- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2-549-344/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00014-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- S. P.
- Advokatai
- Vaidas Rakauskas, Rita Lankutienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo 1 364,03 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtinus jos ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nutraukta jų santuoka. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas padalintas lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl jie tapo padalinto nekilnojamojo turto bendraturčiais ir nutraukus santuoką turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6., 2.7. punktais buvę sutuoktiniai sutarė dėl bendro turto valdymo. Taip pat santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5. punktu buvę sutuoktiniai įsipareigojo pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-39252 kreditoriui mokėti lygiomis dalimis, t. y. 1/2 pagal kredito grafiką, t. y. iki paskutinės mėnesio dienos. S. P. pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB, pusę tą mėnesį mokėtinos sumos. Sutarė prievolė kreditavimo sutartį nutraukus santuoką lieka solidari ir buvę sutuoktiniai atsako kaip solidarūs bendraskoliai. Atsakovas paskutinį kartą savo dalį mėnesio įmokos – 205 Eur, kreditoriui bankui Luminor 2019 m. gegužės 8 d. pervedė į ieškovės sąskaitą. Ieškovė bendrų prievolių vykdymui savo lėšomis bendrai sumokėjo 2 728,06 Eur: kredito grąžinimui nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. – 2 564,50 Eur, žemės mokestį (2019 m. gruodžio 17 d.) – 48,00 Eur, metinę būsto draudimo įmoką AB „Lietuvos draudimas“ – 115,56 Eur. Pusė šių sumokėtų lėšų – 1 364,03 Eur ieškovė sumokėjo už atsakovą, nes atsakovas nevykdo įsipareigojimų – neprisideda lygiomis dalimi prie kredito grąžinimo bei prie kitų mokėjimų.
Atsiliepimas
Atsakovas S. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ji sumokėjo 115,56 Eur AB „Lietuvos draudimas“ už įkeisto nekilnojamojo turto draudimą, be to pagal AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimo Serija LD Nr. 3870199 priedą, 115,56 Eur būsto draudimo mokėjimas turi būti atliktas iki 2020 m. balandžio 18 d., tai gi prievolės mokėjimo terminas nėra suėjęs. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.7. punkte buvo sutarta, kad J. P. prižiūrės namą bei aplinką ir nereikalaus iš buvusio sutuoktinio atlikti ½ privalomų namo priežiūros darbų. Toks susitarimas abiejų šalių buvo priimtas dėl to, kad ieškovė liko gyventi santuokos metu įgytame name, o atsakovui teko ieškoti naujos gyvenamosios vietos, patirti dėl to išlaidas. Prievolė kreditoriui grąžinti kreditą už įgytą namą, kuriame liko gyventi tik ieškovė, nutraukus santuoką ir toliau liko abiejų šalių solidari prievolė. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6. punkte numatė, kad visos abiejų šalių tarpusavyje suderintos (raštu el. paštu ar sms žinutėmis) išlaidos, susijusios su padalintu nekilnojamuoju turtu, yra apmokamos lygiomis dalimis (namo išlaikymas, aplinkos priežiūra ir šildymo išlaidos). Ieškovė nebuvo suderinus su atsakovu dėl jos patirtų ir prašomų priteisti išlaidų (žemės mokestis, būsto draudimas), ji tik siųsdavo atsakovui elektroninius laiškus su savo reikalavimais. Prie namo išlaikymo išlaidų priskirtinas ir būsto draudimo mokestis, tačiau net jeigu laikyti, kad toks mokestis ieškinio pateikimo dienai buvo sumokėtas, ieškovės vis tiek neturi teisinio pagrindo pašyti priteisti iš atsakovo ½ šios sumos. Ieškovę ir atsakovą sieja solidari prievolė bankui grąžinti kredito sutartimi prisiimtą įsipareigojimą ir ji nėra ir nebuvo išskaidyta (tapusi daline prievole). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5. punktu šalys tik papildomai įsipareigojo bankui mokėti kreditą lygiomis dalimis. Ieškovės reikalavimas šioje byloje galėtų pagrįstas vieninteliu atveju, jeigu ji padengtų kreditą pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-39252. Tokius atveju ieškovė įgytų regreso teisę į atsakovą dėl ½ jos sumokėtos sumos.
