Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-341-603/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-341-603/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29309-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: J. N.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-341-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29309-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei J. N. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama atidalinti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir priteisti jai asmeninės nuosavybės teise bendrojo naudojimo patalpas pagal Naujo kadastrinio objekto (duomenys neskelbtini), formavimo projekto, atliekant paprastojo remonto darbus, projekto Nr. 20-011-SC-A-02, sprendinius: patalpą a-61 atidalinti ieškovei, patalpą a-60 atidalinti atsakovei, patalpos a-59 dalį (pažymėtą Projekto brėžinyje žalia spalva) atidalinti ieškovei, likusią patalpos a-59 dalį (pažymėta Projekto brėžinyje štrichuota žalia-oranžine spalva) palikti neatidalintą.

2. Nurodė, kad šalys turi butus ir bendrąsias patalpas name, adresu (duomenys neskelbtini), joms priklauso bendro naudojimo patalpos pažymėtos indeksais a-48, a-59 ir a-60, viso 20,32 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis indeksais a-48 (3,22 kv.m.), a-59 (5,36 kv.m), a-60 (2,93 kv.m) ir a-61 (5,87 kv.m.), bendrosios nuosavybės teise priklauso šios patalpos: a-59 (5,36 kv.m), a-60 (2,93 kv.m) ir a-61 (5,87 kv.m), iš viso 14,16 kv.m.. Atsakovei J. N. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos: a-59 (2,33 kv.m), a-60 (1,27 kv.m) ir a-61 (8,43 kv.m), iš viso 6,16 kv.m. Pažymėjo, kad joms su atsakove bendrai priklausančios patalpos a-48, a-59, a-60 yra naudojamos kaip virtuvė, kurioje yra abiejų savininkių vandens kriauklės (su atskirais vandens skaitliukais), elektrinės viryklės, šaldytuvai, stalai ir kt. buitinė technika. Kadangi patalpos nėra izoliuotos, atsakovė gali naudotis ieškovei priklausančiais daiktais taip didindama ieškovės komunalines išlaidas. Ieškovės teigimu, šiuo metu jai priklausanti virtuvės kriauklė yra patalpoje a-60, skalbimo mašina ir elektrinė viryklė - a-61. Atsakovės kriauklė, skalbimo mašina, elektrinė viryklė virtuvės stalas, spintelės ir kt. daiktai yra vienoje patalpoje su ieškovės daiktais - a-61, kur atsakovei priklauso tik 2.56 kv.m. Nurodė, kad atsakovei buvo teikiami siūlymai dėl bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nustatyti naudojimosi bendromis patalpomis tvarką, tačiau atsakovė su pasiūlymais nesutikdavo. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės, turinčios ženkliai mažesnę patalpų dalį, konfliktiškumo, šalys negali tinkamai naudotis patalpomis, ieškovė negali išnuomoti jai priklausančių patalpų, todėl kilo būtinybė atidalinti bendro naudojimo patalpas, tokiu būdu sukuriant atskiras izoliuotas patalpas. Patalpų padalijimas yra realus, be neproporcingos žalos jų paskirčiai ir nepažeidžiant šalims atitenkančio bendrojo naudojimo patalpų ploto.

3. Ieškovė pažymėjo, kad namas (duomenys neskelbtini), yra senos statybos, todėl Statybos techninio reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, skirtas naujai statomiems namas, nepritaikomas, be to, norminis aktas negalioja atgaline data – patalpos dalinamos natūra pagal faktinę būklę. Pažymėjo, kad atidalijant bendro naudojimo patalpas esama situacija neblogėtų. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13. p. butas - gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Taigi Statybos techninio reglamentas aiškiai įtvirtina, kad virtuvė yra buto dalis, o butas yra atskirtas nuo bendro naudojimo patalpų. Kadangi esama faktinė situacija pažeidžia teisinį reglamentavimą, ieškovės siūlomas atidalinimo projektu sumažintinas bendro naudojimo patalpų skaičius, prijungiant jas prie atskirų butų. Pažymėjo, kad patalpa a-60 nėra naujai suprojektuota patalpa, ji egzistuoja ir šiuo metu, atidalinimo projektu nėra keičiami patalpos parametrai, patalpos ilgis, plotis ar plotas bei paskirtis. Ieškovės teigimu, atidalijant nebūtų keičiami ir patalpos vėdinimo sprendiniai, išliktų esamos vėdinimo angos. Viena ventiliacinės šachtos anga pakankama patalpai, kadangi recirkuliaciniai gartraukiai gali būti ir be prijungimo į atskirą ventiliacijos šachtą. Be to, patalpoje yra šalto ir karšto vandens vamzdžiai, atvesta atskira elektros instaliacija nuo skydinės, prietaisai veikia puikiai, todėl atsakovės pateiktoje specialisto išvadoje pateikiami tik hipotetinio pobūdžio pasvarstymai dėl neįvertintų technologinių galimybių atvesti komunikacijas.

4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra mažumos savininkė, jai priklauso tik 30,3 proc. bendro ploto, tačiau visomis bendromis patalpomis naudojasi viena. Toks nesąžiningas naudojimasis daiktu nesuderinamas su nuosavybės teisės gynimo ir užtikrinimo, sąžiningumo ir protingumo principais, o patalpų atidalijimas geriausiai atitiktų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovės teigimu, atidalijimo atveju ji sutinka padengti remonto darbų kainą, iš atsakovės apmokėjimo už būsimus statybos darbus nereikalauja.

