- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-1333-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02697-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- I. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, trečiasis asmuo – I. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Č. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui R. J. (toliau – atsakovas) dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu jam priklausančią 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant iš atsakovo 1/2 dalį buto, o atsakovui iš ieškovo priteisiant 60 500 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui priklausančią turto dalį, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-8-45665 pagrindu jis įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 šio buto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. ieškovas siuntė atsakovui prašymus suteikti galimybę patekti į butą (t. y. į ieškovui priklausančią buto dalį) ir perduoti buto raktų komplektą, tačiau pašto siuntos grįžo neįteiktos. Ieškovas taip pat keletą kartų buvo nuvykęs į butą, tačiau durų niekas neatidarė. Nuvykus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pavyko jį rasti ir atsakovas paaiškino, jog bute daug metų negyvena, o juo naudojasi jo buvusi sutuoktinė trečiasis asmuo I. J. Atsakovas taip pat nurodė, jog buto raktų jis neturi, todėl negali jų perduoti ieškovui arba įleisti ieškovą į butą. Taigi, ieškovas nuo pat nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto įgijimo nebuvo patekęs į butą, neturi galimybės turto apžiūrėti bei įgyvendinti kitų nuosavybės teisių, dėl ko yra pažeidžiamos jo teisės.
3. Ieškovo teigimu, atsakovas ignoruoja ieškovo prašymus ir nurodo, jog nesiims jokių priemonių susidariusiai situacijai spręsti, o už butą yra susikaupusios ir toliau kaupiasi skolos komunalinių paslaugų teikėjams, dėl ko yra tikimybė, jog skolų išieškojimas bus nukreiptas į ieškovą. Ieškovo nuomone, geriausias sprendimas yra turimas nuosavybės teises atidalinti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės (fiziškai ir techniškai neįmanoma) proporcingai atidalinti natūra buto dalių taip, kad kiekvienas iš bendraturčių galėtų nevaržomai naudotis savo turima dalimi, be to, atsakovas butu nesirūpina ir neketina rūpintis, jame daug metų negyvena, o ieškovas turi poreikį naudotis visu butu, ieškovas prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priteisiant nuosavybės teises į visą butą, o atsakovui už jo nuosavybės teise turėtą buto dalį sumokėti kompensaciją.
4. Atsakovas R. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Pateikė prašymą (DOK-157247), kuriuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant; informavo apie sudarytą teisinės pagalbos sutartį su advokato padėjėja ir prašė posėdį atidėti. Taip pat paaiškino, jog jis ir trečiasis asmuo I. J. yra sutuoktiniai, tačiau butas buvo įsigytas iš asmeninių trečiojo asmens lėšų ir nėra sutuoktinių ginčo dėl to, kad šis butas yra trečiojo asmens nuosavybė. Nurodė, kad nuo 2013 m. spalio mėn. sutuoktiniai kartu negyvena, tačiau ginčo bute gyvena trečiasis asmuo ir jų vaikai, kurie yra studentai ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Pažymėjo, kad, nors santuoka faktiškai nutrūkusi, ginčo butas yra šeimos būstas / turtas.
5. Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino – atidalino ieškovo D. Č. 1/2 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu R. J. priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: 1) priteisė ieškovui 1/2 dalį buto su rūsiu, priklausančią atsakovui; 2) priteisė atsakovui iš ieškovo 60 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią 1/2 buto su rūsiu dalį, nurodydamas, kad kompensacija turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 1 088 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš atsakovo 69,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ginčo butu faktiškai naudojasi ir jame gyvena trečiasis asmuo I. J. Šalys – ieškovas ir atsakovas – ginčo bute negyvena. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu. Ginčo butas yra trijų kambarių, su rūsiu, 70,15 kv. m bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, turi vieną įėjimą, vieną vonios ir tualeto sanitarinį mazgą, vieną virtuvės sanitarinį mazgą. Atitinkamai, buto negalima suformuoti kaip dviejų atskirų nepriklausomų nekilnojamojo turto objektų, t. y. buto atidalijimas natūra, nepadarant jam neproporcingos žalos ir be ženklių investicijų, yra neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad buto atidalijimas natūra yra neįmanomas, todėl lieka tik galimybė butą atidalinti vienam iš bendrasavininkų priteisiant viso buto nuosavybės teisę ir už tai kitam bendrasavininkui išmokant piniginę kompensaciją.
8. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2023 m. sausio 1 d. ginčo buto rinkos vertė buvo 121 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo piniginė kompensacija atsakovui yra 60 500 Eur už 1/2 dalį šio ginčo buto.
9. Teismas nurodė, kad, nors atsakovas procesiniame dokumente teigė, jog ginčo butas įsigytas iš trečiojo asmens asmeninių lėšų, pardavus iki santuokos įsigytą butą ir tą pačią dieną įsigyjant ginčo butą, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, teismui nepateikė. Butas yra sutuoktinių įgytas santuokos metu, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 1/2 šio buto dalis, priklausiusi skolininkei (trečiajam asmeniui) I. J., buvo parduota ieškovui varžytynėse antstolio Irmanto Gaidelio atitinkamoje vykdomojoje byloje.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovo interesas yra buto bendrosios dalinės nuosavybės pabaiga. Jo prioritetas būtų, kad atsakovui priklausanti buto dalis būtų priteista ieškovui ir už tai atsakovui išmokėta kompensacija. Teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis leidžia išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už 1/2 dalį nurodyto buto. Tokio ieškovo ieškinio reikalavimo tenkinimas atitiktų ieškovo interesus ir išspręstų ginčą iš esmės.
11. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdyje teisminio nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo nurodytu bendro dalinio turto atidalijimo būdu ir teigė, kad sutinka, jog ginčo butas natūra būtų priteistas atsakovui, o iš atsakovo priteista pradiniu ieškiniu nurodyta 34 800 Eur kompensacija ieškovui, tačiau, teismo vertinimu, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo priešieškinio nereiškė, o trečiasis asmuo tokios teisės ir neturi. Be to, turto pardavimo iš varžytynių aktu antstolis pardavė ieškovui būtent skolininkės (trečiojo asmens) I. J. ginčo buto 1/2 dalį. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo procese veikė pasyviai, nepateikė duomenų, kad gali sumokėti patikslintu ieškiniu padidintą piniginę kompensaciją (60 500 Eur) ieškovui. Teismas pažymėjo, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovas negali patekti į ginčo butą, nes trečiasis asmuo tam sudaro kliūtis. Be to, ši aplinkybė neleidžia ir turto vertintojui patekti į ginčo butą ir nustatyti jo vertę. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo duomenų apie ginčo buto rinkos vertę teismui nepateikė. Dėl šios priežasties, teismas vadovavosi ieškovo pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ginčo buto vidutinę rinkos kainą, t. y. 121 000 Eur (masinis įvertinimas).
12. Atsižvelgdamas į šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, atsakovui ir trečiajam asmeniui iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovo poziciją, nepavykus rasti kitokio atidalijimo varianto, teismas padarė išvadą, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai atitinka šalių interesus, nepažeidžia bendraturčių interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, todėl pripažino juos tinkamais ir patikslinto ieškinio reikalavimus patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, spręsdamas atidalijimo klausimą, realiai sprendžia šeimos iškraustymo iš gyvenamosios vietos klausimą. Bute gyvena atsakovo šeima – sutuoktinė ir vaikai, kurie yra dieninio skyriaus studentai, nė vienas nepasiekęs 24 metų amžiaus. Duomenys apie vaikų gyvenamąją vietą yra deklaruoti ir ginčo tarp šalių dėl to nebuvo. Nagrinėjant bylą susiklostė padėtis, jog buvo spręstas klausimas dėl turto atidalijimo, lėmusio/lemiančio atsakovo šeimos iškeldinimą išmokant kompensaciją, nesudarančią jokios galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą, suteikiant prioritetą asmeniui, kuris ten nei gyvena, nei gyvens, o parduos turtą, kas ir sudaro jo veiklos turinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į ginčo butą nepretenduoja, nes faktiškai gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu. Tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo bute gyvena atsakovo šeima, kuri taip pat yra deklaravusi savo duomenis.
