- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- e2-525-545/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02697-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- I. J.
- Advokatai
- Eglė Tamašauskaitė
dalyvaujant ieškovui D. Č., jo atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei
teismo posėdyje, vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, 62 Eur žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų (2200 Eur advokato išlaidų) priteisimo, trečiasis asmuo byloje – I. J., –
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
ieškovas D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašydamas: atidalyti ieškovo D. Č. ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu R. J. priklausančio 70,15 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):
Žemesnės instancijos teismas
-priteisti iš atsakovo R. J. ieškovo D. Č. naudai atsakovui R. J. priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
-priteisti iš ieškovo D. Č. atsakovo R. J. naudai 60 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui R. J. priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
-priteisti iš atsakovo R. J. 88 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur advokatės išlaidų atsakovo D. Č. naudai (b.l.1-3, dok-2694; b.l.50-51, dok-17826; b.l.55 dok-32701).
Šalies argumentai
Ieškinyje, patikslintame ieškinyje (b.l.1-3, dok-2694; b.l.50-51, dok-17826) bei ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. antstolio I. G. surašyto Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas D. Č. įgijo nuosavybės teisę į ½ (vieną antrąją) dalį 3 (trijų) kambarių, 70,15 kv. m. ploto, buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, ½ dalis šio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. J.
2021 m. lapkričio 30 d. ieškovas D. Č. atsakovui R. J., kaip Buto bendrasavininkiui, registruotu paštu Buto adresu išsiuntė 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą suteikti galimybę patekti į Butą, t. y. į ieškovui D. Č. priklausančią Buto dalį, ir perduoti Buto raktų komplektą. Kaip matyti iš viešai skelbiamos www.post.lt informacijos, šio ieškovo išsiųsto registruoto laiško atsakovui R. J. įteikti nepavyko.
2021 m. gruodžio 20 d. ieškovas D. Č. atsakovui R. J., kaip Buto bendrasavininkiui, pakartotinai registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2021 m. gruodžio 20 d. prašymą suteikti galimybę patekti į Butą, t. y. į ieškovui D. Č. priklausančią Buto dalį, ir perduoti Buto raktų komplektą. Kaip matyti iš viešai skelbiamos www.post.lt informacijos, šio ieškovo išsiųsto registruoto laiško atsakovui R. J. įteikti taip pat nepavyko.
Keletą kartų nuvykus į Butą, niekas neatidarė durų ir ieškovo neįleido į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą. Nuvykus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris skiriasi nuo Buto adreso, atsakovas R. J. buvo surastas ir paaiškino, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Bute negyvena jau daug metų, o Bute galimai gyvena jo buvusi sutuoktinė I. J., nurodė, kad Buto raktų neturi ir negali jų perduoti ieškovui arba ieškovo D. Č. įleisti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą.
Pažymi, kad ieškovas D. Č. nuo pat nuosavybės teisės į ½ (vieną antrąją) Buto dalį nebuvo patekęs į jam priklausantį turtą, neturi galimybės šio turto apžiūrėti, tinkamai pilnai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į šį turtą, t. y. neturi galimybės netgi juo naudotis, ko pasekoje visiškai nepagrįstai ir neteisėtai yra pažeidžiamos jo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovui R. J. teigiant, kad jis jau daug metų negyvena jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu D. Č. priklausančiame Bute, bei neturi jokio intereso Butu rūpintis, jį prižiūrėti ir pan., nesiims jokių veiksmų kilusiai problemai dėl ieškovo negalėjimo patekti į jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį spręsti, atitinkamai ieškovui dėl atsakovo veiksmų ir neveikimo neturint galimybės visapusiškai realizuoti nuosavybės teisės į jam priklausančio Buto dalį (Buto dalimi naudotis, disponuoti ir ją valdyti), siekiant užtikrinti abiejų bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus, išvengti bet kokių konfliktinių situacijų dėl Buto naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros, manytina, kad geriausias sprendimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus, arba prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo ir kt. Vadovaujantis CK 80 str. 2 d., „jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.“
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, tarp šalių kyla ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Buto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo (atsakovas ignoruoja ieškovo prašymus ir nurodo, kad jis nesiims jokių priemonių probleminei situacijai dėl ieškovo negalėjimo naudotis, disponuoti ir valdyti jam priklausančios Buto dalies išspręsti, jis neva neturi jokio intereso Butu, nes jame faktiškai negyvena, už Butą yra susikaupusios ir toliau kaupiasi skolos komunalinių paslaugų teikėjams, ko pasekoje yra reali tikimybė dėl skolų išieškojimo nukreipimo ir į ieškovą, ieškovas neturi galimybės patekti į Butą ir jį prižiūrėti bei juo naudotis ir pan.), todėl šalims negalint pasiekti kompromisinio susitarimo, siekiant optimaliai įgyvendinti bendrasavininkių turimas nuosavybės teises, siekiant užkirsti kelią susijusiems ginčams ateityje, geriausias variantas yra turimas nuosavybės teisės dalis atidalinti.
