- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1113-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11815-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Jurgita Sujetienė, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- K. V.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ir atsakovės K. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1129-454/2021 pagal ieškovo L. P. patikslintą ieškinį atsakovei K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės K. V. priešieškinį ieškovui L. P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 77-83) prašė: 1) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytą sūnaus K. P. (toliau – vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą: nustatyti, kad sūnaus gyvenamoji vieta yra sūnaus tėvo gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 priteistą sūnui išlaikymą ir priteisti iš atsakovės K. V. (toliau – atsakovė, motina) išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą iki sūnaus pilnametystės; 3) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi: nustatyti atsakovei bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią nuo teismo sprendimo priėmimo dienos vaiko motina bendrauja su sūnumi: 1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – atsakovė bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdama vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.; 2. Savaitės bėgyje – vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti atsakovė suderina su ieškovu SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną; 3. Antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.; 4. Motinos dieną atsakovė iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.; 5. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz.: liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku; 6. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su atsakove, atsakovė turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui pasiimti sūnų ar nedelsiant pati jį pristatyti į gydymo įstaigą ar tėvui; 7. Motinos vasaros atostogų metu, motina bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinusi su ieškovu ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš tėvo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant vaiko motinai, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tėvas bendrauja su vaiku jau be motinos dalyvavimo, tačiau nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki dabar atsakovė visiškai neleidžia ieškovui matytis, bendrauti su sūnumi, nesilaiko 2019 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovė tyčia, sąmoningai, pažeidinėja teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Dėl motinos neteisėtų veiksmų tėvo ir vaiko atžvilgiu tėvas negali bendrauti su sūnumi, o tai prieštarauja vaiko interesams. Ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, į antstolį R. S. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo pagal išduotą teismo vykdomąjį raštą. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tai labiausiai atitiks sūnaus interesus. Ieškovo santykiai su sūnumi yra artimi, jis rūpinasi sūnaus poreikiais, perka rūbus, žaislus, skiria sūnui išlaikymą, rūpinasi sūnaus sveikata, vaiko ateitimi. Ieškovas galės užtikrinti tinkamas sūnui gyvenimo sąlygas, nes dirba (duomenys neskelbtini), pajamos yra pakankamos išlaikyti save ir sūnų. Dėl vaiko priežiūros, maisto pagaminimo, rūbų skalbimo, esant būtinumui jam padės jo dukra, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2019 m. rugsėjo 5 d. pažymoje, nustatyta, kad „Kauno m. VTAS, susipažinęs su informacija apie sūnaus K. tėvus Socialinės paramos ir informacinėje sistemoje, nusprendė mažametį K. P. laikinai paimti iš jam nesaugios aplinkos ir perduoti jį laikinai prižiūrėti K. V. seseriai J. V.. J. V. pateikė rašytinį paaiškinimą bei pokalbio metu nurodė, kad tiek K. V., tiek L. P. sūnumi K. labai rūpinasi, tačiau K. V. yra labai emocinga, savinasi vaiką. J. V. manymu, K. V. serga depresija, jai reikalinga medikų pagalba. Taip pat J. V. nurodė, kad L. P. gali tinkamai pasirūpinti vaiku“. Atsakovė tyčia, sąmoningai neleidžia ir trukdo ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Pasimatymo metu, bendraujant su vaiku, atsakovė reiškia ieškovui nepagrįstas pretenzijas, vaiko akivaizdoje kelia triukšmą ir pati nutraukia bendravimą su sūnumi, t. y. sąmoningai sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms atsirasti bendraujant su sūnumi. Tai pažeidžia ieškovo, kaip tėvo teises bendrauti su sūnumi, taip pat pažeidžiamos sūnaus teisės ir teisėti interesai bendrauti su tėvu. Sūnaus motina savo veiksmais traumuoja vaiką, kenkia sūnaus vystymuisi. Atsakovė buvo įspėta, tačiau į perspėjimus nereaguoja. Atsakovė nesilaiko duotų įsipareigojimų pagalbos plane, ieškovui su vaiku neleidžia matytis. Atsakovė policijai rašo tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jos „terorizavimo“, tuo siekdama ieškovą pažeminti, sudaryti kliūtis jam matytis su vaiku. Dėl nepagrįsto atsakovės kaltinimo ieškovas neturėjo galimybės bendrauti su sūnumi, nes jam buvo uždrausta matytis su sūnumi. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 180,00 Eur per mėnesį bei nustatyti bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (t. 1, b. l. l68-172). Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovo reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą sietinas tik su ieškovo noru įskaudinti atsakovę, negalvojant apie mažametį sūnų, jo psichinę būklę, saugumo jausmo išsaugojimą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendime konstatavo, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. viena augina nepilnametį sūnų. Ji sūnų myli, juo rūpinasi, tinkamai prižiūri. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad atsakovė rūpinasi sūnaus auklėjimu, jo priežiūra, laisvalaikiu, buitimi, todėl pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis. Kauno apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog ieškovė viena augina vaiką nuo 2017 metų, o tai reiškia, jog susiformavo vaiko įpročiai, prisirišimas prie mamos, nusistovėjo dienotvarkė, pareigos, įpročiai, vakarinės pasakos sekimas, laisvalaikio praleidimas ir kt. Juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Be to, šalių sūnui būdingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios jis yra įpratęs. Atsakovė sūnumi rūpinasi, tenkina mažamečio sūnaus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba jam suprantama kalba, pastaroji taip pat supranta dar nerišlią sūnaus kalbą, jaučia jo poreikius, norus, supranta reiškiamą nepasitenkinimą ar / ir pritarimą. Mama jį slaugo susirgus, veda pas gydytojus, netgi buvo palikusi darbą, kai vaiko liga buvo paūmėjusi ir jam reikėjo nuolatinės slaugos. Vaikas yra ramus ir jaučiasi saugiai, žinodamas, kad visada gali tikėtis mamos pagalbos ir paramos ir ją gauna. Tuo tarpu ieškovas neturi buvimo su sūnumi patirties, įpročių, kurie susiformuoja tik gyvenant kartu ir emocinio tarpusavio ryšio, kuris mažamečiui suteiktų pasitikėjimo, stabilumo, vidinės ramybės