- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2-308-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00146-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ARVI“ ir ko iškėlė bankroto bylą (toliau – BUAB „ARVI“ ir ko), nemokumo administratore paskyrė UAB „Restrus“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nemokumo administratorei buvo pateiktas pareiškėjos bankrutavusios UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (toliau – ir pareiškėjos) 8 700 000 Eur finansinis reikalavimas, kurį ji pateikė teismui tvirtinti.
2. Kreditorė UAB „Belor“ pateikė prieštaravimus dėl pareiškėjos 8 700 000 Eur finansinio reikalavimo, kurio prašė netvirtinti. Kreditorė nurodė, kad reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje prieštarautų įsiteisėjusiam ir prejudicinę galią turinčiam Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 (įsiteisėjo 2020 m. balandžio 9 d.). BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinį reikalavimą grindžia tais pačiais dokumentais, kuriuos Vilniaus apygardos teismui nurodytoje byloje dėl 8 700 000 Eur reikalavimo galiojimo teikė atsakovė IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD, byloje atsakove dalyvavo ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturi reikalavimo teisės į BUAB „ARVI“ ir ko (toliau – ir skolininkė).
Šalies argumentai
3. Pareiškėja, atsiliepdama į kreditorės UAB „Belor“ prieštaravimus, nurodė, kad, priešingai nei teigia kreditorė, IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD turimai reikalavimo teisei į BUAB „ARVI ir ko pagrįsti, nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 buvo pateikusi ne visus pirminius buhalterinius dokumentus, kuriuos įvertinus iš tiesų Vilniaus apygardos teismui galėjo susidaryti įspūdis, jog BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturėjo 8 700 000 Eur reikalavimo teisės į BUAB „ARVI“ ir ko. Nagrinėjamoje byloje dėl kreditorinio ginčo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė daugiau reikalavimo teisę į BUAB „ARVI“ ir ko įrodančių dokumentų nei teikė IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD išnagrinėtoje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi patenkino pareiškėjos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patvirtino pareiškėjos 8 700 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje.
5. Prie prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pridėti mokėjimo nurodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad paskolos davėja BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ į paskolos gavėjos BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą 2015 m. balandžio 16 d. bankiniu pavedimu pervedė 1 150 000 Eur, 2015 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu pervedė 2 500 000 Eur. Pareiškėja pripažįsta dalies skolos grąžinimo faktą, pateikė vietinio mokėjimo nurodymus, kad BUAB „ARVI“ ir ko pervedė į BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ banko sąskaitą 985 700 Eur sumą bei 2015 m. lapkričio 30 d. BUAB „ARVI“ ir ko išrašė sąskaitą, kuria sudengė 5 333,05 Eur paskolos grąžinimą. Pareiškėjos teigimu, BUAB „ARVI“ ir ko pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį yra skolinga 2 806 007,17 Eur (negrąžinta skola 2 658 966,95 Eur (3 650 000 Eur – 985 700 Eur – 5 333,05 Eur = 2 658 966,95 Eur)) bei, pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutarties 3.3 punktą, priskaičiuota 147 040,22 Eur palūkanų.
6. Byloje pateikti duomenys, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuomojo skolininkei BUAB „ARVI“ ir ko transporto priemones, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat skolininkei pardavė šešis mobiliuosius telefonus ir vieną nešiojamą kompiuterį. Skolininkė pripažįsta įsiskolinimą už transporto priemonių nuomą ir mobiliųjų telefonų, planšetinio kompiuterio pardavimą 19 099,68 Eur sumai.
7. Byloje pateikti BUAB „ARVI“ ir ko prašymai pareiškėjai pervesti pingines lėšas tretiesiems asmenims. Pareiškėjos pateikti bankiniai pavedimai patvirtina, kad skolininkės prašymai pervesti pingines lėšas buvo įvykdyti, iš viso BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kitiems asmenims pagal BUAB „ARVI“ ir ko prašymus pervedė 2 873 816,15 Eur. Skolininkė neginčija pareiškėjos nurodytų aplinkybių, duomenų, kad minėtos sumos pareiškėjai buvo grąžintos nepateikta. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad reikalavimo teisė į sumokėtas sumas yra atsiradusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu – trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
8. Pareiškėja BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iš savo banko sąskaitos į BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą yra atlikusi mokėjimų už 1 393 410 Eur. Šių mokėjimų paskirtyje yra nurodoma, kad mokama „pagal sf“, „sąsk.“, „avansas“, „pagal sąsk.“. Kadangi skolininkė neginčija nurodytų sumų gavimo, neteikė įrodymų, patvirtinančių šių bankinių mokėjimų pagrindą, teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, jog atlikti mokėjimai 1 393 410 Eur sumai vertintini be pagrindo atliktais, todėl pareiškėjai pareikalavus, BUAB „ARVI“ ir ko gavusi šias lėšas, privalo jas grąžinti.
9. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja ir BUAB „ARVI“ ir ko 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Mokestinės nepriemokos (jos dalies) perėmimo sutartį Nr. ARVI‑G‑2016-08/171, pagal kurią BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ perėmė BUAB „ARVI“ ir ko 7 667 Eur dydžio PVM mokesčio nepriemoką, mokėtiną Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). VMI 2016 m. rugsėjo 12 d. Sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-13915 nusprendė patenkinti BUAB „ARVI“ ir ko prašymą ir sutiko, kad 7 667 Eur PVM mokesčio nepriemoką už BUAB „ARVI“ ir ko sumokėtų BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Reikalavimo teisė į 7 667 Eur už BUAB „ARVI“ ir ko sumokėtą mokestinę nepriemoką yra atsiradusi CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. UAB „ARVI fertis“, BUAB „ARVI“ ir ko ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2016 m. gegužės 30 d. sudarė Priešpriešinių prievolių įskaitymo sutartį Nr. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ /AF-05/30, pagal kurią šalys įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, tokiu būdu BUAB „ARVI“ ir ko įsiskolinimas BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ sudaro 1 600 000 Eur sumą (Sutarties 3 punktas).
10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019, be kita ko, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. spalio 4 d. tarp UAB „ARVI“ ir ko ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD sudarytą UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; pripažino niekiniu nuo sudarymo momento 2016 m. spalio 7 d. tarp UAB „ARVI“ ir ko ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD sudarytą tarpusavio reikalavimų įskaitymo susitarimą; pripažino niekine nuo sudarymo momento 2016 m. spalio 6 d. tarp UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD sudarytą 8 700 000 Eur reikalavimo teisių į UAB „ARVI“ ir ko perleidimo sutartį; taikė restituciją natūra ir grąžino nuosavybės teisę į 614 137 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų jų pirminiam turėtojui UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisės į BUAB „ARVI“ ir ko teisėtumo bei taikydamas restituciją tariamai perleistą reikalavimo teisę grąžino jos pirminiam turėtojui – BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija. Nors teismas motyvuojamojoje dalyje pateikė išvadą, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ niekada ir neturėjo 8 700 000 Eur reikalavimo į BUAB „ARVI“ ir ko, tačiau BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisės teisėtumas BUAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu nebuvo išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 pagrindu ir dalyku, nepateikta šiuos asmenis siejusių teisinių kvalifikacija, netirtos ir nepateiktas įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas kreditorinis reikalavimas, vertinimas.
