Kauno apygardos teismo nutartis

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Restus“ atstovui advokatui N. S.,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ atstovei advokatei L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso nuotoliniu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko bankroto byloje, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinės bendrovė „Biovasto investicijos“ ir V. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „ARVI“ ir ko iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Restrus“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „ARVI“ ir ko kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir antros eilės kreditorės UAB „BELOR“ 5 434 185,07 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teisme 2021 m. birželio 2 d. buvo gautas kreditorės UAB „Biovasto investicijos“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos UAB „BELOR“ 5 434 185,07 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi kreditorės UAB „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą priėmė ir jį tenkino: Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos UAB „BELOR“ 5 434 185,07 Eur finansinis reikalavimas panaikino savo iniciatyva, klausimą dėl ginčytino pareiškėjos finansinio reikalavimo išskyrė į atskirą bylą ir 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ antros eilės 5 386 014,27 Eur finansinį reikalavimą. 2022 m. sausio 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas reikalavimą dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ finansinio reikalavimo sumažinimo 81 336,02 Eur suma, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje kyla ginčas dėl UAB „Belor“ finansinio reikalavimo 81 336, 02 Eur dalies, prašomos patvirtinti pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį.

Atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arvi“ ir ko ir suinteresuotas asmuo UAB „Biovasto investicijos“ su šia finansinio reikalavimo dalimi nesutinka ir nurodo, jog šia suma pareiškėjos reikalavimas turi būti sumažintas, nes V. K., kaip skolininkės BUAB „ARVI“ ir ko laiduotojas, pagal vekselį jau yra sumokėjęs išieškotojai 81 336, 02 Eur sumą ir toje dalyje įvykdęs prievolę už skolininkę.

2022 m. vasario 18 d. pareiškėjos atstovas pateiktuose paaiškinimuose sutiko, kad 81 366,02 Eur reikalavimas būtų mažinamas 25 423,33 Eur suma, kurią laiduotojas V. K. sumokėjo antstoliui kaip notaro atlyginimą už vykdomojo rašto atlikimą ir išdavimą bei kompensaciją už patikrą registruose. Su likusios dalies sumos mažinimu pareiškėjos atstovas nesutiko ir nurodė, jog V. K., mokėdamas palūkanas, įvykdė ne skolininkės, o savarankišką savo, kaip laiduotojo, prievolę pagal vekselį, todėl iš atsakovės turi būti priteista likusi palūkanų ir administravimo išlaidų suma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkė UAB „ARVI“ ir ko kreditorei UAB „BELOR“ 2016 m. sausio 6 d. vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 7 000 000,00 Eur sumą. Už šios sumokėjimą laidavo V. K.. (duomenys neskelbtini) notaro biuras 2016 m. balandžio 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo solidariai išieškoti iš skolininko UAB „ARVI“ ir ko bei laiduotojo V. K. vekselio turėtojo naudai neapmokėtą vekselio sumą – 7 000 000,00 Eur bei 25 412,96 Eur notaro paimtą atlyginimą, kompensacijas už patikrą registruose – 10,37 Eur ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 025 423,33 Eur sumos, kurios susidarys nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2016 m. balandžio 6 d.) iki visiško skolos išieškojimo. 2017 m. liepos 31 d. V. K. antstoliui A. A. pervedė 107 561,92 Eur. 2022 m. vasario 1 d. antstolio A. A. pažymoje nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01978, kurioje skolininkas yra V. K., išieškotojai UAB „Belor“ buvo pervesta 78 926,51 Eur V. K. įmoka, kuri paskirstyta: 25 423,33 Eur notaro paimtas atlyginimas už vykdomojo rašto atlikimą ir išdavimą bei kompensaciją už patikrą registruose, 53 103,21 Eur 6 proc. metinės palūkanos, 399,97 Eur administravimo išlaidos. Taip pat nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. buvo pervesta 3 191,87 Eur 6 proc. metinių palūkanų. Nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. sausio 13 d. pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A. A. taip pat vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš UAB „Arvi“ ir ko išieškotojos UAB „Belor“ naudai. Ši vykdomoji byla 2021 m. sausio 13 d. buvo užbaigta vykdomąjį įrašą persiuntus UAB „Arvi“ ir ko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 1999 m. kovo 16 d. įstatymo redakcija). Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu (ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl laidavimo pagal CK ir vekselio laiduotojo atsakomybės skirtumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Papildomas vekselio laidavimo pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

Laiduodamas pagal vekselį, laiduotojas įsipareigoja lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnis), ir visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai; vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems pirmiau nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo (ĮPVĮ 49 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015). Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (ĮPVĮ 34 str. 3 d.).

