- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2-131-752/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03423-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- L. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Vygintui Aukštuoliui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui L. P. dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo L. P. patikslintą priešieškinį ieškovei K. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. 2018-03-05 ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. P. dėl atsakovo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo sūnaus K. P. atžvilgiu (popierinės bylos 3-4 l.). 2018-07-12 ieškovė pareiškė ieškinį kitoje byloje tam pačiam atsakovui L. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo (popierinės bylos 110-114 l). 2018-07-16 nutartimi, civilinės bylos sujungtos į vieną bylą (133-134 b.l.). 2018-10-08 ieškovė atsisakė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas ieškovės atsisakymą priėmė (popierinės bylos 193-194).
1.1. Galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė: neterminuotai apriboti atsakovui L. P. tėvo valdžią sūnaus K. P. atžvilgiu; nustatyti sūnaus K. P. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 180 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino teisme, kad su atsakovu susipažino prieš ketverius metus, 2015 metais ir kartu apsigyveno ieškovės tėvų bute. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui, atsakovas jį pripažino, suteikė tėvystę ir didžiavosi tapęs tėvu. Atsakovas išlaikė ieškovę ir sūnų - ieškovė augino vaiką, o atsakovas važinėjo dirbti į Vokietiją ir aprūpindavo šeimą. Konfliktai prasidėjo po ieškovės mamos mirties - atsakovas tapo nevaldomas, pasireiškė jo ūmus charakteris, polinkis į alkoholizmą - jis nuolat girtavo su ieškovės tėvu, kuris turi priklausomybę, jai grasino, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovui pradėjus smurtauti, ieškovė su kūdikiu bėgdavo iš namų, apsistodavo pas seserį, kartais pas tetą, kviesdavo policiją. Tačiau atsakovo išvežimas į policijos įstaigą jį nuramindavo tik trumpam - apie mėnesį pabūdavo ramus, vengdavo girtauti, nesmurtaudavo, tačiau kuriam laikui praėjus grįždavo į ankstesnį būvį - tęsėsi jo girtuoklystės, triukšmai, grasinimai, smurtavimas prieš ieškovę. Galų gale ieškovė nusprendė nekentėti ir nutraukti santykius su atsakovu - nuo 2017 m. gegužės 17 d. kartu nebegyvena, ieškovė išvarė atsakovą iš namų. Tačiau atsakovas nuolat lankosi ieškovės gyvenamojoje vietoje, dažnai ateina neblaivus. Buvo atvejis, kai atsakovas girtas veržėsi pas ją į namus ir jam buvo iškviesta policija, jis buvo sulaikytas.
2.1. Tai nebe pirmas atvejis, kai ieškovė išvarė atsakovą iš namų: pirmą kartą išvarė netrukus po sūnaus gimimo, nes jis gėrė, mušė ieškovę. Tą kartą atsakovas žudėsi – su automobiliu leidosi nuo stataus kalno bekele, apsivertė, tačiau automobiliui atsitrenkus į krūmus atsakovas net nesusižalojo – atsikėlė ir nuėjo toliau gerti, o pasibaigus gėrimui prisidavė policijai ir buvo nubausta areštu.
2.2. Atsakovas dažnai veržiasi aplankyti sūnaus būdamas neblaivus, o girtas jis yra neprognozuojamas: veržiasi jėga į namus, tyčiojasi, grasina, muša ieškovę ir visa tai vyksta prie sūnaus, kuris be galo išsigąsta, būna dirglus, naktį sapnuoja košmarus. Paskutiniu metu atsakovas grasina vaiką pasiimsiąs iš darželio.