Atsiliepimas

5. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų, kadangi siūlomoje atsakovei patalpoje „B“ (a-59, 7,69 m²), nėra lango, šildymo bei ventiliacijos, o kanalizacija, vanduo, viryklė ir elektros įvadas yra ieškovei priklausomoje patalpoje „A“. Pakeitus patalpos „B“ paskirtį, ji liktų ne virtuve (dabartinė registracija), o taptų sandėliuku ar koridoriumi, o tuo pačiu keistųsi ir patalpų vertė; rekonstravus laiptinės dalį, būtų apsunkintas patekimas į butus ir laiptų pakopų aukštis keltų pavojų. Nurodė, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją. Pažymėjo, kad su visais sutaria, be to, sutvarko ir nuomininkų priterštą patalpą a-61.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) atidalino ieškovės V. B. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise bendrojo naudojimo patalpas pagal „Naujo kadastrinio objekto (duomenys neskelbtini), formavimo projekto, atliekant paprastojo remonto darbus“, projekto Nr. 20-011-SC-A-02, sprendinius – ieškovei atidalino patalpą a-61 ir patalpos a-59 dalį (pažymėtą Projekto brėžinyje žalia spalva), atsakovei atidalino patalpą a-60, o likusią patalpos a-59 dalį (pažymėta Projekto brėžinyje štrichuota žalia-oranžine spalva) paliko neatidalintą; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 1476, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas pažymėjo, jog bendraturtis, siekdamas atidalinti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.

8. Vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, jog sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė yra teikiama atidalinimui natūra (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.), teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalims priklausančias patalpas yra įmanoma atidalinti natūra.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, jog pateiktas patikslintas atidalinimo projektas atitinka šalių interesus ir teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje. Nustatė, jog patalpa a-60 ir šiuo metu yra 4,2 m² ploto, todėl atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nepakeis šios patalpos ilgio, pločio ir ploto. Pažymėjo, kad projekte nurodomi bendro naudojimo patalpose - virtuvėse esantys vandentiekio, nuotekų, elektros tinklai su atskiromis apskaitomis. Remdamasis Registro dokumentais nustatė, jog name numatytos elektrinės viryklės, todėl nebus dujų nuotėkio. Vertindamas apšvietimą teismas pažymėjo, kad langas į lauką nesuprojektuotas, jis nėra būtinas, o šviesa, kaip ir buvo, pateks pro stiklo blokelių pertvarą. Pažymėjo, kad įgyvendinant pateiktą projektą, tinklai su apskaitomis nekeičiami, o administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ raštas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo projektas patvirtina, jog vandentiekio, nuotekų, elektros tinklai yra atskiri.

10. Teismas sprendė, jog dėl atidalijimo naudojimasis patalpomis nepablogės. Sutiko su ieškove, kad patalpa a-60 nėra naujai suprojektuota patalpa, ji tokiomis pačiomis charakteristikomis egzistuoja ir šiuo metu, o atidalinimo projektu nėra keičiami patalpos parametrai ir vėdinimo sprendiniai. Pažymėjo, kad vienos ventiliacinės angos visiškai pakanka patalpai funkcionuoti.

11. Teismas atmetė atsakovės pateiktą Ekspertinio tyrimo aktą su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)062020 kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus namo (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga 1993 metai, ieškovė nesiekia rekonstruoti ar keisti patalpų paskirtį, kai tuo tarpu pateiktoje Ekspertinio tyrimo akto su specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)062020 akcentuojami STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai” reikalavimai, numatantys, kad reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Taip pat nesutiko su atsakovės argumentais dėl apšvietimo trūkumo virtuvėje, kadangi projekte numatyta stiklo blokelių pertvarka, virtuvės patalpos suprojektuotos namo projektuotojo, o namas projektuotas kaip bendrabutis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliantė (atsakovė) J. N. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės - ieškovės ieškinio netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

12.1. ieškovei siekiant pagal techninį projektą prisijungti prie gyvenamųjų patalpų vienintelę šalių bendrai naudojamą virtuvę, būtų iš esmės pabloginama atsakovės turtinė padėtis bei gyvenimo kokybė. Nėra techninių galimybių atidalinti patalpas taip, kad abi šalys galėtų tinkamai naudotis virtuve bei kitomis bendro naudojimo patalpomis, inžinerinėmis elektros, vandens, nuotekų ir šildymo sistemomis, o ieškovės siekis atidalyti tokiu būdu bendro naudojimo patalpas sau priskiriant funkciškai ženkliai naudingesnes/vertingesnes patalpų dalis, yra nesąžiningas ir neatitinkantis proporcingumo ir teisingumo principų. Mano, jog vienintelis tinkamas sprendimo būdas - bendrojo naudojimo patalpas a-59, a-60, a-61 palikti neatidalintas.

12.2. Bendrojo naudojimo erdvės negali būti techniškai ir inžineriškai padalintos taip, kad galėtų būti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Teismas visiškai nesprendė ir nevertino techninių galimybių ginčijamose patalpose pagal ieškovės pateiktą patalpų atidalinimo projektą pakeisti elektros, vandens ir šilumos sistemas. Ieškovė nepateikė įrodymų, ar sename pastate galimi rekonstrukciniai darbai, bei ar vykdomos sienų rekonstrukcijos nepadarys pastatui nepataisomos žalos, be to, nepateikti skaičiavimai dėl vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo, šildymo ir elektros sistemų keitimo. Ieškovės nurodomas patalpų a-61 ir a-61 atskyrimas siena pagal pateiktą atidalinimo projektą sudaro tik dalį išlaidų, kurias šalys turėtų patirti atidalinus patalpas.

