Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.2.; 1.2.23.1.1.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.3

2025 m. gegužės 8 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono ir nuteistojo G. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, J. B. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, G. P. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas G. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. P. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. S. (V. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iki 2022 m. lapkričio 30 d. neteisėtai įgijęs, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), ir viešbučio „C. H.“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 208, neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, taip pat kitokias narkotines medžiagas, turėdamas tikslą vartoti asmeniškai bei narkotinę medžiagą – kokainą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti: bute neteisėtai laikė 858,073 g miltelių, kurių sudėtyje yra 10,451 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į 11 vakuuminių pakuočių; 554,346 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,08 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į 5 plastikinius indelius; 1,1 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,004 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į popierinį lankstinuką; 0,727 g narkotinės medžiagos – kanapių (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,1 proc.), supakuotų į stiklinį indą; 0,878 g narkotinės medžiagos – kanapių (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,2 proc.), supakuotų į 2 plastikinius užspaudžiamus maišelius; 9 (devynias) vaistų „Pfizer Xanax“ tablečių klastotes, supakuotas lizdinėje vaistų plokštelėje su užrašu „Pfizer XANAX 1 mg tabletės Alprazolamas Serija 941KH Kõlblik kuni 2024/06“, kurių sudėtyje yra šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamos 0,013 g psichotropinės medžiagos – etizolamo; 0,295 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,028 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuoto į permatomą plastikinę užspaudžiamą pakuotę;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. lapkričio 30 d. apie 23.00 val. nuvykęs į Vilnių, viešbučio „C. H.“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 208, neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei kitokių narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą vartoti asmeniškai, ir narkotinę medžiagą – kokainą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti: laikė 18 (aštuoniolika) suklastotų vaistų „Xanax“ tablečių, supakuotų lizdinėse plokštelėse su užrašais „XANAX 1 mg“, kurių sudėtyje yra didelis kiekis šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamos psichotropinės medžiagos – 0,02 g etizolamo bei 17,198 g miltelių, kurių sudėtyje yra 8,855 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol 2022 m. gruodžio 1 d. apie 15.46 val. apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė tame pačiame bute iki kratos atlikimo 2022 m. gruodžio 1 d., kol apie 20.20 val. šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti iki 2022 m. lapkričio 15 d., neteisėtai įgijusi, bute, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 150 vaistų „Xanax“ klastočių, manydama, kad tai originalus vaistas – violetinės spalvos tablečių, supakuotų į 15 sidabrinės spalvos lizdinių plokštelių su užrašais „XANAX 1 mg tabletės Alprazolamas“, „Serija 941KH Kõlblik kuni 2024/06“, kurių sudėtyje yra šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamas didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 0,184 g etizolamo, kol 2022 m. lapkričio 15 d., apie 12.00 val. telefonu gavusi V. S. prašymą parduoti jam 15 lizdinių plokštelių „XANAX“ vaistų tablečių, tą pačią dieną, apie 12.47 val., neteisėtai laikomas tas pačias 150 vaistų „Xanax“ tablečių klastotes, manydama, kad tai originalus vaistas, Kaune, (duomenys neskelbtini), prie mokyklos stadiono, šį gamyboje nenaudojamą vaistinį preparatą su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, kaip originalius „Xanax“ vaistus, už 100 Eur neteisėtai pardavė V. S. Tokiu būdu J. B., neteisėtai disponavo dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu ir jas neteisėtai pardavė.

3. Be to, J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 30, apie 23.00 val. G. P. kvietimu atvykusi į viešbutį „C. H.“, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 208 neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo rankinėje, esančioje piniginėje būdama tame pačiame kambaryje laikė 2 suklastotas tabletes „Xanax“, kurių sudėtyje yra šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamos 0,002 g psichotropinės medžiagos – etizolamo ir, kol 2022 m. gruodžio 1 d., apie 20.20 val. įvykio vietos apžiūros metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu J. B. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas advokatas L. Stanislavas Bagdonas prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. nuteisimo pakeisti ir jo ginamajai priimti išteisinamąjį nuosprendį; teismui sprendžiant, kad J. B. veiksmuose yra kokios nors nusikalstamos veikos požymių, veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei skirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

5.1. Apelianto tvirtinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, leidžiančių pagrįsti, kad jo ginamoji padarė nusikalstamą veiką, kurią galima būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ar 259 straipsnio 1 dalį.

5.2. Teigiama, kad inkriminuojant BK 260 straipsnyje numatytą nusikaltimą narkotinės (psichotropinės) medžiagos bendra masė, neturint duomenų apie tokios medžiagos rūšį, koncentraciją, konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės (psichotropinės) medžiagos kiekį. Be to, šiame straipsnyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kokia narkotine medžiaga jis disponuoja ir koks yra tikslus narkotinės medžiagos veiklusis kiekis. Gynėjo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau tekste – ir Rekomendacijos) bei vėlesnė 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“ ir kitos vėlesnės šio teisės akto redakcijos nurodo narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelius, didelius ir labai didelius kiekius, tačiau tokie kiekiai yra tik rekomendaciniai. Tais atvejais, kai nežymiai viršytas šiose rekomendacijose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas, pripažindami mažesnį kiekį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295/2007).

5.3. Gynėjas, remdamasis J. B. teisme duotais parodymais, teigia, kad jo ginamoji neturėjo jokio tikslo parduoti ar kitaip platinti savo reikmėms įsigytų, jos įsitikinimu, originalių „Xanax“ tablečių. Anot apelianto, aplinkybė, kad J. B. turėjo psichotropinės medžiagos savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji jas laikė turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti. Pastebi, kad narkotines medžiagas vartojantys asmenys dažnai dalijasi tokiomis medžiagomis tarpusavyje ir tai negali reikšti šių medžiagų platinimo taip, kaip tai suprantama teismų praktikoje. Įvykių metu tiek J. B., tiek V. S. buvo priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Byloje užfiksuota, kad jie beveik nesislėpdami tiek telefoniniuose pokalbiuose, tiek tekstinėse žinutėse bendrauja apie disponuojamas narkotines medžiagas, planuoja susitikimą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad J. B. nesiūlė ir neieškojo potencialių pirkėjų, būtent V. S. prašymu ji sutiko pasidalinti savo poreikiams įsigytomis tabletėmis „Xanax“. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, kad V. S. būtų mokėjęs pinigus J. B.

5.4. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-155-693/2016 ir kt.) apeliantas teigia, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus ir turi būti įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet objektyviais bylos duomenimis. Gynėjo vertinimu, aplinkybės, kad J. B. perdavė V. S. savo reikmėms įsigytas ir jos įsitikinimu originalias „Xanax“ tabletes; kad pas V. S. sulaikymo metu buvo rasta 150 tablečių vaistų „Xanax“ klastočių, kurios buvo supakuotos į 15 sidabrinės spalvos lizdinių plokštelių su užrašais „XANAX 1 mg tabletės Alprazolamas“, „Serija 941KHKolblik kuni 2024/06”, kurių sudėtyje yra šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamas didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 0,184 g etizolamo, rodo, kad šios medžiagos nebuvo paruoštos platinimui, nebuvo supakuotos į atskirus paketus, nebuvo paruoštų parduoti dozių ir t. t. Pardavimo atveju minėtas kiekis būtų susvertas ir supakuotas, kadangi būtent gramais yra pardavinėjama narkotinė medžiaga, potencialiam pirkėjui nurodant medžiagos vieno gramo kainą.

5.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal pirmiau paminėtas Rekomendacijas, didelis kiekis alprazolamo numatytas nuo 0,12 g. Anot apelianto, asmeniui, turinčiam „Xanax“ tablečių, tiksliai suprasti, kokia yra turimos medžiagos masė praktiškai neįmanoma, juo labiau nustatyti, kokia yra veikliosios medžiagos koncentracija. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. B. 150 vnt. tablečių pardavė kaip originalias „Xanax“ tabletes, sprendė, jog 150 vnt. originalių šio vaisto tablečių sudėtyje veikliosios psichotropinės medžiagos būtų 0,15 g alprazolamo ir tai laikytina dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu. Tačiau apelianto įsitikinimu, toks teismo teiginys grįstas prielaidomis, o ne leistinais įrodymais. Anot nuteistosios gynėjo, ne vienoje baudžiamojoje byloje apklausti cheminį tyrimą atlikę specialistai nurodė, kad nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų grynąjį kiekį galima 10–15 procentų ar net didesnė paklaida, kurią lemia tyrimo ypatumai, taikomo ekspertinio tyrimo ir medžiagų skaičiavimo metodikos. Todėl, gynėjo įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti vertinama, kad tariamos psichotropinės medžiagos kiekis būtų artimas 0,12 g ir, galimai, nesiekiantis šio svorio ribos.

