Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje, ir jai paskirta baismė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. V. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš K. V. priteista 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo L. P. naudai iš K. V. taip pat priteista 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. pagal BK 245 straipsnį nuteista už tai, kad ji, žinodama apie Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta L. P. lankymo ir matymosi su vaiku K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, gyvenančiu su motina, tvarka, nevykdė šio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. (duomenys neskelbtini) L. P. atvykus į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) pasiimti sūnaus K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, jis nebuvo įleistas, kas užfiksuota antstolio R. S. (duomenys neskelbtini) d., sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini), telefonu K. V. informacijos apie vaiką neteikė, tokiu būdu tyčia nesudarė galimybių L. P. įgyvendinti, minėtu teismo sprendimu jam suteiktą teisę lankyti ir matytis su jų mažamečiu sūnumi K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, ir taip tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde neginčijant K. V. kaltės dėl jai inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, padarymo, keliamas klausimas dėl iš nuteistosios nukentėjusiojo naudai priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, L. P. priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ištyrė visas aplinkybes, sąlygojančias neturtinės žalos nukentėjusiajam atsiradimą.

8. Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla, be kita ko, pagal L. P. patikslintą priešieškinį ieškovei K. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patikslintą priešieškinį tenkino visiškai ir nustatė nepilnamečio K. P. gyvenamąją vietą su jo motina K. V. bei L. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. P. tvarką. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) d., tačiau L. P. nebuvo sudarytos galimybės bendrauti su vaiku, tai yra kaltinime nurodytu laikotarpiu jo susitikimai su sūnumi neįvyko, ką patvirtina antstolio R. S. (duomenys neskelbtini) d., sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių K. V. apeliaciniame skunde neginčija, tačiau tvirtina, kad nukentėjusysis neįrodė, jog dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Be to, pasak nuteistosios, tarp jos bei L. P. susiklostę konfliktiški santykiai, vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas sprendžiamas apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. K. V. tvirtinimu, ji civilinio proceso tvarka jau du kartus buvo nubausta baudomis už teismo sprendimo nevykdymą, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys šiuo atveju yra nepagrįstas ir tokiu būdu jis siekia susigrąžinti už vaiko išlaikymą sumokėtas pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistosios skundo argumentais.

9. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

10. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis L. P. pasinaudojo šia savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo iš K. V. prašė jam priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiojo argumentus dėl patirtos žalos pobūdžio, pagrįstai sprendė, jog jam atsiradusios pasekmės dėl neteisėtų nuteistosios veiksmų padarė neturtinę žalą ir, siekdamas užtikrinti L. P. teisę į teisingą žalos atlyginimą, motyvuotai, nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, priteisė jam 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas šią sumą neturtinei žalai atlyginti, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, kaltininkę charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamos veikos pobūdį. Priešingai nei tvirtinama skunde, apylinkės teismo skundžiamame procesiniame sprendime buvo įvertinta tai, kad civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) už Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą K. V. buvo paskirtos atitinkamai 100 eur ir 350 eurų baudos L. P. naudai ir į šią aplinkybę teismas atsižvelgė civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies bei priteisdamas mažesnę nei nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos sumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis ir civilinis procesai tiek non bis in idem principo, tiek ir nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos požiūriu nėra konkuruojantys, todėl CPK nustatytų procesinio poveikio priemonių taikymas už teismo sprendimo nevykdymą (baudų skyrimas pagal antstolio teismui pateiktą prašymą civiliniame procese) taip pat savaime nepaneigia galimybės pripažinus asmenį kaltu pagal BK 245 straipsnį spręsti ir neturtinės žalos, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais kaltininko veiksmais, priteisimo klausimą. Tuo tarpu skunde nurodoma suma – 1 690 Eur – yra susijusi su antstolio turėtomis išlaidomis vykdymo procese, todėl niekaip nesudaro pagrindo jos vertinti kaip atliekančios kompensavimo funkciją dėl laiku neįvykdytos prievolės.

12. Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat tvirtina, kad L. P. niekaip neįrodė jo patirtų dvasinių išgyvenimų. Nors prie bylos medžiagos ir nebuvo pridėti jokie dokumentai, kurie patvirtintų nukentėjusiojo kreipimąsi į gydymo įstaigas psichologinės pagalbos bei jam skirtus medikamentus, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau tai savaime neužkerta kelio spręsti, kad dėl neteisėtų pakartotinio pobūdžio K. V. veiksmų L. P., negalėdamas matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad tėvai, kurių tėvystės teisės nėra apribotos pagal įstatymą teismo sprendimu, turi teisę auklėti ir lavinti vaiką bei bendrauti su juo lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tokiu būdu įgyvendinant abiejų tėvų teisių ir pareigų vienovės, tėvų valdžios bendrumo principus, kurie imperatyviai įtvirtinti civiliniame procese. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistosios veiksmai, kuriais buvo apribotos L. P. galimybės vykdyti savo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, pareigas matytis ir bendrauti su vaiku, kurios tuo pačiu yra ir nukentėjusiajam įstatymu garantuojamos teisės, buvo nevienkartinio pobūdžio, tęsėsi ilgą laiką, gindamas šias savo teises L. P. buvo priverstas gaišdamas savo laiką nuolat kreiptis į įvairias institucijas, todėl tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus, kurių nepaneigia aplinkybės, kad dėl jų asmuo nesikreipė į gydymo įstaigas bei nepateikė duomenų apie jo vartotus medikamentus.

13. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai patvirtina, jog tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, teisme nagrinėjami ginčai dėl kartu negyvenančio tėvo – L. P. bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Neabejotina, kad bylos, kurios kildinamos iš šeimos teisinių santykių, yra ypatingai jautraus pobūdžio, jas nagrinėjantys teismai turi pareigą būti aktyviais ir visapusiškai bei itin atidžiai įvertinti visas susiklosčiusias bylose kylantiems klausimams spręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau šiame kontekste tuo pačiu pažymėtina, kad negalima tokia situacija, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris nėra panaikintas ar pakeistas įstatymų nustatyta tvarka, nėra vykdomas, tokiu būdu sudarant situaciją, kuomet viena iš civiliniame ginče dalyvavusių asmenų neturi jokios objektyvios galimybės realizuoti jam minėtu sprendimu numatytas teises. Kaip jau minėta, K. V. veiksmai buvo pakartotinio pobūdžio, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad net ir antstoliui vykdant vykdomąją bylą nukentėjusiajam nebuvo sudarytos galimybės bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties skundo argumentai apie tarp nukentėjusiojo bei nuteistosios susiklosčiusius priešiškus santykius, kurie kildinami iš šeiminių aplinkybių ir vis dar sprendžiami teisme civiliniame procese, nepaneigia neturtinės žalos, kuri L. P. buvo padaryta nesant pakeistam ar panaikintam teismo sprendimui, kuriuo buvo nustatyta jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, fakto. Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog nukentėjusysis, siekdamas realizuoti teisę matytis ir bendrauti su vaiku, ir inicijuodamas neturtinės žalos atlyginimą baudžiamajame procese, tokiu būdu siekia susigrąžinti vaiko išlaikymui sumokėtas pinigines lėšas. Juolab to nepatvirtina ir K. V. taikytos procesinio pobūdžio priemonės už teismo sprendimo nevykdymą civiliniame procese, kadangi pastaruoju atveju baudos jai buvo skirtos išnagrinėjus antstolio, o ne paties L. P., prašymus.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, visapusiškai ir išsamiai įvertino tiek nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pasekmes nukentėjusiajam, tiek ir K. V. sunkią finansinę padėtį, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistoji viena augina nepilnametį vaiką bei tai, jog, esant konfliktiškiems jos bei vaiko tėvo santykiams, pastarajai yra itin sunku pripažinti ir tėvo būtinąjį vaidmenį vaiko gyvenime. Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad nuteistoji yra darbingo amžiaus, duomenų apie jai nustatytus sveikatos sutrikimus, dėl kurių negalėtų ateityje vykdyti darbinės veiklos ir gauti pajamų, nenustatyta. Ji nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, dėl asmeninių priežasčių – konfliktiškų santykių su vaiko tėvu, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir pakankamai įvertino aptartas aplinkybes teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų kontekste, K. V. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirtais neigiamais išgyvenimais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkintas iš dalies, jam iš K. V. priteisiant 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Apeliaciniame skunde taip pat išreikštas prašymas atmetus nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nepriteisti iš nuteistosios bylinėjimosi išlaidų, nukentėjusiojo patirtų advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo atstovė pirmosios instancijos teismui pateikė kvitą, patvirtinantį, kad L. P. sumokėjo jai 250 Eur už atstovavimą bei dokumentų surašymą (2 t., b. l. 44), ir prašymą nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas pirmosios instancijos teisme priteisti iš K. V.. Be to, ji apeliacinės instancijos teismui pateikė išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas kopiją, iš kurios matyti, kad šias išlaidas sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, skundo surašymas ir pateikimas teismui bei atstovavimas teisme (2 t., 104 b. l.). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, kurie truko 1 val. 50 min., juose dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovė. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo atstovės parengtas skundas, nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant jam iš nuteistosios neturtinės žalos atlyginimą, ir ši skundžiamo procesinio sprendimo dalis, jos teisėtumą ir pagrįstumą įvertinus apeliacine tvarka, paliekama nepakeista. Įvertinus aptartas aplinkybes, pripažintina, jog nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, jų dydį patvirtina pateikti ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl jos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistosios priteistos pagrįstai.

16. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą nėra ir jis yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.