12. Teismas atmetė kreditorės UAB „Belor“ prieštaravimus dėl pareiškėjos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi aplinkybės susijusios su BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisėmis į BUAB „ARVI“ ir ko teismų procesiniuose sprendimuose aiškiai neįvardintos, todėl negalima išvada, kad ginčas jau buvo išspręstas nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje.
13. Teismas vertino, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė duomenis apie faktiškai skolininkei pervestas, už ją sumokėtas lėšas, pateikė įrodymus apie suteiktas paslaugas ir įsiskolinimus už perleistą turtą; skolininkė pripažino, jog nėra įvykdžiusi prievolės dėl dalies paskolos, be pagrindo pervestų lėšų grąžinimo, nesumokėjusi nuomos mokesčio bei neatsiskaičiusi už prekes, todėl patvirtino antros eilės kreditorės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 8 700 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
14. Apeliantė UAB „Belor“ prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti 8 700 000 Eur BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinį reikalavimą BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje; priimti į bylą 2020 m. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinės atskaitomybės dokumentus; išreikalauti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ banko sąskaitų išrašus iš UAB „Medicinos bankas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose (26 punkte) nurodyta, kad „UAB „ARVI“ ir ko 8 700 000 Eur skola 2020 m. nurašyta“, tai reiškia, jog kreditorė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra atleidusi skolininkę BUAB „ARVI“ ir ko nuo prievolės įvykdymo bei tai ir yra išviešinusi, pateikdama finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, todėl prievolė yra pasibaigusi.
14.2. Duomenų apie prievolės „atgimimą“ į bylą nepateikta, prievolės pasibaigimas nebuvo ginčijamas.
14.3. Teismas, vertindamas finansinio reikalavimo pagrįstumą, turėjo vadovautis ne tik BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikta informacija, tačiau ir vertinti BUAB „ARVI“ ir ko finansinės atskaitomybės duomenis.
14.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos reikalavimo teisė į BUAB „ARVI“ ir ko nebuvo išnagrinėtos kitos civilinės bylos dalykas. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčo dalyku buvo 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistų reikalavimo teisių realumas. Teismas nenustatė šios reikalavimo teisės egzistavimo ir būtent dėl to panaikino 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Be to, teismas, pripažinęs reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo pradžių), netaikė restitucijos, t. y. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisė į BUAB „ARVI“ ir ko grąžinta nebuvo.
14.5. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pasinaudojo teise į proceso atnaujinimą, siekdama paneigti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje padarytas išvadas, todėl nebuvo pagrindo skundžiama nutartimi daryti kitokias išvadas nei Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi nustatyta, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturi teisės į proceso atnaujinimą, nes 1) BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; 2) visos su reikalavimo teise susijusios ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos proceso Vilniaus apygardos teisme metu; 3) naujai teikiamus dokumentus BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ turėjo kito proceso Vilniaus apygardos teisme metu.
14.6. Nurodė, kad paskolos sutartis pasirašyta 2015 m. balandžio 20 d., o vienas iš BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ mokėjimų į BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą – 1 150 000 Eur (mokėjimo paskirtis bendro pobūdžio – „pagal sutartį“) – atliktas 2015 m. balandžio 16 d., t. y. iki paskolos sutarties pasirašymo dienos. Paskolos sutartyje nepateikta šalių susitarimo dėl šios sumos pervedimo iki sutarties pasirašymo. Paskola šia apimtimi pagal paskolos sutartį nebuvo suteikta.
14.7. Apeliantės vertinimu, 2015 m. balandžio 20 d. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ mokėjimas į BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą – 2 500 000 Eur (mokėjimo paskirtis bendro pobūdžio – „paskola“) – neleidžia teigti, kad paskola šia apimtimi BUAB „ARVI“ ir ko buvo suteikta pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį, arba ji nebuvo grąžinta iki reikalavimo pateikimo.
14.8. Kreditorės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ skolininkei BUAB „ARVI“ ir ko 2015 m. rugpjūčio 14 d. atlikti mokėjimai – 985 700 Eur (mokėjimų paskirtis bendro pobūdžio – „paskolos grąžinimas“); 2015 m. lapkričio 30 d. BUAB „ARVI“ ir ko PVM sąskaita faktūra BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ už automobilių nuomą, 2015 m. liepos 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ PVM sąskaitos faktūros BUAB „ARVI“ ir ko (neaišku, pagal kokią konkrečiai sutartį mokėtinos palūkanos) nepagrindžia, kad paskola BUAB „ARVI“ ir ko pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį buvo suteikta ir BUAB „ARVI“ ir ko turi prievolę ją grąžinti.
14.9. Bankroto bylose esant viešojo intereso, susijusio su bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimu, teismas negali remtis šalių aplinkybių pripažinimo institutu kaip neginčijama tiesa, visapusiškai neištyręs aplinkybes patvirtinančių kitų įrodymų.
14.10. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pagal nepriklausomą audito išvadą už 2016 metus 2015 m. turėjo 7,1 mln. Eur skolų, 2016 m – 9,7 mln. Eur skolų. Audito išvadoje paskola BUAB „ARVI“ ir ko nėra nurodyta (žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „Belor“ prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (DOK–41770) civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019).
14.11. Kartu su paskolos sutartimi buvo pateiktas 2016 m. spalio 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „ARVI“ ir ko suderino balansą 2016 m. rugsėjo 30 dienai; nurodytu laiku BUAB „ARVI“ ir ko buvo skolinga BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2 658 966,95 Eur. Neaišku, kokiu būdu vos po savaitės – 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ jau turėjo 8 700 000 Eur reikalavimą į BUAB „ARVI“ ir ko ir jį perleido IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD.
14.12. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2016 m. gegužės 31 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros BUAB „ARVI“ ir ko už automobilių nuomą bei 2015 m. liepos 29 d.–2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros už įrangos pardavimą neleidžia teigti egzistavus šiuos teisinius santykius: neaišku, kokių sutarčių pagrindu PVM sąskaitos faktūros išrašytos, nepateiktos sutartys, nepateikti dokumentai, kurie pagrįstų, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apskritai turėjo nuosavybės teisę į nuomojamus automobilius, nepateikti automobilių priėmimo–perdavimo aktai, be to, nepateikti banko sąskaitų išrašai, jog sąskaitos nebuvo apmokėtos, jog buvo suteiktos paslaugos. Teismo išvada dėl BUAB „ARVI“ ir ko 19 099,68 Eur skolos pagal sąskaitas už transporto priemonių nuomą ir įrangos pardavimus yra nepagrįsta.