5.6. Be to, iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį galima spręsti, kad J. B. perduodama V. S. 150 vnt. tablečių „Xanax“ suprato, kad minėtos tabletės yra originalios ir jose yra vienintelė veiklioji medžiaga – alprazolamas. Tačiau apeliantas pabrėžia, kad atlikus minėtų tablečių tyrimą perduotose tabletėse alprazolamo nebuvo rasta. Taigi, net jeigu J. B. veiksmuose ir būtų galima įžvelgti subjektyviuosius veikos požymius, nenustačius perduotose tabletėse veikliosios medžiagos alprazolamo, jos veiksmuose nėra objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių.

5.7. Apelianto įsitikinimu, byloje kilusias abejones dėl narkotinių medžiagų kiekio, J. B. suvokimo apie disponuotų narkotinių medžiagų rūšį ir veikliosios medžiagos kiekį, apygardos teismas turėjo vertinti jos naudai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. disponavo būtent dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu alprazolamu yra nepagrįsta, o dėl disponavimo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 0,184 g etizolamo nėra nustatyta nuteistosios tiesioginė tyčia, be to dėl šios medžiagos jo ginamajai nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

5.8. Apeliantas taip pat nesutinka ir su nuteistosios J. B. nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji neneigia aplinkybės, jog savo rankinėje laikė dvi tabletes „Xanax“, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad tai originalūs „Xanax“ vaistai. Gynėjo teigimu, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad J. B. žinojo ir suprato, kad pas ją rastos „Xanax“ tabletės buvo suklastotos, o jų sudėtyje buvo šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamos 0,002 g psichotropinės medžiagos – etizolamo. Todėl gynėjo vertinimu, šiuo atveju J. B. veikoje taip pat nėra nusikaltimo sudėties, kadangi nėra įrodyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Nors J. B. galėtų būti inkriminuojama tai, kad ji laikė dvi tabletes, žinodama ir suprasdama, kad tai yra originalios tabletės „Xanax“, kurių sudėtyje yra 0,002 g veikliosios medžiagos – alprazolamo, tačiau specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad jos laikytose tabletėse tokios veikliosios medžiagos nebuvo rasta. Todėl gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju privalu remtis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K‑140‑788/2017.

5.9. Nuteistosios gynėjas nesutinka ir su jo ginamajai paskirta bausme ir mano, kad ji yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, yra neproporcinga padarytai veikai. Teigiama, kad nors skundžiamu nuosprendžiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir jame nurodyti motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į jo ginamosios asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

5.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tuo atveju, jei teismas visgi spręstų, jog jo ginamoji nuteista pagrįstai, tai skiriant bausmę turėtų būti atsižvelgta, kad J. B. buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, tačiau šiuo metu gydosi nuo priklausomybės; gyvena kartu su motina ir nepilnamete dukra, kuria rūpinasi ir išlaiko; disponuotas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo reikmėms, byloje nėra duomenų, kad ji ketintų šias draudžiamas medžiagas platinti, todėl galima spręsti, kad jos padaryta veika mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio nusikalstamas veikas; ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs jau pakankamai ilgą laiką ir jo ginamoji niekada nesislapstė ir nevengė proceso; charakterizuojama teigiamai. Anot apelianto, konstatavus, kad J. B. veiksmuose yra BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai, numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, J. B. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jai skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kuri nesusijusi su realia laisvės atėmimo bausme.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. prašo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

7.1. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jo padaryta veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o paskirta bausmė pernelyg griežta ir neproporcinga padaryta veikai.

7.2. Nuteistojo teigimu, baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jis padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Anot apelianto, inkriminuojant šį nusikaltimą narkotinės (psichotropinės) medžiagos bendra masė, neturint duomenų apie tokios medžiagos rūšį, koncentraciją, konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės (psichotropinės) medžiagos kiekį. Be to, šiame straipsnyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl nepakanka nustatyti objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius – narkotinės medžiagos rūšį, pavadinimą, kiekį – būtina atskleisti ir šios veikos tyčios turinį įrodant, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kokia narkotine medžiaga jis disponuoja ir koks tikslus narkotinės medžiagos veiklusis kiekis.

7.3. Anot apelianto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nuosekliai tvirtino, jog visas jo bute ir viešbutyje rastas narkotines medžiagas jis laikė savo reikmėms. Jo priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms patvirtina ir šlapimo bei kraujo tyrimai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad jis ketintų turėtas draudžiamas medžiagas parduoti. Tai, kad narkotines medžiagas vartojantys asmenys dažnai dalijasi tokiomis medžiagomis tarpusavyje dar nereiškia šių medžiagų platinimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje. Todėl jo ir sugyventinės J. B. pokalbiai, kurių metu jie kalbėjosi apie narkotines medžiagas, neminėdami konkrečios medžiagos rūšies, kiekio, pinigų sumų, niekaip nepatvirtina, kad turimas narkotines medžiagas jis ketino ateityje išplatinti. Todėl byloje fiksuoti jų telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimai tekstinėmis žinutėmis nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti leistinais įrodymais. Be to, tokie pokalbiai, net jei jų turinį galima būtų vertinti kaip tam tikrus ketinimus, negali pagrįsti ir jam inkriminuoto baigto nusikaltimo.

7.4. Cituodamas teismų praktiką apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad dalį viešbutyje rastos narkotinės medžiagos jis ketino suvartoti pats, tačiau nurodyti, kuri iš rastų medžiagų bei koks jos kiekis buvo skirta jo (nuteistojo) vartojimui, o kuri – išimtinai platinimui, negalėjo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pas jį buvo rasti šiai medžiagai vartoti reikalingi prietaisai, be to, rastos šios narkotinės medžiagos koncentracija itin maža – tik 1,356 procento veikliosios medžiagos nuo bendros masės, kas rodo, kad vartojant tokios koncentracijos kokainą jo reikėdavo labai daug. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats sau prieštaraudamas teismas, inkriminuodamas jam ir tikslą platinti, nurodė, kad duomenų, jog jis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti byloje nėra surinkta bei ir pačių medžiagų kiekiai neleidžia teismui daryti tokios išvados. Taigi aplinkybės, anot apelianto, jog narkotinės medžiagos atliekant kratą buvo akivaizdžiai vartojamos, be to, buvo rastos visos būtinos priemonės minėtoms narkotinėms medžiagoms vartoti rodo, jog jis jas turėjo tik savo poreikiams. Be to, jam kaip narkotinių medžiagų vartotojui ne tik kad nebuvo žinomas tikslus narkotinių medžiagų kiekis, bet nebuvo žinomas ir tikslus veikliosios medžiagos kiekis, kadangi, kaip matyti, rastų narkotinių medžiagų koncentracija labai skirtinga ir žymiai skiriasi vienų tos pačios rūšies narkotikų koncentracija nuo kitų.

7.5. Apeliantas nurodo ir tai, kad Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodomi draudžiamų medžiagų kiekiai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik tai, ką nustatė specialistai atlikę atitinkamos medžiagos cheminį tyrimą, bet ir tai, ką suprato šios medžiagos įsigijęs (laikęs) pats kaltininkas. Šiuo atveju akivaizdu, kad jis įsigydamas narkotines medžiagas savo reikmėms, negalėjo nei žinoti, nei suprasti, kokia tai narkotinė medžiaga ir koks realus narkotinės medžiagos kiekis; juo labiau, negalėjo nei žinoti, nei suprasti, koks yra veikliosios medžiagos kiekis ar procentinė šios medžiagos išraiška bendrame kiekyje (koncentracija), todėl jo veika, nenustačius, kad minėtas medžiagas jis laikė tikslu platinti turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju privalu remtis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑173/2014, Nr. 2K‑140-788/2017.

7.6. Vadovaudamasis BK 41, 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nuteistasis teigia, kad jam teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, yra neproporcinga padaryta veikai. G. P. teigimu, jis pripažįsta padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7.7. Anot apelianto, skiriant bausmę būtina atsižvelgti, kad jis buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo; šiuo metu gydosi priklausomybę, nevartoja nei psichiką veikiančių medžiagų, nei alkoholio, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, buvo paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vykdant šį įpareigojimą jis nuolat tikrinamas Probacijos tarnybos; konstatavus, kad jis padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atitinkamai pripažinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra pagrindas jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas; jis prižiūri kartu su juo gyvenančią senyvo amžiaus motiną; pripažinus, kad jis neturėjo tikslo platinti turimų draudžiamų medžiagų, yra pagrindas vertinti, kad jo padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas; ikiteisminis tyrimas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, per kurį jis niekur nesislapstė; charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustačius minimalų sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų protingumo principui. Todėl aptartų išimtinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu.

