- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1595-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29309-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- J. N.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei J. N. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atidalinti ieškovės V. B. dalį natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto su patalpomis adresu (duomenys neskelbiami), pagal 2018 m. sausio mėn. Naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo projektą Nr. BAM-2017-31-PP (toliau - Projektas), taip, kad indeksu „A“ pažymėtos patalpos, sudarančios 10,20 kv. m nuosavybės teise būtų paliktos ieškovei, atsakovei J. N. būtų paliktos patalpos pažymėtos indeksu „B“, sudarančios 6,97 kv. m, o patalpos pažymėtos „C“ būtų palikos neatidalintos. Nurodė, kad šalys turi butus ir bendrąsias patalpas name, adresu (duomenys neskelbiami), kur joms priklauso bendro naudojimo patalpos pažymėtos indeksais a-48, a-59 ir a-60, viso 20,32 kv. m. Ieškovei V. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis indeksais a-48 (3,22 kv. m), a-59 (5,36 kv. m), a,-60 (2,93 kv. m) ir a-61 (5,87 kv. m), bendrosios nuosavybės teise priklauso šios patalpos: a-59 (5,36 kv. m), a-60 (2,93 kv. m) ir a-61 (5,87 kv. m), iš viso 14,16 kv. m. Atsakovei J. N. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami), ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos: a-59 (2,33 kv. m), a-60 (1,27 kv. m) ir a-61 (8,43 kv. m), iš viso 6,16 kv. m. Teigia, kad tik dėl atsakovės, turinčios ženkliai mažesnę patalpų dalį, konfliktiškumo, šalys negali tinkamai naudotis patalpomis, atsakovei buvo pateikti pasiūlymai dėl bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prieš tai atsakovei buvo siūloma nustatyti naudojimosi bendromis patalpomis tvarką, tačiau ji su pasiūlymais nesutikdavo. Nesant perspektyvų draugiškai naudotis turimomis bendromis patalpomis ir, atsakovei pažeidžiant ieškovės teises ir interesus, yra būtinybė iš bendros dalinės nuosavybės atidalinti dalis, sukuriant atskiras izoliuotas patalpas. Nurodė, kad bendraturčiams tenkančios bendrosios patalpos: a-48, a-59, a-60 yra naudojamos kaip virtuvė, kurioje yra abiejų savininkių vandens kriauklės (su atskirais vandens skaitliukais), elektrinės viryklės, šaldytuvai, stalai ir kt. buitinė technika. Kadangi patalpos nėra izoliuotos, atsakovė gali naudotis ieškovei priklausančiais daiktais taip didindama ieškovės komunalines išlaidas. Šiuo metu ieškovei priklausanti virtuvės kriauklė yra patalpoje a-60, skalbimo mašina ir elektrinė viryklė - a-61, atsakovės kriauklė, skalbimo mašina ir elektrinė viryklė yra vienoje patalpoje su ieškovės daiktais - a-61, kur atsakovei priklauso tik 2,56 kv. m. Be to, be nurodytų daiktų, šioje patalpoje stovi ir atsakovės virtuvės stalas, spintelės ir kiti daiktai. Atsakovė nenori ieškoti kompromiso taikiai naudotis bendro turto dalimis, nepažeidžiant ieškovės interesų, todėl yra pagrindas atidalyti ieškovei priklausančią dalį (14,16 kv. m) natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal parengtą patikslintą Projektą (schemą) Nr. BAM-2017-31-PP, patalpų padalijimas yra realus, be neproporcingos žalos jų paskirčiai ir nepažeidžiant šalims atitenkančio bendrojo naudojimo patalpų ploto.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. N. nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas pirminis pasiūlymas neatitiko Statybos techninio reglamento reikalavimus (toliau STR), nes būtų sumažinta laiptinės dalis, o siūlomoje atsakovei patalpoje „B“ (a-59, 7,69 kv. m), nėra lango, šildymo bei ventiliacijos, o kanalizacija, vanduo, viryklė ir elektros įvadas yra ieškovei priklausomoje patalpoje „A“. Pakeitus patalpos „B“ paskirtį, ji iš virtuvės taptų sandėliuku ar koridoriumi, tuo pačiu keistųsi ir patalpų vertė; rekonstravus laiptinės dalį, būtų apsunkintas patekimas į butus ir laiptų pakopų aukštis keltų pavojų. Nurodo, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovės V. B., atsakovės J. N. naudai 1 020,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 10,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. kovo 1 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo bendro naudojimo patalpas, adresu (duomenys neskelbiami). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, minėtu adresu ieškovei priklauso patalpa/butas ((duomenys neskelbiami)) su bendro naudojimo patalpomis (a-48, a-59, a-60, a-61, o atsakovei priklauso kambarys ((duomenys neskelbiami)) su bendro naudojimo patalpomis (707bc-1, 707bc-4, 707bc-5, a-60, a-61R).
5. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė tokio perplanavimo projekto, pagal kurį pertvarkius bendro naudojimo patalpas jų dalis būtų galima įregistruoti viešame registre, kaip atskirus nuosavybės teisės objektus, todėl ieškovės reikalavimas atidalyti dalį įsigytų patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti tenkinamas. Ieškovės pateiktame patalpų padalijimo projekte nenumatyta kaip atskirai turėtų būti įrengtas vandentiekis ir nuotekos, kaip turėtų būti atskirtas patalpų vėdinimas, kad tai iš esmės nepablogintų vienos iš šalių padėties, taip pat ar atsakovė pagal pateiktą projektą nepraranda dienos šviesos. Projekte nenumatyta kaip turėtų būti atskirtos patalpų dalys, kad nebūtų pažeidžiami nurodyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai, kurie turi būti prieinami visiems gyventojams. Iš byloje pateiktų dokumentų neaišku, ar Projektas atitinka faktinę padėtį, todėl neatidalinus, naudojimosi tvarka pagal pateiktą projektą taip pat negali būti nustatyta. Atsakovė nepasiūlė projekto nei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis, nei dėl patalpų atidalinimo.
III. Apeliacinio ir atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį (pagal patikslintus reikalavimus) tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės J. N. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad parengė patikslintą Naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo projektą (schemą), projekto Nr. BAM-2017-31-PP, projekto vadovas architektas M. B., kvalifikacijos atestato Nr. A1506 (toliau – patikslintas projektas). Projektas yra parengtas pagal patalpų kadastrinius duomenis, esančius VĮ „Registrų centras“.
8. Pažymi, kad patikslintame projekte yra numatyta, kad vandentiekis, nuotekos, vėdinimas nebus keičiami, nes šie įvadai jau yra kiekvienoje iš atidalinamų patalpų ir kiekvienas savininkas galės visiškai atskirai ir nevaržomai naudotis vandentiekiu, kanalizacija, vėdinimu, elektra ir t.t.
Atsiliepimas
9. Atkreipia dėmesį jog faktas, kad ieškovei ir atsakovei nebus visiškai lygiai padalinta patalpa, turinti langą, negali reikšti atsakovės interesų pažeidimo. Pažymi, kad atsakovei priklauso daug mažesnė dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovei priklauso 697/1000 dalys ginčo patalpų a-59, a-60, a-61, kas bendrai sudaro 14,16 kv. m, o atsakovei priklauso 303/1000 dalys ginčo patalpų a-59, a-60, a-61, kas sudaro bendrai 6,16 kv. m.
10. Patikslintame projekte buvo: 1) atsisakyta laiptų; 2) pakeista virtuvės vieta ir plotas; 3) pakeitus virtuvės vietą, inžinerinės sistemos yra visiškai atskirtos.
11. Atsakovė J. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl ieškovės teikiamu bendro naudojimo patalpų tame tarpe ir virtuvės padalinimo projektų, kurių įgyvendinimui būtų keičiamos /įrengiamos sienų pertvaros, kreipėsi į specialistą - A. M. su prašymu įvertinti šiuos projektus. Specialistas nurodė, kad apeliantės - ieškovės projektų įgyvendinimai yra negalimi, nes juose yra nesilaikoma norminiuose teisės aktuose nustatytų normų ir sąlygų, o juos įgyvendinus jų padariniai gali sukelti grėsmę kitiems asmenims.
