Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo A. J. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Iltė“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. J., sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini). naudai išlaikymą, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas tvarkyti pavedant ieškovei R. J., išlaikymą priteisiant iki sūnaus M. J. pilnametystės; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo skolą, kuri sudaro 3600 Eur ieškovės naudai; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo sūnaus M. J. naudai laikiną išlaikymą po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad ieškovė nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Jie taip pat galėjo teikti įrodymus ir kviesti liudytojus įrodinėti atsakovo kaltę, bet to nedarė. Apklausta liudytoja abstrakčiai nurodė aplinkybes. Kavos gėrimas kavinėje ar pabendravimas telefonu, negali būti vertinama santuokinių pareigų pažeidimu. Atsakovai nepagrindė ir neįrodė ieškovės kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės. Prašo priteisti išlaikymą po 450 Eur. Vaikas turi įgimtų ligų, jam buvo atlikta operacija ir neaišku kiek dar reikės atlikti. Sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė išlaidų dalis. Nors ji neįrodė negautų pajamų dėl nedarbingumo, tačiau sūnaus priežiūra ir gydymas apsunkina ieškovės gyvenimą, taip pat ir finansiškai ir tai leidžia nukrypti nuo suformuotos praktikos priteisiant bazinės algos dydį. Taip pat prašo priteisti 3 600 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. Atsakovas teigia, kad buvo teikiamas išlaikymas, bet bylos duomenys rodo ką kitą. Yra keletas pavedimų 2023 m. ir 2024 m. į sūnaus sąskaitą, bet nurodyta kaip dovana. Pinigai turėjo būti siunčiami į ieškovės sąskaitą ir ji turėjo spręsti, kam jie panaudojami, ir paskirtis yra visiškai kita. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra ginčo. Dėl turto padalinimo dalintinas turtas ir jo vertė išsamiai aptarta patikslintame ieškinyje. Nesutinka su atsakovo nurodyta buto verte 58 000 Eur, kur remiasi konsultacine išvada. Mano, kad neįvertintas kreditorinis įsipareigojimas ir vertė turėtų būti mažintina paskolos suma. Išlaikymo sau ieškovė nereikalauja. Pavardę prašo palikti J..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas A. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų M. J., gimusį(duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, vieno iš sutuoktinių piktnaudžiavimas alkoholiu, neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo, per didelis dėmesys pramogoms ir azartiniams lošimams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-191-378/2020, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad santuokiniai santykiai yra nutrūkę. Abi šalys pripažino, kad šeima faktiškai yra iširusi. Ieškovė nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 21 d., po to kai atsakovas jai pateikė jos nuotrauką su kitu vyru ir susirašinėjimą, su atsakovu nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko šeimyninių santykių. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2023 m. birželio 20 d. sužinojo, jog ieškovė susitikinėja su kitu vyru. 2024 m. sausio pradžioje jis parašė pareiškimą skyryboms, ir nuo sausio 10 d. pradėjo bendrauti su kita moterim. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuo 2023 m. birželio 21 d. šalys nebeketino tęsti santuokinio gyvenimo, santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių buvo nutrūkę.

Nustačius šalių santuokos iširimo momentą, spręstina dėl kokių priežasčių santuoka iširo. Šalys skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, kad dėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santykiai šalo nuo 2020 m. Atsakovas pradėjo vis rečiau grįžti iš užsienio, keitėsi jo elgesys. Ji įtarė, kad vyras jai yra neištikimas. Atsakovas mobiliojo ryšio telefone įdėjo tik jam vienam žinomą slaptažodį, ko niekada nebuvo. Ji nieko nežinojo apie jo gyvenimą užsienyje. Be to gyvenant santuokoje nebuvo pagarbos, tolerancijos, viena augino vaikus, nejautė iš atsakovo jokios moralinės paramos. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Kaltę grindė tuo, jog ieškovė buvo jam neištikima. Ieškovė neneigė, kad santuokos metu bendravo su kitu vyru, tačiau nurodė, kad intymūs santykiai jų nesiejo.

Į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose ieškovė su kitu vyru geria kavą, patvirtina, kad ieškovė bendravo su kitu vyru, ko neneigė ir pati ieškovė. Tačiau, teismo vertinimu, nuotraukos, kuriose yra bendraujama su kitu vyru, geriant kavą, savaime negali būti vertinamos kaip įrodymas kaltei dėl santuokos iširimo pripažinti.