13.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui atsakovas siūlė iki teismo dar 2021 m. rudenį sumokėti jo varžytynėse už 1/2 dalį buto sumokėtą sumą. Ieškovas pripažino buvus derybų faktą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo iki ieškovo patikslinto ieškinio pateikimo siūlė sumokėti ieškovui tą pačią sumą, kurią ieškovas siūlė sumokėti atsakovui. Po to, kai ieškovui buvo pasiūlyta atsidalinti tomis pačiomis sąlygomis išmokant jam atsakovui pasiūlytą kompensaciją, ieškovas pakeitė savo poziciją. Nurodyti faktai įrodo, kad ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, o siekė naudos ir piktybiškai išnaudojo situaciją.
13.3. Teismas nagrinėjo bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nurodęs, kad ji nepateikė prašymo dėl posėdžio atidėjimo, tačiau tai neatitinka tikrovės.
13.4. Ieškovas žinojo, kad dėl atsakovo ir trečiojo asmens dažnų išvykų iš gyvenamosios vietos tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turės problemų su procesinių dokumentų įteikimu, ir tokia situacija naudojosi. Dabar naudojasi teismo procesu.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. Č. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens I. J. neatvykimu į teismo posėdį dėl nurodytos ligos, nes: 1) iš tiesų trečiasis asmuo į 2023 m. vasario 23 d. 13.00 val. vykusį teismo posėdį neatvyko; 2) trečiasis asmuo tinkamos formos (pasirašyto paprastu ar elektroniniu parašu, leidžiančiu identifikuoti asmenį) pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismui nepateikė; 3) nei 2023 m. vasario 23 d., nei vėliau trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių medicininių dokumentų apie ligą.
14.2. Bylos medžiagoje nėra nė vieno objektyvaus ir patikimo įrodymo, patvirtinančio, kad: 1) atsakovas ir trečiasis asmuo turi vaikų, koks jų amžius; 2) atsakovo ir trečiojo asmens vaikai faktiškai gyvena ginčo bute ir turi poreikį jame gyventi; 3) atsakovo ir trečiojo asmens vaikai yra deklaruoti ginčo bute: 4) ginčo butas turi šeimos turto statusą. Pažymėtina, kad nors trečiasis asmuo ir nurodė, kad ji su atsakovu turi vaikų, kurie neva gyvena bute, nors ir tuo pat metu fiziškai studijuoja užsienyje, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie tai pagrindžiantys objektyvūs ir patikimi įrodymai. Atsakovas ir trečiasis asmuo savo procesinėmis teisėmis naudojosi pasyviai, nepaisant to, kad atsakovas ilgą laiką buvo atstovaujamas advokato padėjėjos, o trečiasis asmuo yra profesionali teisininkė. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, jame nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad ginčo butas (1/2 dalis) turėtų šeimos turto statusą, todėl priešingi apelianto teiginiai yra nepagrįsti.
14.3. Priešingai nei teigia apeliantas, šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas šeimos iškraustymo iš gyvenamosios vietos klausimas, nes bylos dalykas, apibrėžiantis civilinės bylos ribas, buvo turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai tuo tarpu iškeldinimo reikalavimai šioje byloje nebuvo pareikšti. Pats atsakovas nurodė, jog daug metų negyvena kartu su trečiuoju asmeniu (savo formalia sutuoktine), todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo sprendžiamas šeimos iškraustymo iš ginčo buto klausimas. Atsakovas pats pripažįsta, jog jo ir sutuoktinės šeiminiai santykiai jau daug metų yra nutrūkę.
