias psichotropines medžiagas nei buvo rastos kratos metu jo nuomotame garaže (kratos metu buvo rasta psichotropinė medžiaga MDMA („Ekstazy“ tablečių pavidalu).

58. Pirmiau nurodyto apeliacinio skundo argumento nepagrindžia ir tai, kad byloje esančiais įrodymais (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, Š. B., M. D., liudytojo T. M. parodymais, kitais įrodymais) nustatyta, jog į Suomiją S. G. neteisėtai gabentos psichotropinės medžiagos buvo pakrautos į mikroautobusą jo nuomotame garaže. Pažymėtina, kad pats savaime šis faktas nereiškia, kad visos tikėtina tuo metu tose pačiose patalpose buvusios psichotropinės medžiagos buvo įgytos tuo pačiu metu, iš to paties šaltinio, vykdant tą patį išankstinį nusikalstamą sumanymą. Priešingai, bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S. G. galimai gaudavo narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas iš įvairių šaltinių ir platino jas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. nurodė žinantis, kad iš Olandijos parvežtas narkotines medžiagas S. G. perduoda kažkam Lietuvoje, kažkokiam plungiškiui ar telšiškiui. M. D. taip pat patvirtino, kad nuteistasis kartu su M. P. narkotines medžiagas veždavo ir į Suomiją, tačiau nei kam juos ten perduodavo, nei iš ko jas gaudavo Lietuvoje nurodyti negalėjo. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. D. nurodė matęs S. G. garaže įvairius asmenis, kurie vartojo narkotines medžiagas. Taip pat matydavo, kaip nuteistasis išveždavo narkotines medžiagas, bet kur jis jas išveždavo nurodyti negalėjo (t. 5, b. l. 147–150, 155–158; t. 9, b. l. 92). Duodamas parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmus nagrinėjamoje byloje atlikęs pareigūnas T. M. taip pat nurodė tyrimo metu supratęs, kad narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos būdavo gabenamos iš Olandijos į Lietuvą S. G. gavus konkretų užsakymą iš nenustatytų asmenų (t. 8, b. l. 91). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog neteisėtai laikydamas nuomotame garaže labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA ir neteisėtai gabendamas į Suomiją kitokių rūšių psichotropines medžiagas, S. G. savo veiksmus suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kitos pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos (neteisėto psichotropinių medžiagų gabenimo į Suomiją).

59. Analogiška išvada darytina ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl S. G., veikiant organizuota grupe, vykdyto neteisėto, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo bei, neturint leidimo, kontrabandos būdu šių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu S. G. taip pat yra pripažintas kaltu. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad remiantis teismų praktika, sprendžiant, ar konkreti veika atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, priklausomai nuo nagrinėjamos bylos kategorijos, gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą. Nagrinėjamu atveju tokiomis aplinkybėmis laikytinos byloje nustatytos S. G. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), padarymo aplinkybės, kurios, remiantis Š. B., M. D., T. M. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kitais byloje esančiais įrodymais, iš esmės skiriasi nuo ankstesnių nuteistojo ir Š. B. bei M. D. galbūt neteisėtų tokio pobūdžio veiksmų.

60. Š. B., M. D., iš dalies ir paties S. G. parodymais byloje nustatyta, kad atlikdami pirmiau nurodytus nuteistajam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, Š. B. ir M. D. vykdė asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, nurodymus. Anot jų, būtent šis asmuo liepė Š. B. susitarti su S. G. dėl mikroautobuso su specialiai jame įrengtomis slėptuvėmis nuomos, atvažiuoti pas jį į namus Olandijoje ir parvežti į Lietuvą apie 60 kg narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu Š. B. ir M. D. taip pat parodė, kad minėtas asmuo nurodė jiems, kas atsiims šias medžiagas Kaune, skambino jiems pakeliui į Lietuvą ir koordinuodavo jų veiksmus, sumokėjo žadėtus pinigus. Duodamas parodymus, nuteistasis S. G. taip pat neneigė, kad tik išnuomojo Š. B. minėtą mikroautobusą. Nors ir suvokė kam jis bus naudojamas, daugiau jokių narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenimo detalių nežinojo. Taigi nagrinėjamu atveju, veikdamas organizuota grupe, S. G. atliko padėjėjui priskiriamus veiksmus. Tačiau sprendžiant, ar šie byloje nustatyti nuteistojo neteisėti veiksmai buvo nulemti jo ankstesnio pradinio sumanymo, atsižvelgtina į Š. B., M. D., T. M. parodymus, kuriuose jie aptarė savo ankstesnių važiavimo iš Olandijos į Lietuvą aplinkybes.

61. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu Š. B., M. D. parodė, kad iki sulaikymo jie važiuodavo į Olandiją vykdydami S. G. nurodymus. Pastarasis nurodydavo jiems kur ir kada važiuoti, sumokėdavo pinigus, atvežtus nepermatomus paketus reikėdavo iškrauti S. G. nuomotame garaže. Pasak Š. B., T. M., tai, kad byloje nagrinėjamo įvyko metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos kitokiomis aplinkybėmis, nulėmė tai, jog S. G. ir Olandijoje gyvenęs asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, buvo susipykę, todėl pastarasis kreipėsi tiesiogiai į Š. B., liepdamas jam susitarti su S. G. dėl mikroautobuso nuomos. Šie Š. B., M. D., T. M. parodymai atitinka kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautus duomenis.

62. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad tardamasis su Š. B. dėl mikroautobuso nuomos ir sutikdamas išnuomoti jį neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui už 1 000 Eur, S. G. realizavo atskirą, minėto pasiūlymo gavimo metu, susiformavusį sumanymą, todėl šie nuteistojo veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, numatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Apeliantų dėmesys atkreiptinas į tai, kad ta aplinkybė, jog minėti nusikaltimai buvo įvykdyti tos pačios organizuotos grupės narių, pati savaime nenulemia jų kvalifikavimo kaip pavienės tęstinės nusikalstamos veikos. Šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę turi ne nusikaltimus įvykdę asmenys, bet vieningos tyčios susiformavimas prieš pirmos nusikalstamos veikos darymą arba jos darymo metu.

63. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad S. G. nagrinėjamoje byloje inkriminuojami nusikaltimai skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros, savarankiškos nusikalstamos veikos, apeliacinio skundo argumentas, kuriame teigiama, kad S. G. Lietuvoje yra antrą kartą teisiamas už tą pačią nusikalstamą veiką, už kurią jis jau yra nuteistas Suomijos teismo nuosprendžiu, taip pažeidžiant non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus apeliantų reikalavimą dėl S. G. veiksmų kvalifikavimo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, taip pat atmestini kiti nuteistojo ir jo gynėjos argumentai, susiję su S. G. veiksmų perkvalifikavimu (jam paskirtos bausmės pradžios skaičiavimo; dirbtinio nusikalstamų veikų išskaidymo ir tuo klausimu formuojamos teismų praktikos ir kt.).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės

64. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. ir jo gynėja prašo pripažinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir, duodamas parodymus apie kitas organizuotos grupės įvykdytas nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis net nėra kaltinamas nagrinėjamoje byloje, siekė padėti tyrimui. Šiems apeliacinio skundo argumentams negalima pritarti.

65. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

66. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

67. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad po nuteistojo ekstradicijos, jis nuo pat pirmos apklausos savo kaltę pripažino visiškai, nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat davė parodymus apie kitas organizuotos grupės įvykdytas nusikalstamas veikas, apie kurias tuo metu nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo pareigūnams, šie apeliantų teiginiai neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad, duodamas parodymus nagrinėjamoje byloje, S. G. nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis iš tikrųjų pripažino, kad už 1 000 Eur išnuomojo Š. B. mikroautobusą neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad nežinojo ko Š. B. ir M. D. važiavo į Olandiją. Sutiko jiems išnuomoti mikroautobusą, nes jie jo paprašė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, S. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vėl pripažindamas, kad veikdamas organizuota grupe, dalyvavo neteisėtame narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenime iš Olandijos į Lietuvą. Analogiškai nenuosekliai nuteistasis nurodydavo ir kitos, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (žr. 56 p.). Įvertinus šiuos bylos duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog S. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl S. G. nuoširdumo ir jo siekio padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti kitas organizuotos grupės galbūt įvykdytas nusikalstamas veikas.