Iš pateikto ieškovės ir „Meile“ įvardinto asmens susirašinėjimo galima daryti išvadą, jog juos siejo emocinis ryšys, tačiau tai savaime neįrodo neištikimybės fakto.

Apklausta liudytoja R. R. paliudijo, kad 2023 metų sausį, jai draugė pasakė, kad jos vyras kavinėje dažnai susitikinėja su kita moterim. O per Velykas jai paskambino ieškovė ir pasakė atiduoti jai jos vyrą. Kalbėjosi su vyru ir jis pripažino, kad buvo vienkartinis nuotykis. Kai po mėnesio vyras vėl gavo tos moters žinutes, su vyru išsituokė. Jau po to dukra nuėjusi pas tėvą pamatė juos iš nufotografavo, o ji nuotrauką ir susirašinėjimą nusiuntė ieškovės vyrui. Žino, kad ieškovė ir toliau bendrauja su jos buvusiu sutuoktiniu.

Nei atsakovas, nei liudytoja R. R., teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, gyvendama kartu su atsakovu, buvo neištikima atsakovui. Vien bendravimas ar susitikimai su priešingos lyties asmenimis, negali vienareikšmiškai būti laikomi santuokos pareigų nevykdymo ar neištikimybės sutuoktiniui įrodymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai bendro gyvenimo ir ūkio neveda nuo 2023 m. birželio 21 d., tačiau iki šalių apsigyvenimo skyrium šalių santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški, skyrėsi šalių suvokimas ir įsitikinimai apie tam tikras bendro gyvenimo kartu sritis, vertybės, poreikiai. Abiejų šalių perdėti lūkesčiai darė įtaką šalių šeimyniniam gyvenimui. Ieškovei trūko emocinio ryšio su sutuoktiniu, jo darbas užsienyje, reti susitikimai, nevertinimas jos indėlio į šeimos gerovės kūrimą, juos atitolino. Atsakovas jautėsi neįvertintas, nes ir teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, jog viskas šeimoje įsigyta jo uždirbtomis lėšomis, o ieškovė prie to neprisidėjo. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad sutuoktiniai turėjo ir nesprendė santuokoje kylančių problemų dar iki prasidedant santykių pablogėjimui, o pablogėjus santykiams juos tik dar labiau aštrino negerbdami vienas kito poreikių, nesirūpindami vienas kitu. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kyla tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CK 3.51–3.54⁴ straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus ieškovės norą pasilikti santuokos metu įgytą pavardę, taip pat tai, jog šalys turi nepilnametį sūnų, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „J.“, o atsakovui - jo prigimtinė pavardė „J.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Byloje šalys nurodė, jog abu yra veiksnūs bei darbingi, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gimusio(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas sutinka, jog nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Pagal CK 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus po šalių gyvenimo skyrium pradžios liko gyventi ir iki šiol faktiškai gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai juo rūpinasi ir auklėja. Kadangi iš esmės ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad vaikui būtų sudarytos saugios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio M. J., gimusio(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu neprašo nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus detalios bendravimo tvarkos. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad sutinka, kad būtų bendraujama su vaiku atskirų tėvų susitarimų pagrindu ir sąlygomis. Šalys posėdžio metu teismui nurodė, jog šalims pavyksta tarpusavyje susitarti ir susiderinti dėl bendravimo tvarkos.

Išvadą teikianti institucija nurodo, jog sutinka, kad būtų bendraujama su vaiku atskirų tėvų susitarimų pagrindu ir sąlygomis. Tokia bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Teismas, šalims geranoriškai sutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, mano, jog bendravimo tokia tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir teisei kiek galima daugiau bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkintinas.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.118, 3.127 straipsniai). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; kt.).

