- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- 2-1129-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11815-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- K. V.
- Advokatai
- Aušra Janušauskaitė, Elena Gylienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. patikslintą ieškinį atsakovei K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės K. V. priešieškinį ieškovui L. P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas L. P. (toliau – ieškovas, tėvas) patikslintu ieškiniu prašo:
1. Pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytą sūnaus K. P. (toliau – vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą: nustatyti, kad sūnaus gyvenamoji vieta yra sūnaus tėvo gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 priteistą sūnui išlaikymą: priteisti iš atsakovės K. V. (toliau – atsakovė, motina) išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 180,00 Eur, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą iki sūnaus pilnametystės.
3. Pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi: nustatyti atsakovei bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią nuo teismo sprendimo priėmimo dienos vaiko motina bendrauja su sūnumi:
Šalies argumentai
3.1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – atsakovė bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdama vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.;
3.2. Savaitės bėgyje – vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti atsakovė suderina su ieškovu SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną;
3.3. Antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.;
3.4. Motinos dieną atsakovė iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.;
3.5. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz.: liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku;
3.6. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su atsakove, atsakovė turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui pasiimti sūnų ar nedelsiant pati jį pristatyti į gydymo įstaigą ar tėvui;
3.7. Motinos vasaros atostogų metu, motina bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinusi su ieškovu ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą nuo 19.00 val.
4. Priteisti iš atsakovės ieškovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki dabar atsakovė visiškai neleidžia jam matytis, bendrauti su sūnumi, nesilaiko 2019 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi. Atsakovė tyčia, sąmoningai, pažeidinėja teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Dėl sūnaus motinos neteisėtų veiksmų tėvo ir vaiko atžvilgiu, pažeidžiami vaiko interesai, nes tėvas negali bendrauti su sūnumi, tai prieštarauja vaiko interesams. Ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, į antstolį Raimundą Stanislauską dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo pagal išduotą teismo vykdomąjį raštą. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tai labiausiai atitiks sūnaus interesus. Su sūnumi ieškovas yra artimi, jis rūpinasi sūnaus poreikiais, perka rūbus, žaislus, skiria sūnui išlaikymą, rūpinasi sūnaus sveikata, kad sūnus užaugtų sveikas, rūpinasi vaiko ateitimi. Yra tikras, kad galės užtikrinti tinkamas sūnui gyvenimo sąlygas. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra pakankamos išlaikyti save ir sūnų. Dėl vaiko priežiūros, maisto pagaminimo, rūbų skalbimo, esant būtinumui jam padės jo dukra, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2019 m. rugsėjo 5 d. pažymoje, nustatyta, kad „Kauno m. VTAS, susipažinęs su informacija apie sūnaus K. tėvus Socialinės paramos ir informacinėje sistemoje, nusprendė mažametį K. P. laikinai paimti iš jam nesaugios aplinkos ir perduoti jį laikinai prižiūrėti K. V. seseriai J. V.. J. V. pateikė rašytinį paaiškinimą bei pokalbio metu nurodė, kad tiek K. V., tiek L. P., sūnumi K. labai rūpinasi, tačiau K. V. yra labai emocinga, savinasi vaiką. J. V. manymu, K. V. serga depresija, jai reikalinga medikų pagalba. Taip pat J. V. nurodė, kad L. P. gali tinkamai pasirūpinti vaiku“. Atsakovė tyčia, sąmoningai neleidžia ir trukdo ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Pasimatymo metu, bendraujant su vaiku, atsakovė reiškia ieškovui nepagrįstas pretenzijas, vaiko akivaizdoje kelia triukšmą ir pati nutraukia bendravimą su sūnumi, t. y. sąmoningai sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms atsirasti bendraujant su sūnumi. Tai pažeidžia ieškovo, kaip tėvo teises bendrauti su sūnumi, taip pat pažeidžiamos sūnaus teisės ir teisėti interesai bendrauti su tėvu. Sūnaus motina savo veiksmais traumuoja vaiką, kenkia sūnaus vystymuisi. Atsakovė buvo įspėta, tačiau į perspėjimus nereaguoja. Atsakovė nesilaiko duotų įsipareigojimų pagalbos plane, ieškovui su vaiku neleidžia matytis. Atsakovė policijai rašo tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jos „terorizavimo“, tuo siekdama ieškovą pažeminti, sudaryti kliūtis jam matytis su vaiku. Dėl nepagrįsto atsakovės kaltinimo, ieškovas neturėjo galimybės bendrauti su sūnumi, nes jam buvo uždrausta matytis su sūnumi. Ieškovas kreipėsi į atsakovę norėjo susitikti ir bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė leisti jam matytis su sūnumi. Iš 2019 m. liepos 3 d. antstolio Raimundo Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/19/57 matyti, kad sūnaus motina trukdė ir neleido sūnaus tėvui matytis, bendrauti su sūnumi. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 180,00 Eur per mėnesį. Ieškovas negali bendrauti su sūnumi lygiaisiais pagrindais, dalyvauti sūnaus ugdymo ir auklėjimo procese, negali su sūnumi praleisti laisvalaikio. Taip yra pažeistos ieškovo, kaip sūnaus tėvo teisės, todėl prašo nustatyti atsakovės ir vaiko bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu padidinti išlaikymo dydį. Prašoma priteisti suma sūnaus išlaikymui yra per didelė, palyginus su sūnaus poreikiais, jo būtinoms išlaidoms. Ieškovas sūnui skiria 180,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir toliau sutinka skirti, be to sūnui nuperka rūbų, maisto, žaislų. Atsakovė teismui apie išlaidas skirtas sūnaus išlaikymui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį. Nesutinka, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė, atsakovė nurodė, kad jos pajamos yra 607,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tačiau byloje yra duomenys, kad atsakovė turi gyvenamą plotą, priklausantį jai nuosavybės teise, yra sveika, tai yra reali jos galimybė daugiau užsidirbti pragyvenimui. Ieškovas nekilnojamo turto, priklausančio jam nuosavybės teise neturi, butą nuomojasi, jo turtinė padėtis nėra geresnė, jis užsidirba pragyvenimui, gautas pajamas skiria ne tik sūnui, bet ir savo nepilnametei dukrai M. P.. Ieškovo vidutinis atlyginimas yra 765,92 Eur, padalinus iš 3 asmenų, vienam asmeniui tenka 255,30 Eur. Be to, jis sūnų yra apdraudęs kaupiamuoju draudimu, į mėn. moka 50,00 Eur. Atsakovė pateikė teismui melagingus, neatitinkančius tikrovės faktus dėl grasinimų atsakovei ar pavojaus kėlimo. Atsakovė byloje nepateikė pagrįstų neginčijamų įrodymų, kad ieškovas sūnų lankyti ateina neblaivus, kad vaikui yra nesaugu. Ieškovas teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nepažeidžia. Darželyje apsilanko į savaitę 1 kartą arba per dvi savaites 1 kartą leidus darželio direktorei, tačiau tai nėra bendravimas, o domėjimasis. Ieškovas turi teisę apsilankyti darželyje, domėtis apie vaiko vystymąsi, kaip sūnus bendrauja su vaikais, kokie jo pasiekimai, ką vaikas nupiešė, nulipdė. Ieškovo pabuvimas su sūnumi 10–15 min. negali būti įvardintas kaip bendravimu. Atsakovė nepagrįstai po kiekvieno jo apsilankymo kelia skandalus nuvykus į darželį, skundžia darželio darbuotojus ir pateikia melagingus faktus. Atsakovė pati pažeidžia sūnaus teises, neatsižvelgia į vaiko poreikius, t. y. sūnus labai nori lankyti krepšinio būrelį, ieškovui parašius prašymą, kad vaiką užrašytų į krepšinio būrelį ir susitarus su treneriu, atsakovė raštu uždraudė, kategoriškai nurodė, jog ji sūnaus į būrelį neleis. Atsakovė neleidžia su sūnumi bendrauti, nes pastoviai neįsileidžia į namus jam paskirtomis datomis. Atsakovė tyčia sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, atsakovei yra paskirta bauda dėl sprendimo nevykdymo, tačiau atsakovė ir toliau ignoruoja teismo sprendimą. Atsakovė savo veiksmais pati traumuoja sūnų, kenkia sūnaus sveikatai, nesudaro tinkamų sūnui vystytis sąlygų. Atsakovė tyčia, sąmoningai neleidžia ir trukdo ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi, tuo pažeisdama tėvo teises bendrauti su sūnumi.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena vienas dviejų kambarių bute. Darbui turi ofisą. Šiuo metu vaikas iš nesaugios aplinkos perkeltas į Šeimos krizių centrą. Atsakovė nedirba. Vaikas nevedamas į darželį. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos, specialistai stipriai dirbo, bandė padėti. Atsakovė ne vieną kartą išsireiškusi, kad vaiką jis matys tik per jos lavoną. Ji yra pareiškusi, kad vaiko jam nerodys. Jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, vaikas matytų ir tėvą ir motiną. Jis neturi žalingų įpročių. Per Kūčias su vaiku pagaliau bendravo. Atsakovė leido atvažiuoti vaikui įteikti dovanėles. Ir Kalėdų antrą dieną pažaidė. Iš vaiko yra agresyvūs žodžiai, kad jis atsidarys langą ir iššoks iš septinto aukšto. Atsakovė sako, kad ji primokino. Vaikas daužo tėvui į pilvą ir sako, kad tėvą reikia užmušti. Darželyje yra parašyta, kad bendravimas su vaiku šiltas. Prieš Kalėdas bendravimas su vaiku buvo tik darželyje prieš pirmąjį karantiną pavasarį. Tikrai su vaiku nuostabiai žaidė. Po tėvo apsilankymų darželio vadovybė būdavo apskundžiama. Ji sakydavo, kad vaikas su mėlyne, ar apnuodytas, nors visą laiką stebėdavo darželio personalas. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei yra skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Tai yra trečias teismo sprendimas dėl teismo sprendimo nevykdymo. Prašo bylą nagrinėti iš esmės. Atsisako prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Prašoma nustatyti vaiko bendravimo tvarka panaši, kokią dabar turėjo pats tėvas. Yra kritinė situacija, nes atsakovė neleidžia tėvui bendrauti su sūnumi. Vaiko ryšys paskutiniu metu yra nutrūkęs. Pagrindinė priežastis yra vaiko tėvo teisių pažeidimas. Atsakovė tyčia, sąmoningai neleidžia tėvui bendrauti ir matytis su vaiku. Tai sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms. Taip pažeidžiamos ieškovo, kaip tėvo teisės bendrauti su sūnumi ir sūnaus teisės ir teisėti interesai bendrauti su tėvu. Atsakovė savo veiksmais traumuoja vaiką. Motina piktybiškai nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, todėl yra skirtos baudos. Pirmiausia reikia žiūrėti vaiko interesus. Todėl, kad nevykdo teismo sprendimo atsakovė buvo ir teista. Yra antstolio nevykdymo aktai, jų yra 23. Buvo sudaryti pagalbos planai ir išvados dėl vaiko bendravimo su tėvu. Vaikas turėtų sąlygas gyventi pas tėvą. Ieškovas dirba ir turi pajamas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kodėl jos priešieškinis turėtų būti tenkinamas. Atsakovė nurodė faktus, kurie neatitinka tikrovės – kad vaikui su tėvu bendrauti nesaugu, kad tėvas turi žalingų įpročių. Atsakovė nevykdo teismo sprendimo. Šalys taip sutarė, kad vaikas bendraus su tėvu, dalyvaujant motinai, tuo metu ginčo nebuvo. Atsakovė atsisako ir nurodo, kad nenori matytis su ieškovu. Yra atsakovės priešiškumas ieškovui ir ji dėl savo interesų, ne dėl vaiko, pažeidžia vaiko interesus ir neleidžia vaikui matytis su tėvu. Abu tėvai turi bendrauti su vaiku. Psichologė nurodė, kad mama išsakė nusiskundimus, tai vaikas dar per mažas, kad galėtų pasakyti dėl savo bendravimo su tėvu. Liudytojai nurodė, kad kai vaikas lanko darželį, bendravo su tėvu ir kad geri buvo ryšiai, vaikas laukdavo tėvo ir pasitikdavo su džiaugsmu. Atsakovė tiesiog nenori vaikui leisti bendrauti su tėvu. Atsakovė privalėdama užtikrinti vaiko teises, šių teisių nevykdo. Atsakovės pareiga sudaryti vaikui tinkamas sąlygas gyventi ir augti. Atsakovė gyvena Krizių centre, ir nesudaro tinkamų sąlygų vaikui. Atsakovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, piktybiškai gniuždydama savo vaiką, neužtikrina vaiko emocinių poreikių, tinkamos jo augimo aplinkos, dėl ko galimai sutriko vaiko raida. Vaiką reikia apsaugoti nuo traumavimo ir keisti jo gyvenamąją vietą. Atsakovė vaiko sveikata nepakankamai rūpinasi. Tėvas negali bendrauti su sūnumi, nes jam sudaromos kliūtys. Antstolio sprendimo nevykdymo aktai patvirtina sprendimo nevykdymą ir teismo nutartys. Yra pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad tėvas atvyksta į namus ir jam neleidžiama pasimatyti su vaiku. Atsakovei paskirtos baudos dėl sprendimo nevykdymo. Taip pat yra teismo nuosprendis ir atsakovė yra pripažinta kalta dėl to, kad neleidžia tėvui bendrauti su vaiku. Apygardos teismas paliko nuosprendį galioti. Yra vaiko teisių apsaugos išvados, pagalbos planai, kurių atsakovė nevykdo. Tai, kad ieškovas yra registruotas Priklausomybių ligų centre yra pasenę duomenys. Jis buvo registruotas laikinai dėl eismo įvykio ir šiuo metu registracijos nėra. Vaikui saugių gyvenimo sąlygų reikia šiandien, o ne kada atsakovė gaus socialinį būstą, ar parduos savo būstą. Atsakovės materialinė padėtis yra neigiama. Jei ieškinys būtų nepatenkintas nukentėtų vaiko ne tik moraliniai, bet ir turtiniai interesai. Prašo visiškai tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiausiai atitinka vaiko interesus, ieškovo reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą sietinas tik su ieškovo noru įskaudinti atsakovę, negalvojant apie mažametį sūnų, jo psichinę būklę, saugumo jausmo išsaugojimą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 9 d. sprendime konstatavo, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. viena augina nepilnametį sūnų. Ji sūnų myli bei juo rūpinasi, tinkamai prižiūri. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad atsakovė rūpinasi sūnaus auklėjimu, jo priežiūra, laisvalaikiu, buitimi, todėl pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis. Kauno apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog ieškovė viena augina vaiką nuo 2017 m., tai reiškia, jog susiformavo vaiko įpročiai, prisirišimas prie mamos, nusistovėjo dienotvarkė, pareigos, įpročiai, vakarinės pasakos sekimas, laisvalaikio praleidimas ir kt. Juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Be to, šalių sūnui būdingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios jis yra įpratęs. Atsakovė sūnumi rūpinasi, tenkina mažamečio sūnaus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba jam suprantama kalba, pastaroji taip pat supranta dar nerišlią sūnaus kalbą, jaučia jo poreikius, norus, supranta reiškiamą nepasitenkinimą ar / ir pritarimą. Mama jį slaugo susirgus, veda pas gydytojus, netgi buvo palikusi darbą, kai vaiko liga buvo paūmėjusi ir jam reikėjo nuolatinės slaugos. Vaikas yra ramus ir jaučiasi saugiai, žinodamas, kad visada gali tikėtis mamos pagalbos ir paramos ir ją gauna. Tuo tarpu ieškovas neturi buvimo su juo patirties, įpročių, kurie susiformuoja tik gyvenant kartu ir emocinio tarpusavio ryšio, kuris mažamečiui suteiktų pasitikėjimo, stabilumo, vidinės ramybės jausmą. Ieškovė turi nuosavą gyvenamąjį plotą ir tai reiškia ieškovės ir sūnaus gyvenimo stabilumą, įpročių nusistovėjimą, o tuo pačiu saugumą. Vaikas žino savo namus, juose jaučiasi saugiai ir stabiliai psichologiškai. Ieškovas iki šiol neįgijo jokio gyvenamojo būsto, jo gyvenimas bėga nuomojamuose būstuose, kas reiškia tiek gyvenimo būdo, tiek auklėjimo ir lavinimo įstaigų, būrelių, klubų, draugų, bendramokslių nuolatinį keitimą. Ankstesniosios bylos nagrinėjime ieškovas pripažino, kad jo vaikas dar per mažas pasilikti su tėvu nedalyvaujant motinai, o jų tarpusavio ryšys per silpnas, kad vaikas jaustųsi saugus, todėl sutiko, kad bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant vaiko motinai. Šiuo ieškiniu ieškovo siekimas perimti vaiko auginimo funkcijas reiškia ieškovo tiesioginį ketinimą kenkti sūnui, žaloti jį psichologiškai, tokiu būdu įskaudinant atsakovę. Faktai, apie ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu, dėl ko atsakovė negali ieškovu pasitikėti, tai, kad ieškovas ilgą laiką buvo anoniminių alkoholikų bendrijos narys, jog jis sėdo už automobilio vairo neblaivus ir sukėlė autoįvykį, prarado teises vairuoti transporto priemones, kad neblaivus jis paskambino policijos pareigūnams ir apšmeižė atsakovę, o po to neblaivus atvyko ir pas sūnų – šie ieškovą charakterizuojantys faktai bei įrodymai yra ankstesnėje byloje, ir patvirtina ieškovo neatsakingumą, negebėjimą būti sūnui atrama, užtikrinanti vaikui saugumą. Po įvykio, kai ieškovas į atsakovės namus prisistatė girtas ir su policija, sūnus patyrė didelę psichologinę traumą: naktį pakeltas iš miego, išsigandęs susirinkusios namuose minios žmonių, triukšmaujančio neblaivaus ieškovo, uniformuotų garsiai kalbančių, aplinkinius raminančių policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos darbuotojų, o po to – vaiko paėmimas iš mamos savaitei taip paveikė sūnaus psichinę būklę, kad atsakovė kreipėsi pagalbos sūnui į psichologus, jį reikėjo antrą kartą atpratinti nuo sauskelnių. Sūnus iki šiol negali paleisti mamos rankos, verkia jai išeinant į darbą, nenori pasilikti darželyje, nepasilieka su jokiais kitais žmonėmis, nenori pasilikti ir su tėvu – bijo, jog vėl gali būti atimtas. Šis atskyrimas nuo mamos padarė sūnui didelę ilgalaikę žalą. Sūnus atsisakė bet kokių pasimatymų su tėvu, jo ėmė bijoti. Dėl šios priežasties atsakovė negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Ieškovas, reikalaudamas pakeisti sūnaus gyvenamosios vietos nustatymą, nepateikė jokių įrodymų, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu. Ieškovas nenurodo jo galimybių sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvo darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį). Ieškovas teikia ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo tik tokiu pagrindu, kad nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytos teismo sprendimu, tačiau ši tvarka suiro tik dėl ieškovo netinkamo agresyvaus elgesio, kuris psichologiškai traumavo sūnų.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:
1. Pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 priteistą išlaikymą ir padidinti nepilnamečio sūnaus iš ieškovo išlaikymui skirtą sumą nuo 180,00 Eur iki 250,00 Eur, šią suma indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės;
2. Pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia tvarka:
2.1. Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį dalyvaujant mamai K. V. ir vaikų teisių specialistui arba psichologui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus tarnybos patalpose nuo 15 val. iki 16 val.;
2.2. Nustatyti, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių bendravimas negali įvykti, šalys per protingą terminą, viena kitą informuoja trumpąja SMS žinute arba elektroniniu paštu.
3. Iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad iš ieškovo buvo priteista teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 180,00 Eur per mėnesį, tačiau tokio mažo ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui neužtenka. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500,00 Eur sumą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovo turtinė padėtis yra labai gera. Jis yra vadovas ir akcininkas įmonės (duomenys neskelbtini) ir pagal duomenis iš viešosios erdvės gauna labai geras pajamas (pelną). Atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna minimalų darbo užmokestį 607,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad tėvai turi proporcingai savo pajamoms prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl prašo iš ieškovo priteisti didesnę sumą skirtą vaiko išlaikymui. Prašo iš ieškovo priteisti 250,00 Eur sumą per mėnesį, o jai palikti 180,00 Eur sumą. Vaiko poreikiams skirta 430,00 Eur suma vaiko poreikius užtikrins. Atsakovė prašo pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti minimalią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, kadangi ieškovas veikia priešingai vaiko interesams. Ieškovas nuo 2017 m. vasario 17 d. yra įrašytas įskaitoje Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Bendrauti su vaiku ieškovas dažniausiai ateina būdamas neblaivus, dėl ko vaikui būna nesaugu. Atsakovė taip pat bijo būti su juo ir vaiku viena, kadangi ieškovas ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš ją. Kadangi ieškovas ne viena kartą prieš atsakovę naudojo smurtą, smurtas buvo naudojamas sūnaus akivaizdoje ir ji bijo, kad smurtą ieškovas panaudos ir prieš nepilnametį sūnų. Po 2019 m. balandžio 28 d. įvykio, kai ieškovas į atsakovės namus prisistatė neblaivus ir su policija, sūnus patyrė didelę psichologinę traumą, vaikas buvo paimtas iš mamos savaitei laiko. Tai taip paveikė sūnaus psichinę būklę, kad atsakovė kreipėsi dėl pagalbos sūnui į psichologus. Vaikas buvo paimtas iš atsakovės pagal girto ieškovo liudijimą, neva ji muša vaiką. Kartu su pareigūnais ir vaiko teisių specialistais atvykę medikai, jokių sužalojimų sūnui nenustatė. Iš karto po šio įvykio 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė kreipėsi į policiją, dėl to, kad ieškovas melagingai pranešė neva ji muša vaiką, dėl to, kad melagingi pranešimai kartojasi, kad jis ją terorizuoja, siuntinėja grasinančio pobūdžio žinutes. Ieškovas veikė priešingai vaiko interesais, terorizavo vaiką ir mamą, vaikui sukėlė didelę psichologinę baimę. Ieškovas ir dabar pažeidinėja teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kuriuo jis gali bendrauti su vaiku tik dalyvaujant mamai ir lanko vaiką darželyje. Tą patį vakarą ar kitą dieną ateina į namus be pagrindo iškviečia policiją, o jo tokie neadekvatus veiksmai ir kenkia vaiko būklei. Pabendravęs su ieškovu, vaikas tampa neramus, agresyvus, kartais nevalingai šlapinasi, jam yra skirti raminamieji vaistai. Dėl šių priežasčių prašo teismo pakeisti ankstesnį teismo sprendimą ir nustatyti, kad ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį, dalyvaujant mamai ir vaikų teisių specialistui arba psichologui vaiko teisių tarnybos patalpose nuo 15 val. iki 16 val., tokia bendravimo tvarka bus saugi vaikui ir geriausiai atitiks jo interesus. Aplinkybėms pasikeitus (pvz. vaikui paaugus, nustojus bijoti būti su ieškovu ir vaikų teisių specialistams įsitikinus, kad ieškovas grėsmės vaikui nekelia, ši tvarka galės būti keičiama abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu).
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš dalies pripažįsta, kad nevykdo teismo sprendimo. Teismo sprendimu nurodyta, kad vaikui bendraujant su tėvu, ji turi dalyvauti, o ji nenori. Nori, kad dalyvautų kažkas kitas. Sutinka, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Tekintų, kad vaikui bendraujant su tėvu dalyvautų specialistas. Nes vaikas po bendravimo su tėvu agresyviai elgiasi. Vaiko tikrai nemokina, kreipiasi pas specialistus. Ir ji kenčia, ir vaikas kenčia, nes vaikas nenori. Negali vaiką priversti per prievartą, porą kartų vedė, kas iš to. Kai tėvas atvažiuodavo girtas, vaikas pats suprasdavo, kad jis girtas. Per Kalėdas sakė, jei vaikas prisileis, tėvas gali ateiti. Iš pradžių vaikas neprisileido, slėpėsi. Paskui pasakė, kad dovanų atnešė, tai vaikas ir nuėjo su tom dovanom. Tėvas nemoka su vaiku užsiimti. Vaikas pradeda tėvą mušti. Vaikas muša ir ją, kai tėtį pamato pradeda agresyvėti. Dabar yra pasikeitus jos gyvenamoji vieta, ji kreipėsi dėl socialinio būsto. Ieško nuomotis ar, kad kažkas priimtų. Jos nuosavybėje, jiems yra nesaugu, todėl turėjo išvykti. Vaikas užregistruotas pas psichiatrą. Eina pas specialistą, buvo saviizoliacijoje, todėl praleido. Tėvas nesimatė su vaiku, tėvas darželyje vaiką lankydavo iki karantino. Vaikas ir ji pati nenori dalyvauti pasimatyme su tėvu. Ieško, kad būtų skiriamas psichologas. Iš pradžių socialinių paslaugų centre sakė, kad galima trise. Sako, kad jie tokios galimybės neturi. Kiekvienas eina pas skirtingus specialistus. Iš paslaugų teikimo nėra galimybės eiti trise pas psichologą. Negavo žinutes dėl atvykimo pas psichologą. Vieną kartą neatvedė dėl vedimo tvarkos, antrą kartą negavo žinutės. Teismo sprendimas yra sąmoningas, bet ji bijo ieškovo, bijo vaiką palikti su tokiu tėvu, jis yra neprognozuojamas, geriantis ir smurtaujantis. Yra pateiktos teismui ieškovo nuobaudos. Ieškovas yra registruotas priklausomybių centre. Dabar yra girtaujama ir kaimynai matė. Buvo ieškovo surasta psichologė du kartus, skirtas kambarys. Ieškovas girtas rašinėja. Vaiką išlaiko iš bedarbio pašalpos. Yra gaunami vaiko pinigai, alimentai, ji gauna bedarbio pašalpą, iš šių pinigų gyvena su vaiku. Šiuo metu ji nedirba. Butas yra pusė jos, pusė jos tėvo. Prieš Kalėdas girtas rašinėjo ieškovas ir prieš porą mėnesių matė kaimynai girtą. Paskutiniu metu pas atsakovę ieškovas girtas nebuvo. Paskutiniu metu girtas ieškovas buvo vasarą, kai plėšė duris mašinos. Iškvietė policiją, bet jo niekas nesugavo. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė registruoja vaiką pas specialistus. Nesutinka su ieškiniu, nes jis nepagrįstas ir pažeidžia vaiko interesus. Šiuo metu bendravimas nevyksta ir ryšys su vaiku yra nutrūkęs. Siūlė taikos būdu nustatyti pereinamą laikotarpį, kurio metu būtų atkurtas ryšys su vaiku. Vaikui ir taip diagnozuoti psichiniai sutrikimai, o pakeitus jo gyvenamąją vietą dabar, žala padaryta vaikui būtų negrįžtama. Prašo atsižvelgti į ieškovo asmenybę, jis registruotas Priklausomybės ligų centre, dirba komandiruojamą darbą. Atsakovė nesutinka, kad yra draudžiama bendrauti su vaiku, norima, kad bendravimas vyktų dalyvaujant trečiajam asmeniui, vaikų teisių specialistui ar psichologui. Mama nedraudžia bendrauti su tėvu. Šiandien vaikas aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Atsakovė šiuo metu gyvena Krizių centre, tačiau ten ilgai neplanuoja gyventi. Atsakovė laukia atsakymo dėl socialinio būsto. Atsakovei nuosavybės teise priklauso dalis buto, ji planuoja jį parduoti, ir nusipirkti mažesnį būstą. Atsakovės nedarbas laikinas yra susijęs su šalyje esama situacija dėl viruso. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis gali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jų prašomas bendravimas turėtų būti laikinas, kol būtų atkurtas emocinis ryšys vaiko ir tėvo, nes šiuo metu ryšys yra nutrūkęs. Prašo ieškinį atmesti, nes jis pažeidžia vaiko interesus.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima yra žinoma nuo 2016 m. spalio 25 d. dėl smurto artimojoje aplinkoje. Kaip pagrindinę šeimos problemą galima įvardinti atsakovės draudimą skyrium gyvenančiam nepilnamečio vaiko tėvui bendrauti ir matytis su vaiku. Dėl šios priežasties tarp šių asmenų nuolatos kyla konfliktai. Kauno m. socialinių paslaugų centras nuo 2019 m. gegužės 2 d. šeimoje vykdė atvejo vadybos procesą, tačiau 2019 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas sprendimas, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl atvejo vadybos procesas buvo užbaigtas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp nepilnamečio vaiko tėvų toliau tęsiasi konfliktai, jų tarpusavio santykiai yra įtempti bei dėl to, kad vaiko ir tėvo bendravimo klausimas vis dar išliko probleminis, 2019 m. gruodžio 9 d. kreiptasi į Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių dėl socialinės pagalbos teikimo šeimai organizavimo. Nuo 2019 m. gruodžio 12 d. vėl pradėtas vykdyti atvejo vadybos procesas. Skyrius tiek žodžiu, tiek raštu konsultavo ieškovą, ne kartą aiškino, kokių veiksmų jis turi imtis, jei atsakovė nevykdo sprendimo. Taip pat skyrius bendravo ir su atsakove, išaiškino jai teismo sprendimo privalomumo principą, įspėjo ją dėl administracinės atsakomybės taikymo bei išaiškino teismo sprendimo nevykdymo pasekmes. Skyrius, siekdamas įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, 2019 m. lapkričio 13 d. dalyvavo Kauno lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) vaiko gerovės komisijos posėdyje, kur atsakovei dar kartą buvo išaiškintos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės, buvo sutarta dėl tėvo ir vaiko pasimatymų laiko. Tačiau atsakovė nesilaikė ir Vaiko gerovės komisijoje priimtų sprendimų, nesudarė sąlygų vaiko tėvui bendrauti su vaiku, piktybiškai nesilaiko nei teismo sprendimo, nei Vaiko gerovės komisijos sprendimų, nei Kauno m. VTAS patarimų. Atsakovė yra kelis kartus bausta už teismo sprendimo nevykdymą. Abiejų tėvų gyvenimo, buities sąlygos yra patikrintos ir jos atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Kauno m. VTAS nuomone, nepilnametis vaikas nuo pat mažens auga motinos šeimoje ir juo rūpinasi atsakovė. Atsakovė užtikrina gyvenimo sąlygas, pastovią priežiūrą. Pagrindinė šalių nesutarimo priežastis išlieka teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas, kadangi atsakovė nesudaro sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi, kaip nurodyta teismo sprendime. Išlieka problema ir dėl šalių tarpusavio bendravimo, kai jie susitinka. Pastovūs vienas kito kaltinimai, policijos pareigūnų kvietimas daro neigiamą poveikį mažamečiui sūnui. Nėra nustatyta, kad ieškovas būtų smurtavęs prieš mažametį sūnų, todėl ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi turi būti nustatyta, nedalyvaujant atsakovei. Jei atsakovė pageidauja, kad kurį laiką ieškovo bendravimą su sūnumi stebėtų psichologas, turi nurodyti pas kokį psichologą, kokį laikotarpį ir kas apmokės psichologo paslaugas. Iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje, ieškovas turėjo vienintelę galimybę matytis su sūnumi, atvykdamas į jo ugdymo vietą darželį (duomenys neskelbtini) ir su juo susitikdamas. Atsakovė prašo teismo padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui išlaikyti iki 250,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau nepateikė išlaikymo skaičiuotės, nedetalizavo, kokių poreikių tenkinimui padidėjo išlaidos sūnaus išlaikymui. Atsakovė yra pateikusi tik mokėjimo čekius, iš kurių neaišku, kiek konkrečiai tam tikrų poreikių tenkinimui yra apmokėta. Atsakovė prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Į Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas neįeina dalyvavimas tėvų bendravime su vaikais. Atsakovė nepateikė duomenų, kad tėvo bendravimas su sūnumi kenkia mažamečio psichologinei būklei. Atsakovės dalyvavimas ieškovo susitikimuose su sūnumi yra netikslingas, kadangi pastoviai kildavo konfliktai tarp jos ir ieškovo. Jei atsakovė pageidauja, kad susitikimuose dalyvautų psichologė, ji turėtų pateikti teismui, kuriam laikotarpiui yra numatomas psichologo dalyvavimas tėvo ir sūnaus sutikimuose, kur vyks susitikimai ir kas už juos apmokės.