12. Nurodė, kad faktiškai panaikinus bendro naudojimo patalpą - kaip bendrą virtuvę, atsakovei priklausanti likusi virtuvės patalpų dalis nebetektų savo funkcionalumo (higienos ir kt.), nes ji taptų sandėliuku. Teigia, kad įgyvendinus ieškovės projektą bus nutraukiamas visos likusios patalpos dalies šildymas, jos vėdinimas, neliks natūralaus apšvietimo (lango).
13. Atsakovė su tokiu ieškovės siūlomu atidalijimo variantu natūra nesutinko, o piniginės kompensacijos priteisimas vienai iš šalių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalies nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
15. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
16. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas ieškovės ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus negalima pripažinti išsamiais, nes nebuvo pilnai atsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės galimybės pasinaudoti vienu iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų – atidalinti ieškovės V. B. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
19. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).
20. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).
21. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).
22. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių nustatė, kad ieškovei V. B. ir atsakovei J. N. nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos a-59, a-60 ir a-61, t. y. ieškovei priklauso 4-48 (3,22 kv.m), a-59 (5,36 kv. m), a-60 (2,93 kv. m), a-61 (5,87 kv. m), o atsakovei priklauso a-59 (2,33 kv. m), a-60 (1,27 kv. m) ir a-61 (2,56 kv. m). Bendras ieškovei priklausantis bendro naudojimo patalpų plotas 14,16 kv. m, atsakovei - 6,16 kv. m. Ieškovės iniciatyva buvo parengtas projektas (schema) Nr.BAM-2017-31-PP dėl patalpų atidalijimo (e. b. 1 t, l. 50-55), kuriam atsakovė nepritarė. 2017 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje dėl Projekto (schemos) Nr.BAM-2017-31-PP sprendinių numatyta per maža laiptų aikštelė, o keičiant konstrukciją tektų keisti ir žemiau esančio buto lubų/sienų konstrukciją; padarytas neteisingas projekto pjūvis; numatytos durys atidaromos į nesaugią aikštelę; virtuvės patalpos plotis sumažėtų iki 1,35 m ir nebūtų įmanoma privesti tiesiogiai vandens, nuotekų, elektros, šildymo nekertant kitų patalpų (e. b. 1 t., l. 72-76). Atsižvelgdama į specialisto išvadas ieškovė pateikė antrą 2018 m. sausio mėn. pasiūlymą Projektą (schemą) Nr.BAM-2017-31-PP dėl patalpų atidalijimo(e. b. 1t., l. 142-148), tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės siūlomu turto atidalijimo būdu, laikė jį nepriimtinu, nors konkretaus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo pati nesiūlė.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė tokio perplanavimo projekto, pagal kurį pertvarkius bendro naudojimo patalpas, jų dalis būtų galima įregistruoti viešame registre, kaip atskirus nuosavybės teisės objektus, tačiau šios savo išvados iš esmės nemotyvavo. Teismas taip pat nurodė, kad pateiktame patalpų padalijimo projekte nenumatyta kaip atskirai turėtų būti įrengtas vandentiekis ir nuotekos, kaip turėtų būti atskirtas patalpų vėdinimas, kad tai iš esmės nepablogintų vienos iš šalių padėties, taip pat ar atsakovė pagal pateiktą projektą nepraranda dienos šviesos. Nurodė, kad projekte nenumatyta kaip turėtų būti atskirtos patalpų dalys, kad nebūtų pažeidžiami nurodyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai, kurie turi būti prieinami visiems gyventojams. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patikslintame projekte nurodoma, jog vandentiekio, nuotekų, vėdinimo ir kiti inžinieriniai sprendiniai, kurie yra kiekvienoje iš A-60 ir A-61 patalpų, keičiami nebūtų, todėl abi savininkės jais naudotųsi atskirai. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovės pozicijos šiuo klausimu taip pat nėra. Taip pat teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktos UAB „Namų priežiūros centras“ pažymos dėl bendro naudojimo patalpų A-59, A-60 ir A-61 perplanavimo (e. b. 1t., l. 2), kurioje taip pat nurodyta, kad kiekvienoje iš A-60 ir A-61 patalpų yra atskiri vandentiekio, nuotekų, vėdinimo ir kiti inžinieriniai sprendiniai.
24. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ginčo turto atidalijimo galimybės, nevertino byloje surinktų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis proceso pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 2019 m. sausio 15 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.