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 1) 3 kambarių butas, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) garažas, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) garažas, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) automobilis VW SCIROCCO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5) automobilis AUDI Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Abi šalys sutinka, kad po santuokos nutraukimo 3 kambarių butas, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto vertės. Ieškovė nurodo, kad buto, esančio(duomenys neskelbtini), vertė yra 50 000 Eur, savo teiginį grindžia VĮ „Registrų centras“ svetainės fiksuota vidutine rinkos verte. Atsakovas pateikė 2023 m. lapkričio 10 d. buto, esančio(duomenys neskelbtini) , Konsultaciją dėl galimos turto kainos Nr. 31002, kurioje nurodyta, kad minėto buto vertinamo turto rinkos vertė 2023 m. spalio 31 d. yra 58 000 Eur (turto vertintojas R. G.). Teismas atsižvelgia į tai, kad nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita. Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai, tačiau neatsižvelgiama į turto vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, nekilnojamojo turto valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių. Taigi VĮ „Registrų centras“ masinio nekilnojamojo turto vertinimo duomenys yra abstraktūs, turto vertė nustatyta nevertinant individualių specifinių nekilnojamojo turto savybių. Iš 2023 m. lapkričio 10 d. buto, esančio(duomenys neskelbtini), Konsultacijos dėl galimos turto kainos Nr. 31002, matyti, kad butas buvo apžiūrėtas, užfiksuotas fotonuotraukomis, buvo įvertintas jo įrengimas, interjeras ir visi individualūs požymiai, todėl laikytina, kad atsakovo nurodoma buto vertė yra reali (CPK 185 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 58 000 Eur.

Pagal 2017 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB Ilte, buto, adresu(duomenys neskelbtini), savininkams A. J. ir R. J. buvo suteikta būsto renovacijos paskola. 2024 m. spalio 29 d. tenkanti bendra prievolės suma sudaro 6 057,75 Eur, kurią po santuokos nutraukimo turėtų grąžinti asmeniškai buto savininkas, todėl laikytina kad šio dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 51 942,25 Eur.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad garažo, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4 000 Eur ir automobilio VW SCIROCCO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 6 000 Eur. Nesant ginčo tarp šalių teismui nėra pagrindo abejoti ieškinyje ir priešieškinyje nurodyta turto verte, kuri laikytina adekvačia ir protinga.

Ieškovė garažo, adresu(duomenys neskelbtini), rinkos vertę nurodo 4000 Eur. Atsakovas nesutinka ir nurodo, kad pagal VĮ „Registrų centras“ masinio nekilnojamojo turto vertinimo duomenis garažo adresu(duomenys neskelbtini), vertė 2050 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas garažas yra prastos būklės, neremontuotas, jam reikalinga keisti stogą. Atsižvelgiant į tai, kad garažo, adresu(duomenys neskelbtini), kuriam buvo pakeistas stogas, vertė 4000 Eur, įvertinus, jog abu garažai yra panašiu atstumu nuo miesto centro sutiktina su atsakovu, jog adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2050 Eur.

Taip pat šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemonę AUDI Avant, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas dėl šios transporto priemonės vertės, ieškovė automobilį AUDI Avant vertina 4500 Eur , o atsakovas – 3560 Eur. Atsakovas nurodomai automobilio AUDI Avant vertei pagrįsti pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis. Tuo tarpu ieškovė pateikė keletą skelbimų iš skelbimų portalo www.autoplius.lt. Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, jog individualusis turto vertinimas yra tikslesnis nei masinis turto vertinimas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas automobilio vertę grindžia būtent individualaus vertinimo išvadomis, tikslesniais automobilio duomenimis, įvertinęs ir automobilio pagaminimo metus (2007 m.), sprendžia, kad automobilio AUDI Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3 560 Eur.

Turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė nereiškė reikalavimo dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas taip pat nenustatė pagrindų nukrypti nuo šio principo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Abi šalys byloje pateikė savo siūlymus dėl turto padalijimo.

Ieškovė prašo santuokos su atsakovu metu įgytą turtą padalinti atsakovui priteisiant santuokos metu įgytą – garažą, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW SCIROCCO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį AUDI Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, išmokant ją per 5 metų laikotarpį (teismo posėdžio metu nurodė, jog galbūt sumokėtų ir greičiau, per 6 mėnesių laikotarpį) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovei – 3 kambarių butą, adresu(duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas prašo santuokos metu įgytą turtą padalinti ieškovei priteisiant santuokos metu įgytą – 3 kambarių butą, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW SCIROCCO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį AUDI Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, išmokant ją per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nesant byloje prieštaravimų 3 kambarių butas, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o garažas, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis AUDI Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovui.