68. Vertinant nuteistojo nuoširdumą, atsižvelgtina į tai, kad, vykdant Europos tyrimo orderį, apklausiamas 2019 m. rugsėjo 5 d. Suomijoje S. G. atsisakė duoti parodymus ir nurodyti bet kokias su jam inkriminuojamais nusikaltimais susijusias aplinkybes. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis akcentavo, kad važinėdamas į Suomiją vykdė Š. B. nurodymus, pats jokios detalesnės informacijos nei apie neteisėtą narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gabenimą iš Olandijos, nei apie šių medžiagų neteisėtą gabenimą į Suomiją, nežinojo, tačiau šie jo parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad būtent nuteistasis, o ne Š. B. koordinavo pirmiau nurodytus organizuotos grupės narių veiksmus. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas S. G. kaltės klausimas dėl minėto jo galbūt nusikalstamo elgesio, tačiau į šias byloje nustatytas aplinkybes atsižvelgtina vertinant nuteistojo asmenybę ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdytų nusikaltimų. Taip pat šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl S. G. siekio padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti kitas nusikalstamas veikas. Įvertinus pirmiau aptartų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad nenustatydamas S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam

69. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad skirdamas S. G. bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikydamas jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės teigimu, skundžiamame nuosprendyje yra suteikiama nepagrįstai išskirtinė reikšmė nuteistojo asmenybei ir jo šeiminėms aplinkybėms, sumenkinant jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

70. Tuo tarpu nuteistasis S. G. ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo taikyti S. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų tęstinumą, kitas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo vaidmenį jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, jį teigiamai charakterizuojančius duomenis), paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.

71. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokurorės argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam S. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį neteisingas, aiškiai per švelnias, bausmes, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

72. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

73. Teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-54-648/2016 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat yra pažymima, kad minėto išaiškinimo nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

74. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam S. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jau buvo minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos teismui nustačius, kad net minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatė laisvės atėmimo bausmę nuo trijų iki dešimties metų. Taigi skundžiamu nuosprendžiu S. G. buvo paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taikydamas S. G. BK 54 straipsnio 3 dalį ir nurodydamas tai skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

75. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skirdamas nuteistajam bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas iš esmės aptarė tik teigiamai nuteistojo S. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tačiau neatliko jų išsamaus vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, nepakankamai atsižvelgė į S. G. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą ir nepagrįstai konstatavo, kad net ir minimalių BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių nuteistajam paskyrimas būtų neprotingas ir neproporcingas jo įvykdytiems nusikaltimams. Savo sprendimą taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmes nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė – atitinkamai šešerių (BK 25 straipsnio 3 dalis ir BK 260 straipsnio 3 dalis) ir aštuonerių (BK 260 straipsnio 3 dalis) metų laisvės atėmimus – pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad S. G. turi šeimą, su kuria nuolat palaiko ryšį, Suomijos bausmės atlikimo vietos administracijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų.

76. Skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas taip pat papildomai nurodė, kad yra saistomas Š. B. ir M. D. kitoje byloje priimto teismo nuosprendžio, kuriuo jiems buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, skundžiamame nuosprendyje pažymima, kad ne S. G., o kitas, Olandijoje gyvenęs, asmuo yra kaltinamas nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo organizavimu, o atskiras bylų nagrinėjimas dėl visų organizuotos grupės dalyvių apsunkina jiems skirtinų bausmių idealizavimą.

77. Skirdamas S. G. bausmę už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA laikymą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nustatytas minėtos psichotropinės medžiagos kiekis tik nedaug viršija 100 g, todėl S. G. skirtina BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Su pirmiau aptartais, skundžiamame nuosprendyje nurodomais, pirmosios instancijos teismo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo motyvais negalima sutikti.

