- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-854-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04900-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- S. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui G. P. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti atsakovą G. P. (toliau – atsakovas) H. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o H. V. atsakovo vaiku; nustatyti H. V. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti H. V. iš atsakovo 278,5 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui; priteisti iš atsakovo 248 Eur per mėnesį išlaikymą H. V., mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki H. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų administratore uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: 1. Laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki (duomenys neskelbtini) atsakovas bendrauja su H. V. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį, dalyvaujant ieškovei, nuo 10 val. iki 12 val.; 2. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki kol H. V. sulauks pilnametystės: savaitgaliais atsakovas bendrauja su H. V. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį; penktadienį atsakovas pasiima H. V. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.; šventinėmis nedarbo dienomis atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais (2025, 2027, 2029 ir t. t.) sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares gruodžio 31 d.), šv. Velykų pirmąją ir šv. Velykų antrąją dieną nepertraukiamai, poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t. t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) nepertraukiamai; šventinėmis nedarbo dienomis atsakovas paima nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val.; jei bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis, sutampa su tėvo bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais, vaikas paimamas ir grąžinamas pagal savaitgaliais numatytą bendravimo tvarką; atsakovas kartu su nepilnamečiu H. V. kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir atsakovo gimimo dieną; jei Tėvo diena ir/arba atsakovo gimimo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet atsakovas bendrauja su vaiku, tokiu atveju atsakovas paima nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Tėvo dienos sekmadienį arba atsakovo gimimo dienos atveju – atsakovo gimimo dieną nuo 9 val. iki 10 val. (jei tai savaitgalis, tačiau nepatenka į tą savaitgalį, kuomet atsakovas bendrauja su sūnumi) ar nuo 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos (jei atsakovo gimtadienis yra darbo diena) ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną; jei Motinos diena ir/arba ieškovės gimimo diena patenka į savaitgalį, kuomet atsakovas bendrauja su vaiku, tuomet atsakovas nepilnametį vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą Motinos dieną ir/arba ieškovės gimimo dieną nuo 9 val. iki 10 val.; atsakovas kartu su nepilnamečiu vaiku švenčia H. V. gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t. t.); jei vaiko gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikas iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimamas nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.; jei vaiko gimtadienis yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji nepatenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su atsakovu, vaikas iš jo gyvenamosios vietos atsakovo paimamas nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinamas nuo 19 val. iki 20 val.; atsakovas praleidžia su sūnumi H. V. kiekvienų metų nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. imtinai H. V. vasaros atostogų; H. V. paimamas iš gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val.; apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju atsakovas privalo informuoti ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną; ieškovei negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet atsakovui neatvykus pasiimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad atsakovas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku atsakovas neatvyko pasiimti sūnaus), ieškovė nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaiko ir šis konkretus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas; tėvai turi teisę išsivežti H. V. į užsienio valstybę be rašytinio kito tėvo sutikimo ne ilgiau kaip 2 savaitėms nepertraukiamai; atsakovas turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis ryšio priemonėmis; atsakovas savo sąskaita įgyja ir įrengia visas tokiam bendravimui reikalingas komunikacijos priemones; priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas yra atsakovas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams, kadangi ieškovė prižiūri sūnų visą jo gyvenimą. Atsakovas nesirūpina vaiku ir jo poreikių tenkinimu. Vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 496 Eur. Atsižvelgiant į vaiko amžių (4 mėn.) ir gydytojų rekomendacijas vaikui turi būti perkamas pieno mišinys su hidrolizuotu pieno baltymu. Per mėnesį mišinio suvartojama už 88,5 Eur. Kūdikiui būtinos higienos priemonės, kurios per mėnesį kainuoja 107,75 Eur: sauskelnės (70 Eur), vienkartiniai paklotai (10 Eur), šlapios servetėlės (5 Eur), tepalas kūdikio odos priežiūrai (4 Eur), kremas (15 Eur/4 mėn.), lašai pilvo skausmams (4 Eur), gerosios bakterijos (8 Eur), vitaminas D (2 Eur), vaikiškas skalbiklis (5 Eur). Kūdikis sparčiai auga, drabužiai kainuoja apie 50 Eur per mėnesį. Ieškovė gyvena kartu su tėvais, todėl komunalinius mokesčius dalinasi su jais perpus – po 100 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiams tenkinti skirta komunalinių mokesčių dalis yra 50 Eur per mėnesį. Ieškovė planuoja nuomotis būstą, buto nuoma kainuos 200–250 Eur. Ieškovė vaiką vežioja į kūdikių baseiną ir mankštų užsiėmimus su kineziterapeuto priežiūra. Šios paslaugos per mėnesį (10 užsiėmimų) kainuoja 150 Eur. Dėl vaiko poreikių tenkinimo ieškovė patiria išlaidas kurui, kurios sudaro apie 15 Eur per mėnesį. Ieškovė perka priemonių (žaislai, knygos, kt. priemonės) vaikui lavinti, šios išlaidos sudaro apie 15 Eur per mėnesį. Kitas išlaidas sudaro iš anksto nenumatytų medikamentų pirkimas, tyrimų apmokėjimas ir kt. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo. Ieškovės pajamos yra per mažos, kad ji galėtų be atsakovo pagalbos išlaikyti vaiką. Tėvų pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl kiekvienas iš jų turi skirti po 248 Eur vaikui išlaikyti. Ieškovė turėjo išlaidų ruošdama kraitelį kūdikio gyvenimo pradžiai. Bendra kraitelio kaina – 1 757 Eur, kurią šalys privalo padengti per pusę. Įvertinus, kiek atsakovas prisidėjo prie vežimėlio įsigijimo, iš jo priteistina 278,5 Eur. Atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auginimo, tačiau siekiant, kad nekiltų klausimai dėl bendravimo ateityje, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažino tėvystę rašytiniu pareiškimu, kurį patvirtino 14-ojo notarų biuro notarė, todėl ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo prašė nenagrinėti. Atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas teigė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma yra per didelė. Ieškovės išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti yra ne didesnės kaip 316 Eur per mėnesį. Atsakovas gali mokėti sūnui išlaikymą po 100 Eur per mėnesį. Atsakovas uždirba minimalias pajamas, jis turi dar du nepilnamečius vaikus iš buvusios santuokos, kuriems priteistas 75 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienam. Atsakovo sveikatos būklė nesudaro jam galimybių dirbti gerai apmokamus darbus ir uždirbti didesnes sumas. Po vaiko gimimo atsakovas iš viso vaiko išlaikymui sumokėjo 332,79 Eur. Atsakovas yra kompensavęs ieškovei 600 Eur jos turėtų išlaidų iki gimstant vaikui ir tai sudaro 1/2 dalį jos realiai patirtų būtinųjų išlaidų, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas. Bendravimo tvarkos nustatymas pagal ieškovės pateiktą grafiką yra faktiškai neįgyvendinamas. Atsakovas galėtų bendrauti su vaiku laisvu nuo darbo ir motinos priežiūros laiku, prieš tai bendravimo laiką suderinęs su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir nutraukė šią bylos dalį, ieškinį patenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio vaiko H. V. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui H. V. išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 242,5 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečiam vaikui H. V. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. V. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: 1. Laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki (duomenys neskelbtini) atsakovas bendrauja su H. V. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį, dalyvaujant ieškovei, nuo 10 val. iki 12 val.; 2. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki kol H. V. sulauks pilnametystės: savaitgaliais atsakovas bendrauja su H. V. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį; penktadienį atsakovas pasiima H. V. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.; šventinėmis nedarbo dienomis atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais (2025, 2027, 2029 ir t. t.) sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares gruodžio 31 d.), šv. Velykų pirmąją ir šv. Velykų antrąją dieną nepertraukiamai, poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t. t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) nepertraukiamai; šventinėmis nedarbo dienomis atsakovas paima nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val.; jei bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis, sutampa su atsakovo bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais, vaikas paimamas ir grąžinamas pagal savaitgaliais numatytą bendravimo tvarką; atsakovas kartu su nepilnamečiu H. V. kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir atsakovo gimimo dieną; jei Tėvo diena ir/arba atsakovo gimimo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet atsakovas bendrauja su vaiku, tokiu atveju atsakovas paima nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Tėvo dienos sekmadienį arba atsakovo gimimo dienos atveju – atsakovo gimimo dieną nuo 9 val. iki 10 val. (jei tai savaitgalis, tačiau nepatenka į tą savaitgalį, kuomet atsakovas bendrauja su sūnumi) ar nuo 