- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2-351-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00146-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Biovasto investicijos“ (toliau – ir pareiškėja) prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1252-555/2021 ir pripažinti pareiškėjos, UAB „ARVI“ ir ko bei „JSC Alfa-Bank“ 2021 m. spalio 26 d. taikos sutartį negaliojančia bei netenkinti „JSC Alfa-Bank“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje.
2. Prašyme nurodyta, kad Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1252-555/2021 patvirtinus taikos sutartį paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, jog „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, kadangi Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimas (toliau – arbitražo teismo sprendimas), kuriuo grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, nebuvo ir nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, kaip tai numato CPK 809 ir 812 straipsniai, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnis ir 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) nuostatos. Naujos aplinkybės paaiškėjo, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022, išnagrinėjęs „JSC Alfa-Bank“ prašymą UAB „ARVI“ ir ko solidariai atsakingo asmens UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį „JSC Alfa-Bank“ kildino iš to paties arbitražo teismo sprendimo, patenkino kasacinį skundą, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o kartu ir patvirtintą „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą to paties arbitražo teismo sprendimo pagrindu solidarios skolininkės UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, jog pirmosios instancijos teismas išaiškintų „JSC Alfa-Bank“ teisę (ir pareigą) kreiptis dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tam, kad kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą galima būtų patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui arbitražo sprendimo pagrindu, būtina spręsti šio sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje klausimą. Aplinkybės, jog arbitražo teismo sprendimas nebuvo pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1252-555/2021 ir priimant nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodė, kad jai iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo, kylančio iš arbitražo teismo sprendimo, tvirtinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Aplinkybės, susijusios su finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros neteisėtumu, kad toks sprendimas nėra pripažintas ir leistinas vykdyti Lietuvoje, pareiškėjai tapo žinomos tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus minėtą nutartį. Nutartyje pateikti teisės išaiškinimai turi esminę reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui ir taikos sutarties patvirtinimui, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos bylos šalims ir Kauno apygardos teismui, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas ir taikos sutartis nebūtų buvusi patvirtinta. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms CPK 809, 812 straipsnių, KAĮ 51 straipsnio ir Niujorko konvencijos nuostatoms. Atnaujinus procesą byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
5. Teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas 2023 m. sausio 23 d., t. y. praleidus 3 mėn. terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog taikos sutarties sąlygos gali būti pakeistos atnaujinus procesą, savo esme nėra nauja aplinkybė. Byloje, kurioje priimta nutartis patvirtinti „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą, Kauno apygardos teismui 2021 m. spalio 26 d. pateiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartį sudarė UAB „ARVI“ ir ko, pareiškėja ir „JSC Alfa-Bank“. Aplinkybė, kad arbitražo teismo sprendimas, patvirtinęs „JSC Alfa-Bank“ reikalavimą, nebuvo patvirtintas Lietuvoje, egzistavo taikos sutarties sudarymo metu, pareiškėjai ši aplinkybė galėjo paaiškėti, jeigu būtų tuo pasidomėta. Pareiškėja pasirinko sudaryti taikos sutartį nepaisydama, patvirtintas Lietuvoje arbitražo teismo sprendimas, ar ne. Aplinkybė, kuria remiamasi prašant atnaujinti procesą, galėjo būti žinoma, jeigu taikos sutarties šalys būtų laikę šią aplinkybę reikšminga.
6. Net jeigu pareiškėjai nebuvo suprantama, kad arbitražo teismo sprendimas turi būti pripažintas Lietuvoje, ši nuostata išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje. Savo esme tai nėra nauja faktinė aplinkybė, bet kasacinio teismo pateiktas teisės normos išaiškinimas. Nors išaiškinimas nėra laikytinas nauja aplinkybe, tačiau ir apie šį naują išaiškinimą pareiškėja sužinojo 2022 m. vasario 15 d. Todėl terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 15 d., ir yra praleistas.
7. Teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog jos prašyme nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, t. y. priimant sprendimą pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, ir tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylos išsprendimui. Teismas priėjo prie išvados, kad nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, be to, praleistas 3 mėn. terminas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja UAB „Biovasto investicijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1252-555/2021, pripažinti pareiškėjos, UAB „ARVI“ ir ko bei „JSC Alfa-Bank“ 2021 m. spalio 26 d. taikos sutartį negaliojančia bei netenkinti „JSC Alfa-Bank“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas nepraleidus termino. Nutartyje nepagrįstai atskaitos tašku 3 mėn. termino skaičiavimui panaudota kasacinio teismo nutarties priėmimo data (2022 m. vasario 15 d.), kuomet terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties priėmimo dienos. Kasaciniam teismui priėmus nutartį, kreditorė UAB „BCB Group“ pateikė prašymą bankroto byloje dėl kreditorių sąrašo patikslinimo išbraukiant „JSC Alfa-Bank“ iš kreditorių sąrašo. Nagrinėjant šią bylą, Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1239-555/2022 nutarė UAB „BCB Group“ prašymo dėl „JSC Alfa-Bank“ 7 539 656,76 Eur finansinio reikalavimo peržiūrėjimo netenkinti. Kauno apygardos teismas išaiškino, kad taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino Kauno apygardos teismo išaiškinimą. Tuomet buvo pateiktas pradinis prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, tačiau Kauno apygardos teismas atsisakė priimti prašymą, kadangi dar nebuvo išnagrinėta civilinė byla pagal UAB „BCB Group“ prašymą dėl UAB „ARVI“ ir ko kreditorių sąrašo patikslinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi galutinai išnagrinėjo civilinę bylą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo bei išaiškino, kad nagrinėjamoje situacijoje reikia kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje. Taigi pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti naujų aplinkybių iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuri priimta 2022 m. gruodžio 13 d. Nebuvo galimybės kreiptis anksčiau nei 2022 m. gruodžio 13 d. buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kadangi pareiškėjai pateikus tokį prašymą, Kauno apygardos teismas šį atsisakė priimti, nes privaloma pirmiausiai išnagrinėti civilinę bylą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo. Skundžiama nutartis prieštarauja ankstesnėms teismų nutartims, teismų praktikai ir civilinio proceso nuostatoms.
8.2. Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1252-555/2021 patvirtinus taikos sutartį, paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, jog „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas bankroto byloje, kadangi arbitražo teismo sprendimas nebuvo ir nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Naujos aplinkybės, kad reikia kreiptis dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjo, tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi išaiškinus, kad „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas gali būti panaikintas tik atnaujinus procesą.
8.3. Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. eB2-1252-555/2021 buvo nagrinėjama nepagrįstai, „JSC Alfa-Bank“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo negalėjo būti priimtas, teismas privalėjo atsisakyti priimti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, išaiškinant, jog „JSC Alfa-Bank“, siekdamas finansinio reikalavimo patvirtinimo, privalėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl arbitražo teismo sprendimo leidimo vykdyti ir pripažinimo. Nėra duomenų, kad „JSC Alfa-Bank“ būtų kreipęsis dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo.