jausmą. Ieškovė turi nuosavą gyvenamąjį plotą ir tai reiškia ieškovės ir sūnaus gyvenimo stabilumą, įpročių nusistovėjimą, o tuo pačiu saugumą. Ieškovas iki šiol neįgijo jokio gyvenamojo būsto, jo gyvenimas bėga nuomojamuose būstuose, kas reiškia tiek gyvenimo būdo, tiek auklėjimo ir lavinimo įstaigų, būrelių, klubų, draugų, bendramokslių nuolatinį keitimą. Ankstesnės bylos nagrinėjime ieškovas pripažino, kad jo vaikas dar per mažas pasilikti su tėvu nedalyvaujant motinai, o jų tarpusavio ryšys per silpnas, kad vaikas jaustųsi saugus, todėl sutiko, kad bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant vaiko motinai. Šiuo ieškiniu ieškovo siekimas perimti vaiko auginimo funkcijas reiškia ieškovo tiesioginį ketinimą kenkti sūnui, žaloti jį psichologiškai, tokiu būdu įskaudinant atsakovę. Ieškovą charakterizuojantys faktai bei įrodymai, apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu, dėl ko atsakovė negali ieškovu pasitikėti, tai, kad jis ilgą laiką buvo anoniminių alkoholikų bendrijos narys, jog jis sėdo už automobilio vairo neblaivus ir sukėlė autoįvykį, prarado teises vairuoti transporto priemones, kad neblaivus jis paskambino policijos pareigūnams ir apšmeižė atsakovę, o po to neblaivus atvyko ir pas sūnų, yra ankstesnėje byloje, ir patvirtina ieškovo neatsakingumą, negebėjimą būti sūnui atrama, užtikrinanti vaikui saugumą. Po įvykio, kai ieškovas į atsakovės namus prisistatė girtas ir su policija, sūnus patyrė didelę psichologinę traumą: naktį pakeltas iš miego, išsigandęs susirinkusios namuose minios žmonių, triukšmaujančio neblaivaus ieškovo, uniformuotų garsiai kalbančių, aplinkinius raminančių policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos darbuotojų, o po to – vaiko paėmimas iš mamos savaitei, taip paveikė sūnaus psichinę būklę, kad atsakovė kreipėsi pagalbos sūnui į psichologus, jį reikėjo antrą kartą atpratinti nuo sauskelnių. Sūnus iki šiol negali paleisti mamos rankos, verkia jai išeinant į darbą, nenori pasilikti darželyje, nepasilieka su jokiais kitais žmonėmis, nenori pasilikti ir su tėvu – bijo, jog vėl gali būti atimtas. Šis atskyrimas nuo mamos padarė sūnui didelę ilgalaikę žalą. Sūnus atsisakė bet kokių pasimatymų su tėvu, jo ėmė bijoti. Dėl šios priežasties atsakovė negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Ieškovas, reikalaudamas pakeisti sūnaus gyvenamosios vietos nustatymą, nepateikė jokių įrodymų, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu. Ieškovas nenurodė jo galimybių sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvo darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo tik todėl, kad nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau ši tvarka suiro tik dėl ieškovo netinkamo ir agresyvaus elgesio, kuris psichologiškai traumavo sūnų.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė priešieškinį (t. 2, b. l. 99–104), kuriuo prašė: 1) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 priteistą išlaikymą ir padidinti nepilnamečio sūnaus iš ieškovo išlaikymui skirtą sumą nuo 180,00 Eur iki 250,00 Eur, šią suma indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; 2) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia tvarka: 1. Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį dalyvaujant mamai ir vaiko teisių specialistui arba psichologui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus tarnybos patalpose nuo 15 val. iki 16 val.; 2. Nustatyti, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių bendravimas negali įvykti, šalys per protingą terminą, viena kitą informuoja trumpąja SMS žinute arba elektroniniu paštu; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad iš ieškovo buvo priteista teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 180,00 Eur per mėnesį, tačiau tokio mažo ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui neužtenka. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500,00 Eur sumą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovo turtinė padėtis yra labai gera. Jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas, pagal duomenis iš viešosios erdvės gauna labai geras pajamas (pelną). Atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna minimalų darbo užmokestį 607,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), todėl prašė iš ieškovo priteisti 250,00 Eur sumą per mėnesį, o jai palikti 180,00 Eur sumą. Vaiko poreikiams skirta 430,00 Eur suma vaiko poreikius užtikrins. Atsakovė prašė pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti minimalią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, kadangi ieškovas veikia priešingai vaiko interesams. Ieškovas nuo 2017 m. vasario 17 d. yra įrašytas įskaitoje Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Bendrauti su vaiku ieškovas dažniausiai ateina būdamas neblaivus, dėl ko vaikui būna nesaugu. Atsakovė taip pat bijo būti su juo ir vaiku viena, kadangi ieškovas ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš atsakovę. Kadangi ieškovas ne vieną kartą prieš atsakovę naudojo smurtą, smurtas buvo naudojamas sūnaus akivaizdoje, todėl ji bijo, kad smurtą ieškovas panaudos ir prieš nepilnametį sūnų. Po 2019 m. balandžio 28 d. įvykio, kai ieškovas į atsakovės namus prisistatė neblaivus ir su policija, sūnus patyrė didelę psichologinę traumą, vaikas buvo paimtas iš mamos savaitei laiko. Tai taip paveikė sūnaus psichinę būklę, kad atsakovė kreipėsi į psichologus dėl pagalbos sūnui, vaikas nenori pasilikti su tėvu. Tą kartą vaikas buvo paimtas iš atsakovės pagal girto ieškovo liudijimą, neva ji muša vaiką. Kartu su pareigūnais ir vaiko teisių specialistais atvykę medikai jokių sužalojimų sūnui nenustatė. Iš karto po šio įvykio 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė kreipėsi į policiją dėl to, kad ieškovas melagingai pranešė neva ji muša vaiką, dėl to, kad melagingi pranešimai kartojasi, kad jis ją terorizuoja, siuntinėja grasinančio pobūdžio žinutes. Ieškovas veikė priešingai vaiko interesais, terorizavo vaiką ir mamą, vaikui sukėlė didelę psichologinę baimę. Ieškovas ir dabar pažeidinėja teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pagal kurią jis gali bendrauti su vaiku tik dalyvaujant mamai ir lankant vaiką darželyje. Ieškovas tą patį vakarą ar kitą dieną ateina į namus, be pagrindo iškviečia policiją. Tokie neadekvatūs veiksmai kenkia vaiko būklei. Pabendravęs su ieškovu vaikas tampa neramus, agresyvus, kartais nevalingai šlapinasi, jam yra skirti raminamieji vaistai. Dėl šių priežasčių atsakovė prašė teismo pakeisti ankstesnį teismo sprendimą ir nustatyti, kad ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį, dalyvaujant mamai ir vaiko teisių specialistui arba psichologui, vaiko teisių tarnybos patalpose nuo 15 val. iki 16 val., tokia bendravimo tvarka bus saugi vaikui ir geriausiai atitiks jo interesus. Aplinkybėms pasikeitus (pvz. vaikui paaugus, nustojus bijoti būti su ieškovu ir vaikų teisių specialistams įsitikinus, kad ieškovas grėsmės vaikui nekelia, ši tvarka galės būti keičiama abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu).
