- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-193/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- M. G., S. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G. , S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-3676-661/2010 pagal ieškovų M. G. ir S. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo bei atsakovės G. G. priešieškinį ieškovams M. G. ir S. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai M. G. ir S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. G. ir prašė nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo turtu – namu ir 0,0655 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos - poilsinės, esančios Palangos m. sav. Palangos m., Vilties takas 7, 1/20 tvarką ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu jiems (ieškovams) lygiomis dalimis priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4199-5004-3010, 327,29 kv. m bendro ploto, bendra namo, 0,0655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. 4110-1000-0051, vidutinės rinkos vertė 982 000 Lt (gyvenamojo namo 802 000 Lt, žemės sklypo 180 000 Lt), kitų statinių (tvoros, vartų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. 4400-0345-9206,4 680 Lt vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - poilsinės, turinčios bendrą 38,73 kv. m ploto su bendro naudojimosi patalpomis, unikalus Nr. 2598-8001-8010:0009, pastatas, kuriame yra patalpos unikalus Nr. 2598-8001-8010., esančių Palangos m. sav., Palangos m., Vilties takas 7, 1/20 kitų statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. 2598-8001-8021, bendra vidutinė rinkos vertė 120 000 Lt. Atsakovei priklauso ¼ dalis šio turto ir turto dalių. Ieškovai prašo teismo nustatyti tokią ginčo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką:
1) Gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4199-5004-3010, patalpos, namo plane pažymėtos indeksais 1-13, 8,43 kv. m bendro ploto, 20 657,12 Lt vidutinės rinkos vertės, 1-14,12,91 kv. m ploto, 31 635,05 Lt vertės, 1-12,9,24 kv. m ploto, 22641,97 Lt vertės, 1-11,17,43 kv. m ploto, 42 710,99 Lt vertės, 1-3,41,85 kv. m ploto, 102 550,50 Lt vertės, O-l, 21,02 kv. m ploto, 51 508,04 Lt vertės, R-3, 3,79 kv. m ploto, 9 287,13 Lt vertės, R-4,15,95 kv. m ploto, 39 084,36 Lt vertės, R-2,14,70 kv. m ploto, 36 021,32 Lt vertės, R-l, 9,75 kv. m ploto, 23 891,69 Lt vertės, o viso turto už 379 988,17 Lt paskirtinos valdyti, naudoti ir disponuoti ieškovams M. G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Atsakovei G. G. paskirtinos valdyti, naudoti ir disponuoti patalpos, namo plane pažymėtos indeksais 1-8,9,79 kv. m ploto, 23 989,71 Lt vertės, 1-9, 23,36 kv. m ploto, 57 242,04 Lt vertės, G-2,16,39 kv. m ploto, 40 162,55 Lt vertės, R-8, 18,02 kv. m ploto, 44 156,75 Lt vertės, o viso turto už 165 551,05 Lt. Likusias patalpas: R-9, 3,50 kv. m ploto, 8 576,50 Lt vertės, R-10, 2,91 kv. m ploto, 7 130,75 Lt vertės, R-l 1, 5,45 kv. m ploto, 13 354,84 Lt vertės, R-5,2,07 kv. m ploto, 5 072,39 Lt vertės, R-6, 8,88 kv. m ploto, 21 759,82 Lt vertės, R-7,9,75 kv. m ploto, 23 891,69 Lt vertės, 1-1,16,76 kv. m ploto, 41 069,21 Lt vertės, 1-2,15,84 kv. m ploto, 38 814,81 Lt vertės, 1-4,2,65 kv. m ploto, 6 493,64 Lt vertės, 1-5,6,09 kv. m ploto, 14 923,12 Lt vertės, 1-6,9,78 kv. m ploto, 23 965,20 Lt vertės, 1-7,11,16 kv. m ploto, 27 346,80 Lt vertės, 1-10, 9,81 kv. m ploto, 24 038,72 Lt vertės, o viso turto už 256 462,49 Lt palikti šalims naudotis bendrai, paskiriant šiame turte M. G. ir S. G. ¾ dalis, kiekvienam iš jų po ½ dalį ir G. G. ¼ dalį. Priteisti iš G. G. 29 166,42 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį lygiomis dalimis M. G. ir S. G. naudai.