8.4. Šioje byloje susiklostė situacija, kuomet ne tik teismas, neturėdamas kompetencijos ir teisės, iš naujo nagrinėjo (revizavo) arbitražo teismo sprendimą, tačiau patvirtinta taikos sutartis, prieštaraujanti imperatyvios įstatymo normoms. CPK 813 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl užsienio teismo sprendimo vykdytinumo Lietuvos Respublikoje – užsienio teismo sprendimas privalo, be kita ko, būti pripažintas CPK VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skyriuje nustatyta tvarka. Užsienio teismo (arbitražo) sprendimo nepripažinus CPK nustatyta tvarka, toks užsienio teismo procesinis sprendimas nėra vykdytinas Lietuvos Respublikoje. Joks Lietuvos Respublikos teismas neturėjo teisės nagrinėti ginčo, kylančio iš užsienio teismo sprendimo, kuris nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje. Vienintelė procedūra, susijusi su užsienio teismo procesiniu sprendimu, kuri galėjo ir gali būti atlikta – proceso inicijavimas siekiant pripažinti užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje. Byloje, nenagrinėtoje teismuose, negali būti patvirtinama taikos sutartis, o patvirtinta taikos sutartis laikytina negaliojančia. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms CPK 809–812 straipsniuose, KAĮ 51 straipsnyje ir Niujorko konvencijoje įtvirtintoms nuostatoms. Palikus toliau galioti taikos sutartį ir „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, būtų reikšmingai pažeistos, be kita ko, UAB „ARVI“ ir ko kreditorių teisės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuluoti išaiškinimai arbitražo teismo sprendimo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalykas yra Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą skaičiavimo
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus 3 mėn. terminą, kadangi aplinkybė, jog arbitražo teismo sprendimas nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvoje pareiškėjai galėjo būti žinoma dar taikos sutarties sudarymo metu, tai pat nurodė, kad terminas prašymui pateikti praleistas net ir skaičiuojant jį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties priėmimo, kurioje išaiškinta, kad užsienio valstybėje priimtas arbitražo sprendimas turi būti pripažintas Lietuvoje.
11. Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo pateiktu termino skaičiavimu nesutinka, teigia, kad šis skaičiuotinas nuo 2022 m. gruodžio 13 d., kadangi naujos aplinkybės, jog reikia kreiptis dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjo, tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi išaiškinus, kad „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas gali būti panaikintas tik atnaujinus procesą.
12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiavimu. Kaip matyti iš UAB „ARVI“ ir ko bankroto bylos proceso (dabartinis bylos Nr. eB2-68-555/2023), bendrovės nemokumo administratorė 2021 m. balandžio 26 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, be kita ko, prašant patvirtinti kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą 9 192 948,35 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino bendrovės nemokumo administratorės pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ir kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą 9 192 948,35 Eur sumai. Pareiškėja 2021 m. birželio 2 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ 9 192 948,35 Eur finansinį reikalavimą. Atskirajame skunde pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad kreditorius „JSC Alfa-Bank“ nesikreipė į Lietuvos apeliacinį teismą dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pažeidžiant Niujorko konvencijos, KAĮ 51 straipsnio ir CPK 809–812 straipsnių nuostatas. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą patenkino ir pats pasinaikino 2021 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ 9 192 948,35 Eur finansinis reikalavimas ir klausimą dėl ginčytino kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo išskyrė į atskirą bylą (Nr. eB2-1252-555/2021). Minėtoje civilinėje byloje 2021 m. spalio 26 d. gautas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuri sudaryta tarp UAB „ARVI“ ir ko, pareiškėjos ir kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“. Taikos sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad: šalių kompromiso būdu nustatytas kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo dydis – 7 539 656,76 Eur (1 punktas); pareiškėja atsisakė atskirojo skundo ir prieštaravimų dėl kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo patvirtinimo taikos sutarties 1 punkte nurodyta apimtimi (3 punktas); UAB „ARVI“ ir ko sutiko su taikos sutarties 1 punkte nurodyto finansinio reikalavimo patvirtinimu (4 punktas). Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje antros eilės kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ 7 539 656,76 Eur finansinį reikalavimą. 2023 m. sausio 23 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, jog „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas, kadangi arbitražo teismo sprendimas nebuvo ir nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje taip kaip tai numato CPK 809–812 straipsniai, KAI 51 straipsnis ir Niujorko konvencijos nuostatos.
14. Paminėti faktai patvirtina, kad pareiškėjai aplinkybė, jog kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ pateiktas arbitražo teismo sprendimas nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvoje, yra žinoma vėliausiai nuo 2021 m. birželio 2 d., kuomet pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutiko su teismo nutartimi patvirtinti kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl arbitražo teismo sprendimo pareiškėja nurodė ir 2023 m. sausio 23 d. prašyme atnaujinti procesą byloje, t. y., kad arbitražo teismo sprendimui nesant pripažintam ir leistam vykdyti Lietuvoje, kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas.
15. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi galutinai išnagrinėjo civilinę bylą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo bei išaiškino, kad nagrinėjamoje situacijoje reikia kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje, todėl pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti naujų aplinkybių iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuri priimta 2022 m. gruodžio 13 d.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, pareiškėjai aplinkybė dėl arbitražo teismo sprendimo nebuvimo pripažintu ir leistu vykdyti Lietuvoje buvo žinoma vėliausiai nuo 2021 m. birželio 2 d., o vėlesni teismų išaiškinimai, kad kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ patvirtintą finansinį reikalavimą kvestionuoti galima tik atnaujinus procesą byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, buvusi pagrindu patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, kaip bus toliau detalizuojama šioje nutartyje, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvokos, kadangi teismai tik nurodė bankrutuojančios bendrovės kreditorių procesinių teisių ginčyti kitų kreditorių patvirtintus reikalavimus įgyvendinimo būdą, o ne naują faktinę aplinkybę, kuri nebuvo žinoma kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo patvirtinimo metu.
17. Tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą 3 mėn. terminą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo tarpu pareiškėja, praleidusi terminą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė tokį praleidimą pateisinančių aplinkybių ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Iš turimų duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas teismo iniciatyva.
18. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir ši aplinkybė sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022).
Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių kvalifikavimo kaip naujai paaiškėjusių
19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog jos prašyme nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
20. Pareiškėja atskirajame skunde su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir akcentuoja, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, jog „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas, kadangi arbitražo teismo sprendimas nebuvo ir nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
22. Pareiškėja įrodinėja, kad egzistuoja visos sąlygos proceso atnaujinimui byloje: aplinkybės, jog arbitražo teismo sprendimas nebuvo pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1252-555/2021 ir priimant nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo; pareiškėjai iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 priėmimo nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo; aplinkybės, susijusios su finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros neteisėtumu pareiškėjai tapo žinomos tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2022 m. vasario 15 d. nutartį; minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti teisės išaiškinimai turi esminę reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui ir taikos sutarties patvirtinimui, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos tiek bylos proceso šalims, tiek Kauno apygardos teismui, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas ir taikos sutartis nebūtų buvusi patvirtinta.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja trys iš keturių kasacinio teismo praktikoje išskirtų požymių, kurie leistų pareiškėjos akcentuojamas aplinkybes kvalifikuoti kaip naujai paaiškėjusias.
24. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 priėmimo nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Kaip jau minėta, aplinkybę, kad „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimas, pareiškėjos vertinimu, negalėjo būti patvirtintas arbitražo teismo sprendimo pagrindu, pareiškėja buvo nurodžiusi dar 2021 m. birželio 2 d. atskirajame skunde, taigi ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma dar gerokai prieš taikos sutarties sudarymą (2021 m. spalio 25 d.) ir jos pagrindu kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo patvirtinimą teismo nutartimi (2021 m. lapkričio 3 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 11 d.). Todėl neegzistuoja kasacinio teismo praktikoje išskirti šie, nurodomą aplinkybę leidžiantys kvalifikuoti kaip naujai paaiškėjusią, požymiai: aplinkybės pareiškėjai buvo ir galėjo būti žinomos; pareiškėjai aplinkybės tapo žinomos dar prieš įsiteisėjant teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį.
25. Taip pat nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad jeigu pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės būtų buvusios žinomos bylos proceso šalims ir teismui, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas ir taikos sutartis nebūtų buvusi patvirtinta.
26. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
28. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas, priimta, ir minėtas kreditoriaus finansinis reikalavimas patvirtintas ne pareiškėjos akcentuojamo arbitražo teismo sprendimo, o šalių taikos sutarties pagrindu.