14.13. 2016 m. liepos 12 d.–2016 m. liepos 13 d. SIA „RENETA“ mokėjimai – 1 089 000 Eur – BUAB „ARVI“ ir ko atlikti pagal BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymus dėl pinigų pervedimo. UAB „Belor“ yra pateikusi (2021 m. birželio 28 d. prašymas (DOK–15558)) atitinkamų dokumentų priedų vertimus, patvirtintus vertimo biuro. Iš vertimų matyti, kad SIA „RENETA“ (dukterinės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bendrovės) buvo prašoma atlikti mokėjimus sumų, kurias BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ skolinga BUAB „ARVI“ ir ko, o ne „turi sumokėti“, kaip tai nurodoma BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateiktoje vertimo versijoje.
14.14. Nėra įrodymų, jog buvo įvykdyti BUAB „ARVI“ ir ko 2016 m. vasario 18 d. ir 22 d., 2016 m. kovo 16 d. prašymai pervesti 44 681,08 Eur pagal mokėjimo žiniaraščius. Neaišku, kokiu pagrindu BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ šias sumas pervedė, nepateikiama, kokios BUAB „ARVI“ ir ko prievolės UAB „Marijampolės ARVI“ ir kt. asmenims buvo vykdomos.
14.15. Pagal BUAB „ARVI“ ir ko 2015 m. aiškinamąjį raštą, nei 2014 metais, nei 2015 metais mokėtinos sumos UAB „Marijampolės ARVI“ nefiksuotos. Paminėtina, jog 2014 ir 2015 metais pati UAB „Marijampolės ARVI“ skolinga įmonei BUAB „ARVI“ ir ko, 2015 m. šis įsiskolinimas padvigubėjo.
14.16. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „ARVI“ ir ko buvo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcininkė, kuri teikė paslaugas šiai dukterinei bendrovei, labai tikėtina, jog mokėjimai buvo vykdomi BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atliekant savo prievoles BUAB „ARVI“ ir ko. Teismo išvada dėl 2 873 816,15 Eur mokėjimų pagal BUAB „ARVI“ ir ko prašymus yra nepagrįsta.
14.17. BUAB „ARVI“ ir ko teikdavo paslaugas dukterinėms įmonėms ir joms už šias paslaugas išrašinėdavo sąskaitas, pvz., BUAB „ARVI“ ir ko 2015 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2015 m. BUAB „ARVI“ ir ko turėjo 2 075 558 Eur suteiktų paslaugų pajamų dukterinėms įmonėms. Nepateiktas juridinis pagrindas dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 1 393 410 Eur reikalavimo teisės.
14.18. 2016 m. gegužės 30 d. priešpriešinių prievolių įskaitymo sutartyje Nr. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ /AF-05/30, sudarytoje tarp UAB ,,ARVI fertis“, UAB „ARVI“ ir ko bei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (2, 3 punktuose), konstatuota, kad BUAB „ARVI“ ir ko pagal 2016 m. gegužės 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AKO/AF-01 yra skolinga BUAB ,,ARVI fertis“ 1 600 000 Eur, o BUAB ,,ARVI fertis“ pagal 2016 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį skolinga BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 3 500 000 Eur. Atlikusios tarpusavio įskaitymą, šalys susitarė, jog BUAB „ARVI“ ir ko lieka skolinga BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 1 600 000 Eur, o UAB „ARVI fertis“ – BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 1 900 000 Eur. 2016 m. gegužės 5 d. 3 500 000 Eur paskolos sutartis nepateikta, nėra įrodymų, jog reikalavimo teisė tokiai sumai egzistuoja.
Atsiliepimas
15. Kreditorė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „Belor“ atskirąjį skundą; priimti į bylą kartu su atsiliepimu teikiamus dokumentus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 nurodė, kad perleista reikalavimo teisė grąžinama jos pirminiam turėtojui – BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Kadangi reikalavimo teisė buvo grąžinta, atitinkamai BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ turi teisę reikalauti patvirtinti turimą finansinį reikalavimą į skolininkę BUAB „ARVI“ ir ko.
15.2. Vilniaus apygardos teismas panaikino 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD, ne dėl to, kad neegzistavo reikalavimo teisių sutarties perleidimo dalykas, kaip teigia apeliantė, bet dėl to, jog teismas taikė pasekmes, kurios atsiranda panaikinus visus tris su BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų perleidimu susijusius sandorius (vieną sandorį, išskaidytą į tris dėl nesąžiningų ketinimų). Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 ginčo dalyku nebuvo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisė į BUAB „ARVI“ ir ko.
15.3. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2021 m. birželio 23 d. atsiliepime detaliai nurodyta, kokie papildomi dokumentai pagrindžiantys kreditorinį reikalavimą, kurie nebuvo teikiami Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019, yra teikiami į šią bylą, prašant patvirtinti 8 700 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje. 2022 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu, UAB „Belor“ atstovas pripažino, jog BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinį reikalavimą grindžia naujais įrodymais. Šiuo atveju situacija yra iš esmės kitokia, kadangi BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė daugiau įrodymų nei buvo pateikta civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019.
15.4. Analizuojant BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą akivaizdu, kad BUAB „ARVI“ ir ko 8 700 000 Eur skola 2020 m. nurašyta ne iš įmonės apskaitos, o tik iš 10 skirsnyje nurodytų per vienerius metus gautinų sumų. Per vienerius metus gautinos sumos, nurodytos 10 skirsnyje sumažėjo nuo 13 688 853 Eur (2019 m. gruodžio 31 d.) iki 4 511 057 Eur (2020 m. gruodžio 31 d.); 18 skirsnyje, kuriame yra apskaitomos beviltiškos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ skolos, matyti, jog per 2020 metus į beviltiškas bendrovės skolas įtraukta skolų bendrai 10 057 044 Eur sumai (2020 m. gruodžio 31 d.). Beviltiškų skolų sumoje yra apskaityta ir BUAB „ARVI“ ir ko 8 700 000 Eur skola. Ši skola buvo perkelta iš per vienerius metus gautinų sumų 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose į beviltiškas skolas 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose dėl to, kad skolos grąžinimo terminas buvo praleistas daugiau nei metus laiko.
15.5. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme 25 straipsnio 1 dalyje yra paaiškinta, jog skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, likviduotas ar bankrutavęs.
15.6. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nėra pareiškusi, kad atsisako reikalavimo į skolininkę BUAB „ARVI“ ir ko, kaip tai numato CK 6.129 straipsnyje, o įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas neturi įtakos reikalavimo teisių galiojimui.