2.3. Dėl atsakovo smurto ne kartą buvo kviečiama policija, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepavykdavo įrodyti atsakovo žiauraus elgesio. Atsakovo smurtas, žiaurumas, išgąsdino ieškovės artimuosius, jie bijo liudyti prieš jį. Tačiau ikiteisminio turimo pareigūnai nustatė atsakovo žiaurų elgesį, kurį patvirtino kai kurie liudytojai, t. y. net ir nepateikus atsakovui apkaltos, neabejotina, jog jo veiksmai daro žalą sūnui, todėl atsakovo bendravimą su sūnumi reikia uždrausti. Mano, kad atsakovo elgesys daro ypatingą žalą sūnaus vystymuisi, psichikai, sveikatai, todėl reikia imtis priemonių, kad apsaugoti sūnų nuo bendravimo su atsakovu ir apriboti atsakovui tėvo valdžią.
2.4. Atsakovas, girtaudamas ir smurtaudamas sūnaus akivaizdoje, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu. Atsakovo elgesys kelia grėsmę sūnaus sveikatai, psichikai, sūnaus visapusiškam vystymuisi.
2.5. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji viena augina sūnų, sudaro jam normalias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo sveikata, lavinimu. Ieškovę su sūnumi sieja artimi ryšiai, ieškovė juo rūpinasi, siekia, kad sūnus turėtų normalų gyvenimą, būtų sveikas, jaustųsi saugus, reikalingas ir globojamas. Ieškovė yra tikra, kad galės užtikrinti sūnui visavertį gyvenimą, tinkamas gyvenimo sąlygas, pasirūpinti jo harmoningu vystymusi. Ji sūnų labai myli, todėl neabejoja savo galimybėmis pasirūpinti sūnumi ir ateityje. Atsižvelgiant į tai, mano, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir tai labiausiai atitiks nepilnamečio sūnaus interesus.
2.6. Dėl vaiko išlaikymo ieškovė nurodė, kad iki 2018 m. vasario mėnesio atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, tačiau ieškovei informavus apie ketinimą iškelti bylą, pinigų mokėjimą nutraukė. Šiuo metu atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo maistu, apranga, sauskelnėm, tačiau neblaivus būdamas pamiršta, kad turi sūnų. Atsakovas yra pareiškęs, kad daugiau nei 60 Eur per mėnesį nemokės. Tačiau tokia suma netenkintų vaiko būtinųjų poreikių. Sūnus turi sveikatos problemų - nuolat serga peršalimo ligomis, pūlinga angina, todėl patiriamos nemažos išlaidos vaistams nuo kosulio, nuo temperatūros, o pasveikus perkami organizmą stiprinantys vitaminai.
2.7. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus poreikių patenkinimui išleidžia 375,00 Eur per mėnesį. Sūnaus išlaikymo išlaidas sudaro: maistas namuose - 90 Eur, medikamentai, vitaminai, higienos prekės, sauskelnės - 70 Eur; kirpykla 12 Eur; drabužiai ir avalynė - 40 Eur; pramogos, žaislai, gimtadienio šventės - 30 Eur; komunaliniai patarnavimai - 100 Eur; buities apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai, indai ir kt.) - 15 Eur.
2.8. Atsakovo gaunamos pajamos ieškovei nėra žinomos, tačiau jis yra jaunas, sveikas, darbingas ir nėra kliūčių dirbti bei teikti materialinę paramą sūnui. Šiuo metu ieškovė nedirba - augina sūnų. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio sūnus pradės lankyti darželį, todėl išlaidos tik padidės. Be to, ieškovė turi papildomų išlaidų vaiko baldų įsigijimui, buities užtikrinimui (patalynės įsigijimui, skalbimui, drabužių priežiūrai). Taip pat ieškovė skiria savo laiką maisto supirkimui, gaminimui, būsto priežiūrai, sūnaus laisvalaikiui, slaugo jam susirgus, veda pas gydytojus, užtikrina jo sveikatos apsaugą, lavinimą, todėl mano, kad atsakovo prisidėjimas pinigine išraiška turėtų būti didesnis. Atsižvelgiant į tai, prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę.
2.9. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė minėtus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.