8. Teismo posėdžio metu nuteistieji bei jų gynėjai prašė J. B. gynėjo bei G. P. apeliacinius skundus tenkinti, tuo tarpu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. B. gynėjo advokato L. Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, J. B. padaryta nusikalstama veika iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį, nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, J. B. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal minėtus BK straipsnius, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bausmių rūšies ir dydžio parinkimo, pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai nustatė J. B. kaltės požymį dėl disponavimo psichotropine medžiaga neturint tikslo ją platinti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, keičiamas – nuteistosios J. B. padaryta nusikalstama veika iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 2 dalį, o tuo pačiu nuteistajai iš naujo paskiriama bausmė. Tai pat, nors G. P. apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, G. P. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal skundžiamo nuosprendžio metu galiojusios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuojama į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) iš naujo skiriant bausmę, taip pat įvertinama ir kitų šiuo įstatymu nustatytų pakeitimų įtaka nuteistųjų teisinei padėčiai.

Dėl J. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

10. J. B. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama, kad J. B. laikė ne mažiau kaip 150 vaistų „Xanax“ klastočių, manydama, kad tai originalus vaistas – violetinės spalvos tablečių, supakuotų į 15 sidabrinės spalvos lizdinių plokštelių su užrašais „XANAX 1 mg tabletės Alprazolamas“, „Serija 941KH Kõlblik kuni 2024/06“, kurių sudėtyje yra šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamas didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 0,184 g etizolamo ir, kad tą patį kiekį minėtų „Xanax“ vaistų klastočių, 2022 m. lapkričio 15 d. perdavė V. S. Tačiau, apeliaciniame skunde teigiama, kad J. B. nesuvokė šiose tabletėse esančios veikliosios medžiagos medžiagos, jos kiekio bei laikė jas neturėdama tikslo šių tablečių platinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Pagal teismų praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas, t. y. šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-120-511/2022 ir kt.).Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022, Nr. 2K-258-719/2024, Nr. 2K-35-1214/2025, Nr. 2K-71-976/2025).

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė J. B. parodymais dėl disponavo psichotropine medžiaga aplinkybių, kadangi ji savo parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad V. S. domėjosi ar ji neturi „Xanax“ tablečių, nes jam išrašomų pagal receptą tablečių neužteko. Kadangi ji galėjo paimti „Xanax“ tablečių iš G. P., tai nurodė, kad turi. V. S. po kurio laiko atvyko pas ją pasiimti „Xanax“ tablečių, ji jam padavė 2 vnt. lapelių iš viso 20 vnt. supakuotų „Xanax“ tablečių. V. S. už tabletes jai nemokėjo, jokio atsiskaitymo už tabletes jie nesitarė, tiesiog davė jam draugiškai. Kitų susitikimo aplinkybių ji neprisimena. Daugiau niekam, niekada nėra davusi, ar pardavusi „Xanax“ tablečių ar kitų medžiagų (t. 6, b. l. 21­–23). Papildomos apklausos metu J. B. teigė, kad V. S. perdavė iš jo paties anksčiau gautus „Xanax“ 2 vnt. lapelių, kuriuos jis norėjo atsiimti, paneigė, kad „Xanax“ tabletes gaudavo iš G. P. (t. 6, b. l. 26–30). Teisiamojo posėdžio metu J. B. dar kartą pakeitė parodymus ir nurodė, kad kai ji buvo Kaune jai paskambino V. S. ir ji šiam pasakė, kad gali padėti, bet nebuvo kalbos nei apie pinigus, nei apie 15 vienetų lapelių. Pas ją buvo 15 tablečių, kurias visą laiką laikė su savimi. V. S. tiesiog pas ją atvažiavo į Kauną pravažiuodamas su savo drauge. V. S. buvo atvažiavęs, ji šiam davė tuos vaistus, kuriuos turėjo, bet tikrai nepardavinėjo, jokių pinigų negavo. V. S. tikrai davė ne 150 tablečių „Xanax“, o 15 tablečių, t. y. vieną plokštelę, plokštelėje buvo 10 ar 12, ir dar tris atskirai tabletes. Nebuvo kalbos apie 150 tablečių. Pagarsinus ankstesnius parodymus J. B. parodė, kad pagarsinti pirmieji (2022 m. gruodžio 21 d.) parodymai yra teisingi, bei papildomai paaiškino, kad dėl to, jog nurodė, kad davė 15 tablečių, o čia nurodė, kad davė 20 tablečių, negali paaiškinti, bet ten nebuvo viena plokštelė buvo ir kita plokštelė iš kurios paėmė porą savo poreikiams, žino, kad buvo 10 tablečių tikrai. Kad G. P. paklausė, ar šis turi „Xanax“ tablečių, ir šis pasakė, kad yra namuose, nurodė vietą, kur yra tos tabletės padėtos, tai G. P. pats buvo pirkęs iš turgaus tablečių, iš kur pirkdavo ir ji. G. P. turėdavo Kaune savo nupirktų savo reikmėms, ji Vilniuje turėjo savo. Ji G. P. klausė, kur padėtos jos tabletės „Xanax“, kurios buvo atvežtos iš Vilniaus, o kad šis jai tabletes duotų, tai tikrai to nebuvo (t. 9, b. l. 164–170). Kaip matyti, J. B. pripažino, kad perdavė „Xanax“ tabletes V. S., tačiau keitė parodymus dalyje dėl to, iš kur gavo „Xanax“ tabletes, o taip pat ir dėl to, kokį kiekį ji perdavė V. S., ji taip pat neigė, kad už perduotas tabletes gavo kokį nors atlygį, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. B. parodymus laikė nepatikimais ir rėmėsi jais tik toje dalyje, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

13. 2022 m. lapkričio 15 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. vyr. patrulis A. Š. savanoriškai pateikė dalinės apžiūros metu 2022 m. lapkričio 15 d. apie 14.00 val. pas V. S. džemperio kairės pusės kišenėje rastą juodos ir baltos spalvos kosmetinę su viduje esančia suktine, specifinio kvapo, žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, bei kosmetinėje rasta 18 lapelių su viduje esančiomis 174 vnt. „Xanax“ tabletėmis (t. 2, b. l. 1–4). Dalis šių tablečių buvo originalios, tačiau 15 lapelių buvo klastotės (t. 2, b. l. 9–14). Nuteistasis V. S. pirmosios apklausos metu neįvardijo, kad „Xanax“ tabletes pirko iš J. B. (t. 5, b. l. 55–58), tačiau vėlesnių apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad pas jį rastas 150 vnt. „Xanax“ violetinės spalvos tablečių, jis Kaune nusipirko iš nuteistosios J. B. už 100 Eur (t. 5, b. l. 61–65, 75–79, t. 9, b. l. 139–140, 152–158).

14. Aukščiau išdėstytus V. S. parodymus patvirtina kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų pokalbių tarp J. B. ir V. S. turinys. Patikrinus faktinius duomenis, gautus J. B. ir kitų asmenų atžvilgiu atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (t. 2, b. l. 100–135), matyti, kad šioje byloje Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau tekste – KŽĮ) tvarka surinkti duomenys buvo pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais pagrįstai remtasi grindžiant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, ginčo dėl to byloje nėra. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, 2022 m. lapkričio 14 d. 17:49:38 val., tai yra dieną prieš minėtų „Xanax“ tablečių perdavimą V. S., užfiksuotas tyrimui reikšmingas pokalbis Nr. 03688, iš kurio matyti, kad J. B. skambino V. S. ir klausė jo ar jam reikalinga ką nors paimti: „V (V. S.): Alio; M (J. B.): Alio, V., saule, labas. Klausyk, aš trumpai sakant važiuoju, važiuoju į Kauną, trumpai sakant tai tau paimti ką nors iš ten ar ne? Kadangi aš jau iki savaitės pabaigos nebevažiuosiu į Kauną; V: Gerai tuoj aš paskambinsiu žmogui, perskambinsiu tau, na perskambinsiu ir pasakysiu; M: Gerai, saule, gerai, iki.“ Šio pokalbio turinys patvirtina, kad ne V. S., tačiau būtent pati J. B. domėjosi, ar V. S. nėra reikalingos kokios nors medžiagos. Nors šiame pokalbyje ir nėra kalbama apie neteisėtas medžiagas, tačiau apie tai galima spręsti iš netrukus po šio pokalbio V. S. išsiųstų SMS žinučių: vienoje jų J. B. nurodo „Ir „ksiuha“ yra“ (SMS žinutės Nr. 03689), į ką V. S. SMS žinute atrašo J. B., kad „Xanax“ spalva yra violetinė, žinutės turinys „Violetinė“ (SMS žinutės Nr. 03690). Po to, V. S. ir J. B. tęsia pokalbį, V. S. nurodo - „Alio, na kol kas negaliu prisiskambinti žmogui, na tai, tai čia – violetinė „ksiuha“? į ką J. B. atsako – „Taip, violetinė ir žinai ką /vertėja: nesuprantamas žodis, galimai matavimo vienetas/ 90, čia, trumpai sakant, daugiau nei du gramai, miligramai“. Tuomet V. S. pasitikslina – „Hm...mm nesuprantu kas čia? - „Xanax“?“, į ką J. B. atsako – „Taip, taip, m..mm paskambink per „Messenger“ (įrašo Nr. 03691). Taigi, nors pokalbyje ir bandoma kalbėti užmaskuotai, iš jo yra visiškai aišku, ir V. S. net ir pasitikslina, jog kalbama apie „Xanax“ tabletes. Vėliau, įraše Nr. 03734, kuris vyko 2022 m. lapkričio 15 d. 12:00:43 val., užfiksuota, kaip V. S. nurodo J. B. paimti 15 lapelių: „M: Alio; V: J.?; M: Taip; V: 15 lapelių paimk, 15; M: ???, gerai gerai (t. 2, b. l. 111–117). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad J. B. su V. S. tarėsi dėl „Xanax“ tablečių perdavimo, kad perdavimas vyko J. B. iniciatyva, išdėstyti pokalbiai bei objektyviai atlikus dalinę apžiūrą nustatytas pas V. S. rastų tablečių (klastočių) kiekis patvirtina, kad iš J. B. V. S. įgijo 15 lapelių, tai yra 150 tablečių.