Šalies argumentai
15.7. Apeliantės skunde teigiama, kad „tiek 2019 m. vasario 28 d., tiek 2019 m. rugsėjo 30 d. BUAB „ARVI“ ir ko tarp kreditorių nenurodė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Pažymėjo, kad tuo metu BUAB „ARVI“ ir ko ir negalėjo apskaitoje nurodyti šią kreditorę, nes 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą į skolininkę buvo perleidusi IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD.
15.8. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ teiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla.
15.9. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 8 700 000 Eur finansinis reikalavimas susideda iš 2 806 007,17 Eur skolos pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį; 19 099,68 Eur skolos pagal sąskaitas faktūras už transporto priemonių nuomą ir įrangos pardavimus; 2 873 816,15 Eur mokėjimai pagal BUAB „ARVI“ ir ko prašymus; 1 393 410 Eur be pagrindo atlikti mokėjimai į BUAB „Arvi“ ir ko banko sąskaitą; 1 607 667 Eur skola pagal kitus sandorius.
15.10. Byloje esančių įrodymų visuma – 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartis, paskolos suteikimo mokėjimo pavedimai, dalies paskolos grąžinimo mokėjimo pavedimai, skolininkės BUAB „ARVI“ ir ko skolos pripažinimas yra pakankami įrodymai, leidžiantys teigti, jog paskola buvo suteikta.
15.11. Skolininkė BUAB „ARVI“ ir ko 19 099,68 Eur skolą pagal sąskaitas faktūras už transporto priemonių nuomą ir įrangos pardavimus pripažįsta, skola yra tinkamai apskaityta kreditorės ir skolininkės buhalterinėje apskaitoje. Be to, argumentų dėl skolos už automobilių nuomą ir įrangos pardavimą apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė.
15.12. Mokėjimo paskirties neišsamus nurodymas banko pavedime nepaneigia pačio pinigų pervedimo fakto. BUAB „ARVI“ ir ko 2 873 816,15 Eur mokėjimus pagal BUAB „ARVI“ ir ko prašymus pripažįsta, skola yra tinkamai apskaityta kreditorės ir skolininkės buhalterinėje apskaitoje.
15.13. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl 1 393 410 Eur be pagrindo atliktų mokėjimų į BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą ir dėl 1 607 667 Eur skolos pagal kitus sandorius nėra pakankamos paneigti byloje esančius duomenis.
Atsiliepimas
16. BUAB „ARVI“ ir ko nemokumo administratorė UAB „Restrus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „Belor“ atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimai į skolininkę BUAB „ARVI“ ir ko yra pradelsti daugiau nei 361 diena, todėl kreditorė negalėjo apskaityti reikalavimų į BUAB „ARVI“ ir ko, nes tai reikštų teisės aktų pažeidimą. Įmonės finansinės apskaitos vedimas nereiškia, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė pareiškimą dėl reikalavimo į skolininkę atsisakymo, kaip numato CK 6.129 straipsnis; buhalterinės apskaitos tvarkymas neturi reikšmės reikalavimo teisių galiojimui.
16.2. Teismui pripažinus negaliojančia 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ naudai grįžo IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD perleista reikalavimo teisė į BUAB „ARVI“ ir ko. Tai matyti ir BUAB „ARVI“ ir ko buhalterinėje apskaitoje (apskaityta nuo 2020 m. balandžio 9 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-236/2020).
16.3. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisės teisėtumas į BUAB „ARVI“ ir ko nebuvo išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 pagrindu ir dalyku. Be to, UAB „Belor“ neginčija pirminių įrodymų, kuriais BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ grindžia savo reikalavimo teisę.
16.4. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį sudarytą tarp BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „ARVI“ ir ko, kuria paskolos davėja BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įsipareigojo paskolinti 3 650 000 Eur paskolos gavėjai BUAB „ARVI“ ir ko, o paskolos gavėja įsipareigojo šią paskolą grąžinti ir mokėti sutartyje numatytas palūkanas.
16.5. Prie prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pridėti mokėjimo nurodymai, patvirtina BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nurodomas aplinkybes, jog paskolos davėja į paskolos gavėjos banko sąskaitą 2015 m. balandžio 16 d. bankiniu pavedimu pervedė 1 150 000 Eur, 2015 m. balandžio 20 d. – 2 500 000 Eur, iš viso 3 650 000 Eur. Tiek kreditorė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, tiek skolininkė BUAB „ARVI“ ir ko pripažįsta dalies skolos grąžinimo faktą, taip pat pateikė vietinio mokėjimo nurodymus, kad BUAB „ARVI“ ir ko pervedė į BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ banko sąskaitą 985 700 Eur sumą bei 2015 m. lapkričio 30 d. BUAB „ARVI“ ir ko išrašė sąskaitą, kuria sudengė 5 333,05 Eur paskolos grąžinimą. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimas į skolininkę BUAB „ARVI“ ir ko pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį sudaro 2 806 007,17 Eur ir pagal 3.3 punktą, priskaičiuotos 147 040,22 Eur palūkanos.
16.6. Net vertinant, kad 1 150 000 Eur mokėjimas buvo ne pagal paskolos sutartį, tai reikštų, jog šia suma BUAB „ARVI“ ir ko pinigus gavo nesant teisinio pagrindo; mokėjimas apskaitytas BUAB „ARVI“ ir ko apskaitoje.
16.7. Atskirajame skunde nurodytas tarpusavio skolų suderinimo aktas atitinka skolos pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį suderinimą. Bendra BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo suma buvusi 2016 m. rugsėjo 30 d. yra apskaityta BUAB „ARVI“ ir ko buhalterinėje apskaitoje, ji sudarė 6 077 738,06 Eur sumą.
16.8. Dėl 19 099,68 Eur skolos pagal sąskaitas už transporto priemonių nuomą ir įrangos pardavimus byloje pateikti duomenys, jog BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „ARVI“ ir ko siejo nuomos, kurios pagrindu BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nuomojo BUAB „ARVI“ ir ko transporto priemones (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pirkimo–pardavimo, kurių pagrindu BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pardavė BUAB „ARVI“ ir ko šešis mobiliuosius telefonus ir vieną nešiojamą kompiuterį, teisiniai santykiai. BUAB „ARVI“ ir ko pripažįsta įsiskolinimą už transporto priemonių nuomą ir mobiliųjų telefonų, planšetinio kompiuterio pardavimą 19 099,68 Eur sumai.
16.9. Dėl 2 873 816,15 Eur mokėjimų pagal BUAB „ARVI“ ir ko prašymus byloje pateikti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įrodymai, kad skolininkė BUAB „ARVI“ ir ko teikdavo prašymus pervesti pingines lėšas tretiesiems asmenims. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prie finansinio reikalavimo pateikė bankinius pavedimus, kurie patvirtina, kad BUAB „ARVI“ ir ko prašymai pervesti pingines lėšas buvo įvykdyti, iš viso BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kitiems asmenims pagal prašymus pervedė 2 873 816,15 Eur. BUAB „ARVI“ ir ko neginčija BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nurodytų aplinkybių.