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. ir jos atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad ji ir atsakovas yra solidariai atsakingi bankui pagal kredito sutartį. Atsakovas S. P. nuo gegužės mėnesio nevykdo pareigos mokėti bankui kreditą, nors ji kas mėnesį siunčia jam elektroniniu paštu priminimus. Atsakovas jai atsiuntė atsakymus, kad neturi finansinių galimybės sumokėti. Laiku nesumokėjus bakui įmokų už kreditą, bankas siunčia įspėjimus – pirmas įspėjimas būna dėl 800 Eur skolos, antras jau dėl 1 200 Eur skolos. Ji neturi tokių pajamų, kad galėtų viena pati mokėti už kreditą. Gyvenant kartu atsakovas dirbo UAB „Sinergija“ ir uždirbdavo per mėnesį 1 200 Eur, o ji dirbdama apskaitininke – 550 Eur. Atsakovui nepridedant prie kredito grąžinimo, ji iš savo pajamų nuo gegužės mėnesio turėjo mokėti visą įmoką už kreditą. Šiuo metu ji uždirba 700 Eur, tačiau šių pinigų neužtenka, kad galėtų mokėti kredito įmoką ir pragyventi, todėl yra priversta skolintis. Taip pat moka už namo draudimą apie 116 Eur per metus. Pagal sutartį su banku, namo draudimas yra privalomas. Moka privalomą mokėti žemės mokestį. Ji name gyvena viena ir namą išlaiko bei prižiūri viena pati. Moka už namo apsaugą. Nutraukiant santuoką, ji pažadėjo, kad už tai, kad ji gyvens name, ji prižiūrės visą namą (išvalys, tvarkys), rūpinsis aplinka. Su atsakovu nebuvo sutarę, kad ji mokės visus mokesčius susijusius su namu. Ji apie visus mokėtinus mokesčius informavo atsakovą per „vaiberį“ ir žinutėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas S. P. ir jo atstovas advokatas Vaidas Rakauskas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas S. P. paaiškino, kad nemoka ieškovės prašomų įmokų susijusių su namu, nes neturi pinigų. Mano, kad neturi sumokėti pusės ieškovės sumokėtų įmokų už kreditą, nes ieškovė dar nėra grąžinusi viso kredito bankui. Be to, ieškovė gyvena name, o jis gyvena kitus, todėl nesutinka mokėti ieškovės prašomų mokėjimų susijusių su namu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-119-853/2019 nutraukė ieškovės J. P. ir atsakovo S. P. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1. punktu šalys sutarė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. 6130-0020-0008, esantis Mažeikių m. Tvenkinių g. 13; žemės sklypą, unikalus Nr. 6160-0001-0105, gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0480-5905, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. 4400-0480-5938, esantis Mažeikių r., Tirkšliai, S. N. g. 55, po 1/2 dalį atitenka šalims. Taip pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5. puntu šalys sutarė, kad pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-39252 kreditoriui mokės lygiomis dalimis, t. y. 1/2 pagal kredito grafiką, t. y. iki paskutinės mėnesio dienos, S. P. pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB, pusę tą mėnesį mokėtinos sumos. Taip pat šalys sutarė, kad prievolė pagal kreditavimo sutartį nutraukus santuoką lieka solidari ir kreditoriui ieškovė ir atsakovas atsako kaip solidarūs bendraskoliai. Be to, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7. punktu sutarė, kad iki namo pardavimo jame gyventi lieka ieškovė viena ir kaip kompensaciją atsakovui prižiūrės namą jį tvarkant, kūrenant, tvarkant aplinką, ravint darželius, pjaunant veją. AB „Lietuvos draudimas“ išduotame 2008 m. kovo 19 d. būsto draudimo liudijime Serija LD Nr. 3870199, TAI Nr. 103324467 nurodyta, kad draudžiamas gyvenamais namas, unikalus Nr. 4400-0480-5905, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. 4400-0480-5938, esantys (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiui nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2038 m. balandžio 18 d., 115,56 Eur įmoka mokama draudiminiu laikotarpiu kas metais iki balandžio 18 d. Žemės mokesčio deklaracijos duomenimis mokėtinas 48,00 Eur žemės mokestis, paskaičiuotas už žemės sklypą, unikalus Nr. 6130-0020-0008, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. 6160-0001-0105, esantį (duomenys neskelbtini), kurį reikėjo sumokėti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Ieškovė 2019 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 48,00 Eur žemės mokestį. Iš 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 17 d. sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė, vykdydama įsipareigojimus pagal kredito sutartį Luminor Bank AS, nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 2 564,50 Eur. Ieškovė nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. pranešimais siųstais elektroniniu paštu ragino atsakovą sumokėti savo dalį įmokų susijusių su būsto kreditu. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 11 d. pradelsta kredito įmoku suma yra 1 581,96 Eur.
Dėl nuostolių
Ieškovė ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 1/2 jos sumokėtų pagal solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS įmokų, AB „Lietuvos draudimas“ mokesčio pagal būsto draudimo sutartį bei sumokėto žemės mokesčio. Byloje nėra ginčo, kad šalys ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui pagal kredito sutartį, taip užtikrindamos kreditorės interesų apsaugą. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad prievolės bankui pagal kredito sutartį ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., bei žemės mokestį mokėjo ieškovė. Ginčas byloje yra kilęs dėl bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimties, kai vienas bendraskolis iš dalies įvykdė solidarią prievolę. Taip pat ginčas kilo dėl ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovo jos sumokėtos draudimo mokesčio dalies, ir iš atsakovo, kaip žemės sklypo bendrasavininko, reikalaujamos grąžinti pusę sumokėtos žemės mokesčio sumos.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).
Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Ši nuostata taikoma ir nagrinėjamu atveju, nes šalys tapo solidariais skolininkais iki santuokos nutraukimo.
Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-39252. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nesinaudoja jam priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, atitekusia teismui sprendimu padalijus santuokos metu įgytą turtą, nepaneigia atsakovo solidarios atsakomybės kreditoriaus atžvilgiu.
Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.
Aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Prievolės solidarumas reikšmingas išoriniuose santykiuose, kadangi kreditorius prievolės įvykdymo gali reikalauti iš bet kurio skolininko, tačiau prievolės solidarumas nereiškia, kad kiekviena šalis kreditoriui atsako lygiomis dalimis, t. y. kad prievolę įvykdęs skolininkas iš kito skolininko gali reikalauti tik pusę sumokėtos sumos. Sprendžiant dėl atgręžtinio reikalavimo apimties, reikia nustatyti, kaip pasikeičia šalių turto apimtis, t. y. kokiu būdu pasiskirsto gaunama nauda, dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui.
Santuokos nutraukimo byloje, šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, nutraukiant santuoką buvo padalintas lygiomis dalimis – po ½ kiekvienai šaliai. Taigi, įvykdžius solidarią prievolę – grąžinus kreditą kreditoriui, naudą – turto pasyvo sumažėjimą ir priteisto turto vertės padidėjimą – gautų tiek ieškovė, tiek atsakovas.
Ieškovės ir atsakovo turto aktyvas, grąžinus paskolą, padidėtų kiekvienam 1/2 dalimi. Nagrinėjamu atveju ieškovei grąžinus dalį paskolos bankui pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-39252, atsakovas turi pareigą atlyginti jo turto daliai tenkančią grąžintos paskolos dalį.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovė įgys teisę iš jo reikalauti sumokėti pusę jos sumokėtos kredito sumos tik pilnai įvykdžiusi prievolę kreditoriui. Teismas su tokia atsakovo nuomone nesutinka. Ieškovė į bylą yra pateikusi sąskaitos išrašą, kuris pagrindžia ieškovės sumokėtas sumas kredito dengimui. Kreditas grąžinamas sutartiniais kasmėnesiniais mokėjimais atskaitant nuo ieškovės banko sąskaitos atitinkamą piniginių lėšų sumą, todėl ieškovė įvykdžiusi kreditoriui prievolę pagal mokėjimo grafiką ir sumokėjusi kitas su kreditu susijusias įmokas, įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovo) lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, pagal mokėjimo grafiką, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį.
Be to, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktu šalys sutarė, kad S. P. ir J. P. įsipareigoja, kad pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-39252 kreditoriui mokės lygiomis dalimis, t. y. 1/2 pagal kredito grafiką, t. y. iki paskutinės mėnesio dienos, S. P. pervedant į J. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB, pusę tą mėnesį mokėtinos sumos. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovas šios pareigos nevykdė ir nustatytu terminu ½ mokėtinos kredito sumos pagal kredito grafiką nepervedė, o atsakovas šio fakto nepaneigė, priešingai – atsakovas patvirtino, kad jam tenkančios kredito įmokų dalies nemokėjo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad ieškovė, būdama kartu su atsakovu solidariai atsakinga kreditoriui pagal 2008 m. balandžio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-39252, sumokėjo kreditoriui 2 564,50 Eur pagal mokėjimo grafiką mokėtinų įmokų ir kitus mokėjimus, susijusius su kredito sutartimi, teismas sprandžia, jog ieškovei iš atsakovo priteistina pusė šios ieškovės sumokėtos sumos, t. y. 1 282,25 Eur.
Be to, ieškovė pateikė įrodymus, jog 2019 m. gruodžio 17 d. sumokėjo 48,00 Eur žemės mokestį už 2019 m. už žemės sklypą, unikalus Nr. 6130-0020-0008, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. 6160-0001-0105, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe ir minėti žemės sklypai, įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką liko registruotos kaip valdomos šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nuosavybės teisė į žemės sklypą, esatį (duomenys neskelbtini), liko įregistruota kaip valdoma ieškovės nuosavybės teise, t. y. nei ieškovė, nei atsakovas nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus pasikeitimo išviešinimo. Įvertinus, tai, kad šalys neišviešino duomenų apie tai, jog minėti žemės sklypai ieškovei ir atsakovui priklauso dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskaičiavo žemės mokestį už 2019 metus kaip už vieną vientisą sklypą, valdomą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o kitam kaip valdomam ieškovės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad minėti žemės sklypai iki santuokos nutraukimo šalių buvo valdomi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nuo 2019 m. birželio 13 d. – dalinės nuosavybės teise, įvertinus tai, kad ieškovė už šiuos žemės sklypus sumokėjo žemės mokestį, paskaičiuotą kaip valdomą abiejų šalių bendrai, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5. straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina pusė ieškovės sumokėtos žemės mokesčio už 2019 metus sumos, t. y. 24,00 Eur.
Taip pat ieškovė prašo ieškiniu priteisti jos AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtą 115,56 Eur metinę būsto draudimo įmoką.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Iškovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, jog ji sumokėjo minėtą draudimo įmoką. Iš byloje esančios būsto draudimo liudijime įmokų mokėjimo terminų lentelės matyti, kad paskutinė draudimo įmoka turėjo būti sumokėta 2019 m. balandžio 18 d., t. y. dar galiojant šalių sudarytai santuokai. Įvertinus tai darytina išvada, kad iki nutraukiant santuoką sutuoktiniai solidarią prievolę draudimo bendrovei vykdė iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nesant byloje įrodymų, jog ieškovė draudimo įmoką už būsto draudimą sumokėjo iš asmeninių lėšų, prašymas priteisti pusę sumokėtos metinės draudimo įmokos sumos (57,78 Eur) atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Apibendrinant nustatytas aplinkybes iškovei iš atsakovo priteistinas 1 306,25 Eur nuostolių atlyginimas, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovas laiku nevykdė įsipareigojimų, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. sausio 7 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog ji patyrė 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro
300 Eur išlaidos už advokato paslaugas, konsultuojant, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme ir 31 Eur sumokėtas žyminis mokesti. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2., 8.19. punktuose nustatytų dydžių.
Patenkinus 95,76 proc. (1 306,25 Eur : 1 364,03 Eur) x 100) = 95,76 proc.) ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 316,97 Eur (331,00 Eur x 95,76 proc.) : 100 = 316,97 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog ji patyrė 974,05 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas konsultuojant, rengiant atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teisme. Šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos 8.2., 8.19. punktuose nustatytų dydžių.
Patenkinus ieškinį iš dalies (100 proc. – 95,76 proc. = 4,24 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 41,30 Eur (974,05 Eur x 4,24 proc.) : 100 = 41,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
– 1 306,25 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų 25 ct) nuostolių atlyginimą;
– 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 306,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. sausio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– 316,97 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,30 Eur (keturiasdešimt vieno euro 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.