II. Atsakovo pozicija ir argumentai į ieškovės ieškinį
3. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė ir paaiškino teismo posėdžių metu, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu neterminuotai apriboti jam tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, prašo šį reikalavimą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad jis yra neprognozuojamo charakterio, žiaurus, kad matant sūnui naudoja psichologinį ir fizinį smurtą ir kad jo elgesys kelia grėsmę sūnaus sveikatai, todėl būtina apsaugoti vaiką nuo neigiamos tėvo įtakos, nuo atsakovo bendravimo ir matymosi su juo.
3.1. Atsakovo teigimu, ieškovės argumentai yra nepagrįsti objektyviais įrodymais ir neatitinka faktinių aplinkybių. Jis ieškovės nemušė ir negrasino susidoroti ar sutrikdyti jai sveikatą. Ieškovė jį šmeižia, ji pati nepagrįstai sukeldavo triukšmą ir iškviesdavo policiją, kuri atvykusi į vietą bei ištyrusi ginčo aplinkybes, nei karto nenustatė, kad prieš ieškovę jis naudojo psichologinį ar fizinį smurtą. Mano, kad ieškovė sąmoningai kviesdavo policiją, rašydavo nepagrįstus skundus, norėdama atsakovą pažeminti, įskaudinti. Atsakovo teigimu, jie išsiskyrė, nes nesutarė dėl skirtingų charakterių, todėl, kad ieškovė nevertino atsakovo pastangų, buvo nerūpestinga jo atžvilgiu. Jis rūpinosi šeima, t.y. ieškove ir sūnumi, teikė jiems pilną išlaikymą, tuo tarpu ieškovė buvo irzli, pikta, nepatenkinta nei savimi, nei kitais, reiškė nepagrįstus priekaištus dėl alkoholio vartojimo. Suprasdamas, kad kartu gyventi negalės, atsakovas pats ją paliko ir išsikėlė gyventi kitur. Po išsiskyrimo, prasidėjo ginčai dėl bendravimo su sūnumi, kadangi ieškovė jam kerštauja, neleidžia matytis su sūnumi. Dėl bendravimo su sūnumi, 2017-09-08 jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Tai sužinojusi, ieškovė jam pareiškė, kad dabar vaiko tikrai neduos, jis jo nematys. Todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.
3.2. Su kitais ieškovės reikalavimais: dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo atsakovas sutiko. Pažymėtina, kad ieškovei pareiškus minėtus reikalavimus, atsakovas atskiro atsiliepimo neteikė, tačiau savo poziciją ir argumentus išdėstė patikslinto priešieškinio pareiškime (popierinės bylos 177-180 l.).
3.3. Nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta su jo mama K. V. bei, kad būtų priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Tačiau nesutinka su ieškovės argumentais, kad neskiria sūnui išlaikymo nuo 2018 m. vasario mėn. Atsakovo teigimu, jis duodavo pinigus ieškovei į rankas bei pirko sūnui rūbus, reikmenis, viską kas sūnui būtina – tai, ką jam nurodydavo ieškovė. Ieškovei užvedus bylas teisme, pinigus sūnaus išlaikymui perveda per banką į ieškovės sąskaitą. Be to, sūnų jis yra apdraudęs gyvybės draudimu, moka kiekvieną mėnesį po 50 Eur draudimo įmonei Compensa Life Vienna Insurance Group. Todėl prašo išlaikymą sūnui priteisti ne nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3.4. Atsakovas taip pat nurodė, jog be sūnaus, jis turi dvi dukras, kurioms taip pat teikia išlaikymą, pervesdamas lėšas į jų mamų sąskaitas.
III. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir argumentai
4. 2018-06-05 atsakovas byloje pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tarkos nustatymo, kurį 2018-10-05 patikslino. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
1. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas bendrauja su sūnumi tik dalyvaujant vaiko motinai: 1.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį - šeštadieniais ir sekmadieniais - tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10.00 val. iki 17.00 val.,
1.2. savaitės bėgyje - vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val.,
1.3. šventinės dienos - didžiosios šventės Šv.Kalėdos ir Šv.Velykos: antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų nuo 10.00 iki 17.00 val.,
1.3. tėvo dieną: nuo 10.00 iki 17.00 val..