12.3. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas yra rengiamas keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Ieškovė nepateikė techninio patalpų atidalinimo projekto, kuris yra sudėtinė patalpų atidalinimo dalis, o teismas nesprendė dėl jo būtinumo. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, ar yra būtinas statybos leidimas bei ar galimas rekonstrukcijos darbų atlikimas 1993 metų statybos pastate. Be to, ieškovė neįrodė, kad šalys turės technines galimybes naudotis vandeniu bei elektros ir šildymo sistemomis, o kiekvienai šaliai tenkanti naudotis namo dalis galės būti naudojama pagal paskirtį.

12.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ nuostatos netaikomos senos statybos pastatams. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-59-912/2019 spręsdamas minėto teisės akto galiojimą ir taikymą laike nurodė, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu, todėl taikė teisės aktą ginčo nagrinėjimo metu. Be to, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ pagal 1 straipsnį taikomas be kita ko ir remontuojant esamus pastatus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį.

12.5. Ieškovė pagal pateiktą atidalinimo projektą iš esmės siekia pertvarkyti patalpas atskiriant bendrojo naudojimo erdves a-61, a-60, a-59 ir jas priskiriant atskiriems subjektams, statant papildomas sienas, rengiant naujas durų angas, todėl laikytina, kad pagal pateiktą atidalinimo projektą ketinama atlikti rekonstrukcijos darbus bei keisti patalpų paskirtis. Ieškovės pateikiamas 2016-03-09 patalpų planas, kuriame a-60 patalpoje yra pažymėta elektrinė viryklė, nepatvirtina patalpos naudojimo pagal virtuvės paskirtį fakto, be to, a-60 patalpoje esantis elektros įvadas bei elektrinė viryklė neveikia, ja nesinaudojama kaip virtuvės patalpa, kadangi tokia paskirtis pagal pirminius gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos duomenis nebuvo numatyta. VĮ „Registrų centras“ 1998-09-08 Nekilnojamojo turto registro kadastriniai ieškovei ir atsakovei priklausančių butų duomenys patvirtina, kad elektrinė viryklė buvo numatyta tik a-61 patalpoje, a-60 pirminė ir faktinė patalpos paskirtis yra koridorius, o 2016-03-09 nauji kadastriniai matavimai atlikti be atsakovės sutikimo, fiktyviai pastačius elektrinę viryklę bei per stiklo blokelių sieną pervedus elektros kabelį. Be to, atskyrus patalpas siena pagal ieškovės projektą be inžinerinių tinklų pakeitimo projekto ieškovės naudojimasis vandens ir nuotekų šalinimo sistemomis bus apskaitomas atsakovei ir atvirkščiai - atsakovei naudojantis vandens ir nuotekų šalinimo sistemomis a-60 patalpoje, sąnaudos bus apskaitomos ieškovei.

12.6. Atsisakydamas vertinti eksperto Dariaus Kalibato 2020-06-18 pateiktą ekspertinį tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)062020, teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės pateiktas patalpų atidalinimo projektas parengtas neatsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ 249 punkto nuostatas, kuriose numatytos būtinos suprojektuoti inžinerinės sistemos. Ieškovės pateiktame projekte neįvertintos techninės galimybės sumontuoti vandens (šilto ir šalto) vamzdynus, elektros instaliacijas bei pajungti eilę prietaisų:

12.6.1. Spręsdamas dėl patalpų šildymo, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog stikline siena atskyrus patalpą a-61 nuo a-60 šilumos nuostoliai akivaizdžiai padidėtų, šildymas patalpoje a-60 būtų nepakankamas, kadangi pagal pirminį techninį statinio projektą bendro naudojimo patalpose šildymas buvo numatytas taip, kad per susijungiančias duris šildymo galia būtų pakankama esant vienam šildymo prietaisui a-61 patalpoje. Be to, tuo atveju, jeigu kaimynai, besiribojantys siena su a-60 patalpomis, nešildytų patalpų ar jas šildytų nepakankamai ar ieškovė šildytųsi itin minimaliai, atsakovei paskirta patalpa neatitiktų minimalių šildymo reikalavimų, kurie pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 18 lentelę yra 20 laipsnių. Taip pat atidalinimo projekte nenumatyta, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nevertino, kaip būtų keičiama šildymo apskaitos ir mokėjimo sistema atidalinus patalpas, kadangi šiuo metu ieškovė ir atsakovė už patalpos a-61 šildymą moka bendrai kaip bendrasavininkės ir suma skaičiuojama pagal nuosavybės teise priklausantį patalpų dydį. Aplinkybę, jog neįrengus atskiros šildymo sistemos patalpa netinkama naudoti virtuvei patvirtino ir atsakovės ekspertas D. Kalibatas.

12.6.2. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog išspręsti patalpų vėdinimo ir kondicionavimo klausimai. Ieškovės projektas neatitinka STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 7 ir 22 punktuose numatytų patalpoms taikytinų mikroklimato ir oro kokybės parametrų. Be to, šalys nepateikė jokių įrodymų, susijusių su recirkuliaciniais gartraukiais, jų taikymu, naudojimu ir tinkamumu nagrinėjamu atveju, todėl teismo argumentai susiję su tokio gartraukio naudojimu, nepagrįsti.