Pažymi, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso trijų kambarių Butas, todėl nėra jokios fiziškos ir techninės galimybės proporcingai atidalinti nei ieškovo, nei atsakovo Buto dalių natūra taip, kad kiekvienas iš bendraturčių galėtų nevaržomai naudotis savo turima dalimi bei pilnai įgyvendinti savo nuosavybės teisę.
Pažymi, kad atsakovas Bute negyvena jau daug metų, o Gyventojų registro duomenimis jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2018 m. gruodžio 7 d. yra kitu adresu -(duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovui nurodė, kad jis neturi jokio intereso Butu, už Butui teikiamas komunalines paslaugas nemoka, Butu nesirūpina, jo neprižiūri ir neketina prižiūrėti, ir pan., nes jame faktiškai negyvena. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas D. Č. įsigijo ½ (vieną antrąją) Buto dalį su tikslu ją faktiškai naudoti, atsakovui R. J. akivaizdžiai savo turto dalies nenaudojant ir joje negyvenant, pagrįsta teigti, jog poreikį naudotis visu Butu turi būtent ieškovas, o ne atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog nei ieškovui, nei atsakovui priklausančios buto dalies (po ½ dalį) atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra yra neįmanomas, vadovaujantis CK 4.75 str. nuostatomis ir turto naudojimo racionalumo, teisingumo ir protingumo, bei proporcingumo principais, taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašytina teismo atidalinti ieškovo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Buto tokia tvarka – priteisiant iš atsakovo R. J. ieškovo D. Č. naudai atsakovui priklausančią ½ dalį ginčo Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo D. Č. atsakovo R. J. naudai atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, proporcingą atsakovo turimos buto dalies rinkos vertei pinigine išraiška.
Pažymi, kad ieškovas neturi galimybės atlikti individualaus Buto vertinimo, kadangi neturi jokios objektyvios galimybės patekti į Butą, o nei vienas turto vertintojas nesutinka atlikti turto vertinimo (neturi teisės surašyti turto vertinimo ataskaitos) be Buto apžiūros.
Pradiniame ieškinyje (b.l. 1-3, dok-2694) ieškovas teigė, kad iš viešai skelbiamos informacijos apie nekilnojamojo turto rinkos vertes, 2022-01-01 d. viso Buto vidutinė rinkos vertė yra 86 200,00 Eur, mokestinė vertė – 69 200,00 Eur. Akivaizdu, kad atskiras Buto dalių pardavimas neatitiktų šio gyvenamojo Buto galimo ir geriausio turto panaudojimo, todėl pagal praktiką ir rinkos taisykles šio nekilnojamojo turto atskirų dalių pardavimo kaina galėtų mažėti nuo 20 proc. iki 30 proc., nuo šio gyvenamojo Buto rinkos vertės, priklausomai nuo parduodamo turto rinkos sąlygų, nuo pirkėjo ar/ ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių ar kitų nežinomų aplinkybių.
Atsižvelgiant į Buto vidutinę rinkos vertę, taip pat į tai, jog atsakovui priklausančios Buto dalies (kaip atskiro objekto) pardavimo atveju jos kaina būtų mažiausiai 20 proc. mažesnė nei aritmetiškai apskaičiuota buto dalies rinkos vertė viso Buto pardavimo atveju, į tai, jog atsakovui priklauso ½ dalis minėto Buto, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pagrįsta teigti, jog atsakovui mokėtina kompensacija už jo atidalijamą bendro turto (Buto) dalį turėtų būti lygi 34 480,00 Eur (86 200,00 Eur/2 = 43 100,00 Eur; 43 100,00 Eur * 80 proc. = 34 480,00 Eur). Pažymėtina, kad tokia atsakovui mokėtinos kompensacijos suma faktiškai atitinka ieškovo ½ (vienos antrosios) Buto dalies įsigijimo kainą (35 033,00 Eur).