Pareiškėja sutinka, kad 81 366,02 Eur reikalavimas būtų mažinamas 25 423,33 Eur suma, kurią laiduotojas V. K. sumokėjo antstoliui kaip notaro atlyginimą už vykdomojo rašto atlikimą ir išdavimą bei kompensaciją už patikrą registruose, todėl teismas plačiau dėl šios sumos nepasisako.

Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. paaiškinimuose prašo iš skolininkės BUAB „Arvi“ ir ko priteisti 56 295,08 Eur palūkanas ir remiasi LAT civiline byla Nr. 3K-7-278/2011. Nurodo, jog laiduotojas nustatytu terminu iki 2016 m. balandžio 6 d. neįvykdė pagrindinės prievolės, todėl jis 6 proc. metines palūkanas antstoliui sumokėjo ne už vekselio davėją, o už save, nes jo prievolė yra savarankiška. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjos savarankiškos laiduotojo prievolės aiškinimu. Minėtoje LAT nutartyje nurodyta, jog pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Taigi, savarankiška laiduotojo prievolė reiškia ne tai, kad pagrindinis skolininkas ir laiduotojas kiekvienas atskirai už save moka išieškotojui palūkanas (dvigubai), o tai, kad pasibaigus vekselio davėjui, laiduotojo įsipareigojimas ne pasibaigia, o tęsiasi toliau, kol prievolė bus įvykdyta.

Pagal byloje pateiktą 2022 m. kovo 10 d. antstolio A. A. informaciją V. K. išieškojimo procese yra sumokėjęs 53 103,21 Eur 6 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d. ir 3 191,87 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2021 lapkričio 2 d., viso 56 295,08 Eur. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, vekselio davėjo ir laiduotojo atsakomybė yra solidari ir išieškotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, todėl darytina išvada, kad V. K. palūkanas išieškotojai sumokėjo ne už save, o už skolininkę, todėl nėra pagrindo UAB „Belor“ jas priteisti iš BUAB „Arvi“ ir ko.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog yra patyrusi 399,97 Eur administravimo išlaidų. Kadangi laiduotojas šias išlaidas vykdymo procese jau yra atlyginęs, jų taip pat nėra pagrindo priteisti iš atsakovės.

Kadangi pareiškėja prašė patvirtinti 81 336,02 Eur finansinį reikalavimą, tačiau laiduotojas šią sumą už skolininkę jau yra atlyginęs, pareiškėjos UAB „Belor“ prašymas yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2022 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismo nutartyje nurodyta, jog grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje dalyvaujantys asmenys nėra į bylą pateikę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, išskyrus pareiškėją UAB „BELOR“. Pareiškėja byloje turėjo ir prašo iš suinteresuoto asmens UAB „Biovasto investicijos“ priteisti 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į UAB „Biovasto investicijos“ prieštaravimus (atskirąjį skundą) dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo parengimas – 1 234,20 Eur, rašytinių paaiškinimų parengimas – 508,20 Eur ir atstovavimas teismo posėdyje – 290,40 Eur (reg. Nr. DOK-20388; DOK-24072). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti 95,73 procentais (5 202 253,67 Eur x 100 / 5 434 185,07 Eur), taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis) ir yra pagrįstos, bei į tai, kad susidarė dėl šio pareiškėjos finansinio reikalavimo nagrinėjimo, iš suinteresuoto asmens UAB „Biovasto investicijos“ pareiškėjos UAB „BELOR“ naudai priteisiama 1 946 Eur (2 032,80 Eur x 95,73 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ prašymą dėl 81 336,02 Eur dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti.

Iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“, j. a. k. 304444913, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“, j. a. k. 303276665, naudai priteisti 1 946 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“, uždarajai akcinei bendrovei „Biovasto investicijos“, V. K. atstovui ir nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.