15. Teismų praktikoje platinimu laikomas ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-489/2018, Nr. 2K-131-719/2022 ir kt.), taigi gynėjo argumentai, kad J. B. nepardavė psichotropinės medžiagos, o tik pasidalino, todėl jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip platinimas BK 260 straipsnio prasme, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, išdėstyti pokalbiai, teisėjų kolegijos vertinimu paneigia J. B. gynėjo skundo argumentą, kad J. B. neva tik pasidalino „Xanax“ tabletėmis su kitu jas vartojančiu asmeniu. Iš išdėstytų pokalbių matyti, kad J. B. specialiai skambino V. S., nurodė, kad važiuos į Kauną ir klausė, ar jam reikalinga, kad ji paimtų psichotropinę medžiagą. Iš pokalbių taip pat matyti, kad V. S. sako pasiteirausiantis „žmogaus“ ar jam ko nors reikia, vėliau nurodo, kad „negaliu prisiskambinti žmogui“ (įrašų Nr. 03688, 03691, t. 2, b. l. 112), kas suteikia pagrindą manyti, kad V. S. galimai pats ketino toliau platinti jam J. B. perduotas medžiagas. Taigi tai nebuvo atsitiktinis pasidalinimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurį nulėmė susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės, bet tyčinis veiksmas turint tikslą parduoti V. S. didelį kiekį psichotropinės medžiagos, galimai ir su tolimesnio platinimo tikslu. Pažymėtina ir tai, kad pokalbyje Nr. 03753, kuris vyko 2022 m. lapkričio 15 d. 19:43:33 val. (t. 2, b. l. 115), užfiksuota, kaip J. B. nurodo V. S., kad dalykus, kuriuos iš jo paėmė sustabdę policijos pareigūnai ji atlygins, atiduos, nurodo - „gerai, o aš tau tuos na tuos kuriuos paėmė iš tavęs, aš tau atlyginsiu, truputį pasiknisiu ten ir paimsiu tau atiduosiu, žinai, be kalbų“. V. S. teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, kad J. B. žadėjo atlyginti tai, ką iš jo paėmė policijos pareigūnai, parodė, kad taip ir neatlygino (t. 9, b. l. 152–158). Toks J. B. įsipareigojimas, nors ir netiesiogiai, tačiau taip pat patvirtina V. S. parodymus, kad tabletes jis įsigijo už pinigus.

16. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios gynėjo teiginiu, kad tai, jog perduodamos medžiagos nebuvo paruoštos platinimui, nebuvo supakuotos į atskirus paketus, nebuvo paruoštų parduoti dozių, patvirtina, kad J. B. neturėjo tikslo platinti psichotropines medžiagas. Iš aptartų pokalbių tarp J. B. ir V. S. matyti, kad jie susitarė dėl V. S. reikalingo „Xanax“ tablečių kiekio iš anksto, „Xanax“ tabletės yra gamykliškai supakuotos, ant jų parašytas veikliosios medžiagos grynasis kiekis, jas lengva atskirti (t. 2, b. l. 9–13). Be to, iš abiejų šių asmenų parodymų matyti, kad jie yra pažįstami, taigi atlikti gynėjo nurodytus papildomus veiksmus nebuvo būtina ir tai, kad tai nebuvo padaryta, nepaneigia išvados, kad J. B. pardavė V. S. 150 „Xanax“ tablečių. Esant išdėstytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. B. neteisėtai įgijusi laikė „Xanax“ tablečių klastotes (manydama, kad tai originalus vaistas) turėdama tikslą jas platinti, ir ne tik turėjo tikslą, bet ir išplatino – pardavė V. S.

17. J. B. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo tai, kad J. B. nesuvokė V. S. perduotų medžiagų kiekio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ištyrus pas V. S. rastas tabletes buvo nustatyta, kad tai yra klastotės, kadangi originalių vaistinių preparatų „Xanax“ veiklioji medžiaga yra alprazolamas, tuo tarpu J. B. nuteistajam V. S. parduotose tabletėse buvo rasta psichotropinė medžiaga – etizolamas (t. 2, b. l. 9–13, t. 4, b. l. 37–39). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. apie tai, kad jos įgytose tabletėse buvo ne veiklioji medžiaga alprazolamas, bet etizolamas, nežinojo. Teismas atkreipė dėmesį, kad J. B. įgytos tabletės yra praktiškai identiškos originalioms, todėl jas atskirti nuo originalių yra beveik neįmanoma. Tačiau psichotropinė medžiaga alprazolamas taip pat yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtiną Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Rekomendacijos nurodyta, kad psichotropinės medžiagos – alprazolamo nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,01 g, didelis kiekis daugiau kaip 0,12 g, labai didelis kiekis daugiau kaip 0,5 g (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 230 p.). Taigi, kitaip nei nurodo gynėjas, J. B., nors ir neturėjo tyčios parduoti tabletes su psichotropine medžiaga etizolamu, tačiau turėjo tyčią platinti kitą psichotropinę medžiagą – alprazolamą, kurio įsigyti galima tik su gydytojo receptu, kurio J. B. neturėjo. J. B. parodė vartojanti „Xanax“ tabletes pati, todėl nėra pagrindo manyti, jog nesuprato, kad šių tablečių įgijimui buvo reikalingas gydytojo receptas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad J. B. turėjo tyčią laikyti turint tikslą platinti būtent šią psichotropinę medžiagą ir aiškinosi, koks psichotropinės medžiagos alprazolamo kiekis būtų buvęs J. B. parduotose tabletėse, jeigu jos būtų originalios.

18. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre bei Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše yra registruoti receptiniai vaistiniai preparatai: „Xanax“ 0,25 mg tabletės, „Xanax“ 0,5 mg tabletės, „Xanax“ 1 mg tabletės (t. 4, b. l. 37–39). Nors „Xanax“ tabletės ir buvo klastotė, tačiau ant jų buvo rašoma, kad vienoje tabletėje yra 1 mg alprazolamo (2023 m. sausio 10 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-86830-23, t. 4, b. l. 25–32). Tai reiškia, kad J. B., parduodama 150 tablečių, tikėjo, kad bendrai parduoda ne mažiau nei 0,15 g psichotropinės medžiagos alprazolamo. Apie tokį originaliose „Xanax“ tabletėse buvusį alprazolamo kiekį pažymima ir 2023 m. sausio 25 d. Specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 9–14). Paminėtina ir tai, kad pokalbio su V. S. metu J. B. pastarajam nurodė: „<...> daugiau nei du gramai, miligramai“ (įrašo Nr. 03691), tai rodo, kad J. B. ne tik žinojo veikliosios medžiagos kiekį, tačiau apie jį, kaip apie svarbią psichotropinės medžiagos įsigijimui aplinkybę, informavo ir V. S. Taigi nėra pagrindo teigti, kad J. B. bent jau bendrais bruožais nesuvokė jos laikomos ir parduodamos psichotropinės medžiagos kiekio, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ji psichotropinės medžiagos tikslų kiekį žinojo.