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į priešieškinį atsakovas prašė priešieškinį atmesti (t. 2, b. l. 119-123). Nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu padidinti išlaikymo dydį. Prašoma priteisti suma sūnaus išlaikymui yra per didelė, palyginus su sūnaus poreikiais, jo būtinomis išlaidomis. Ieškovas sūnui skiria 180,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir toliau sutinka skirti, be to sūnui nuperka rūbų, maisto, žaislų. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį. Nesutiko, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos yra 607,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė turi gyvenamą plotą, priklausantį jai nuosavybės teise, yra sveika, todėl turi realią galimybę daugiau užsidirbti pragyvenimui. Ieškovas nekilnojamo turto, priklausančio jam nuosavybės teise neturi, butą nuomojasi, jo turtinė padėtis nėra geresnė, jis užsidirba pragyvenimui, gautas pajamas skiria ne tik sūnui, bet ir savo nepilnametei dukrai M. P.. Ieškovo vidutinis atlyginimas sudaro 765,92 Eur, padalinus iš 3 asmenų, vienam asmeniui tenka 255,30 Eur. Be to, jis sūnų yra apdraudęs kaupiamuoju draudimu, kurio mėnesinė įmoka sudaro 50,00 Eur. Atsakovė pateikė teismui melagingus, neatitinkančius tikrovės faktus dėl grasinimų atsakovei ar pavojaus kėlimo. Atsakovė byloje nepateikė pagrįstų neginčijamų įrodymų, kad ieškovas sūnų lankyti ateina neblaivus, kad vaikui yra nesaugu. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nepažeidžia. Darželyje apsilanko į savaitę 1 kartą arba per dvi savaites 1 kartą leidus darželio direktorei, tačiau tai nėra bendravimas, o tik domėjimasis. Ieškovas nurodė, jog jis turi teisę apsilankyti darželyje, domėtis vaiko vystymusi, kaip sūnus bendrauja su vaikais, kokie jo pasiekimai, ką vaikas nupiešė, nulipdė. Ieškovo pabuvimas su sūnumi 10–15 min. negali būti įvardintas kaip bendravimas. Atsakovė nepagrįstai po kiekvieno jo apsilankymo kelia skandalus nuvykus į darželį, skundžia darželio darbuotojus ir pateikia melagingus faktus. Atsakovė pati pažeidžia sūnaus teises, neatsižvelgia į vaiko poreikius, t. y. sūnus labai nori lankyti krepšinio būrelį, ieškovui parašius prašymą, kad vaiką užrašytų į krepšinio būrelį ir susitarus su treneriu, atsakovė raštu uždraudė tai daryti, kategoriškai nurodė, jog ji sūnaus į būrelį neleis. Atsakovė neleidžia ieškovui su sūnumi bendrauti, nes pastoviai jo neįsileidžia į namus jam paskirtomis datomis. Atsakovė tyčia sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, jai yra paskirta bauda dėl sprendimo nevykdymo, tačiau ji ir toliau ignoruoja teismo sprendimą. Atsakovė savo veiksmais pati traumuoja sūnų, kenkia sūnaus sveikatai, nesudaro tinkamų sąlygų sūnui vystytis. Atsakovė tyčia, sąmoningai neleidžia ir trukdo ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi, tuo pažeisdama tėvo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu (t. 4, b. l. 115-139) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Pakeitė 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatė, kad nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas L. P. bendrauja su sūnumi K. P. tokia tvarka: 1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 17.00 val.; 2. Savaitės bėgyje – vieną dieną nuo 18.30 iki 19.30 val. Ketinimą bendrauti tėvas suderina su motina SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną; 3. Antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.; 4. Tėvo dieną tėvas iki 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.; 5. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, išvyka, pasikeitęs darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku; 6. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su tėvu, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; 7. Tėvo vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi dvi savaites, bendravimo laiką suderinęs su motina ne vėliau nei prieš vieną mėnesį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir parvežant sūnų paskutinę (keturioliktą) atostogų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Kitos patikslinto ieškinio dalies netenkino. Ieškovui iš atsakovės priteisė 314,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės priteisė 29,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui 28,00 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nuspręsta nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant vaiko motinai, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką.
9. Nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendime buvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės ir įrodymai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtino, kad nurodyti motinos teiginiai dėl vaiko tėvo smurto jos atžvilgiu nepasitvirtino. Vaiko motinos tėvo liudytojo J. V. paaiškinimu, vaiko tėvas yra puikus žmogus, rūpinasi vaiku, atneša jam dovanų. Respublikinio priklausomybės centro 2019 m. vasario 6 d. pažyma patvirtino vaiko tėvo teiginius, kad šiuo metu jis su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi, alkoholio nebevartoja. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog dėl savo netinkamo, antivisuomeniško elgesio ar netoleruotinų, žalingų įpročių vaiko tėvas daro ar galėtų daryti neigiamą įtaką savo nepilnamečiui sūnui. Byloje nepateikta duomenų, kad bendraudamas su savo nepilnamečiu sūnumi tėvas netinkamai su juo elgtųsi, darytų neigiamą įtaką. Byloje taip pat nėra įrodymų apie netinkamą tėvo elgesį su vaiku ar vaiko akivaizdoje. Teismas vertino, kad nuo minėto teismo sprendimo priėmimo, minėtos aplinkybės nėra pasikeitusios.
10. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir galimą įtaką vaikui, vaiko nuomonę vertino kritiškai. Teismas nurodė, jog vaiko nenoras matyti tėvo, gali būti siejamas su stresinėmis situacijomis dėl bendravimo tvarkos, dėl motinos formuojamos nuomonės. Teismas nurodė, jog vaiko sąvoka „tėtis pagrobė mane“, neturėtų būti sukurta mažo vaiko žodyno, jam tai galėjo būti pasakyta suaugusio žmogaus. Nurodė, kad tokias prielaidas padarė ir teismo psichologė. Kita vaiko pasakyta frazė „nekenčiu tėčio“, taip pat teismui kėlė abejonių. Teismas nurodė, jog mažo vaiko natūralus žodynas galėtų būti „nemyliu tėčio“.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas siekia pakeisti sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą iš esmės dėl to, kad vaiko motina nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, o ne todėl, jog motina nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų, netinkamai rūpinasi vaiku. Problemų kilo dėl to, kad atsakovė nenori dalyvauti vykstant tėvo ir vaiko bendravimui, tačiau teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki 2021 m. rugsėjo 1 d. dalyvaujant motinai buvo reikalinga, nes vaikas dar buvo mažas. Teismas nurodė, kad vaikui paaugus ir atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama. Teismas nustatė, kad tėvas išbandė visas teisines priemones, kreipėsi į specialistus, bendradarbiavo, kad tik galėtų matytis su vaiku. Vaiko darželio pateiktoje informacijoje nurodyta, kad vaikas su tėvu bendravo šiltai. Vaiko motina nevykdė teismo sprendimo leisti vaikui bendrauti su tėvu nurodytu laiku, nevykdė darželyje Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu sutartos tvarkos dėl pasimatymo prie darželio. Motina taip pat neatvedė vaiko į suorganizuotus vaiko ir tėvo pasimatymus su psichologe, nors pati nurodė, kad leistų vaikui bendrauti su tėvu dalyvaujant specialistui. Ieškovas buvo kvietęs policijos pareigūnus dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau nurodyta, kad ieškovas atsisakė prievarta vykdyti sprendimą, kad nepakenktų vaikui. Teismas sutiko su ieškovo atstovės išsakyta pozicija, kad vaiko ryšys su tėvu paskutiniu metu yra nutrūkęs ir pirmiausia reikia žiūrėti vaiko interesus. Teismas nustatė, jog ieškovė sutinka, kad vaikui bendraujant su tėvu dalyvautų specialistas. Paskutiniu metu pas atsakovę ieškovas girtas nebuvo. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog vaikui diagnozuoti psichiniai sutrikimai, o pakeitus jo gyvenamąją vietą dabar, vaikui būtų padaryta negrįžtama žala. Teismas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas negali būti sankcija motinai. Teismas nustatė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, specialistai nėra užfiksavę, jog vaiku būtų netinkamai rūpinamasi, vaikas vedamas pas gydytojus, į ugdymo įstaigą (šiuo metu pagal karantino sąlygas), yra tvarkingai aprengtas, pavalgęs. Teismas nustatė, jog nustačius nesaugią aplinką motinos ir vaiko gyvenamojoje vietoje, bute, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė su atsakovės tėvu, dėl tėvo ir brolio girtavimo namuose, atsakovė skubiai sureagavo ir išsikėlė į „Kauno miesto socialinių paslaugų centrą – šeimos krizių centrą“. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad krizių centre nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba, o atsakovė šiuo metu nedirba, gauna pašalpą. Teismas nurodė, jog ieškovo finansinės galimybės yra geresnės užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, tačiau visi proceso dalyviai neginčijo, kad vaikas yra prisirišęs prie motinos ir šiuo metu tėvo ir vaiko ryšys nėra tvirtas. Vien motinos prastesnė turtinė padėtis nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Drastiškai keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra neišvengiama būtinybė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškovu.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas yra praeityje padaręs nusikalstamų veikų, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, yra jį charakterizuojanti medžiaga, tačiau nuo teismo sprendimo nėra gauta jokių neigiamų duomenų apie vaiko tėvą. Pati atsakovė nurodė, kad paskutiniu metu ieškovas nebuvo atėjęs girtas. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Nors motina teigia, kad vaikas bijo tėvo, tačiau tiek darželio pateiktoje informacijoje, tiek policijos pareigūnų užfiksuota, kad vaikas bendrauja su tėvu, šypsosi, mojuoja jam. Todėl teismas vertino, jog vaiko bendravimas su tėvu yra veiksmingesnis, kai motinos nėra šalia.
13. Teismas nurodė, jog atsakovės argumentai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu ir patiria stresą po pasimatymų su tėvu, vertintini kritiškai, kadangi tai gali būti tik pačios atsakovės nuomonė, o jei vaikas taip ir sako, tai gali būti įtakota motinos. Vaiko elgesio sutrikimai yra įtakoti bendros neigiamos atmosferos, esančios tarp tėvų. Jeigu teismo nustatyta bendravimo tvarka būtų buvusi vykdoma kaip priklauso palaipsniui ir su abiejų tėvų deramu stropumu, vaikas neturėtų tiek psichologinių problemų. Vaiko motina gali manipuliuoti vaiku, nors, remiantis byloje esančiais įrodymais, jos baimės dėl tėvo ir vaiko bendravimo yra nepagrįstos. Teismas nurodė, jog tėvai turi dėti maksimalias pastangas kuo skubiau atkurti tėvo ir vaiko ryšį, kad žala nebūtų daroma toliau. Todėl teismas nurodė, jog motinos siekis, kad tėvas su vaiku bendrautų minimaliai yra nepagrįstas, nes tėvas su vaiku turi siekti atkurti ryšį. Teismas nurodė, kad vienintelis byloje užfiksuotas 0,45 promilių ieškovo girtumas buvo 2019 m. balandžio 28 d., tačiau tai nebuvo sprendimu nustatyto tėvo bendravimo su vaiku metu. Tais kartais, kai ieškovas buvo atvykęs bendrauti su vaiku ir buvo kviesta policija, ieškovui nebuvo užfiksuotas girtumas. Teismas nurodė, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, jog kaimynai matė ieškovą išgėrusį, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nurodė, jog ieškovo siekis bendrauti su vaiku nedalyvaujant motinai yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad, kai vaikas yra su tėvu ir šalia yra motina, vaikas negali atsipalaiduoti ir pilnavertiškai bendrauti su tėvu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo padaręs ar šiuo metu darytų tiesioginę žalą vaikui, kad nors kartą būtų jį nuskriaudęs, naudojęs netinkamus auklėjimo būdus. Tėvas su vaiku gali individualiai bendravimo laiku vykti su vaiku pas psichologą. Teismas nurodė, jog tikėtina, kad tėvui ir vaikui bendraujant dviese, vaikas natūraliu būdu pripras bendrauti su tėvu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, konstatavo, kad nėra pagrindo ir keisti vaiko bendravimo tvarką, ją nustatant su motina. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad tokia bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta sprendimu, šiuo metu netinka, teismas sprendė, kad ji turi būti keičiama iš dalies tenkinant ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos keitimo, o atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo atmetant.
14. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nurodė, kad netekinus ieškovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo negali būti tenkinamas reikalavimas dėl 180 Eur kas mėnesį išlaikymo priteisimo iš vaiko motinos.