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad priimtas teismo sprendimas yra visiškai nevykdomas. Bandė skyrius ir socialinių paslaugų centras tarpininkauti. Atsakovė teikia skundus dėl jų veiklos, viskas buvo išnagrinėta ir nerasta netinkamų veiksmų. Rekomenduota teikti socialines paslaugas, inicijuoti atvejo vadybą, bandyti spręsti problemą. Pagrindinė problema yra tai, kad ieškovas yra visiškai atribotas nuo dalyvavimo vaiko gyvenime. Pagalbos plane ištisai rašoma, kad atsakovė įpareigotina sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu ir tam piktybiškai netrukdyti. Atsakovė nesudarė sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi. Atsakovė atsisakė vaiką registruoti pas psichologą, teigė, kad pati gali nuspręsti, kada vaikui reikia pagalbos. Tik paskutiniu metu, kai motina pamatė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritarimo. Motinos gyvenamoji vieta pasidarė nesaugi, ten yra girtaujama. Palaiko ieškovo ieškinį. Pasikeitus aplinkybėms, galima būtų spręsti kitaip. Motinos elgesys atribojant vaiką nuo tėvo, daro žalą ir vaikui. Tėvas su vaiku kokybiškai nebendrauja du metus. Epizodiniai pasimatymai, kai tėvas įleidžiamas į darželį. Darželyje buvo sudarytos sąlygos tėvui pabendrauti su vaiku pagal dienos grafiką, tačiau motina vaiką atsiėmė iš to darželio ir užrašė į kitą darželį. Motina piktybiškai nevykdo sprendimo, tai parodo baudos. Antstolis kreipėsi du kartus į teismą. Motina nesidomi procesu, visiems tą patį teigia, nurodo, kad nevykdo teismo sprendimo ir nesiruošia jo vykdyti. Nuo to laiko, kai buvo priimtas sprendimas dėl bendravimo tvarkos, apie ieškovą neturi jokios neigiamos informacijos. Atsakovės namuose jau buvo trys įvykiai dėl nesaugios aplinkos. Po antro įvykio atsakovė atsisakė vykti į Krizių centrą, tačiau kai pamatė išvadą iškart susisiekė ir pasakė, kad nori važiuoti. Motina elgiasi piktybiškai. Sako leis bendrauti su vaiku dalyvaujant specialistams, buvo suorganizuota psichologinės paramos ir konsultavimo centre, ten yra vaikų psichologas, bet motina vaiko neatvedė. Lygiai tas pats buvo Socialinių paslaugų centre, buvo surastas vaiko psichologas, laukė, bet vėl neatėjo. Vaiko teisių skyrius neturi tokios funkcijos ir pareigos dalyvauti bendravime. Neturi patalpų, dabar karantinas, neįleidžiami pašaliniai asmenys. Jei teismas netenkins ieškinio dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tada reikia tokią bendravimo tvarką, kad nedalyvaujant atsakovei. Krizių centre galima gyventi iki pusės metų, kol išsisprendžia konfliktinė situacija ar krizė. Tiksliai nežinoma, kokia žala vaikui daroma dabar, bet matoma, kad anksčiau vaikas taip nesielgė. Darželio (duomenys neskelbtini) darbuotojai nurodė, kad vaikas žaidė ir bendravo su kitais ir su tėvu, nebuvo jokio pykčio, agresijos. Vieną kartą paimti vaiką, skaudės, bet gal tada motina supras. Anksčiau jie kartu gyveno, tai atsakovė turbūt toleravo tokį elgesį, o dabar nėra nieko neigiamo apie ieškovą. Pritaria, kad būtų pakeista gyvenamoji vieta, o jeigu nepakeista, tai bendravimo tvarka ne pas jokius psichologus, ir nedalyvaujant mamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančio gimimo įrašo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas ir atsakovė.
2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nuspręsta nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas bendrauja su sūnumi tik dalyvaujant vaiko motinai tokia tvarka: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10.00 val. iki 17.00 val.; savaitės bėgyje – vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val.; per didžiąsias šventes – Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas: antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 iki 17.00 val.; Tėvo dieną nuo 10.00 iki 17.00 val. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tėvas bendrauja su sūnumi tokia tvarka: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.; savaitės bėgyje – vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti tėvas suderina su motina SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną. Antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val. Tėvo dieną tėvas iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs motinos darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su tėvu, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Tėvo vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinęs su motina ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
Iš Liteko sistemos nustatyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 19 d.
Pateiktoje pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad atsakovei priklauso 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini).
Išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas. 2020 m. kovo 18 d. pažyma patvirtina, kad ieškovo vidutinis atlyginimas yra 765,92 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nedirba.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis ieškovas praeityje teistas dėl vagystės, dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, tačiau šios nusikalstamos veikos padarytos dar iki vaiko gimimo. 2017 metais ieškovas teistas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, yra fiksuotas ieškovo pažeidimas 2020 m. rugpjūčio 16 d., jog jis degalinėje išvadino necenzūriniais žodžiais degalinės operatorę bei nusišlapino degalinės aikštelėje, tačiau dar nėra priimto sprendimo. Taip pat nėra duomenų apie ieškovo neblaivumą. Ieškovas 2020 m. kovo 9 d. padarė pažeidimą palikęs stovėti transporto priemonę ant žalios vejos. Taip pat 2019 metais nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę. 2016 m. rugsėjo 12 d. ieškovas vairavo transporto priemonę neblaivus, padarė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Iš pateikto elektroninio laiško Vaikų teisių specialistui matyti, kad ieškovas dar 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi dėl pagalbos ir patarimų, ką daryti ir kaip elgtis, kai vaiko motina piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimų, t. y. neleidžia ir trukdo matytis ir bendrauti su sūnumi.
2019 m. gegužės 5 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė nurodė, jog konfliktuoja su ieškovu dėl bendravimo tvarkos, nes jai reikia dalyvauti, mano, kad tėvas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku. Ieškovas nurodė, kad nenori vaiko atimti, priklausomybės nuo alkoholio neturi. Atsakovės sesuo nurodė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaiku, tačiau yra emocinga. Ieškovas yra neblogas, jis su vaiku leidžia nuostabiai laiką ir elgiasi su juo gražiai. Vaikas gali augti ir su motina ir su tėvu. Tėvams pagalbos plane numatyti įsipareigojimai. Atsakovė buvo įpareigota sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu ir tam piktybiškai netrukdyti.
2019 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės smurto prieš vaiką, nurodyta, kad objektyvių duomenų, jog vaikui būtų tyčia sukeltas fizinis skausmas, jis būtų traumuojamas, skriaudžiamas, negauta, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas.
2019 m. birželio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo grasinimų atsakovei, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyviai pagrįstų duomenų, kad grasinimas atitinka realumo požymį, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas. Taip pat matyti, kad 2019 m. balandžio 28 d. vaiko tėvui užfiksuotas 0,45 prom. girtumas.
2019 m. birželio 27 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku pagal sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
2019 m. liepos 3 d. antstolio Raimundo Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad nuotraukose užfiksuotas telefone esantis šalių susirašinėjimas dėl bendravimo tvarkos pagal sprendimą, taip pat vaizdo įrašai ir garso įrašas, kuriuose, ieškovo teigimu, užfiksuotas jo bendravimas su sūnumi.
2018 m. liepos 20 d. medicinos dokumentų išraše fiksuotos vaiko LOR ligos, taip pat pateikta pažyma dėl neatvykimo į ugdymo įstaigą dėl ligos nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 29 d. Pateiktas vaiko lankomumas, kuriame nurodyta, kad nepateisintas vaiko neatvykimas į ugdymo įstaigą 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 27 d., 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. gruodžio 31 d. Tačiau iš 2020 m. sausio 9 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad tuo laiku vaikas turėjo sveikatos problemų.
2019 m. liepos 4 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad atsakovė nukreipta psichologo konsultacijai.
2019 m. liepos 11 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad duomenų apie atsakovės psichikos sutrikimą nėra.
2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad atsakovei su vaiku yra teikiamos psichologės konsultacijos.
Pateikti 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. gruodžio 16 d., antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai, kuriais atsakovė įpareigojama laikytis vykdomajame rašte nustatytos tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos.
Pateikta 2019 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma dėl atlikto tyrimo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva ir nuspręsta tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, nepasitvirtinus pažeidimams ir aplinkybėms, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas.
2019 m. spalio 2 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad vaiko tėvas, įgyvendindamas savo kaip tėvo teises ir pareigas turi teisę būti aktyvus ir turi teisę tiesiogiai gauti informaciją apie sūnų iš mokymo, gydymo bei kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
2019 m. spalio 13 d. Kauno lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad vaiko tėvai susitarė, kad tėvo pasimatymai su vaiku vyks ketvirtadieniais 17.30 val. (už darželio vartų), dalyvaujant motinai.
2019 m. spalio 16 d. pažyma apie asmens socialinį draudimą patvirtina, kad atsakovė gauna nedarbo draudimo išmoką.