19. Anot nuteistosios gynėjo, nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų grynąjį kiekį galima 10–15 procentų ar net didesnė paklaida, kurią lemia tyrimo ypatumai, taikomo ekspertinio tyrimo ir medžiagų skaičiavimo metodikos. Tačiau, nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos kiekį pirmosios instancijos teismas skaičiavo laikydamas, kad J. B. manė parduodanti originalias „Xanax“ tabletes. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pramoniniu būdu gaminamose originaliose tabletėse būtų kitoks psichotropinės medžiagos alprazolamo kiekis, negu nurodyta ant pakuotės. Įvertinus tai, kad J. B. parodė vartojanti narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat anksčiau aptartas aplinkybes, kad ji žinojo parduodamos psichotropinės medžiagos kiekį, savo iniciatyva teiravosi V. S., kokių medžiagų jam reikėtų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų psichotropinės medžiagos alprazolamo didelio kiekio ribos ir laikyti, kad nuteistoji neturėjo tyčios platinti didelį kiekį, tai yra, daugiau kaip 0,12 mg šios medžiagos.

20. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad nenustačius perduotose tabletėse veikliosios medžiagos alprazolamo, J. B. veiksmuose nėra objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių. Kaip jau minėta, J. B. manė, kad perduoda psichotropinę medžiagą alprazolamą, tačiau perdavė kitą psichotropinę medžiagą etizolamą. Nors J. B. ir klydo dėl nusikalstamos veikos dalyko, tai yra manė, kad tabletėse yra kita psichotropinė medžiaga nei buvo iš tikrųjų, tačiau tai tik nulemia jos padarytos veikos kvalifikavimą atsižvelgiant į nuteistosios tyčios turinį, bet atsakomybės nepašalina, nes objektyviai nuteistoji vis tiek pardavė draudžiamą psichotropinę medžiagą – etizolamą. J. B. parduotose tabletėse buvo labai didelis kiekis – 0,184 g psichotropinės medžiagos etizolamo, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad nei apie šios medžiagos tabletėse buvimą, nei juo labiau šios medžiagos kiekį, J. B. nežinojo. Todėl, nuteistosios padaryta veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

21. Remdamasis iš esmės analogiškais argumentais kaip ir nuteistosios padarytos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos atveju dėl J. B. nesuvokimo kokią medžiagą ji laiko, nuteistosios gynėjas nesutinka ir su jos nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

22. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. 2022 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog rankinėje „YSL“ rasta piniginė, kurios viduje rastos 2 vnt. tablečių „Xanax“ (t. 3, b. l. 137–140). Iš 2022 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad rankinė „YSL“ su joje buvusiais daiktais priklauso J. B. (rankinėje rasta J. B. vardu išduota banko kortelė) (t. 3, b. l. 150–180). J. B. savo kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai, ji parodė, kad vartojo „Xanax“ tabletes pati, kaltinime įvardijamas tabletes buvo pasiėmusi iš savo nupirktų (klastočių) (t. 9, b. l. 164–170). Specialisto išvadoje nustatyta, kad šiose tabletėse yra psichotropinės medžiagos – etizolamo, kurio bendroji masė yra 0,002 g (t. 4, b. l. 25–32). Sutiktina su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad ir šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad J. B. žinojo disponuojanti psichotropine medžiaga etizolamu, ji manė laikanti originalias vaistinio preparato „Xanax“ tabletes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokio turinio nuteistosios parodymais, kadangi tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Nuteistoji pati vartojo „Xanax“ tabletes, dalį tų pačių tablečių, kaip originalias „Xanax“ tabletes, ji pardavė V. S. Pas nuteistąją rastas nedidelis kiekis tablečių leidžia teigti, kad tabletės buvo laikomos asmeniniam vartojimui. Taigi, darytina išvada, kad ir šiuo atveju nuteistosios tyčia apėmė neteisėtą „Xanax“ tablečių, kuriose nuteistosios manymu buvo psichotropinė medžiaga alprazolamas, laikymą.

23. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias J. B. nusikalstamos veikos aplinkybes: J. B. 2022 m. lapkričio 30, apie 23.00 val. G. P. kvietimu atvykusi į viešbutį „C. H.“, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 208 neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo rankinėje esančioje piniginėje būdama tame pačiame kambaryje, manydama, kad tai originalus vaistas, laikė 2 suklastotas tabletes „Xanax“, kurių sudėtyje yra šio vaistinio preparato gamyboje nenaudojamos 0,002 g psichotropinės medžiagos – etizolamo, kol 2022 m. gruodžio 1 d., apie 20.20 val. įvykio vietos apžiūros metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu J. B. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti.

24. Pagal minėtas Rekomendacijas psichotropinės medžiagos – alprazolamo nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,01 g. Kadangi nustatyta, jog nuteistosios J. B. tyčia apėmė „Xanax“ tablečių, kuriose nuteistosios manymu buvo psichotropinė medžiaga alprazolamas, laikymą, todėl jos nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama atsižvelgiant būtent į šios medžiagos kiekį. Remiantis 2023 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje nurodytu skaičiavimu (2 t., b. l. 11–12), dvejose originaliose 1 mg „Xanax“ tabletėse yra 0,002 g alprazolamo, taigi šis kiekis neviršija nedidelio kiekio, nurodyto Rekomendacijose. Nepaisant to, kad nuteistosios laikytose tabletėse psichotropinės medžiagos alprazolamo nebuvo, tačiau jose buvo kita draudžiama psichotropinė medžiaga etizolamas, nustatyta, kad nuteistoji, neteisėtai, t. y. neturėdama gydytojo paskyrimo, turėjo tyčią disponuoti psichiką veikiančiomis medžiagomis, todėl nuteistosios padaryta veika pagrįstai kvalifikuota kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti pagal BK 259 straipsnį. Tačiau nustačius, kad jos tyčia apėmė dviejų tablečių originalaus vaisto su veikliąja medžiaga alprazolamu laikymą, o jo kiekis neviršytų Rekomendacijų nustatyto nedidelio kiekio, nuteistosios nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl G. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

25. Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Apeliantas neginčija, kad jo nuomotame bute ir viešbučio kambaryje rastos medžiagos yra narkotinės ir psichotropinės, bei kad jos priklausė jam, tačiau nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad jis ketintų turėtas draudžiamas medžiagas parduoti. Tai, kad narkotines medžiagas vartojantys asmenys dažnai dalijasi tokiomis medžiagomis tarpusavyje, apelianto manymu, dar nereiškia šių medžiagų platinimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje. Todėl jo ir sugyventinės J. B. pokalbiai, kurių metu jie kalbėjosi apie narkotines medžiagas, neminėdami konkrečios medžiagos rūšies, kiekio, pinigų sumų, niekaip nepatvirtina, kad turimas narkotines medžiagas jis ketino ateityje išplatinti. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

26. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi, skirtumas tarp šių nusikaltimo sudėčių yra tik tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas.

27. Kaip minėta, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus (šio nuosprendžio 11 pastraipa). Tai pat kaip minėta pirmiau, teismų praktikoje platinimu laikomas ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, Nr. 2K-180/2007, Nr. 2K-225/2008, Nr. 2K-350/2009, Nr. 2K-549/2013, Nr. 2K-21-139/2015, Nr. 2K-95-489/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-35-1214/2025).

28. Kitaip nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog G. P. turėjo tikslą platinti tik vieną jo nuomojamame bute bei viešbučio kambaryje rastą medžiagą – kokainą. Apygardos teismas nustatė, kad G. P. bute neteisėtai laikė 858,073 g miltelių, kurių sudėtyje yra 10,451 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į 11 vakuuminių pakuočių; 554,346 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,08 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuotų į 5 plastikinius indelius; 1,1 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,004 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į popierinį lankstinuką, o viešbučio kambaryje neteisėtai laikė 17,198 g miltelių, kurių sudėtyje yra 8,855 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.