2) Žemės sklypo, unikalus Nr.4110-1000-0051, esančio (duomenys neskelbtini), dalys pažymėtos žemės sklypo atidalinimo projekte raidėmis, numeriais ir koordinatėmis: B, Nr. l X6063373.61 ir Y575195.24, Nr. 8 X6063377.56 ir Y575197.21, Nr. 9 X6063375.34 ir Y575201.69, Nr. 10 X6063371.39 ir Y575199.74,22 kv. m ploto, 6 045,82 Lt vidutinės rinkos vertės, E, Nr. l5 X6063371.61 ir Y575220.27, Nr. l6 X6063357.87 ir Y575247.71, Nr. 6 X6063349.53 ir Y575243.55, Nr. 17 X6063363.26 ir Y575216.15,286 kv. m ploto, 78595,66 Lt vidutinės rinkos vertės, paskirtinos valdyti, naudotis ir disponuoti ieškovams M. G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Žemės sklypo dalys, pažymėtos žemės sklypo atidalinimo projekte raidėmis, numeriais ir koordinatėmis: A, Nr. l 1 X6063381.45 ir Y575199.16, Nr. 2 X6063384.46 Y575200.65, Nr. l2, X6063382.26 ir Y575205.11, Nr. l3, X6063379.25 ir Y575203.62, 17 kv. m ploto, 4 671,77 Lt vidutinės rinkos vertės, D, Nr. 14 X6063374.13 ir Y575221.51, Nr. 4 X6063360.38 Y575248.96, Nr. 16 X6063357.87 ir Y575247.71, Nr. l5 15 X6063371.61 ir Y575220.27, 86 kv. m ploto, 23 633,66 Lt vidutinės rinkos vertės, paskirtinos valdyti, naudotis ir disponuoti G. G. . Žemės sklypo dalimi pažymėta žemės sklypo atidalinimo projekte raidėmis, numeriais ir koordinatėmis: C, Nr. 8 X6063377.56 ir Y575197.21, Nr. 9 X6063375.34 ir Y575201.69, Nr. 10 X6063371.39 ir Y575199.74, Nr. 17 X6063363.26 ir Y575216.15, Nr. 14 X6063374.13 ir Y575221.51, Nr. 12, X6063382.26 ir Y575205.11, Nr. 13, X6063379.25 ir Y575203.62, Nr. l 1 X6063381.45 ir Y575199.16, 244 kv. m ploto, 67 053,64 Lt vidutinės rinkos vertės, M. G. ir S. G. paskirti ¾ dalis šio sklypo, kiekvienam iš jų po ½ dalį šios sklypo dalies, o viso 183 kv. m ploto, 50 290,23 Lt vidutinės rinkos vertės, ir G. G. ¼ dalį šios sklypo dalies, 61 kv. m ploto, 16 763,41 Lt vidutinės rinkos vertės. Priteisti iš G. G. piniginę kompensaciją 68,84 Lt sumoje už jai tenkančią didesnę turto dalį lygiomis dalimis M. G. ir S. G. naudai. Žemės sklypo atidalinimo projektą, pateiktą teismui M. G. ir S. G. , laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi.
3) Kitų statinių (tvora, vartų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. 4400-0345-9206, tvoros dalį, pažymėta numeriais ir koordinatėmis Nr. l X6063373.61 ir Y575195.24, Nr,8 X6063377.56 ir Y575197.21, Nr. 16 X6063357.87 ir Y575247.71, Nr. 6 X6063349.53 ir Y575243.55, Nr. 17 X6063363.26 ir Y575216.15, Nr. 10 X6063371.39 ir Y575199.74, 3510 Lt vidutinės rinkos vertės palikti valdyti, naudotis ir ja disponuoti M. G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Tvoros dalis pažymėta numeriais ir koordinatėmis Nr. l 1 X6063381.45 ir Y575199.16, Nr. 2 X6063384.46 Y575200.65, Nr. 12, X6063382.26 ir Y575205.ll, Nr. 14 X6063374.13 ir Y575221.51, Nr. 4 X6063360.38 Y575248.96, Nr. 16 X6063357.87 ir Y575247.71,1170 Lt vidutinės rinkos vertės palikti valdyti, naudotis ir ja disponuoti G. G. .