2. Nuo 2021-09-01 atsakovas bendrauja su sūnumi:
2.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį - šeštadieniais ir sekmadieniais - bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.;
2.2. savaitės bėgyje - vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti atsakovas suderina su ieškove SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną.
2.3. Antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17 val.
2.4. Tėvo dieną atsakovas iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.
3. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs ieškovės darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku.
4. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su atsakovu, atsakovas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.
5. Tėvo vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinęs su ieškove ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19.00 val. (17-180).
IV. Ieškovės pozicija ir argumentai į priešieškinį
5. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į atsakovo patikslintą priešieškinį. Teismo posėdyje nurodė, jog prašo riboti atsakovui tėvo valdžią, o jei šis jos reikalavimas būtų atmestas, sutiktų, kad atsakovas bendrautų su vaiku tik jai dalyvaujant, kas antrą sekmadienį, po 3 val.
Atsiliepimas
5.1. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl atsakovo bendravimo su vaiku bylos nagrinėjimo metu buvo besikeičianti: 2018-08-07 atsiliepime į pradinį priešieškinį ieškovė nurodė, kad sutinka, jog atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi jo nurodytu laiku - kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 18 val. Tačiau, mano, kad iki kol sūnui sukaks penkeri metai, ieškovas gali bendrauti su sūnumi nurodytu laiku tik dalyvaujant motinai, motyvuodama tuo, kad atsakovas nepajėgia nugalėti potraukio alkoholiui, o išgėręs būna neprognozuojamas ir agresyvus. Dėl girtavimo atsakovas yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ir tai nesustabdė jo nuo vairavimo - neblaivus atsakovas vėl sėda prie automobilio vairo, yra sukėlęs avariją, sudaužęs transporto priemonę. Kadangi atsakovas nėra pareigingas, silpnos valios, piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovė nėra tikra, jog atsakovas nevartos alkoholio pasiėmęs sūnų, o tai sukeltų pavojų sūnaus saugumui ir gyvybei. Todėl ji yra pasirengusi būti kartu atsakovui bendraujant su sūnumi - tiek namuose, tiek pramogaujant. Taip pat ji neprieštarauja, kad atsakovui išvykus darbo reikalais ir dėl to negalint bendrauti su sūnumi, neišnaudotas bendravimo laikas būtų kompensuojamas, tačiau tik iš dalies ir ne savaitgaliais, o šalių suderintu laiku. Be to, mano, kad teismo sprendimu turėtų būti nustatytas konkretus bendravimo laikas, kad ieškovė galėtų planuoti savo ir sūnaus gyvenimą. Mano, teismo sprendimu nustatytina: iki sūnui sukaks penkeri metai, atsakovas bendrauja su sūnumi K. P. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 18 val. dalyvaujant ieškovei K. V.; nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas bendrauja su sūnumi K. P. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Atsakovui dėl darbo užsienyje negalint bendrauti su sūnumi teismo nustatytu laiku, grįžus į Lietuvą buvęs bendravimo laikas jam iš dalies kompensuojamas, sudarant galimybę atsakovui bendrauti su sūnumi kitu, šalių suderintu laiku, bet ne šeštadieniais - sekmadieniais. Atsakovui neturint galimybės bendrauti su sūnumi, apie tai jis informuoja ieškovę SMS žinute (popierinės bylos 148-149 l).
Šalies argumentai
5.2. Pažymėtina, kad 2018-07-12 pareikštu ieškiniu ieškovė pati prašė nustatyti dar intensyvesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (b.l. 110-114), su kuria iš esmės sutikdamas, atsakovas ir patikslino priešieškiniu keliamą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tačiau ieškovė 2018-10-08 ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakė, o su patikslintu priešieškiniu nesutiko.
V. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų
6. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose yra duomenų, kad atsakovas konfliktavo su ieškove, tačiau tėvų valdžia gali būti apribojama kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ar nesirūpina vaikais. Atsakovas rūpinasi savo sūnumi, teikia jam išlaikymą, pageidauja bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, sutinka su ieškovės reikalavimais dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio. Atsakovas prašo nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką pagal pridedamą grafiką. Atsakovo prašymas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, palaikyti emocinį tėvo ir sūnaus ryšį, dalyvauti sūnaus auklėjime atitinka nepilnamečio K. P. interesus. Tačiau mano, kad atsakovo prašymas leisti bendrauti su sūnumi savaitės bėgyje – vieną dieną, nuo 18.30 val. iki 19.30 val. yra nekonkretus, neleidžiantis planuoti ir organizuoti K. P. laisvalaikio ir užimtumo, todėl neatitinka nepilnamečio interesų.
6.1. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas teismo posėdyje išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai.
Patikslintas priešieškinys tenkintinas visiškai.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. V. ir atsakovas L. P. yra nepilnamečio vaiko K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (1 t. b.l. 7). Vaikas gimė tėvams nesusituokus, jam buvo suteikta tėvo pavardė. Vaikas nuo gimimo gyvena su atsakove adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t. b.l. 8).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
8. Civilinio Kodekso (toliau - CK ) 3.180 str. 1 d. numatytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, ir šių sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad teisinis pagrindas apriboti tėvų valdžią jų vaikams egzistuoja tik tuomet, kai tėvas, motina ar abu tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005).
8.1. Ieškovė reikalavimą dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, jai grasina, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą vaiko akivaizdoje, būdamas neblaivus yra neprognozuojamas, vaikas jo išsigąsta, būna neramus ir dirglus. Tokiu savo elgesiu atsakovas kelia grėsmę sūnaus sveikatai, psichikai, daro žalą jo visapusiškam vystymuisi. Girtaudamas ir smurtaudamas vaiko akivaizdoje, atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką sūnui amoraliu elgesiu. Savo argumentus ieškovė įrodinėjo į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t. b.l. 9-29).
8.2. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko, teigdamas, kad jos nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jis alkoholio nebevartoja, prieš atsakovę nei fizinio nei psichologinio smurto vaiko akivaizdoje niekada nevartojo, ieškovės skundai policijai nepasitvirtino, ieškovė jį tik šmeižia. Taip pat, atsakovas teigė, kad nepilnamečiu sūnumi rūpinasi, su juo nori bendrauti ir matytis, teikia lėšas jo išlaikymui bei sutinka mokėti ieškovės prašomą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra konfliktiški. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas prieš ją vartodavo fizinį ir psichologinį smurtą, tai darydavo netgi nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, tačiau iš į bylą pateiktų ikiteisminio tyrimo medžiagų matyti, kad nurodyti ieškovės teiginiai nepasitvirtino. Iš pateiktų ikiteisminių tyrimų nutarimų nustatyta, kad ieškovė kelis kartus pareiškimais kreipėsi į policiją dėl netinkamo, agresyvaus atsakovo elgesio. Tačiau ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu arba buvo nutraukti, arba juos buvo atsisakyta pradėti (2016-11-18 nutarimas, 2017-07-04 nutarimas, 2017-12-19 nutarimas, 2017-12-21 nutarimas, 2018-01-03 nutarimas). Nors ieškovė teigė, kad ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradedami ar tęsiami, nes neatsirasdavo atsakovo netinkamo elgesio liudytojų, kadangi jie bijojo duoti parodymus prieš atsakovą, tačiau šie teiginiai niekuo nepagrįsti. Ieškovės tėvo liudytojo J. V. paaiškinimu, pati ieškovė yra karšto temperamento ir provokavo atsakovą, kad jis ją sumuštų, jį filmavo. Tačiau jis nėra matęs, jog atsakovas smurtautų prieš ieškovę ar sūnų. Liudytojas taip pat nurodė, kad atsakovas – puikus žmogus, rūpinasi vaiku, atneša jam dovanų. Nėra buvę, kad jis gertų su atsakovu.