12.6.3. Spręsdamas dėl elektros energijos įvado teismas vadovavosi išimtinai ieškovės pateiktu antstolės D. Milevičienės 2017-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 12-17-367, nevertino, jog elektros energijos tiekimas neatitinka saugumo reikalavimų, o ieškovės pateiktas atidalinimo projektas nepritaikytas faktiniam atskirų patalpų naudojimui. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu matuokliu (testeriu) patikrinus a-60 patalpoje esantį elektros įvadą konstatuota, jog vidinėje rozetėje nėra įtampos, todėl darytina išvada, kad apeliantė turėtų naudotis techniškai netvarkingai iš patalpos a-61 per stiklo pertvarą į patalpą a-60 pervestu elektros kabeliu. Be to, ieškovės pateiktame patalpų atidalijimo projekte nėra nurodoma, kaip bus sprendžiama kiekvieno patalpų savininko suvartotos elektros energijos apskaita, įvado įrengimas/elektros energijos paskirstymas, kai vienintelis elektros energijos įvadas yra a-61 patalpoje, taip pat nepateiktas inžinerinis techninis projektas. Patalpoje a-61 esančios elektros rozetės yra paskirstytos tarp atsakovės ir ieškovės ir atidalinus patalpas privalomai turėtu būti keičiama viso buto elektros instaliacija bei pertvarkoma suvartotos elektros energijos apskaita.

12.6.4. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog atidalinus patalpas šviesa pateks pro stiklo blokelių pertvarą ir dėl nurodytos aplinkybės langas atsakovės patalpai nereikalingas. Statybų techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ 212 punkte numatyta, kad natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc. Įrengus tokią stiklo blokelių sieną šviesos pralaidumas labai ribotas dėl stiklo blokelių savybių (pagaminta iš dvigubo storasienio ir neskaidraus stiklo) dienos metu, o tamsiuoju metų laiku natūralios apšvietos koeficientas neatitiks minimalių reikalavimų. Tokią aplinkybę nurodė ir ekspertas Darius Kalibatas 2020-06-18 Ekspertinio tyrimo akte.

Atsiliepimas

13. Ieškovė V. B. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:

13.1 ieškovės pateiktas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymas yra tinkamas ir pakankamas. Priešingai nei nurodo apeliantė, pateiktas ne projektinis pasiūlymas, o techninis projektas, parengtas tokią teisę ir kvalifikaciją turinčio asmens - UAB „Šildvė“ kvalifikuoto architekto P. K. (kvalifikacijos atestato Nr. A 824). Taip pat gauta projekto dalies (šilumos tiekimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) vadovės inžinierės - projektuotojos V. P. (kvalifikacijos atestato Nr. 17860) išvada dėl Projekto šilumos tiekimo, šildymo, vėdinimo dalies sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams. Projekte yra išspręsti visi pagal teisės aktus būtini tokiam projektui klausimai, o atidalintas patalpas būtų galima registruoti kaip atskirus kadastrinius objektus.

13.2. Apeliantės argumentai, jog parengtas projektas laikytinas paskirties keitimo projektu, o atliekami veiksmai laikytini pastato ar patalpų paskirties keitimu, dėl ko turėtų būti gaunamas statybą leidžiantis dokumentas bei taikomi kiti su tuo susiję teisės aktų reikalavimai, teisiškai nepagrįsti ir neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punkto bei 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatų. Šalims priklausančios patalpos priskiriamos gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatams – patalpoms ir jas atidalinus patalpų paskirtis nepasikeis. Be to, ieškovė sutinka apmokėti atidalinimo projekto įgyvendinimo sąnaudas, ieškiniu atlyginti patalpų atidalinimo išlaidas neprašoma, todėl įgyvendinimo kaina atsakovei nėra aktuali.

Šalies argumentai

13.3. Apeliantės nurodomas Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ netaikytinas, kadangi pagal 1 punktą atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant reglamento 1 priede nurodytus statinius, reglamento nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Patalpa a-60 nekeičiama, atidalinimos patalpos nėra naujai projektuojamos patalpos ir nekeičiami jų parametrai, be to, apeliantės nurodomas reglamentas netaikytinas, kadangi įsigaliojo 2020-01-01, kai tuo tarpu civilinė byla pradėta 2017 metais.

13.4. Apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog nebuvo vertintos inžinerinių tinklų keitimo ir perprojektavimo galimybės. Ieškovės pateiktame projekte buvo išspręstas inžinerinių tinklų klausimas (projekto 7.1. punktas), nurodant, kad įgyvendinant projektą tinklai su apskaitomis nekeičiami. Patalpoje yra tiek šalto, tiek karšto vandens vamzdžiai, atvesta atskira elektros instaliacija nuo skydinės, šiuo metu prietaisai šioje virtuvės patalpoje veikia tinkamai, o projektu nebus keičiamos esamų inžinerinių sistemų vietos ir prijungimo taškai, Esami inžinerinių tinklų įvadai užtikrina, kad kiekvienas iš butų galės naudotis vandentiekio, elektros, ventiliacijos įvadais ir jokie nei projektavimo, nei įvadų keitimo darbai nebus atliekami.

13.5. Aplinkybę, jog kiekvienoje iš atidalinamų patalpų yra vandentiekio, elektros ir ventiliacijos įvadai, patvirtina administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ 2018-10-03 raštas ir 2017-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kiekvienoje iš patalpų esančius vandens skaitiklius patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nei antstolis, nei elektrikas neieškojo kabelio vietos (neatitraukė baldų), nenaudojo specialių prietaisų elektros kabeliams sienoje nustatyti ir kabelio buvimo vietą antstolis vertino tik vizualiai. Kadangi patalpos buvo pritaikytos naudoti trims butams, patalpa a-61 turėjo naudotis du butai, o patalpa a-60 – vienas butas, todėl kiekvienoje iš patalpų yra atvesti atskiri vandentiekio, elektros ir ventiliacijos įvadai. Šiuo metu šalys taip pat turi atskirus vandens skaitiklius (įrengti kiekvienoje iš patalpų), atskirus elektros skaitiklius (įrengti namo laiptinėje), sudarytos atskiros sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais ir atskirai apmokama už sunaudotą vandenį, elektros energiją.

13.6. Atidalijant patalpas nebūtų keičiami patalpos vėdinimo sprendiniai, vėdinimo angos išliktų esamos ir esama situacija negali pablogėti. Šiuolaikiniai recirkuliaciniai gartraukiai gali būti ir be prijungimo į atskirą ventiliacijos šachtą. Taigi viena ventiliacinės anga visiškai pakankama patalpai funkcionuoti.

13.7. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, kad atidalinamoje patalpoje turi būti įrengtas šildymas. Ieškovės pateiktame ir specialisto (architekto) parengtame projekte nurodoma, jog patalpa a-60 yra šilumos nuostolių neturinti patalpa, kadangi neturi su lauku besiribojančių atitvarų ir iš visų pusių ribojasi tik su šildomomis patalpomis, ji nėra naujai suprojektuota patalpa ir be šildymo prietaiso funkcionuoja iki šiol kaip virtuvė. Apeliantė nenurodė jokios teisės akto normos, kad būtinai tokioje patalpoje turi būti įrengtas šildymo prietaisas. Be to, pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13. punktą butas apskritai negali turėti jokios bendros virtuvės su kitais butais.

13.8. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, jog atidalintoje patalpoje a-60 nebus tinkamo apšvietimo (insoliacijos). Patalpa a-60 nors ir neturi tiesioginio lango, tačiau ji atskirta siena iš stiklo blokelių (80 cm), sprendinys nekeičiamas, todėl insoliacija nepasikeistų. Ieškovė turės patalpą (a-61), kurios insoliacija yra ilgesnė nei 2,5 val., o atsakovė turi dvi patalpas, kurių insoliacija yra daugiau nei 5 val.

13.9. Apeliantės gyvenimo sąlygos atidalinus patalpas nepablogės, priešingai, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas. Ieškovei priklauso 69,7 proc. bendro ploto, atsakovei 30,3 proc., tačiau bendromis patalpomis dėl savo veiksmų (nemalonaus elgesio, konfliktų kėlimo) iš esmės naudojasi tik atsakovė, kas yra nepateisinama bei pažeidžia ieškovės teisę naudotis savo nuosavybe. Po atidalinimo atsakovei tektų 1,4 m² didesnis plotas nei priklausytų pagal idealiąsias daikto dalis, tačiau kompensacijos už prarandamą plotą neprašoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padalintos bendro naudojimo patalpos pagal pateiktą projektą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus - 2020-12-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą; 2016-03-17 deklaraciją apie statybos užbaigimą; VĮ „Registrų centras“ atsakymą į 2020-12-03 J. N. paklausimą; 2016-03-09 kadastrinių matavimų bylą; 1998-09-08 kadastrinių matavimų bylą. Prašo rašytinius įrodymus priimti, kadangi apie naujai atliktus kadastrinius matavimus sužinojo pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu, o naujai atlikti kadastriniai matavimai įregistruoti be atsakovės sutikimo. Nurodo, jog naujai pateikiami rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė nepagrįstai a-60 patalpą pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodė kaip koridorius-virtuvė, fiktyviai pastačiusi elektrinę viryklę ir per stiklo blokelių sieną pervedusi elektros kabelį, nors pirminė ir faktinė patalpos paskirtis yra koridorius. Apeliantė nurodo, kad pateikiami nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi klausimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų atidalinimo galimumo išspręsti, kadangi ieškovė patalpų formavimo projekte pateikė neteisingus duomenis.

19. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmeniui, prašančiam išimties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

20. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų ir per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, nurodydama, jog apie tai, kad ieškovė atliko naujus patalpų kadastrinius matavimus, kuriuose koridorius nurodytas kaip koridorius – virtuvė sužinojo tik baigiamųjų kalbų metu, o matavimai atlikti ir įregistruoti be jos sutikimo. Vertintina, jog apeliantė pateiktame prašyme nepagrindė būtinybės taikyti CPK 314 straipsnio išimtį ir priimti rašytinius įrodymus. Matyti, jog kadastriniai matavimai atlikti 2016 metais, civilinė byla nagrinėjama nuo 2017 metų, o dar pateiktame ieškovės techniniame projekte nurodyta patalpa koridorius-virtuvė. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, tokia aplinkybė, jog patalpa a-60 vadinama koridoriumi – virtuve, turėjo būti žinoma gavus iš ieškovės techninį projektą, juolab kad projektą vertino ir atsakovės pasirinktas ekspertas. Nors apeliantė nurodo, kad teikiami įrodymai pagrindžia, jog koridoriaus-virtuvė įregistruoti fiktyviai pastačiusi elektrinę viryklę ir per stiklo blokelių sieną pervedusi elektros kabelį, tačiau apeliantė tokios aplinkybės neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, neteikė pirmosios instancijos teisme šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jai gauti ir pateikti šiuos įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

