Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

-Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu 2020-01-14 Nr. 2SD-185 nustatyta, kad K. V. ir L. P. šeima skyriui žinoma nuo 2016-10-05, kuris 2019-04-30 ir 2019-12-31 nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį. Pagrindinė šeimos problema - motinos draudimas skyrium gyvenančiam L. P. matytis ir bendrauti su vaiku. Kadangi jų konfliktai šiuo klausimu ir toliau tęsiasi, 2019-12-09 šiai šeimai paskirtas socialinės pagalbos teikimas.(T.1., b.l. 123-124);

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tyčinis nevykdymas. Vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. V. pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinime nurodomomis aplinkybėmis K. V. nevykdė teismo sprendimo. Tai, kad K. V. žinojo apie civilinės bylos išnagrinėjimą ir joje priimtą teismo sprendimą, kuriame nurodytus įpareigojimus privalėjo įvykdyti, pripažino ir pati kaltinamoji. Pažymėtina, kad dėl 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-131-752/20149, kuriuo nustatyta L. P. lankymo ir matymosi su vaiku K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, gyvenančiu su motina, tvarka, vykdymo, kaip matyti iš LITEKO duomenų, kaltinamoji teismo civilinio proceso tvarka sprendimo vykdymo eigoje yra nubausta net du kartus, o būtent: 1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarta antstolio R. S. pareiškimą tenkinti iš dalies ir skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) K. V. vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už antstolio nustatytą Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-131-752/2019 nevykdymą 2019-07-12, 2019-07-20, 2019-07-26, 2019-07-30, 2019-08-03, 2019-08-04, 2019-08-09, 2019-08-15, 2019-08-17, 2019-08-23, 2019-08-29, 2019-08-30, 2019-09-07 dienomis, suinteresuoto asmens (išieškotojo) L. P. naudai (nutartis įsiteisėjusi). 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi nutarta antstolio R. S. pareiškimą tenkinti iš dalies ir skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) K. V. vienkartinę 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą už antstolio nustatytą Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-131-752/2019 nevykdymą 2019-10-04, 2019-10-15, 2019-10-06, 2019-10-26, 2019-10-28, 2019-11-02, 2019-11-03, 2019-12-01, 2019-12-06, 2019-12-07, 2019-12-17, 2019-12-21, 2019-12-26, 2020-01-04, 2020-01-12 bei 2020-01-18 dienomis, suinteresuoto asmens (išieškotojo) L. P. naudai (nutartis neįsiteisėjusi). Taigi, pritaikius kitokią – civilinę teisinę atsakomybę, šios priemonės nepakako, kad būtų įgyvendintas privalomai vykdytino teismo sprendimo vykdymas, K. V. jo nevykdė be pateisinamų priežasčių, nesant kokių nors objektyvių kliūčių, tyčia. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes jai buvo žinomas tiek vykdytinas teismo sprendimas, tiek jame išdėstytos sąlygos, tačiau jų K. V. sąmoningai nesilaikė, taigi, tyčia nevykdė teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-131-752/20149. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad K. V. veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad BK 245 straipsnis ir CPK 771 straipsnis nustato skirtingas atsakomybės rūšis, kurios viena kitos nepaneigia ir nėra vienodos. BK 245 straipsniu siekiama užtikrinti, saugoti teisingumo sistemos normalų funkcionavimą, tuo tarpu CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka vykdymo proceso metu asmeniui taikomos procesinės poveikio priemonės už jo procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip siekiant pirmiausia užtikrinti privalomą teismo sprendimų vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį teismas gali, bet neprivalo skirti skolininkui už jo procesinių pareigų nevykdymą baudą išieškotojo naudai. Beje, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas gali skirti baudą pakartotinai. Tuo tarpu BK 245 straipsnyje įtvirtinta formali nusikalstamos veikos sudėtis, kuri realizuojama nuo neteisėto neveikimo pradžios, ir teismas neturi jokios diskrecijos teisės dėl šio straipsnio taikymo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarp BK 245 ir CPK 771 straipsnių konkurencijos nėra. Šios įstatymų normos skirtingos savo prigimtimi ir paskirtimi. Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį visiškai netrukdo taikyti jam CPK 771 straipsnyje nustatytą procesinę poveikio priemonę – baudą. (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–7–233/2007).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi teismas patikslino neįvykusių susitikimų laiką, į ką atsižvelgtina ir šioje byloje priimant nuosprendį, todėl kaltinimas yra tikslintinas, iš jo pašalinant datas 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 3 d., 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 5 d., kadangi šiuo laiku L. P. nepriklausė bendrauti su vaiku ir jis nepagrįstai apie tai pranešė antstoliui, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumis nurodytomis dienomis, kitoje dalyje kaltinimas paliktinas nepakeistas (BPK 256 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys dėl šios bylos specifikos, jog 2020 m. kovo 20 d. buvo priimtas baudžiamasis įsakymas šioje byloje (1 t., b.l. 177-178). Iki pat bylos perdavimo teismui 2020 m. kovo 18 d. (1 t., b.l. 176) nukentėjęs L. P. nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio šioje byloje, nors jam tokia teisė buvo išaiškinta dar 2020 m. vasario 6 d. (1 t., b.l. 28-29). Teisme 2020 m. kovo 27 d. gavus nukentėjusiojo L. P. skundą (2 t., b.l. 3-6), teismas priėmė nutartį skundą priimti ir surengti bylos nagrinėjimą teisme (2 t., b.l. 7-8).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje (2013-07-02 įstatymo XII-499 redakcija) nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. Šioje byloje K. V. kaltinama baudžiamojo nusižengimo padarymu, ji kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu (byla buvo perduota baudžiamuoju įsakymu), tiek teisme, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamoji. Taigi, teismui šioje byloje buvo teisinis pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę K. V. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas baudžiamasis nusižengimas, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. K. V. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta (T.1., b.l. 147-149), psichiatrinis gydymas, įskaita - nesigydė, nesilankė.(T.1., b.l. 155), priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruota (T.1., b.l. 154). Ji turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, rūpinasi mažamečiu sūnumi. Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamosios elgesį teisme posėdžio metu, ją charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. V. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis) su įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo asmens teisė reikalauti žalos atlyginimą nustato įstatymai (BPK109 straipsnis, CK6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Taigi, nukentėjęs asmuo turi teisę tiek reikalauti žalos atlyginimo, tiek ne. Šiuo atveju, bylos duomenys tvirtina, kad nukentėjęs L. P. yra pareiškęs 1500 eurų civilinį ieškinį (2 t., b.l. 3-6). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjęs dėl K. V. veiksmų patyrė didelę dvasinę traumą – dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, prarasta jo psichologinė ir emocinė pusiausvyra.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Konstatuotina, kad dėl kaltinamosios K. V. nusikalstamų veiksmų padaryta neturtinė žala, tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju neturtinės žalos pasekmės yra dvasinio pobūdžio. Neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Bylos duomenimis nėra nustatyta, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjęs L. P. būtų kreipęsis į psichologus ar kitus šios srities specialistus, ir būtų gydytas.

