- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 3K-3-147-701/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-103737-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Laužikas, Antanas Simniškis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, tretieji asmenys antstolis V. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Vilmarlita“ ir T. M., dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atnaujinti sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę vienašališkai nutraukti sutartį, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių procesą pirmosios instancijos teisme ir šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti atsakovo vienašališką 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutarties Nr. 1760818011778-20 nutraukimą neteisėtu, o nustačius, kad sutartis nutraukta pagrįstai, įpareigoti atsakovą ją atnaujinti tomis pačiomis arba ne blogesnėmis sąlygomis, nustatant ne didesnę nei 6900 Lt (2000 Eur) mėnesinės įmokos ribą. Ieškovė nurodė, kad minėta sutartimi jai buvo suteiktas 1 737 504 Lt (503 215,94 Eur) kreditas, įkeičiant jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatant kredito grąžinimo terminą – 2041 m. gegužės 19 d. Sutarties sąlygos buvo keistos 2009 m. gegužės 20 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. susitarimais. Pablogėjus finansinei padėčiai, ieškovė nebegalėjo laiku mokėti kredito grąžinimo įmokų, todėl, informavusi atsakovą, išvyko dirbti į Vokietiją. Jos turtinė padėtis pagerėjo 2011 metais, todėl ji vėl pradėjo vykdyti sutartį. Tačiau 2011 m. liepos 27 d. iš kitų asmenų, o ne iš atsakovo, ji sužinojo apie jo atliktą vienašališką sutarties nutraukimą ir apie pradėtas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras. Ji derėjosi su atsakovu dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties atnaujinimo, tačiau atsakovas tinkamai nebendradarbiavo, nesiekė kompromiso su ieškove ir, kaip stipresnioji sutarties šalis, piktnaudžiavo savo padėtimi.