29. G. P. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo rastos ir paimtos narkotinių medžiagų dozių paruošimui reikalingos priemonės – trejos svarstyklės, rudos spalvos maišelis ant kurio matomi surašyti skaičiai, 20 vnt. rudos spalvos popierinių pakuočių, plastikinė atplaiša ant kurios matomi užrašyti skaičiai, aliuminė talpa, juodos spalvos dėžutė, kurioje yra rudos spalvos pakuotė, kurioje yra užrašai bei dėžutėje rasta skaidri plastikinė atplaiša su užrašytais skaičiais bei baltas lapas, kuriame matomi sulankstyti milteliai, kavos malimo aparatas su baltos spalvos milteliais, vakuumavimo aparatas „Vacum Fresh Stollar“, tuščios kapsulės, trys plastikiniai buteliukai, 5 vnt. baltos spalvos talpos su milteliais ir jų likučiais, 3 pilkos spalvos sidabrinės pakuotės, kuriose yra baltos spalvos kapsulės, baltos spalvos kartoninė dėžutė, kurioje rasta 11 vnt. skaidrios spalvos pakuočių su baltos spalvos milteliais, juodos ir oranžinės spalvos presas, preso formos ir jų dalys (t. 3, b. l. 10–20). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių priemonių, be kita ko, trejų svarstyklių, vakuumavimo aparato, preso, kavamalės radimas patvirtina, kad nuteistasis ketino platinti narkotinę medžiagą – kokainą. Ant kavamalės, svarstyklių, vakuumavimo aparato buvo rasta kokaino pėdsakų (t. 3, b. l. 30–50). Kokaino pėdsakų taip pat buvo rasta ir ant pirštinių, kurios buvo padėtos šalia rankinio mechaninio preso (t. 3, b. l. 102–108, 113–116). Visos aukščiau išvardytos priemonės gali būti naudojamos padalinti narkotinę medžiagą į dozes, ją paruošti ir supakuoti – kavamale galima susmulkinti ar sumaišyti kokaino ir kitus miltelius (priemaišas), svarstyklėmis atsverti reikalingą kiekį, vakuumavimo prietaisas gali būti naudojamas sandarinti dozes plastikiniuose maišeliuose, presas – supresuoti miltelius. Nagrinėjamu atveju buvo rasta vakuumuotų pakuočių su kokaino milteliais, buvo rasta ir supresuotų kokaino miltelių (t. 3, b. l. 10–20, 30–50). Teisėjų kolegijos neįtikina, kad G. P. turėjo ir naudojo visas šias priemones, neturėdamas tikslo platinti narkotinę medžiagą – kokainą, o vien tik siekdamas pasiruošti kokaino dozes sau.

30. Nuteistasis G. P. neneigia, kad minėtos priemonės priklauso jam, tai iš dalies patvirtina ir kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai. Patikrinus faktinius duomenis, gautus G. P. ir kitų asmenų atžvilgiu atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (t. 2, b. l. 136–145, 148–158, 161–173), matyti, kad šioje byloje KŽĮ tvarka surinkti duomenys buvo pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais pagrįstai remtasi grindžiant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, ši aplinkybė nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijama. 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo užfiksuoti M. D. ir G. S. pokalbiai, iš kurių matyti, kad G. P. nori pasinaudoti presu, M. D. taip pat klausia G. S., ar šis turi kavamalę (pokalbiai Nr. 9284, Nr. 9287, Nr. 9299, t. 2, b. l. 154–156). Pokalbių metu M. D. nenurodo kokiu tikslu jam ir G. P. reikalinga kavamalė, ką jie ketina presuoti. Teisiamojo posėdžio metu G. P. nurodė, kad buvo nuvažiavęs į servisą dėl mašinos detalės guolio, t. y. norėjo įspausti detalę šarnyrą, kuris apie 20 cm ilgio, plonas. Jis pats mokėjo su presu naudotis, seniai dirba su presais. Atrodo, kad mašinos detalę buvo įsidėjęs į maišelį (t. 9, b. l. 158–163). Visgi iš pokalbių matyti, jog M. D. vengė pasakyti kokiu tikslu G. P. naudos presą, G. S. paklausus „ką tau reikia išpresuoti tenai, sakyk“, M. D. atsako „nu pamatysi“, vėliau nurodo, kad „forma yra, viskas yra“ (įrašo Nr. 9284, t. 2, b. l. 155). Nors liudytojai M. D., G. S. negalėjo atsakyti kam G. P. naudojo presą (t. 9, b. l. 16–17, 17–19), toks pokalbiuose užfiksuotas vengimas nurodyti ką ketinama presuoti suteikia pagrįstą pagrindą manyti, kad tas daiktas ar medžiaga yra galimai neteisėti. Įraše Nr. 291, kuris pradėtas 2022 m. spalio 17 d. užfiksuota, kaip G. P. paskambinęs įmonei pavadinimu „Į.“, domisi hidrauliniu presu bei susitaria, kad atvyks į fizinę parduotuvę presą apžiūrėti pats. 2022 m. spalio 17 d. atliekant G. P. sekimą užfiksuota, kaip G. P. nuvažiuoja prie parduotuvės „Į.“. Vėliau, privažiuoja prie adreso (duomenys neskelbtini), Vilnius ir du vyrai į G. P. automobilį pakrauna maišą ir kartoninę dėžę (t. 2, b. l. 161–169). Nuteistasis G. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog presas jam buvo reikalingas, nes jis norėjo daryti metalo spaudimą, akinių dėklus. Tvirtino, kad su presais dirba nuo 18 metų (t. 9, b. l. 158–163). Vis dėlto pažymėtina, kad šių priemonių – metalo ar kitų medžiagų, iš kurių būtų galima gaminti akinių dėklus, bute nebuvo rasta. Tuo tarpu, kaip minėta, bute buvo rasta supresuotų kokaino miltelių vakuuminiuose paketuose (t. 3, b. l. 10–20, 30–50), prie preso – pirštinės su kokaino pėdsakais, kurie patvirtina, kad presas ir vakuumavimo aparatas buvo naudojami būtent narkotinės medžiagos dozavimui ir pakavimui, o ne kaip nurodė nuteistasis, metalo presavimui, akinių dėklų gaminimui. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kodėl dalis kokaino buvo supakuota į 11 vakuuminių pakuočių, dalis į plastikinius indelius, taip pat popierinį lankstinuką (t. 9, b. l. 158–163). Teisėjų kolegijos vertinimu tai patvirtina, kad narkotinė medžiaga buvo laikoma, dozuojama ir pakuojama siekiant ją platinti. Pažymėtina, jog pakuočių vakuumavimas apsaugo miltelius nuo aplinkos veiksnių, izoliuoja kvapus, taigi padeda išlaikyti gerą medžiagos kokybę ilgesnį laiką, užmaskuoti jos kvapą, o šie kriterijai yra kur kas svarbesni siekiant medžiagą platinti, nei ją vartoti asmeniškai. Paminėtina ir tai, kad ant vakuuminių paketų su supresuotais milteliais buvo rankraštiniai įrašai: „4,5“, „50“, „70“, „100“, „100“, „100“, „100“, „150“ ir „170“, šiuose paketuose nustatyta miltelių bendroji masė atitiko rankraštinius įrašus, taigi tai patvirtina, jog taip buvo sužymėtos dozės, užtikrinant įvairius potencialių pirkėjų poreikius (t. 3, b. l. 10–20, 30–50).

31. Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, kad jis nežinojo pas jį rastos narkotinės medžiagos kiekio, atkreipia dėmesį, kad narkotinės medžiagos koncentracija buvo nedidelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad nuteistasis supakavo miltelius į dozes, patvirtina, kad jis bent jau bendrai suvokė laikomos narkotinės medžiagos kiekį. Tokią išvadą patvirtina taip pat ir nuteistojo patirtis vartojant narkotines medžiagas, bei paties nuteistojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad „neprisimenu kiek viešbutyje turėjau kokaino, nes jo man reikia nemažai, nes jeigu verdi, tai reikia iš karto virti du – tris gramus ir iš karto sutraukti viską. Rūkant labai daug suvartoji, kai garini, nes kokaino taip neparūkysi, reikia išvirti. <...> Per kartą verdi du – tris gramus, kad būtų porą kartų parūkyti“ (t. 9, b. l. 158–163). Iš šių parodymų galima spręsti, jog G. P. suvokė, kiek jo turėtuose milteliuose yra grynosios medžiagos kokaino. Kartu pažymėtina, jog remiantis formuojama teismų praktika, kaltininkas neturi žinoti tikslaus narkotinės medžiagos kiekio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016), o be to, narkotinių medžiagų kiekis, inkriminuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvusis požymis. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu. Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-489/2024, Nr. 2K-264-719/2024). Taigi, šiame kontekste paminėtina ir tai, jog apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą teigti, kad G. P. ir pats vartojo kokainą, jis tai tvirtino duodamas parodymus teisme, tačiau tai nepaneigia byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad dalį šios medžiagos ketino išplatinti.

32. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu taip pat buvo užfiksuoti G. P. ir nuteistosios J. B. pokalbiai 2022 m. balandžio – birželio mėnesiais (t. 2, b. l. 141–145). Iš šių pokalbių matyti, kad J. B. ne kartą teiraujasi G. P. ar jis turi parūkyti, „paskaityti“, G. P. atsako, kad neturi (įrašo Nr. 784, t. 2, b. l. 141). Kitame pokalbyje pyksta ant J. B., nurodo „Klausyk, paprastas dalykas, (necenzūrinis žodis). Ką aš turiu (necenzūrinis žodis), tavo jobariam (necenzūrinis žodis) pirkti (necenzūrinis žodis), kaifą (necenzūrinis žodis)?“, <...> Aš (necenzūrinis žodis) moku, o tu eini dalini (necenzūrinis žodis) (įrašo Nr. 4469, t. 2, b. l. 141–142). Nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu ir tvirtino, kad šie pokalbiai nėra apie narkotines medžiagas, teisėjų kolegijai, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, ypač tai, kad ir jis, ir J. B. patys teigė vartojantys narkotines ir psichotropines medžiagas, nekyla abejonių, kad „kaifu“ įvardijamos būtent narkotinės medžiagos ir kad kalbama būtent apie jas. Iš kitų kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų pokalbių taip pat akivaizdu, kad pokalbiai vyksta apie narkotines medžiagas, J. B. nurodo G. P., kad „šniūrą įp**au“, į ką G. P. atsako „<...> ką tu ten (necenzūrinis žodis) vartoji <...>“ (įrašo Nr. 4661, t. 2, b. l. 142), iš kai kurių pokalbių galima suprasti ir tai, kad J. B. prašo G. P. duoti narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, kurias ji pažadėjo kitiems asmenims – „<...> geri ten žmonės, supranti? Aš nenoriu tiesiog pavesti <...>“, tačiau į tai G. P. atsako „<...> nieko nėra sakyk, vsio, viskas išvažiavo, vsio nieko nėra“ (įrašo Nr. 6260, t. 2, b. l. 142). Taip pat užfiksuota J. B. SMS žinutė G. P. „palik daroga man“ (įrašo Nr. 6817, t. 2, b. l. 142), kuri, anot G. P. galėjo reikšti viską tik ne kalbą apie narkotikus, o, anot J. B., reiškė „kelionę į Kauną“ (t. 9, b. l. 158–163, 164–170), tačiau, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose naudojamą žargoną, akivaizdu, jog kalbama apie narkotinę medžiagą kokainą, prašoma, kad G. P. paliktų dozę J. B. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant šiuos pokalbius kartu su aplinkybėmis, kad J. B. ir G. P. abu vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, kad susitikinėdavo, akivaizdu, kad G. P. dalindavosi narkotine medžiaga su J. B.

33. Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų įrodymų, nuteistojo G. P. turėtą tikslą platinti patvirtina jo nuomotame bute laikytos priemonės narkotinės medžiagos dozavimui, vakuumavimui, presavimui, taip pat rasti jau supakuoto, vakuumuoto, presuoto kokaino milteliai padalinti į dozes, nuteistojo ir J. B. tarpusavio pokalbiai, jų abiejų narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo patirtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pirmiau išvardinti objektyvaus pobūdžio duomenys vienareikšmiškai leidžia spręsti, jog G. P. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą kokainą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, nuteistojo G. P. veiksmus teisingai kvalifikavo ne tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

34. Nuteistosios J. B. gynėjas bei nuteistasis G. P. prašo švelninti jiems paskirtas bausmes teigdami, kad paskirtos bausmės yra per griežtos, neproporcingos jų padarytoms veikoms, neatitinka bausmės paskirties.

35. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuo 2025 m. vasario 1 d., naujai įsigaliojo BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuri numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Vis tik, atsižvelgdama į tai, kad nuteistiesiems yra paskirtos minimalaus dydžio baudos ir laisvės atėmimo bausmės bei švelnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje, todėl įvertinusi šiuos pakeitimus teisėjų kolegija daro išvadą, jog jie nuteistųjų J. B. ir G. P. teisinei padėčiai įtakos neturi.

36. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajai J. B. skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, įvertino tai, kad J. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad J. B. anksčiau buvo teista už analogišką veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bausta administracinėmis nuobaudomis (t. 6, b. l. 158–160, t. 9, b. l. 82–83). Taip pat teismas įvertino ir teigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, kad ji augina mažametę dukrą, keičia savo elgesį dėl priklausomybių (t. 6, b. l. 152–157), nuo 2024 m. birželio 3 d. dirba „MB L.“ vadybininke (t. 9, b. l. 173–175). Įvertintos ir nuteistajai nustatytos diagnozės – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, ūminė intoksikacija, abstinencijos būklė; Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas (t. 6, b. l. 164).

37. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. B. skyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytą bausmę – 50 MGL baudą. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistosios J. B. nusikalstamą veiką į BK 259 straipsnio 2 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas ir dėl jai skirtinos bausmės.

38. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, įvertina, tai, kad J. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veika baigta, tyčinė. Taip pat atsižvelgiama į ankstesnį J. B. teistumą, baustumą, jos sveikatos būklę bei jos asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nurodytas šio nuosprendžio 36 pastraipoje. Kadangi nusikaltimų recidyvas, vadovaujantis BK 27 straipsniu gali būti nustatomas tik padarius tyčinį nusikaltimą, o šiuo nuosprendžiu J. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, todėl konstatuotina, kad dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

39. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumą, ypač tai, kad J. B. teisiama ne pirmą kartą, dirba, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai nėra pagrindo skirti švelniausią savo pobūdžiu sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. J. B. skiriama BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta minimalaus dydžio – 15 MGL baudos bausmė.

40. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Tuo tarpu 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numato, kad teismas tokį asmenį gali pripažinti asmenį recidyvistu, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį konstatavo, kad J. B. yra recidyvistė ir pripažino šią aplinkybę sunkinančia nuteistosios atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, nagrinėjamoje byloje taikytina BK 27 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija, kaip švelninanti J. B. teisinę padėtį, ir iš naujo vertinama, ar ji gali būti laikoma recidyviste.

41. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo. J. B. buvo nuteista 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nesunkus nusikaltimas), 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas) subendrinta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2021 m. balandžio 9 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), 302 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas) subendrinta 50 parų arešto bausme, jo vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant aštuoniems mėnesiams. J. B. 2022 m. sausio 3 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro, taigi, būtent nuo šios dienos skaičiuojamas trejų metų teistumo išnykimo terminas.

42. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamą nusikaltimą J. B. padarė 2022 m. lapkričio mėnesį, t. y. nepraėjus trejų metų teistumo išnykimo terminui – esant neišnykusiam teistumui. Nors nusikaltimų pobūdis yra skirtingas, tačiau jų kiekis leidžia spręsti, kad J. B. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tai yra susiformavęs jos gyvenimo būdas, rodantis didesnį nuteistosios pavojingumą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad J. B. nusikalstamą veiką, numatytą 260 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama recidyvistė.

43. Nuteistosios J. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuteistajai buvo paskirta neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į jo ginamosios asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

44. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija, numatė, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 54 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nuostata, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

45. Nagrinėjamoje byloje J. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Už šį nusikaltimą įstatyme nustatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. B. prieštarautų teisingumo principui, todėl, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, už padarytą nusikaltimą paskyrė jai švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali, bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

46. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, o kartu ir BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. B. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos nėra nustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama recidyvistė. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad J. B. yra priklausoma nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, anksčiau ji buvo teista dėl disponavimo nedideliu kiekiu draudžiamų medžiagų be tikslo platinti, šį kartą ji disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turėdama tikslą ją platinti ir ją platino. Nors J. B. pripažinta kalta dėl vienkartinio psichotropinės medžiagos išplatinimo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad jos veika nebuvo atsitiktinė, kadangi iš telefoninių pokalbių su nuteistaisiais G. P. bei V. S. matyti, kad ji jau buvo platinusi draudžiamas medžiagas kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pati pasiūlė kitam nuteistajam įsigyti psichotropinę medžiagą, iš jų pokalbių turinio akivaizdu, kad tai buvo daroma ne pirmą kartą, o J. B., tvirtindama priešingai, nebuvo nuoširdi, bandė sumenkinti psichotropinių medžiagų platinimo faktą, teigdama, kad tik šį kartą pasidalino šia medžiaga su priklausomybių turinčiu draugu. Šios aplinkybės neleidžia nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip nepavojingos ir nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajai paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

47. Šią išvadą iš esmės pagrindžia ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, bet ir kaltininkės asmenybę charakterizuojantys duomenys. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, J. B. pagal amžių yra brandi asmenybė, tačiau, priešingai nei nurodyta skunde, tai nereiškia jos asmenybės mažesnio pavojingumo, o rodo, kad jos vertybinės nuostatos renkantis elgesio variantus, taip pat ir tuos, kurie prieštarauja įstatymui, jau susiformavusios. Nuteistoji augina vaiką, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vaiko auginimas ir rūpinimasis juo nesulaikė nuteistosios nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl tai taip pat nepatvirtina mažesnio jos pavojingumo. Nuteistoji gyvena kartu su motina, kuri taip pat rūpinasi savo vaikaite, todėl laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistosios vaikas neliks be priežiūros. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad J. B. anksčiau teista už baudžiamojo nusižengimo padarymą (susijusio su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis) bei už nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Už padarytas nusikalstamas veikas jai jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, taip pat ir su realiu trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. B. yra taikytas ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei teismo išreikštas pasitikėjimas, nei paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui taip pat neturėjo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad būdama laisvėje ir neišnykus ankstesniam teistumui, J. B. ir toliau vartojo įvairias psichiką veikiančias medžiagas, darė naujas tyčines nusikalstamas veikas, net ir žinodama gresiančius teisinius padarinius už įstatymų pažeidimus. Tai dar kartą patvirtina, kad J. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl švelnesnių bausmių paskyrimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrintų tokio elgesio teigiamų pokyčių. Tokios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad užsitęsus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme procesui nuteistoji niekuomet nesislapstė, nevengė proceso.