Patikslintame ieškinyje (b.l.50-51, dok-17826) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 2023-01-25 d. ieškovo atstovė kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją K. K., kuris kartu yra ir teismo ekspertas, dirbantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama pateikti informaciją apie tai, ar jis, kaip nekilnojamojo turto vertintojas/ teismo ekspertas, vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, galėtų atlikti turto vertinimą ir surašyti turto vertinimo ataskaitą, neapžiūrėjęs vertinamo turto objekto, taip pat apie tai, ar jis, vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, galėtų atlikti turto vertinimą ir surašyti turto vertinimo ataskaitą, nesant visų turto objekto savininkų sutikimo.
Tą pačią dieną (2023-01-25 d.) buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertintojo/ teismo eksperto K. K. atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog: „ pagal aktualios redakcijos Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, 31.1. p. ir 37 p. - 39 p. vertintojas vertindamas privalo nustatyti, kad vertinamas turtas egzistuoja, t. y. privalo apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą, atitinkamai atlikęs apžiūrą surašyti prie vertinimo ataskaitos pridedamą nustatytos formos apžiūros aktą, kurį pasirašo apžiūrą atlikęs vertintojas ir apžiūroje dalyvavęs savininkas ir (arba) užsakovas arba jų įgalioti asmenys. Taip pat pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 9 p. turto arba verslo vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodyta turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos. Be turto objekto savininkų sutikimo dėl objekto apžiūros tiek apžiūrėti objektą, tiek atlikti tokio turto objekto vertinimą yra neįmanoma.“.
Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jokios objektyvios galimybės atlikti ginčo buto ½ dalies turto individualų įvertinimą be tokio turto apžiūros ir nesant visų ginčo turto savininkų (šalių) sutikimo. Tokios galimybės dėl neteisėtų atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų (neveikimo) ieškovas neturėjo nei teikdamas ieškinį, nei tokią galimybę turi šiuo metu.
Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos apie nekilnojamojo turto rinkos vertes, 2022-01-01 d. viso ginčo buto vidutinė rinkos vertė buvo 86 200,00 Eur, mokestinė vertė – 69 200,00 Eur, šiuo metu (2023-01-01 d.) viso ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 121 000,00 Eur, t. y. per visą civilinės bylos procesą vidutinė turto rinkos vertė (masiniu vertinimu) padidėjo 34 800,00 Eur dydžio suma.
Ieškovo teigimu, atsakovui nesutinkant atlikti individualaus turto vertinimo, neleidžiant buto apžiūrėti turto vertintojui ar teismo ekspertui, yra pagrindas pagal viešai skelbiamus duomenis apie ginčo turto vertę 2023-01-01 d. patikslinti ieškinio reikalavimus iš ieškovo atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio dalyje, nurodant, kad ieškinyje nurodytos formos atidalijimo atveju iš ieškovo D. Č. atsakovo R. J. naudai priteisti 60 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai viso buto vidutinės rinkos vertės.
Be to, siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų, pagrįsta prašyti teismo ieškinio tenkinimo atveju nurodyti, kad ieškovas D. Č. sumoka piniginę kompensaciją atsakovui R. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Tokios piniginės kompensacijos išmokėjimas už atsakovo bendrojoje dalinėje nuosavybėje turimą buto dalį būtų teisingas ir optimalus tiek ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu, kadangi tokiu būdu atidalijus tiek atsakovui, tiek ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo Buto dalis, ne tik kad būtų išvengta tolimesnių ginčų tarp Buto savininkų, bet ir būtų sumažintas bendraturčių skaičius (liktų tik vienas Buto savininkas), dėl ko būtų pasiekta interesų pusiausvyra, lengvesnis ir paprastesnis taptų Buto valdymas ir disponavimas juo, ir pan.
Atsakovas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kad atstovė turėtų galimybę susipažinti su byla (b.l.26 dok-157291).
Prašyme (b.l. 26 dok-157291) nurodė, kad 2022-09-27 9:00 val. numatytas parengiamasis teismo posėdis. Atsakovas teismo posėdyje planavo dalyvauti nuotoliniu būdu, nes darbo reikalais išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau neturi pakankamai techninių žinių ir paaiškėjo, kad atsakovo turima įranga neleidžia to realizuoti, todėl prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu I. J. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kuri yra jos nuosavybė. Butas (duomenys neskelbtini) įsigytas iš minėto asmens asmeninių lėšų, pardavus iki santuokos įsigytą butą (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną įsigyjant butą adresu (duomenys neskelbtini). Tarp sutuoktinių nėra jokio ginčo, kad šis butas yra jos asmeninė nuosavybė. Ji atsakovui aiškiai išreiškė savo valią, kad ji įsigijo šį butą asmeninėn nuosavybėn, atsakovas su tuo sutiko, sutinka ir sutiks. Jei buto įsigijimo metu būtų buvusios galimybės įforminti sandorį pagal 2021-07-01 įsigaliojusį CK, tas ir būtų buvę padaryta.