2019 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė sūnui su tėvu matytis neleis, nes bijo vyro ir teigia, kad vyras nesugebės užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros. Tėvas nurodė, kad motina vaiku rūpinasi, tačiau kyla problemos dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku. Lopšelio–darželio pedagogė nurodė, kad tėvui leista matytis su vaiku darželio teritorijoje, pastebėtas nuoširdus bendravimas su vaiku. Nustatyti įpareigojimai, iš kurių ir atsakovė įpareigota sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu ir tam piktybiškai netrukdyti, laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau atsakovė to neįgyvendino. Nurodyta, kad atsakovė nevykdo teismo sprendimu nustatytos sūnaus bendravimo tvarkos su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25279-752/2019 nutarta skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) K. V. vienkartinę 100,00 Eur baudą už antstolio nustatytą Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-131-752/2019 nevykdymą suinteresuoto asmens (išieškotojo) L. P. naudai. Iš Liteko sistemos nustatyta, kad nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 3 d.
2019 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. buvo kviesta policija dėl to, kad motina neleidžia tėvui bendrauti su vaiku. Tėvams nustatyti įpareigojimai. Atsakovė į posėdį atvykti atsisakė, teigė, kad vaikas yra psichologiškai sutraumuotas, atsisakė laikytis teismo nustatytos tvarkos.
2019 m. gruodžio 17 d. policijos pranešime nurodyta, kad abu tėvai buvo blaivūs.
2019 m. gruodžio 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. motina neleido tėvui bendrauti su vaiku, buvo iškviesta policija, motina teigė, kad dėl šio įvykio vaikas patyrė stresą. Nustatyta, kad motina neleidžia vaiko tėvui bendrauti su sūnumi, nevykdo teismo sprendimo, neužtikrina vaiko teisės turėti tėvą, su juo bendrauti ir būti mylimam. Vieną kartą 2019 m. rugsėjo mėn. tėvas bendravo su vaiku darželyje, pastebėtas nuoširdus vaiko ir tėvo susitikimas. Tėvų konfliktiški santykiai neigiamai įtakoja vaiko vystymąsi. Policijos pareigūnai klausė, ar jiems naudoti prievartą vykdant teismo sprendimą, tačiau tėvas nenorėjo, kad būtų naudojama prievarta, nes tokie veiksmai vaiką įtakotų neigiamai. Nustatytas pirmas grėsmės lygis vaikui.
2020 m. sausio 6 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta vaiko diagnozė – kalbos išraiškos sutrikimas. Mama atžymi, kad vaikas patiria stresą po pasimatymų su tėčiu, mama taip pat patiria stresą.
2020 m. sausio 20 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodyta, kad vaiko motina vaiko sveikata rūpinasi.
2020 m. vasario 2 d. policijos pranešime nurodyta, kad motina neleidžia tėvui bendrauti su vaiku pagal teismo sprendimą. Motina nurodė, kad nesilaikys teismo sprendimo, nes vaikas nenori matytis su tėvu, jo bijo, tačiau vaikas pamatęs tėvą šypsosi ir mojuoja. Abu tėvai blaivūs. Tėvas geranoriškai sutiko palikti vaiką pas motiną nenorėdamas jo traumuoti. Namų aplinkoje neprižiūrėta buitis, tačiau vaikas prižiūrėtas, pavalgęs.
2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4846-752/2020 nutarta skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) K. V. vienkartinę 350,00 Eur baudą už antstolio nustatytą Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-131-752/2019 nevykdymą suinteresuoto asmens (išieškotojo) L. P. naudai. Iš Liteko sistemos nustatyta, kad nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. birželio 23 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad motina teigė, jog toliau nesilaikys teismo sprendimo, toliau draus vaikui bendrauti su tėvu, šeimos mediacijos ir socialinių paslaugų kategoriškai atsisako. Nustatyti įpareigojimai. Nurodyta, kad motina nesudarė sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi, toliau nesilaikė teismo sprendimo. Tėvas reguliariai lankėsi ugdymo įstaigoje, domėjosi sūnumi. Priimtas sprendimas šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas.
2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1330-917/2020 nuspręsta atsakovę pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę. Nuosprendyje nurodyta, kad atsakovė tyčia nevykdė teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019. Atsakovės veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Iš Liteko sistemos nustatyta, kad nuosprendis buvo apskųstas ir 2020 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-593/2020 nutarta nuteistosios K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio atmesti. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d.
2020 m. birželio 25 d. Kauno lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad vaikas džiaugiasi tėvo apsilankymu, bet motina stengiasi išvengti jų susitikimo, vaiką išsiveda anksčiau, tėvo padovanoto žaislo vaikui neleidžia neštis namo.
2020 m. liepos 3 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad atsakovei reikalinga specialistų pagalba: dažna moters nuotaikų kaita, nevaldomos emocijos, galimai nepagrįsti kaltinimai sūnaus tėvo atžvilgiu, be tikslaus pagrindimo. Šalys su socialiniais darbuotojais bendrauja minimaliai, teigiami pokyčiai, sprendžiant problemą dėl galimybės tėvui ir sūnui bendrauti, nevyksta. Atsakovė užtikrina bazinius vaiko poreikius.
Pateikta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma dėl atlikto tyrimo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva ir nuspręsta tyrimą pradėtą savo iniciatyva pagal atsakovės pateiktą informaciją dėl galimai netinkamo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pareigų vykdymo ir grasinimo paimti iš pareiškėjos nepilnametį sūnų, baigti, nepasitvirtinus pažeidimams ir aplinkybėms, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas. Prašyti Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorės šeimai teikti intensyvesnes socialines paslaugas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
2020 m. rugpjūčio 19 d. psichologės pažymoje nurodyta, kad tėvas kreipėsi dėl galimybės psichologo kabinete, stebint psichologui turėti du susitikimus su savo vaiku. Buvo numatyti du susitikimai, tačiau atvyko tik vaiko tėvas.
2020 m. rugsėjo 28 d. informacijoje apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje padaryta išvada, kad buvę sugyventiniai bendravimo su vaiku klausimą turi spręsti teisme. Motina nepriima socialinės darbuotojos pagalbos, nevykdo pagalbos plane priimtų rekomendacijų, todėl socialinės priežiūros paslaugos asmenims nėra efektyvios. 2020 m. liepos 27 d. akte nurodyta, kad siūloma pagalba šeimai nėra efektyvi, motina nevykdo teismo sprendimu nustatytos sūnaus bendravimo tvarkos su tėvu ir šiuo klausimu savo sprendimo nekeičia.
2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad tėvas nurodė, jog surado psichologą, o motina neatvedė vaiko. Motina nurodė, kad vaikui neleis bendrauti su tėvu. Vaiko ji netraumuoja, visi kiti traumuoja vaiką. Jai teismo sprendimas negalioja. Leis vaikui matytis su tėvu, jei susitikimą stebės specialistai. Nustatyti įpareigojimai. Nurodyta, kad motina nesudarė sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi, toliau nesilaikė teismo sprendimo. Tėvas reguliariai lankėsi ugdymo įstaigoje, domėjosi sūnumi. Priimtas sprendimas tęsti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas.
2020 m. spalio 1 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad atvejo vadybininkė susisiekė su tėvu ir pasiūlė su vaiku pasimatyti stebint specialistui, tėvas išreiškė norą susitikti su sūnumi. Susisiekus su ieškove, ji nurodė, kad atsisako atvesti sūnų susitikti su tėvu, teigdama, kad iš pradžių vaikas turi apsilankyti pas psichologą ir gavus psichologo išvadą, ji nuspręs, ar gali vaikas susitikti su tėvu.
2020 m. spalio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodytos vaiko diagnozės: kalbos išraiškos sutrikimas; kiti emocijų sutrikimai vaikystėje.
2020 m. spalio 26 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad 2020 m. spalio 23 d. buvo planuojamas tėvo ir vaiko susitikimas stebint psichologei. Atsakovė informuota el. paštu, tačiau vaiko neatvedė. Susisiekus telefonu nurodė, kad el. laiško negavo ir atsisako vykdyti teismo sprendimą bei užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais. Nurodė, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu.
2020 m. gruodžio 1 d. medicinos dokumentų išraše nurodytos vaiko diagnozės: kalbos išraiškos sutrikimas; kiti emocijų sutrikimai vaikystėje.
2021 m. sausio 5 d. Kauno miesto poliklinikos rašte nurodytos vaiko diagnozės: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje; kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis.
2021 m. sausio 18 d. specialistė bendravo šeimos namuose, vaikas aprengtas švariai, bendrauti nenorėjo. Atsakovės tėvas ir brolis vartojo alkoholį savo kambaryje, kilo konfliktas, vaikas nematė. Atsakovė nurodė, kad po susitikimų su tėvu vaikas būna agresyvus.
2021 m. sausio 26 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro akte nurodyta, kad vaiko tėvas buvo atvykęs į namus 2020 m. gruodžio 24 d. ir 2020 m. gruodžio 25 d. aplankyti sūnaus, iš pradžių vaikas su tėvu bendrauti nepanoro, paskui kiek įsidrąsino. Vaiko elgesys buvo agresyvus. Atsakovė nurodė, kad dėl vaiko elgesio kreipėsi į vaikų psichiatrą ir psichologą. Rekomenduojama atsakovei ir toliau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, užtikrinti saugią aplinką vaikui, tęsti lankymąsi pas vaikų psichiatrą ir psichologą, vykdyti specialistų nurodymus ir rekomendacijas. Atsakovės šeimai ir toliau bus teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos.
2021 m. sausio 27 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro akte nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškovo geranorišką bendravimą ir bendradarbiavimą su socialine darbuotoja, vykdant pagalbos plane priimtas rekomendacijas, tęsti socialinės priežiūros paslaugas ieškovui nėra tikslinga.
Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė su vaiku nuo 2021 m. sausio 28 d. gyvena „Kauno miesto socialinių paslaugų centre – šeimos krizių centre“.
Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2021 m. sausio 29 d. patikrino ieškovo gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas, esant poreikiui, nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi su tėvu.
2021 m. vasario 2 d. Kauno miesto poliklinikos rašte nurodyta, kad vaikas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje pas vaikų ir paauglių psichiatrę Ž. V. pirmą kartą atvyko konsultacijai 2020 m. gruodžio 8 d. su mama. Mama išsakė nusiskundimus, kad po susitikimų su tėčiu vaikas būna piktas, agresyvus, šlapinasi naktimis į lovą, kartais būna priešiškai nusiteikęs ir nenori eiti į darželį, pas gydytojus, muša mamą, tampo jai už plaukų. Pacientas, girdėdamas mamos ir gydytojos pokalbį apie tėtį pasakė, kad „Tėtį reikia įsodinti į laivą ir susprogdinti“. Siekiant išsamiai įvertinti būklę, pacientas nukreiptas išplėstinei specialistų vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos psichologo konsultacijai. 2020 m. gruodžio 14 d. atvyko kartu su mama, tačiau pacientas buvo nusiteikęs priešiškai, slėpėsi po kėde koridoriuje, atsisakė eiti į kabinetą, buvo piktas, garsiai rėkavo. Su mama aptarta elgesio ugdymo taktika, su medicinos psichologe sudarytas ištyrimo planas (numatoma tęsti išplėstinę konsultaciją). Nustatytos diagnozės: (F93.8) Kiti emocijos sutrikimai vaikystėje; (Z63.8) Kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis. 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. sausio 21 d. pacientas lankėsi pas psichologę, buvo atliekamas vertinimas. Jo metu stebėta, kad berniuko elgesys lengvai tampa demonstratyvus, destruktyvus. Mama su berniuku turėjo registruotis pas vaikų ir paauglių psichiatrą, bet kol kas to nepadarė. Pacientui tikslinga tęsti psichologo konsultacijas.
Atsakovė pateikė pranešimus dėl vaiko registracijos pas specialistus.
2021 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-369-752/2021 nutarta skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) K. V. 50,00 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo sprendimo pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-131-752/2019 nevykdymą 2020 m. birželio 6 d. ir 50,00 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo sprendimo pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-131-752/2019 nevykdymą 2020 m. birželio 7 d., suinteresuoto asmens (išieškotojo) L. P. naudai. Iš Liteko sistemos nustatyta, kad nutartis dar nėra įsiteisėjusi.
Žemesnės instancijos teismas
Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras turi būti išklausytas teismo posėdyje. Nustatyti, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, bei pareikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas. Priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 503 straipsnio 1, 5 dalys).
Teismo posėdyje atlikta vaiko apklausa ir išklausyta vaiko nuomonė, dalyvaujant teismo psichologei.
Nepilnametis vaikas nurodė, kad jam yra keturi metai. Jis gyvena su mama. Su mama žaidžia žaidimus. Jis turi tėtį. Tėtis gyvena, kur parduotuvė. Nebuvo pas tėtį namuose. Nenorėtų nuvažiuoti pas tėtį. Nežino, koks yra tėtis. Tėtis atvažiavo pas juos į namus. Nenorėtų su tėčiu susitikti. Nenori tėčio matyti, nes tėtis jį pagrobė ir nuvežė pas save į namus. Nieko ten neveikė. Mama nieko nepasakoja apie tėtį. Yra gavęs iš tėčio dovanų. Tėtis aplanko jį. Kai tėtis atvažiuoja aplankyti, mama būna namuose. Tėtis su mama nesikalba. Jis nekenčia tėčio. Tėtis sugadino jo visokius daiktus. Tėtis buvo atėjęs į darželį, mokytoja neleido. Nenorėjo su tėčiu pabūti.
Teismo psichologė nurodė, kad vaiko nuomonės nelabai pavyko išklausyti, vaikas negebėjo suformuluoti savo norų, pažiūrų ir jų argumentuoti dėl per mažo amžiaus. Vaiko didžiausias interesas yra augti ramioje, nekonfliktiškoje aplinkoje. Vaikas tampomas iš abiejų pusių. Vaikas įsivaizduoja, kad jį pagrobė, toks elgesys irgi prieštarauja vaiko interesams, tuo pat metu ir neleidimas bendrauti prieštarauja vaiko interesams. Vaiko interesai yra žemiau nei tėvų interesai. Tėvai iškelia save aukščiau už vaiką. Abiem pusėm reikia pagalvoti, ar, kad vaikas užaugtų sveikas psichologiškai, ar, kad jis būtų tampomas ir turėtų dar daugiau psichologinių problemų. Jau vaikas dabar turi psichinės sveikatos sutrikimų ir tikėtina dėl konfliktiškumo, kai jis mato pačius svarbiausius jo gyvenime žmones besipliekančius. Vaikui pasaulis yra tėtis ir mama. Kai tas pasaulis yra sutrikęs, tai vaiko vidus taip pat trinka. Abu tėvai turi dėti kuo galėdami didesnes pastangas, kad vaiko sveikata ir gerbūvis, vidus, emocijos būtų kuo ramesnis ir kuo geresnis. Tai galioja abiem tėvams. Vaikas išgyvena, ką tėvai jaučia vienas kitam. Bet koks komentaras apie tėvus vaikui į širdį giliai sminga. Tai išeina per vaiko pyktį, kai jis mušasi. Abu tėvai turi pamiršti save, savo interesus, neapykantą vienas kitam. Keturių metų vaikas tėčio nekęsti vargu ar turėtų. Tai nėra normalu. Vaikas gali nekęsti, jei patiria psichologinį ar fizinį smurtą, bet tokių duomenų byloje nėra. Todėl kyla klausimas, dėl ko vaikas nekenčia tėčio, iš kur ta neapykanta? Galbūt tai išmokytas elgesys. Gal vaikas nelabai supranta, ką reiškia ta neapykanta. Tėčiui rekomendacija lankyti tėvystės mokymus, gerinimo įgūdžius, kaip priartėti prie vaiko, kai ryšys nutrūkęs. Mamai dėti pastangas, kad tėvo ir vaiko ryšys atsirastų, teigiamai apie tėtį šnekėti. Abi pusės turi stengtis, nes prieš keturis metus buvo sprendimas sukurti vaiką, ir dabar tai turi puoselėti. Turi būti abiejų tėvų indėlis. Mama turi teigiamai kalbėti apie tėtį, net jeigu pati nenori su juo bendrauti, o tėtis turi teigiamai kalbėti apie mamą. Abu tėvai turi su vaiku bendrauti lygiavertiškai. Nebendrauti su kažkuriuo iš tėvų yra prieš vaiko interesus. Tai yra komandinis darbas, nėra šeimoje vieno kalto. Dėl tėvų konflikto kenčia vaikas. Emocijos vaikui kyla iš konfliktiškos aplinkos, iš girdimų žodžių, matomų emocijų. Vaikas dviejų metų nesuvokė, kad tėtis galėjo jį pagrobti. Vaikas tokios išvados padaryti negali. Gali būti, kad vaikui buvo padaryta įtaiga iš aplinkos.
Teismas įvertinęs vaiko amžių ir galimą įtaką vaikui, vaiko nuomonę vertina kritiškai. Teismo manymu, vaiko nenoras matyti tėvo gali būti siejamas su stresinėmis situacijomis dėl bendravimo tvarkos, dėl motinos formuojamos nuomonės. Vaiko sąvoka „tėtis pagrobė mane“ neturėtų būti sukurta mažo vaiko žodyno, jam tai galėjo būti pasakyta suaugusio žmogaus. Tokias prielaidas padarė ir teismo psichologė. Vaiko motina turi nuteikti vaiką teigiamai, padrąsinti, paaiškinti bendravimo su tėvu privalumus. Motina turi suvokti, kad jei tėvas nedaro žalos savo vaikui, tai tėvo ir vaiko bendravimas yra neabejotinai svarbus ir atvirkščiai, kad neleidimas bendrauti su tėvu vaikui daro žalą. Kita vaiko pasakyta frazė „nekenčiu tėčio“, taip pat kelia abejonių, nes mažo vaiko natūralus žodynas galėtų būti „nemyliu tėčio“.
Teismas išklausė liudytojų parodymus (CPK 189 straipsnis).
Liudytojas T. B. davė parodymus, kad dirba kartu su ieškovu, komercijos direktoriaus pareigose. Paaiškino, kad kartu važiavo su ieškovu. Kieme sustojus sūnus bėgo prie tėvo. Motina nelabai priima iš tėvo jokių daiktų, skirtų vaikui. Ji taip pat nepageidauja ir finansinės paramos priimti iš tėvo. Jis kartu labai dažnai važiuoja su ieškovu, nes susitikimai būna konfliktiški. Paaiškino, kad tikrai tėvas nevartoja alkoholio vykdamas į susitikimus su vaiku. Darbo metu taip pat nevartojamas alkoholis, nes ieškovas turi suvaldyti visus procesus bendrovėje.
Liudytojas L. S. davė parodymus, kad dirba kartu su ieškovu. Kartu su ieškovu buvo prekybos centre „Mega“. Kartu eidami su ieškovu jie pamatė atsakovę su sūnumi. Pasisveikinus su jais, atsakovė pradėjo garsiai šaukti, tampyti vaiką. Tėvas buvo blaivus. Jis yra vežęs maistą ir vaistus atsakovei į namus. Ieškovas prašė nuvežti į namus atsakovei, nes iš tėvo nieko nepriima. Ieškovas, siekdamas išvengti konflikto, paprašė, kad tai padarytų jis. Nuvežus maistą, atsakovė maistą priėmė ir tuoj pat uždarė duris. Ieškovas nevartoja alkoholio. Paaiškino, kad buvo vaiko gimtadienis, buvo daug vaikų, vaišių, bet alkoholio nebuvo visai. Su ieškovu dažnai savaitgaliais važiuoja, kai tėvas bando susitikti su sūnumi. Jis važiuoja kaip liudytojas, nes susitikimai būna konfliktiški. Dažnai būna, kad susitikimo dieną durys būna užrakintos, jų niekas neatidaro.
Liudytoja K. B. davė parodymus, kad lopšelyje–darželyje (duomenys neskelbtini) dirba socialine pedagoge. Vaikas darželį lankė nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vaiku rūpinasi abu tėvai. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi. Motina yra pareiškusi, jog nevykdys teismo sprendimo. Vaiką iš darželio pasiimdavo anksčiau, vengdavo numatyto vaiko susitikimo su tėvu. Paaiškino, kad yra mačiusi atvejį, kai tėvas su vaiku darželio teritorijoje žaidė futbolą. Motina darželio administracijai po šio įvykio skundėsi, jog vaikui atsirado mėlynės. Tačiau ji pati matė, jog mėlynių nebuvo. Po tėvo apsilankymo pas vaiką, jokių vaiko sužalojimų nepastebėta. Tėvui apsilankius darželyje vaikas džiaugdavosi. Vaikas labai myli ir mamą. Tarp tėvo ir vaiko socialinis ryšys yra, nes vaikas laukia tėvo. Ryšys būtų stipresnis, jei būtų laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos. Prieš karantiną motina vaiką iš darželio pasiimdavo prieš 17.30 val., tai yra, anksčiau prieš numatytą bendravimo laiką su tėvu.