Šalies argumentai
15. Teismas nustatė, kad priešieškiniu atsakovė prašė pakeisti priteistą išlaikymą – padidinti nepilnamečio sūnaus iš ieškovo išlaikymui skirtą sumą nuo 180,00 Eur iki 250,00 Eur, o atsakovei palikti 180,00 Eur sumą, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį. Teismas nustatė, kad atsakovė turi gyvenamą plotą, priklausantį jai nuosavybės teise, yra sveika, jauna darbingo amžiaus. Todėl nurodė, kad atsakovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Teismas nustatė, kad ieškovas nekilnojamo turto, priklausančio jam nuosavybės teise neturi, butą nuomojasi, jo turtinė padėtis nėra geresnė, jis užsidirba pragyvenimui, gautas pajamas skiria ne tik sūnui, bet ir savo nepilnametei dukrai. 2020 m. kovo 18 d. pažyma patvirtina, kad ieškovo vidutinis atlyginimas yra 765,92 Eur. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovė buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nedirba. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, gauna vaiko pinigus, alimentus, bedarbio pašalpą, iš šių pinigų gyvena su vaiku. Teismas nurodė, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl nuo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai galėjo padidėti. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams užtektų 430,00 Eur sumos. Kadangi Lietuvoje kiekvienam vaikui yra skiriama 70,00 Eur išmoka per mėnesį, atsakovė šią sumą gauna. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendė, kad visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (430,00 Eur - 70,00 Eur = 360,00 Eur). Tokiu atveju nurodė, kad vaiko tėvams tenka po 180,00 Eur (360,00 Eur / 2) išlaikymas vaikui per mėnesį, t. y. toks, koks ir buvo priteistas iš vaiko tėvo sprendimu. Todėl teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nustatė, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, bet tik ta dalis, kuria keičiama bendravimo tvarka ir savo esme ne taip, kaip prašo ieškovas. Kiti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai yra atmesti. Atsakovės priešieškinis atmestas visiškai. Todėl nurodė, kad, nors atsakovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus, atsakovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinės pagalba ir pateikta pažyma dėl 188,50 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, o vėliau atsakovė patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teiktą teisinę pagalbą, tačiau šios išlaidos atsakovei nepriteistinos.
17. Teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat yra pateiktas antstolio kvitas apie 242,00 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą bei PVM sąskaita faktūra apie 7,20 Eur išlaidas už kopijavimą. Ieškovas pateikė pinigų priėmimo kvitus, kurie įrodo, kad ieškovas patyrė 1 500,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovas patyrė 1 849,20 Eur (100,00 Eur + 242,00 Eur + 7,20 Eur + 1 500,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas).
18. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė tris reikalavimus, tačiau tik vienas reikalavimas (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) tenkintas iš dalies. Teismas skaičiavo, kad vienas ieškovo reikalavimas yra 100 proc., trys reikalavimai – 300 proc. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienas ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas 17 proc. (100 proc. × 50 proc. / 300 proc.), sprendė, kad ieškovui iš atsakovės proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 314,36 Eur (1 849,20 Eur × 17 proc. / 100 proc.).
Šalies argumentai
19. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 28,00 Eur žyminį mokestį už 2020 m. gruodžio 9 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šio prašymo atsisakė ir bylą buvo nutarta nagrinėti iš esmės nenagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, todėl sprendė, kad ieškovui grąžinamas jo sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nustatė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudarė 35,18 Eur, todėl sprendė, kad proporcingai šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės – 29,20 Eur (35,18 Eur × 83 proc. / 100 proc.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 155-166) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų ir ieškovo paaiškinimus, nepatikrino kiekvieno įrodymo tinkamumo, jų pakankamumo, įrodymus vertino atsakovės naudai.
1.2. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, jog atsakovė tyčia, sąmoningai nevykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos ir taip piktnaudžiauja motinos teise, pažeidžia nepilnamečio sūnaus interesus, kenkia vaiko vystymuisi, psichologinei būklei. Ieškovas du metus neturėjo galimybės bendrauti su sūnumi, yra atribotas nuo dalyvavimo vaiko gyvenime. Atsakovės neleidimas bendrauti tėvui su sūnumi yra sūnaus ir tėvo teisių pažeidimas.
1.3. Teismas nepagrįstai atmetė faktinį ieškinio pagrindą ir nustatė tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nors ieškovas šio reikalavimo pareiškęs nebuvo.
1.4. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad ieškovui pateikiant patikslintą ieškinį vaiko sveikata buvo gera, psichologiniai sutrikimai nustatyti tik paskutiniu metu. Tai patvirtina VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2021 m. vasario 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini).
1.5. Teismas vilkino bylos nagrinėjimą, nes bylos neišnagrinėjo du metus (patikslintas ieškinys pateiktas 2019 m. rugsėjo 25 d., o teismo sprendimas priimtas 2021 m. kovo 2 d.). Taip pat netenkintas ieškovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešas interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
1.6. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio, 3.155 straipsnio, 3.158 straipsnio 2 dalies, 3.165 straipsnio, 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, būdama atsakinga už savo mažamečio sūnaus auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, taip pat privalėdama užtikrinti vaiko teises, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis, piktybiškai gniuždydama mažametį savo sūnų, neužtikrino vaiko emocinių poreikių atitinkančios jo augimo aplinkos, dėl to atsirado emocinių ir elgesio sutikimų. Atsakovė gyveno jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau dėl konfliktų su savo artimaisiais, sūnus augo nesaugioje aplinkoje, todėl atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą ir kartu su sūnumi apsigyveno šeimos krizių centre.
1.7. Teismas nevertino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, trukdymų susitikti tėvui su sūnumi, vaikas nurodo, kad nenori bendrauti su tėvu, nors to nebuvo iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas nevertino, kad vaikas yra traumuojamas motinos, pablogėjo jo sveikata, o atsakovei atsisakant vykdyti teismo sprendimą ir neleidžiant ieškovui matytis su sūnumi, teismas negynė vaiko interesų. Ieškovas turi visas sąlygas išlaikyti sūnų, jis nėra smurtavęs prieš atsakovę ar mažametį vaiką, neturi žalingų įpročių.
1.8. Teismas nevertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. sausio 22 d. išvados, kurioje nurodyti atsakovės veiksmai nevykdant teismo sprendimo. Byloje pateikti 23 antstolio neįvykdymo aktai, teismo nutartys dėl baudos skyrimo už vykdomojo rašto nevykdymą, nuosprendis, pačios atsakovės byloje išsakytos nuostatos, kurie patvirtina, kad atsakovė ir toliau neketina vykdyti teismo sprendimo. Atsakovė nevykdo ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos planų. Šios aplinkybės užfiksuotos ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus grėsmės vaiko lygio nustatymo 2019 m. gruodžio 31 d. anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. spalio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.