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos (jei atsakovo gimtadienis yra darbo diena) ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną; jei Motinos diena ir/arba ieškovės gimimo diena patenka į savaitgalį, kuomet atsakovas bendrauja su vaiku, tuomet atsakovas nepilnametį sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą Motinos dieną ir/arba ieškovės gimimo dieną nuo 9 val. iki 10 val.; atsakovas kartu su nepilnamečiu vaiku švenčia H. V. gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t. t.); jei vaiko gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikas iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimamas nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.; jei vaiko gimtadienis yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji nepatenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su atsakovu, vaikas iš jo gyvenamosios vietos atsakovo paimamas nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinamas nuo 19 val. iki 20 val.; atsakovas praleidžia su sūnumi H. V. kiekvienų metų nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. imtinai H. V. vasaros atostogų; H. V. paimamas iš gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val.; apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju atsakovas privalo informuoti ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną; ieškovei negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet atsakovui neatvykus pasiimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad atsakovas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku atsakovas neatvyko pasiimti sūnaus), ieškovė nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaiko ir šis konkretus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas; jei atsakovas informuoja ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną, kad nustatytu laiku su vaiku negalės bendrauti dėl savo darbo ar ligos, šis laikas šalių sutarimu perkeliamas į kitą laiką; tėvai turi teisę išsivežti H. V. į užsienio valstybę be rašytinio kito tėvo sutikimo ne ilgiau kaip 2 savaitėms nepertraukiamai; atsakovas turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis ryšio priemonėmis; atsakovas savo sąskaita įgyja ir įrengia visas tokiam bendravimui reikalingas komunikacijos priemones.
5. Vaiko tėvystę atsakovui pripažinus pas notarę, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, todėl teismas nutraukė šią bylos dalį. Teismas, įvertinęs, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
6. Teismas pažymėjo, kad medicininiai dokumentai patvirtina, jog vaiko svoris buvo per mažas, vaikas yra alergiškas, vaikui įtariama klubų displazija, dėl to reikalinga lankyti baseiną ir masažą. Atsižvelgęs į medicininius dokumentus, teismas sprendė, kad baseino lankymas ir masažas yra būtini vaiko sveikatai. Teismas, įvertinęs vaiko sveikatos būklę, aplinkybes, kad planuojama vaiką leisti į darželį ir nuomotis būstą, konstatavo, kad vaiko išlaikymo išlaidos padidės. Teismas sutiko, kad atsakovo oficialus darbo užmokestis nėra didelis, tačiau neatmetė galimybės, kad atsakovas gauna papildomas pajamas. Atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę skirti papildomų lėšų vaiko išlaikymui. Teismas atkreipė dėmesį, kad išlaikymas kitiems dviem nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistas 2015 metais ir nuo to laiko ekonominė situacija yra pasikeitusi. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos nėra didelės, jos yra realios ir protingos. Teismas konstatavo, kad atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas, jis yra fiziškai aktyvus, pats sutinka, kad gali gauti papildomų pajamų. Teismas sprendė, atsakovas turi galimybę ir privalo teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, nustatęs, kad per mėnesį vaikui išleidžiama vidutiniškai 473 Eur, konstatavo, kad iš atsakovo priteistinas 230 Eur išlaikymas patenkintų vaiko poreikius ir būtų pagal atsakovo galimybes.
7. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavęs, kad 36 Eur vertės grojanti žvaigždutė, pakabinama ant lovytės, nėra būtina prekė, nesant ginčo dėl kitų vaikui pirktų daiktų, ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sumažino 36 Eur suma ir iš atsakovo priteisė 242,5 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
8. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatęs su ieškove, teismas nustatė, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovės nurodytą ir teismo pakoreguotą bendravimo tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo išlaikymą H. V. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 230 Eur išlaikymo suma yra pagal atsakovo galimybes. Vidutinės atsakovo mėnesio pajamos 2019 metais siekė vidutiniškai 400 Eur, todėl atsakovas neturi galimybių skirti priteistus 230 Eur mažamečio sūnaus išlaikymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo gaunamų papildomų pajamų neįrodyti ir pagrįsti tik jos paaiškinimais. Atsakovas turi kitus du išlaikytinius (vyresnio amžiaus vaikus), kuriems teikia išlaikymą. Priteisus 230 Eur vieno vaiko išlaikymui, atsakovas negalės patenkinti savo ir kitų išlaikytinių poreikių. Šiuo metu atsakovo pajamos yra tokios pačios.