48. Teisėjų kolegija nuteistosios J. B. pastangas atsikratyti narkotinių medžiagų priklausomybės vertina teigiamai, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nėra pagrindas nuteistajai paskirti už laisvės atėmimą švelnesnės rūšies bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistosios, bet ir visuomenės interesai. Įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad gydymasis nuo priklausomybės yra ilgas ir pakankamai sudėtingas procesas ir nuteistoji deda pastangas, vis dėlto negalima nepastebėti, jog ji po ankstesnių teistumų ir toliau vartojo psichiką veikiančias medžiagas, bendravo su asmenimis, kurie vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Tai suteikia pagrindą teigti, jog pakankamų išvadų dėl savo elgesio ji nepadarė ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas nepadės pasiekti bausmės tikslų.

49. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi visas prieš tai aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, ją individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, J. B. paskyrė beveik tris kartus švelnesnę laisvės bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, o tokios bausmės vykdymo atidėjimas reikštų teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dar labiau švelninti J. B. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę ar visiškai, ar iš dalies atidėti jos vykdymą nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, J. B. už disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos paskirta reali trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistosios pavojingumui.

50. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios J. B. veika perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skiriama nauja bausmė, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl bausmių subendrinimo. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinama su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant bausmių apėmimą ir nuteistajai skiriama subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

51. Nuteistojo G. P. nuomone, jam teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, yra neproporcinga padaryta veikai. G. P. nurodo pripažįstantis padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

52. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, atsižvelgė, kad nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis kaltę pripažino iš dalies, pripažindamas, jog jo namuose ir viešbutyje rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, tačiau neigdamas aplinkybę, jog jas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad G. P. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalies) ir sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, kad abi veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia ir disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo tęstinė veika, susidedanti iš dviejų epizodų. Teismas pažymėjo, kad nors G. P. ir buvo anksčiau teistas, tačiau ne už analogiškas veikas, teistumas yra išnykęs, jis ne kartą teistas užsienyje (t. 7, b. l. 146–153), baustas administracinėmis nuobaudomis, apie kai kurių baudų sumokėjimą informacijos nėra (t. 7, b. l. 154–165; t. 9, b. l. 51–68), Sodros duomenimis – nedirbantis (t. 7, b. l. 144), užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 7, b. l. 145), kaip nurodė pats kaltinamasis vykdo individualią veiklą, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (t. 7, b. l. 168, 171). Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes G. P. už nesunkų nusikaltimą skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 50 MGL dydžio baudą, o už BK 260 straipsnio 1 dalį, įvertinęs atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, jog byloje nebuvo nustatytas nei vienas išplatinimo atvejis, skyrė bausmę atitinkančią sankcijos minimalią ribą.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje G. P. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 259 straipsnio 1 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), pagal kurią už minėto nusikaltimo padarymą numatomos papildomos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

54. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 259 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinamos naujos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 259 straipsnio 1 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), švelnina nuteistojo G. P. teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Todėl G. P. padaryta nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją) ir nuteistajam G. P. bausmė už šį nusikaltimą skiriama iš naujo.

55. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą G. P. skyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytą bausmę – 50 MGL baudą. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad nuteistasis dirba – verčiasi individualia veikla, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam nėra pagrindo skirti naujosios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę savo pobūdžiu viešųjų darbų bausmę, todėl pagal naujosios redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija G. P. skiria tokio paties dydžio, t. y. 50 MGL baudos bausmę, kokia buvo paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu.

56. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam G. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti apeliaciniame skunde nurodomas BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skiriant G. P. bausmę už jo padarytą sunkų nusikaltimą.

57. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Naujai įsigaliojusio ir nuteistojo padėtį lengvinančio BK 62 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015).

58. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl G. P. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl negalima teigti, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis visą laiką tvirtino tikslo parduoti ar kitaip platinti turimas narkotines ir psichotropines medžiagas neturėjęs. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis G. P. taip pat pats savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, sulaikymo metu priešinosi policijos pareigūnams bei nepadėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nuteistajam negalimas.

59. Nuteistojo prašomame taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nurodoma, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Kaip minėta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nebuvo nustatyta, taigi tai šalina galimybę taikyti aptariamo straipsnio nuostatas. Be to byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų mažamečių vaikų (t. 7, b. l. 138), kaip tai numatoma BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apeliantas prižiūri savo senyvo amžiaus mamą, nuteistojo tėvas yra miręs, taigi jis ją prižiūri vienas. Šios nuteistojo nurodomos aplinkybės formaliai atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad be kitų aplinkybių turi būti nustatyta, jog kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti. Visgi pažymėtina, kad nuteistasis nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė objektyvių duomenų apie jo mamai nustatytas diagnozes, priežiūros poreikį, taigi nuteistojo argumentai yra deklaratyvūs. Taigi byloje nesant duomenų, patvirtinančių BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte ar kituose BK 62 straipsnio 2 dalies punktuose nurodytas aplinkybes, taip pat nesant nustatytos bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam yra negalimas.

60. Bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jas teisingai įvertino. Teismo paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga nuteistojo padarytos veikos bei jo asmens pavojingumui. Teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam galėtų būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė ar kad būtų pagrindas visiškai ar iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog nuteistojo padaryta veika atitinka panašiose bylose nustatomas faktines aplinkybes, padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nenustatyta, kad nuteistasis būtų padaręs nusikalstamą veiką dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Aplinkybės, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą, rūpinasi senyvo amžiaus motina, yra būdingos daugeliui žmonių ir nelaikytinos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo asmenį charakterizuojantys duomenys, priešingai nei nurodoma skunde, taip pat nėra išskirtinai teigiami. Anksčiau jis ne kartą teistas Lietuvoje, teistas ir užsienyje, ir nors teistumas yra išnykęs, o duomenų dėl nuteisimo užsienyje nepakanka jo teistumui įvertinti, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ir nesudaro pagrindo nuteistąjį vertinti kaip mažiau pavojingą. Nuteistasis G. P. teigia, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vykdant šį įpareigojimą jis nuolat tikrinamas Probacijos tarnybos ir šiuo metu gydosi priklausomybę, nevartoja nei psichiką veikiančių medžiagų, nei alkoholio. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojimo vykdymas, kai šis yra paskirtas teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nes toks vykdymas nėra grįstas laisvu apsisprendimu ir savanorišku pasirinkimu taisyti savo elgesį, o kyla iš pareigos, kurios nevykdymas gali sukelti teisines pasekmes. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, jog nuteistajam G. P. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, todėl švelninti jos, pakeisti kita bausmės rūšimi, ar atidėti jos vykdymą, nėra pagrindo.

62. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo veika, kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją), iš naujo sprendžiamas klausimas dėl bausmių subendrinimo. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją) paskirta bausmė subendrinama su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant bausmių apėmimą ir nuteistajam skirtina subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl proceso išlaidų

63. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį G. P. ginti parinkta advokatė Laureta Ulbienė (t. 10, b. l. 151), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo G. P. gynėja (t. 10, b. l. 154) ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo G. P. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 175 Eur (t. 10, b. l. 165–166).

64. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-162-648/2021 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023 ir kt.).

65. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi G. P. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu G. P. buvo parinkta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi paskirta gynėja advokatė L. Ulbienė, kuri gynė nuteistąjį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, G. P. skundas atmestas, tačiau įvertinama tai, kad skundžiamu nuosprendžiu G. P. paskirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kas apsunkina jo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Įvertinus nuteistojo G. P. turtinę padėtį (neįdarbintas, vykdo individualią veiklą) (t. 7, b. l. 144–145), daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. P. gynėja prašė proceso išlaidų iš nuteistojo nepriteisti (t. 10, b. l. 171–175). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti.

J. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, taikant bausmių apėmimą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir nuteistajai J. B. skirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, G. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, taikant bausmių apėmimą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir nuteistajam G. P. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš G. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme.