Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2024 m. sausio 11 d.:

II. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 11 d. iki kol H. V. sulauks pilnametystės:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 248,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas nurodė, kad galėtų teikti 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kvitus ir sąskaitas, kiek išleidžia vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad medicininiai dokumentai patvirtina, kad vaiko svoris buvo per mažas, kad vaikas yra alergiškas, kad vaikui įtariama klubų displazija ir dėl to reikalinga lankyti baseiną ir masažą. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu vaiką veda į baseiną vieną kartą per savaitę, per mėnesį kainuoja 64,00 Eur, bet reikėtų vesti du kartus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į medicininius dokumentus, baseino lankymas ir masažas yra ne laisvalaikio leidimas, o būtinas vaiko sveikatai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad prašomo išlaikymo dydis nėra didelis ir atitinka vaiko interesus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir į dabartines kainas. Atsakovo siūlomas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas.

Nustatytina, kad išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Teismas atsižvelgia į vaiko sveikatos būklę, į tai, kad planuojama vaiką leisti į darželį ir nuomotis būstą, todėl išlaidos dar padidės. Sutiktina, kad atsakovo oficialus darbo užmokestis nėra didelis, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes, nors atsakovas ir nurodė, kad neturi neapskaitytų pajamų, neatmestina galimybė, kad atsakovas gauna papildomas pajamas. Pats atsakovas posėdžio metu nurodė, kad šiai dienai 150,00 Eur yra maksimali išlaikymo suma, susitikus bus papildomos išlaidos. Vėliau, esant galimybei, jei bus gražus bendravimas tarpusavio sutarimu galės keistis. Padidėjus lėšoms, kitą darbą ar papildomą susiradus, bus galima kažką nupirkti. Gal padidės jo atlyginimas, darbas pasikeis. Atsižvelgiant į tai, ką atsakovas nurodė, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę skirti papildomų pajamų, sutinka, kad išlaikymo suma gali didėti priklausomai nuo bendravimo, sutinka, kad jo lėšos gali padidėti pakeitus darbą arba susiradus papildomą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas dviem kitiems nepilnamečiams vaikams 2015 metais ir nuo to laiko yra pasikeitusi ekonominė situacija, be to, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tai reiškia, kad šalys susitarė dėl tokio išlaikymo dydžio. Taip pat atsakovas nurodė, kad vienam vaikui, po metų bus pilnametystė, bet gal dar mokysis, tada galės šitam vaikui daugiau skirti.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nėra didelės, poreikiuose yra nurodyta – pieno mišinys, sauskelnės, maisto produktai, komunaliniai mokesčiai, rūbai, higienos prekės, vaistai, med. paslaugos, lavinamosios priemonės, žaislai, ugdymas, paslaugos, užsiėmimai baseine, degalai, kitos išlaidos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos.

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaikau iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Atsakovas nurodė, kad jis buvo patyręs avariją, todėl turi sveikatos sutrikimų. Pažyma dėl traumos sunkumo patvirtina, kad trauma nepriskiriama prie sunkių. Atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas, jis yra fiziškai aktyvus, pats sutinka, kad gali gauti papildomų pajamų. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys jo amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas.

Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaiko poreikius. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Iš ieškovės pateiktos paskutinių mėnesių vaiko poreikių lentelės matyti, kad per mėnesį vaikui išleidžiama vidutiniškai 473,00 Eur. Ieškovė savo pareigas vaikui pagal savo galimybes vykdo tinkamai. Manytina, kad 230,00 Eur išlaikymas priteistinas iš atsakovo patenkintų vaiko poreikius ir būtų pagal atsakovo galimybes.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo laikomi iš esmės pagrįstais ir tenkinami iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 230,00 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. kovo 20 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 278,50 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 11 d. iki ieškinio pateikimo teismui.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo nupirkęs vežimėlį, todėl liko 278,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas (pirkta lovelė, čiužinys, kėdutės, oro drėkintuvas, rankšluosčiai, buteliukai ir kt.).

Ieškovė nurodė, kad nuo vaiko gimimo ieškovė yra gavusi iš atsakovo 270,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad išleido apie 332,00 Eur po vaiko gimimo. Pažymėtina, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini), ieškinys pateiktas 2019 m. kovo 20 d., todėl galima sakyti, kad atsakovo nurodyti pinigai galėtų būti užskaitomi už vaiko išlaikymą pirmus du mėnesius. Ieškovė nurodo, kad prašomas priteisti 278,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs už kūdikio kraitelį. Abi šalys sutiko, kad dalį vežimėlio kainos padengė atsakovas 600,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad bendra kraitelio suma buvo 1 757,00 Eur, todėl likusi suma 278,50 Eur. Ginčas vyko dėl kūdikio lovytės, tačiau posėdžio metu atsakovas pripažino, kad lovytės neparvežė ir ieškovė nurodė, kad teko pirkti naują lovytę. Teismo manymu, kūdikio svarstyklės buvo būtina prekė, nes vaikas buvo per mažo svorio, dėl to gulėjo ligoninėje, nėra pagrindo netikėti ieškove, kad gydytojai rekomendavo nusipirkti svarstykles, tam, kad būtų galima sekti kūdikio svorį. Taip pat kilo ginčas dėl audio monitoriaus reikalingumo. Teismo nuomone, šiais laikais ši prekė yra gan įprasta, padedanti prižiūrėti vaiką, tuo labiau, kad ieškovė vaiką augina viena. Atsakovas nurodė, kad grojanti žvaigždutė, pakabinama ant lovytės nėra būtina prekė, teismas dėl to gali sutikti ir 36,00 Eur suma mažina išlaikymo įsiskolinimą. Dėl kitų pirktų daiktų ginčo nebuvo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas 36,00 Eur ir iš atsakovo priteistina 242,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams, tačiau abi šalys sutiko, kad vaikas yra mažas ir reikalingas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad galima bus tą dieną kompensuoti kita diena. Keisti bendravimo tvarką būtų galima. Šiuo metu su vaiku yra nutrūkęs ryšys. Sutinka, kad reikia pratintis, atkurti ryšį, bet ne griežtomis taisyklėmis, jei dirba ar serga negali būti tai jau pažeidimas. Pakoregavus bendravimo tvarką tiktų.

Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką, pakoregavus, jog apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju atsakovas privalo informuoti vaiko motiną SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną. Ieškovei negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet atsakovui neatvykus pasiimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad atsakovas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti sūnaus), ieškovė nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaiko ir šis konkretus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas. Jei atsakovas informuoja ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną, kad nustatytu laiku su vaiku negalės bendrauti dėl savo darbo ar ligos, šis laikas šalių sutarimu perkeliamas į kitą laiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 50 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsakovui sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovei buvo atidėtas 38,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Taip pat yra pateiktos šalių antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovas pripažino tėvystę pas notarę, į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys iš esmės tekintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteistinos.

Ieškovė įmokėjo 175,00 Eur dydžio avansą už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą, sąskaita faktūra pateikta 165,00 Eur, todėl ieškovei grąžintini 10,00 Eur iš teismo depozitinės sąskaitos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

priimti ieškovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio dalies atsisakymą dėl tėvystės nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko H. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui sūnui H. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 242,50 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiui vaikui H. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę S. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

I. Laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2024 m. sausio 11 d.:

Atsakovas G. P. bendrauja su H. V. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį, dalyvaujant H. V. motinai S. V., nuo 10 val. iki 12 val.

II. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 11 d. iki kol H. V. sulauks pilnametystės:

Savaitgaliais: atsakovas G. P. bendrauja su H. V. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį. Penktadienį atsakovas G. P. pasiima H. V. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17:00 iki 18:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19:00 iki 20:00 val.

Šventinėmis nedarbo dienomis G. P. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia

- neporiniais kalendoriniais metais (2025, 2027, 2029 ir t. t.):

• Šv. Velykų pirmąją ir Šv. Velykų antrąją dieną nepertraukiamai.

• gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) nepertraukiamai.

- Šventinėmis nedarbo dienomis G. P. paima nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20.00 val.

- Jei bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis, sutampa su tėvo bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais, vaikas paimamas ir grąžinamas pagal savaitgaliais numatytą bendravimo tvarką.

- G. P. kartu su nepilnamečiu H. V. kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir G. P. gimimo dieną. Jei Tėvo diena ir / arba G. P. gimimo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju G. P. paima nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Tėvo dienos sekmadienį arba G. P. gimimo dienos atveju – G. P. gimimo dieną nuo 9:00 val. iki 10:00 val. (jei tai savaitgalis, tačiau nepatenka į tą savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su sūnumi) ar nuo 17:00 iki 18:00 val. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos (jei G. P. gimtadienis yra darbo diena) ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 iki 20:00 val.

- S. V. kartu su nepilnamečiu vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir S. V. gimimo dieną. Jei Motinos diena ir / arba S. V. gimimo diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet G. P. nepilnametį sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą Motinos dieną ir / arba S. V. gimimo dieną nuo 09:00 iki 10.00 val.

- G. V. kartu su nepilnamečiu vaiku švenčia H. V. gimtadienius (sausio 11 d.) poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t. t.). Jei vaiko gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikas iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimamas nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20:00 val. Jei vaiko gimtadienis yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji nepatenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su tėvu, vaikas iš jo gyvenamosios vietos tėvo paimamas nuo 9:00 val. iki 10.00 val. ir grąžinamas nuo 19:00 iki 20.00 val.

Atostogų laikas. G. P. praleidžia su sūnumi H. V., kiekvienų metų nuo liepos 1 dienos iki liepos 14 d. imtinai H. V. vasaros atostogų. H. V. paimamas iš gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17:00 iki 18:00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:00 iki 20:00 val.

- Apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju G. P. privalo informuoti vaiko motiną S. V. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną.

- S. V. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet G. P. neatvykus pasiimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad G. P. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti sūnaus), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaiko ir šis konkretus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas. Jei G. P. informuoja S. V. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną, kad nustatytu laiku su vaiku negalės bendrauti dėl savo darbo ar ligos, šis laikas šalių sutarimu perkeliamas į kitą laiką.

- Tėvai turi teisę išsivežti H. V. į užsienio valstybę be rašytinio kito tėvo sutikimo ne ilgiau kaip 2 savaitėms nepertraukiamai.

- G. P. turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis ryšio priemonėmis. G. P. savo sąskaita įgyja ir įrengia visas tokiam bendravimui reikalingas komunikacijos priemones.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovei S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (J. V. sąskaita), AB „Swedbank“ bankas, 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct), 2019 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymu, sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-1413-454/2020 (buvęs Nr. e2-10408-454/2019). Vykdymą pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.