29. Taikos sutarties, kaip vienos iš sutarčių rūšies, samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
30. Byloje nėra ginčo, kad kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtintas 9 192 948,35 Eur sumai remiantis nemokumo administratoriaus prašymu patvirtinti tokio dydžio reikalavimą, kadangi kreditorius „JSC Alfa-Bank“ nemokumo administratoriui pateiktą reikalavimą ir jo dydį grindė arbitražo teismo sprendimu. Tačiau minėtos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ 9 192 948,35 Eur dydžio finansinis reikalavimas, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi, patenkinant pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinta ir klausimas dėl ginčytino kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo išskirtas į atskirą bylą. Šioje išskirtoje byloje ginčo šalys (kreditorius „JSC Alfa-Bank“, pareiškėja ir likviduojama dėl bankroto UAB „ARVI“ ir ko) taikos sutartyje, kompromiso būdu pačios nustatė kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo dydį ir susitarė, kad šis sudaro 7 539 656,76 Eur (taikos sutarties 1 punktas). Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino tokio dydžio kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą, koks buvo nurodytas taikos sutartyje – 7 539 656,76 Eur, o ne arbitražo teismo sprendime (9 192 948,35 Eur). Taigi minėto dydžio kreditoriaus finansinis reikalavimas patvirtintas ne arbitražo teismo sprendimo, o taikos sutarties pagrindu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jeigu pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės, jog arbitražo teismo sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas ir leistas vykdyti, būtų buvusios žinomos bylos proceso šalims ir teismui, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas ir taikos sutartis nebūtų buvusi patvirtinta. Kauno apygardos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad šalių teismui pateikta patvirtinti taikos sutartis prieštarautų viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti patvirtinti teismui pateiktą šalių taikos sutartį. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad taikos sutarties negalima patvirtinti šiai sutarčiai esant sudarytai išimtinai arbitražo teismo sprendimo pagrindu, kadangi taikos sutartyje šalys apie arbitražo teismo sprendimą neužsiminė, priešingai, nurodė, kad tvirtintino finansinio reikalavimo dydis nustatytas taikos sutarties šalių susitarimu (taikos sutarties 1 punktas).
31. Taip pat pareiškėja teigia, kad teismas, neturėdamas kompetencijos ir teisės, iš naujo nagrinėjo (revizavo) arbitražo teismo sprendimą, ir byloje patvirtinta taikos sutartis, kuri prieštarauja imperatyvios įstatymo normoms (CPK 809–812 straipsniams, KAĮ 51 straipsniui ir Niujorko konvencijos nuostatoms). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais pareiškėjos argumentais. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, arbitražo teismo sprendimo nenagrinėjo, kadangi šalys dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikė patvirtinti teismui taikos sutartį.
32. Aplinkybė, kad pareiškėja, susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 ir joje pateiktais išaiškinimais, nusprendė, kad sudarydama taikos sutartį ir sutikdama neginčyti dalies (7 539 656,76 Eur sumai) kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo, suklydo, ir žinodama apie tokį kasacinio teismo išaiškinimą nebūtų sudariusi taikos sutarties, nesudaro teisinio pagrindo pareiškėjos nurodomų aplinkybių kvalifikuoti kaip naujai paaiškėjusių. Pareiškėja pasirinko sudaryti taikos sutartį nepaisydama, patvirtintas ir leistas vykdyti Lietuvoje arbitražo teismo sprendimas, ar ne, pareiškėja dar gerokai prieš taikos sutarties patvirtinimą žinojo apie arbitražo teismo sprendimo nebuvimą pripažintu CPK nustatyta tvarka.
33. Taip pat pabrėžtina, kad teismai, nurodydami procesinę galimybę atnaujinti procesą byloje dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurioje patvirtinta taikos sutartis, tik nurodė bankrutuojančios bendrovės kreditorių procesinių teisių ginčyti kitų kreditorių patvirtintus reikalavimus įgyvendinimo būdą, o ne naują faktinę aplinkybę, kuri nebuvo žinoma kreditoriaus „JSC Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo patvirtinimo metu.
34. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjos nurodytas aplinkybes kvalifikuoti naujai paaiškėjusiomis.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinio termino pateikti prašymą atnaujinti procesą skaičiavimą bei proceso atnaujinimą paaiškėjus naujoms aplinkybės, todėl pareiškėjos skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria
Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.