4) Negyvenamąja patalpa, esančia Palangos m. sav., Palangos m., Vilties takas 7, unikalus Nr. 2598-8001-8010:0009, plane pažymėta indeksu 2-2 8,67 kv. m ploto, 2-3, 13,62 kv. m ploto, 2-4, 13,30 kv. m ploto ir 2-5 3,14 kv. m ploto, su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-l (1/20 iš 15,75 kv. m), R-2 (1/20 iš 34,50 kv. m), R-3 (1/20 iš 28,04 kv. m), R-4 (1/20 iš 4,31 kv. m), R-5 (1/20 iš 21,58 kv. m), R-6 (1/20 iš 55,64 kv. m), R-7 (1/20 iš 24,45 kv. m), R-8 (1/20 iš 5,55 kv. m), R-9 (1/20 iš 2,44 kv. m), R-10 (1/20 iš 2,52 kv. m), R-l 1 (1/20 iš 35,60 kv. m), R-12 (1/20 iš 21,84 kv. m), R-13 (1/20 iš 8,73 kv. m), 1-1 (1/20 iš 4,47 kv. m), 1-2 (1/20 iš 46,75 kv. m), 2-1 (1/7 iš 50,09 kv. m), unikalus Nr.2598-8001-8010:0009, pastatas, kuriame yra patalpos unikalus Nr. 2598-8001-8010,1/20 kitų statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. 2598-8001-8021, o viso turto už 120 000 Lt, palikti valdyti, naudotis ir ja disponuoti M. G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Priteisti iš ieškovų M. G. ir S. G. atsakovės G. G. naudai lygiomis dalimis piniginę kompensaciją už jai priklausančią turto dalį 30 000 Lt.
Atsakovė G. G. pateikė priešieškinį, prašydama teismo nustatyti valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu – namu ir 0,0655 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos - poilsinės, esančios Palangos m. sav. Palangos m., Vilties takas 7, 1/20 tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė solidariai priteisti atsakovės G. G. M. G. naudai iš ieškovų M. G. ir S. G. 13 750,25 Lt skolos už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą; 3) Priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško reikalavimo įvykdymo.
Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti tokią ginčo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką:
1. Atsakovė G. G. asmeniškai naudosis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis:
1.1. Garažu, esančiu pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip G- 2 (plotas-16,39 kv. m);
1.2. Svetaine, esančia pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėta kaip I- 3 (plotas-41,85 kv. m);
1.3. Tualetu, esančiu pirmajame gyvenamojo namo aukšte, greta svetainės, plane pažymėtu kaip 1-4 (plotas - 2,65 kv. m);
1.4. Kambariu, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-11 (plotas - 17,43 kv. m);
1.5. Kambariu, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-12 (plotas-9,24 kv. m).
2. Atsakovė G. G. asmeniškai naudosis 17 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta kaip A, dalimi.
3. Atsakovė G. G. negyvenamąja patalpa - poilsine, esančia Vilties g. 7, 00305 Palangoje, asmeniškai naudosis 25 dienas birželio-rugpjūčio mėnesiais: (i) birželio mėnesį nuo 14 dienos iki 21 dienos; (ii) liepos mėnesį nuo 17 dienos iki 25 dienos; (iii) rugpjūčio mėnesį nuo 21 dienos iki 29 dienos.
4. M. G. ir S. G. asmeniškai naudosis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis:
4.1. Gyvenamojo namo rūsyje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis kaip R-l (plotas - 9,75 kv. m); R-2 (plotas - 14,70 kv. m); R-9 (plotas - 3,50 kv. m); R-5 (plotas - 2,07 kv. m); R-8 (plotas - 18,02 kv. m); G-l (plotas - 21,02 kv. m).
4.2. Kambariu, esančiu pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-6 (plotas - 9,78 kv. m);
4.3. Terasa, esančia pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėta kaip O (plotas gyvenamojo namo plane nenurodytas);