1.9. Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad atsakovė su vaiku laikinai gyvena šeimos krizių centre, kur gyventi galima 6 mėnesius. Kur po to bus vaiko gyvenamoji vieta nėra žinoma. Toks gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimui. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvo (ieškovo) gyvenimo sąlygos yra tinkamos, kad esant poreikiui nepilnamečiui vaikui, būtų sudarytos sąlygos gyventi su tėčiu.
1.10. Teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie nurodė, jog ieškovas rūpinasi sūnumi, kad vaiko motina jam neleidžia bendrauti su sūnumi, jog liudytojai nematė ieškovo girtaujant.
1.11. Teismas neanalizavo ir nevertino pranešimo iš Kauno AVPK Santakos PK registruojamų įvykių registro (PRĮR), apie 2019 m. gruodžio 17 d. įvykį (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK S. P. registruojamų įvykių registro (PRĮR) pranešimo (duomenys neskelbtini), apie 2020 m. vasario 2 d. įvykį, (duomenys neskelbtini) darželio (duomenys neskelbtini) informacijos, apie vaiko lankomumą darželyje 2019 metų gruodžio mėnesį, kur taip pat užfiksuota, jog atsakovė neleidžia ieškovui matytis su sūnumi, jį šmeižia, teigdama, kad vaikas bijo tėvo. Kad atsakovė savo veiksmais vaikui kelia stresą, jį traumuoja.
22. Apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 146-150) atsakovė K. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Sprendimo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tiesiogiai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas nepilnai vertino įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino rašytinių įrodymų, žodinių šalių paaiškinimų, specialistų nuomonės, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose.
2.2. Sprendime teismas nurodo, kad atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo. Nėra aišku kodėl teismas tame pačiame sprendime pats sau prieštarauja ir nusprendžia - patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, nors tokio reikalavimo, kaip nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką patikslintame ieškinyje nebuvo.
2.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Jei ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, nėra aišku kodėl atsakovė turi ieškovui atlyginti dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
2.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnus nenori bendrauti su tėvu. Faktą, kad tėvo ir sūnaus ryšys yra prarastas, patvirtino teismo psichologė teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, į tai neatsižvelgė.
2.5. Teismas taip pat nevertino vaiko nuomonės išsakytos teismo posėdžio metu, neatsižvelgė į teismo psichologės komentarus po vaiko apklausos. Apklausos metu vaikas buvo aiškiai išreiškęs nenorą bendrauti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai pažeidė pareigą išklausyti ir atsižvelgti į vaiko nuomonę jeigu jis sugeba ją pateikti ir ji neprieštarauja paties vaiko interesams.
2.6. Vadovaujantis vaiko interesais pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą - ir nustatyti tokią tvarką kuri atitiktų vaiko interesus. Tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus su specialistų pagalba be papildomo streso ir psichologinės žalos vaikui, vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas. Vėliau ši bendravimo tvarka bendru šalių susitarimu galėtų būti keičiama.
2.7. Nėra aišku kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad į bylą buvo pateikta vaiko poreikių lentelė. Nuo to laiko kai civilinėje byloje Nr.e2-131-752/2019 sprendimu buvo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui, yra ženkliai padidėję vaiko poreikiai. Neatsižvelgta į faktą, jog vaikas turi sveikatos problemų, dažnai lankosi gydymo įstaigose, todėl reikalingos papildomos lėšos vaistams, taip pat lavinimo priemonėms.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 176-178) atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra priešingos byloje esantiems įrodymams, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu pažeidžia vaiko interesus. Sūnus su tėvu bendrauti atsisako. Dėl to, kad ieškovas bendravimą bando įgyvendinti prievarta, vaikas patiria stiprius emocinius išgyvenimus, kas daro neigiamą įtaką jo psichinei būklei. Be to, ieškovas neturi galimybės rūpintis vaiku, nes dirba komandiruojamą darbą, neturi nuosavo būsto. Prašo prie bylos prijungti Kauno miesto socialinių paslaugų centro pažymą, kuri patvirtina, kad atsakovė nedraudžia bendrauti sūnui su tėvu, šio įrodymo pirmosios instancijos teismui pateikti neturėjo galimybės. Minėtame centre atsakovė gyvena nuo 2021 m. sausio 28 d., tačiau bendravimas su tėvu pradėjo vykti tik po teismo sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo, nes dėl COVID-19, buvo draudžiama lankytojams patekti į centrą. Ieškovas centro darbuotojoms siuntinėja elektroninius laiškus su nepagrįstais reikalavimais suteikti informaciją, trukdo dirbti, o atvažiavęs elgiasi nepagarbiai.
24. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 171-175) ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde yra pateikęs nesutikimo su teismo sprendimu motyvus. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidas skirtas sūnaus išlaikymui, kad padidėjo vaiko poreikiai, nedetalizavo kokių poreikių tenkinimui padidėjo išlaidos sūnaus išlaikymui. Teismas pasisakė dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, neatitinka vaiko teisių ir interesų. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Motinos siekis, kad tėvas su vaiku bendrautų minimaliai yra nepagrįstas, nes tėvas su vaiku turi siekti atkurti ryšį. Atsakovės reikalavimas, kad susitikimuose dalyvautų psichologė, atmestas, nes atsakovė nenurodė kuriam laikotarpiui yra numatomas psichologo dalyvavimas tėvo ir sūnaus susitikimuose, kur vyks susitikimai ir kas už juos apmokės. Sprendime teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į vaiko amžių, galimą įtaką, vaiko nuomonę vertina kritiškai, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino vaiko nuomonės ir teismo psichologės komentarų. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas nebando atkurti prarasto ryšio su sūnumi, o bendravimą bando įgyvendinti prievarta, dėl ko vaikas patiria stiprius išgyvenimus, kas daro neigiamą įtaką jo psichinei būklei ir dėl ko lankosi pas vaikų psichiatrę. Bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė sąmoningai, tyčia neleido ieškovui bendrauti su sūnumi, taip darydama žalą nepilnamečiui vaikui. Be to, atsakovės namuose buvo trys įvykiai dėl nesaugios aplinkos. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. liepos 7 d. rašte nurodyta, kad atsakovei reikalinga specialistų pagalba, dažna moters nuotaikų kaita, nevaldomos emocijos, galimai nepagrįsti kaltinimai sūnaus tėvo atžvilgiu. Tuo tarpu teismas nustatė, kad apie ieškovo netinkamą elgesį su sūnumi įrodymų byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
26. Atsakovė K. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2021 m. liepos 9 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pažymą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi ieškovas prieštaravimų dėl šio įrodymo nepateikė, o byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovės pateiktą įrodymą priima ir prijungia prie bylos.
