Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, ½ dalis šio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. J.

2021 m. lapkričio 30 d. ieškovas D. Č. atsakovui R. J., kaip Buto bendrasavininkiui, registruotu paštu Buto adresu išsiuntė 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą suteikti galimybę patekti į Butą, t. y. į ieškovui D. Č. priklausančią Buto dalį, ir perduoti Buto raktų komplektą. Kaip matyti iš viešai skelbiamos www.post.lt informacijos, šio ieškovo išsiųsto registruoto laiško atsakovui R. J. įteikti nepavyko.

2021 m. gruodžio 20 d. ieškovas D. Č. atsakovui R. J., kaip Buto bendrasavininkiui, pakartotinai registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2021 m. gruodžio 20 d. prašymą suteikti galimybę patekti į Butą, t. y. į ieškovui D. Č. priklausančią Buto dalį, ir perduoti Buto raktų komplektą. Kaip matyti iš viešai skelbiamos www.post.lt informacijos, šio ieškovo išsiųsto registruoto laiško atsakovui R. J. įteikti taip pat nepavyko.

Keletą kartų nuvykus į Butą, niekas neatidarė durų ir ieškovo neįleido į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą. Nuvykus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris skiriasi nuo Buto adreso, atsakovas R. J. buvo surastas ir paaiškino, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Bute negyvena jau daug metų, o Bute galimai gyvena jo buvusi sutuoktinė I. J., nurodė, kad Buto raktų neturi ir negali jų perduoti ieškovui arba ieškovo D. Č. įleisti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą.

Pažymi, kad ieškovas D. Č. nuo pat nuosavybės teisės į ½ (vieną antrąją) Buto dalį nebuvo patekęs į jam priklausantį turtą, neturi galimybės šio turto apžiūrėti, tinkamai pilnai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į šį turtą, t. y. neturi galimybės netgi juo naudotis, ko pasekoje visiškai nepagrįstai ir neteisėtai yra pažeidžiamos jo teisės.

Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus, arba prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo ir kt. Vadovaujantis CK 80 str. 2 d., „jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.“

Atsižvelgiant į tai, jog nei ieškovui, nei atsakovui priklausančios buto dalies (po ½ dalį) atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra yra neįmanomas, vadovaujantis CK 4.75 str. nuostatomis ir turto naudojimo racionalumo, teisingumo ir protingumo, bei proporcingumo principais, taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašytina teismo atidalinti ieškovo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Buto tokia tvarka – priteisiant iš atsakovo R. J. ieškovo D. Č. naudai atsakovui priklausančią ½ dalį ginčo Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo D. Č. atsakovo R. J. naudai atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, proporcingą atsakovo turimos buto dalies rinkos vertei pinigine išraiška.

Pažymi, kad ieškovas neturi galimybės atlikti individualaus Buto vertinimo, kadangi neturi jokios objektyvios galimybės patekti į Butą, o nei vienas turto vertintojas nesutinka atlikti turto vertinimo (neturi teisės surašyti turto vertinimo ataskaitos) be Buto apžiūros.

Pradiniame ieškinyje (b.l. 1-3, dok-2694) ieškovas teigė, kad iš viešai skelbiamos informacijos apie nekilnojamojo turto rinkos vertes, 2022-01-01 d. viso Buto vidutinė rinkos vertė yra 86 200,00 Eur, mokestinė vertė – 69 200,00 Eur. Akivaizdu, kad atskiras Buto dalių pardavimas neatitiktų šio gyvenamojo Buto galimo ir geriausio turto panaudojimo, todėl pagal praktiką ir rinkos taisykles šio nekilnojamojo turto atskirų dalių pardavimo kaina galėtų mažėti nuo 20 proc. iki 30 proc., nuo šio gyvenamojo Buto rinkos vertės, priklausomai nuo parduodamo turto rinkos sąlygų, nuo pirkėjo ar/ ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių ar kitų nežinomų aplinkybių.

Atsižvelgiant į Buto vidutinę rinkos vertę, taip pat į tai, jog atsakovui priklausančios Buto dalies (kaip atskiro objekto) pardavimo atveju jos kaina būtų mažiausiai 20 proc. mažesnė nei aritmetiškai apskaičiuota buto dalies rinkos vertė viso Buto pardavimo atveju, į tai, jog atsakovui priklauso ½ dalis minėto Buto, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pagrįsta teigti, jog atsakovui mokėtina kompensacija už jo atidalijamą bendro turto (Buto) dalį turėtų būti lygi 34 480,00 Eur (86 200,00 Eur/2 = 43 100,00 Eur; 43 100,00 Eur * 80 proc. = 34 480,00 Eur). Pažymėtina, kad tokia atsakovui mokėtinos kompensacijos suma faktiškai atitinka ieškovo ½ (vienos antrosios) Buto dalies įsigijimo kainą (35 033,00 Eur).

Patikslintame ieškinyje (b.l.50-51, dok-17826) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 2023-01-25 d. ieškovo atstovė kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją K. K., kuris kartu yra ir teismo ekspertas, dirbantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama pateikti informaciją apie tai, ar jis, kaip nekilnojamojo turto vertintojas/ teismo ekspertas, vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, galėtų atlikti turto vertinimą ir surašyti turto vertinimo ataskaitą, neapžiūrėjęs vertinamo turto objekto, taip pat apie tai, ar jis, vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, galėtų atlikti turto vertinimą ir surašyti turto vertinimo ataskaitą, nesant visų turto objekto savininkų sutikimo.

Tą pačią dieną (2023-01-25 d.) buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertintojo/ teismo eksperto K. K. atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog: „ pagal aktualios redakcijos Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, 31.1. p. ir 37 p. - 39 p. vertintojas vertindamas privalo nustatyti, kad vertinamas turtas egzistuoja, t. y. privalo apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą, atitinkamai atlikęs apžiūrą surašyti prie vertinimo ataskaitos pridedamą nustatytos formos apžiūros aktą, kurį pasirašo apžiūrą atlikęs vertintojas ir apžiūroje dalyvavęs savininkas ir (arba) užsakovas arba jų įgalioti asmenys. Taip pat pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 9 p. turto arba verslo vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodyta turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos. Be turto objekto savininkų sutikimo dėl objekto apžiūros tiek apžiūrėti objektą, tiek atlikti tokio turto objekto vertinimą yra neįmanoma.“.

Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jokios objektyvios galimybės atlikti ginčo buto ½ dalies turto individualų įvertinimą be tokio turto apžiūros ir nesant visų ginčo turto savininkų (šalių) sutikimo. Tokios galimybės dėl neteisėtų atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų (neveikimo) ieškovas neturėjo nei teikdamas ieškinį, nei tokią galimybę turi šiuo metu.

Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos apie nekilnojamojo turto rinkos vertes, 2022-01-01 d. viso ginčo buto vidutinė rinkos vertė buvo 86 200,00 Eur, mokestinė vertė – 69 200,00 Eur, šiuo metu (2023-01-01 d.) viso ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 121 000,00 Eur, t. y. per visą civilinės bylos procesą vidutinė turto rinkos vertė (masiniu vertinimu) padidėjo 34 800,00 Eur dydžio suma.

Ieškovo teigimu, atsakovui nesutinkant atlikti individualaus turto vertinimo, neleidžiant buto apžiūrėti turto vertintojui ar teismo ekspertui, yra pagrindas pagal viešai skelbiamus duomenis apie ginčo turto vertę 2023-01-01 d. patikslinti ieškinio reikalavimus iš ieškovo atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio dalyje, nurodant, kad ieškinyje nurodytos formos atidalijimo atveju iš ieškovo D. Č. atsakovo R. J. naudai priteisti 60 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai viso buto vidutinės rinkos vertės.

Be to, siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų, pagrįsta prašyti teismo ieškinio tenkinimo atveju nurodyti, kad ieškovas D. Č. sumoka piniginę kompensaciją atsakovui R. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tokios piniginės kompensacijos išmokėjimas už atsakovo bendrojoje dalinėje nuosavybėje turimą buto dalį būtų teisingas ir optimalus tiek ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu, kadangi tokiu būdu atidalijus tiek atsakovui, tiek ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo Buto dalis, ne tik kad būtų išvengta tolimesnių ginčų tarp Buto savininkų, bet ir būtų sumažintas bendraturčių skaičius (liktų tik vienas Buto savininkas), dėl ko būtų pasiekta interesų pusiausvyra, lengvesnis ir paprastesnis taptų Buto valdymas ir disponavimas juo, ir pan.

Atsakovas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kad atstovė turėtų galimybę susipažinti su byla (b.l.26 dok-157291).

Prašyme (b.l. 26 dok-157291) nurodė, kad 2022-09-27 9:00 val. numatytas parengiamasis teismo posėdis. Atsakovas teismo posėdyje planavo dalyvauti nuotoliniu būdu, nes darbo reikalais išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau neturi pakankamai techninių žinių ir paaiškėjo, kad atsakovo turima įranga neleidžia to realizuoti, todėl prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu I. J. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kuri yra jos nuosavybė. Butas (duomenys neskelbtini) įsigytas iš minėto asmens asmeninių lėšų, pardavus iki santuokos įsigytą butą (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną įsigyjant butą adresu (duomenys neskelbtini). Tarp sutuoktinių nėra jokio ginčo, kad šis butas yra jos asmeninė nuosavybė. Ji atsakovui aiškiai išreiškė savo valią, kad ji įsigijo šį butą asmeninėn nuosavybėn, atsakovas su tuo sutiko, sutinka ir sutiks. Jei buto įsigijimo metu būtų buvusios galimybės įforminti sandorį pagal 2021-07-01 įsigaliojusį CK, tas ir būtų buvę padaryta.

Nuo 2013 m. spalio mėn. negyvena kartu, tačiau šiame bute gyveno atsakovo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai. Šiuo metu vaikai yra pilnamečiai, tačiau yra universitetų dieninių skyrių studentai ir jokios kitos gyvenamosios vietos neturi, dukra šiuo metu atlieka praktiką JAV.

Mano, kad I. J. yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo šioje byloje. Jei būtų patenkintas ieškinys, ji ir vaikai netektų gyvenamosios vietos, o siūloma priteisti kompensacija pinigais nesudarytų galimybių įsigyti kito būsto.

Nepriklausomai nuo to, kad nesa nutraukę santuokos, bet faktiškai ji nutrūkusi, butas (duomenys neskelbtini), yra šeimos būstas/turtas.

Trečiasis asmuo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismui nepateikė. Apie posėdžio datą bei laiką informuota. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant, nes laikytina, kad trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 247 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdo trijų kambarių, 70,15 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip nustatyta byloje, ieškovas D. Č. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį 3 (trijų) kambarių, 70,15 kv. m. ploto, buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2021-11-22 d. antstolio I. G. surašyto Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai įrodo valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.

Butu faktiškai naudojasi ir jame gyvena trečiasis asmuo I. J. Šalys ginčo bute negyvena. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu.

Bylos duomenimis, ieškovas nuo pat nuosavybės teisės įgijimo, siekė su atsakovu susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar dėl bendros dalinės nuosavybės teisės pabaigos, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Ginčo bute gyvenanti I. J. ieškovo neįleidžia į ginčo buto bei atsisako atiduoti ginčo buto raktus.

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (LAT 2020-02-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 p. ).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (LAT 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 p.).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (LAT 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 p.).

Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

Ieškovas pažymi, kad jam yra priimtinas toks turto atidalijimo būdas, pagal kurį ieškovui tektų turto dalis natūra, o atsakovui atitinkamai, iš ieškovo priteistina rinkos kainą atitinkanti kompensacija.