- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 2K-180/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Gintaras Goda
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendis pakeistas – R. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. BK 63 straipsnio taikymas panaikintas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 15 d., turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų – 0,375 g amfetamino ir neteisėtai jas atsigabenęs į butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), per du kartus, t. y. 2006 m. kovo 15 d., apie 13.30 val., ir 2006 m. kovo 22 d., apie 11.30 val., už 160 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo patikrinti jo bylą.
Teigia, kad jis esąs nuteistas remiantis suklastota bylos medžiaga. Pats vartoja narkotikus, tačiau, pasak kasatoriaus, niekada jų nepardavinėjo. Į jo namus nepažįstamą asmenį atsivedė A. G., kuris prašė skambinti narkomanams ir klausti, ar jie neturi parduoti narkotikų. Gautas psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė, o ne pardavė. Be to, kasatorius pažymi, kad modelis buvo taikomas asmeniui, vardu Rolandas, tačiau jo niekas tokiu vardu nevadino.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo ir Operatyvinės veiklos įstatymo normų taikymo
Kasaciniame skunde nuteistasis R. K. išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, priimtame nuosprendyje į visus nuteistojo argumentus motyvuotai atsakė (BPK 320, 331 straipsniai).
Patikrinęs nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo teisėtumą, teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM) buvo sankcionuotas turint operatyvinės informacijos, kad asmuo, vardu Rolandas, pardavinėja narkotines medžiagas, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų ribos nebuvo viršytos. Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teismo ištirtus įrodymus, konstatavo, kad R. K. padaryti nusikalstamą veiką nebuvo provokuojamas. Nesutikti su tokia šio teismo išvada, kuri nuosprendyje išsamiai motyvuota, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies taikymo
R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką pagrįsta teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurie nuosprendžiuose yra išdėstyti ir įvertinti. Nagrinėjant bylą teisme pats R. K. pripažino, kad, būdamas narkomanas, žino, jog negavus narkotikų savijauta būna labai bloga, todėl, tik norėdamas padėti juos vartojančiam asmeniui, už gautus iš nepažįstamo asmens pinigus du kartus pirko amfetamino ir perdavė jam. Teigė, kad turėdamas narkotinių medžiagų, duodavo jų ir kitiems narkomanams, tačiau tai darė iš draugiškumo bei žinodamas, kad neradęs, kur jų nusipirkti, ar neturėdamas tam pinigų, toks asmuo gali padaryti nusikaltimą.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino.
Pardavimas yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Dėl to, kas pasakyta, kasatoriaus argumentai, kad jis veikė neturėdamas jokių savanaudiškų paskatų, kad taip elgėsi iš draugiškumo, norėdamas padėti narkotikus vartojantiems asmenims, atmestini kaip neturintys reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį kaip vieną nebaigtą nusikaltimą, nuosprendyje išdėstė išsamius tokio sprendimo motyvus (BPK 331 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.