9.1. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. To neginčijo ir pats atsakovas. Iš duomenų apie atsakovo administracinės teisės pažeidimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2017 metų sausio mėnesio atsakovas ne kartą buvo baustas už vairavimą transporto priemonės būnant neblaiviam (1 t., b.l. 170-173). Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2017-02-17 buvo įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę (2 t., b.l. 20). Dėl alkoholio vartojimo atsakovas lankės psichologo ir soc. darbuotojo konsultacijas (2 t., b.l. 37). Tačiau Respublikinio priklausomybės centro 2019-02-06 pažyma Nr. 433 patvirtina atsakovo teiginius, kad šiuo metu atsakovas su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi, alkoholio nebevartoja. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad L. P. lankė psichologo, soc. darbuotojo, gyv. psichiatro konsultacijas, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, buvo reguliariai tikrinamas alkotesteriu ir niekada jam nebuvo nustatytas girtumas, tolimesnis stebėjimas jam nėra reikalingas, nuo 2019-02-06 išbrauktas iš profilaktinės įskaitos (2 t., b.l. 39).
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, šiuo metu yra visiškai pasveikęs, alkoholio nevartoja ne tik pats, bet ir skatina kitus to nedaryti.
9.3. Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas T. B. patvirtino, kad atsakovas L. P. yra jo direktorius. Liudytojas niekada nėra matęs atsakovo girto ar vartojančio alkoholinius gėrimus. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, ne tik nevartoja alkoholio pats, bet ir netoleruoja darbuotojų alkoholio vartojimo.
10. Darytina išvada, kad nors praeityje atsakovas turėjo rimtų problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo, tačiau jis, padedamas specialistų, šias problemas išsprendė. Šiuo metu atsakovas turi pastovų darbą, yra su užsienio partneriais bendradarbiaujančios bendrovės steigėjas ir vadovas (1 t., b.l. 50, 51-62), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 63). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl savo netinkamo, antivisuomeniško elgesio ar netoleruotinų, žalingų įpročių atsakovas daro ar galėtų daryti neigiamą įtaką savo nepilnamečiui sūnui.
11. Taip pat, teismo nenustatyta, kad atsakovas vengtų bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi, netinkamai su juo elgtųsi, tėvo valdžią naudoti priešingai nepilnamečio interesams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad, susidūręs su ieškovės nusistatymu prieš jo bendravimą su sūnumi, atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas įpareigoti sūnaus motiną leisti jam bendrauti su sūnumi (1 t., b.l. 64). Be to, atsakovas yra pareiškęs priešieškinį, kuriame reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Iš institucijos teikiančios išvadą byloje išvados matyti, kad atsakovas siekia bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, siekia, kad nenutrūktų jo, kaip tėvo, ryšys su skyrium gyvenančiu sūnumi. Byloje nepateikta duomenų, kad bendraudamas su savo nepilnamečiu sūnumi atsakovas netinkamai su juo elgtųsi, darytų neigiamą įtaką.
