Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. G. (A. G.) gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 30 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. G. priklausantį turtą – pinigines lėšas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2019 m. vasario 28 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. turtui – asmens bei gyvenamosios vietos kratų metu rastiems ir paimtiems pinigams – 271,50 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas.

3. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 30 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam A. G. priklausantį turtą – asmens bei gyvenamosios vietos kratų metu rastus ir paimtus pinigus – 271,50 Eur, paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo A. G. gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti A. G. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

5. Gynėjas mano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. G. priklausantis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nepagrįstai priskiriamas galimai konfiskuotinam turtui. Advokatas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. G. parodė, jog kratų metu rasti ir paimti pinigai – 271,50 Eur nebuvo gauti nusikalstamu būdu. Kaltinamasis šiuos pinigus išlošė lošimo namuose.

6. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. G. gynėjo skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad kaltinamajam A. G. taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas pagrįstai.

8. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Šioje baudžiamojoje byloje A. G. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad, būdamas nusikalstamos veikos organizuotoje grupėje vykdytoju, paimdavo paruoštas platinimui narkotines medžiagas iš slėptuvių ir platino parduodant, taip pat veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga neturint tikslo jos platinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų paties kaltinamojo A. G., kaltinamosios V. G., įslaptinto liudytojo Nr. 7, liudytojų E. B. (E. B.), R. M., A. K. bei kitų liudytojų apklausų protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kratų ir apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamajam A. G. priklausantis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nepagrįstai priskiriamas galimai konfiskuotinam turtui. Advokatas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. G. parodė, jog kratų metu rasti ir paimti pinigai – 271,50 Eur nebuvo gauti nusikalstamu būdu. Kaltinamasis šiuos pinigus išlošė lošimo namuose. Šie skundo argumentai atmetami.

10.1. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės klausimo, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

10.2. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo įgytas kaltinamojo A. G. turtas – asmens bei gyvenamosios vietos kratų metu rasti ir paimti pinigai – 271,50 Eur, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien tik surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

10.3. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į A. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, kad jis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų (narkotinių medžiagų platinimo) yra galimai gavęs piniginių lėšų, kaip nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad A. G. gali būti taikomas turto konfiskavimas.

10.4. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną iš laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajam A. G. pagrindų. Galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

11. Nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajam yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2019 m. vasario 28 d.), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo A. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

12. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamojo piniginėms lėšoms varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam A. G. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo A. G. turtui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti kaltinamojo A. G. (A. G.) gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.