Liudytoja K. M. davė parodymus, kad yra socialinė darbuotoja dirbanti su šeima. Buvo gautas pranešimas, kad nevykdomas teismo sprendimas, neleidžiama susitikti vaikui su tėvu. Šeimai reikalinga psichologo pagalba. Vaikas viskuo yra aprūpintas. Mama neužtikrina bendravimo su tėvu. Mama kategoriška, nusiteikus prieš socialinius darbuotojus. Mama nurodžius, jog negali priversti vaiko bendrauti su tėvu. Ji leistų bendrauti vaikui su tėvu, jei stebėtų specialistas. Mamos baimė dėl vaiko bendravimo su tėvu yra psichologinio pobūdžio. Mama yra nurodžiusi, jog vaikas bijo socialinių darbuotojų, todėl jų apsilankymas nepageidautinas. Liudytoja yra buvusi vieną kartą namuose. Vaikas nejautė jokios baimės, vykstant pokalbiui atnešdavo savo žaislus. Mama atsisakė paslaugų, nurodydama, jog bendraus tik per advokatus.
Teismas akcentuoja rungimosi principą, kuris reiškia, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 1–3 dalys).
Aukščiausiasis teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Kaip jau buvo minėta, 2019 m. kovo 19 d. sprendimu nuspręsta nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Priteisti iš tėvo išlaikymą vaikui po 180,00 Eur kas mėnesį. Nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant vaiko motinai, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką.
Teismo sprendime buvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės ir įrodymai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina; ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtino, kad nurodyti motinos teiginiai dėl vaiko tėvo smurto jos atžvilgiu nepasitvirtino. Vaiko motinos tėvo liudytojo J. V. paaiškinimu, vaiko tėvas yra puikus žmogus, rūpinasi vaiku, atneša jam dovanų. Respublikinio priklausomybės centro 2019 m. vasario 6 d. pažyma patvirtino vaiko tėvo teiginius, kad šiuo metu jis su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi, alkoholio nebevartoja. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, kad dėl savo netinkamo, antivisuomeniško elgesio ar netoleruotinų, žalingų įpročių vaiko tėvas daro ar galėtų daryti neigiamą įtaką savo nepilnamečiui sūnui. Byloje nepateikta duomenų, kad bendraudamas su savo nepilnamečiu sūnumi tėvas netinkamai su juo elgtųsi, darytų neigiamą įtaką. Byloje taip pat nėra įrodymų apie netinkamą tėvo elgesį su vaiku ar vaiko akivaizdoje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Teismo manymu, nuo teismo sprendimo priėmimo šios aplinkybės nėra pasikeitusios.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Ieškovas siekia pakeisti sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą iš esmės dėl to, kad vaiko motina nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Taigi motyvas yra neleidimas bendrauti, o ne tai, kad motina nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų, netinkamai rūpinasi vaiku. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovė nevykdo teismo sprendimo, jai yra paskirtos baudos, taip pat ji yra teista šiuo pagrindu. Atsakovė teismo posėdžio metu iš dalies pripažino, kad nevykdo teismo sprendimo. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad neleidžia tėvui bendrauti su vaiku. Vaiko teisių atstovė nurodė, kad buvo bandoma tarpininkauti, sudaryti pagalbos planai, teiktos socialinės paslaugos, tačiau teigiamų rezultatų tai nedavė.
Teismo nuomone, teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki 2021 m. rugsėjo 1 d. dalyvaujant motinai buvo reikalinga, nes vaikas dar buvo mažas, tačiau tai ir buvo esminė šalių nesutarimo priežastis, nes atsakovė nenorėjo būti kartu su ieškovu bendravimo metu. Šiuo metu vaikui paaugus ir šalių santykiams esant toksiškiems, nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama. Būtent taip atsakovė ir nurodė posėdžio metu, kad teismo sprendimu nurodyta, jog vaikui bendraujant su tėvu, ji turi dalyvauti, o ji nenori. Taigi pati atsakovė pripažino, kad problema yra jos dalyvavimas vykstant tėvo ir vaiko bendravimui. Viena vertus, tai yra savanaudiškas motinos požiūris, kita vertus, jei motina turi savo baimių dėl asmeninių santykių su ieškovu, tai taip pat neskatina dialogo ir konstruktyvaus bendravimo.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tėvas išbandė visas teisines priemones, kreipėsi į specialistus, bendradarbiavo, kad tik galėtų matytis su vaiku. Vaiko darželio pateiktoje informacijoje nurodyta, kad vaikas su tėvu bendravo šiltai. Vaiko motina ne tik nevykdė teismo sprendimo leisti vaikui bendrauti su tėvu nurodytu laiku, bet ir nevykdė darželyje Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu sutartos tvarkos dėl pasimatymo prie darželio. Motina taip pat neatvedė vaiko į suorganizuotus vaiko ir tėvo pasimatymus su psichologe, nors pati nurodė, kad leistų vaikui bendrauti su tėvu dalyvaujant specialistui. Ieškovas buvo kvietęs policijos pareigūnus dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau nurodyta, kad ieškovas atsisakė prievarta vykdyti sprendimą, kad nepakenktų vaikui.
Teismas sutinka su ieškovo atstovės išsakyta pozicija posėdžio metu, kad vaiko ryšys su tėvu paskutiniu metu yra nutrūkęs ir pirmiausia reikia žiūrėti vaiko interesus. Bei tai, kad yra atsakovės priešiškumas ieškovui ir ji dėl savo interesų, ne dėl vaiko, pažeidžia vaiko interesus ir neleidžia vaikui matytis su tėvu.
Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Ją tekintų, kad vaikui bendraujant su tėvu dalyvautų specialistas. Patvirtino, kad buvo ieškovo surasta psichologė du kartus, skirtas kambarys. Paskutiniu metu pas atsakovę ieškovas girtas nebuvo.
Teismas sutinka su atsakovės atstovės išsakyta pozicija, kad vaikui ir taip diagnozuoti psichiniai sutrikimai, o pakeitus jo gyvenamąją vietą dabar, žala padaryta vaikui būtų negrįžtama.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad motinos gyvenamoji vieta pasidarė nesaugi, ten yra girtaujama. Nuo to laiko, kai buvo priimtas sprendimas dėl bendravimo tvarkos, apie ieškovą neturi jokios neigiamos informacijos. Jei teismas netenkins ieškinio dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tada reikia nustatyti tokią tėvo bendravimo tvarką su vaiku, kad ji vyktų nedalyvaujant atsakovei.
Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo ir šio teismo sprendimo tikslas nėra nubausti atsakovę, kad ji nesilaiko bendravimo tvarkos, o nustatyti tai, kas vaikui šiuo metu yra geriausia, kas yra geriausia būtent vaikui, o ne vaiko tėvams. Sankcija motinai už bendravimo tvarkos nevykdymą yra baudos, taip pat ji yra teista tuo pagrindu. Bet nubausti siekiamybė yra motiną, o ne vaiką, todėl teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas negali būti kaip sankcija motinai, nes tai nubaustų ir patį vaiką, kuris turi būti saugojamas, o ne baudžiamas dėl tėvų nesusikalbėjimo ir nesutarimų. Jei motina nesugebės užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui, juo netinkamai rūpinsis, tuomet vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama, pirmiausiai atkūrus tėvo ryšį su vaiku, o ne staigiai atplėšiant vaiką nuo motinos, nebent iškiltų realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be bendrų vaiko interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Teismas turi išsiaiškinti individualius vaiko interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Teismas sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaiko nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jo interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norus gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko norai prieštarauja jo interesams.
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Šiuo atveju nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina. Tėvas ne kartą yra nurodęs, kad motina tinkamai rūpinasi vaiku, vienintelė problema yra ta, kad vaiko motina neleidžia bendrauti su sūnumi. Specialistai taip pat nėra užfiksavę, kad vaiku būtų netinkamai rūpinamasi, vaikas vedamas pas gydytojus, į ugdymo įstaigą (šiuo metu pagal karantino sąlygas), yra tvarkingai aprengtas, pavalgęs. Buvo nustatyta nesaugi aplinka motinos ir vaiko gyvenamojoje vietoje, bute, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė su atsakovės tėvu, dėl tėvo ir brolio girtavimo namuose. Tačiau atsakovė skubiai sureagavo ir išsikėlė į „Kauno miesto socialinių paslaugų centrą – šeimos krizių centrą“.
Vaiko teisių atstovė nurodė, kad krizių centre galima gyventi iki pusės metų. Teismas negali teigti, kad krizių centre nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui. Krizių centre atsakovei taip pat bus teikiamos kitos naudingos paslaugos, galinčios padėti atrasti kompromisą dėl tėvo bendravimo su vaiku. Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2021 m. sausio 29 d. patikrino ieškovo gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas, esant poreikiui, nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi su tėvu. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas dirba, o atsakovė šiuo metu nedirba, gauna pašalpą. Nors iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo finansinės galimybės yra geresnės užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, tačiau visi proceso dalyviai neginčijo, kad vaikas yra prisirišęs prie motinos ir šiuo metu tėvo ir vaiko ryšys nėra tvirtas. Vien motinos prastesnė turtinė padėtis nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Teismo nuomone, kadangi atsakovė išsikėlė iš girtaujančios aplinkos ir vaikas yra pripratęs prie motinos, vaikui būtų trauma atplėšti jį nuo motinos. Teismas vertina, kad šiuo metu drastiškai keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra neišvengiama būtinybė. Tačiau jeigu vaiko motina ir toliau trukdys tėvui bendrauti su vaiku ir atkurti prarastą ryšį dėl abiejų šalių nesusikalbėjimo, ar netgi išimtinai dėl atsakovės kaltės, nustačius tokią bendravimo tvarką, kad atsakovei nereikėtų būti kartu ir nekiltų įtampa tarp šalių, Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų vertinti, ar nėra pagrindo vaiką paimti iš motinos ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš motinos, jei motina toliau kenks vaikui ar neužtikrins tinkamų gyvenimo sąlygų. Tuomet, kai bus atkurtas tėvo ir vaiko ryšys, bus galimybė pakartotinai spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, esant poreikiui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, vadovaujantis įstatymais ir teismų praktika, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti vaiko bendravimo tvarką su motina, kuri yra tapati sprendimu nustatytai tėvo bendravimo tvarkai su vaiku.
Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį dalyvaujant mamai ir vaikų teisių specialistui arba psichologui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus tarnybos patalpose nuo 15 val. iki 16 val.;
Teismas pažymi, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės (ir pareigos), pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais.
CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.
CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan.
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CPK 3.175 straipsnio 2–3 dalys).
Teismo vertinimu tai, kad ieškovas yra praeityje padaręs nusikalstamų veikų, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo yra jį charakterizuojanti medžiaga, tačiau byloje nustatyta, kad nuo teismo sprendimo nėra gauta jokių neigiamų duomenų apie vaiko tėvą. Pati atsakovė nurodė, kad paskutiniu metu ieškovas nebuvo atėjęs girtas. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Nors motina teigia, kad vaikas bijo tėvo, tačiau tiek darželio pateiktoje informacijos, tiek policijos pareigūnų užfiksuota, kad vaikas bendrauja su tėvu, šypsosi, mojuoja jam. Darytina išvada, kad vaiko bendravimas su tėvu yra veiksmingesnis, kai motinos nėra šalia.