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant nuteistajam skirtinų bausmių už labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, skundžiamame nuosprendyje visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad S. G. anksčiau buvo teistas ne tik Lietuvoje (keturis kartus), bet ir Lenkijoje, Vokietijoje ir Suomijoje. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis iki sulaikymo nedirbo, tačiau byloje nustatyta, kad S. G. ne tik nuomojo garažą, bet ir atliko ten savo lėšomis remonto darbus, taip pat nuteistojo šeima išlaikė nuosavą namą, kuriame gyveno ir už kurį turėjo išmokėti dideles pinigų sumas (S. G. ir jo sutuoktinės užfiksuotas telefoninis pokalbis (t. 1, b. l. 167–168)). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis S. G. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs du labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad lėšos, gautos iš padarytų nusikalstamų veikų galėjo būti vienu iš nuteistojo pragyvenimo šaltinių. Šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys didina jo asmenybės pavojingumą ir rodo nuteistojo polinkį pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.

79. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad skiriant S. G. bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismą saisto Š. B. ir M. D. kitoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad, skirdamas bausmę, teismas turi ją individualizuoti, todėl net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims gali būti skiriamos skirtingų rūšių ir skirtingo dydžio bausmės. Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio matyti, kad, skirdamas Š. B. ir M. D. bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad jie iš esmės padarė viską, kas galėjo padėti išaiškinti nusikaltimus ir juos padariusius asmenis. Teismas konstatavo, kad Š. B. ir M. D. dėka buvo atskleisti visi nusikalstamų veikų požymiai. Be to, skiriant bausmes minėtiems asmenims, buvo atsižvelgta ir į tai, kad Š. B. anksčiau buvo teistas vieną kartą, o M. D. iki aptariamo apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo. Šios aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje, pagrįstai nulėmė Š. B. ir M. D. švelnesnių bausmių paskyrimą. Savo apeliaciniame skunde prokurorė taip pat pagrįstai pažymi, kad tuo pačiu teismo nuosprendžiu nuteistam L. D. teismas paskyrė žymiai griežtesnes, jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose, nustatytas bausmes.

80. Pirmosios instancijos teismas neteisingai motyvavo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir skirdamas S. G. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad švelnesnės, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos, bausmės S. G. skyrimą nulėmė byloje nustatytas nuteistojo laikytos psichotropinės medžiagos kiekis, kuris nežymiai viršijo 100 g. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BK normomis, bausmė kaltininkui skiriama teisės normos, kurioje nustatyto nusikaltimo požymius atitinka kaltininko įvykdyta nusikalstama veika, sankcijos ribose. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatavus, kad S. G. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti nuteistajam būtent šios teisės normos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų – arba, nustačius, kad tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galėjo paskirti S. G. švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas turėjo būti tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo nuoroda į BK 260 straipsnio 2 dalį, teigiant, kad S. G. laikytos psichotropinės medžiagos kiekis tik nedaug viršijo 100 g, yra neteisėta ir nepagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo S. G.. Juo labiau, kad 7,315 g, t. y. byloje nustatyto psichotropinės medžiagos MDMA kiekio, viršijančio 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 72 punkte nustatytą labai didelio MDMA kiekio 100 g ribą, laikymas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti šią psichotropinę medžiagą, atitiktų savarankiško nusikaltimo sudėties požymius.

81. Jau buvo minėta, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, būtina įvertinti ne tik kaltininko asmenybę, bet ir įvykdytos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas S. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išimtinai švelnias bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą šešeriems (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) ir aštuoneriems (BK 260 straipsnio 3 dalis) metams – pirmosios instancijos teismas paneigė nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pavojingumą bei daromą žalą visuomenei ir žmonių sveikatai. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis ir jo bendrininkai aktyviai platino įvairių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas – psichotropinę medžiagą MDMA, amfetaminą, kokainą, kanapes, kanapių dervą. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad S. G. nebuvo BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis nusikaltimo organizatorius, tačiau jo vaidmuo nebuvo ir antraeilis. Byloje nustatyta, kad nuteistojo suteikta transporto priemonė su specialiai įrengtomis slėptuvėmis narkotinėms ir (ar) psichotropinėms priemonėms gabenti žymiai palengvino minėtų labai sunkaus ir sunkaus (BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija)) tyčinių nusikaltimų padarymą. Šios faktinės S. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nustatytos teisminio bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais. Pažymėtina, kad jų neginčija ir pats S. G..

82. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų nuteistojo asmenybę ir jo veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skiriant nuteistajam S. G. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos nepagrįstai. Skundžiamame nuosprendyje nurodomos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios ir į jas būtina atsižvelgti, skiriant jam bausmes, tačiau jos nesudaro pagrindo nei nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio už rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, nei nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Taip pat jos nepagrindžia išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nuteistajam S. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, aiškiai per švelnias bausmes, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

83. Nuteistasis S. G. ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašė dar labiau sušvelninti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis savo neteisėtais veiksmais įvykdė savarankiškas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes S. G., nepagrįstai taikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį neteisingas bausmes, šis nuteistojo ir jo gynėjos prašymas atmetamas.

Dėl S. G. skiriamų ir paskirtų bausmių

84. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė S. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį aiškiai per švelnias bausmes, jam už šių nusikaltimų padarymą skirtinos minėtos teisės normos sankcijoje numatytos bausmės, atitinkančios padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Taip pat, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas S. G. bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), teisėjų kolegija pasisako dėl už šio nusikaltimo padarymo nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės teisingumo ir proporcingumo.

85. Skirdamas S. G. bausmes, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad byloje nenustatyta ir jokių nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nesant prokurorės apeliaciniame skunde atskiro prašymo pripažinti nuteistojo S. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką padarė organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir negalint sunkinti nuteistojo teisinės padėties, jokių S. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatoma ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Tačiau, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, spręsdama klausimą dėl nuteistajam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) skirtinos ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmių, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. G. kaip bendrininko dalyvavimo darant šias nusikalstamas veikas formą ir rūšį. Jau buvo minėta, kad nuteistojo vaidmuo minėtų nusikaltimų padaryme nebuvo antraeilis. Būtent nuteistojo suteikta specialiai tokio pobūdžio neteisėtiems veiksmams atlikti pritaikyta transporto priemonė buvo panaudota neteisėtai gabenant labai didelį kiekį įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis žinojo, kam bus naudojamas jam priklausantis mikroautobusas ir savo veiksmais prisidėjo prie minėtų labai sunkaus ir sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymo.

86. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį skirtinų bausmių bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, taip pat atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, S. G. kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Byloje nustatyta, kad S. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė siekdamas savanaudiškų tikslų. Jau buvo minėta, kad S. G. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (žr. 78 p.), iki sulaikymo nedirbo, yra vedęs, pataisos įstaigų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Skiriant nuteistajam bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad S. G. neneigė psichotropinių medžiagų MDMA laikymo fakto.

87. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant S. G. už jo įvykdytus labai sunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra artimesnis minimaliai sankcijoje nustatytai ribai. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu S. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir proporcinga jo įvykdytam nusikaltimui. Didinti ar mažinti ją, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vis dėlto už šią nusikalstamą veiką S. G. irgi turi būti skiriama nauja bausmė. Panaikinus nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teisėjų kolegija vėl skiria S. G. 5 metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), tačiau šią bausmę skiria jau netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

88. Už dalį nusikalstamų veikų paskyrus naujas bausmes, iš naujo sprendžiamas ir klausimas dėl paskirtų bausmių subendrinimo.

Dėl S. G. S. 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir iš dalies atliktos bausmės

89. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes byloje nustatyta, jog S. G. iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje buvo padaręs nusikaltimą Suomijoje, kur buvo sulaikytas ir 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Apeliantų manymu, ši nuteistajam paskirta ir iš dalies S. G. atlikta bausmė turėtų būti įskaityta į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

90. Iš aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos matyti, kad, pasisakydami dėl nacionalinių teismų nuosprendžiais ir Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamosiose bylose priimtais sprendimais asmenims paskirtų bausmių subendrinimo klausimo, teismai vadovaujasi įstatymu Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) ir 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatiniu (pagrindų) sprendimu 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – Pagrindų sprendimas 2008/675/TVR). Pastarojo teisės akto 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, pasekmės negali būti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiūrėjimas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, esant tokiems lygiaverčio atsižvelgimo teisiniams padariniams, 1 dalis netaikoma. Pažymėtina, kad Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR preambulės 14 įtraukoje nurodyta, kad teismo sprendimo ar jo vykdymo užprotestavimas (angl. interference with a judgment or its execution) apima, be kita ko, situacijas, kai pagal antros valstybės narės nacionalinę teisę ankstesniu teismo sprendimu paskirta sankcija turi būti perimama arba įtraukiama į kitą sankciją, kuri tada turi būti veiksmingai įvykdyta, jeigu pirmas nuosprendis dar nebuvo įvykdytas arba jo vykdymas nebuvo perduotas antrai valstybei narei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-303/2020).

91. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje nėra pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį reikalaujamo Suomijos kompetentingos institucijos kreipimosi dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos S. G. šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis Europos Sąjungos valstybės narės priimto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo kontekste taikytinomis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, derinant Suomijoje paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, bendrinant ją su už šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir įskaitant į bausmę Suomijoje atliktos bausmės dalį. Kita vertus, pagal baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis S. G. S. laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams nuteistas 2018 m. rugsėjo 21 d., 2021 m. vasario 12 d. paleistas lygtinai iš dalies atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. Tokioje procesinėje situacijoje apeliantų prašomas BK 63 straipsnyje nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių taikymas, bendrinant minėtu Suomijos teismo nuosprendžiu ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirtas bausmes, prilygtų dar neįvykdyto ir neperduoto vykdyti Lietuvos Respublikai Suomijos teismo nuosprendžio „užprotestavimui“ pirmiau išdėstytų Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalių bei Preambulės 14 įtraukos prasme. Tokia intervencija į užsienio valstybės teismo priimtą nuosprendį, nesant tarptautinėje ir (ar) ES teisėje nustatyto pagrindo, yra negalima (Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl apeliantų prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl S. G. paskirtos bausmės atlikimo vietos

92. S. G. nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Vadovaujantis skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu galiojančia BVK 83 straipsnio 1 dalies redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjimuose. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad vadovaujantis anksčiau, nuteistojo nusikaltimų padarymo metu galiojusia, BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo net ir asmenims, nuteistiems dešimties metų ar griežtesne laisvės atėmimo bausme, išskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, paskirti ją atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose.

93. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

94. Nagrinėjamoje byloje S. G. pripažintas kaltu įvykdęs keturis tyčinius nusikaltimus, tarp jų du labai sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurių padarymą įstatymo leidėjas numato labai griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taigi šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė neišvengiamai viršys dešimties metų ribą, todėl darytina išvada, kad iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuteistajam buvo nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nei teisinis reguliavimas, galiojantis šiuo metu. Įvertinęs šias aplinkybes, aptariamu klausimu formuojamą teismų praktiką ir vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), pirmosios instancijos teismas turėjo, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti nuteistajam, nusikaltusiam iki naujosios BK 50 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, jam paskirtos bausmės atlikimo vietą, tačiau to nepadarė, taip nepagrįstai pasunkindamas S. G. teisinę padėtį. Dėl pastarosios priežasties skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

95. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus nagrinėjamoje byloje esančius kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertindama teismų praktiką, remiantis kuria anksčiau, iki naujos BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijos įsigaliojimo, už analogiškų ar panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą paskirtas bausmes nuteistieji paprastai atlikdavo pataisos namuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija paskiria šiuo nuosprendžiu nuteistajam S. G. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija)).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti dalį kaltinimo nuteistajam S. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam S. G. bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirtos taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

N. S. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

N. S. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

N. S. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirti bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, šias bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti nuteistajam S. G. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Justas NamavičiusVitalija NorkūnaitėLinas Šiukšta