4.4. Kambariu, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-9 (plotas - 23,36 kv. m);
4.5. Palėpe, esančia antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėta kaip 1-8 (plotas - 9,79 kv. m);
4.6. Koridoriumi, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-7 (plotas - 11,16 kv. m);
4.7. Vonia, esančia antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėta kaip 1-10 (plotas - 9,81 kv. m);
4.8. Kambariu, esančiu trečiajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-13 (plotas-8,43 kv. m);
4.9. Kambariu, esančiu trečiajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-14 (plotas - 12,91 kv. m).
5. M. G. ir S. G. naudosis 372 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.
6. G. G. bei M. G. ir S. G. bendrai naudosis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis:
6.1. Gyvenamojo namo rūsyje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis kaip R-3 (plotas - 3,79 kv. m); R-4 (plotas - 15,95 kv. m); R-10 (plotas - 2,91 kv. m); R-l 1 (plotas - 5.46 kv. m); R-6 (plotas - 8,88 kv. m); R-7 (plotas - 9,75 kv. m);
6.2. Patalpomis, esančiomis pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtomis kaip 1-2 (plotas - 15,84 kv. m); 1-1 (plotas - 16,76 kv. m); 1-5 (plotas - 6,09 kv. m).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, atsižvelgdamas į išimtinai priešieškinyje nurodytus reikalavimus, nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovų M. G. ir S. G. bei atsakovės G. G. atitinkamai po 3/4 dalis ir 1/4 dalį valdomų gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4199-5004-3010), 0,0655 ha žemės sklypo (unikalus m. 4110-1000-0051), kitų statinių (tvoros, vartų, kiemo aikštelės) (unikalus Nr. 4400-0345-9206) esančių (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos - poilsinės (unikalus Nr. 2598-8001-8010:0009), 1/20 kitų statinių (kiemo aikštelės) (unikalus Nr. 2598-8001-8021), esančių Vilties g. 7, 00305 Palangoje, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką. Taip pat teismas priteisė atsakovės G. G. M. G. naudai solidariai iš ieškovų M. G. ir S. G. 13 750,25 Lt skolos už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą. Kadangi ginčo name faktiškai gyveno ir gyvena atsakovė, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovė turi pirmumo teisę pasirinkti gyvenamojo namo patalpas, kuriomis naudosis. Teismas pažymėjo, kad jei būtų nustatyta ieškovų siūloma nekilnojamųjų daiktų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka, atsakovė negalėtų faktiškai gyventi jai priklausančioje negyvenamojo namo dalyje, kadangi trys iš keturių ieškovų atsakovei siūlomų gyvenamojo namo patalpų (rūsys, garažas ir palėpė) yra netinkamos naudoti dėl atsakovės amžiaus ir sveikatos būklės, todėl teismas sprendė, kad ieškovų siūloma nustatyti gyvenamojo namo valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka yra nesąžininga atsakovės atžvilgiu ir pažeidžia proporcingumo principą bei neabejotinai sukels naujus konfliktus tarp ieškovų ir atsakovės.
Pasisakydamas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi disponavimo tvarkos, teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškiniu siūlo atsakovei naudoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 86 kv. m dalį, tačiau atsakovei siūloma valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo dalis yra nefunkcionali ir ja faktiškai naudotis negalima, kadangi minėta dalis yra siauras žemės ruožas (ilgis - 36,13 m, plotis - 2,8 m), esantis prie žemės sklypą juosiančios tvoros. Tokios žemės sklypo dalies negalima naudoti nei žemės ūkio, nei rekreaciniais tikslais. Teismo nuomone, atsakovės pasiūlymas ieškovams naudotis visu žemės sklypu yra pagrįstas. Iš pateiktų byloje sklypo planų matyti, kad į didžiąją žemės sklypo dalį (372 kv. m iš 411 kv. m) galima patekti tik per terasą, kurią valdyti, naudotis ir disponuoti atsakovė siūlo ieškovams. Pažymėtina, kad valdyti, naudoti ir disponuoti terasa savo ieškinyje pageidavo ir patys ieškovai. Atsakovė nurodo, kad ji naudosis tik maža žemės sklypo dalimi, plane pažymėta kaip A (plotas - 17 kv. m), kadangi nurodyta žemės sklypo dalis yra reikalinga naudojant pirmajame gyvenamojo namo aukšte esantį garažą, plane pažymėtą G-2. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi teisę naudotis 1/4 žemės sklypo dalimi, o tai sudaro 102,75 kv. m, tačiau realiai naudosis tik 17 kv. m žemės dalimi, o tai sudaro tik 16,5 procento atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies, teismo nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovė naudosis šiek tiek didesne gyvenamojo namo dalimi negu jai priklauso, visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principus.