Teismas įvertina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25279-752/2019 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-4846-752/2020 už 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-131-752/20149 nevykdymą K. V. buvo paskirta atitinkamai 100 eur ir 350 eurų bauda L. P. naudai. Ši nagrinėjama byla yra labai jautri, tai patvirtino teisiamasis posėdis. Joje sprendžiamas ginčas tarp svarbiausių šeimoje asmenų – tėvo-sūnaus-motinos, kuriuos tam tikrą laiką tenkino buvimas kartu, nes buvo atliepiami šeimyniški lūkesčiai ir poreikiai. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, šiuo metu Kauno rūmuose paraleliai vyksta civilinė byla dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, kurioje ieškinys pareikštas dar 2019 m. liepos 10 d. Tokioje jautrioje byloje, kai nesutaria du žmonės ir teismas nustatinėja bendravimo su vaiku tvarką, o dar tapačiai nagrinėjama ir baudžiamoji byla, šių proceso dalyvių santykiai yra itin įtempti, todėl teismas labai įdėmiai vertintina visus byloje esančius įrodymus, juos analizuoja tarpusavyje ir lygina su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismo manymu, kaltinamajai, kuri nuoširdžiai deda pastangas viena pasirūpinti savo sūnumi, yra itin sunku pripažinti ir tėvo būtinąjį vaidmenį vaiko gyvenime, sprendžiant šį įsigilėjusį konfliktą, būtina ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, bet ir psichologų pagalba tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikui.

2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/20149 buvo ne tik nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, bet ir iš L. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiui K. P., kas mėnesį mokant po 180 eurų (1 t., b.l. 64-75), taigi, nors nukentėjęs teikia vaikui išlaikymą, tačiau iš kitos pusės, jis iš vaiko motinos pats reikalauja atlygio už padarytą neturtinę žalą per civilinį ieškinį, o civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje negali būti laikomas pasipelnymo šaltiniu ar to siekiu.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į virš nustatytas nusikaltimo pasekmes, į asmens, padariusio žalą, kaltę – K. V. pripažinta kalta dėl tyčinės nusikalstamos veikos, į jos turtinę padėtį, darbingumą, kitas aplinkybes. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Įvertinęs virš aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo naudai pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 300 eurų (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjęs L. P. yra sudaręs susitarimą su jį atstovaujančia advokate E. G., kuri pateikė teismui prašymą apmokėti teisines paslaugas bendroje 250 eur sumoje (2 t., b.l.44-45). Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė E. G. rengė nukentėjusiajam procesinius dokumentus, jį atstovavo teisme, todėl toks prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinis įrodymas, kompaktinė plokštelė, paliktina byloje (1 t., bl.l. 90).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 290 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę 6 (mėnesius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo L. P. naudai iš K. V. priteisti 250 eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo L. P. naudai iš K. V. priteisti 300 eurų (tris šimtus eur) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinį įrodymą, kompaktinę plokštelę, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).