- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-437-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00014-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-549-344/2020 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. P. 1364,03 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtinus jos ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nutraukta jų santuoka. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas padalintas lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl jie tapo padalinto nekilnojamojo turto bendraturčiais ir nutraukus santuoką turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6., 2.7. punktais buvę sutuoktiniai sutarė dėl bendro turto valdymo. Taip pat santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5. punktu buvę sutuoktiniai įsipareigojo pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui mokėti lygiomis dalimis, t. y. 1/2 pagal kredito grafiką, iki paskutinės mėnesio dienos S. P. pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą pusę tą mėnesį mokėtinos sumos. Sutarė, kad prievolė pagal kreditavimo sutartį nutraukus santuoką lieka solidari ir buvę sutuoktiniai atsako kaip solidarūs bendraskoliai. Atsakovas paskutinį kartą savo dalį mėnesio įmokos – 205 Eur, kreditoriui bankui Luminor 2019 m. gegužės 8 d. pervedė į ieškovės sąskaitą. Ieškovė bendrų prievolių vykdymui savo lėšomis bendrai sumokėjo 2728,06 Eur: kredito grąžinimui nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. – 2 564,50 Eur, žemės mokestį (2019 m. gruodžio 17 d.) – 48 Eur, metinę būsto draudimo įmoką AB „Lietuvos draudimas“ – 115,56 Eur. Pusė šių sumokėtų lėšų – 1 364,03 Eur, ieškovė sumokėjo už atsakovą, nes atsakovas nevykdo įsipareigojimų – neprisideda lygiomis dalimi prie kredito grąžinimo bei prie kitų mokėjimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas S. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ji sumokėjo 115,56 Eur AB „Lietuvos draudimas“ už įkeisto nekilnojamojo turto draudimą, be to, pagal AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimo priedą, 115,56 Eur būsto draudimo mokėjimas turi būti atliktas iki 2020 m. balandžio 18 d., taigi, prievolės mokėjimo terminas nėra suėjęs. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.7. punkte buvo sutarta, kad J. P. prižiūrės namą bei aplinką ir nereikalaus iš buvusio sutuoktinio atlikti ½ privalomų namo priežiūros darbų. Toks susitarimas abiejų šalių buvo priimtas dėl to, kad ieškovė liko gyventi santuokos metu įgytame name, o atsakovui teko ieškoti naujos gyvenamosios vietos, patirti dėl to išlaidas. Prievolė kreditoriui grąžinti kreditą už įgytą namą, kuriame liko gyventi tik ieškovė, nutraukus santuoką ir toliau liko abiejų šalių solidari prievolė. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6. punkte numatyta, kad visos abiejų šalių tarpusavyje suderintos (raštu el. paštu ar sms žinutėmis) išlaidos, susijusios su padalintu nekilnojamuoju turtu, yra apmokamos lygiomis dalimis (namo išlaikymas, aplinkos priežiūra ir šildymo išlaidos). Ieškovė nebuvo suderinusi su atsakovu dėl jos patirtų ir prašomų priteisti išlaidų, ji tik siųsdavo atsakovui elektroninius laiškus su savo reikalavimais. Prie namo išlaikymo išlaidų priskirtinas ir būsto draudimo mokestis. Ieškovę ir atsakovą sieja solidari prievolė bankui grąžinti kredito sutartimi prisiimtą įsipareigojimą ir ji nėra ir nebuvo išskaidyta (tapusi daline prievole). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5. punktu šalys tik papildomai įsipareigojo bankui mokėti kreditą lygiomis dalimis. Ieškovės reikalavimas šioje byloje galėtų būti pagrįstas vieninteliu atveju, jeigu ji padengtų kreditą pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį. Tokiu atveju ieškovė įgytų regreso teisę į atsakovą dėl 1/2 jos sumokėtos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei J. P. iš atsakovo S. P. 1 306,25 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 316,97 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui S. P. iš ieškovės J. P. 41,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad šalys ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nesinaudoja jam priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, atitekusia teismui sprendimu padalijus santuokos metu įgytą turtą, nepaneigia atsakovo solidarios atsakomybės kreditoriaus atžvilgiu.
5. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Prievolės solidarumas reikšmingas išoriniuose santykiuose, kadangi kreditorius prievolės įvykdymo gali reikalauti iš bet kurio skolininko, tačiau prievolės solidarumas nereiškia, kad kiekviena šalis kreditoriui atsako lygiomis dalimis, t. y. kad prievolę įvykdęs skolininkas iš kito skolininko gali reikalauti tik pusę sumokėtos sumos. Sprendžiant dėl atgręžtinio reikalavimo apimties reikia nustatyti, kaip pasikeičia šalių turto apimtis.
6. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, nutraukiant santuoką, buvo padalintas lygiomis dalimis – po ½ kiekvienai šaliai. Taigi, įvykdžius solidarią prievolę – grąžinus kreditą kreditoriui, naudą – turto pasyvo sumažėjimą ir priteisto turto vertės padidėjimą – gautų tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovės ir atsakovo turto aktyvas, grąžinus paskolą, padidėtų kiekvienam 1/2 dalimi. Nagrinėjamu atveju, ieškovei grąžinus dalį paskolos bankui pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį, atsakovas turi pareigą atlyginti jo turto daliai tenkančią grąžintos paskolos dalį.
7. Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovė įgys teisę iš jo reikalauti sumokėti pusę jos sumokėtos kredito sumos tik pilnai įvykdžiusi prievolę kreditoriui. Ieškovė į bylą yra pateikusi sąskaitos išrašą, kuris pagrindžia ieškovės sumokėtas sumas kredito dengimui. Kreditas grąžinamas sutartiniais kasmėnesiniais mokėjimais atskaitant nuo ieškovės banko sąskaitos atitinkamą piniginių lėšų sumą, todėl ieškovė, įvykdžiusi kreditoriui prievolę pagal mokėjimo grafiką ir sumokėjusi kitas su kreditu susijusias įmokas, įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė pagal mokėjimo grafiką, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Be to, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktu šalys sutarė, kad S. P. ir J. P. įsipareigoja, kad pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį kreditoriui mokės lygiomis dalimis, t. y. 1/2 pagal kredito grafiką, iki paskutinės mėnesio dienos S. P. pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą pusę tą mėnesį mokėtinos sumos. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovas šios pareigos nevykdė ir nustatytu terminu ½ mokėtinos kredito sumos pagal kredito grafiką nepervedė, o atsakovas šio fakto nepaneigė, priešingai – atsakovas patvirtino, kad jam tenkančios kredito įmokų dalies nemokėjo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad ieškovė, būdama kartu su atsakovu solidariai atsakinga kreditoriui pagal kreditavimo sutartį, sumokėjo kreditoriui 2 564,50 Eur pagal mokėjimo grafiką mokėtinų įmokų ir kitus mokėjimus, susijusius su kredito sutartimi, sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina pusė šios ieškovės sumokėtos sumos, t. y. 1 282,25 Eur.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog 2019 m. gruodžio 17 d. sumokėjo 48 Eur žemės mokestį už 2019 metus už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe ir minėti žemės sklypai, įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką liko registruotos kaip valdomos šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nuosavybės teisė į žemės sklypą, esatį (duomenys neskelbtini), liko įregistruota kaip valdoma ieškovės nuosavybės teise, t. y. nei ieškovė, nei atsakovas nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus pasikeitimo išviešinimo. Įvertinus, tai, kad šalys neišviešino duomenų apie tai, jog minėti žemės sklypai ieškovei ir atsakovui priklauso dalinės nuosavybės teise, t. y. po 1/2 dalį, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskaičiavo žemės mokestį už 2019 metus kaip už vieną vientisą sklypą, valdomą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o kitam kaip valdomam ieškovės nuosavybės teise, atsižvelgdamas į tai, kad minėti žemės sklypai iki santuokos nutraukimo šalių buvo valdomi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nuo 2019 m. birželio 13 d. – dalinės nuosavybės teise, įvertinęs, kad ieškovė už šiuos žemės sklypus sumokėjo žemės mokestį, paskaičiuotą kaip valdomą abiejų šalių bendrai, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė pusę ieškovės sumokėtos žemės mokesčio už 2019 metus, t. y. 24 Eur.
