- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- CIK-585/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00687-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti atnaujinti procesą.
- Teisėjai
- Gediminas Sagatys (pran.), Dalia Vasarienė, Virgilijus Grabinskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-597/2012 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2022 m. birželio 2 d. pateikė procesinį dokumentą, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-597/2012, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir priteisti ieškovei iš valstybės 63 875,70 Eur turtinės ir 5 510 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.
2. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi jos ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir jai grąžintas, nurodžius, kad ji nepasinaudojo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimybe ir nesuformulavo prašymo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neįrodė, jog ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.