22. Atsižvelgdamas į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo nustatymo tikslus bei į aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 32 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia apeliantės teikiamų rašytinių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23. Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog ginčas yra teisme nagrinėjimas daugiau nei tris metus, civilinė byla apylinkės teisme grąžinta apeliacinės instancijos teismo nagrinėti iš naujo, todėl ilgas procesas, skirtingas aplinkybių vertinimas reikalauja išsamaus aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimo ir įvertinimo. Nurodo, jog priimant sprendimą nevertinti atsakovės paaiškinimai, remtasi įprasta praktika dėl patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau neatsižvelgta į situacijos specifiškumą. Taip pat nurodo, jog civilinė byla yra sudėtinga, civilinės bylos dalykas ir pagrindas specifiški, byla didelės apimties, o pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymi, jog dėl susiklosčiusios situacijos teismo posėdžius rekomenduojama organizuoti naudojantis ZOOM konferencijų programa, todėl teismas turi visas galimybes civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

25. Teisėjų kolegija vertina, jog apeliantė nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka. Aplinkybė, jog civilinės bylos nagrinėjimas trunka nuo 2017 metų, nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti civilinė byla ngrinėjama žodinio proceso tvarka. Taip pat žodinio bylos nagrinėjimo nepagrindžia ir kiti atsakovės nurodomi argumentai – civilinės bylos specifiškumas, sudėtingumas ar, apeliantės nuomone, neišsamus įrodymų vertinimas. Pažymėtina, jog byloje dalyvaujančios šalys įrodinėjamas aplinkybes grindžia rašytiniais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti, žodinio proceso nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme nulemtas ne tikslu išsiaiškinti papildomas aplinkybes, o iš esmės neigiamo, nepalankaus atsakovei teismo sprendimo priėmimo aplinkybės. Aplinkybė, jog teismo posėdžius rekomenduojama organizuoti konferencijų programa, nelaikytina pagrindu, neatsižvelgiant į CPK 322 straipsnyje įtvirtintą išimtinumo pobūdį, procesą apeliacinės instancijos teisme organizuoti žodinio proceso tvarka. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė savo argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, teismui pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl nekonstatuotinas žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas.

Dėl ginčo esmės

26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovei V. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis indeksais a-48 (3,22 kv.m.), a-59 (5,36 kv.m), a-60 (2,93 kv.m) ir a-61 (5,87 kv.m.), iš viso 14,16 kv. m.. Atsakovei J. N. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir bendrosios dalinės nuosavybės teise bendro naudojimo patalpos: a-59 (2,33 kv.m), a-60 (1,27 kv.m) ir a-61 (8,43 kv.m), iš viso 6,16 kv.m. Taigi tiek ieškovei, tiek atsakovei atitinkamomis dalimis priklauso bendro naudojimo patalpos a-59, a-60 ir a-61, o ieškovė siekia pagal UAB „Šildvė“ parengtus kadastrinio objekto (duomenys neskelbtini), formavimo projekto Nr. 20-011-SC-A-02 sprendinius, atliekant paprastojo remonto darbus, atidalinti jai priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė su ieškovės reikalavimu pagal parengtą projektą nesutinka, pateikia eksperto doc. dr. Dariaus Kalibato 2020-06-18 ekspertinio tyrimo aktą su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)062020, kurio pagrindu įrodinėja, jog patalpų atidalinti negalima, o ieškovės siekis atidalyti tokiu būdu bendro naudojimo patalpas sau priskiriant funkciškai ženkliai naudingesnes/vertingesnes patalpų dalis, yra nesąžiningas ir neatitinkantis proporcingumo ir teisingumo principų.

27. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

28. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-482/2009). Taigi, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-10-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-459/2007).

29. Bendraturtis, siekdamas bendro turto atidalijimo, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, negana to, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų visų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005-11-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-485/2005; 2009-01-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-7/2009). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma remiasi aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal pateiktą atidalinimo projektą ketinama keisti patalpų paskirtis ir nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas bei kiti norminiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė su tokia pozicija nesutinka, nurodydama, jog apeliantė klaidingai paprasto remonto darbus vertina kaip patalpų paskirties keitimą, o pateiktas techninis projektas atskleidžia atsakovei planus, susijusius su darbų atlikimu.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, pateiktą techninio projekto turinį ir norminį reglamentavimą, sprendžia, jog iš tiesų ieškovės ketinami atlikti darbai nelaikytini patalpų paskirties keitimu. Pastato (patalpų) paskirties sąvoka yra atskleidžiama Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatose ir statiniai skirstomi į dvi grupes – gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statiniai; negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (viešbučių paskirties pastatai, administracinės paskirties pastatai ir kt.). Iš pateikto techninio projekto matyti, jog ketinama atidalinti bendro naudojimo patalpas (paskirtis - gyvenamoji), tačiau jų paskirtis nekeičiama, ji ir išliks gyvenamoji. Taigi sutiktina su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog ieškovė ketina pakeisti patalpų paskirtį bei remiasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis.