Dėl ieškovo L. P. apeliacinio skundo
27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgiant į ginčo šalių gebėjimus užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimą ir socialinio ryšio palaikymą su nepilnamečiu vaiku. Teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.
28. Apeliantas prašo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą, pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytą sūnaus K. P. (toliau – vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą ir nustatyti, kad sūnaus gyvenamoji vieta yra sūnaus tėvo gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes ir įrodymus, kad atsakovė tyčia, sąmoningai nevykdė 2019 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi. Atsakovė elgiasi piktybiškai ir piktnaudžiaudama motinos teise nesudaro sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi. Ieškovas du metus neturėjo galimybės bendrauti su sūnumi, todėl atsakovė savo veiksmais pažeidė nepilnamečio sūnaus ir ieškovo interesus. Atsakovė, neleisdama bendrauti tėvui su sūnumi, visiškai atriboja tėvą nuo dalyvavimo vaiko gyvenime, savo veiksmais kenkia vaiko vystymuisi, sūnų traumuoja, kenkia mažamečio sūnaus psichologinei būklei ir sveikatai. Atsakovė visiškai ignoruoja teismo sprendimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos, todėl nėra jokios tikimybės, kad šis sprendimas bus vykdomas. Kitas apeliacinio skundo argumentas – kad atsakovė nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui. Ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl konfliktų su artimaisiais, sūnus augo nesaugioje aplinkoje. Dėl to atsakovė nuo 2021 m. sausio mėnesio pakeitė gyvenamąją vietą ir šiuo metu su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, ji yra priešiškai nusiteikusi prieš vaiko tėvą, nepagrįstai jį šmeižia ir vaiką nuteikinėja prieš tėvą. Dėl viso šito motina vaiką traumuoja, jam nustatyti emociniai ir elgesio sutrikimai.
29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
30. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
31. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), o skyrium gyvenančiam tėvui užtikrinta teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 170 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su L. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė K. V. elgėsi savininkiškai, neskatino vaiko ir tėvo (ieškovo) bendravimo, netgi piktybiškai, manipuliuodama vaiko nenoru bendrauti, nedėdama jokių pastangų tinkamai paruošti ir nuteikti vaiką bendravimui su tėvu, ignoravo ir nevykdė 2019 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Tokie veiksmai gali būti prilyginti psichologiniam smurtui vaiko atžvilgiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė esmingai pažeidinėjo įstatymo nustatytą vaiko teisę bendrauti su tėvu ir neužtikrino nuolatinio, emociškai stabilaus tėvo ir sūnaus ryšio formavimosi. Remiantis teismų praktika, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas gali būti pagrindu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Vis tik teismas pabrėžia, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, ji rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, vaikas įpratęs būti su motina, yra prie jos prisirišęs ir su ja jaučiasi saugiai. Tėvas taip pat ne kartą patvirtino, kad motina tinkamai rūpinasi vaiku. Specialistai nėra užfiksavę, kad vaiku būtų netinkamai rūpinamasi, vaikas vedamas pas gydytojus, į ugdymo įstaigą (šiuo metu pagal karantino sąlygas), yra tvarkingai aprengtas, pavalgęs. Buvo nustatyta nesaugi aplinka motinos ir vaiko gyvenamojoje vietoje, bute, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė su atsakovės tėvu, dėl tėvo ir brolio girtavimo namuose, tačiau atsakovė skubiai sureagavo į specialistų pasiūlymus ir išsikėlė į (duomenys neskelbtini). VTAT atstovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vaikui yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos.
33. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje susiklostė tokia situacija, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo iš esmės ne dėl to, kad atsakovė negali tinkamai rūpintis vaiku, o kaip kraštutinę savo, kaip tėvo, interesų gynybos priemonę, užkertančią kelią atsakovės savivaliavimui ir kaip galimybę tik tokiu būdu užtikrinti ieškovo bendravimą su vaiku ir dalyvavimą jo auklėjime. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovė jam leidžia bendrauti su vaiku ir jau tris mėnesius jokių problemų ar ginčų dėl to nekyla. VTAT atstovė, duodama išvadą, taip pat patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio situacija yra iš esmės pasikeitusi, tėvui sudarytos galimybės matytis ir bendrauti su vaiku, todėl keisti vaiko gyvenamąją vietą ir paimti vaiką iš motinos, esant tokiai situacijai, nėra tikslinga. Ieškovas nurodė, kad jam toks bendravimas su vaiku tiktų, tačiau jis bijo, kad po bylos išnagrinėjimo atsakovė vėl, manipuliuodama vaiko nenoru bendrauti su tėvu, gali atimti galimybę su juo matytis.
34. Šeimos santykiai yra nuolat besikeičiantys ir besiformuojantys, todėl ginčai tokiose bylose turi būti sprendžiami įvertinus pasikeitusią situaciją ir atsižvelgiant į atsiradusias naujas aplinkybes. Teisėjų kolegija labai kritiškai vertina du metus besitęsiantį piktybišką atsakovės elgesį, kuris leidžia daryti išvadą apie motinos neatsakingumą, savanaudiškumą ir vaiko geriausių interesų (bendrauti, matytis su abiem tėvais) užtikrinimo ignoravimą, bendradarbiavimo su skyrium gyvenančiu tėvu stoką, tačiau atsižvelgusi į tai, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovės elgesys iš esmės pasikeitė ir ji leidžia ieškovui bendrauti su sūnumi, daro išvadą, kad atsakovė suprato savo netinkamą elgesį ir įvertino galimas jo pasekmes. Teisėjų kolegija, spręsdama, kad atsakovė padarė atitinkamas išvadas ir jos elgesys dėl sūnaus galimybės bendrauti su tėvu pasikeitė iš esmės ir visam laikui, taip pat atsižvelgdama į tai, kad vaikas šiuo metu dar nėra pripratęs prie tėvo gyvenamosios vietos aplinkos (nėra nei karto pas jį nakvojęs), į tai, kad vaiko gyvenamąją vietą galima keisti tik išimtiniais atvejais, nes staigiai pakeitus gyvenamąją vietą, galimi nepageidaujami vaiko raidai ir psichinei sveikatai padariniai, taip pat į pasikeitusį atsakovės elgesį, kai pilnai užtikrinamas vaiko interesas bendrauti su abiem tėvais, konstatuoja, kad šiuo metu nėra būtinumo keisti vaiko gyvenamąją vietą.