Nuo 2013 m. spalio mėn. negyvena kartu, tačiau šiame bute gyveno atsakovo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai. Šiuo metu vaikai yra pilnamečiai, tačiau yra universitetų dieninių skyrių studentai ir jokios kitos gyvenamosios vietos neturi, dukra šiuo metu atlieka praktiką JAV.
Mano, kad I. J. yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo šioje byloje. Jei būtų patenkintas ieškinys, ji ir vaikai netektų gyvenamosios vietos, o siūloma priteisti kompensacija pinigais nesudarytų galimybių įsigyti kito būsto.
Nepriklausomai nuo to, kad nesa nutraukę santuokos, bet faktiškai ji nutrūkusi, butas (duomenys neskelbtini), yra šeimos būstas/turtas.
Trečiasis asmuo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismui nepateikė. Apie posėdžio datą bei laiką informuota. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant, nes laikytina, kad trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 247 str.).
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdo trijų kambarių, 70,15 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip nustatyta byloje, ieškovas D. Č. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį 3 (trijų) kambarių, 70,15 kv. m. ploto, buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2021-11-22 d. antstolio I. G. surašyto Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai įrodo valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.
Butu faktiškai naudojasi ir jame gyvena trečiasis asmuo I. J. Šalys ginčo bute negyvena. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu.
Bylos duomenimis, ieškovas nuo pat nuosavybės teisės įgijimo, siekė su atsakovu susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar dėl bendros dalinės nuosavybės teisės pabaigos, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Ginčo bute gyvenanti I. J. ieškovo neįleidžia į ginčo buto bei atsisako atiduoti ginčo buto raktus.
Tokiu būdu, tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės (buto) atidalijimo.
Teisinis įvertinimas
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (LAT 2020-02-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 p. ).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (LAT 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 p.).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (LAT 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 p.).
Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).
Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2006 m. spalio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.
Nagrinėjamu atveju šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo buto. Kaip jau minėta, ginčo butas yra trijų kambarių, su rūsiu, 70,15 kv.m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučiame gyvenamajame name. Butas turi vieną įėjimą, viena vonios ir tualeto sanitarinį mazgą, vieną virtuvės sanitarinį mazgą. Atitinkamai, Buto negalima suformuoti kaip dviejų atskirų nepriklausomų nekilnojamojo turto objektų. Taigi Buto atidalijimas natūra, nepadarant jam neproporcingos žalos ir be ženklių investicijų, yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atidalijimas natūra yra neįmanomas, todėl lieka tik galimybė Butą atidalinti vienam iš bendrasavininkų, priteisiant viso Buto nuosavybės teisę ir už tai kitam bendrasavininkui išmokant piniginę kompensaciją.
Ieškovas pažymi, kad jam yra priimtinas toks turto atidalijimo būdas, pagal kurį ieškovui tektų turto dalis natūra, o atsakovui atitinkamai, iš ieškovo priteistina rinkos kainą atitinkanti kompensacija.
VĮ RC Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2023-01-01 d. ginčo Buto rinkos vertė yra 121000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo piniginė kompensacija atsakovui sudarys 60500 Eur už ½ dalį šio ginčo Buto.
Teismas pažymi, kad atsakovas į šio ginčo butą nepretenduoja, nes VĮ RC duomenimis faktiškai gyvena ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu- (duomenys neskelbtini).
Procesiniame dokumente (b.l.26-27) nurodė, kad ginčo Butas įsigytas iš trečiojo asmens I. J. asmeninių lėšų, pardavus iki santuokos įsigytą butą (duomenys neskelbtini)ir tą pačią dieną įsigyjant butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad tarp sutuoktinių nėra jokio ginčo, kad šis butas yra I. J. asmeninė nuosavybė. Teismas pažymi, kad atsakovas įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, teismui nepateikė ir neįrodė ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo (CPK 12 str., 178 str.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių J. įgytas santuokos metu, todėl buvo laikomas bendroji jungtinė nuosavybė lygiomis dalimis, ½ šio buto dalis, priklausanti skolininkei I. J., buvo parduota antstolio I. G. atitinkamoje vykdomojoje byloje ieškovui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo interesas yra Buto bendrosios dalinės nuosavybės pabaiga. Jo prioritetas būtų, kad jo Buto dalis būtų priteista ieškovui ir už tai atsakovui išmokėta kompensaciją per 30 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo turtinė padėtis leidžia išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už ½ dalį nurodyto buto. Toks ieškovo ieškinio reikalavimo tenkinimas atitiktų ieškovo interesus ir išspręstų ginčą iš esmės.
Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai (2009-12-09 LAT Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).
Nors trečiasis asmuo 2023-01-24 d. teisminio nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo nurodytu bendro dalinio turto atidalijimo būdu ir nurodė, kad sutinka, kad ginčo butas natūra būtų priteistas atsakovui, o iš ieškovo priteista pradiniu ieškiniu nurodyta 34800 Eur kompensacija atsakovui, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nei atsakovas nei trečiasis asmuo (be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje), priešieškinio nereiškė, o trečiasis asmuo tokios teisės ir neturi. Be to, turto pardavimo iš varžytinių aktu 2021-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis I. G. pardavė ieškovui būtent skolininkės I. J. ginčo buto ½ dalį. Duomenų, kad tiek atsakovas, galimai, ir trečiasis asmuo gali sumokėti patikslintu ieškiniu padidintą piniginę kompensaciją (60500 Eur) ieškovui, taip pat nepateikė teismui, veikė pasyviai (CPK 178 str.).
Teismas pažymi, kad pradedant nuo 2021-11-22 d. iki šiol ieškovas negali patekti į ginčo Butą, nes trečiasis asmuo tam sudaro kliūtis. Be to, ši aplinkybė neleidžia ir turto vertintojui patekti į ginčo Butą ir įvertinti, atsižvelgiant į ginčo Buto būklę. Ties atsakovas, tiek trečiasis asmuo duomenų apie ginčo Buto rinkos vertę teismui nepateikė. Tokiu būdu, teismas vadovaujasi ieškovo pateiktu VĮ RC duomenimis apie ginčo Buto vidutinę rinkos kainą-121000 Eur (masinis įvertinimas) ir tenkina patikslinto ieškinio reikalavimus: atidalina ginčo Butą iš bendrosios šalių dalinės nuosavybės, priteisiant ½ dalį šio Buto natūra ieškovui, o atsakovui iš ieškovo priteisiant ½ dalį šio buto vertės kompensaciją-60500 Eur per 30 d. po sprendimo įsiteisėjimo.
Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (LAT 2005-11-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-482/2009, 2012-10-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.).
Taigi, bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (LAT 2003-09-08 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-780/2003). Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo veikė pasyviai, savo atsikirtimų į patikslintą ieškinį neįrodė (CPK 178 str.).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 2 p.), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.) ir kt. Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193/2012). Teismo vertinimu, turto atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės ieškovo prašomu būdu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), yra išlaikomas proporcingumas, nepažeidžiamos nė vieno bendraturčio teisės ir teisėti interesai, nepadaroma žalos prašomam padalinti nekilnojamajam turtui ir jo paskirčiai, bus užtikrintas tolesnis racionalus šio turto valdymas ir naudojimas.
Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, atsakovui ir III asmeniui iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovo poziciją, nepavykus rasti kitokio atidalijimo varianto, darytina išvada, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai atitinka šalių interesus, nepažeidžia bendraturčių interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, todėl pripažintini tinkamais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai iš bendros dalinės nuosavybės natūra atidalyti jam priklausančią dalį ir sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui, tenkintini visiškai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas patyrė 88 Eur žyminio mokesčio bei 1000 Eur advokato išlaidų (b.l. 55, dok-32701).
Duomenų apie atsakovo bei trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui priteistino žyminio mokesčio suma už neturtinį reikalavimą (2022-02-03 d.) sudarys 88 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).
Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio dalyką, kad elektroninė byla susidaro iš dviejų tomų, byla pradėta – 2022-02-03 d. ir tęsiasi iki šiol, bei į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo advokatė dalyvavo visuose posėdžiuose, surašė daug procesinių dokumentų, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, bei į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1000 Eur advokatės išlaidų (CPK 83 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Valstybė patyrė 69,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Šios išlaidos priteitinos valstybei iš atsakovo, nes patikslintas ieškinys patenkintas visiškai (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 39, 259, 268, 270 str. teismas, -
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Atidalinti ieškovo D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ½ (vieną antrąją) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 70,15 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: priteisti iš atsakovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai atsakovui R. J. priklausančią ½ (vieną antrąją) dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 60 500,00 Eur (šešiasdešimt tūkstančių penki šimtai eurų ir 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui R. J. priklausančią ½ (vieną antrąją) dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur) advokatės išlaidų ieškovo D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 69,36 Eur (šešiasdešimt devynis Eur 36 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.