Atsakovės argumentai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu ir patiria stresą po pasimatymų su tėvu vertintini kritiškai, nes pirmiausia, tai gali būti tik pačios atsakovės nuomonė, antra, jei vaikas taip ir sako, tai gali būti įtakota pačios motinos, be abejonės vaiko elgesio sutrikimai yra įtakoti bendros neigiamos atmosferos, esančios tarp tėvų. Galima daryti prielaidą, kad jeigu teismo nustatyta bendravimo tvarka būtų buvusi vykdoma kaip priklauso palaipsniui ir su abiejų tėvų deramu stropumu, vaikas neturėtų tiek psichologinių problemų. Manytina, kad vaiko motina gali manipuliuoti vaiku, nes jos baimės dėl tėvo ir vaiko bendravimo yra nepagrįstos, ką įrodė byloje esantys įrodymai. Šiuo metu tėvai turi dėti maksimalias pastangas kuo skubiau atkurti tėvo ir vaiko ryšį, kad žala nebūtų daroma toliau.
Vienintelis byloje užfiksuotas ieškovo girtumas paskutiniu metu yra 2019 m. balandžio 28 d., kai vaiko tėvui užfiksuotas 0,45 prom. girtumas, tačiau tai nebuvo sprendimu nustatytu tėvo bendravimo su vaiku metu. Tais kartais, kai ieškovas buvo atvykęs bendrauti su vaiku ir buvo kviesta policija, ieškovui nebuvo užfiksuotas girtumas. Tai, kad atsakovė nurodė, jog kaimynai matė ieškovą išgėrusį, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, liudytojai nurodė, kad ieškovas neturi problemų su alkoholiu. Ieškovas neneigė, kad praeityje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau nurodo, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, kitokių duomenų byloje nėra. Nėra pagrindo manyti, kad tėvas nemyli ir negeba rūpintis savo vaiku. Atsakovė savanoriškai pasirinko ieškovą savo vaiko tėvu, kitokių duomenų byloje nėra, todėl turi leisti tėvui bendrauti su vaiku. Motinos siekis, kad tėvas su vaiku bendrautų minimaliai yra nepagrįstas, nes tėvas su vaiku turi siekti atkurti ryšį. Atsakovė nurodė, kad leistų tėvui bendrauti su vaiku dalyvaujant specialistui.
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad į Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas neįeina dalyvavimas tėvų bendravime su vaikais. Tuo labiau, nors pati atsakovė nurodė, kad ji nenori būti šalia ieškovo, tačiau prašo nustatyti bendravimo tvarką jai dalyvaujant. Atsakovės dalyvavimas ieškovo susitikimuose su sūnumi yra netikslingas, kadangi kyla konfliktai tarp jos ir ieškovo.
Tai, kad šalių santykiai konfliktiški dar labiau pastiprina motyvą tėvui bendrauti su vaiku nedalyvaujant motinai, nes kitaip yra kuriama neigiama atmosfera, vaikas būna sutrikęs, galimai pasąmoningai nori palaikyti motiną ir jos nenuvilti pasirinkęs bendrauti su tėvu. Jeigu ieškovas galimai praeityje naudojo kažkokios formos smurtą prieš atsakovę, nors ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu arba buvo nutraukti, arba juos buvo atsisakyta pradėti, tuo labiau šalims reikia laikytis atstumo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo padaręs ar šiuo metu darytų tiesioginę žalą vaikui, nors kartą būtų jį nuskriaudęs, naudojęs netinkamus auklėjimo būdus.
Sutiktina, kad vaikui yra reikalinga psichologo pagalba, tačiau buvo sudarytos sąlygos atsakovei atvesti vaiką, kad tėvas bendrautų su vaiku, dalyvaujant psichologei, tačiau atsakovė piktybiškai to nevykdė. Vaikas lanko ir toliau lankys psichologo konsultacijas, jei bus reikalinga tėvas su vaiku galės lankytis pas psichologą. Tėvas su vaiku gali individualiai bendravimo laiku vykti su vaiku pas psichologą. Tikėtina, kad tėvui ir vaikui bendraujant dviese, vaikas natūraliu būdu pripras bendrauti su tėvu. Kaip jau minėta, paraleliai lankantis pas psichologą.
Atsakovei šiuo metu esant krizių centre, tikėtina, ten esantys specialistai, taip pat galėtų padėti vaiko perdavimo tėvui metu. Tai, kad tėvas gebės pasirūpinti savo vaiku nustatė ir vaiko teisių specialistai. Pastebėta, kad kai vaikas yra su tėvu ir šalia yra motina, vaikas negali atsipalaiduoti ir pilnavertiškai bendrauti su tėvu.
Teismui nustačius, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, nėra pagrindo ir keisti vaiko bendravimo tvarką, ją nustatant su motina, tačiau teismas sutinka, kad tokia bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta sprendimu, šiuo metu netinka, todėl turi būti keičiama, todėl ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos keitimo iš dalies tenkintinas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendimu nustatyta pati bendravimo tvarkos forma, dienos, ir valandos yra priimtina. Todėl teismo sprendimas keistinas nustatant, kad nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas bendrauja su sūnumi tokia tvarka:
kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.;
savaitės bėgyje – vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti tėvas suderina su motina SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną;
antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.;
Tėvo dieną tėvas iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.;
visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku;
sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su tėvu, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai;
tėvo vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinęs su motina ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo
Ieškovas prašė iš vaiko motinos priteisti po 180,00 Eur vaiko išlaikymą kas mėnesį, tačiau netekinus ieškovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, šis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.
Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti priteistą išlaikymą – padidinti nepilnamečio sūnaus iš ieškovo išlaikymui skirtą sumą nuo 180,00 Eur iki 250,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, o jos prastesnė, todėl prašo iš ieškovo priteisti 250,00 Eur sumą per mėnesį, o jai palikti 180,00 Eur sumą skirtą vaiko išlaikymui. Ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui neužtenka. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams skirta 430,00 Eur suma vaiko poreikius užtikrins.
Ieškovas nurodė, kad sūnui skiria 180,00 Eur kas mėnesį ir toliau sutinka skirti, be to sūnui nuperka rūbų, maisto, žaislų. Atsakovė teismui apie išlaidas skirtas sūnaus išlaikymui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį. Atsakovė turi gyvenamą plotą, priklausantį jai nuosavybės teise yra sveika, tai yra reali jos galimybė daugiau užsidirbti pragyvenimui. Ieškovas nekilnojamo turto, priklausančio jam nuosavybės teise neturi, butą nuomojasi, jo turtinė padėtis nėra geresnė, jis užsidirba pragyvenimui, gautas pajamas skiria ne tik sūnui, bet ir savo nepilnametei dukrai.
2020 m. kovo 18 d. pažyma patvirtina, kad ieškovo vidutinis atlyginimas yra 765,92 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nedirba. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, gauna vaiko pinigus, alimentus, bedarbio pašalpą, iš šių pinigų gyvena su vaiku.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šiuo atveju teismas nemato poreikio nukrypti nuo lygių dalių principo.
Teismo vertinimu, šiuo metu ieškovas gauna didesnes pajamas, tačiau atsižvelgtina, kad jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, būstą nuomoja. Nors atsakovė turi nuosavybės teise buto dalį, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, toje vietoje vaikui yra nesaugu, o skubiai parduoti dalinę nuosavybę yra sudėtingiau. Tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės susirasti darbą. Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi.
Atsakovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-221/2020).
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).
Teismo vertinimu, galima teigti, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl spręstina, kad nuo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai galėjo padidėti. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams užtektų 430,00 Eur sumos.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Lietuvoje kiekvienam vaikui yra skiriama 70,00 Eur išmoka per mėnesį.
Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovė gauna išmoką už vaiką 70,00 Eur per mėnesį.
Atsižvelgiant į tai, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (430,00 Eur - 70,00 Eur = 360,00 Eur). Kaip matyti, vaiko tėvams tenka po 180,00 Eur (360,00 Eur / 2) išlaikymas vaikui per mėnesį, t. y. toks, koks ir buvo priteistas iš vaiko tėvo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra pagrindo tenkinti, todėl jis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
Įvertinus visus teismo motyvus, nustatytina, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, bet tik ta dalimi, kad keičiama bendravimo tvarka, tik savo esme ne taip, kaip prašo ieškovas. Kiti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai yra atmestini. Atsakovės priešieškinis atmestinas visiškai. Todėl, nors atsakovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus, atsakovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinės pagalba ir pateikta pažyma dėl 188,50 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, o vėliau atsakovė patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teiktą teisinę pagalbą, tačiau šios išlaidos atsakovei nepriteistinos.
Nustatyta, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat yra pateiktas antstolio kvitas apie 242,00 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą bei PVM sąskaita faktūra apie 7,20 Eur išlaidas už kopijavimą. Ieškovas pateikė pinigų priėmimo kvitus, kurie įrodo, kad ieškovas patyrė 1 500,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovas patyrė 1 849,20 Eur (100,00 Eur + 242,00 Eur + 7,20 Eur + 1 500,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas).
Ieškovas pareiškė tris reikalavimus, tačiau tik vienas reikalavimas (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) tenkintas iš dalies. Teismas skaičiuoja, kad vienas ieškovo reikalavimas yra 100 proc., trys reikalavimai – 300 proc. Kadangi vienas ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas 17 proc. (100 proc. × 50 proc. / 300 proc.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 314,36 Eur (1 849,20 Eur × 17 proc. / 100 proc.).
Ieškovas sumokėjo 28,00 Eur žyminį mokestį už 2020 m. gruodžio 9 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylą nutarta nagrinėti iš esmės nenagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 35,18 Eur. Proporcingai šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės – 29,20 Eur (35,18 Eur × 83 proc. / 100 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį atmesti.
Pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti, kad nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.;
2. Savaitės bėgyje – vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti tėvas suderina su motina SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną;
3. Antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.;
4. Tėvo dieną tėvas iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.;
5. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku;
6. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su tėvu, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai;
7. Tėvo vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinęs su motina ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
Kitos patikslinto ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti ieškovui L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 314,36 Eur (trijų šimtų keturiolikos eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,20 Eur (dvidešimt devynių eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 9 d. (kvitas 84/1730).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.