Sprendžiant dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, teismas atsižvelgia į esamą faktinį turto valdymą, kas nurodytą turtą šiuo metu prižiūri ir juo naudojasi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad automobiliu VW SCIROCCO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ieškovė ir ji yra jo valdytoja. Byloje nustatyta, kad nors garažas, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, tačiau garažą pirko atsakovas paėmęs paskolą Švedijoje, kurią dengia vienas ir dar įmokas mokės iki 2027 m. Atsižvelgiant į tai, kad didesnė dalis nekilnojamojo turto atitenka ieškovei, be to įvertinant, aplinkybę, kad atsakovas moka ir dar du metus turės mokėti paskolos įmokas, už kurią nupirktas garažas, adresu(duomenys neskelbtini), minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui.

Nustatytina, jog kreditorinę prievolę pagal 2017 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią butui, adresu(duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 29 d. tenkanti bendra prievolių suma sudaro 6 057,75 Eur (būsto renovacijos paskola), po santuokos nutraukimo vykdys R. J., nes jai asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, jog galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir turtą dalija lygiomis dalimis. Jeigu šaliai (buvusiam sutuoktiniui) priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai privalo kitai šaliai išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 2, 3 dalys). Suskaičiavus ieškovei atitenkančio turto vertę, konstatuotina, kad ieškovei priteistina turto už 57 942,25 Eur vertę. Atsakovui atitenka turto už 9 610 Eur. Skirtumas tarp šalių turto, skaičiuojant jų vertę, yra 48 332,25 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 24 166,13 Eur kompensacija už mažesnę atsakovui tenkančio turto vertę (CK 3.117 straipsnio 2, 3 dalys). Įvertinus dabartinę šalies ekonominę situaciją, tai, kad ieškovei priteistinos kompensacijos suma yra didelė (didesnė, negu tikėjosi ieškovė), vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovė įpareigotina atsakovui priteistą kompensaciją sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, nepilnamečiui sūnui M. J., gimusiam(duomenys neskelbtini), nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 450 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, prašo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 1 038 Eur neatskaičius mokesčių (777 Eur atskaičius mokesčius). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, nurodo, kad jos darbo užmokestis yra apie 900 Eur. Ieškovei šiuo sprendimu priteistinas 58 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas ir 6 000 Eur vertės automobilis. Prievolių suma sudaro 6 057,75 Eur (būsto renovacijos paskola). Taip pat teismo sprendimu ji įpareigotina per 10 mėnesių laikotarpį sumokėti atsakovui 24 166,13 Eur kompensaciją.

Atsakovui šiuo teismo sprendimu priteistinas 3 560 Eur vertės automobilis, 6 050 Eur vertės nekilnojamasis turtas (du garažai) ir 24 166,13 Eur piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto priteisimą ieškovei. Atsakovas dirba, jo teigimu, darbo užmokestis sudaro apie 3 500 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad moka užsienyje paimtą paskolą ir liko 7 000 Eur, taip pat 1 300 Eur turi grąžinti vaiko pinigų. Taip pat nurodė, kad jam reikalinga operacija, negalės dirbti, todėl pajamos sumažės.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog šalių sūnui kas mėnesį reikalinga skirti 906 Eur. Išlaidas sudaro išlaidos maistui, išlaidos rūbams, internetui, būsto ir komunaliniai mokesčiai, higienos priemonėms, buities prekėms, sveikatos priežiūrai, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, būreliams, kurui, dienpinigiai. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

Iš UAB(duomenys neskelbtini) pateiktų medicininių dokumentų išrašų bei ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad M. J. diagnozuota paveldėta(duomenys neskelbtini), struktūrinė į vidų iškrypusi „(duomenys neskelbtini)“, gerybiniai ir(duomenys neskelbtini). Rekomenduojama pėdų mankšta, reabilitacija, plaukimas, pratimai vandenyje.

Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto pagrindimui pateikė išlaidų paskaičiavimo lentelę. Be to, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes apie vaiko sveikatos būklę, kitus vaiko poreikius pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad išlaidos nurodytiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Įvertinus ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytas sumas, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikiams patenkinti reikalingos piniginių lėšų sumos yra protingos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, teismas sprendžia, kad nurodyta suma vaiko poreikiams atitinka protingumo kriterijų ir yra reikalinga vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant išdėstytoms aplinkybėms, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, darytina išvada, kad ieškinyje nurodyta sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti 906 Eur suma yra protinga ir atitinka vaiko poreikius. Minėta suma mažintina valstybės mokamos universalios išmokos kiekvienam vaikui kas mėnesį suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina išlaikymo suma vaikui – 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko M. J. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaiko poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už metus laiko nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia išlaikymo vaikui. Įvertinus ieškovės ieškinyje išdėstytus teiginius, teismo posėdyje duotus paaiškinimus, matyti, kad ieškovės pozicija dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui yra nenuosekli. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovas visiškai neteikė išlaikymo vaikui, tačiau nurodo, kad atsakovas yra paėmęs sūnui telefoną, moka už jį ir už sūnui teikiamas mobilaus ryšio paslaugas. Atsakovas nupirko sūnui kompiuterį už 1 300 Eur, sutiko, kad atsakovas vežė sūnų konsultacijai pas gydytojus, taip pat parvežė iš gydymo įstaigos. Taip pat ieškovė pripažino, kad atsakovas mokėjo pusę mokesčių, susijusiu su buto išlaikymu. Iš to seka, kad buvo dengiama ir nepilnamečiui sūnui priklausančios sumos dalis. Iš atsakovo pateiktų pavedimų matyti, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą pravedė: 2024 m. sausio 2 d. – 300 Eur (pragyvenimui), 2024 m. sausio 31 d. – 300 Eur (pragyvenimui), 2024 m. vasario 26 d. – 300 Eur (pragyvenimui), 2024 m. kovo 28 d. – 300 Eur (pragyvenimui), 2024 m. balandžio 30 d. – 300 Eur (pragyvenimui), 2024 m. gegužės 28 d. – 100 Eur (pragyvenimui), 2024 m. liepos 25 d. –100 Eur (pragyvenimui), 2024 m. rugpjūčio 29 d. – 100 Eur (mokesčiai), 2024 m. rugsėjo 12 d. – 200 Eur, 2024 m. rugsėjo 26 d. – 120 Eur, 2024 m. lapkričio 14 d. – 350 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sumokėjus atsakovo dalį mokesčių kartais likdavo po 100 Eur. Be to iš pateiktų pavedimų matyti, kad atsakovas po 100 Eur pravesdavo ir į sūnaus sąskaitą. Nors ieškovės teigimu, tokie pavedimai, kurie pavadinti „dovana“ neatitinka vaiko išlaikymo paskirties, tačiau matyti, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nusišalinęs ir neteikė išlaikymo vaikui, juo nesirūpino. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui, susidariusio nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. 3 600 Eur priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), yra 108 Eur (400 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui antrinė teisinė pagalba nebeteikiama, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 108 Eur žyminio mokesčio.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė už pareikštus reikalavimus sumokėjo 804 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat turėjo 1 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Taigi ieškovė iš viso patyrė 2 004 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu atsakovui buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. gegužės 29 d. pažymą (patikslintą) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 896,29 Eur. Antrinė teisinė pagalba atsakovui buvo suteikta iki 2025 m. kovo 31 d., todėl atsakovas papildomai turėjo 363 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies. Įvertinus ieškovės ir atsakovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei į šalių elgesį proceso metu, pažymėdamas tai, kad šalys tiek mediacijos, tiek teismo proceso metu nesiekė išspręsti bylą racionaliai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, esant ieškiniui ir priešieškiniui patenkintiems iš dalies, nepriteistinos iš šalių viena kitai.

Kadangi atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba teikiant priešieškinį bei atstovaujant teisme, antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas nepatyrė (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. J. (ikisantuokinė pavardė – V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą(duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei – J., atsakovui – J..

Nutraukus santuoką ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį adresu(duomenys neskelbtini), 58 000 Eur vertės;

2) automobilį VW SCIROCCO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės.

Nustatyti, jog kreditorinę prievolę pagal 2017 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ILTE, pagal kurią butui, adresu(duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 29 d. tenkanti bendra prievolių suma sudaro 6 057,75 Eur (būsto renovacijos paskola), po santuokos nutraukimo vykdys R. J..

Nutraukus santuoką atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1) automobilį AUDI Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 3 560 Eur vertės;

2) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu(duomenys neskelbtini), 2 050 Eur vertės;

3) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu(duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją už mažesnę atsakovui tenkančio turto vertę 24 166,13 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt šešių Eur 13 ct).

Nustatyti, kad ieškovė R. J., priteistą kompensaciją atsakovui A. J. turi sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti nepilnamečio M. J., gimusio(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. J., (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Eur (keturis šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė R. J..

Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei žyminį mokestį 108 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur) (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.