14.4. Šioje byloje teisiškai neaktualūs buto bendrasavininko atsakovo ir jo sutuoktinės trečiojo asmens neišspręsti tarpusavio santykiai, nes ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas nuosavybės teises, vadovaujasi viešame registre esančiais duomenimis apie tai, kad buto bendrasavininku, kuriam priklauso 1/2 dalis buto, yra atsakovas. Tokiais duomenimis pagrįstai ir teisėtai vadovavosi ir sprendimą priėmęs teismas. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, veikdami tyčia pasyviai, teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, kuri registruota viešame registre. Atsakovas yra buto bendrasavininkas ir byloje išdėstė poziciją, kad jis neturi jokio intereso naudotis šiuo butu. Kita vertus, šios civilinės bylos dalykas nebuvo ir nėra sutuoktinių turto padalijimas, turto teisinio režimo nustatymas ar pan., todėl teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi galiojančiais viešo registro duomenimis apie šiai dienai esančius buto bendrasavininkus.
14.5. Ieškovas siekė susitarti su atsakovu taikiai, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos to padaryti nepavyko. Vėliau teisminio proceso metu, kuris truko daugiau nei vienerius metus, per kurį ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, prarado laiką, negalėjo naudotis savo buto dalimi dėl piktybiško atsakovo ir trečiojo asmens elgesio, be to, išaugo buto vertė, pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo neatitiko protingumo, teisingumo principų bei ieškovui buvo nepriimtinas. Be to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nesudarė pagrindo pasitikėti jais ir jų mokumu (ieškovas įsigijo 1/2 dalį buto per varžytynes, paskelbtas trečiojo asmens turto atžvilgiu, o atsakovas nurodo, kad jis neturi piniginių lėšų sumokėti žyminį mokestį).
14.6. Nors proceso ir materialiosios teisės normose nenustatyta, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo poziciją dėl atidalijimo ir atidalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, atsakovas ne tik neteikė (net nebandė teikti) teismui priešieškinio su jame išdėstytais savarankiškais priešpriešiniais reikalavimais ieškovui, bet ir apskritai byloje veikė pasyviai – iš pradžių vengė bet kokių procesinių dokumentų atsiėmimo, neteikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo procese (nei viename teismo posėdyje, o jo atstovė ir trečiasis asmuo dalyvavo tik viename teismo posėdyje, į kitus teismo posėdžius neatvyko), neteikė jokių įrodymų ir objektyviais įrodymais pagrįstų atsikirtimų, neaiškiai siūlydamas kitokį atidalijimo variantą, nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo finansinės būklės stabilumą ir pakankamumą piniginei kompensacijai ieškovui išmokėti, pinigų šaltinį, taip pat neįrodinėjo, kaip ieškovo siūlomas turto atidalijimo variantas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, neginčijo ginčo buto vertės (be to, atsakovas ir trečiasis asmuo neįleido ir neįleidžia į butą nei ieškovo, nei turto vertintojo), neginčijo ieškovo patikslintu ieškiniu siūlomos piniginės kompensacijos dydžio.
14.7. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno įrodymais pagrįsto argumento, dėl kurio pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir naikintiną teismo sprendimą. Teismas tinkamai ir objektyviai išyrė bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą, juos tinkamai ir pagrįstai įvertino, taip pat įvertino atsakovo bei trečiojo asmens procesinį elgesį, ir, vadovaudamasis proceso dalyvių lygiateisiškumo ir rungimosi principais, atsižvelgdamas į bendrasavininkų teisių ir interesų pusiausvyrą, priėmė sprendimą, nepažeidžiantį nė vieno iš bendraturčių nuosavybės teisių.
15. Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. Č. 2021 m. lapkričio 22 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-8-45665 pagrindu įgijo trečiajam asmeniui I. J. nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kita 1/2 buto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui R. J. (e. t. 1, b. l. 8). Nėra šalių ginčo dėl to, jog atsakovas minimame bute negyvena ir neketina gyventi ar naudotis, butu naudojasi trečiasis asmuo I. J. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, ieškovui priteisiant iš atsakovo 1/2 dalį buto, o atsakovui iš ieškovo – 60 500 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui priklausančią turto dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, priteisiant ieškovui nuosavybės teisę į visą butą, o atsakovui – kompensaciją už jam priklausančią 1/2 buto dalį.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais
19. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
20. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Pastebėtina, kad bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, tačiau bendraturčiai gali ginčyti kito bendraturčio siūlomą teisių įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; kt.). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
21. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
22. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad bendrąja daline nuosavybe turimo buto atidalinti ieškovui natūra nėra įmanoma, nes nebūtų galimas tokio atidalinto turto naudojimas pagal jo paskirtį. Dėl to spręstinas klausimas dėl ginčo buto atidalijimo vienam iš bendraturčių už jo turimą turto dalį priteisiant kompensaciją pinigais.
23. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-614/2019). Sprendžiant, kam konkrečiai priteistina kompensacija, vertinama kiekviena konkreti situacija ir reikšmingos aplinkybės, tarp jų:
24. Pirma, daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Taigi, viena iš būtinų tokio atidalijimo būdo sąlygų – teisingas (turto rinkos kainą atitinkantis) kompensacijos dydis.
25. Antra, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-253/2011; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1797-258/2016).
26. Trečia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
27. Apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertinęs nurodytas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka teisinį reglamentavimą ir teismų praktikoje formuojamus kriterijus, šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų.
28. Pirma, atsakovas neįrodinėja, kad buvo nustatytas neteisingas – turto rinkos kainos neatitinkantis – kompensacijos dydis (CPK 178 straipsnis). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašomos nustatyti kompensacijos pinigais dydį (60 500 Eur) apskaičiavo remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t. y. registre nurodoma masinio vertinimo būdu nustatyta buto rinkos kaina (e. t. 1, b. l. 126). Atsakovas šios siūlomos kompensacijos dydžio neginčijo ir neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovo siūlomos kompensacijos atitiktį turto rinkos kainai (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas šiuo klausimu laikėsi pasyvios pozicijos ir nepasisakė, o trečiasis asmuo teismo posėdžio metu kategoriškai atsisakė įleisti į ginčo butą turto vertintojus, nors teismas ne kartą išaiškino šalių įrodinėjimo pareigą ir rungimosi principo turinį (2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 00:08:30; 00:08:50; 00:37:30). Kompensacijos už 1/2 dalį buto dydis (60 500 Eur) beveik du kartus didesnis už sumą, už kurią varžytynėse buvo parduota kita 1/2 buto dalis (35 033 Eur) (e. t. 1, b. l. 10). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovui neįrodžius priešingai, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovo siūlomas kompensacijos už atidalijamą buto dalį dydis laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Šios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kad už priteistą kompensaciją nebūtų galima įsigyti kito būsto. Viena vertus, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį nustatomos kompensacijos tikslas yra kompensuoti bendraturčiui atidalijamo turto vertę, o ne užtikrinti kito turto įsigijimo galimybes. Kita vertus, priteisiama kompensacija ne už visą, o už 1/2 dalį buto, todėl natūraliai ji gali būti nepakankama visam kitam butui įsigyti.
29. Antra, byloje nėra pagrindo abejoti ieškovo realiomis galimybėmis sumokėti atsakovui nustatyto dydžio kompensaciją pinigais. Ieškovo turtinių galimybių sumokėti nurodytą kompensaciją atsakovas neginčijo. Tuo tarpu bylos medžiaga leidžia abejoti atsakovo ir trečiojo asmens galimybėmis bei ketinimais sumokėti nustatyto dydžio (60 500 Eur) kompensaciją pinigais. Atsakovo teikiant apeliacinį skundą formuluotas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir jame nurodytos aplinkybės bei teikti duomenys leidžia abejoti atsakovo turtinėmis galimybėmis mokėti 60 500 Eur kompensaciją. Trečiojo asmens turtinė padėtis taip pat nebuvo atskleista, o byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo buto dalis ieškovo buvo įsigyta varžytynėse priverstine tvarka parduodant būtent trečiojo asmens turėtą turto dalį, pagrįstai leidžia abejoti trečiojo asmens galimybe bei ketinimu realiai sumokėti 60 500 Eur kompensaciją pinigais už ieškovui priklausančią buto dalį. Priešingai nebuvo įrodyta (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas bei / ar trečiasis asmuo ir nesiūlė sumokėti ieškovui 60 500 Eur dydžio kompensacijos už 1/2 dalį buto, o teigė norintys sumokėti pradiniame ieškinyje nurodytą 34 480 Eur dydžio kompensaciją, kuri, bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitus Nekilnojamojo turto registre pateikiamiems masinio vertinimo duomenims ir atsakovui / trečiajam asmeniui prieštaraujant bei nesudarant galimybių atlikti individualų turto vertinimą, negali būti laikoma atitinkančia realią dabartinę ginčo buto dalies rinkos vertę.