16.10. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo ARVI įmonių grupės įmonė, todėl gavus patronuojančios įmonės BUAB „ARVI“ ir ko prašymą sumokėti konkrečią sumą konkrečiam pinigų gavėjui, tai ir atlikdavo. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturėjo pareigos kreiptis į subjektą, kurio naudai atlikdavo mokėjimo pavedimą, prašant nurodyti, kokiu pagrindu šiam subjektui yra skolinga BUAB „ARVI“ ir ko, ir pateikti tai pagrindžiančius pirminius dokumentus, šiuos dokumentus apskaityti ir saugoti, kaip reikalavimą į BUAB „ARVI“ ir ko pagrindžiančius dokumentus.
16.11. BUAB „ARVI“ ir ko buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 8 700 000 Eur reikalavimo teisė į BUAB „ARVI“ ir ko. Sutikrinus BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pareikštą kreditorinį reikalavimą su BUAB „ARVI“ ir ko buhalterine apskaita, nemokumo administratorė nenustatė prieštaravimų, todėl teismo prašė tvirtinti teikiamą finansinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymas ir patvirtintas pareiškėjos 8 700 000 Eur finansinis reikalavimas BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, argumentuodama tuo, kad keliant BUAB „ARVI“ ir ko bankroto bylą BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nebuvo nurodyta kaip BUAB „ARVI“ ir ko kreditorė; BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, jog BUAB „ARVI“ ir ko 8 700 000 Eur skola 2020 m. nurašyta (CK 6.129 straipsnis); Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 buvo nustatyta, jog BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturi reikalavimo teisės į BUAB „ARVI“ ir ko ir tai yra prejudicinis faktas šioje byloje; inter alia (be kita ko) apeliantė ginčija ir patį BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ teismo patvirtinto finansinio reikalavimo dydį.
Dėl rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama.
20. Apeliantė prieš pat teismo posėdį apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Belor“ nurodo papildomas aplinkybes, susijusias su finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta BUAB „ARVI“ ir ko 8 700 000 Eur skola, jos nurašymu bei beviltiškumu, pateikia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio analizę, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamos, kadangi apeliantės buvo naujai pateiktos tik apeliacinės instancijos teisme teikiant atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą draudžiama pildyti po jo pateikimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės teikiamus rašytinius paaiškinimus, nes jais apeliantė praplečia atskirojo skundo ribas, kas pagal CPK 323 straipsnio nuostatas yra draudžiama.
21. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus; 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių sąrašus; UAB „Belor“ 2018 m. rugsėjo 24 d. rašytinius paaiškinimus UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byloje; Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018; UAB „Belor“ 2022 m. vasario 1 d. rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje Nr. B2-207-459/2022, kuriuos prašo priimti į bylą.
22. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
23. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
24. Nustatyta, kad apeliantės teikiamais BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentais šalys remiasi teikdamos argumentus šioje civilinėje byloje, taigi, yra su jais susipažinusios ir nors teismas gali naudotis duomenimis iš viešųjų registrų ir jie yra prieinami iš BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto bylos, tačiau įvertinus, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia, jog teikiamus BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus yra tikslinga priimti į bylą ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi jie yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitais apeliantės teikiamais įrodymais, pažymi, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantės teikiami dokumentai yra teismui prieinami iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, taigi apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą; be to, apeliantės teikiami rašytiniai paaiškinimai UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byloje nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija aptariamų duomenų nepriima.
26. Atskirajame skunde apeliantė pareiškė prašymą išreikalauti visų BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ banko sąskaitų išrašus tiesiogiai iš UAB „Medicinos bankas“. Savo ruožtu, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. sausio 10 d. elektroninį laišką su priedais ir 44 681 Eur mokėjimo pagal mokėjimo žiniaraščius dokumentus, patvirtinančius, kad informacija ir dokumentai apeliantei buvo pateikti 2022 m. sausio 10 d. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės prašomi išreikalauti dokumentai jai buvo pateikti, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir vertina jį kaip perteklinį, kurio tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisės į BUAB „ARVI“ ir ko
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Belor“ ginčija pirmosios instancijos teismo patvirtintą BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinį reikalavimą BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, kuri BUAB „ARVI“ ir ko buvo iškelta ir atitinkamai bankroto procedūra prasidėjo galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms.
28. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 41 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.
29. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių finansinių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
30. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
31. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso, teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.
32. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus.
33. Apeliantės teigimu, keliant BUAB „ARVI“ ir ko bankroto bylą BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nebuvo nurodyta kaip BUAB „ARVI“ ir ko kreditorė – tiek 2019 m. vasario 28 d., tiek 2019 m. rugsėjo 30 d. sąrašuose BUAB „ARVI“ ir ko tarp kreditorių BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nenurodė, todėl daro išvadą, jog vienos grupės įmonės BUAB „ARVI“ ir ko ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo susitarusios ir abipusiai patvirtino reikalavimo atsisakymą.
34. Vertindama atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad BUAB „ARVI“ ir ko iškelta bankroto byla Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-169-555/2022. Visų antra, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimą į UAB „ARVI“ ir ko buvo perleidusi IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD 2016 m. spalio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, dėl kurios vyko ginčas kitoje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi minėta reikalavimo perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia įsiteisėjo tik 2020 m. balandžio 9 d., vadinasi, tuo metu, kai buvo sudaryti apeliantės nurodomi 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių sąrašai BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nebuvo BUAB „ARVI“ ir ko kreditore, nes 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą į BUAB „ARVI“ ir ko buvo perleidusi IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir dėl šios sutarties vyko teisminiai ginčai. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šiuo konkrečiu atveju BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nenurodydama kaip BUAB „ARVI“ ir ko kreditorės 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių sąrašuose, reiškia buvus vienos grupės įmonių BUAB „ARVI“ ir ko ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ susitarimą dėl reikalavimo atsisakymo, nes, kaip minėta, tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ į apskaitą galėjo įtraukti 8 700 000 Eur reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „ARVI“ ir ko ir savo ruožtu skolininkė į kreditorių sąrašus galėjo įtraukti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ su 8 700 000 Eur reikalavimo teise.
35. Apeliantė nurodo, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuota, jog BUAB „ARVI“ ir ko 8 700 000 Eur skola 2020 m. nurašyta, kadangi ji neapskaityta įmonės balanse už 2020 m. ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 10 skirsnyje nurodytas per vienerius metus gautinų sumų įmonių grupės įmonių skolos sumažėjimas pažymint, kad „UAB „ARVI“ ir ko 8 700 000 Eur skola 2020 m. nurašyta“. Šią aplinkybę apeliantė vertina kaip CK 6.129 straipsnyje įtvirtintą vieną iš prievolių pasibaigimo pagrindų.