12. Teismo posėdžių metu pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas siekia matytis su sūnumi, perka vaikui žaislus, rūbelius, skanumynus bei siekia tenkinti visus sūnaus norus. Be to, tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų, tiek iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ir pati ieškovė ne visada linkusi drausti atsakovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės pozicija šiuo klausimu kito, ieškovė net buvo pareiškusi prašymą nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos pateikiamą grafiką, tačiau šio reikalavimo vėliau atsisakė ir nesutiko su atsakovo siekiama nustatyti analogiška bendravimo tvarka. Ieškovė teismui negalėjo rišliai argumentuoti, kodėl siekia riboti tėvo valdžią bei nurodyti svarias priežastis, kurios sudarytų prielaidas riboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu. Pagrindinis ieškovės argumentas buvo susijęs su šalių tarpusavio santykiais, atsakovo potraukiu alkoholiui ir to pasėkoje atsirandančiu neprognozuojamu elgesiu. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, šiuo metu situacija yra pasikeitusi, atsakovas alkoholio vartojimo problemų neturi. Byloje taip pat nėra įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį su vaiku ar vaiko akivaizdoje. Teismo posėdžio metu ieškovė pati pripažino, kad nuo 2017 m. pabaigos atsakovo girto nematė, todėl leido jam su vaiku bendrauti. Tačiau turi nuogąstavimų, kad jis negeria tik dėl nagrinėjamos bylos. Teismo vertinimu, tokie ieškovės nuogąstavimai niekuo nepagrįsti. Be to, tėvų valdžios ribojimas turi būti grindžiamas konkrečiomis, esamomis, o ne būsimomis aplinkybėmis. Atsiradus tokioms aplinkybėms, tėvų valdžios ribojimo klausimas gali būti svarstomas iš naujo.
13. Byloje išvadą teikianti institucija savo išvadoje taip pat nurodė, kad riboti atsakovo L. P. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus K. P. atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pagal EŽTT praktiką tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, reikalaujanti itin svarių ir pakankamų argumentų, paprastai susijusių su rimtos tėvų psichinės, fizinės grėsmės vaikui kėlimu.
14. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad riboti tėvo valdžią atsakovui jokio pagrindo nėra. Todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Byloje nustatyta, kad šalys, nebūdamos tarpusavio santuokoje, susilaukė sūnaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su nurodytu reikalavimu sutinka. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovė rūpinasi sūnaus auklėjimu, jo priežiūra, laisvalaikiu, buitimi. Todėl pritaria nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 metų viena augina šalių nepilnametį sūnų. Ji sūnų myli bei juo rūpinasi, tinkamai prižiūri. Esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis. Todėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. V. (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo L. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 180 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-07-12) iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su ieškovės pareikštu reikalavimu sutinka, tačiau teigia, jog išlaikymą vaikui nuolat teikė gera valia, todėl išlaikymas iš jo priteistinas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
19. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
20. Ieškovė pateikė sūnaus poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečiui reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro apie 375 Eur, toks išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko visaverčio gyvenimo užtikrinimo sąlygų sudarymą bei vaiko būtinųjų ir fizinės būklės specialiųjų poreikių patenkinimą, taip pat nepilnamečio vaiko ugdymą. Detalizuodama nepilnamečio sūnaus poreikius ieškovė nurodė, kad mėnesiui nepilnamečiui sūnui skiriamą išlaidų suma sudaro: maistas 90 Eur, medikamentai, vitaminai, higienos prekės, sauskelnės - 70 Eur; kirpykla 12 Eur; drabužiai ir avalynė - 40 Eur; pramogos, žaislai, gimtadienio šventės - 30 Eur; komunaliniai patarnavimai - 100 Eur; buities apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai, indai ir kt.) - 15 Eur (1 t., b.l. 112).
21. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, skiriama nepilnamečiui K. P., gim. (duomenys neskelbtini) higienos prekėms, vaistams ir kt. išlaidoms, yra reali, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir kainų lygį Lietuvoje. Ieškovės nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma nėra padidinta ir yra reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.
22. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
23. Pagal byloje pateiktus duomenis, bylos iškėlimo metu ieškovė nedirbo, jos gaunamas pajamas sudarė vaiko priežiūros išmoka (1 t., b.l. 143-146). Bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovė teigė, jog įsidarbino, tačiau dirbo trumpą laikotarpį, duomenų apie gautą darbo užmokestį nepateikė. Atsakovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo dirbantis. Nors duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį taip pat nėra, tačiau atsakovui sutinkant su iš jo prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiui sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
24. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo momento pažymėtina, kad ieškovė šį reikalavimą pareiškė 2018-07-12, motyvuodama, jog atsakovas nuo 2018 m. vasario mėnesio nutraukė pinigų mokėjimą, tačiau prisideda prie vaiko išlaikymo kitokia forma – maistu, apranga. Tačiau yra pareiškęs, jog daugiau nei po 60 Eur nemokės. Todėl prašė priteisti po 180 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos.