30. Trečia, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovo siūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas esminiu atsakovo, kaip buto dalies savininko, teisių pažeidimu. Atsakovas pripažino ir patvirtino, kad ginčo bute negyvena jau ilgą laiką ir juo nesinaudoja. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota kitu adresu (e. t. 1, b. l. 17). Atsakovas neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, jog atsakovas ieškovui yra paaiškinęs, kad neturi ginčo buto raktų ir negali į butą įleisti ieškovo. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas turėtų esminį interesą naudotis ginčo butu.
31. Šios išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip spręsti klausimo dėl ieškinio reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrįstumo apeliaciniame skunde atsakovo dėstomi argumentai, susiję su trečiojo asmens ir atsakovo vaikų (pilnamečių) gyvenimo ginčo bute aplinkybėmis ir jų iškeldinimo iš ginčo buto klausimais, taip pat su trečiojo asmens ir atsakovo tarpusavio susitarimais dėl nuosavybės teisių į ginčo butą. Bylos nagrinėjimo ribas nulemia ieškiniu pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu buvo prašoma atidalinti ieškovo buto nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu tam tikru būdu – priteisiant atsakovui priklausančią buto dalį ieškovui, o atsakovui iš ieškovo priteisiant 60 500 Eur kompensaciją pinigais. Šis bendraturčių – ieškovo ir atsakovo – tarpusavio teisinių santykių įgyvendinant bendrosios nuosavybės į butą teises klausimas ir buvo nagrinėjamas. Bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo atsakovo sutuoktinės ir / ar vaikų teisių į ginčo butą ar iškeldinimo iš jo klausimai, dėl to nėra pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentų dėl galimo trečiojo asmens ir vaikų iškeldinimo iš ginčo buto, kaip nenagrinėtų ir nesusijusių su bylos dalyku. Klausimai dėl atsakovo nuosavybės teisių į ginčo buto dalį taip pat nebuvo sprendžiami, todėl atsakovo argumentai apie tai, jog jis yra tik formalus buto dalies savininkas, o butas nuosavybės teise iš tikrųjų priklauso trečiajam asmeniui pagal sutuoktinių susitarimą, taip pat nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl yra atmestini. Viena vertus, šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent atsakovas yra 1/2 ginčo buto dalies savininkas, o kita 1/2 buto dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui, šią turto dalį įsigijusiam varžytynėse, kuriose buvo parduota būtent trečiajam asmeniui prieš tai priklausiusi ginčo buto dalis (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, galimi sutuoktinių tarpusavio susitarimai nepaneigia viešojo registro ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų turinio. Teismo posėdžio metu taip pat buvo patvirtinta ir pripažinta, kad ginčo dėl atsakovo nuosavybės fakto nėra, atsakovas Nekilnojamojo turto registro duomenų neginčijo (2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 00:50:00). Pažymėtina ir tai, kad varžytynėse buvo parduota trečiajam asmeniui priklausiusi ginčo buto dalis, o, nesant duomenų apie sutuoktinių dėtas pastangas šį turtą įsigyti, išlaikyti, atsiskaityti su kreditoriais išvengiant priverstinio turto pardavimo ir kt., sudaromos prielaidos abejoti atsakovo teiginiais dėl esminio intereso šeimai naudotis ginčo butu. Tokio intereso nepatvirtina ir teiginiai dėl bute gyvenančių vaikų – atsakovas nepateikė jokių duomenų apie auginamus vaikus, jų gyvenamąsias vietas, o byloje esantys paaiškinimai leidžia manyti, jog vaikai yra pilnamečiai. Taigi, esminis atsakovo interesas naudotis ginčo butu nebuvo įrodytas.
32. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, nepažeisdamas proceso teisės normų nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.
Dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant trečiajam asmeniui
33. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs, jog trečiasis asmuo I. J. teismo posėdžiuose nedalyvavo be svarbių priežasčių, neteisėtai nagrinėjo bylą teismo posėdžiuose nedalyvaujant trečiajam asmeniui, neatsižvelgęs į jos prašymą atidėti teismo posėdį.
34. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
35. Nurodyto teisinio reglamentavimo turinys patvirtina, kad įstatyme nustatyta diskrecija teismui spręsti dėl proceso dalyvio neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo ir reglamentuota, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas CPK 162² straipsnio 1 dalies pagrindu, paprastai nelaikomas šalies (jos atstovo) neatvykimas dėl ligos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Jeigu teisės normoje išvardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis teismo posėdžiui atidėti, tai įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).
36. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi procesinį atsakovo ir trečiojo asmens elgesį, sprendžia, jog šie asmenys aukščiau nurodytų principų nesilaikė, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, proceso teisės normų bei atsakovo ir / ar trečiojo asmens procesinių teisių nepažeidė.
38. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. gautas atsakovo atstovės prašymas (DOK-157247) atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl sudarytos teisinių paslaugų sutarties bei atsakovo prašymas (DOK-157291) atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. rugsėjo 27 d. 9 val., o nurodyti prašymai teisme gauti atitinkamai 2022 m. rugsėjo 27 d. 8.01 val. ir 8.59 val. 2022 m. gruodžio 7 d. teisme gautas pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties su atsakovu nutraukimo (DOK-199224), o 2022 m. gruodžio 8 d. – atsakovo (DOK-199601) ir jo atstovės (DOK-199620) prašymai atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. gruodžio 8 d. 9 val., o nurodyti prašymai teisme gauti atitinkamai 2022 m. gruodžio 8 d. 8.49 val. ir 8.54 val. 2023 m. vasario 23 d. gautas trečiojo asmens I. J. prašymas (DOK-32665) atidėti teismo posėdį dėl trečiojo asmens ligos. Prašyme nurodoma, jog sveikatos būklę pagrindžiantys duomenys bus pateikti vėliau. Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2023 m. vasario 23 d. 13 val., o nurodytas prašymas teisme gautas 2023 m. vasario 23 d. 12.32 val. Duomenys apie trečiojo asmens sveikatos būklę teismui pateikti nebuvo nei pateikiant prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nei vėliau.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias faktines aplinkybes ir atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl trečiojo asmens nedalyvavimo teismo posėdyje nesudaro pagrindo manyti, jog teismas, nepripažinęs neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbiomis, būtų pažeidęs proceso teisės normas, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog, neatidėjus teismo posėdžio dėl trečiojo asmens ligos (juolab, jog duomenų apie sveikatos būklę trečiasis asmuo nepateikė), byla būtų išnagrinėta neteisingai. Trečiasis asmuo buvo išklausyta ir išdėstė savo argumentus 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdyje. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo buvo informuoti apie vykstantį procesą, jiems nustatyti terminai atsiliepimams į ieškinį pateikti, tačiau atsiliepimų į ieškinį jie nepateikė, t. y. buvo pasyvūs ir savo teisėmis bei galimybėmis raštu dėstyti nesutikimo su ieškiniu argumentus nesinaudojo. Byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos galimybės teikti prašymus bei paaiškinimus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, o pirmiau aptartas atsakovo ir trečiojo asmens elgesys nebuvo nukreiptas į operatyvų procesą, sąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalims ir trečiajam asmeniui nebuvo apribota galimybė savo interesus teisme ginti veiksmingai ir realiai, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesudaro. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
41. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
44. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos apimtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
45. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo ir atidėjo atsakovui 77 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims procesinį sprendimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo (CPK 84 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, išnagrinėjus apeliacinį skundą ir jį atmetus, atidėtas žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (apelianto).
46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 77 Eur (septyniasdešimt septynių eurų) atidėtą žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.