Pasisakydamas dėl poilsinės, teismas nurodė, kad ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo institutą nepagrįstai tapatina su atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutu. Teismas manė, kad atsakovės siūlymas nustatyti atitinkamus laiko periodus, kada šalys gali naudotis poilsine, yra pagrįstas. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė gyvenamąjį namą išlaikė, todėl ieškovams tenka pareiga proporcingai jiems priklausančiai gyvenamojo namo daliai padengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros išlaidų, kurios sudaro 13 750,25 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai M. G. ir S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės - nekilnojamo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo. Nors ieškinys paduotas dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, tačiau iš jo turinio galima spręsti, jog kalbama apie turto atidalinimą (CK 4.80 str. 2 d.). Kai ieškinyje nurodžius faktinį ieškinio pagrindą netinkamai nurodomos materialinės teisės normos, teismas turi pritaikyti teisės normą, atitinkančią nurodytą ieškinio faktinį pagrindą. Šiuo atveju ieškinyje aiškiai nurodytos šalių ginčo aplinkybės, tačiau šių aplinkybių pagrindu nebuvo suformuluotas aiškus reikalavimas - atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje nustatytas faktas, jog negyvenamųjų patalpų, esančių Palangoje, atsakovei tenka dalis, kuri neapima netgi vieno iš dviejų poilsiavietėje esančių kambarių. Toks ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų; nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė G. G. negyvenamąja patalpa - poilsine, asmeniškai naudosis 25 dienas birželio-rugpjūčio mėnesiais. Toks teismo sprendimas neleidžiant jiems (ieškovams) naudotis jiems nuosavybės teise priklausančių turtu tam tikru laiku, pažeidžia jų (ieškovų) konstitucines teises į nuosavybę, būsto neliečiamybę. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą patikslinti ieškinį, siekiant tiksliai suformuluoti reikalavimus dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nors turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi iš pareikšto ieškinio ir jame nurodytų aplinkybių yra neaiškūs ieškovų reikalavimai, prašant nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką bei atidalinti turtą. Teismas nepagrįstai priėmė sprendimą, kad atsakovė naudosis šiek tiek didesne gyvenamojo namo dalimi, nei jai priklauso. Teismas neteisingai nusprendė dėl atsakovės patirtų gyvenamojo namo priežiūros išlaidų atlyginimo. Kadangi ginčo name faktiškai gyveno ir šiuo metu gyvena atsakovė ir juo naudojasi, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovės išlaidas, kurios susijusios tik su jos poreikių tenkinimu, t. y. išlaidos už elektros energiją, už vandenį, šiukšles, TEO paslaugas, namo apsaugą ir pan. Ieškovai sutinka, kad privalo apmokėti dalį išlaidų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, t. y. už šildymą. Visos kitos išlaidos turtui nėra būtinos ir privalomos išlaikyti, o yra tik išskirtinai atsakovės poreikių tenkinimui. Atsakovės sumokėtos advokatei 10 983,23 Lt bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai per didelės.
Atsakovė G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą atmesti bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad.
Ieškovai nereiškė reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl ieškinio dalyko keitimo, nes ieškovai žodinį prašymą pakeisti ieškinio dalyką pateikė 2010 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės, nors CPK 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja prašymą pateikti raštu. Ieškovai tiek rengiant ieškinį, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujami profesionalių teisininkų (advokatų). Ieškovai galimybę patikslinti ieškinį turėjo beveik metus, tačiau ja nepasinaudojo.Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė turi teisę naudotis šiek tiek didesne nei atsakovei priklausytų namo dalimi (31,3 proc.). Iš ieškovų atsakovei pagrįstai priteista 3/4 atsakovės turėtų namo priežiūros išlaidų. Atsakovė į bylą pateikė net keturis procesinius dokumentus, buvo atstovaujama advokatės bylos nagrinėjimo teisme metu. Skaičiuojant šių darbų sąmatą vadovaujantis Rekomendacijos įtvirtintais įkainiais, atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 8 720 Lt. Kadangi atsakovei sumokėta tik 2 263,23 Lt daugiau, o tai numato Rekomendacijų 11 punktas, mažinti priteistos sumos nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).
CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo veiklos ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (ginčo dalyko ir pagrindų), neperžengdamas pareikštų reikalavimų ribų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pažeidimą, t. y. neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo, jo neišsprendė ir neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šio pažeidimo teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas. Byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (329 str. 1 d.).