36. Atleidimą nuo prievolės įvykdymo reglamentuoja CK 6.129 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, jog prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. Pagal CK 6.129 straipsnio 2 dalį atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Kai kreditorius skolininką atleidžia nuo visos neįvykdytos prievolės arba prievolės neįvykdytos dalies įvykdymo, tai prievolė baigiasi skolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 straipsnis). Prievolei pasibaigti šiuo pagrindu, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą, pakanka vien kreditoriaus valios, išskyrus atleidimo nuo prievolės vykdymo už atlyginimą atvejį. CK 6.129 straipsnis nenustato atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos, todėl kreditoriaus valia gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai jos išraiškos formą nustato įstatymas arba sutartis. Bet kuriuo atveju atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai.
37. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi būtent apeliantė, teigianti, kad prievolė baigėsi CK 6.129 straipsnio pagrindu, turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę. Apeliantė UAB „Belor“ BUAB „ARVI“ ir ko prievolės pasibaigimą grindė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikta informacija, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės BUAB „ARVI“ ir ko prievolės pasibaigimo vertinimu dėl žemiau išdėstytų motyvų.
38. Pirma, nors BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 10 skirsnyje nurodytas įmonių grupės įmonių skolos sumažėjimas lyginant su praėjusio laikotarpio skolomis, buvusiomis iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau šioje vietoje pateikiamas BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. gruodžio 31 d. balanso fragmentas per vienerius metus gautinų sumų dėl susidariusių įmonių grupės įmonių skolų. Per vienerius metus gautinos sumos, nurodytos 10 skirsnyje sumažėjo nuo 13 688 853 Eur (2019 m. gruodžio 31 d.) iki 4 511 057 Eur (2020 m. gruodžio 31 d.), t. y. sumažėjo 8 700 000 Eur suma, tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, to paties aiškinamojo rašto 18 skirsnyje 8 700 000 Eur suma padidėjo beviltiškos skolos. Be to, aiškinamajame rašte niekur nėra nurodyta apie BUAB „ARVI“ ir ko atleidimą nuo prievolės įvykdymo.
39. Antra, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio nuostatas, skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba skolininkas yra miręs, arba skolininkas yra paskelbtas mirusiu arba likviduotas, arba skolininkas yra bankrutavęs. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad BUAB „ARVI“ ir ko skolos negrąžino per vienerių metų laikotarpį (nėra grąžinta ir dabar); skolininkė BUAB „ARVI“ ir ko yra bankrutavusi, todėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pagrįstai finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2020 m. šią skolą perkėlė iš balanso skilties „Per vienerius metus gautinos sumos“ prie bendrovės veiklos sąnaudų pripažindama jas beviltiškomis skolomis ir šia suma padidindama bendrovės patirtus nuostolius (BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 18 skirsnis „Veiklos sąnaudos“; 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos 6 eilutė). Be to, iš aiškinamojo rašto 22 skirsnyje pateiktos informacijos nustatyta, kad 2019 m. vykstant teisminiams ginčams dėl 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties gautina suma į bendrovės ginčo reikalavimą buvo perėjusi IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD.
40. Trečia, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų atitinkamai nustatyta, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. patyrus beveik 10 mln. Eur nuostolį, 2019 m. gruodžio 20 d. su pareiškimu kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškėlimo ir šio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-207-459/2020 BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d.
41. Ketvirta, byloje nėra duomenų (susitarimo tarp BUAB „ARVI“ ir ko ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl reikalavimo teisių atsisakymo ar atleidimo nuo prievolių įvykdymo), kad skolininkė BUAB „ARVI“ ir ko kokiu nors būdu būtų informuota, jog kreditorė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atleidžia ją nuo prievolės įvykdymo, kaip tai numatyta CK 6.129 straipsnyje.
42. Penkta, finansinės atskaitomybės dokumentai yra suvestiniai pačios įmonės parengti juridinių asmenų registrui pateikti duomenys, kuriuose balanso „Per vienerius metus gautinos sumos“ skiltyje pateikta informacija ir atskiras aiškinamojo rašto fragmentas, vertinant jį atsietai nuo visos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinės atskaitomybės duomenų, negali būti prilyginta aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštam atleidimui nuo prievolės įvykdymo – BUAB „ARVI“ ir ko skolos nurašymui.
43. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė pareiškimą dėl reikalavimo į skolininkę atsisakymo, kaip tai numatyta CK 6.129 straipsnyje, o įmonės apskaitos vedimas teisės aktų nustatyta tvarka negali būti prilygintas reikalavimo į skolininką atsisakymui ir skolininkės atleidimui nuo prievolės įvykdymo.
44. Be kita ko, apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 buvo nustatyta, jog BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturi jokios reikalavimo teisės į UAB „ARVI“ ir ko ir tai yra prejudicinis faktas šioje byloje.
45. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 26 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 31 punktą).
46. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisės į BUAB „ARVI“ ir ko teisėtumo bei taikydamas restituciją tariamai perleistą reikalavimo teisę grąžino jos pirminiam turėtojui – BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019, teismas nustatė, kad BUAB „ARVI“ ir ko turėtų dukterinių bendrovių akcijos perleistos kelis kartus mažesne nei rinkos kaina ir be jokio realaus atsiskaitymo, bandant tariamą kainos sumokėjimą pagrįsti visa eile kitų sandorių. Atlikusi objektyvų perleistų akcijų vertinimą, teismo ekspertė D. A. 2018 m. lapkričio 13 d. pateiktoje išvadoje Nr. 1808/59 E įvertino, kad akcijų perleidimo metu BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų rinkos vertė buvo 23 560 000 Eur. Atsakovė IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD už BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas su BUAB „ARVI“ ir ko atsiskaitė, įskaitydama priešpriešinį 8 700 000 Eur reikalavimą, kurį įsigijo iš pačios BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2016 m. spalio 6 d. reikalavimų perleidimo sutartimi. Teismas vertino, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijos buvo perleistos ne tik mažesne kaina nei rinkos vertė, bet ir panaudojant pačios BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ lėšas. Be to, teismas darė išvadą, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ niekada ir neturėjo 8 700 000 Eur reikalavimo į BUAB „ARVI“ ir ko, nes kokių nors pagrįstų įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nėra pateikta.