10. Teismui nustačius, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė draudimo įmoką už būsto draudimą sumokėjo iš asmeninių lėšų, prašymą priteisti pusę sumokėtos metinės draudimo įmokos sumos atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą dalyje dėl 1 306,25 Eur nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės J. P. ieškinį atmesti, priteisti apelianto naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir reikalavimus teismo sprendimo turiniui.
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino tai, kad ieškovė būtent iš savo sąskaitos pervedė lėšas kredito dengimui. Pagal 2008-04-02 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)specialiosios dalies 11 dalį, ši sąskaita, nuo kurios bankas kas mėnesį nusirašo mėnesinę įmoką, pasirašant kreditavimo sutartį, turėjo būti atidaryta vieno iš kredito gavėjų vardu, nors ji yra bendra abiejų kredito gavėjų sąskaita ir ja jie abu gali naudotis (prisijungti, pervesti pinigus, matyti kredito likutį ir pan.). Dėl to vien tai, kad kredito įmokos nuskaičiuojamos nuo bendros abiejų kredito gavėjų sąskaitos, kuri tik atidaryta ieškovės vardu, nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra asmeninė ieškovės sąskaita.
11.3. Kaip matyti iš teikiamo kredito likučio duomenų (duomenys nurodomi šiai dienai, tačiau šie duomenys beveik nepakito nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki šios dienos), likusi negrąžinto kredito dalis - 84 859,73 Eur. Ieškovė prašė priteisti 1/2 dalį jos sumokėtos už atsakovą kredito sumos – 1 282,25 Eur. Taigi, ieškovė už atsakovą sumokėjo vos 1,5 procentą sumos nuo bendros likusios negrąžintos kredito sumos. Vadinasi, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką, tiek ir pagal paties pirmosios instancijos teismo cituojamos teismų praktikos kontekste, 1,5 procento dydžio grąžinto kredito suma negali būti laikoma „visa ar didesne kredito dalimi“.
11.4. Ieškovė ir atsakovas bankui turi solidariąją prievolę, kurios įvykdymo terminas – 2038-03-31. Terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai. Nors prievolės vykdymas prieš terminą yra leidžiamas, tačiau negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas. Juo labiau, kad atsakovas niekada nenusišalino nuo savo pareigos grąžinti kreditą.
11.5. Atsakovas, būdamas sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai sutartimi paskolos grąžinimas buvo išdėstytas iki 2038 metų, turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę įvykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Dėl to skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo priteista kelis mėnesius atsakovo nesumokėta kredito dalis, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis solidarios prievolės esmei ir paskirčiai. Solidari ieškovės ir atsakovo bei banko prievolė niekada nebuvo modifikuota į dalinę ir tai buvo patvirtinta pačios ieškovės 2019-05-13 sprendimo 2.5 punkte.
11.6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu analogiškas ieškovės reikalavimas galėjo būti tenkintas vieninteliu atveju – jeigu ji viena visiškai padengtų kreditą. Tokiu atveju ieškovė neabejotinai įgytų regreso teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.114 straipsnio 3 punktą į atsakovą dėl 1/2 jos sumokėtos sumos.
11.7. Pagal 2019-05-13 sprendimo 2.7 punktą, iki kol bus parduotas gyvenamasis namas, jame lieka gyventi ieškovė. Tuo tarpu atsakovas privalėjo susirasti kitą gyvenamąją vietą, mokėti už ją nuomos mokestį ir papildomai dar grąžinti 1/2 dalį kredito, t. y. iš dalies kompensuoti ieškovės galimybę gyventi gyvenamajame name.
11.8. 2019-05-13 teismo sprendimo 2.6 punktu ieškovės ir atsakovo buvo sutarta, kad visos abiejų šalių tarpusavyje suderintos išlaidos, susijusios su padalintu nekilnojamuoju turtu, turės būti apmokamos lygiomis dalimis. Žemės mokesčio sumokėjimas su atsakovu raštu suderintas nebuvo. Be to, apeliantas niekada nereikalavo ir neprašė ieškovės, kad ji sumokėtų žemės mokestį ir už atsakovą. Todėl mokėdama žemės mokestį ir už atsakovą, ieškovė veikė savo rizika, dėl ko ir 1/2 dalies šios sumokėtos sumos prisiteisti nebuvo teisinio pagrindo.
11.9. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamos kreditavimo sutarties bendroji ir specialioji dalys. Šie dokumentai teikiami šioje proceso stadijoje, kadangi tik iš skundžiamo teismo sprendimo apeliantui tapo aišku, kad teismas neteisingai vertino kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas ir nepagrįstai nustatė, jog neva tai sąskaita, iš kurios kas mėnesį nuskaitomos kredito įmokos, yra asmeninė ieškovės sąskaita. Be to, šie duomenys kitai proceso šaliai nėra nauji ir siurpriziniai, todėl teikiami duomenys negali užvilkinti ir teismo proceso šioje byloje.
Atsiliepimas
12. Ieškovė J. P. atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas nutyli savo įsipareigojimą, prisiimtą nutraukiant santuoką ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, mokėti kredito grąžinimui lygiomis dalimis, t. y. 1/2 pagal kredito grafiką, iki paskutinės mėnesio dienos pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB, pusę tą mėnesį mokėtinos sumos.
12.2. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punkte, be jau apelianto nurodytos sąlygos dalies, yra susitarta, jog J. P. už likimą gyventi gyvenamajame name kaip kompensaciją S. P. prižiūrės namą jį tvarkant, kūrenant, tvarkant aplinką, ravint darželius, pjaunant veją. Šiuos darbus atliks viena, nereikalaujant S. P. atlikti privalomų namo priežiūros darbų, t. y. ieškovė išlaikytų esamos kokybės, vertės apelianto turto dalį, jam dėl to visiškai neturint jokių rūpesčių ir išlaidų. Kompensacijos klausimas už likimą gyventi name visiškai aptartas, suderintas, šalių pasirašytas ir teismo sprendimu patvirtintas. Be to, šis klausimas niekaip nėra susijęs su kredito grąžinimu bankui.
12.3. Apelianto argumentas, jog žemės mokesčio sumokėjimas su juo raštu suderintas nebuvo, nes esą 2019-05-13 teismo sprendimo 2.6 punktu ieškovės ir atsakovo buvo susitarta, kad visos abiejų šalių tarpusavyje suderintos (raštu el. paštu ar SMS žinutėmis) išlaidos, susijusios su padalintu nekilnojamuoju turtu, turės būti apmokamos lygiomis dalimis (namo išlaikymas, aplinkos priežiūra ir šildymo išlaidos), yra visiškai neteisingas, kadangi pati sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga ir nurodo, dėl kokių galinčių atsirasti išlaidų šalys susitarė raštu suderinti - namo išlaikymas, aplinkos priežiūra ir šildymo išlaidos, t. y. nenumatytos, galinčios iškilti, dėl ko reikėtų imtis skubių priemonių, turėti išlaidų. Žemės mokestis nėra ieškovės suplanuotos išlaidos, ji negali keisti mokesčio dydžio, mokėjimo termino ir pan. Būdamas žemės sklypų bendraturčiu nuo to turto įsigijimo momento, atsakovas pats turi pilietinę pareigą mokėti už jam tenkančią turto dalį valstybės nustatytą mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: kredito sutarties bendrąją ir specialiąją dalis; duomenis apie kredito likutį. Nurodo, jog šie dokumentai teikiami šioje proceso stadijoje, kadangi tik iš skundžiamo teismo sprendimo apeliantui tapo aišku, kad teismas neteisingai vertino kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas ir nepagrįstai nustatė, jog neva tai sąskaita, iš kurios kas mėnesį nuskaitomos kredito įmokos, yra asmeninė ieškovės sąskaita. Be to, šie duomenys kitai proceso šaliai nėra nauji ir siurpriziniai, todėl teikiami duomenys negali užvilkinti ir teismo proceso šioje byloje.
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be pirmiau įvardytų kriterijų taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme vis dėlto yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir pirmiau įvardytų kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 21 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
17. Nagrinėjamu atveju apelianto naujai pateikti įrodymai yra pateikti faktinėms aplinkybėms, kuriomis apeliantas nesirėmė pirmosios instancijos teisme, pagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme negalima remtis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, ir kad šis draudimas yra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas reikštų naujų faktinių aplinkybių aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme, todėl atsisako šiuos įrodymus priimti.
Dėl draudimo apeliaciniame procese remtis naujomis aplinkybėmis
18. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino tai, kad ieškovė būtent iš savo sąskaitos pervedė lėšas kredito dengimui, nes pagal 2008-04-02 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)specialiosios dalies 11 dalį, ši sąskaita, nuo kurios bankas kas mėnesį nusirašo mėnesinę įmoką, pasirašant kreditavimo sutartį turėjo būti atidaryta vieno iš kredito gavėjų vardu, nors ji yra bendra abiejų kredito gavėjų sąskaita ir ja jie abu gali naudotis. Dėl to vien tai, kad kredito įmokos nuskaičiuojamos nuo bendros abiejų kredito gavėjų sąskaitos, kuri tik atidaryta ieškovės vardu, nesudaro pagrindo teigti, jog tai yra asmeninė ieškovės sąskaita; likusi negrąžinto kredito dalis – 84859,73 Eur, o ieškovė prašė priteisti ½ dalį jos sumokėtos už atsakovą kredito sumos – 1 282,25 Eur, kas reiškia, jog ieškovė sumokėjo vos 1,5 procento sumos nuo bendros likusios negrąžintos kredito sumos (žr. šios nutarties 11.2 ir 11.3 punktus).
19. Pažymėtina, kad apeliantas aplinkybių dėl kreditavimo sutarties specialios dalies 11 dalies sąlygų bei 1,5 procento dydžio grąžinto kredito sumos nebuvo nurodęs nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti ir apelianto su skundu teiktus rašytinius įrodymus, kuriais jis grindžia apeliaciniame skunde naujai nurodomus argumentus (CPK 314 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-119-853/2019, buvo nutraukta ieškovės J. P. ir atsakovo S. P. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1. punktu šalys sutarė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį atitenka šalims. Taip pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5. puntu šalys sutarė, kad pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)kreditoriui mokės lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 pagal kredito grafiką, iki paskutinės mėnesio dienos S. P. pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB, pusę tą mėnesį mokėtinos sumos. Taip pat šalys sutarė, kad prievolė pagal kreditavimo sutartį nutraukus santuoką lieka solidari ir kreditoriui ieškovė bei atsakovas atsako kaip solidarūs bendraskoliai. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7. punktu sutarė, kad iki namo pardavimo jame gyventi lieka ieškovė viena ir kaip kompensaciją atsakovui prižiūrės namą jį tvarkant, kūrenant, tvarkant aplinką, ravint darželius, pjaunant veją.
21. Žemės mokesčio deklaracijos duomenimis mokėtinas 48 Eur žemės mokestis paskaičiuotas už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį reikėjo sumokėti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Ieškovė 2019 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 48 Eur žemės mokestį.
22. Sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. duomenimis, ieškovė, vykdydama įsipareigojimus pagal kredito sutartį Luminor Bank AS, nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 2 564,50 Eur. Ieškovė nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. pranešimais, siųstais elektroniniu paštu, ragino atsakovą sumokėti savo dalį įmokų, susijusių su būsto kreditu. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 11 d. pradelsta kredito įmokų suma yra 1 581,96 Eur.
Dėl ginčo esmės
23. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, ir nustatęs, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai turi pakankamą įrodomąją galią, pagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
25. Byloje kilo ginčas dėl bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimties, kai vienas bendraskolis iš dalies įvykdė solidarią prievolę. Taip pat ginčas kilo dėl ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovo jos sumokėtos draudimo mokesčio dalies ir iš atsakovo, kaip žemės sklypo bendrasavininko, reikalaujamos grąžinti pusės sumokėto žemės mokesčio sumos.
26. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).
28. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
29. Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
31. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl atgręžtinio reikalavimo apimties reikia nustatyti, kaip pasikeičia šalių turto apimtis, t. y. kokiu būdu pasiskirsto gaunama nauda dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo byloje šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, nutraukiant santuoką, buvo padalintas lygiomis dalimis – po 1/2 kiekvienai šaliai. Taigi, įvykdžius solidarią prievolę – grąžinus kreditą kreditoriui, naudą – turto pasyvo sumažėjimą ir priteisto turto vertės padidėjimą – gautų tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovės ir atsakovo turto aktyvas, grąžinus paskolą, padidėtų kiekvienam 1/2 dalimi. Nagrinėjamu atveju ieškovei grąžinus dalį paskolos bankui pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr., atsakovas turi pareigą atlyginti jo turto daliai tenkančią grąžintos paskolos dalį.
33. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jei solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apelianto duotus paaiškinimus, pažymi, kad apelianto pozicija šiuo klausimu prieštaringa. Viena vertus apeliantas sutinka, kad turėtų mokėti ieškovei pusę jos sumokėtų sumų vykdant prievolę bankui, tačiau dėl finansinių sunkumų šiuo metu neturi galimybės mokėti, kita vertus, apeliantas teigia, kad ieškovė negali reikalauti prieš terminą bankui sumokėtų sumų. Apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditas grąžinamas sutartiniais kasmėnesiniais mokėjimais, atskaitant nuo ieškovės banko sąskaitos atitinkamą piniginių lėšų sumą, todėl ieškovė, įvykdžiusi kreditoriui prievolę pagal mokėjimo grafiką ir sumokėjusi kitas su kreditu susijusias įmokas, įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovo) lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė pagal mokėjimo grafiką, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Be to, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktu S. P. ir J. P. įsipareigojo, kad pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)kreditoriui mokės lygiomis dalimis, t. y. 1/2 pagal kredito grafiką, iki paskutinės mėnesio dienos S. P. pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą pusę tą mėnesį mokėtinos sumos.
34. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nesinaudoja jam priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, atitekusia teismui sprendimu padalijus santuokos metu įgytą turtą, nepaneigia atsakovo solidarios atsakomybės kreditoriaus atžvilgiu, kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktu kompensacijos klausimas už ieškovės likimą gyventi name visiškai aptartas, suderintas ir teismo sprendimu patvirtintas, šis klausimas visiškai nesusijęs su kreditu grąžinimu bankui.
35. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Kaip jau minėta, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje įrodyta, jog solidariąją prievolę ginčui aktualiu laikotarpiu kreditoriui įvykdė būtent ieškovė, o atsakovas savo prievolių neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pusę sumos (1 282,25 Eur) kreditoriui pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovės sumokėtų 2 564,50 Eur, yra tenkintas pagrįstai.
36. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteista pusė (24 Eur) ieškovės sumokėto 48 Eur žemės mokesčio už 2019 metus už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6 punktu šalys susitarė, jog visos abiejų šalių tarpusavyje suderintos išlaidos, susijusios su padalintu nekilnojamuoju turtu, turės būti apmokamos lygiomis dalimis (namo išlaikymas, aplinkos priežiūra ir šildymo išlaidos), žemės mokesčio sumokėjimas su atsakovu raštu suderintas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apelianto argumentais, pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytai nuomonei, jog minėta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga konkrečiai nurodo, dėl kokių galinčių atsirasti išlaidų šalys susitarė raštu suderinti, o žemės mokestis nėra ieškovės suplanuotos išlaidos, ji negali keisti mokesčio dydžio, mokėjimo termino. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgęs į tai, jog minėti žemės sklypai iki santuokos nutraukimo šalių buvo valdomi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nuo 2019 m. birželio 13 d. – dalinės nuosavybės teise, bei įvertinęs tai, kad ieškovė už šiuos žemės sklypus sumokėjo žemės mokestį, paskaičiuotą kaip valdomą abiejų šalių bendrai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo pusę ieškovės sumokėtos žemės mokesčio už 2019 metus sumos, t. y. 24 Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.