Teismas išnagrinėjo bylą, neįsigilinęs į ieškinio turinį, tiksliau į pareikštą ieškinio reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.), pasisakydamas tik dėl priešieškinio reikalavimo – bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo (CK 4.75 str., 4.81 str. 1 d.). Iš ieškinio turinio pakankamai akivaizdu, jog kalbama apie turto atidalinimą (CK 4.80 str. 2 d.) (1 t., 4, 6 b. l.). Kai ieškinyje nurodytas faktinis ieškinio pagrindas netinkamai nurodant materialines teisės normas, teismo pareiga, įvertinus faktines aplinkybes, pritaikyti teisės normas tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovams ieškinyje aiškiai nurodžius šalių ginčo faktinės aplinkybės, bet nepakankamai aiškiai suformulavus galutinį reikalavimą - atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas turėjo pareigą išsiaiškinti ieškovų tikrąją valią, prašyti reikalavimą patikslinti ir šį reikalavimą išnagrinėti. Apygardos teismas, nenustatęs ieškinio dalyko bei reikalavimų apimties, negalėjo ieškinio išnagrinėti iš esmės ir jo neišnagrinėjo, nepagrįstai sutelkdamas dėmesį tik į atsakovės priešieškinio reikalavimą (naudojimosi turtu tvarkos nustatymą).
Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą aiškino šių normų turinį ir analizavo jų taikymo sąlygas bei pagrindus. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; kt.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais; bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008).
Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio Palangos m. sav., Palangos m., Vilties takas 7, teismas negalėjo nustatyti tam tikrus naudojimosi nekilnojamuoju turtu periodus, tačiau turėjo atsižvelgti į tai, kad CK 4.80 straipsnyje įtvirtinti du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: pirma, daiktas gali būti padalijamas natūra (būtina tokio atidalijimo sąlyga – daiktas turi būti dalus), antra, daiktas gali būti padalijamas pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam (kitiems) priteisiant kompensaciją pinigais (toks reikalavimas iš esmės buvo išdėstytas ieškinyje). Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo būdo, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iš šių būdų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Šiuo atveju pirmenybė teikiama atidalijimui natūra (CK 4.80 str. 2 d.), nes taip geriau užtikrinamos kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teisės į daiktą, išsaugomos jų galimybės realiai valdyti, naudotis ir disponuoti konkrečiu daiktu (jo atskirta dalimi). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją pinigais yra išimtinio pobūdžio ir galimas tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijus daiktą natūra būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natūra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, išreikštus pageidavimus, gali būti atliktas paskiriant jiems asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus. Toks atidalijimo būdas yra pranašesnis, nes leidžia išvengti to paties daikto dalijimo keliems bendraturčiams ir atitinkamai – papildomų padalijimo sąnaudų ar galimos žalos daikto paskirčiai.
Atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimybė nustatyta tam, kad palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą ir ateityje išvengiant bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; kt.). Šis įstatyme nustatytas atidalijimo tikslas gali būti pasiektas tada, kai yra nustatytos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalys ir atidalijus nebelieka bendrosios nuosavybės teise valdomo turto.
Akivaizdu, kad pagal paminėtą teismų praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suabsoliutino atsakovės poziciją ir, nustatydamas naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarką, visiškai eliminavo ieškovų reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė negali būti laikoma silpnesniąja puse, teismas beatodairiškai negali jai teikti prioriteto (CPK 185 str.).
Kartu pažymėtina, kad ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, ir nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.
Nepriklausomai nuo to ar pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinį spręstų dėl turto atidalijimo ar dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas taip pat privalo vertinti ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v.UAB „Mototecha“ bylos Nr. 3K-3-483/2009; kt.).
Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šalys per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė teismui tinkamo projektinio pasiūlymo, kaip atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės joms priklausančią turto dalį ar kaip apibrėžti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nors bylą nagrinėjantis teismas privalo tirti tokio pobūdžio aplinkybes. Dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas vėlgi negali tinkamai nustatyti ar šalims priklausančių daiktų dalies atskyrimas natūra ar naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymas yra galimas ir nepadarys žalos turto paskirčiai. Tiek ieškovų, tiek atsakovės nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos bei žemės sklypo plano fragmentų pateikimas negali būti pripažįstamas tinkamu projektu, kad išspręsti nagrinėjamą šalių ginčą (CPK 177, 185 str.), todėl tokie projektiniai pasiūlymai, nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nekilnojamojo turto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Šalys teigia, kad ginčas vyksta dėl pavelėto turto (4. 47 str. 2 d., 5.68 str.), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra šalių nurodytų 2008 m. rugsėjo 4 d. ir/ar 2008 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės liudijimų, t. y. šalių nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo pagrindo (CK 5.50, 5.67 str., 4.47 str. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šalims nepateikus šio įrodymo, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti šalims jį pateikti (CPK 177, 178 str.).
Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.