24.1 Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad yra teikęs išlaikymą vaikui iki ieškinio pareiškimo ir nuo 2018 m. liepos 12 d., tačiau kai kuriuos mokėjimus atliko ne asmeniškai, o per savo bendrovę UAB „Lardum“. Todėl, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymas priteistinas nuo ieškovės nurodytos datos. Pažymėtina, kad atsakovui pateikus įrodymus apie mokėtą išlaikymą nurodytu laikotarpiu, jo sumokėtos sumos gali būti iškaičiuotos vykdymo procese
25. Esant nurodytoms aplinkybėms bei išdėstytiems motyvus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo L. P. nepilnamečiui sūnui K. P. priteistinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2018-07-12) iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė K. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti.
26. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
27. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
28. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
29. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
30. Atsakovas, teikdamas patikslintą priešieškinį teismui, nurodė, kad kadangi ieškovė dažnai trukdo jam pasimatyti su sūnumi, yra būtina nustatyti bendravimo tvarką ir pateikė bendravimo su sūnumi grafiką.
31. Nors ieškovė su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo nesutiko, tačiau, kaip minėta, savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad yra pagrindas atsakovui apriboti tėvo valdžią, o tokiu atveju leisti su sūnumi bendrauti tik minimaliai. Tačiau kadangi ieškovės reikalavimas dėl tėvo valdžios ribojimo atmestas, o atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės pagrįsta pačios ieškovės bylos nagrinėjimo eigoje pasiūlyta nustatyti bendravimo tvarka, teismas vertina, kad tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks vaiko amžių, jo užimtumą, o taip pat ir šalių galimybes bei tarpusavio bendravimo ir susižinojimo ypatumus.
32. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų. Todėl vertintina, jog tokia bendravimo tvarka bus naudinga vaikui, kurio interesai svarbiausi, be to, tokiu būdu šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas.
33. Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškovei K. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.). Pagal antrinės teisinės pagalbos pažymą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 383,50 Eur. Taip pat, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, o su tenkintais ieškinio reikalavimais atsakovas sutiko pilnai, teismas sprendžia, kad iš atsakovo L. P. nurodytos išlaidos valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis).
36. Patenkinus priešieškinį pilnai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur žyminis mokestis (1 t., 101), bei 700 Eur už teisinę pagalbą (2 t., b.l. 14-15), iš viso 800 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
37. Teismas šioje byloje turėjo 15,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinys tenkintas pilnai, o ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškovės K. V. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2018-07-12) iki K. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovo L. P. patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią :
1. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas atsakovas bendrauja su sūnumi tik dalyvaujant vaiko motinai tokia tvarka:
1.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį - šeštadieniais ir sekmadieniais – atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 10.00 val. iki 17.00 val.;
1.2. savaitės bėgyje - vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val.;
1.3. per didžiąsias šventes - Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas: antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 iki 17.00 val.;
1.3. Tėvo dieną nuo 10.00 iki 17.00 val.
2. Nuo 2021-09-01 atsakovas bendrauja su sūnumi tokia tvarka:
2.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį - šeštadieniais ir sekmadieniais – atsakovas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.;
2.2. savaitės bėgyje - vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti atsakovas suderina su ieškove SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną.
2.3. Antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17 val.
2.4. Tėvo dieną atsakovas iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.
3. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs ieškovės darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku.
4. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su atsakovu, atsakovas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.
5. Tėvo vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinęs su ieškove ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.