32. Kaip teisingai nurodo ieškovė, pagal teismų praktiką tinkamu bendraturčiui būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu pripažįstamas tinkamas projektinis pasiūlymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 50 punktas). Projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje, numatant, jog pasiūlymų tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą atidalinti bendro naudojimo patalpas, remiasi UAB „Šildvė“ parengtu formavimo projektu, o apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikto projekto turiniu, neturi teisinio pagrindo vertinti, kad pateiktame formavimo projekte neatskleista informacija apie ketinamus įgyvendinti sprendinius. Be to, projektas parengtas tokią teisę ir kvalifikaciją turinčio asmens, kadangi pateiktas architektui P. K. išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. A 8242, suteikiantis teisę statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas; statinių kategorija – ypatingieji ir neypatingieji statiniai. Taigi projektą parengusio architekto kvalifikacija apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti. Taip pat formavimo projekte pateikta ir inžinierės - projektuotojos V. P. (pateiktas kvalifikacijos atestatas Nr. 178603) išvada dėl projekto šilumos tiekimo, šildymo, vėdinimo dalies sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams.

33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėja, jog bendrojo naudojimo erdvės negali būti techniškai ir inžineriškai padalintos taip, kad galėtų būti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, o tenkindamas ieškovės reikalavimą apylinkės teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktame eksperto doc. dr. Dariaus Kalibato 2020-06-18 ekspertinio tyrimo akte su specialisto išvada atliktą ieškovės parengto projekto vertinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei įrodinėja apeliantė, vertino atsakovės pateiktą ekspertinį tyrimo aktą su specialisto išvada ir nusprendė atmesti kaip nepagrįstą, o įvertinęs ieškovės siūlomą atidalinimą pagal pateiktą projektą sprendė, jog toks atidalinimas galimas, jis nepažeis bendraturčių interesų bei nepablogins patalpų.

34. Apeliantė, įrodinėdama, jog patalpų nėra galimybės techniškai padalinti pagal pateiktą ieškovės projektą, visų pirma nurodo, kad sprendžiant atidalinti bendro naudojimo patalpas nevertinta techninė galimybė pakeisti elektros, vandens ir šilumos sistemas, elektros įvadų įrengimus, nėra aišku, kaip bus atliekama apskaita. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių argumentus, nepritaria tokiems apeliantės argumentams, kadangi jų nepagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovės pateikto UAB „Šildvė“ projekto 7.1 punkte nurodyta, jog bendro naudojimo patalpose – virtuvėse yra vandentiekio, nuotekų, elektros tinklai su atskiromis apskaitomis ir įgyvendinant projektą, tinklai su apskaitomis nekeičiami. Apeliantės argumentus dėl inžinerinių tinklų įvadų keitimo paneigia ir byloje pateiktas administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ 2018 m. spalio 3 d. raštas, patvirtinantis, jog patalpos a-60 ir a-61 turi atskiras vandentiekio ir nuotekų tinklų komunikacijas, yra išvedžioti atskiri padidintos įtampos elektros instaliacijos laidai, skirti el. viryklei įjungti ir kiti atskiri el. instaliacijos laidai su rozetėmis (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas antstolės D. Milevičienės 2017-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 12-17-367 taip pat pagrindžia aplinkybę, jog abiejose bendro naudojimo patalpose įrengti įvadai, o kiekvienoje iš patalpų yra vandens skaitikliai. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl elektros įvadų (ne)saugumo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Atmestinas kaip nepagrįstas ir argumentas, jog a-60 patalpoje vidinėje rozetėje nėra įtampos, dėl ko iš patalpos a-61 per stiklo pertvarą į patalpą a-60 pervestas elektros kabelis techniškai netvarkingas. Pažymėtina, kad ir šis apeliantės argumentas yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kadangi jo nepatvirtina rašytiniai įrodymai, o antstolė, priešingai nei nurodo apeliantė, konstatuodama faktines aplinkybes, įtampos rozetėje netikrino (2017-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Taigi, kaip matyti iš techninio projekto, inžinerinių tinklų klausimas išspręstas, paliekant juos tokius, kokie yra, nekeičiant apskaitos, ir tikėtina, jog esami inžinerinių tinklų įvadai užtikrins, kad atidalinus patalpas atsakovė galės naudotis vandentiekio ir elektros įvadais.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog techninių kliūčių padalinti patalpas nesudaro ir atsakovės argumentai dėl patalpos a-60 vedinimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vėdinimo klausimas taip pat išspręstas. Iš jau minėto administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ 2018 m. spalio 3 d. rašto turinio matyti, jog bendro naudojimo patalpos turi atskirus kiekvienoje iš patalpų vėdinimo sistemos kanalus, kurių šachtos nutęstos į IX tech. aukšto esančią pastogę. Aplinkybę, jog kiekvienoje patalpoje yra atskira ventiliacinė anga, patvirtina ir antstolės Daivos Milevičienės 2017-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 12-17-367. Tai, jog patalpose yra atskiros ventiliacinės angos natūraliam vėdinimui, patvirtina ir UAB „Šildvė“ inžinierė – projektuotoja V. P., ieškovės pateiktame projekte vertinusi patalpų šildymo bei vėdinimo inžinerinių sistemų būklę. Pažymėtina ir tai, kad iš projekto matyti, jog atidalijant patalpas nebūtų keičiami a-60 patalpos vėdinimo sprendiniai, vėdinimo anga išliktų. Apeliantė nepaneigė faktinių aplinkybių dėl jau esančių abiejose patalpose atskirų ventiliacinių šachtų, nepagrindė, jog tokia a-60 patalpoje ventiliacinė šachta negali būti naudojama pagal paskirtį ir pablogėtų faktinė situacija (CPK 178, 185 straipsniai).

36. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, kad atidalijus patalpas nesant šildymo patalpoje a-60 pablogėtų naudojimosi ja galimybė. Ieškovės pateiktame UAB „Šildvė“ techniniame projekte inžinierė –projektuotoja, projekto dalies (šilumos tiekimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) vadovė V. P., įvertinusi bendrų patalpų, pažymėtų indeksais a-60, a-61, a-59 šildymo būklę, nustatė, jog patalpa a-60 (plotas 4,20 kv. m.) yra pastato viduje ir neturi nei vienos išorinės sienos, ribojasi su šildomomis gyvenamosiomis patalpomis. Pažymėjo, jog pagal statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“, higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“, statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 16.1 punktą nuostolių neturinti patalpa a-60, kadangi nėra atitvarų turinčių šilumos nuostolius, nereikalauja atskiro šildymo priestato. Iš UAB „Šildvė“ rengtame projekte pateikto plano, kuriame pažymėti planuojami atlikti su patalpų atidalinimu susiję veiksmai, matyti, jog patalpa a-60 nėra naujai projektuojama patalpa, ji tokia egzistuoja ir šiuo metu, šiuo metu patalpa taip pat nėra šildoma atskiru prietaisu, todėl apeliantės argumentai, susiję su patalpos (ne)šildymu nepagrindžia aplinkybės, jog atidalinus patalpas būtų pabloginama esama situacija (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, neturi pagrindo ir apeliantės argumentai, kad besiribojantiems su a-60 patalpa kaimynams nesišildant a-60 patalpa nebus šildoma (arba bus šildoma nepakankamai), kadangi apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, jog (ne)šildymo aplinkybė yra priklausanti išimtai nuo kaimyninių patalpų savininkų valios, juolab kad namas yra senos statybos (CPK 185 straipsnis).

37. Apeliaciniame skunde negalimumo techniškai atidalinti patalpas aplinkybė įrodinėjama ir tinkamo apšvietimo (insoliacijos) nebuvimu. Byloje ginčo nėra, jog patalpa a-60 neturi lango, patalpoje a-61 yra langas, o šiuo metu patalpos atskirtos stiklo blokelių siena, pro kurią ir patenka šviesa. Ieškovė nurodo, jog stiklo blokelių siena nebus naikinama, ji išliks. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Šildvė“ rengtame projekte pateiktą planą, kuriame nurodyti planuojami atlikti su patalpų atidalinimu susiję veiksmai, pažymi, jog iš tiesų, patalpas a-60 ir a-61 skirianti stiklo blokelių pertvara paliekama viršuje 80 cm, o apačioje dengiama gipso kartono siena. Ieškovės pateiktame projekte 6 punkte pavadinimu „Patalpų insoliacija“ išsamiai įvertinta ieškovei ir sakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų insoliacija bei jos atitikimas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimams. Projekte nurodyta, kad atsakovei priklausantis butas turi du langus, jie orientuoti į pietryčius ir buto insoliacija trunka mažiausiai 5 valandas. Taigi pritartina ieškovės argumentams, jog atsakovė turi pakankamą šviesos insoliaciją bute, o aplinkybė, jog į patalpą a-60 šviesa pateks per stiklo blokelių sieną, kaip kad yra ir šiuo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės esamos padėties pablogėjimo.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, faktines aplinkybes, konstatuoja, jog bendro naudojimo patalpų atidalinimas nepablogins atsakovės padėties ir nepažeis jos, kaip bendraturtės interesų, o priešingai, sudarys galimybę ieškovei ir atsakovei naudotis patalpomis išvengiant ar sumažinant konfliktines situacijas, kurias procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodo esant abi šalys. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog toks bendro naudojimo patalpų atidalinimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei bendraturčių interesų pusiausvyros principus, kadangi patalpos yra egzistuojančios ir šiuo metu, atidalijus nesikeis patalpos a-60 parametrai (CK 1.5 straipsnis; pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). Pažymėtina ir tai, jog pagal pateiktą projektą, atsakovei tenka 1,4 kv. m. didesnis bendro naudojimo patalpų plotas nei kad priklauso pagal turimas dalis, o ieškovė kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę dalį reikalauja. Be to, pažymėtina, jog ieškovė kelis kartus procesiniuose dokumentuose (taip pat ir atsiliepime į apeliacinį) skundą nurodė, kad ketina apmokėti atidalinimo projekto įgyvendinimo sąnaudas.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, atsižvelgė į bendraturčių tarpusavio interesų pusiausvyrą, vertino, ar atsakovei atidalinta patalpa nebus pabloginta, todėl pagrįstai sprendė pagal ieškovės pateiktą projektą atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertintina, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantei neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teikia teismui bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovės J. N. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. N. ieškovės V. B. naudai 484 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėMargarita StambrauskaitėJelena Šiškina