47. Kaip matyti, iš išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, viena vertus, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisės į BUAB „ARVI“ ir ko teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 pagrindu ir dalyku. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino tik išnagrinėtoje civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčas, susijęs su BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo teisėmis į BUAB „ARVI“ ir ko, nėra išspręstas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-1702-467/2019 ir Nr. e2A-234-236/2020. Be to, šioje byloje, to neneigia ir pati apeliantė, yra pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ grindžia reikalavimo teisę į BUAB „ARVI“ ir ko ir kurių nebuvo pateikta į išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1702-467/2019. Sulyginus IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD anksčiau pateiktus dokumentus su šioje byloje pateiktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, negalima vertinti, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 pirmosios instancijos teismui kitų aplinkybių kontekste nurodžius, jog „UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ niekada ir neturėjo 8 700 000 Eur reikalavimo į BUAB „ARVI“ ir ko, nes kokių nors pagrįstų įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nėra pateikta“ yra prejudicinis faktas šioje byloje, juo labiau, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nurodoma motyvuojamoje dalyje, vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes bei pateiktus byloje duomenis.
48. Be kita ko, civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 pritaikius restituciją, teismas 2016 m. spalio 6 d. reikalavimų perleidimo sutartimi tariamai perleistą reikalavimo teisę į BUAB „ARVI“ ir ko grąžino jos pirminiam turėtojui – BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Šią aplinkybę patvirtina ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinės atskaitomybės už 2020 m. duomenys, iš kurių matyti, kad dar 2019 m. 8 700 000 Eur reikalavimo į BUAB „ARVI“ ir ko teisė yra perleista IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD, o 2020 m. įtraukta į BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ beviltiškų skolų sąrašą.
Dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinio reikalavimo dydžio
49. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje antros eilės kreditorės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 8 700 000 Eur finansinį reikalavimą, nustatęs, kad jis susideda iš: 1) 2 806 007,17 Eur skolos pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. RVS-6-2015-05/121; 2) 19 099,68 Eur skolos pagal sąskaitas už transporto priemonių nuomą ir įrangos pardavimus; 3) 2 873 816,15 Eur mokėjimų pagal BUAB „ARVI“ ir ko prašymus; 4) 1 393 410 Eur be pagrindo atliktų mokėjimų į BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą; 5) 1 607 667 Eur skolos pagal kitus sandorius.
50. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja kreditorės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinio reikalavimo, patvirtinto BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, dydį.
51. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėdama finansinio reikalavimo pagrįstumą BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. RVS-6-2015-05/121, sudarytą tarp BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „ARVI“ ir ko, kuria BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įsipareigojo suteikti 3 650 000 Eur paskolą BUAB „ARVI“ ir ko, pervesdama šią sumą į BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, jeigu šalys abipusiu susitarimu nesusitars kitaip (Sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktai). Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, kad vienas iš BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ mokėjimų į BUAB „ARVI“ ir ko banko sąskaitą – 1 150 000 Eur (mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį“), atliktas 2015 m balandžio 16 d., t. y. likus 4 dienoms iki paskolos sutarties pasirašymo dienos ir sutartyje nėra nuostatų apie iki sutarties pasirašymo dienos pervestą pinigų sumą, taip pat nepateikta kitų šalių susitarimų dėl šios sumos pervedimo. Ši aplinkybė, apeliantės vertinimu, leidžia teigti nesant duomenų, kad paskola 1 150 000 Eur apimtimi buvo suteikta.
52. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
53. Įvertinusi, kad 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartis Nr. RVS-6-2015-05/121 yra realinis sandoris; BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „ARVI“ ir ko yra dukterinės įmonės; 1 150 000 Eur mokėjimo paskirties nurodymą „pagal sutartį“, viena vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra teisinga ir protinga vertinti, kad pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sandorį nors ir prieš kelias dienas iki sutarties sudarymo pervesta 1 150 000 Eur suma buvo šalių sulygtos 3 650 000 Eur paskolos dalis. Kita vertus, apeliantė nepagrindė, kad tarp BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „ARVI“ pinigų pervedimo metu egzistavo kitas teisinis santykis, kurio pagrindu BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ būtų atlikusi nurodytą 1 150 000 Eur mokėjimą.
54. Vertindama BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ suteiktos paskolos grąžinimą apeliantė pasisakė, kad tokių mokėjimų paskirtyje yra nurodoma bendro pobūdžio formuluotė – „paskolos grąžinimas“ ir tai leidžia abejoti paskolos dalies grąžinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, nes paskolos šalys (BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „ARVI“ ir ko) pripažįsta, kad suteiktos paskolos dalis pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. RVS-6-2015-05/121 buvo grąžinta ir nesant tarp šalių ginčo nėra pagrindo vertinti, jog dalis paskolos nebuvo grąžinta vien dėl to, kad tokių mokėjimų paskirtyje nurodyta bendro pobūdžio formuluotė „paskolos grąžinimas“.
55. Be kita ko, apeliantė nurodo, kad kartu su 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartimi Nr. RVS-6-2015-05/121 buvo pateiktas 2016 m. spalio 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 30 d. BUAB „ARVI“ ir ko buvo skolinga BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2 658 966,95 Eur, todėl apeliantei neaišku, kokiu būdu po savaitės (2016 m. spalio 6 d.) BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ jau turėjo 8 700 000 Eur reikalavimą į BUAB „ARVI“ ir ko, kurį tariamai perleido IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD.
56. Teisėjų kolegija, viena vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis santykis tarp IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; kita vertus, dėl šių bendrovių tarpusavio teisinių santykių ir su tuo susijusių aplinkybių buvo pasisakyta išnagrinėtoje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 ir Nr. e2A-234-236/2020.
57. Iš byloje esančių pirminių apskaitos dokumentų (BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ išrašytų sąskaitų) taip pat nustatyta, kad už transporto priemonių nuomą BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ išrašė sąskaitas BUAB „Arvi“ ir ko, kurių BUAB „Arvi“ ir ko neapmokėjo. Be to, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pardavė šešis mobiliuosius telefonus ir vieną planšetinį kompiuterį BUAB „Arvi“ ir ko; už mobiliųjų telefonų ir planšetinio kompiuterio pardavimą BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ išrašė sąskaitas BUAB „Arvi“ ir ko, kurių BUAB „Arvi“ ir ko neapmokėjo. Nors apeliantė teigia, kad į bylą nėra pateiktos sutartys, priėmimo–perdavimo aktai, tačiau savo ruožtu neteikia duomenų, jog pateiktos sąskaitos yra nuginčytos, nes, kaip minėta, įrodyti privalo tas, kas teigia, todėl būtent apeliantė turėjo įrodyti šias aplinkybes – paneigti, jog neapmokėtos pateiktos sąskaitos už transporto priemonių nuomą ir įrangos pardavimus nepagrindžia BUAB „Arvi“ ir ko 19 099,68 Eur skolos, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Be to, esant glaudiems santykiams tarp įmonių, šie teisiniai santykiai galėjo būti suderinti žodiniais susitarimais, o tai, kad jie egzistavo, viena vertus, patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos, išrašytos tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kurių šalys neginčija, pagrindu; kita vertus, visos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ išrašytos sąskaitos yra apskaitytos BUAB „Arvi“ ir ko buhalterinėje apskaitoje, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jomis abejoti.
58. Vertindama apeliantės nurodytus argumentus dėl 2 873 816,15 Eur mokėjimų pagal BUAB „ARVI“ ir ko prašymus, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateikti pirminiai dokumentai – BUAB „Arvi“ ir ko prašymai BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl pinigų pervedimo konkretiems juridiniams asmenims nurodant jų rekvizitus ir mokėjimų sumas, taip pat mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, jog prašomas pervesti pinigų sumas prašymuose nurodytiems asmenims BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra atlikusi. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo teisė į šias sumokėtas sumas yra atsiradusi CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu – trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Be kita ko, apeliantė neginčija ir neteikia duomenų, kad minėtas sumas (2 873 816,15 Eur), BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pervestas BUAB „Arvi“ ir ko nurodytiems asmenims, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d., BUAB „Arvi“ ir ko yra grąžinusi.
59. Apeliantė nurodo, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2016 m. gegužės 31 d. atliktas 20 000 Eur mokėjimas UAB „Marijampolės pašarai“ nepagrįstai priskirtas 1 393 410 Eur be pagrindo atliktų mokėjimų į BUAB „Arvi“ ir ko sąskaitą grupei. Be to, apeliantė vertina, jog ir kiti mokėjimai į BUAB „Arvi“ ir ko sąskaitą yra atlikti ne be pagrindo ir galimai dengiant esamus įsiskolinimus.
60. Viena vertus, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra pateikusi pirminius apskaitos dokumentus, patvirtinančius atliktus mokėjimus BUAB „Arvi“ ir ko sąskaitą, nors ir tiksliai nėra detalizuota mokėjimų pervedimų paskirtis. Pateikti pirminiai apskaitos dokumentai patvirtina, kad mokėjimai į BUAB „Arvi“ ir ko sąskaitą atlikti laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.; šiuo laikotarpiu pervestos sumos sudarė: 28 000 Eur; 40 000 Eur, 213 410 Eur; 15 000 Eur; 20 000 Eur; 10 000 Eur; 4 500 Eur; 13 000 Eur; 30 000 Eur; 120 000 Eur; 70 000 Eur; 92 000 Eur; 10 000 Eur; 15 000 Eur; 3 000 Eur; 20 000 Eur; 600 000 Eur; 8 500 Eur; 10 000 Eur; 9 000 Eur; 12 000 Eur; 1 000 Eur; 15 000 Eur; 10 000 Eur; 10 000 Eur; 14 000 Eur, t. y. iš viso: 1 393 410 Eur; mokėjimo nurodymų paskirtyje abstrakčiai nurodyta: „sąsk“; „pagal sf“; „pagal sąsk“; „pagal sf nr“; „PAGAL sąsk“; „pagal sąskaitas“; „išankstinis“; „avansas“, todėl nesant teisinio pagrindo šiems mokėjimams atlikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip atliktus be pagrindo ir didinančius BUAB „Arvi“ ir ko skolinius įsipareigojimus juos atlikusiai BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
61. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad prie be pagrindo atliktų mokėjimų į BUAB „Arvi“ ir ko sąskaitos grupės nepagrįstai priskirtas 2016 m. gegužės 31 d. mokėjimas UAB „Marijampolės pašarai“ pagal BUAB „Arvi“ ir ko prašymą, tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodė BUAB „Arvi“ ir ko nemokumo administratorė, tai nepaneigia BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo, nes 20 000 Eur sumažinus reikalavimo dalį, kildinamą iš mokėjimų atliktų be teisinio pagrindo, atitinkamai šia suma (20 000 Eur) padidėja BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo dalis, kildinama iš mokėjimų pervedimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gegužės 31 d. 20 000 Eur mokėjimą UAB „Marijampolės pašarai“ vertina kaip mokėjimą, atliktą pagal BUAB „Arvi“ ir ko prašymą, tačiau šis patikslinimas nekeičia BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ reikalavimo BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje apimties.
62. Kaip teisingai iš byloje esančių duomenų nustatė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir BUAB „Arvi“ ir ko 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. ARVI-G-2016-08/171, pagal kurią BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ perėmė BUAB „Arvi“ ir ko 7 667 Eur dydžio PVM mokesčio nepriemoką, mokėtiną Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-13915 nusprendė patenkinti BUAB „Arvi“ ir ko prašymą ir sutiko, kad 7 667 Eur PVM mokesčio nepriemoką už BUAB „Arvi“ ir ko sumokėtų BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
63. Apeliantės teigimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad tokia nepriemoka buvo padengta. Nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie šios nepriemokos sumokėjimą, tačiau taip pat nėra duomenų, jog BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ už BUAB „Arvi“ ir ko šios nepriemokos būtų nesumokėjusi. Apeliantė nepaneigė, kad pagal egzistavusį Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-13915 duotą sutikimą 7 667 Eur PVM mokesčio nepriemoką BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ sumokėjo, todėl labiau tikėtina, jog PVM mokesčio nepriemoka yra sumokėta; be to, byloje nėra duomenų, kad už tą laikotarpį BUAB „Arvi“ ir ko turi tokio dydžio nepriemoką, mokėtiną Valstybinei mokesčių inspekcijai.
64. Apeliantė kvestionuoja BUAB „Arvi“ ir ko 1 600 000 Eur skolą BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pagal UAB „Arvi fertis“, BUAB „Arvi“ ir ko ir BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2016 m. birželio 30 d. sudarytą priešpriešinių prievolių įskaitymo sutartį Nr. RVS/AF-05/30, pagal kurią šalys įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Pagal sutarties 3 punktą, BUAB „ARVI“ ir ko liko skolinga BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 1 600 000 Eur. Apeliantė pabrėžia, kad į bylą nepateikta 2016 m. gegužės 5 d. 3 500 000 Eur paskolos sutartis ir paskolos suteikimą pagrindžiantys dokumentai, t. y. nėra pirminių dokumentų, patvirtinančių, jog reikalavimo teisė šiai sumai atsirado.
65. Teisėjų kolegija nurodo, kad, viena vertus, 2016 m. birželio 30 d. sudaryta priešpriešinių prievolių įskaitymo sutartis Nr. RVS/AF-05/30 ir jos pagrindu atsiradusi BUAB „ARVI“ ir ko įsiskolinimo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 1 600 000 Eur suma buvo apskaityta BUAB „ARVI“ ir ko buhalterinėje apskaitoje. Kita vertus, priešpriešinių prievolių įskaitymo sutartis nėra nuginčyta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šioje dalyje BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nepagrindė finansinio reikalavimo BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje apimties.
66. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista. Dėl kitų atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.