35. Konstatuotina, kad byloje neįrodyta, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi. Bylą nagrinėjęs teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės vaidmenį susiklosčiusioje situacijoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jei vaikas ateityje norės bendrauti su tėvu, tai ji tam neprieštaraus. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia atsakovės pozicija dėl susiklosčiusios situacijos nėra tinkama. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė turi pareigą kooperuotis su ieškovu stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.), ypač tokiu atveju, kai dvejus metus atsakovė trukdė ieškovui matytis su vaiku ir ribojo jų bendravimą. Pažymėtina, kad veiksmai, kuriais vienas iš tėvų veikia vaiką, siekdamas, kad jis atstumtų kitą iš tėvų, psichologų prilyginami emociniam smurtui ir daro ypatingą žalą harmoningam vaiko vystymuisi, kadangi tik bendraudamas su abiem tėvais vaikas gali vystytis kaip visavertė asmenybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, problemos dėl bendravimo tvarkos vaikui kelia stresą, vaikas turi lankytis pas psichologą, o tai rodo, kad atsakovė turi dėti pastangas, siekdama padėti vaikui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu, realiai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Kitu atveju, jei atsakovė ateityje ir toliau pažeidinėtų vaiko interesus, atimdama iš jo teisę bendrauti su tėvu, ieškovui užvedus naują bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, toks atsakovės elgesys jau būtų traktuojamas kaip motinos teisių įgyvendinimas prieš vaiko interesus ir tai būtų pagrindas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatęs, jog nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, sprendė, jog nėra pagrindo keisti ir vaiko bendravimo tvarką, ją nustatant su motina, tačiau teismas nurodė, kad tokia bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta ankstesniu sprendimu, šiuo metu netinka, todėl turi būti keičiama. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė faktinį ieškinio pagrindą ir nustatė tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nors ieškovas šio reikalavimo pareiškęs nebuvo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
38. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, tačiau kartu siekdamas užtikrinti maksimalesnį tėvo bendravimą su sūnumi, pagrįstai peržengė ieškinio ribas ir nustatė intensyvesnę ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.
39. Ieškovas apeliaciniame skunde jokių nustatytos bendravimo tvarkos punktų neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl nustatytos bendravimo tvarkos plačiau nepasisako.
Dėl atsakovės K. V. apeliacinio skundo
40. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnus nenori bendrauti su tėvu, tai aiškiai išreiškė teismo posėdžio metu, tėvo ir sūnaus ryšys yra prarastas, todėl kol bus atkurtas vaiko ir tėvo ryšys, bendravimo tvarka turi būti nustatyta, dalyvaujant atsakovei ir specialistui vieną dieną per savaitę nuo 15 val. iki 16 val.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, nes atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra labai minimali. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaikui apklausos metu buvo keturi metai ir teismo psichologė paaiškino, jog vaiko nuomonės nelabai pavyko išklausyti, vaikas nesugebėjo suformuluoti savo norų, pažiūrų ir jų argumentuoti, nes yra per mažo amžiaus. Ji nurodė, kad vaikui galimai padaryta įtaka iš aplinkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko nuomonę vertino kritiškai.
42. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu nebepalaikė savo apeliaciniame skunde prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Atsakovė patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio sūnus bendrauja su tėvu. Ieškovas vaiką išsiveža, bendravimas vyksta sklandžiai be specialistų pagalbos ir nedalyvaujant atsakovei. Paskutinį kartą vaikas net išreiškė norą pas ieškovą nakvoti. VTAT atstovė taip pat patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama ir nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų.
43. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką nustatė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, šalims ši bendravimo tvarka taip pat tinka, todėl nėra pagrindo ją keisti.
44. Pažymėtina, kad nustatęs intensyvesnę tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys patenkintas iš dalies (tik savo esme ne taip kaip prašė ieškovas), todėl pagrįstai iš atsakovės priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų.
45. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nors byloje buvo pateikti įrodymai dėl ženkliai padidėjusių vaiko poreikių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų ir papildomi pinigai reikalingi vaistams bei lavinimo priemonėms.
46. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu.
48. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį nuo 180,00 Eur iki 500,00 Eur. Prašymą ieškovė iš esmės motyvavo tuo, jog priteistas išlaikymas po 180,00 Eur nepilnamečiui vaikui yra nepakankamas realiems vaiko poreikiams patenkinti (t. 2, b. l. 100–101). Taigi, išlaikymo padidinimą ieškovė siejo su išaugusiais vaiko poreikiais. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pripažino, kad vaikui augant, vaiko poreikiai didėja ir vadovaudamasis pačios atsakovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais, nustatė, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 430,00 Eur. Teismas įvertino, kad atsakovė kas mėnesį gauna 70,00 Eur išmoką, skirtą vaikui, todėl išlaikymo dydį šia suma sumažino ir konstatavo, kad kiekvienas iš tėvų turi teikti po 180,00 Eur išlaikymą, t. y. tiek, kiek dabar ir yra priteista. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 430,00 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
49. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog vaikas turi sveikatos problemų ir papildomi pinigai reikalingi vaistams bei lavinimo priemonėms. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
50. Apeliantė prie priešieškinio pateikė vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, jog vitaminams, vaistams ir higienos priemonėms yra skiriama 60,00 Eur, išlaidos lavinimo priemonėms nenurodytos iš viso. Tuo tarpu ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 atsakovė savo ieškinyje buvo nurodžiusi, kad medikamentams, vitaminams, higienos prekėms ir sauskelnėms skiriama 70,00 Eur per mėnesį. Vadinasi, šiuo metu atsakovė sūnaus vitaminams, vaistams ir higienos priemonėms išleidžia netgi mažesnę sumą negu buvo nurodžiusi 2019 metais. Byloje yra pateiktas 2020 m. spalio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, jog K. P. nustatytas kalbos išraiškos sutrikimas (duomenys neskelbtini) ir kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 100–101), tačiau kad šių ligų gydymas, kuris paprastai teikiamas iš valstybės lėšų, reikalauja papildomų atsakovės išlaidų, dėl kurių būtų reikalinga priteisti didesnę išlaikymo sumą, atsakovė neįrodė. VTAT atstovė taip pat patirtino, kad priteistas išlaikymo dydis šiuo metu yra pakankamas. Kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė nei išaugusių dėl sveikatos problemų vaiko poreikių fakto, nei kokia apimtimi jie išaugo. Vien dėl to, kad atsakovė nori iš naujo perskaičiuoti vaiko poreikius juos padidindama, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, pati atsakovė pripažino ir patvirtino, kad priteisto išlaikymo vaikui pakanka. Nurodė, kad kai vaikas pradėjo bendrauti su tėvu, ieškovas teikia ne tik priteistą išlaikymą, perka daiktus, bet prisideda ir papildomai.
51. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
53. Atmetus šalių apeliacinius skundus, spręstina, kad apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, todėl jos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.