1.2. Teismas netinkamai aiškino teisę, motyvuodamas ir vertindamas atsakovo galimybes teikti priteistą išlaikymo sumą. 150 Eur suma šiuo metu yra pakankama mažamečio vaiko poreikiams patenkinti ir atitiktų atsakovo galimybes mokėti tokį išlaikymą.
1.3. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo argumentus, jog jis nuperka vaikui rūbų ir skiria lėšų jo išlaikymui, kadangi atsakovo teiginiai buvo pagrįsti įrodymais. Dėl to priimant sprendimą turėjo būti labiau atsižvelgta į atsakovo atsikirtimo motyvus.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Motyvuojamoji dalis
2.1. Teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį pagal byloje esančius įrodymus (rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus) ir padarė pagrįstas išvadas.
2.2. Atsakovas galbūt gauna neapmokestinamų pajamų. Nuoma ir komunaliniai mokesčiai sudaro apie 200 Eur, kitiems dviem išlaikytiniams atsakovas skiria po 100 Eur ir dar siūlo 150 Eur mokėti H. V. Taigi, iš viso atsakovas be maisto, drabužių, avalynės sau pripažino turintis daugiau išlaidų nei jo formalus atlyginimas.
2.3. Atsakovas melavo teismui, kad jo sveikatos būklė neleidžia jam užsiimti papildoma darbine veikla. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie 2002 metais įvykusią traumą, ieškovė pateikė duomenis, kad tai netrukdo atsakovui būti sportiškai aktyviam, užsiimti (duomenys neskelbtini) žaidimu mėgėjų lygose, dalyvauti įvairiuose renginiuose, poilsinėse kelionėse. Šie įrodymai parodo atsakovo nesąžiningumą teikiant įrodymus apie tikrąją jo turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą. Dėl to visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai, ką teismas ir padarė.
11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Šalys yra nepilnamečio H. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui po 248 Eur, 278,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 242,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
16. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo po 230 Eur priteisimo, motyvuodamas tuo, kad, priteisus 230 Eur vieno vaiko išlaikymui, atsakovas negalės patenkinti savo ir kitų išlaikytinių poreikių. Teigia, kad 150 Eur suma šiuo metu yra pakankama mažamečio vaiko poreikiams patenkinti ir atitiktų atsakovo galimybes mokėti tokį išlaikymą. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo argumentus, jog jis nuperka vaikui rūbų ir skiria lėšų jo išlaikymui.
Dėl išlaikymo priteisimo
17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
18. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
19. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatą, prekių ir paslaugų kainas, pagrįstai pripažino, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 460 Eur suma. Apelianto kaip pakankama vaiko poreikiams patenkinti nurodoma suma (priteisiant iš jo po 150 Eur) yra niekuo nepagrįsta.
22. Atmestini apelianto argumentai dėl jo galimybės teikti priteisto 230 Eur dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atliktam įrodymų vertinimui.
23. Nesutiktina su apeliantu, kad priteisus 230 Eur išlaikymą, jis negalės patenkinti savo ir kitų išlaikytinių poreikių. Apeliacinis teismas pastebi, kad vienas iš apelianto išlaikytinių (sūnus L.) (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės. Taigi sumažės išlaikytinių skaičius.
24. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai neatspindi jo tikrosios finansinės padėties. Pateikta išvada padaryta ne tik iš ieškovės paaiškinimų, kaip teigia apeliantas, bet iš įrodymų visumos vertinant ne tik įrodymus apie atsakovo gautas pajamas, bet ir jo išlaidas.
26. Apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis ypatingų sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Tėvo, privalančio teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą.
27. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
28. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei apeliantui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant vaiką, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
29. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis vaikui nuperka rūbų, skiria lėšų išlaikymui. Tai, kad atsakovas skyrė lėšų vaiko išlaikymui, prisidėjo prie reikalingų daiktų įsigijimo, teismas įvertino spręsdamas reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
32. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
33. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.